This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32006R0401
Commission Regulation (EC) No 401/2006 of 23 February 2006 laying down the methods of sampling and analysis for the official control of the levels of mycotoxins in foodstuffs (Text with EEA relevance)
2006 m. vasario 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 401/2006, nustatantis ėminių ėmimo ir analizės metodus, skirtus oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei (Tekstas svarbus EEE)
2006 m. vasario 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 401/2006, nustatantis ėminių ėmimo ir analizės metodus, skirtus oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei (Tekstas svarbus EEE)
OL L 70, 2006 3 9, p. 12–34
(ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV) Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose)
(BG, RO, HR)
OL L 330M, 2006 11 28, p. 228–250
(MT)
In force: This act has been changed. Current consolidated version: 01/07/2014
9.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/12 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 401/2006
2006 m. vasario 23 d.
nustatantis ėminių ėmimo ir analizės metodus, skirtus oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (1), ypač į jo 11 straipsnio 4 dalį,
kadangi:
(1) |
2001 m. kovo 8 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 466/2001, nustatančiame didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius (2), nustatytas didžiausias leistinas kai kurių tam tikruose maisto produktuose esančių mikotoksinų kiekis. |
(2) |
Ėminių ėmimas labai svarbus norint tiksliai nustatyti mikotoksinų, kurie yra labai nevienodai pasiskirstę siuntoje, kiekį. Todėl būtina nustatyti bendruosius kriterijus, kuriuos turėtų atitikti ėminių ėmimo metodas. |
(3) |
Siekiant užtikrinti, kad už kontrolę atsakingos laboratorijos taikytų panašaus lygio analizės metodus, taip pat būtina nustatyti bendruosius kriterijus, kuriuos turėtų atitikti analizės metodas. |
(4) |
1998 m. liepos 16 d. Komisijos direktyvoje 98/53/EB, nustatančioje ėminių ėmimo ir analizės metodus, naudojamus atliekant oficialią tam tikrų teršalų kiekių maisto produktuose kontrolę (3), nustatyti ėminių ėmimo metodai ir analizės metodų, taikomų siekiant oficialiai kontroliuoti aflatoksinų kiekį maisto produktuose, taikymo kriterijai. |
(5) |
2002 m. kovo 13 d. Komisijos direktyvoje 2002/26/EB, nustatančioje ėminių ėmimo ir analizės metodus vykdant oficialią ochratoksino A koncentracijos maisto produktuose kontrolę (4), 2003 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos direktyvoje 2003/78/EB, nustatančioje ėminių ėmimo ir analizės metodus oficialiai kontroliuojant patulino kiekį maisto produktuose (5), ir 2005 m. birželio 6 d. Komisijos direktyvoje 2005/38/EB, nustatančioje ėminių ėmimo ir analizės metodus, skirtus oficialiai Fusarium toksinų kiekio kontrolei maisto produktuose (6), taip pat nustatomi atitinkamai ochratoksino A, patulino ir Fusarium toksinų ėminių ėmimo metodai ir jų taikymo kriterijai. |
(6) |
Siekiant kontroliuoti mikotoksinų kiekį, tam pačiam produktui tirti, kai įmanoma, reikėtų taikyti tą patį ėminių ėmimo metodą. Todėl, kad būtų lengviau taikyti oficialiai visų mikotoksinų kiekio kontrolei skirtus ėminių ėmimo metodus ir analizės metodų taikymo kriterijus, juos visus reikėtų įtraukti į vieną teisės aktą. |
(7) |
Aflatoksinai labai nevienodai pasiskirsto siuntoje, ypač siuntoje, kurioje esančių maisto produktų dalelės yra didelės (pvz., džiovintos figos arba žemės riešutai). Tam, kad ėminio reprezentatyvumas liktų toks pats, jungtinio ėminio, paimto iš siuntos, kurioje esančių maisto produktų dalelės yra didelės, masė turėtų būti didesnė nei jungtinio ėminio, paimto iš siuntos, kurioje esančių maisto produktų dalelės yra mažesnės. Kadangi mikotoksinų pasiskirstymas perdirbtuose produktuose yra dažniausiai vienodesnis nei neperdirbtuose grūdų produktuose, reikėtų numatyti paprastesnes perdirbtų produktų ėminių ėmimo nuostatas. |
(8) |
Todėl Direktyvas 98/53/EB, 2002/26/EB, 2003/78/EB ir 2005/38/EB reikėtų panaikinti. |
(9) |
Reikėtų, kad šio reglamento taikymo data sutaptų su 2005 m. birželio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 856/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 466/2001 dėl Fusarium toksinų, taikymo (7) data. |
(10) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Ėminiai, skirti oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei, imami taikant I priede nustatytus metodus.
2 straipsnis
Ėminiai, skirti oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei, turi atitikti II priede nustatytus kriterijus.
3 straipsnis
Direktyvos 98/53/EB, 2002/26/EB, 2003/78/EB ir 2005/38/EB yra panaikinamos.
Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šį reglamentą.
4 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2006 m. liepos 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 23 d.
Komisijos vardu
Markos KYPRIANOU
Komisijos narys
(1) OL L 165, 2004 4 30, p. 1, pataisyta OL L 191, 2004 5 28, p. 1.
(2) OL L 77, 2001 3 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 199/2006 (OL L 32, 2006 2 4, p. 34).
(3) OL L 201, 1998 7 17, p. 93. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/43/EB (OL L 113, 2004 4 20, p. 14).
(4) OL L 75, 2002 3 16, p. 38. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/5/EB (OL L 27, 2005 1 29, p. 38).
(5) OL L 203, 2003 8 12, p. 40.
(6) OL L 143, 2005 6 7, p. 18.
I PRIEDAS (1)
ĖMINIŲ ĖMIMO METODAI, SKIRTI OFICIALIAI MIKOTOKSINŲ KIEKIO MAISTO PRODUKTUOSE KONTROLEI
A. BENDROSIOS NUOSTATOS
Oficiali kontrolė atliekama pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas. Toliau pateikiamos bendrosios nuostatos taikomos nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatų.
A.1. Tikslas ir taikymo sritis
Ėminiai, skirti oficialiai kontroliuoti mikotoksinų kiekį maisto produktuose, imami taikant šiame priede nurodytus metodus. Taip gauti jungtiniai ėminiai laikomi reprezentatyviais siuntų ėminiais. Pagal laboratoriniuose ėminiuose nustatytą medžiagos kiekį sprendžiama, ar jis atitinka Reglamente (EB) Nr. 466/2001 nustatytą didžiausią leistiną kiekį.
A.2. Sąvokų apibrėžimai
Šiame priede vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:
A.2.1. |
siunta – identifikuojamas vienu metu pristatytų maisto produktų, turinčių, kaip nustato pareigūnas, bendrų savybių, pvz., vienodą kilmę, rūšį, pakuotės tipą, tą patį pakuotoją, siuntėją arba vienodus žymenis, kiekis; |
A.2.2. |
siuntos dalis – nustatyta didelės siuntos dalis, kuriai turi būti taikomas ėminių ėmimo metodas; kiekvieną siuntos dalį turi būti galima fiziškai atskirti ir identifikuoti; |
A.2.3. |
pavienis ėminys – medžiagos, paimtos iš siuntos arba siuntos dalies vienos vietos, kiekis; |
A.2.4. |
jungtinis ėminys – visų siuntos arba siuntos dalies pavienių ėminių bendras kiekis; |
A.2.5. |
laboratorinis ėminys – laboratorijoms skirtas ėminys. |
A.3. Bendrosios nuostatos
A.3.1. Personalas
Ėminius ima valstybės narės paskirtas įgaliotas asmuo.
A.3.2. Medžiaga, iš kurios imami ėminiai
Iš kiekvienos tirtinos siuntos ėminiai turi būti imami atskirai. Laikantis ėminių, skirtų įvairių mikotoksinų kiekiui nustatyti, ėmimo specialiųjų nuostatų, didelės siuntos turi būti dalijamos į dalis, o ėminiai iš šių siuntų dalių turi būti imami atskirai.
A.3.3. Atsargumo priemonės
Imant ir ruošiant ėminius būtina imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokių pokyčių, kurie turėtų poveikį:
— |
mikotoksinų koncentracijai, neigiamai paveiktų analizinį nustatymą arba dėl kurių jungtiniai ėminiai taptų nereprezentatyvūs, |
— |
siuntose, iš kurių imami ėminiai, esančio maisto saugai. |
Taip pat būtina imtis visų priemonių, užtikrinančių ėminius imančių asmenų saugą.
A.3.4. Pavieniai ėminiai
Pavieniai ėminiai turi būti imami, kiek tai įmanoma, iš įvairių siuntos arba siuntos dalies vietų. Jeigu šios tvarkos nesilaikoma, šį faktą reikia užregistruoti, kaip numatyta I priedo A.3.8 punkte.
A.3.5. Jungtinio ėminio ruošimas
Jungtinis ėminys sudaromas sujungus pavienius ėminius.
A.3.6. Kartotiniai ėminiai
Kartotiniai ėminiai, imami teisės aktų vykdymo, prekybos (gynybos) ir kreipimosi į arbitrą (arbitražo) tikslais, turi būti imami iš homogenizuoto jungtinio ėminio, jeigu tokia procedūra neprieštarauja maisto verslo subjektų teises reglamentuojančioms valstybių narių taisyklėms.
A.3.7. Ėminių pakavimas ir siuntimas
Kiekvienas ėminys dedamas į švarią, iš inertiškos medžiagos pagamintą talpyklą, tinkamai apsaugančią nuo užteršimo ir pakenkimo vežant. Reikia laikytis visų atsargumo priemonių, kad laikant arba vežant ėminį nepakistų jo sudėtis.
A.3.8. Ėminių plombavimas ir ženklinimas
Kiekvienas oficialiai kontrolei skirtas ėminys plombuojamas jo ėmimo vietoje ir identifikuojamas laikantis valstybių narių taisyklių.
Kiekvienas ėminių paėmimo atvejis turi būti registruojamas, kad galima būtų vienareikšmiškai identifikuoti siuntą, nurodant ėminio paėmimo datą bei vietą ir kitą informaciją, galinčią padėti analizę atliekančiam asmeniui.
A.4. Įvairūs siuntų tipai
Gali būti prekiaujama nefasuotais maisto produktais ir konteineriuose bei atskirose pakuotėse, tokiose kaip maišai, krepšiai, mažmeninės prekybos pakuotės, laikomais maisto produktais. Ėminių ėmimo metodas gali būti taikomas visoms skirtingais būdais į rinką pateiktoms prekėms.
Nepažeidžiant kitose šio priedo dalyse nurodytų specialiųjų nuostatų, gali būti taikoma ši orientacinė ėminių iš siuntų, sudarytų iš produktų, kuriais prekiaujama atskirose pakuotėse, tokiose kaip maišai, krepšiai, mažmeninės prekybos pakuotės, ėmimo formulė:
— |
masė: kg, |
— |
ėminių ėmimo dažnis (ĖĖD): kiekvienas n-tasis maišas arba pakuotė, iš kurios turi būti imamas pavienis ėminys (trupmenos dešimtosios dalys suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus). |
B. GRŪDŲ IR GRŪDŲ PRODUKTŲ ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS
Šis ėminių ėmimo metodas yra taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną aflatoksino B1 kiekį, bendrą aflatoksinų kiekį, ochratoksino A ir Fusarium toksinų kiekį grūduose ir grūdų produktuose.
B.1. Pavienio ėminio masė
Jeigu I priedo B dalyje nenurodyta kitaip, pavienis ėminys turi sverti apie 100 gramų.
Jeigu siuntas sudaro mažmeninės pakuotės, pavienio ėminio masė priklauso nuo mažmeninės pakuotės masės.
Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra didesnė kaip 100 g, jungtinio ėminio masė bus didesnė kaip 10 kg. Jeigu vienos mažmeninės pakuotės masė yra daug didesnė kaip 100 g, iš kiekvienos atskiros mažmeninės pakuotės imamas 100 g pavienis ėminys. Tai galima atlikti imant ėminius arba laboratorijoje. Vis dėlto, jeigu taikant tokią ėminių ėmimo tvarką dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.) atsirastų nepageidaujamų komercinių pasekmių, galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą. Pavyzdžiui, jeigu vertingas produktas parduodamas mažmeninėse pakuotėse po 500 g arba 1 kg, jungtinis ėminys gali būti sudarytas sudėjus mažiau pavienių ėminių nei nurodyta 1 ir 2 lentelėse, tačiau jungtinio ėminio masė turi būti lygi 1 ir 2 lentelėse nurodytai reikiamai jungtinio ėminio masei.
Jeigu mažmeninė pakuotė sveria mažiau kaip 100 g ir jeigu skirtumas nėra labai didelis, viena mažmeninė pakuotė turi būti laikoma vienu pavieniu ėminiu – tada jungtinio ėminio masė yra mažesnė kaip 10 kg. Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra daug mažesnė kaip 100 g, vieną pavienį ėminį sudaro dvi arba daugiau mažmeninių pakuočių, o jo masė turi kuo labiau atitikti 100 g.
B.2. Bendroji grūdų ir grūdų produktų ėminių ėmimo metodo apžvalga
1 lentelė
Siuntų padalijimas į siuntų dalis atsižvelgiant į produktą ir siuntos masę
Prekė |
Siuntos masė (t) |
Siuntos dalių masė arba skaičius |
Pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
Grūdai ir grūdų produktai |
≥ 1 500 |
500 tonų |
100 |
10 |
> 300 ir < 1 500 |
3 siuntos dalys |
100 |
10 |
|
≥ 50 ir ≤ 300 |
100 tonų |
100 |
10 |
|
< 50 |
— |
3–100 (2) |
1–10 |
B.3. Grūdų ir grūdų produktų, kurių siuntos sveria ≥ 50 tonų, ėminių ėmimo nuostatos
— |
Jeigu siuntos dalis galima fiziškai atskirti, kiekviena siunta turi būti dalijama į siuntos dalis pagal 1 lentelę. Atsižvelgiant į tai, kad siuntos masė ne visuomet yra tikslus siuntos dalių kartotinis, siuntos dalies masė gali būti didesnė už nurodytą masę ne daugiau kaip 20 %. Jeigu siuntos negalima fiziškai padalinti į siuntos dalis, iš siuntos imama ne mažiau kaip 100 pavienių ėminių. |
— |
Ėminiai iš kiekvienos siuntos dalies imami atskirai. |
— |
Pavienių ėminių skaičius: 100. Jungtinio ėminio masė = 10 kg. |
— |
Jeigu šiame punkte aprašyto ėminių ėmimo metodo neįmanoma taikyti dėl nepriimtinų komercinių pasekmių, kurios atsirastų dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.), galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą, jei jis yra kiek įmanoma reprezentatyvus ir yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. Alternatyvų ėminių ėmimo metodą galima taikyti ir tais atvejais, kai praktiškai nėra įmanoma taikyti pirmiau minėto ėminių ėmimo metodo, pavyzdžiui, tais atvejais, kai didelės grūdų siuntos laikomos sandėliuose arba kai grūdai laikomi silosinėse (3). |
B.4. Grūdų ir grūdų produktų, kurių siuntos sveria < 50 tonų, ėminių ėmimo metodas
Grūdų ir grūdų produktų siuntoms, sveriančioms mažiau kaip 50 tonų, turi būti taikomas pavienių ėminių ėmimo planas, kai, atsižvelgiant į siuntos masę, imama nuo 10 iki 100 pavienių ėminių ir gaunamas jungtinis ėminys, kurio masė – nuo 1 iki 10 kg. Iš labai mažų siuntų (≤ 0,5 tonos) galima imti mažiau pavienių ėminių, tačiau iš jų sudarytas jungtinis ėminys tokiu atveju taip pat turi sverti ne mažiau kaip 1 kg.
2 lentelėje pateikti skaičiai gali būti naudojami pavienių ėminių skaičiui nustatyti.
2 lentelė
Pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti atsižvelgiant į grūdų ir grūdų produktų siuntos masę, skaičius
Siuntos masė (t) |
Pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
≤ 0,05 |
3 |
1 |
> 0,05–≤ 0,5 |
5 |
1 |
> 0,5–≤ 1 |
10 |
1 |
> 1–≤ 3 |
20 |
2 |
> 3–≤ 10 |
40 |
4 |
> 10–≤ 20 |
60 |
6 |
> 20–≤ 50 |
100 |
10 |
B.5. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu
Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis I priedo B dalies nuostatomis.
Kai tai nėra įmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą, jeigu galima užtikrinti, kad jungtinis ėminys bus pakankamai reprezentatyvus siuntos, iš kurios imami ėminiai, atžvilgiu, ir jeigu tas metodas yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. Bet kokiu atveju jungtinis ėminys turi sverti ne mažiau kaip 1 kg (4).
B.6. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas
— |
Priimama, jeigu laboratoriniame ėminyje neviršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
— |
Atmetama, jeigu laboratoriniame ėminyje neabejotinai viršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
C. DŽIOVINTŲ VAISIŲ, ĮSKAITANT DŽIOVINTAS VYNUOGES BEI JŲ PRODUKTUS IR IŠSKYRUS DŽIOVINTAS FIGAS, ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS
Šis ėminių ėmimo metodas yra taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną:
— |
aflatoksino B1 kiekį ir bendrą aflatoksinų kiekį džiovintuose vaisiuose, išskyrus džiovintas figas, ir |
— |
ochratoksino A kiekį džiovintose vynuogėse (Currants veislės, Sultana veislės ir razinose). |
C.1. Pavienio ėminio masė
Jeigu I priedo C dalyje nenurodyta kitaip, pavienis ėminys turi sverti apie 100 gramų.
Jeigu siuntas sudaro mažmeninės pakuotės, pavienio ėminio masė priklauso nuo mažmeninės pakuotės masės.
Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra didesnė kaip 100 g, jungtinio ėminio masė bus didesnė kaip 10 kg. Jeigu vienos mažmeninės pakuotės masė yra daug didesnė kaip 100 g, iš kiekvienos atskiros mažmeninės pakuotės imamas 100 g pavienis ėminys. Tai galima atlikti imant ėminius arba laboratorijoje. Vis dėlto, jeigu taikant tokią ėminių ėmimo tvarką atsirastų nepageidaujamų komercinių pasekmių dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.), galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą. Pavyzdžiui, jeigu vertingas produktas parduodamas mažmeninėse pakuotėse po 500 g arba 1 kg, jungtinis ėminys gali būti sudarytas sudėjus mažiau pavienių ėminių nei nurodyta 1 ir 2 lentelėse, tačiau jungtinio ėminio masė turi atitikti 1 ir 2 lentelėse nurodytą reikiamą jungtinio ėminio masę.
Jeigu mažmeninė pakuotė sveria mažiau kaip 100 g ir jeigu skirtumas nėra labai didelis, viena mažmeninė pakuotė turi būti laikoma vienu pavieniu ėminiu – tada jungtinio ėminio masė yra mažesnė kaip 10 kg. Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra daug mažesnė kaip 100 g, vieną pavienį ėminį sudaro dvi arba daugiau mažmeninių pakuočių, o jo masė turi kuo labiau atitikti 100 g.
C.2. Bendroji džiovintų vaisių, išskyrus figas, ėminių ėmimo metodo apžvalga
1 lentelė
Siuntų padalijimas į siuntų dalis atsižvelgiant į produktą ir siuntos masę
Prekė |
Siuntos masė (t) |
Siuntos dalių masė arba skaičius |
Atskirų ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
Džiovinti vaisiai |
≥ 15 |
15–30 tonų |
100 |
10 |
< 15 |
— |
10–100 (5) |
1–10 |
C.3. Džiovintų vaisių, išskyrus figas (kai siuntos sveria ≥ 15 tonų), ėminių ėmimo metodas
— |
Jeigu siuntos dalis galima fiziškai atskirti, kiekviena siunta turi būti dalijama į siuntos dalis pagal 1 lentelę. Atsižvelgiant į tai, kad siuntos masė ne visuomet yra tikslus siuntos dalių kartotinis, siuntos dalies masė gali būti didesnė už nurodytą masę ne daugiau kaip 20 %. |
— |
Ėminiai iš kiekvienos siuntos dalies imami atskirai. |
— |
Pavienių ėminių skaičius: 100. Jungtinio ėminio masė = 10 kg. |
— |
Jeigu pirmiau aprašyto ėminių ėmimo metodo neįmanoma taikyti dėl komercinių pasekmių, kurios atsirastų dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.), gali būti taikomas kitoks ėminių ėmimo metodas, tačiau jis turi būti kuo reprezentatyvesnis ir išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. |
C.4. Džiovintų vaisių, išskyrus figas (kai siuntos sveria < 15 tonų), ėminių ėmimo metodas
Džiovintų vaisių, išskyrus figas, siuntoms, sveriančioms mažiau kaip 15 tonų, turi būti taikomas pavienių ėminių ėmimo planas, kai, atsižvelgiant į siuntos masę, imama nuo 10 iki 100 pavienių ėminių ir gaunamas jungtinis ėminys, kurio masė – nuo 1 iki 10 kg.
Lentelėje pateikti skaičiai gali būti naudojami pavienių ėminių skaičiui nustatyti.
2 lentelė
Pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti atsižvelgiant į džiovintų vaisių siuntos masę, skaičius
Siuntos masė (t) |
Pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
≤ 0,1 |
10 |
1 |
> 0,1–≤ 0,2 |
15 |
1,5 |
> 0,2–≤ 0,5 |
20 |
2 |
> 0,5–≤ 1,0 |
30 |
3 |
> 1,0–≤ 2,0 |
40 |
4 |
> 2,0–≤ 5,0 |
60 |
6 |
> 5,0–≤ 10,0 |
80 |
8 |
> 10,0–≤ 15,0 |
100 |
10 |
C.5. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu
Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis šios I priedo dalies nuostatomis.
Kai tai nėra įmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą, jeigu galima užtikrinti, kad jungtinis ėminys bus pakankamai reprezentatyvus siuntos, iš kurios imami ėminiai, atžvilgiu, ir jeigu tas metodas yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. Bet kokiu atveju jungtinis ėminys turi sverti ne mažiau kaip 1 kg (6).
C.6. Specialiosios džiovintų vaisių, išskyrus džiovintas figas, kuriais prekiaujama vakuuminėse pakuotėse, ėminių ėmimo nuostatos
Iš siuntų, kurios sveria 15 tonų arba daugiau, turi būti imami mažiausiai 25 pavieniai ėminiai, sudarantys 10 kg jungtinį ėminį, o iš siuntų, kurios sveria mažiau kaip 15 tonų, turi būti imama 25 % pavienių ėminių skaičiaus, nurodyto 2 lentelėje, sudarantys jungtinį ėminį, kurio masė atitinka siuntos, iš kurios imami ėminiai, masę (žr. 2 lentelę).
C.7. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas
— |
Priimama, jeigu laboratoriniame ėminyje neviršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
— |
Atmetama, jeigu laboratoriniame ėminyje neabejotinai viršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
D. DŽIOVINTŲ FIGŲ, ŽEMĖS RIEŠUTŲ IR RIEŠUTŲ ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS
Šis ėminių ėmimo metodas yra taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną aflatoksino B1 kiekį ir bendrą aflatoksinų kiekį, kiekį džiovintose figose, žemės riešutuose ir riešutuose.
D.1. Pavienio ėminio masė
Jeigu I priedo D dalyje nenurodyta kitaip, pavienis ėminys turi sverti apie 300 gramų.
Jeigu siuntas sudaro mažmeninės pakuotės, pavienio ėminio masė priklauso nuo mažmeninės pakuotės masės.
Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra didesnė kaip 300 g, jungtinio ėminio masė bus didesnė kaip 30 kg. Jeigu vienos mažmeninės pakuotės masė yra daug didesnė kaip 300 g, iš kiekvienos atskiros mažmeninės pakuotės imamas 300 g pavienis ėminys. Tai galima atlikti imant ėminius arba laboratorijoje. Vis dėlto, jeigu taikant tokią ėminių ėmimo tvarką atsirastų nepageidaujamų komercinių pasekmių dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.), galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą. Pavyzdžiui, jeigu vertingas produktas parduodamas mažmeninėse pakuotėse po 500 g arba 1 kg, jungtinis ėminys gali būti sudarytas sudėjus mažiau pavienių ėminių nei nurodyta 1, 2 ir 3 lentelėse, tačiau jungtinio ėminio masė turi atitikti 1, 2 ir 3 lentelėse nurodytą reikiamą jungtinio ėminio masę.
Jeigu mažmeninė pakuotė sveria mažiau kaip 300 g ir jeigu skirtumas nėra labai didelis, viena mažmeninė pakuotė turi būti laikoma vienu pavieniu ėminiu – tada jungtinio ėminio masė yra mažesnė kaip 30 kg. Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra daug mažesnė kaip 300 g, vieną pavienį ėminį sudaro dvi arba daugiau mažmeninių pakuočių, o jo masė turi kuo labiau atitikti 300 g.
D.2. Bendroji džiovintų figų, žemės riešutų ir riešutų ėminių ėmimo apžvalga
1 lentelė
Siuntų padalijimas į siuntų dalis atsižvelgiant į produktą ir siuntos masę
Prekė |
Siuntos masė (t) |
Siuntos dalių masė arba skaičius |
Pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
Džiovintos figos |
≥ 15 |
15–30 tonų |
100 |
30 |
< 15 |
— |
10–100 (7) |
≤ 30 |
|
Žemės riešutai, pistacijos, braziliniai riešutai (bertoletijos) ir kiti riešutai |
≥ 500 |
100 tonų |
100 |
30 |
> 125 ir < 500 |
5 siuntos dalys |
100 |
30 |
|
≥ 15 ir ≤ 125 |
25 tonų |
100 |
30 |
|
< 15 |
— |
10–100 (7) |
≤ 30 |
D.3. Džiovintų vaisių, žemės riešutų ir riešutų (kai siuntos sveria ≥ 15 tonų), ėminių ėmimo metodas
— |
Jeigu siuntos dalis galima fiziškai atskirti, kiekviena siunta turi būti dalijama į siuntos dalis pagal 1 lentelę. Atsižvelgiant į tai, kad siuntos masė ne visuomet yra tikslus siuntos dalių kartotinis, siuntos dalies masė gali būti didesnė už nurodytą masę ne daugiau kaip 20 %. |
— |
Ėminiai iš kiekvienos siuntos dalies imami atskirai. |
— |
Pavienių ėminių skaičius: 100. |
— |
Jungtinio ėminio masė yra 30 kg; prieš sumalant jis sumaišomas ir padalijamas į tris lygius laboratorinius ėminius po 10 kg (žemės riešutų ir riešutų, kurie dar bus rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami, dalinti į tris laboratorinius ėminius nebūtina, tačiau tai priklauso nuo to, ar yra įrenginys, kuriuo galima homogenizuoti 30 kg ėminį). |
— |
Kiekvienas laboratorinis 10 kg svorio ėminys turi būti gerai sumalamas ir kruopščiai išmaišomas, siekiant visiškai jį homogenizuoti, laikantis II priedo nuostatų. |
— |
Jeigu pirmiau aprašyto ėminių ėmimo metodo taikyti neįmanoma, nes dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.) atsirastų komercinių pasekmių, galima taikyti alternatyvų ėminių ėmimo metodą, jeigu jis yra kiek įmanoma reprezentatyvus ir yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. |
D.4. Džiovintų figų, žemės riešutų ir riešutų (kai siuntos sveria < 15 tonų), ėminių ėmimo metodas
Pavienių ėminių skaičius priklauso nuo siuntos masės: imama mažiausiai 10 ir daugiausiai 100 ėminių.
2 lentelėje pateikti skaičiai gali būti naudojami nustatant pavienių ėminių, kuriuos būtina paimti, skaičių ir vėliau dalijant jungtinį ėminį.
2 lentelė
Pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti atsižvelgiant į siuntos masę ir jungtinio ėminio padalijimų skaičių, skaičius
Siuntos masė (t) |
Pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) (jungtinių ėminių, paimtų iš siuntų, kurias sudaro mažmeninės pakuotės, masė gali skirtis – žr. D.1 punktą) |
Laboratorinių ėminių, gautų iš jungtinio ėminio, skaičius |
≤ 0,1 |
10 |
3 |
1 (nedalijama) |
> 0,1–≤ 0,2 |
15 |
4,5 |
1 (nedalijama) |
> 0,2–≤ 0,5 |
20 |
6 |
1 (nedalijama) |
> 0,5–≤ 1,0 |
30 |
9 (– < 12 kg) |
1 (nedalijama) |
> 1,0–≤ 2,0 |
40 |
12 |
2 |
> 2,0–≤ 5,0 |
60 |
18 (– < 24 kg) |
2 |
> 5,0–≤ 10,0 |
80 |
24 |
3 |
> 10,0–≤ 15,0 |
100 |
30 |
3 |
— |
Jungtinio ėminio masė yra ≤ 30 kg; prieš sumalant jis sumaišomas ir padalijamas į du arba tris lygius laboratorinius ėminius po ≤ 10 kg (džiovintų figų, žemės riešutų ir riešutų, kurie dar bus rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami, dalinti į du arba tris laboratorinius ėminius nebūtina, tačiau tai priklauso nuo to, ar yra įrenginys, kuriuo galima homogenizuoti ėminius iki 30 kg). Jeigu jungtinis ėminys sveria mažiau kaip 30 kg, jis turi būti dalijamas į laboratorinius ėminius taip:
|
— |
Kiekvienas laboratorinis ėminys gerai sumalamas ir kruopščiai išmaišomas, siekiant visiškai jį homogenizuoti, laikantis II priedo nuostatų. |
— |
Jeigu pirmiau aprašyto ėminių ėmimo metodo taikyti neįmanoma, nes dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.) atsirastų nepriimtinų komercinių pasekmių, galima taikyti alternatyvų ėminių ėmimo metodą, jeigu jis yra kiek įmanoma reprezentatyvus ir yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. |
D.5. Išvestinių produktų ir sudėtinių maisto produktų ėminių ėmimo metodas
D.5.1. Išvestiniai produktai, pvz., miltai, žemės riešutų sviestas, kurių dalelės sveria labai nedaug (aflatoksinas pasiskirstęs vienodai)
— |
Pavienių ėminių skaičius: 100; iš iki 50 tonų sveriančių siuntų imama nuo 10 iki 100 ėminių, atsižvelgiant į siuntos masę (žr. 3 lentelę). 3 lentelė Pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti atsižvelgiant į siuntos masę, skaičius
|
— |
Pavienio ėminio masė turi būti apie 100 g. Pavienio ėminio, paimto iš siuntos, kurią sudaro mažmeninės pakuotės, masė priklauso nuo mažmeninės pakuotės masės. |
— |
Jungtinio ėminio masė = gerai išmaišyti 1–10 kg. |
D.5.2. Kiti išvestiniai produktai, kurių dalelės santykinai didelės (aflatoksinas pasiskirstęs nevienodai)
Džiovintų figų, žemės riešutų ir riešutų ėminių ėmimo ir priėmimo metodas (D.3 ir D.4)
D.6. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu
Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis šios I priedo dalies nuostatomis.
Kai tai nėra įmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti kitus veiksmingus ėminių ėmimo metodus, jeigu galima užtikrinti, kad jungtinis ėminys bus pakankamai reprezentatyvus siuntos, iš kurios imami ėminiai, atžvilgiu, ir jeigu tie metodai yra išsamiai aprašyti bei patvirtinti dokumentais. Bet kokiu atveju jungtinis ėminys turi sverti ne mažiau kaip 1 kg (8).
D.7. Specialusis žemės riešutų, riešutų, džiovintų figų ir jų produktų, kuriais prekiaujama vakuuminėse pakuotėse, ėminių ėmimo metodas
D.7.1. Pistacijos, žemės riešutai, braziliniai riešutai (bertoletijos) ir džiovintos figos
Iš siuntų, kurios sveria 15 tonų arba daugiau, turi būti imama mažiausiai 50 pavienių ėminių, sudarančių 30 kg jungtinį ėminį, o iš siuntų, kurios sveria mažiau kaip 15 tonų, turi būti imama 50 % pavienių ėminių skaičiaus, nurodyto 2 lentelėje, sudarantys jungtinį ėminį, kurio masė atitinka siuntos, iš kurios imami ėminiai, masę (žr. 2 lentelę).
D.7.2. Riešutai, išskyrus pistacijas ir brazilinius riešutus (bertoletijas)
Iš siuntų, kurios sveria 15 tonų arba daugiau, turi būti imami mažiausiai 25 pavieniai ėminiai, sudarantys 30 kg jungtinį ėminį, o iš siuntų, kurios sveria mažiau kaip 15 tonų, turi būti imama 25 % pavienių ėminių skaičiaus, nurodyto 2 lentelėje, sudarantys jungtinį ėminį, kurio masė lygi siuntos, iš kurios imami ėminiai, masei (žr. 2 lentelę).
D.7.3. Riešutų, figų ir žemės riešutų produktai, kuriuose yra mažų dalelių
Iš siuntų, kurios sveria 50 tonų arba daugiau, turi būti imami mažiausiai 25 pavieniai ėminiai, sudarantys 10 kg jungtinį ėminį, o iš siuntų, kurios sveria mažiau kaip 50 tonų, turi būti imama 25 % pavienių ėminių skaičiaus, nurodyto 3 lentelėje, sudarantys jungtinį ėminį, kurio masė atitinka siuntos, iš kurios imami ėminiai, masę (žr. 3 lentelę).
D.8. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas
— |
Džiovintos figos, žemės riešutai ir riešutai, kurie bus rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami:
|
— |
Džiovintos figos, žemės riešutai ir riešutai, skirti tiesiogiai vartoti žmonėms:
|
— |
Kai jungtinis ėminys sveria ne daugiau kaip 12 kg:
|
E. PRIESKONIŲ ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS
Šis ėminių ėmimo metodas yra naudojamas oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną aflatoksino B1 kiekį ir bendrą aflatoksinų kiekį prieskoniuose.
E.1. Pavienio ėminio masė
Jeigu I priedo E dalyje nenurodyta kitaip, pavienis ėminys turi sverti apie 100 gramų.
Jeigu siuntas sudaro mažmeninės pakuotės, pavienio ėminio masė priklauso nuo mažmeninės pakuotės masės.
Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra didesnė kaip 100 g, jungtinio ėminio masė bus didesnė kaip 10 kg. Jeigu vienos mažmeninės pakuotės masė yra daug didesnė kaip 100 g, iš kiekvienos atskiros mažmeninės pakuotės imamas 100 g pavienis ėminys. Tai galima atlikti imant ėminius arba laboratorijoje. Vis dėlto, jeigu taikant tokią ėminių ėmimo tvarką atsirastų nepageidaujamų komercinių pasekmių dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.), galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą. Pavyzdžiui, jeigu vertingas produktas parduodamas mažmeninėse pakuotėse po 500 g arba 1 kg, jungtinis ėminys gali būti sudarytas sudėjus mažiau pavienių ėminių nei nurodyta 1 ir 2 lentelėse, tačiau jungtinio ėminio masė turi atitikti 1 ir 2 lentelėse nurodytą reikiamą jungtinio ėminio masę.
Jeigu mažmeninė pakuotė sveria mažiau kaip 100 g ir jeigu skirtumas nėra labai didelis, viena mažmeninė pakuotė turi būti laikoma vienu pavieniu ėminiu – tada jungtinio ėminio masė yra mažesnė kaip 10 kg. Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra daug mažesnė kaip 100 g, vieną pavienį ėminį sudaro dvi arba daugiau mažmeninių pakuočių, o jo masė turi kuo labiau atitikti 100 g.
E.2. Bendroji prieskonių ėminių ėmimo metodo apžvalga
1 lentelė
Siuntų padalijimas į siuntų dalis atsižvelgiant į produktą ir siuntos masę
Prekė |
Siuntos masė (t) |
Siuntos dalių masė arba skaičius |
Pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
Prieskoniai |
≥ 15 |
25 tonos |
100 |
10 |
< 15 |
— |
5–100 (9) |
0,5–10 |
E.3. Prieskonių ėminių ėmimo metodas (kai siuntos svoris ≥ 15 tonų)
— |
Jeigu siuntos dalis galima fiziškai atskirti, kiekviena siunta turi būti dalijama į siuntos dalis pagal 1 lentelę. Atsižvelgiant į tai, kad siuntos masė ne visuomet yra tikslus siuntos dalių kartotinis, siuntos dalies masė gali būti didesnė už nurodytą masę ne daugiau kaip 20 %. |
— |
Ėminiai iš kiekvienos siuntos dalies imami atskirai. |
— |
Pavienių ėminių skaičius: 100. Jungtinio ėminio masė = 10 kg. |
— |
Jeigu pirmiau aprašyto ėminių ėmimo metodo neįmanoma taikyti dėl nepriimtinų komercinių pasekmių, kurios atsirastų dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.), galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą, tačiau jis turi būti kiek įmanoma reprezentatyvus ir išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. |
E.4. Prieskonių ėminių ėmimo metodas (kai siuntos svoris < 15 tonų)
Prieskonių siuntoms, sveriančioms mažiau kaip 15 tonų, taikomas pavienių ėminių ėmimo planas, kai, atsižvelgiant į siuntos masę, imama nuo 5 iki 100 pavienių ėminių ir gaunamas jungtinis ėminys, kurio masė – nuo 0,5 iki 10 kg.
Lentelėje pateikti skaičiai gali būti naudojami pavienių ėminių skaičiui nustatyti.
2 lentelė
Pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti atsižvelgiant į prieskonių siuntos masę, skaičius
Siuntos masė (t) |
Pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
≤ 0,01 |
5 |
0,5 |
> 0,01–≤ 0,1 |
10 |
1 |
> 0,1–≤ 0,2 |
15 |
1,5 |
> 0,2–≤ 0,5 |
20 |
2 |
> 0,5–≤ 1,0 |
30 |
3 |
> 1,0–≤ 2,0 |
40 |
4 |
> 2,0–≤ 5,0 |
60 |
6 |
> 5,0–≤ 10,0 |
80 |
8 |
> 10,0–≤ 15,0 |
100 |
10 |
E.5. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu
Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis šios I priedo dalies ėminių ėmimo nuostatomis.
Kai tai nėra įmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą, jeigu galima užtikrinti, kad jungtinis ėminys bus pakankamai reprezentatyvus siuntos, iš kurios imami ėminiai, atžvilgiu, ir jeigu tas metodas yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. Bet kokiu atveju jungtinis ėminys turi sverti ne mažiau kaip 0,5 kg (10).
E.6. Specialusis prieskonių, kuriais prekiaujama vakuuminėse pakuotėse, ėminių ėmimo metodas
Iš siuntų, kurios sveria 15 tonų arba daugiau, turi būti imami mažiausiai 25 pavieniai ėminiai, sudarantys 10 kg jungtinį ėminį, o iš siuntų, kurios sveria mažiau kaip 15 tonų, turi būti imama 25 % pavienių ėminių skaičiaus, nurodyto 2 lentelėje, sudarantys jungtinį ėminį, kurio masė atitinka siuntos, iš kurios imami ėminiai, masę (žr. 2 lentelę).
E.7. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas
— |
Priimama, jeigu laboratoriniame ėminyje neviršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
— |
Atmetama, jeigu laboratoriniame ėminyje neabejotinai viršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
F. PIENO IR PIENO PRODUKTŲ ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS; MIŠINIAI KŪDIKIAMS IKI 4–6 MĖN. IR MIŠINIAI VYRESNIEMS KAIP 4 MĖN. KŪDIKIAMS, ĮSKAITANT PIENĄ KŪDIKIAMS IKI 4–6 MĖN. IR VYRESNIEMS KAIP 4 MĖN KŪDIKIAMS
Šis ėminių ėmimo metodas yra taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną aflatoksino M1 kiekį piene ir pieno produktuose, mišiniuose kūdikiams iki 4–6 mėn. ir vyresniems kaip 4 mėn. kūdikiams, įskaitant pieną kūdikiams iki 4–6 mėn. ir vyresniems kaip 4 mėn. kūdikiams, ir specialios medicininės paskirties dietiniuose maisto produktuose kūdikiams (pienas ir pieno produktai).
F.1. Pieno, pieno produktų, mišinių kūdikiams iki 4–6 mėn. ir vyresniems kaip 4 mėn. kūdikiams, įskaitant pieną kūdikiams iki 4–6 mėn. ir vyresniems kaip 4 mėn. kūdikiams, ėminių ėmimo metodas
Jungtinis ėminys turi sverti ne mažiau kaip 1 kg arba sudaryti ne mažiau kaip 1 litrą, išskyrus tuos atvejus, kai tai nėra įmanoma, pvz., kai ėminys yra vienas butelis.
Mažiausias pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti iš siuntos, skaičius yra nurodytas 1 lentelėje. Pavienių ėminių skaičius nustatomas atsižvelgiant į būdą, kuriuo aptariami produktai pateikiami prekybai. Skystų nefasuotų produktų siunta turi būti kiek galima geriau išmaišoma rankiniu arba mechaniniu būdu iš karto prieš ėminių ėmimą taip, kad nenukentėtų produkto kokybė. Tuomet galima numanyti, kad toje siuntoje aflatoksinas M1 yra pasiskirstęs tolygiai. Todėl iš siuntos pakanka paimti tris pavienius ėminius, sudarysiančius jungtinį ėminį.
Pavienių ėminių, kurie dažnai yra vienas butelis arba pakuotė, masė turi būti panaši. Pavienio ėminio masė turi būti ne mažesnė kaip 100 g, o jungtinis ėminys turi sverti ne mažiau kaip 1 kg arba sudaryti ne mažiau kaip 1 l. Jeigu šios tvarkos nesilaikoma, šį faktą reikia užregistruoti, kaip numatyta I priedo A.3.8 punkte.
1 lentelė
Mažiausias pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti iš siuntos, skaičius
Pardavimo būdas |
Siuntos tūris arba masė (l arba kg) |
Mažiausias imtinų pavienių ėminių skaičius |
Mažiausias jungtinio ėminio tūris arba masė (l arba kg) |
Pilstomas |
— |
3–5 |
1 |
Buteliuose arba pakuotėse |
≤ 50 |
3 |
1 |
Buteliuose arba pakuotėse |
nuo 50 iki 500 |
5 |
1 |
Buteliuose arba pakuotėse |
> 500 |
10 |
1 |
F.2. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu
Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis šios I priedo dalies nuostatomis.
Kai tai nėra įmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą, jeigu galima užtikrinti, kad jungtinis ėminys bus pakankamai reprezentatyvus siuntos, iš kurios imami ėminiai, atžvilgiu, ir jeigu tas metodas yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais (11).
F.3. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas
— |
Priimama, jeigu laboratoriniame ėminyje neviršijamas didžiausias leistinas medžiagos kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį (arba sprendimo ribą – žr. II priedo 4.4 punktą). |
— |
Atmetama, jeigu laboratoriniame ėminyje neabejotinai viršijamas didžiausias leistinas medžiagos kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį (arba sprendimo ribą – žr. II priedo 4.4 punktą). |
G. KAVOS IR KAVOS PRODUKTŲ ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS
Šis ėminių ėmimo metodas yra taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną ochratoksino A kiekį ir bendrą aflatoksinų kiekį skrudintose kavos pupelėse, maltoje skrudintoje kavoje ir tirpioje kavoje.
G.1. Pavienio ėminio masė
Jeigu I priedo G dalyje nenurodyta kitaip, pavienis ėminys turi sverti apie 100 gramų.
Jeigu siuntas sudaro mažmeninės pakuotės, pavienio ėminio masė priklauso nuo mažmeninės pakuotės masės.
Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra didesnė kaip 100 g, jungtinio ėminio masė bus didesnė kaip 10 kg. Jeigu vienos mažmeninės pakuotės masė yra daug didesnė kaip 100 g, iš kiekvienos atskiros mažmeninės pakuotės imamas 100 g pavienis ėminys. Tai galima atlikti imant ėminius arba laboratorijoje. Vis dėlto, jeigu taikant tokią ėminių ėmimo tvarką atsirastų nepageidaujamų komercinių pasekmių dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.), galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą. Pavyzdžiui, jeigu vertingas produktas parduodamas mažmeninėse pakuotėse po 500 g arba 1 kg, jungtinis ėminys gali būti sudarytas sudėjus mažiau pavienių ėminių nei nurodyta 1 ir 2 lentelėse, tačiau jungtinio ėminio masė turi atitikti 1 ir 2 lentelėse nurodytą reikiamą jungtinio ėminio masę.
Jeigu mažmeninė pakuotė sveria mažiau kaip 100 g ir jeigu skirtumas nėra labai didelis, viena mažmeninė pakuotė turi būti laikoma vienu pavieniu ėminiu – tada jungtinio ėminio masė yra mažesnė kaip 10 kg. Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra daug mažesnė kaip 100 g, vieną pavienį ėminį sudaro dvi arba daugiau mažmeninių pakuočių, o jo masė turi kuo labiau atitikti 100 g.
G.2. Bendroji skrudintos kavos ėminių ėmimo metodo apžvalga
1 lentelė
Siuntų padalijimas į siuntų dalis atsižvelgiant į produktą ir siuntos masę
Prekė |
Siuntos masė (t) |
Siuntos dalių masė arba skaičius |
Pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
Skrudintos kavos pupelės, skrudinta malta kava ir tirpi kava |
≥ 15 |
15–30 tonų |
100 |
10 |
< 15 |
— |
10–100 (12) |
1–10 |
G.3. Skrudintų kavos pupelių, maltos skrudintos kavos ir tirpios kavos ėminių ėmimo metodas (kai siuntos svoris ≥ 15 tonų)
— |
Jeigu siuntos dalis galima fiziškai atskirti, kiekviena siunta turi būti dalijama į siuntos dalis pagal 1 lentelę. Atsižvelgiant į tai, kad siuntos masė ne visuomet yra tikslus siuntos dalių kartotinis, siuntos dalies masė gali skirtis nuo nurodytos masės ne daugiau kaip 20 %. |
— |
Ėminiai iš kiekvienos siuntos dalies imami atskirai. |
— |
Pavienių ėminių skaičius: 100. |
— |
Jungtinio ėminio masė = 10 kg. |
— |
Jeigu pirmiau aprašyto ėminių ėmimo metodo taikyti neįmanoma, nes dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.) atsirastų nepriimtinų komercinių pasekmių, galima taikyti alternatyvų ėminių ėmimo metodą, jeigu jis yra kiek įmanoma reprezentatyvus ir yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. |
G.4. Skrudintų kavos pupelių, maltos skrudintos kavos ir tirpios kavos ėminių ėmimo metodas (kai siuntos svoris < 15 tonų)
Skrudintų kavos pupelių, maltos skrudintos kavos ir tirpios kavos siuntoms, sveriančioms mažiau negu 15 tonų, taikomas pavienių ėminių ėmimo planas, kai, atsižvelgiant į siuntos masę, imama nuo 10 iki 100 pavienių ėminių ir gaunamas jungtinis ėminys, kurio masė – nuo 1 iki 10 kg.
Lentelėje pateikti skaičiai gali būti naudojami pavienių ėminių skaičiui nustatyti.
2 lentelė
Pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti atsižvelgiant į skrudintų kavos pupelių, skrudintos maltos kavos ir tirpios kavos siuntos masę, skaičius
Siuntos masė (t) |
Pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
≤ 0,1 |
10 |
1 |
> 0,1–≤ 0,2 |
15 |
1,5 |
> 0,2–≤ 0,5 |
20 |
2 |
> 0,5–≤ 1,0 |
30 |
3 |
> 1,0–≤ 2,0 |
40 |
4 |
> 2,0–≤ 5,0 |
60 |
6 |
> 5,0–≤ 10,0 |
80 |
8 |
> 10,0–≤ 15,0 |
100 |
10 |
G.5. Skrudintų kavos pupelių, maltos skrudintos kavos ir tirpios kavos, kuriomis prekiaujama vakuuminėse pakuotėse, ėminių ėmimo metodas
Iš siuntų, kurios sveria 15 tonų arba daugiau, turi būti imami mažiausiai 25 pavieniai ėminiai, sudarantys 10 kg jungtinį ėminį, o iš siuntų, kurios sveria mažiau kaip 15 tonų, turi būti imama 25 % pavienių ėminių skaičiaus, nurodyto 2 lentelėje, sudarantys jungtinį ėminį, kurio masė atitinka siuntos, iš kurios imami ėminiai, masę (žr. 2 lentelę).
G.6. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu
Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis šios I priedo dalies ėminių ėmimo nuostatomis.
Kai tai nėra įmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą, jeigu galima užtikrinti, kad jungtinis ėminys bus pakankamai reprezentatyvus siuntos, iš kurios imami ėminiai, atžvilgiu, ir jeigu tas metodas yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. Bet kokiu atveju jungtinis ėminys turi sverti ne mažiau kaip 1 kg (13).
G.7. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas
— |
Priimama, jeigu laboratoriniame ėminyje neviršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
— |
Atmetama, jeigu laboratoriniame ėminyje neabejotinai viršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
H. VAISIŲ SULČIŲ, ĮSKAITANT VYNUOGIŲ SULTIS, VYNUOGIŲ MISOS, SIDRO IR VYNO ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS
Šis ėminių ėmimo metodas yra taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną:
— |
ochratoksino A kiekį vyne, vynuogių sultyse ir vynuogių misoje, |
— |
patulino kiekį vaisių sultyse, vaisių nektare, spiritiniuose gėrimuose, sidre ir kituose fermentuotuose gėrimuose, kurie pagaminti iš obuolių arba kuriuose yra obuolių sulčių. |
H.1. Ėminių ėmimo metodas
Jungtinis ėminys turi sudaryti ne mažiau kaip 1 l, išskyrus tuos atvejus, kai tai nėra įmanoma, pvz., kai ėminys yra vienas butelis.
Mažiausias pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti iš siuntos, skaičius yra nurodytas 1 lentelėje. Pavienių ėminių skaičius nustatomas atsižvelgiant į būdą, kuriuo aptariami produktai pateikiami prekybai. Skystų pilstomų produktų siunta turi būti kiek galima geriau išmaišoma rankiniu arba mechaniniu būdu iš karto prieš ėminių ėmimą taip, kad nenukentėtų produkto kokybė. Tuomet galima numanyti, kad toje siuntoje ochratoksinas A ir patulinas yra pasiskirstę tolygiai. Todėl iš siuntos pakanka paimti tris pavienius ėminius, sudarysiančius jungtinį ėminį.
Pavienių ėminių, kurie dažnai yra vienas butelis arba pakuotė, masė turi būti panaši. Pavienio ėminio masė turi būti ne mažesnė kaip 100 g, o jungtinio ėminio tūris – ne mažesnis kaip 1 l. Jeigu šios tvarkos nesilaikoma, šį faktą reikia užregistruoti, kaip numatyta I priedo A.3.8 punkte.
1 lentelė
Mažiausiais pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti iš siuntos, skaičius
Pardavimo būdas |
Siuntos tūris (l) |
Mažiausias imtinų pavienių ėminių skaičius |
Mažiausias jungtinio ėminio tūris (l) |
Pilstomi (vaisių sultys, spiritiniai gėrimai, sidras, vynas) |
— |
3 |
1 |
Buteliuose arba pakuotėse (vaisių sultys, spiritiniai gėrimai, sidras) |
≤ 50 |
3 |
1 |
Buteliuose arba pakuotėse (vaisių sultys, spiritiniai gėrimai, sidras) |
nuo 50 iki 500 |
5 |
1 |
Buteliuose arba pakuotėse (vaisių sultys, spiritiniai gėrimai, sidras) |
> 500 |
10 |
1 |
Buteliuose arba pakuotėse (vynas) |
≤ 50 |
1 |
1 |
Buteliuose arba pakuotėse (vynas) |
nuo 50 iki 500 |
2 |
1 |
Buteliuose arba pakuotėse (vynas) |
> 500 |
3 |
1 |
H.2. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu
Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis šios I priedo dalies nuostatomis (14).
Kai tai nėra įmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą, jeigu galima užtikrinti, kad jungtinis ėminys bus pakankamai reprezentatyvus siuntos, iš kurios imami ėminiai, atžvilgiu, ir jeigu tas metodas yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais.
H.3. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas
— |
Priimama, jeigu laboratoriniame ėminyje neviršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
— |
Atmetama, jeigu laboratoriniame ėminyje neabejotinai viršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
I. KIETŲJŲ OBUOLIŲ PRODUKTŲ, OBUOLIŲ SULČIŲ IR KIETŲJŲ OBUOLIŲ PRODUKTŲ KŪDIKIAMS IR MAŽIEMS VAIKAMS ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS
Šis ėminių ėmimo metodas yra taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną patulino kiekį kietuosiuose obuolių produktuose, obuolių sultyse ir kietuosiuose obuolių produktuose kūdikiams ir mažiems vaikams.
I.1. Ėminių ėmimo metodas
Jungtinio ėminio masė turi būti ne mažesnė kaip 1 kg, išskyrus tuos atvejus, kai tai nėra įmanoma, pav., tiriant atskirą pakuotę.
Mažiausias pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti iš siuntos, skaičius yra nurodytas 1 lentelėje. Jeigu tiriami skysti produktai, siunta gerai sumaišoma rankiniu arba mechaniniu būdu prieš pat imant ėminius. Tuomet galima numanyti, kad toje siuntoje patulinas yra pasiskirstęs tolygiai. Todėl iš siuntos pakanka paimti tris pavienius ėminius, sudarysiančius jungtinį ėminį.
Pavienių ėminių masė turi būti panaši. Pavienis ėminys turi sverti mažiausiai 100 gramų, o jungtinis ėminys – ne mažiau kaip 1 kg. Jeigu šios tvarkos nesilaikoma, šį faktą reikia užregistruoti, kaip numatyta I priedo A.3.8 punkte.
1 lentelė
Mažiausias pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti iš siuntos, skaičius
Siuntos masė (kg) |
Mažiausias imtinų pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
< 50 |
3 |
1 |
nuo 50 iki 500 |
5 |
1 |
> 500 |
10 |
1 |
Jeigu siuntą sudaro atskiros pakuotės, tuomet pakuočių, iš kurių bus sudarytas jungtinis ėminys, skaičius pateikiamas 2 lentelėje.
2 lentelė
Pakuočių skaičius (pavieniai ėminiai), iš kurių bus sudarytas jungtinis ėminys
Siuntos arba siuntos dalies pakuočių ar vienetų skaičius |
Imtinų pakuočių arba vienetų skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
nuo 1 iki 25 |
1 pakuotė arba vienetas |
1 |
nuo 26 iki 100 |
apie 5 %, ne mažiau kaip 2 pakuotės arba vienetai |
1 |
> 100 |
apie 5 %, ne daugiau kaip 10 pakuočių arba vienetų |
1 |
I.2. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu
Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis šios priedo dalies ėminių ėmimo nuostatomis.
Kai tai nėra įmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą, jeigu galima užtikrinti, kad jungtinis ėminys bus pakankamai reprezentatyvus siuntos, iš kurios imami ėminiai, atžvilgiu, ir jeigu tas metodas yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais (15).
I.3. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas
— |
Priimama, jeigu laboratoriniame ėminyje neviršijamas didžiausias leistinas medžiagos kiekį atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir regeneravimo pataisą. |
— |
Atmetama, jeigu laboratoriniame ėminyje neabejotinai viršijamas didžiausias leistinas medžiagos kiekis atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir regeneravimo pataisą. |
J. MAISTO PRODUKTŲ KŪDIKIAMS IR PERDIRBTŲ GRŪDINIŲ MAISTO PRODUKTŲ KŪDIKIAMS IR MAŽIEMS VAIKAMS ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS
Šis ėminių ėmimo metodas yra taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną:
— |
aflatoksinų, ochratoksino A ir Fusarium toksinų kiekį maisto produktuose kūdikiams ir perdirbtuose grūdiniuose maisto produktuose kūdikiams ir mažiems vaikams, |
— |
aflatoksinų ir ochratoksino A kiekį specialios medicininės paskirties dietiniuose maisto produktuose kūdikiams (išskyrus pieną ir pieno produktus), |
— |
patulino kiekį maisto produktuose kūdikiams, išskyrus perdirbtus grūdinius maisto produktus kūdikiams ir mažiems vaikams. Siekiant kontroliuoti didžiausią leistiną patulino kiekį obuolių sultyse ir kietuosiuose obuolių produktuose kūdikiams ir mažiems vaikams, taikomas I priedo I dalyje nurodytas ėminių ėmimo metodas. |
J.1. Ėminių ėmimo metodas
— |
Imant kūdikių ir mažų vaikų maisto produktų mėginius taikoma I priedo B.4 punkte aprašyta grūdų ir grūdų produktų ėminių ėmimo tvarka. Pavienių ėminių skaičius priklauso nuo siuntos masės: imama mažiausiai 10 ir daugiausiai 100 ėminių pagal I priedo B.4 punkto 2 lentelę. Iš labai mažų siuntų (≤ 0,5 tonos) galima imti mažiau pavienių ėminių, tačiau iš jų sudarytas jungtinis ėminys tokiu atveju taip pat turi sverti ne mažiau kaip 1 kg. |
— |
Pavienio ėminio masė turi būti apie 100 g. Jeigu siuntas sudaro mažmeninės pakuotės, pavienio ėminio masė priklauso nuo mažmeninės pakuotės masės, o jeigu siuntos labai mažos (≤ 0,5 tonos), pavienių ėminių masė turi būti tokia, kad iš pavienių ėminių sudarytas jungtinis ėminys svertų ne mažiau kaip 1 kg. Jeigu šios tvarkos nesilaikoma, šį faktą reikia užregistruoti, kaip numatyta A.3.8 punkte. |
— |
Jungtinio ėminio masė = gerai išmaišyti 1–10 kg. |
J.2. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu
Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis šios I priedo dalies nuostatomis.
Kai tai nėra įmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti alternatyvų ėminių ėmimo metodą, jeigu galima užtikrinti, kad jungtinis ėminys bus pakankamai reprezentatyvus siuntos, iš kurios imami ėminiai, atžvilgiu, ir jeigu tas metodas yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais (16).
J.3. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas
— |
Priimama, jeigu laboratoriniame ėminyje neviršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
— |
Atmetama, jeigu laboratoriniame ėminyje neabejotinai viršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
(1) Kompetentingoms institucijoms skirtą orientacinį dokumentą dėl aflatoksinų naudojimą reglamentuojančių ES teisės aktų laikymosi kontrolės galima rasti http://europa.eu.int/comm/food/food/chemicalsafety/contaminants/aflatoxin_guidance_en.pdf. Orientaciniame dokumente pateikiama papildoma praktinė informacija, tačiau tame dokumente pateikta informacija tik papildo šio reglamento nuostatas.
(2) Atsižvelgiant į siuntos masę, žr. 2 lentelę.
(3) Ėminių iš tokių siuntų ėmimo gairės bus pateiktos orientaciniame dokumente, kurį nuo 2006 m. liepos 1 d. bus galima rasti tinklavietėje http://europa.eu.int/comm/food/food/chemicalsafety/contaminants/index_en.htm
(4) Jeigu kiekis, iš kurio turi būti imamas ėminys, yra toks mažas, kad neįmanoma gauti 1 kg jungtinio ėminio, jungtinis ėminys gali sverti mažiau kaip 1 kg.
(5) Atsižvelgiant į siuntos masę, žr. šios priedo dalies 2 lentelę.
(6) Jeigu kiekis, iš kurio turi būti imamas ėminys, yra toks mažas, kad neįmanoma gauti 1 kg jungtinio ėminio, jungtinis ėminys gali sverti mažiau kaip 1 kg.
(7) Atsižvelgiant į siuntos masę, žr. šios priedo dalies 2 lentelę.
(8) Jeigu kiekis, iš kurio turi būti imamas ėminys, yra toks mažas, kad neįmanoma gauti 1 kg jungtinio ėminio, jungtinis ėminys gali sverti mažiau kaip 1 kg.
(9) Atsižvelgiant į siuntos masę, žr. šios priedo dalies 2 lentelę.
(10) Jeigu kiekis, iš kurio turi būti imamas ėminys, yra toks mažas, kad neįmanoma gauti 0,5 kg jungtinio ėminio, jungtinis ėminys gali sverti mažiau kaip 0,5 kg.
(11) Jeigu kiekis, iš kurio turi būti imamas ėminys, yra toks mažas, kad neįmanoma gauti 1 kg jungtinio ėminio, jungtinis ėminys gali sverti mažiau kaip 1 kg.
(12) Priklausomai nuo siuntos masės – žr. šios priedo dalies 2 lentelę.
(13) Jeigu kiekis, iš kurio turi būti imamas ėminys, yra toks mažas, kad neįmanoma gauti 1 kg jungtinio ėminio, jungtinis ėminys gali sverti mažiau kaip 1 kg.
(14) Jeigu kiekis, iš kurio turi būti imamas ėminys, yra toks mažas, kad neįmanoma gauti 1 l jungtinio ėminio, jungtinio ėminio tūris gali būti mažesnis negu 1 l.
(15) Jeigu kiekis, iš kurio turi būti imamas ėminys, yra toks mažas, kad neįmanoma gauti 1 kg jungtinio ėminio, jungtinis ėminys gali sverti mažiau kaip 1 kg.
(16) Jei kiekis, iš kurio turi būti imamas ėminys, yra toks mažas, kad neįmanoma gauti 1 kg jungtinio ėminio, jungtinis ėminys gali sverti mažiau kaip 1 kg.
II PRIEDAS
ĖMINIŲ RUOŠIMO IR ANALIZĖS METODŲ, SKIRTŲ OFICIALIAI MIKOTOKSINŲ KIEKIO MAISTO PRODUKTUOSE KONTROLEI, KRITERIJAI
1. ĮVADAS
1.1. Atsargumo priemonės
Kadangi mikotoksinų pasiskirstymas dažniausiai yra nevienodas, ėminiai turi būti ruošiami, ypač homogenizuojami, labai kruopščiai.
Jeigu homogenizuojama laboratorijoje, homogenizuojamas visas laboratorijos gautas ėminys.
Tiriant aflatoksinus turėtų būti kuo labiau vengiama dienos šviesos, nes veikiamas ultravioletinės šviesos aflatoksinas laipsniškai skyla.
1.2. Negliaudytų riešutų kevalo ir branduolio santykio apskaičiavimas
Reglamente (EB) Nr. 466/2001 nustatytas didžiausias valgomojoje dalyje leistinas aflatoksino kiekis. Aflatoksino kiekis valgomojoje dalyje gali būti nustatomas taip:
— |
riešutų su kevalais ėminiai gali būti išgliaudomi, ir valgomojoje dalyje nustatoma aflatoksino koncentracija, |
— |
riešutams su kevalais gali būti taikoma ėminių ruošimo procedūra. Taikant ėminio ėmimo ir analizės metodą apytikriai apskaičiuojamas riešuto branduolio svoris jungtiniame ėminyje. Riešutų branduolių svoris jungtiniame ėminyje apskaičiuojamas nustačius tinkamą negliaudytų riešutų kevalų ir branduolių santykio koeficientą. Šis santykis padeda nustatyti branduolio kiekį nefasuotame ėminyje ruošiant ėminį ir taikant analizės metodą. |
Iš siuntos atsitiktinai pasirenkama apie 100 negliaudytų riešutų arba jie atidedami iš kiekvieno jungtinio ėminio. Santykis kiekviename laboratoriniame ėminyje gali būti nustatomas pasvėrus negliaudytus riešutus, paskui juos išgliaudžius ir atskirai pasvėrus kevalus bei branduolius.
Tačiau kevalų ir branduolių santykį galima nustatyti laboratorijoje iš keleto ėminių ir jį taikyti ateityje atliekant analizę. Bet jeigu nustatoma, kad konkretus laboratorinis ėminys viršija bet kokį leistiną kiekį, santykis nustatomas tam ėminiui naudojant apie 100 riešutų, kurie buvo atidėti.
2. LABORATORIJOJE GAUTO ĖMINIO APDOROJIMAS
Kiekvienas laboratorinis ėminys gerai sumalamas ir išmaišomas taikant tokį technologinį procesą, kuris, kaip įrodyta, leidžia ėminį visiškai homogenizuoti.
Jeigu didžiausias leistinas kiekis taikomas sausajai medžiagai, produkto sausosios medžiagos kiekis homogenizuotame ėminyje turi būti nustatytas taikant tokį metodą, kuris, kaip įrodyta, leidžia tiksliai nustatyti sausosios medžiagos kiekį.
3. KARTOTINIAI ĖMINIAI
Kartotiniai ėminiai, imami teisės aktų vykdymo, prekybos (gynybos) ir kreipimosi į arbitrą (arbitražo) tikslais, turi būti imami iš homogenizuotos medžiagos, jeigu tokia procedūra neprieštarauja maisto verslo subjektų teises reglamentuojančioms valstybių narių taisyklėms.
4. ANALIZĖS METODAI, KURIUOS TURI TAIKYTI LABORATORIJA, IR LABORATORIJOS KONTROLĖS REIKALAVIMAI
4.1. Sąvokų apibrėžtys
Toliau pateikiama keletas dažniausiai vartojamų sąvokų, kurias turės vartoti laboratorija.
r |
= |
pakartojamumas – vertė, už kurią dviejų vieno bandymo rezultatų, gautų pakartojamumo sąlygomis, t. y. tas pats ėminys, tas pats operatorius, ta pati aparatūra, ta pati laboratorija ir trumpas laiko tarpas, absoliutusis skirtumas bus mažesnis, kaip būtų galima tikėtis esant tam tikrai tikimybei (paprastai 95 %); taigi r = 2,8 × sr. |
sr |
= |
standartinis nuokrypis, apskaičiuojamas pagal pakartojamumo sąlygomis gautus rezultatus. |
RSDr |
= |
santykinis standartinis nuokrypis, apskaičiuotas pagal pakartojamumo sąlygomis gautus rezultatus [(sr / ) × 100]. |
R |
= |
atkuriamumas – vertė, už kurią absoliutusis atskirų bandymo rezultatų, gautų atkuriamumo sąlygomis, t. y. naudojant tokią pat medžiagą, kurią bandymo vykdytojai gavo skirtingose laboratorijose, ir taikant standartizuotą bandymų metodą, skirtumas bus mažesnis, kaip galima būtų tikėtis esant tam tikrai tikimybei (paprastai 95 %). R = 2,8 × sR. |
sR |
= |
standartinis nuokrypis, apskaičiuojamas pagal atkuriamumo sąlygomis gautus rezultatus. |
RSDR |
= |
santykinis standartinis nuokrypis, apskaičiuotas pagal atkuriamumo sąlygomis gautus rezultatus [(sR / ) × 100]. |
4.2. Bendrieji reikalavimai
Maisto kontrolei naudojami analizės metodai turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 III priedo 1 ir 2 punktų nuostatas.
4.3. Specialieji reikalavimai
4.3.1. Metodo taikymo kriterijai
Jeigu Bendrijos teisės aktuose nėra reikalaujama taikyti konkrečius metodus mikotoksinų kiekiui maisto produktuose nustatyti, laboratorijos gali pasirinkti bet kurį metodą, jeigu pasirinktas metodas atitinka šiuos kriterijus:
a) |
aflatoksinų kiekio nustatymo metodo taikymo kriterijai
|
b) |
Ochratoksino A analizės metodo taikymo kriterijai
|
c) |
Patulino kiekio nustatymo metodo taikymo kriterijai
|
d) |
Deoksinivalenolio analizės metodo taikymo kriterijai
|
e) |
Zearalenono analizės metodo taikymo kriterijai
|
f) |
Fumonizinų B1 ir B2 analizės metodo taikymo kriterijai
|
g) |
Toksinų T-2 ir HT-2 analizės metodo taikymo kriterijai
|
h) |
Pastabos apie mikotoksinų kiekio nustatymo metodo taikymo kriterijus
|
Tai yra apibendrinta preciziškumo apskaičiavimo lygtis, kuri, kaip nustatyta, priklauso tik nuo koncentracijos ir nepriklauso nuo analizės ir matricos, taikant daugumą įprastų analizės metodų.
4.3.2. „Tinkamumo iškeltiems tikslams pasiekti “metodas
Jeigu patvirtintų analizės metodų skaičius yra ribotas, galima naudoti „tinkamumo iškeltiems tikslams pasiekti“ metodą, kuriuo apibrėžiamas vienas parametras – tinkamumo funkcija, skirta analizės metodų tinkamumui įvertinti. Tinkamumo funkcija – tai neapibrėžties funkcija, nurodanti didžiausią neapibrėžties laipsnį, kuris laikomas tinkamu.
Tuo atveju, jeigu analizės metodų, patvirtintų atliekant tarplaboratorinį bandymą, skaičius yra ribotas, laboratorijoje naudotino analizės metodo tinkamumui („tinkamumas iškeltiems tikslams pasiekti“) įvertinti taip pat gali būti panaudotas neapibrėžties funkcijos metodas, ypač toksinų T-2 ir HT-2 kiekiui nustatyti. Laboratorija gali taikyti metodą, kuriuo gaunami rezultatai yra didžiausios standartinės neapibrėžties ribose. Didžiausia standartinė neapibrėžtis gali būti apskaičiuota pagal šią formulę:
kurioje:
— |
Uf – didžiausia standartinė neapibrėžtis (μg/kg) |
— |
LOD – metodo nustatymo riba (μg/kg) |
— |
α – konstanta, skaitmeninis koeficientas, kuris turi būti naudojamas priklausomai nuo C vertės. Naudotinos vertės nurodomos lentelėje |
— |
C – dominanti koncentracija (μg/kg). |
Jeigu taikant analizės metodą gaunami rezultatai, kurių neapibrėžties matavimai yra mažesni už didžiausią standartinę neapibrėžtį, manoma, kad metodas yra taip pat tinkamas, kaip ir tas, kuris atitinka 4.3.1 punkte nurodytus taikymo kriterijus.
Lentelė
Šiame punkte pateiktoje formulėje naudotinos α konstantos skaitmeninės reikšmės, atsižvelgiant į dominančią koncentraciją
C (μg/kg) |
α |
≤ 50 |
0,2 |
51–500 |
0,18 |
501–1 000 |
0,15 |
1 001–10 000 |
0,12 |
> 10 000 |
0,1 |
4.4. Matavimo neapibrėžties nustatymas, regeneravimo apskaičiavimas ir rezultatų pateikimas (1)
Analizės rezultatas nurodomas su regeneravimo pataisa arba be jos. Turi būti nurodomas pateikimo būdas ir regeneravimo faktorius. Analizės rezultatas su regeneravimo pataisa naudojamas atitikčiai patikrinti.
Analizės rezultatas turi būti nurodomas kaip x +/– U, kur x yra analizės rezultatas, o U – išplėstoji matavimo neapibrėžtis.
U yra išplėstoji matavimo neapibrėžtis, taikant atsargos koeficientą 2, kuris užtikrina maždaug 95 % patikimumo laipsnį.
Jeigu maistas yra gyvūninės kilmės, į matavimo neapibrėžtį gali būti atsižvelgiama nustatant sprendimo ribą (CCα), remiantis Komisijos sprendimu 2002/657/EB (2) (priedo 3.1.2.5 punktas – medžiagų, kurioms nustatytas leistinas kiekis, atvejis).
Kad būtų galima nuspręsti, ar siuntą priimti, ar atmesti, oficialiai kontrolei skirto ėminio analizės rezultatai interpretuojami laikantis analizės rezultatų interpretavimo dabartinių taisyklių. Atliekant analizę gynybos ar arbitražo tikslais, taikomos nacionalinės taisyklės.
4.5. Laboratorijų kokybės standartai
Laboratorija turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (3) 12 straipsnio nuostatas.
(1) Išsamesnę informaciją apie matavimo neapibrėžties apskaičiavimo ir regeneravimo vertinimo procedūras galima rasti „Ataskaitoje dėl analizės rezultatų, matavimo neapibrėžties, regeneravimo koeficiento ir maistą bei pašarus reglamentuojančių ES teisės aktų ryšių“ – http://europa.eu.int/comm/food/food/chemicalsafety/contaminants/report-sampling_analysis_2004_en.pdf
(2) OL L 221, 2002 8 17, p. 8. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/25/EB (OL L 6, 2004 1 10, p. 38).
(3) Žr. 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2076/2005, nustatančio pereinamojo laikotarpio priemones Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004 įgyvendinti ir iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 (OL L 338, 2005 12 22, p. 83), 18 straipsnyje numatytas pereinamojo laikotarpio priemones.