EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32023D1552

Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2023/1552 2023 m. liepos 25 d. kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/784, kiek tai susiję su leidimo Italijai taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 206 ir 226 straipsnių, galiojimo laikotarpiu ir taikymo sritimi

ST/11321/2023/INIT

OL L 188, 2023 7 27, p. 45–47 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_impl/2023/1552/oj

2023 7 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/45


TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2023/1552

2023 m. liepos 25 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/784, kiek tai susiję su leidimo Italijai taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 206 ir 226 straipsnių, galiojimo laikotarpiu ir taikymo sritimi

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1), ypač į jos 395 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/1401 (2) Italijai buvo leista iki 2017 m. gruodžio 31 d. reikalauti, kad už valdžios institucijoms tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (PVM) tos institucijos pervestų į atskirą blokuotą mokesčių institucijos banko sąskaitą (toliau – speciali priemonė). Specialia priemone nukrypta nuo Direktyvos 2006/112/EB 206 ir 226 straipsnių nuostatų, susijusių su PVM mokėjimo ir sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklėmis;

(2)

Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/784 (3) Italijai buvo leista specialią priemonę taikyti iki 2020 m. birželio 30 d., ir buvo išplėsta specialios priemonės taikymo sritis, kad ji apimtų prekių tiekimą ar paslaugų teikimą tam tikroms bendrovėms, kurias kontroliuoja valdžios institucijos, ir biržinėms bendrovėms, įtrauktoms į „Financial Times Stock Exchange Milano Indice di Borsa“ (toliau – FTSE MIB) indeksą. Vėliau speciali priemonė Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/1105 (4) buvo pratęsta iki 2023 m. birželio 30 d.;

(3)

raštu, kurį Komisija užregistravo 2022 m. rugsėjo 26 d., Italija paprašė leisti toliau taikyti specialią priemonę iki 2026 m. gruodžio 31 d. Raštu, kurį Komisija užregistravo 2023 m. gegužės 8 d., Italija paprašė, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. specialios priemonės taikymo sritis būtų susiaurinta ją taikant prekių tiekimui ir paslaugų teikimui valdžios institucijoms ir tam tikroms bendrovėms, kurias kontroliuoja valdžios institucijos;

(4)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą 2023 m. gegužės 11 d. raštu Komisija perdavė Italijos prašymą kitoms valstybėms narėms. 2023 m. gegužės 12 d. raštu Komisija pranešė Italijai turinti visą informaciją, būtiną prašymui įvertinti;

(5)

speciali priemonė yra Italijos taikomų priemonių, skirtų kovai su sukčiavimu mokesčiais ir jų slėpimu, rinkinio dalis. Tas priemonių rinkinys, įskaitant privalomą elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo tvarką, kurią leista taikyti Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/593 (5), pakeitė kitas kontrolės priemones ir juo sudarytos sąlygos Italijos mokesčių institucijoms atlikti kryžminę įvairių operacijų, apie kurias pranešė apmokestinamieji asmenys, patikrą ir stebėti PVM mokėjimus;

(6)

Italija mano, kad, įgyvendinus priemonių rinkinį, dėl privalomo elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo sutrumpėja laikas, kurio mokesčių institucijoms reikia norint sužinoti apie galimą sukčiavimo mokesčiais ar mokesčių slėpimo atvejį. Tačiau Italija taip pat mano, kad nesant specialia priemone įdiegto išskaidyto mokėjimo mechanizmo, mokėtinų PVM sumų susigrąžinimas iš apmokestinamųjų asmenų, dalyvavusių sukčiavime mokesčiais ar jų slėpime, po kryžminės patikros atlikimo galėtų tapti nebeįmanomas, nes per tą laiką tie apmokestinamieji asmenys galėtų tapti nemokūs. Todėl išskaidyto mokėjimo mechanizmas, kaip ex ante priemonė, pasirodė esąs itin veiksmingas ir papildantis privalomą elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymą, kuris yra ex post priemonė;

(7)

Italija ne kartą įsipareigojo nebeprašyti atnaujinti specialios priemonės po to, kai bus visiškai įgyvendintas priemonių rinkinys. Tačiau Italija mano, kad, atsižvelgiant į specialios priemonės veiksmingumą ir jos sinergiją su kitomis taikomomis priemonėmis, visų pirma privaloma elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo tvarka, specialios priemonės taikymas turėtų būti pratęstas, kad būtų išvengta neigiamo poveikio pastangoms mažinti bendrą atotrūkį tarp numatomų pajamų iš PVM ir faktiškai surenkamos sumos Italijoje. Vis dėlto, siekdama įvykdyti savo įsipareigojimą specialią priemonę laipsniškai panaikinti, Italija pakeitė savo prašymą, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. specialios priemonės taikymo sritis nebeapimtų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo biržinėms bendrovėms, kurios įtrauktos į FTSE MIB indeksą. Tuo laikotarpiu apmokestinamieji asmenys, kuriems daro poveikį specialios priemonės taikymo srities apribojimas, galės atlikti tinkamus veiklos koregavimus. Tai taip pat leis Italijos mokesčių institucijoms stebėti specialios priemonės veiksmingumą ir tinkamai įvertinti galimas alternatyvias priemones;

(8)

vienas iš specialios priemonės poveikio aspektų – prekių tiekėjai ar paslaugų teikėjai, kurie yra apmokestinamieji asmenys, negali pirkimo metu sumokėto PVM padengti už savo prekes ar paslaugas gautu PVM. Tokie prekių tiekėjai ar paslaugų teikėjai gali nuolat būti kreditoriaus padėtyje ir jiems gali reikėti prašyti, kad mokesčių institucijos faktiškai grąžintų pirkimo metu sumokėtą PVM. Remiantis Italijos pateikta informacija, apmokestinamieji asmenys, vykdantys sandorius, kuriems taikoma speciali priemonė, turi teisę prioriteto tvarka gauti atitinkamų PVM kreditų apmokėjimą, neviršijant iš tokių sandorių susidariusio kredito. Tokia praktika reiškia, kad su specialia priemone susiję prašymai yra tvarkomi prioriteto tvarka tiek pirminio tyrimo etapo metu, tiek sumokėjus ne prioriteto tvarka grąžinamas sumas;

(9)

prašomam leidimo toliau taikyti specialią priemonę galiojimo pratęsimui turėtų būti taikomas laiko apribojimas, kad būtų galima atlikti įvertinimą, ar speciali priemonė yra tinkama ir veiksminga. Todėl leidimo taikyti specialią priemonė galiojimas turėtų būti pratęstas iki 2026 m. birželio 30 d. To laikotarpio turėtų užtekti, kad būtų galima įvertinti Italijos įgyvendinamų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti mokesčių slėpimą atitinkamuose sektoriuose, veiksmingumą;

(10)

siekiant užtikrinti reikiamą tolesnę veiklą, susijusią su specialia priemone, ir visų pirma įvertinti poveikį PVM grąžinimui apmokestinamiesiems asmenims, kuriems taikoma speciali priemonė, Italija ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo mėn. turėtų Komisijai pateikti ataskaitą. Toje ataskaitoje turėtų būti įvertinta bendra PVM grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims padėtis ir visų pirma vidutinė tokio grąžinimo trukmė, taip pat specialios priemonės bei kitų Italijos įgyvendinamų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti mokesčių slėpimą atitinkamuose sektoriuose, veiksmingumas. Toje ataskaitoje taip pat turėtų būti pateiktas tų priemonių sąrašas ir jų įsigaliojimo datos;

(11)

speciali priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, nes jai taikomas laiko apribojimas ir ji taikoma tik sektoriams, kuriuose kyla didelių su mokesčių slėpimu susijusių rizikų. Be to, taikant specialią priemonę nekyla rizika, kad mokesčių slėpimas persikels į kitus sektorius ar kitas valstybes nares;

(12)

speciali priemonė neturės neigiamo poveikio bendrai mokestinių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, sumai ir Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM;

(13)

siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti specialios priemonės tikslai, įskaitant nepertraukiamą specialios priemonės taikymą, ir užtikrinti teisinį tikrumą dėl mokestinio laikotarpio, tikslinga specialios priemonės galiojimą leisti pratęsti nuo 2023 m. liepos 1 d. Kadangi leidimo toliau taikyti specialią priemonę Italija paprašė 2022 m. rugsėjo 26 d., o nuo 2023 m. liepos 1 d. toliau taikė savo nacionalinėje teisėje pagal Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2017/784 nustatytą teisinį režimą, į atitinkamų asmenų teisėtus lūkesčius yra deramai atsižvelgta;

(14)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/784 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/784 iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnio trečia įtrauka išbraukiama;

2)

3 straipsnio antroje dalyje data „2021 m. rugsėjo 30 d.“ pakeičiama data „2024 m. rugsėjo 30 d.“;

3)

5 straipsnyje data „2023 m. birželio 30 d.“ pakeičiama data „2026 m. birželio 30 d.“.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja pranešimo apie jį dieną.

Tačiau 1 straipsnio 1 punktas taikomas nuo 2025 m. liepos 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2023 m. liepos 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. PLANAS PUCHADES


(1)  OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(2)  OL L 217, 2015 8 18, p. 7.

(3)  OL L 118, 2017 5 6, p. 17.

(4)  OL L 242, 2020 7 28, p. 4.

(5)  2018 m. balandžio 16 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/593 leisti Italijos Respublikai nustatyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 218 ir 232 straipsnių (OL L 99, 2018 4 19, p. 14).


Top