21994A0827(01)

Europos bendrijos ir Indijos Respublikos

bendradarbiavimo susitarimas

dėl partnerystės ir vystymosi

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

ir

INDIJOS VYRIAUSYBĖ,

ATSIŽVELGDAMOS į Europos bendrijos ir jos valstybių narių, toliau - Bendrija, ir Indijos Respublikos, toliau - Indija, puikius santykius ir tradicinius draugystės ryšius;

PRIPAŽINDAMOS Bendrijos ir Indijos ryšių stiprinimo ir partnerystės įtvirtinimo svarbą;

ATSIŽVELGDAMOS į Indijos ir Bendrijos glaudaus bendradarbiavimo pagrindus, padėtus 1973 m. gruodžio 17 d. Indijos ir Bendrijos pasirašytu pirmuoju susitarimu ir vėliau sutvirtintus 1981 m. birželio 23 d. pasirašytu susitarimu dėl komercinio ir ekonominio bendradarbiavimo;

PAŽYMĖDAMOS su pasitenkinimu tai, kas šiais susitarimais buvo pasiekta;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo ištikimybę Jungtinių Tautų Chartijos principams ir pagarbą demokratijos principams ir žmogaus teisėms;

ĮKVĖPTOS savo bendro siekimo lygybės, nediskriminavimo ir abipusės naudos pagrindais stiprinti, gilinti ir įvairinti savo santykius abipusio intereso srityse;

PRIPAŽINDAMOS Indijoje vykstančių ekonominių reformų proceso ekonomikai modernizuoti teigiamus padarinius Indijos ir Bendrijos ekonominiams santykiams stiprinti;

SIEKDAMOS sudaryti palankias sąlygas didesnio masto prekybos ir pramonės tarp Bendrijos ir Indijos vystymuisi ir įvairinimui dinamiškesnių ryšių, kurių siekia Indija ir Bendrija, sistemoje, kuri jų abipusiam labui ir pagal jų vystymosi reikmes didintų investicijų srautus, komercinį ir ekonominį bendradarbiavimą bendro intereso srityse, įskaitant mokslą ir technologijas, ir skatintų kultūrinį bendradarbiavimą;

ATSIŽVELGDAMOS į būtinumą remti Indijos pastangas plėtojant ekonomiką, ypač gerinant neturtingųjų gyvenimo sąlygas;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kokią svarbią reikšmę Bendrija ir Indija teikia aplinkos apsaugai visuotiniu ir vietiniu lygmeniu, tvariam gamtos išteklių naudojimui bei aplinkos ir vystymosi ryšio pripažinimui;

ATSIŽVELGDAMOS į savo narystę Bendrajame susitarime dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), jo principų svarbą ir būtinumą stabiliai, skaidriai ir nediskriminuojant palaikyti bei įtvirtinti taisykles, skatinančias laisvą ir netrukdomą prekybą;

TIKĖDAMOS, kad jų santykiai jau peržengė 1981 m. sudaryto susitarimo taikymo sritį;

NUSPRENDĖ, kaip Susitariančiosios Šalys, sudaryti šį Susitarimą ir tuo tikslu savo tinkamai įgaliotais asmenimis paskyrė:

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA:

Willy CLAES,

Belgijos Karalystės užsienio reikalų ministrą,

Europos Sąjungos Tarybos pirmininką,

Manuel MARIN,

Europos Bendrijų Komisijos narį,

INDIJOS VYRIAUSYBĖ:

Pranab MUKHERJEE,

pramonės ministrą,

KURIE, tinkamai pasikeitę visais įgaliojimais:

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Pagrindas ir tikslai

1. Pagarba žmogaus teisėms ir demokratiniams principams yra Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimo bei šio Susitarimo pagrindas ir kartu esminė Susitarimo dalis.

2. Šio Susitarimo pagrindiniai tikslai - per dialogą ir partnerystę stiprinti ir vystyti įvairius Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimo aspektus siekiant glaudesnių ir dar geresnių ryšių.

Šio bendradarbiavimo pagrindinės kryptys yra:

- prekybos ir investicijų abipusiam labui, atsižvelgiant į jų atitinkamą ekonominę padėtį, tolesnis plėtojimas ir įvairinimas;

- palankesnių sąlygų geresniam abipusiam supratimui sudarymas ir šių dviejų regionų ryšių technikos, ekonomikos ir kultūros srityse stiprinimas;

- Indijos ekonominio pajėgumo veiksmingai sąveikauti su Bendrija stiprinimas;

- Indijos ekonomikos vystymo spartinimas remiant Indijos pastangas didinti savo ekonominius gebėjimus, Bendrijai teikiant jai išteklius ir techninę pagalbą pagal bendradarbiavimo politikos kryptis ir nuostatas, ypač siekiant gerinti vargingesnių gyventojų sluoksnių gyvenimo sąlygas;

- esamų ir naujų ekonominio bendradarbiavimo formų, kuriomis siekiama skatinti ir lengvinti jų verslo bendruomenių mainus ir ryšius, plėtojimas bendro intereso labui, atsižvelgiant į Indijos ekonominių reformų įgyvendinimą ir investicijoms palankios aplinkos kūrimo galimybes;

- aplinkosaugos ir tvaraus gamtos išteklių tvarkymo rėmimas.

3. Susitariančiosios Šalys, atsižvelgdamos į šio Susitarimo tikslus, pripažįsta konsultavimosi abipusio intereso tarptautiniais, ekonominiais ir komerciniais klausimais vertę.

2 straipsnis

Didžiausio palankumo režimas

Bendrija ir Indija tarpusavio prekyboje suteikia viena kitai didžiausio palankumo režimą pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos nuostatas.

3 straipsnis

Prekyba ir komercinis bendradarbiavimas

1. Kad būtų dinamiškai ir papildomai stiprinami abipusę naudą teikiantys nauji ryšiai, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja plėtoti ir įvairinti savo komercinius mainus ir kiek įmanoma gerinti patekimą į rinką, suderinamą su jų ekonomine padėtimi.

2. Susitariančiosios Šalys yra pasiryžusios laikytis politikos sudaryti palankesnes sąlygas, kad jų produktai patektų į viena kitos rinkas. Šiame kontekste jos viena kitai suteikia aukščiausią importo ir eksporto liberalizavimo laipsnį, kurį jos paprastai suteikia trečiosioms šalims, ir susitaria nagrinėti būdus, kaip pašalinti tarpusavio prekybos kliūtis, visų pirma tokias kaip netarifines kliūtis, atsižvelgdamos į šioje srityje jau nuveiktą tarptautinių organizacijų darbą.

3. Susitariančiosios Šalys susitaria skatinti keitimąsi informacija apie abipusiškai naudingas rinkų galimybes ir konstruktyvumo dvasia konsultuotis muitų tarifų, netarifiniais, paslaugų, sveikatos, saugos ar aplinkosaugos priemonių ir techninių reikalavimų klausimais.

4. Susitariančiosios Šalys susitaria gerinti atitinkamų institucijų bendradarbiavimą muitinės reikaluose, ypač profesinio mokymo srityje, paprastinant ir derinant muitinės procedūras, užkertant kelią muitinės reglamentų pažeidimams, juos tiriant ir kovojant su jais.

5. Susitariančiosios Šalys, atsižvelgdamos į savo teisės aktus, taip pat įsipareigoja apsvarstyti galimybes netaikyti muito ir kitų mokesčių prekėms, laikinai įvežtoms į jų teritoriją paskesniam reeksportui jų nekeičiant, arba prekėms, kurios vėl įvežamos į jų teritoriją jas perdirbus kitoje Susitariančioje Šalyje, ir kai tai nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad tų prekių kilmė vieta yra tos Susitariančiosios šalies teritorija.

6.1. Susitariančiosios Šalys susitaria viena su kita konsultuotis dėl bet kurio ryšium su prekyba kylančio ginčo. Jei Bendrija arba Indija prašo tokios konsultacijos, ji surengiama artimiausia proga. Jos prašanti Susitariančioji Šalis kitai Šaliai pateikia visą informaciją, reikalingą išsamiam padėties nagrinėjimui. Tokiomis konsultacijomis siekiama kuo skubiausiai išspręsti prekybos ginčus.

6.2. Kalbant apie antidempingo ar subsidijų tyrimus, kiekviena Susitariančioji Šalis sutinka nagrinėti kitos Susitariančiosios Šalies teikimus ir informuoti atitinkamas suinteresuotas šalis apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais turi būti grindžiamas sprendimas. Kol bus nustatyti galutiniai antidempingo ir kompensaciniai muitai, Susitariančiosios Šalys visaip stengiasi ieškoti konstruktyvaus problemos sprendimo.

6.3. Šio straipsnio 6.1 ir 6.2 dalys nepažeidžia Susitariančiųjų Šalių teisių ir pareigų pagal GATT, kurioms teikiama pirmenybė bet kuriuo nesuderinamumo atveju.

4 straipsnis

Ekonominis bendradarbiavimas

1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja abipusiais interesais ir pagal savo atitinkamas politikos kryptis ir tikslus puoselėti kuo platesnio masto ekonominį bendradarbiavimą, kad padėtų savo atitinkamos ekonomikos ir jos raidos reikmių vystymuisi.

2. Susitariančiosios Šalys susitaria, kad ekonominis bendradarbiavimas apims tris plačias veiklos sritis:

a) ekonominės aplinkos Indijoje gerinimą lengvinant prieigą prie Bendrijos gamybinės, prekybinės ar mokslinės patirties (know-how) ir technologijų;

b) palankių sąlygų sudarymą ekonominės veiklos vykdytojų kontaktams ir kitoms priemonėms, skirtoms skatinti komercinius mainus ir investicijas;

c) savo atitinkamos ekonominės, socialinės ir kultūrinės aplinkos savitarpio supratimo stiprinimą kaip veiksmingo bendradarbiavimo pagrindą.

3. Pirmiau apibūdintose plačiose srityse konkrečiai siekiama:

- gerinti ekonominės aplinkos ir verslo klimatą,

- bendradarbiauti aplinkosaugos ir gamtos išteklių apsaugos srityje,

- bendradarbiauti energetikos ir energijos tausojimo srityje,

- bendradarbiauti telekomunikacijų, informacinės technologijų bei su jomis susijusių reikalų srityje,

- bendradarbiauti visais pramoninių standartų ir intelektinės nuosavybės aspektais,

- skatinti technologijų perdavimą kitose bendro intereso srityse,

- keistis informacija pinigų klausimais ir apie makroekonominę aplinką,

- stiprinti ir įvairinti tarpusavio ekonominius ryšius,

- skatinti Bendrijos ir Indijos abiejų krypčių prekybos ir investicijų srautą,

- aktyvinti pramoninį bendradarbiavimą, įskaitant žemės ūkio pramoninį verslą,

- skatinti bendradarbiavimą siekiant plėtoti žemės ūkį, žuvininkystę, kasybą, transportą ir ryšius, sveikatos priežiūros, bankininkystės ir draudimo, turizmo ir kitas paslaugas,

- skatinti glaudesnį abiejų regionų privačių sektorių bendradarbiavimą,

- skatinti bendradarbiavimą pramonės ir miestų ekologijos srityje,

- skatinti paramą įmonėms skatinant prekybą ir rinkų kūrimą,

- skatinti mokslo ir technologijų vystymąsi,

- skatinti mokymą ir konkrečias mokymo programas,

- bendradarbiauti informacijos ir kultūros srityse.

Bendradarbiavimas kai kuriuose iš pirmiau minėtų sektorių yra išsamiau aptariamas tolesniuose 5-15 straipsniuose.

4. Šiems tikslams pasiekti Susitariančiosios Šalys naudoja tokias priemones kaip:

- keitimasis informacija ir idėjomis,

- tyrimų atlikimas,

- techninės pagalbos teikimas,

- mokymo programos,

- ryšių tarp mokslinių tyrimų ir mokymo centrų, specializuotų agentūrų ir verslo organizacijų užmezgimas,

- investicijų ir bendrų įmonių kūrimo skatinimas,

- viešųjų ir privačių agentūrų ir administracijų institucinis stiprinimas,

- prieiga prie viena kitos esamų duomenų bazių ir naujų duomenų bazių kūrimas,

- profesinės pratybos ir seminarai,

- keitimasis specialistais.

5. Susitariančiosios Šalys abipusės naudos pagrindais kartu nustato sritis ir prioritetus, kuriems taikomi konkretūs ekonominio bendradarbiavimo veiksmai orientuojantis į ilgalaikius tikslus. Atsižvelgiant į ilgalaikio bendradarbiavimo tarp Bendrijos ir Indijos stiprinimo svarbą, iš ekonominio bendradarbiavimo srities a priori nepašalinamas joks sektorius.

5 straipsnis

Pramonė ir paslaugos

1. Susitariančiosios Šalys:

a) nustato pramonės sektorius, kuriuose bus koncentruojamas bendradarbiavimas, ir priemones skatinti bendradarbiavimą pramonės srityje su aiškia technologine pakraipa;

b) skatina Indijos gamybos bazės vystymąsi ir įvairinimą pramonės ir paslaugų sektoriuose, įskaitant viešojo sektoriaus modernizavimą ir reformą, bendradarbiavimo veiklą, įtraukiančią mažas ir vidutines įmones, bei priemones, skirtas lengvinti jų prieigą prie kapitalo šaltinių, rinkų ir technologijų, kuri ypač skatintų prekybą tarp Susitariančiųjų Šalių, taip pat trečiųjų šalių rinkose.

2. Susitariančiosios Šalys, nepažeisdamos atitinkamų galiojančių taisyklių, lengvina prieigą prie turimos informacijos ir kapitalo galimybių, kad būtų skatinami projektai ir veikla, palaikanti firmų bendradarbiavimą, pavyzdžiui, bendras įmones, sutartis su subrangovais, technologijos perdavimą, licencijas, taikomuosius mokslinius tyrimus ir frančizę.

6 straipsnis

Privatus sektorius

Susitariančiosios Šalys susitaria skatinti privataus sektoriaus dalyvavimą savo bendradarbiavimo programose, kad būtų stiprinamas tarpusavio ekonominis ir pramoninis bendradarbiavimas.

Susitariančiosios Šalys imasi priemonių:

a) skatinti abiejų geografinių regionų privačius sektorius ieškoti veiksmingų būdų bendroms konsultacijoms, kurių rezultatai paskui galėtų būti perduodami šio Susitarimo 22 straipsnyje nurodytai Jungtinei komisijai, kad būtų toliau imamasi reikiamos veiklos;

b) įtraukti Susitariančiųjų Šalių privačius sektorius į pagal šį susitarimą plėtojamą veiklą.

7 straipsnis

Energetika

Susitariančiosios Šalys pripažįsta energetikos sektoriaus svarbą ekonominiam ir socialiniam vystymuisi ir įsipareigoja stiprinti bendradarbiavimą, susijusį pirmiausia su energijos gamyba, taupymu ir efektyviu naudojimu. Toks pagerintas bendradarbiavimas apima su energijos naudojimu susijusį planavimą, netradicinę energetiką, įskaitant saulės energiją, ir jos sąsajas su aplinka.

8 straipsnis

Telekomunikacijos, elektronika ir informacinės bei palydovinės technologijos

Susitariančiosios Šalys pripažįsta bendradarbiavimo telekomunikacijų, elektronikos ir informacinių technologijų srityse svarbą, nes šios sritys padeda didinti ekonominį vystymąsi ir prekybą. Toks bendradarbiavimas gali apimti:

a) standartizaciją, testavimą ir sertifikavimą;

b) antžemines ir palydovines telekomunikacijas;

c) elektroniką ir mikroelektroniką;

d) informaciją ir automatizaciją,

e) gero ryškumo televiziją;

f) mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą naujų informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityse;

g) investicijų ir bendrų investicijų skatinimą.

9 straipsnis

Standartai

Nepažeisdamos savo tarptautinių įsipareigojimų, pagal savo kompetenciją ir laikydamosi savo teisės aktų Susitariančiosios Šalys imasi veiksmų mažinti skirtumus metrologijos, standartizacijos ir sertifikavimo srityse skatindamos naudoti suderinamas standartų ir sertifikavimo sistemas. Tuo tikslu jos ypač remia:

- ryšių tarp ekspertų užmezgimą, kad būtų lengvinamas keitimasis informacija ir tyrimais metrologijos, standartų ir kokybės kontrolės, skatinimo ir sertifikavimo srityse;

- mainų ir kontaktų, įskaitant konsultavimąsi, tarp įstaigų ir institucijų, kurios specializuojasi šiose srityse, skatinimą siekiant užtikrinti, kad standartai nebūtų kliūtis prekybai;

- priemonių, kuriomis siekiama abipusio kokybės sertifikavimo sistemų pripažinimo, skatinimą;

- techninės pagalbos, susijusios su metrologija, standartais ir sertifikavimu bei susijusios su kokybės skatinimo programomis, plėtojimą;

- techninės pagalbos institucijų kūrimui, kad būtų stiprinamos standartų ir kokybės sertifikavimo organizacijos, taip pat sukurta nacionalinė akreditavimo sistema atitikties įvertinimui Indijoje, teikimą.

10 straipsnis

Intelektinė nuosavybė

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja tiek, kiek leidžia jų įstatymai, kiti teisės aktai ir politikos kryptys, užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės, įskaitant patentus, prekių ar paslaugų ženklus, teisėms, autorių ir panašioms teisėms, geografiniams pavadinimams (įskaitant kilmės ženklus), pramoniniam dizainui ir integrinio grandyno topografijai būtų teikiama tinkama ir veiksminga apsauga, sustiprinant šią apsaugą, kai pageidautina. Jos taip pat įsipareigoja, kai tai įmanoma, palengvinti priėjimą prie intelektinės nuosavybės organizacijų duomenų bazių.

11 straipsnis

Investicijos

1. Susitariančiosios Šalys skatina abipusiškai naudingo investavimo didinimą kurdamos palankų klimatą privačioms investicijoms, įskaitant geresnes sąlygas kapitalui perkelti ir keitimąsi informacija apie palankias investavimo galimybes.

2. Atsižvelgdamos į šioje srityje atliktą darbą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir ypač pripažindamos neseniai Indijos pasirašytą Daugiašalių investicijų garantijų agentūros konvenciją, Susitariančiosios Šalys susitaria remti investicijų tarp Bendrijos valstybių narių ir Indijos skatinimą ir apsaugą remiantis nediskriminavimo ir abipusiškumo principais.

3. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja skatinti savo atitinkamų finansinių įstaigų bendradarbiavimą.

12 straipsnis

Žemės ūkis ir žuvininkystė

Susitariančiosios Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą žemės ūkio ir žuvininkystės srityse, įskaitant sodininkystę ir maisto perdirbimą. Šiuo tikslu jos įsipareigoja nagrinėti:

a) galimybes didinti prekybą žemės ūkio ir žuvininkystės produktais;

b) sveikatos, augalų ir gyvūnų sveikatos, aplinkosaugos priemones ir bet kurias prekybai galinčias trukdyti kliūtis;

c) žemės ūkio ir kaimo aplinkos sąryšį;

d) žemės ūkio ir žuvininkystės mokslinius tyrimus.

13 straipsnis

Turizmas

Susitariančiosios Šalys susitaria prisidėti prie bendradarbiavimo turizmo srityje, kurio turi būti siekiama konkrečiomis priemonėmis, įskaitant:

a) keitimąsi informacija ir tyrimų atlikimą;

b) mokymo programas;

c) investicijų ir bendrų įmonių skatinimą.

14 straipsnis

Mokslas ir technologijos

1. Susitariančiosios Šalys pagal savo bendrą interesą ir savo vystymosi strategijos šioje srityje tikslus skatina mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą, įskaitant aukšto lygio sritis, pavyzdžiui, biologiją, biotechnologiją, naujas medžiagas, geologiją ir jūros mokslus, siekiant:

a) padėti perduoti gamybinę, prekinę ar mokslinę patirtį (know-how) ir skatinti inovaciją;

b) skleisti informaciją ir profesionalią patirtį mokslo ir technologijų srityje;

c) atverti palankias galimybes būsimam ekonominiam, pramoniniam ir prekybiniam bendradarbiavimui.

Tai bus įgyvendinama:

a) Šalių mokslinių tyrimų centrų ir kitų atitinkamų institucijų bendrais mokslinių tyrimų projektais;

b) mokslininkų ir tyrėjų mainais, ypač skatinant užmegzti nuolatinius ryšius tarp Šalių mokslinių ir techninių bendruomenių;

c) keičiantis moksline informacija.

2. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja nustatyti atitinkamą tvarką, sudarančią palankias sąlygas kuo didesniam savo mokslo ir mokslinių tyrimų centrų dalyvavimui pirmiau minėtame bendradarbiavime.

15 straipsnis

Informacija ir kultūra

Susitariančiosios Šalys turi bendradarbiauti informacijos ir kultūros srityse, kad būtų puoselėjamas geresnis savitarpio supratimas ir stiprinami kultūros ryšiai tarp dviejų regionų. Toks bendradarbiavimas gali apimti:

a) keitimąsi informacija kultūros reikalais;

b) parengiamuosius tyrimus ir techninę pagalbą saugant kultūros paveldą;

c) bendradarbiavimą medijos ir audiovizualinės dokumentacijos srityje;

d) kultūros renginių organizavimą ir mainus.

16 straipsnis

Vystymąsi remiantis bendradarbiavimas

1. Bendrija pripažįsta Indijos poreikį gauti vystymąsi remiančią pagalbą ir yra pasirengusi stiprinti savo bendradarbiavimą ir didinti jo veiksmingumą, kad konkrečiais projektais ir programomis prisidėtų prie pačios Indijos pastangų siekti tvaraus ekonomikos vystymosi ir jos žmonių socialinės pažangos. Bendrijos parama turi būti teikiama pagal Bendrijos politikos kryptis, reglamentus ir bendradarbiavimui prieinamas finansines išgales bei pagal parengtą vystymosi strategiją.

2. Projektai ir programos turi būti skirtos vargingesniems gyventojų sluoksniams. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kaimo vietovių vystymui dalyvaujant tikslinėms grupėms ir prireikus įtraukiant patirtį turinčias nevyriausybines organizacijas. Bendradarbiavimas šioje srityje taip pat turi apimti užimtumo skatinimą kaimiškuose miestuose ir moterų vaidmens ugdymą pabrėžiant švietimo ir šeimos gerovės svarbą.

3. Bendradarbiavimas turi apimti ir visuomenės sveikatą, ypač pirminės sveikatos priežiūros forma, įskaitant užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų kontrolę. Turi būti siekiama gerinti vargingiausių gyventojų sluoksnių miesto ir kaimo vietovėse sveikatos priežiūros kokybę Indijoje.

4. Bendradarbiavimas turi būti orientuojamas į abipusiškai sutartus prioritetus ir siekti projektų ir programų veiksmingumo, tvarumo ir pagarbos aplinkai.

17 straipsnis

Aplinkosauga

1. Susitariančiosios Šalys pripažįsta būtinumą atsižvelgti į aplinkos apsaugą kaip ekonominio ir vystymąsi remiančio bendradarbiavimo sudedamąją dalį. Be to, jos pabrėžia aplinkosaugos klausimų svarbą ir savo norą bendradarbiauti saugant ir gerinant aplinką, ypatingą dėmesį skirdamos vandens, dirvožemio ir oro taršai, erozijai, miškų naikinimui ir tvariam gamtos išteklių tvarkymui atsižvelgiant į tarptautiniu lygiu nuveiktą darbą.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas:

a) tvariam miškų ekosistemų tvarkymui;

b) natūralių miškų apsaugai ir išsaugojimui;

c) miškininkystės institutų stiprinimui;

d) kaimo energetinių problemų praktinių sprendimų paieškai;

e) pramoninės taršos prevencijai;

f) miestų aplinkos apsaugai.

2. Pagrindinės bendradarbiavimas šioje srityje kryptys:

a) aplinkosaugos institucijų stiprinimas ir tobulinimas;

b) teisės aktų kūrimas ir standartų tobulinimas;

c) moksliniai tyrimai, mokymas ir informavimas;

d) tyrimų ir bandomųjų programų vykdymas ir techninės pagalbos teikimas.

18 straipsnis

Žmonių išteklių ugdymas

Susitariančiosios Šalys pripažįsta žmonių išteklių ugdymo svarbą gerinant ekonomikos vystymąsi ir nepasiturinčių gyventojų sluoksnių gyvenimo sąlygas. Jos sutaria, kad žmonių išteklių ugdymas turėtų būti ekonominio ir vystymąsi remiančio bendradarbiavimo sudedamoji dalis.

Paisant bendro intereso, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas skatinti Bendrijos ir Indijos aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimą.

19 straipsnis

Piktnaudžiavimo narkotikais kontrolė

1. Susitariančiosios Šalys patvirtina savo pasiryžimą, savo atitinkamos kompetencijos ribose, didinti kovos su narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekimu ir platinimu, taip pat piktnaudžiavimo narkotikais prevencijos ir mažinimo politikos ir priemonių veiksmingumą, atsižvelgiant į šioje srityje tarptautinių organizacijų atliktą darbą.

2. Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimas apima:

a) Priklausomų asmenų mokymą, švietimą, gydymą ir reabilitaciją, įskaitant priklausomų asmenų integracijos į darbinę ir socialinę aplinką projektus;

b) priemones, skatinančias alternatyvias palankias ekonomines galimybes;

c) techninę, finansinę ir administracinę pagalbą prekybos prekursoriais monitoringui, prevencijai, piktnaudžiavimo narkotikais gydymui ir mažinimui;

d) keitimąsi visa svarbia informacija, įskaitant informaciją, susijusią su pinigų plovimu.

20 straipsnis

Pietūs-pietūs ir regioninis bendradarbiavimas

Susitariančiosios Šalys pripažįsta savo bendrą interesą plėtoti ekonominius ir prekybinius ryšius su besivystančiomis šalimis pagal regioninio ir pietūs-pietūs bendradarbiavimo sampratą.

21 straipsnis

Bendradarbiavimui skirti ištekliai

Susitariančiosios Šalys, kiek leidžia turimi finansiniai ištekliai ir laikydamosi savo atitinkamų procedūrų ir teisės aktų, skiria lėšas, kurios padėtų įgyvendinti šiame Susitarime nustatytus tikslus, ypač kiek tai susiję su ekonominiu bendradarbiavimu.

Kiek tai susiję su vystymąsi remiančia pagalba, pagal savo programas, skirtas Azijos ir Lotynų Amerikos (ALA) šalims, Bendrija rems Indijos vystymosi programas tiesioginiais lengvatiniais pervedimais, taip pat per institucijas ir kitus finansavimo šaltinius pagal tokių Bendrijos institucijų taisykles ir praktiką.

22 straipsnis

Jungtinė komisija

1. Susitariančiosios Šalys susitaria išlaikyti Jungtinę komisiją, įsteigtą pagal 1981 m. Susitarimo dėl komercinio ir ekonominio bendradarbiavimo 10 straipsnį.

2. Jungtinė komisija yra reikalinga pirmiausia tam, kad:

a) užtikrintų tinkamą Susitarimo funkcionavimą ir įgyvendinimą;

b) teiktų rekomendacijas skatinant siekti Susitarimo tikslų;

c) nustatytų prioritetus siekiant Susitarimo tikslų;

d) nagrinėtų partnerystės ir vystymąsi remiančio bendradarbiavimo tose srityse, kurioms taikomas Susitarimas, stiprinimo būdus ir priemones.

Jungtinę komisiją sudaro abiejų Šalių atitinkamai aukšto lygio atstovai. Jungtinė komisija paprastai renkasi kasmet pakaitomis Briuselyje ir Naujajame Delyje abipusiu susitarimu nustatytą dieną. Neeiliniai posėdžiai gali būti šaukiami Susitariančiųjų Šalių susitarimu.

Jungtinė komisija gali įkurti specializuotus pogrupius, padedančius jai atlikti savo užduotis ir koordinuojančius projektų ir programų pagal Susitarimą rengimą ir įgyvendinimą.

Jungtinės komisijos posėdžių darbotvarkė nustatoma Susitariančiųjų Šalių susitarimu.

Susitariančiosios Šalys susitaria, kad Jungtinė komisija taip pat turi užtikrinti visų sektorinių susitarimų, kuriuos Bendrija ir Indija sudarė arba gali sudaryti, tinkamą funkcionavimą.

23 straipsnis

Konsultacijos

Iškilus kokiai nors problemai laikotarpiais tarp Jungtinės komisijos posėdžių, Susitariančiosios Šalys rengia draugiškas konsultacijas tose srityse, kurioms taikomas Susitarimas. Tas problemas nagrinėja specializuoti pogrupiai pagal savo paskirtį, arba rengiamos ad hoc konsultacijos.

24 straipsnis

Būsimi pakeitimai

1. Susitariančiosios Šalys gali abipusiu susitarimu išplėsti šį Susitarimą, kad padidintų bendradarbiavimo lygį, ir papildyti jį susitarimais konkrečiuose sektoriuose ar veiklos srityse.

2. Šio Susitarimo taikymo srityje bet kuri Susitariančioji Šalis gali teikti pasiūlymus išplėsti bendradarbiavimo taikymo sritį atsižvelgiant į jį taikant sukauptą patirtį.

25 straipsnis

Kiti susitarimai

Nepažeidžiant Europos Bendrijų steigimo sutarčių atitinkamų nuostatų, nei šis Susitarimas, nei joks veiksmas, kurio pagal jį imamasi, jokiu būdu neturi poveikio Bendrijos valstybių narių galioms imtis dvišalės veiklos su Indija pagal jau sudarytus arba, atitinkamais atvejais, naujus ekonominio bendradarbiavimo susitarimus su Indija.

26 straipsnis

Lengvatos

Kad sudarytų palankias sąlygas bendradarbiavimui pagal šį Susitarimą, Indijos valdžios institucijos Bendrijos pareigūnams ir ekspertams suteikia garantijas ir lengvatas, reikalingas jų funkcijoms atlikti. Išsamios nuostatos turi būti nustatytos atskiru pasikeitimu raštais.

27 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis Susitarimas taikomas teritorijai, kurioje taikoma Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis toje sutartyje nustatytomis sąlygomis, ir Indijos Respublikos teritorijai.

28 straipsnis

Priedas

Prie šio Susitarimo pridedamas priedas yra neatsiejama Susitarimo dalis.

29 straipsnis

Įsigaliojimas ir atnaujinimas

Šis Susitarimas įsigalioja kito mėnesio nuo tos dienos, kai Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui reikalingų procedūrų atlikimą, pirmą dieną. Susitarimui įsigaliojus, jis pakeičia 1973 m. gruodžio 17 d. ir 1981 m. birželio 23 d. pasirašytus bendradarbiavimo susitarimus.

Šis Susitarimas sudaromas penkeriems metams. Jei viena iš Susitariančiųjų Šalių likus šešiems mėnesiams iki jo galiojimo pabaigos jo nedenonsuoja, jis kasmet automatiškai pratęsiamas.

30 straipsnis

Autentiški tekstai

Šis Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais, kurių kiekvienas tekstas anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, vokiečių ir hindi kalbomis, yra autentiškas.

+++++ TIFF +++++

En fe de lo cual, los plenipotenciarios abajo firmantes suscriben el presente AcuerdoTil bekræftelse heraf har undertegnede befuldmægtigede underskrevet denne aftaleZu Urkunde dessen haben die unterzeichneten Bevollmächtigten ihre Unterschriften unter dieses Abkommen gesetztΣε πίστωση των ανωτέρω, σι υπογράφοντες πληρεξούσιοι έθεσαν την υπογραφή τους στην παρούσα συμφωνίαIn witness whereof the undersigned Plenipotentiaries have signed this AgreementEn foi de quoi, les plénipotentiaires soussignés ont apposé leurs signatures au bas du présent accordIn fede di che, i plenipotenziari sottoscritti hanno apposto le proprie firme in calce al presente accordoTen blijke waarvan de ondergetekende gevolmachtigden hun handtekening onder deze Overeenkomst hebben gesteldEm fé do que, os plenipotenciários abaixo assinados apuseram as suas assinaturas no final do presente acordo

+++++ TIFF +++++

Hecho en Bruselas, el veinte de diciembre de mil novecientos noventa y tresUdfærdiget i Bruxelles den tyvende december nitten hundrede og treoghalvfemsGeschehen zu Brüssel am zwanzigsten Dezember neunzehnhundertdreiundneunzigΈγινε στις Βρυξέλλες, στις είκοσι Δεκεμβρίου χίλια εννιακόσια ενενήντα τρίαDone at Brussels on the twentieth day of December in the year one thousand nine hundred and ninety-threeFait à Bruxelles, le vingt décembre mil neuf cent quatre-vingt-treizeFatto a Bruxelles, addģ venti dicembre millenovecentonovantatréGedaan te Brussel, de twintigste december negentienhonderd drieënnegentigFeito em Bruxelas, em vinte de Dezembro de mil novecentos e noventa e três

Por el Consejo de la Unión EuropeaFor Rådet for den Europæiske UnionFür den Rat der Europäischen UnionΓια το Συμβούλιο της Ευρωραϊκής ΈνωσηςFor the Council of the European UnionPour le Conseil de ľUnion européenePer il Consiglio delľUnione europeaVoor de Raad van de Europese UniePelo Conseiho da União Europeia

+++++ TIFF +++++

For el Gobierno de la IndiaFor regeringen for IndienFür die Regierung IndiensΓια την κυβέρνηση της ΙνδίαςFor the Government of IndiaPour le gouvernement de ľIndePer il governo delľIndiaVoor de Regering van IndiaPelo Governo da Índia

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Bendrijos deklaracija dėl muitų tarifo patikslinimų

Bendrija dar kartą patvirtina savo deklaraciją, pridedamą prie 1981 m. birželio 23 d. pasirašyto bendradarbiavimo susitarimo, dėl Apibendrinto preferencijų plano (GSP), Europos ekonominės bendrijos savarankiškai įteisinto 1971 m. liepos 1 d. remiantis 1968 m. įvykusios antrosios Jungtinių Tautų konferencijos prekybos ir vystymosi klausimais Rezoliucija 21 (II).

Bendrija taip pat įsipareigoja išnagrinėti Indijos pateiktus pasiūlymus ir klausimus, susijusius su kilmės taisyklėmis, kuriomis siekiama įgalinti Indiją kuo geriau pasinaudoti sistemos teikiamomis galimybėmis.

Bendrija taip pat ketina organizuoti seminarus Indijoje viešiesiems ir privatiems šios sistemos naudotojams, kad jie galėtų kuo labiau ja pasinaudoti.

Bendrijos ir Indijos deklaracijos

Derybų dėl Europos bendrijos ir Indijos Respublikos Bendradarbiavimo susitarimo dėl partnerystės ir vystymosi metu Bendrija pareiškė, kad, atsižvelgiant į Susitarimo 25 straipsnio nuostatas, Susitarimo nuostatos pakeičia Bendrijos valstybių narių ir Indijos sudarytų susitarimų nuostatas tais atvejais, kai tokie susitarimai yra nesuderinami su Susitarimo nuostatomis arba identiški joms.

Be to, Bendrija patvirtino savo deklaraciją, padarytą sudarant 1981 m. birželio 23 d. pasirašytą Bendradarbiavimo susitarimą:

a) kad ji neketina pašalinti savo džiuto ir kokoso pluošto produktų, kuriems šiuo metu taikomas nulinis muitas Apibendrintame preferencijų plane, kurį Europos ekonominė bendrija savarankiškai įteisino 1971 m. liepos 1 d. remdamasi 1968 m. įvykusios antrosios Jungtinių Tautų konferencijos prekybos ir vystymosi klausimais Rezoliucija 21 (II), ir kad ji neketina jų pašalinti iš GSP artimiausioje ateityje;

b) kad ji yra pasirengusi, siekdama tobulinti apibendrintą preferencijų sistemą, atsižvelgti į Indijos interesus plėsti ir stiprinti prekybos ryšius su Bendrija.

Indija atkreipė dėmesį į Bendrijos deklaracijas.

--------------------------------------------------