(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2022/95 (2) (toliau – pradinis tyrimas) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam Rusijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės amonio nitratui, kurio KN kodai reglamento įsigaliojimo metu buvo 3102 30 90 ir 3102 40 90. Remiantis tolesniu tyrimu, kurį atlikus nustatyta, kad šis muitas buvo absorbuotas, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 663/98 (3) priemonės buvo iš dalies pakeistos.

(2)

Atlikus pirmąją priemonių galiojimo termino peržiūrą ir pirmąją tarpinę peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 (4) 11 straipsnio 2 ir 3 dalis, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 658/2002 (5) importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui, kurio KN kodai reglamento įsigaliojimo metu buvo 3102 30 90 ir 3102 40 90, nustatė 47,07 EUR už toną galutinį antidempingo muitą.

(3)

Vėliau pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį buvo atlikta produkto apibrėžtosios srities tarpinė peržiūra ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 945/2005 (6) importuojamoms Rusijos kilmės kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių KN kodai reglamento įsigaliojimo metu buvo 3102 30 90, 3102 40 90, ex 3102 29 00, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 91, nustatytas 41,42–47,07 EUR už toną galutinis antidempingo muitas.

(4)

Atlikus antrąją priemonių galiojimo termino peržiūrą ir antrąją dalinę tarpinę peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 ir 3 dalis, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 661/2008 (7) nusprendė toliau taikyti galiojančias priemones. Muitas nebuvo pakeistas, išskyrus „EuroChem group“, kuriai nustatytas fiksuotas 28,88–32,82 EUR už toną muitas.

(5)

Europos Komisija (toliau – Komisija) Sprendimu 2008/577/EB (8) priėmė Rusijos gamintojų „JSC Acron“ ir „JSC Dorogobuzh“ (kontroliuojančiosios bendrovės „Acron“ narių) ir „EuroChem group“ įsipareigojimų pasiūlymus ir nustatė didžiausią leidžiamą kiekį.

(6)

2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (9), išaiškintu 2009 m. liepos 9 d. sprendimu (10), Bendrasis Teismas panaikino Reglamentą (EB) Nr. 945/2005 tiek, kiek jis susijęs su bendrove „JSC Kirovo-Chepetsky Khimichesky Kombinat“ (toliau – „Kirovo“), priklausančia „OJSC UCC UralChem“ (toliau – „UralChem“). Tarybos reglamentu (EB) Nr. 989/2009 (11) Taryba atitinkamai iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 661/2008. Todėl bendrovei „Kirovo“ antidempingo muitas reglamento įsigaliojimo metu (47,07 EUR už toną) buvo taikomas tik tam importuojamam amonio nitratui, kurio KN kodai buvo 3102 30 90 ir 3102 40 90.

(7)

Sprendimu 2012/629/ES (12) Komisija atšaukė „EuroChem group“ pasiūlyto įsipareigojimo priėmimą, nes įsipareigojimo nebuvo įmanoma praktiškai įgyvendinti.

(8)

Atlikus trečiąją priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (13) 11 straipsnio 2 dalį, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 999/2014 (14) nusprendė toliau taikyti galiojančias priemones. Šis tyrimas toliau vadinamas paskutiniąja priemonių galiojimo termino peržiūra.

(9)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/226 (15), kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 999/2014, buvo nagrinėjamas bendrovės „Kirovo“ restruktūrizavimo į bendrovės „Uralchem“ filialą klausimas.

(10)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/415 (16) Komisija atšaukė kontroliuojančiosios bendrovės „Acron“ įsipareigojimo priėmimą, nes įsipareigojimo nebuvo įmanoma praktiškai įgyvendinti.

(11)

Atlikus peržiūrą pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1722 (17) 11 straipsnio 3 dalį, Komisija iš dalies pakeitė galiojančias priemones. Tas tyrimas vadinamas paskutiniąja tarpine peržiūra. Taigi, atsižvelgiant į tai, šiuo metu nustatytas fiksuotas muitas yra 28,78–32,71 EUR už toną.

(12)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui, galiojimo pabaigą (18), Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(13)

Prašymą Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % amonio nitrato Sąjungoje, vardu 2019 m. birželio 21 d. pateikė Europos trąšų gamintojų asociacija „Fertilizers Europe“ (toliau – pareiškėjas arba FE).

(14)

Prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui žalingas dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi ir (arba) pasikartotų.

(15)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, Komisija 2019 m. rugsėjo 23 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (19) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pranešė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(16)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, Sąjungos naudotojams ir Rusijos valdžios institucijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(17)

Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(18)

Po peržiūros inicijavimo Rusijos trąšų gamintojų asociacija (toliau – RTGA) nurodė, kad prašyme nepateikta pakankamai įrodymų, kad Rusijos kilmės amonio nitratui (toliau – AN) taikomų antidempingo priemonių galiojimui pasibaigus dempingas arba žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų. Tiksliau, RTGA nurodė, kad 2019 m. birželio 21 d. pateiktame pradiniame prašyme atlikti peržiūrą (toliau – pradinis prašymas atlikti peržiūrą) nebuvo pateikta įrodymų, kad pardavimas vidaus rinkoje nebūtų vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis, todėl dempingo skirtumo skaičiavimas remiantis apskaičiuota normaliąja verte buvo neteisėtas. RTGA taip pat nurodė, kad 2019 m. birželio 21 d. prašyme atlikti peržiūrą nepateikta jokių dempingo įrodymų, kurie būtų paremti faktinių vidaus rinkos kainų ir eksporto kainų palyginimu, taip pat nurodė, kad pareiškėjas tokius įrodymus pateikė tik kartu su pataisytu prašymu, remdamasis Komisijos raštu dėl informacijos neišsamumo.

(19)

RTGA taip pat tvirtino, kad pareiškėjas sąnaudas apskaičiavo remdamasis išpūstomis gamybos sąnaudomis. Be to, asociacija nurodė, kad apskaičiuotos normaliosios vertės skaičiavimai buvo akivaizdžiai klaidingi, pagrįsti nepatikima, iš esmės nenuoseklia, pasenusia informacija, neišsamiais duomenimis ir paprasčiausiais konsultanto vertinimais, o Komisija šių skaičiavimų nuodugniai nepatikrino.

(20)

Komisija inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą remdamasi prašymu atlikti peržiūrą, kurio pirmoji versija pateikta 2019 m. birželio 21 d. ir kuris vėliau buvo papildytas (toliau kartu – suvestinis prašymas atlikti peržiūrą). Suvestinis prašymas atlikti peržiūrą, kuriuo remiantis inicijuota ši priemonių galiojimo termino peržiūra, pridėtas prie nekonfidencialios bylos ir su juo leista susipažinti visoms suinteresuotosioms šalims. Kaip nurodyta pranešimo 4.1 punkte, prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjas pateikė normaliosios vertės, pagrįstos faktinėmis vidaus rinkos kainomis, ir apskaičiuotos normaliosios vertės, jeigu būtų nuspręsta, kad vidaus rinkos kainos nėra patikimos ir neatspindi įprastų prekybos sąlygų, įrodymų. Tai, ar pradinis prašymas buvo papildytas apskaičiuotomis normaliosiomis vertėmis, pagrįstomis turima informacija apie faktines nagrinėjamosios šalies vidaus rinkos kainas, nėra aktualu, nes Komisija priemonių galiojimo termino peržiūrą inicijavo remdamasi suvestiniu prašymu atlikti peržiūrą.

(21)

Dėl argumento, kad pareiškėjo įtarimai pagrįsti nepatikimais duomenimis, pažymėtina, kad prašyme atlikti peržiūrą turi būti pateikta pakankamai įrodymų, kurie yra reikalingi peržiūros inicijavimui pagrįsti. Įrodymų kokybė visada priklauso nuo pareiškėjo turimos prieigos prie atitinkamos informacijos, kuri daugeliu atvejų būna konfidenciali. Tačiau galimi per tyrimą paaiškėję pareiškėjo prašymo netikslumai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ši priemonių galiojimo termino peržiūra inicijuota neteisėtai, o per Komisijos atliktą tyrimą iš tiesų paaiškėjo, kad peržiūra inicijuota pagrįstai.

(22)

Po faktų atskleidimo RTGA (20) pakartojo savo argumentą, kad per teisės aktuose nustatytą terminą nebuvo pateiktas joks prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, kuris atitiktų pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus. RTGA teigimu, priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas grindžiamas pradiniu prašymu atlikti peržiūrą, pagal kurį turi būti vertinama, ar patenkintas įrodymų pakankamumo reikalavimas. Po galutinio faktų atskleidimo „Acron“ ir Rusijos Vyriausybė pateikė panašius argumentus. RTGA taip pat teigė, kad Sąjungos gamintojai galėjo paaiškinti pradiniame prašyme atlikti peržiūrą pateiktus įrodymus, tačiau neturėtų būti atsižvelgiama į visiškai naujus dempingo ar žalos tikimybės įrodymus, kurie buvo pateikti teisės aktais nustatytam terminui (t. y. ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos) jau pasibaigus. Šiomis aplinkybėmis RTGA taip pat nurodė Europos ombudsmeno sprendimą (21) dėl ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros, taip pat bylas nagrinėjančio pareigūno rekomendaciją Komisijos tarnyboms, kad atliekant šią peržiūrą būtų atskleistas pradinis prašymas atlikti peržiūrą.

(23)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad RTGA nepateikė jokių naujų argumentų. Todėl Komisija primena 20 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą poziciją, kad ši priemonių galiojimo termino peržiūra buvo inicijuota remiantis suvestiniu prašymu atlikti peržiūrą. Komisija mano, kad prašyme, pateiktame likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki priemonių galiojimo pabaigos, pateikta pakankamai įrodymų, kad, su sąlyga, jog pareiškėjai po procedūros dėl informacijos neišsamumo pateiks paaiškinimus, kuriais papildomas pradinis prašymas, priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas buvo pagrįstas. Tai atitinka ombudsmeno sprendimą, kurio susijusiose dalyse teigiama:

(24)

Be to, po galutinio faktų atskleidimo RTGA ir Rusijos Vyriausybė teigė, kad tyrimo įrašai nepatvirtino, jog pagrindas inicijuoti tyrimą buvo suvestinis prašymas atlikti peržiūrą.

(25)

Suvestinis prašymas atlikti peržiūrą buvo įtrauktas į bylą, skirtą suinteresuotosioms šalims susipažinti inicijavimo etapu. Nėra jokių abejonių, kad priemonių galiojimo termino peržiūra buvo inicijuota remiantis tuo prašymu. Tą galima patvirtinti skaitant pranešimo apie inicijavimą 4.1 skirsnį, kuriame aiškiai nurodyti įrodymai, pateikti suvestiniame prašyme atlikti peržiūrą.

(26)

Remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 dalimi RTGA teigė, kad Komisija neišnagrinėjo, ar pareiškėjo pateikti įrodymai yra tikslūs ir tinkami. Šiomis aplinkybėmis RTGA taip pat pažymėjo, kad ir pradiniame prašyme, ir suvestiniame prašyme atlikti peržiūrą buvo nurodytas tik įtarimas, kad yra dempingo tęsimosi tikimybė, o Komisija nepadarė jokių išvadų dėl dempingo tęsimosi.

(27)

Komisija pažymi, kad šis argumentas grindžiamas, viena vertus, klaidingu prašymo tikslo supratimu ir, kita vertus, klaidingu peržiūros tyrimo tikslo supratimu. Prašymo tikslas – pagrįsti priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo inicijavimą remiantis pareiškėjo pagrįstai turimais žalingo dempingo tęsimosi arba pasikartojimo įrodymais. Kaip paaiškinta pirmiau, prašyme pateikta pakankamai įrodymų šiuo klausimu. Kita vertus, peržiūros tyrimo tikslas – remiantis per peržiūros tyrimą iš įvairių suinteresuotųjų šalių surinkta informacija nustatyti, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir žala tęstųsi arba pasikartotų. Faktiškai visiškai įmanoma ir teisiškai priimtina, kad pareiškėjo turimi įrodymai rodo dempingo tęsimosi tikimybę, o atlikus tyrimą, remiantis iš suinteresuotųjų šalių gauta ir patikrinta informacija, bus nustatyta, ar dempingas iš tikrųjų gali pasikartoti. Dėl to pranešimo apie inicijavimą 5 punkte teigiama, kad „nustačiusi, kad yra pakankamai dempingo ir žalos tikimybės įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, inicijuoja peržiūrą“. Pranešime apie inicijavimą toliau teigiama, kad „atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą bus nustatyta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui nagrinėjamosios šalies kilmės peržiūrimojo produkto dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala tęstųsi arba pasikartotų“. Taigi, norint pradėti tyrimą dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo, pakanka turėti įrodymų, kuriais remiantis galima manyti, kad dempingas tęstųsi. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(28)

RTGA ir „Acron“, remdamosi 2020 m. liepos 24 d. PPO kolegijos ataskaita (22) (toliau – DS494 ataskaita) nurodė, kad i) šiuo atveju ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra neturėjo būti inicijuota, nes nebuvo pateikta pakankamai dempingo tikimybės įrodymų, taigi Komisija turėtų panaikinti Rusijos kilmės amonio nitratui taikomas antidempingo priemones, ir ii) šią priemonių galiojimo termino peržiūrą daro negaliojančia tos pačios klaidos kaip ankstesnėje peržiūroje, todėl ji neturėjo būti inicijuota. Šiomis aplinkybėmis RTGA ir „Acron“ dar kartą nurodė 2019 m. birželio 21 d. pateiktą prašymą atlikti peržiūrą ir akivaizdžius jo trūkumus. Po galutinio faktų atskleidimo RTGA ir eksportuojantys gamintojai pakartojo panašius tvirtinimus.

(29)

RTGA ir „Acron“ pastabos turi būti atmestos dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, dėl DS494 ataskaitoje pateiktų išvadų pradėta apeliacinė procedūra, todėl kolegijos išvados nėra galutinės. Antra, kaip nurodyta 20 konstatuojamojoje dalyje, ši priemonių galiojimo termino peržiūra inicijuota remiantis ne vien pradiniame 2019 m. birželio 21 d. prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, bet ir kitais įrodymais, kuriuos pareiškėjas pateikė iki peržiūros inicijavimo ir kurie įtraukti į suvestinį prašymą atlikti peržiūrą (t. y. normaliosios vertės, pagrįstos faktinėmis vidaus rinkos kainomis, ir apskaičiuotos normaliosios vertės, kuri būtų taikoma, jeigu būtų padaryta išvada, kad vidaus rinkos kainos nėra patikimos, įrodymais).

(30)

RTGA taip pat nurodė, kad jos teisės į gynybą buvo pažeistos, nes Komisija neleido susipažinti su išsamia tam tikrų prašymo atlikti peržiūrą priedų versija.

(31)

Visi suinteresuotųjų šalių, įskaitant RTGA, prašymai leisti susipažinti su bylos medžiaga buvo nuodugniai išnagrinėti. Komisija užtikrino, kad šalims būtų pateiktos pataisytos ir prasmingos nekonfidencialios ginčijamų dokumentų, įskaitant prašymo atlikti peržiūrą priedus, versijos.

(32)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(33)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija bendroves atrinko pagal didžiausią tipišką pardavimo apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atsižvelgiant ir į geografinę padėtį. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams tenka 40 % visos bendrovių, kurios per tipiškumo analizę pranešė apie save, gamybos apimties, ir apie 35 % visos apskaičiuotos Sąjungos gamybos apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(34)

Dėl preliminariai atrinktų bendrovių pastabų pateikė dvi suinteresuotosios šalys. Komisija išnagrinėjo šias pastabas ir prie nekonfidencialios bylos 2019 m. spalio 14 d. pridėtame pranešime paaiškino, kodėl pastabų priimti negali. Todėl preliminariai atrinktos bendrovės nebuvo pakeistos.

(35)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pakartojo ankstesnius tvirtinimus ir pateikė naujų tvirtinimų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų praėjus pastabų teikimo terminui ir po to, kai į pradines pastabas buvo atsakyta pranešime, pridėtame prie nekonfidencialios bylos.

(36)

Dvi suinteresuotosios šalys pakartojo savo tvirtinimą, kad atrinkti Sąjungos gamintojai nėra tipiški ir paprašė išbraukti du Sąjungos gamintojus, kuriems padaryta žala pripažinta per kitą tyrimą dėl karbamido ir amonio nitrato mišinių (toliau – KAN byla) (23). Jos tvirtino, kad amonio nitrato tirpalas yra pusgaminis, naudojamas ir amonio nitratui, ir KAN gaminti. Todėl žala vienam produktui savaime pavirsta žala abiem produktams. Taip pat pažymėtina, kad amonio nitratui gaminti naudojama ta pati įranga, todėl gamybos sąnaudos yra vienos ir bendros. Taigi, jeigu amonio nitrato gamybos linija dėl sumažėjusios karbamido ir amonio nitrato gamybos ir pardavimo išnaudojama nepakankamai, didesnės pastoviosios išlaidos turės įtakos ir atvirajai rinkai, ir uždarajam naudojimui skirto amonio nitrato pelningumui. Todėl būdų, kaip vieną mikroekonominį rodiklį panaudoti ir amonio nitratui, naudojamam atvirojoje rinkoje, ir amonio nitratui, naudojamam uždarojoje rinkoje, nėra.

(37)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Visuose tyrimuose sąnaudos paskirstomos tik tiriamajam produktui. Iš tiesų, jeigu nėra būdų, kaip teisingai ir pagrįstai paskirstyti vertikaliai integruotų gamintojų gamybos sąnaudas, kiekvieno iš tokių tiriamų gamintojų (įskaitant šio tyrimo Rusijos bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus) pateikta informacija sukeltų abejonių. Todėl, remiantis įprasta Komisijos praktika, visi ekonominiai rodikliai, įskaitant gamybos sąnaudų rodiklį, siejami tik su aptariamu produktu. Atitinkamai, kai Komisija tikrina aptariamus vertikaliai integruotus atrinktus Sąjungos gamintojus, ji užtikrina, kad kiekvieno iš šių bendrovių gaminamų produktų sąnaudos būtų aiškiai atskirtos. Todėl šalių argumentas buvo atmestas.

(38)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Sąjungos amonio nitrato gamintojams nėra įprasta gaminti ir amonio nitratą, ir karbamido bei amonio nitrato mišinį. Dėl to kyla abejonių dėl atrinktų bendrovių ir dėl to, kad jos nėra tipiškos.

(39)

Abu atrinkti Sąjungos gamintojai yra du iš trijų didžiausių Sąjungos amonio nitrato gamintojų (vertinant pagal gamybos ir pardavimo apimtį, apie kurią pranešta per tipiškumo analizę). Šis faktas prieštarauja įtarimui, kad Sąjungos amonio nitrato gamintojams nėra įprasta gaminti ir amonio nitratą, ir karbamido bei amonio nitrato mišinį, ir kad todėl tai nebūtų tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės. Todėl šalies argumentas buvo atmestas.

(40)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(41)

Nė vienas importuotojas nepateikė pranešime apie inicijavimą prašomos informacijos.

(42)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Rusijos eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vykdyti atranką.

(43)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Prašoma informacija – tai, be kita ko, pardavimo apimtis ir vertė, gamybos apimtis ir gamybos pajėgumai. Be to, Komisija paprašė Rusijos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(44)

Aštuoni nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai, kurie iš esmės pagamina visą Rusijos AN, pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko tris eksportuojančius gamintojus, kuriuos buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Tai – peržiūros tiriamojo laikotarpio (toliau – PTL) didžiausi gamintojai ir didžiausi eksportuotojai.

(45)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Pastabų negauta. Todėl Komisija nusprendė nekeisti siūlomų atrinktų bendrovių ir visoms suinteresuotosioms šalims buvo atitinkamai pranešta apie galutinai atrinktas bendroves.

(46)

Komisija atrinko šiuos tris eksportuojančius gamintojus:

(47)

Remiantis atrankos formose pateiktais atsakymais, atrinktoms bendrovėms teko 65 % nurodyto Rusijoje per PTL pagaminto AN kiekio. Atrinkti du eksportuojantys gamintojai, bendrovės „Acron“ ir „Eurochem“, kurie per PTL vykdė peržiūrimojo produkto pardavimą eksportui į Sąjungą. Trečioji atrinkta bendrovė – „Uralchem“ – į ES eksportavo tik amonio nitratą, kurį gamino Kirove įsteigtas filialas ir kuriam peržiūrimos priemonės nebuvo taikomos, kaip paaiškinta 6 konstatuojamojoje dalyje.

(48)

Komisija klausimynus nusiuntė visiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, visiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams ir visoms žinomoms naudotojų asociacijoms, kurios apie save pranešė inicijavus peržiūrą.

(49)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, trys atrinkti eksportuojantys gamintojai ir du peržiūrimojo produkto naudotojai.

(50)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių/asociacijų patalpose:

(51)

Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio ir priemonių, kurių buvo imtasi siekiant suvaldyti protrūkį (pranešimas dėl COVID-19), Komisija negalėjo surengti tikrinamųjų vizitų visų eksportuojančių gamintojų bendrovių ir jų susijusių bendrovių patalpose. Vietoje to Komisija per vaizdo konferenciją atliko toliau nurodytų bendrovių pateiktos informacijos nuotolines kryžmines patikras:

(52)

Be nuotolinių kryžminių patikrų Komisija sutikrino eksportuojančių gamintojų pateiktą informaciją su skunde pateikta informacija ir patikrinta Sąjungos pramonės ir kitų suinteresuotųjų šalių pateikta informacija.

(53)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(54)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – tas pats produktas, kuris nagrinėtas per paskutinę tarpinę peržiūrą, tiksliau, Rusijos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių KN kodai šiuo metu yra 3102 30 90, ex 3602 00 00, 3102 40 90, ex 3102 29 00, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 20 (TARIC kodai 3102290010, 3102600010, 3102900010, 3105100010, 3105100020, 3105100030, 3105100040, 3105100050, 3105201030, 3105201040, 3105201050, 3105201060, 3105510010, 3105510020, 3105510030, 3105510040, 3105590010, 3105590020, 3105590030, 3105590040, 3105902030, 3105902040, 3105902050, 3105902060, 3602000010) (toliau – peržiūrimasis produktas).

(55)

Amonio nitratas (toliau – AN) yra kietosios azoto trąšos, paprastai naudojamos žemės ūkyje, tačiau taip pat naudojamos pramonėje, pvz., sprogmenims gaminti (pvz., naudojamiems kasyboje). Ir žemės ūkyje naudoti, ir sprogmenims gaminti skirtam AN taikomos galiojančios antidempingo priemonės. Abiejų rūšių AN turi tokias pačias technines ir chemines savybes, yra lengvai pakeičiamas vienas kitu ir laikomas peržiūrimuoju produktu.

(56)

Dvi suinteresuotosios šalys tvirtino, kad reikėtų peržiūrėti šios priemonių galiojimo termino peržiūros produkto apibrėžtąją sritį ir priemones. Pasak šių šalių, Kirovo sprendimu (24) buvo panaikintas Reglamentas (EB) Nr. 945/2005, kuriuo produkto apibrėžtoji sritis (25) buvo išplėsta, palyginti su pradiniu tyrimu. Todėl teisinio pagrindo toliau taikyti antidempingo muitus šiems produktams nebėra. Be to, kadangi nebuvo nustatyta jokios su šiais papildomais produktais (toliau kartu – stabilizuotas AN) susijusios žalos ir dempingo, nebuvo pagrindo nagrinėti dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės. Su stabilizuotu AN susijusio dempingo arba žalos niekada nebuvo nustatyta, todėl nei dempingas, nei žala negali nei tęstis, nei pasikartoti. Suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad nėra pakankamai įrodymų, kad dėl stabilizuoto AN importo reikėtų atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, o į Komisijos tipiškumo analizę ir į Sąjungos pramonės apibrėžtį stabilizuoto AN gamintojai neįtraukti. Po faktų atskleidimo „Acron“ pakartojo argumentą, kad šios priemonių galiojimo termino peržiūros produkto apibrėžtoji sritis yra neteisėta tiek, kiek jai priskiriami mišiniai arba stabilizuotas AN.

(57)

Kaip byloje T-348/05 INTP (26) paaiškino Pirmosios instancijos teismas, aptariamu sprendimu Reglamentas (EB) Nr. 945/2005 buvo panaikintas tik tiek, kiek jis yra susijęs su vienu Rusijos eksportuojančiu gamintoju. Visiems kitiems Rusijos gamintojams taikoma produkto apibrėžtoji sritis yra ta pati, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 945/2005. Šios šalies tvirtinimas buvo atmestas.

(58)

Po faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys (27) pakartojo tvirtinimą, kad nėra teisinio pagrindo taikyti antidempingo priemones stabilizuotam AN, nes, kaip nusprendė Bendrasis Teismas (28), jis nebuvo laikomas pradinio tyrimo produkto panašiu produktu.

(59)

Kaip išaiškino Pirmosios instancijos teismas byloje T-348/05 INTP (29), 2008 m. rugsėjo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje T-348/05 buvo susijęs tik su vienu Rusijos eksportuojančiu gamintoju (ieškovu). Todėl ieškovo ginčijamo reglamento panaikinimas taikomas tik ieškovui. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(60)

RTGA taip pat teigė, kad Komisijos vertinimas buvo klaidingas, nes atlikdama analizę ji neatsižvelgė į stabilizuotą AN. RTGA teigimu, stabilizuotą AN priskyrus peržiūrimajam produktui ir panašiam produktui, Komisijos išvados dėl dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybės būtų visiškai kitokios.

(61)

Primenama, kad, priėmus sprendimą byloje T-348/05, „Uralchem“ Kirovo filialo pagamintam stabilizuotam AN dabartinės priemonės netaikomos, todėl šiuo atveju jis neįtrauktas į Komisijos atliekamą dempingo ir žalos analizę. Be Kirove gaminamo ir eksportuojamo produkto Komisija šiuo atveju analizavo visą peržiūrimąjį produktą, kaip apibrėžta 54 konstatuojamojoje dalyje, kuriam priskiriamas ir stabilizuotas AN. Todėl RTGA pateiktą argumentą teko atmesti.

(62)

Kita suinteresuotoji šalis tvirtino, kad pateiktame prašyme atlikti peržiūrą pirmą kartą per muitų taikymo laikotarpį yra nurodyti pramoninio AN gamintojai ir kad per pradinį tyrimą Sąjungos pramoninio AN gamintojai turėjo būti vidaus pramonės, kuriai tariamai daryta žala, dalimi. Kadangi tuo metu jie nebuvo vidaus pramonės dalis, Sąjungos pramoninio AN gamintojams jokia žala nebuvo nustatyta. Pramoninio AN gamybai antidempingo muitai taip pat neturėtų būti taikomi. Pramoninis AN neturėtų būti priskiriamas peržiūrimajam produktui.

(63)

Šis tvirtinimas yra nepagrįstas. Pramoniniams tikslams naudojamas amonio nitratas tiek, kiek jis atitinka peržiūrimojo produkto apibrėžtį, ir atitinkamai jį gaminanti pramonė visada buvo įtraukiami į tyrimus ir priemonių taikymo sritį. Tai, kad skirtingų rūšių produkto galutinė naudojimo paskirtis gali skirtis, neturi reikšmės, nes produktas vis tiek atitinka peržiūrimojo produkto apibrėžtį. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(64)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(65)

Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(66)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(67)

Kalbant apie Sąjungos eksportą, atrinkti eksportuojantys gamintojai per PTL pardavė labai nedidelį kiekį produkto Sąjungos pirkėjams. Iš tiesų, kaip minėta 47 konstatuojamojoje dalyje, produktą eksportui į Sąjungą per PTL pardavė tik „Acron“ ir „Eurochem“. Šie pardavimai vykdyti tiesiogiai arba per Šveicarijoje ir Sąjungoje įsisteigusius susijusius prekiautojus. Trečiasis atrinktas gamintojas („Uralchem“) į Sąjungą eksportavo tik Kirovo filiale pagamintą stabilizuotą AN, kuriam dabartinės priemonės netaikomos.

(68)

Kalbant apie konkrečius kiekius pažymėtina, kad remiantis „Uralchem“ pateiktais duomenimis ir iš 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės (30) surinkta informacija, didžiąją dalį importo į Sąjungą iš Rusijos per PTL, siekusio [50 000–100 000] tonų, sudarė stabilizuotas AN, kuriam ES antidempingo muitas netaikomas.

(69)

Taigi, bendras produkto, kuriam taikytos antidempingo priemonės (ir dėl kurio atliekama ši peržiūra), importas per PTL sudarė [38 000–43 000], t. y. [0,4–0,8] proc. Sąjungos suvartojimo ir [0,3–0,5] proc. Rusijoje per PTL pagaminto AN kiekio. Be to, šis pardavimas buvo skirtas tik keletui pirkėjų Baltijos šalyse, Suomijoje ir Švedijoje.

(70)

Šie nustatyti faktai pagrįsti patikrintais duomenimis, kuriuos pateikė atrinkti eksportuojantys gamintojai, ir 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze, jie atitinka RTGA pateiktą informaciją, kad AN importas iš Rusijos sumažėjo iki nežymaus lygio.

(71)

Dėl to laikyta, kad Rusijos pardavimas eksportui į Sąjungą nebuvo tipiškas pagal kainą (ir apimtį), už kurią eksportuojantys gamintojai parduotų peržiūrimąjį produktą į Sąjungą, jei nebūtų taikomos jokios priemonės. Todėl daroma išvada, kad Sąjungos pardavimo per PTL negalima naudoti vertinant, ar dempingas tęstųsi, jeigu būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių.

(72)

Atsakydamos į faktų atskleidimą RTGA ir „Eurochem“, remdamosi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalimi, tvirtino, kad Rusijos pardavimo struktūra nepasikeitė, todėl šiuo atveju dempingo tęsimosi tikimybei nustatyti reikėjo taikyti tą pačią metodiką, kuri buvo taikyta muito dydžiui nustatyti per paskutinę tarpinę peržiūrą (31) (t. y. remiantis Kirovo stabilizuoto AN pardavimu eksportui į Sąjungą). Be to, „Uralchem“ tvirtino, kad jei Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1722 Kirovo stabilizuotas AN būtų laikomas geriausiu ir vieninteliu turimu įrodymu, leidžiančiu nustatyti muito dydį visai Rusijai, Komisija šiuo atveju turėjo padaryti tą patį pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį. „Uralchem“ toliau plėtojo atskirą dempingo analizę, apsiribodama savo stabilizuoto AN pardavimu.

(73)

Komisija pažymi, kad šie tvirtinimai padaryti dėl klaidingos prielaidos, nes per paskutinę tarpinę peržiūrą Komisija nenaudojo Kirovo stabilizuoto AN eksporto kainos priemonių lygiui nustatyti. Abiem atvejais Komisijos išvados buvo pagrįstos eksportu į trečiąsias šalis. Tačiau atliekant tarpinę peržiūrą buvo laikoma, kad neturint naudotinų Rusijos pardavimo ES rinkoje duomenų ir norint apskaičiuoti žalos skirtumą remiantis pardavimu Sąjungai, Kirovo stabilizuoto AN pardavimas Sąjungai buvo geriausias pakaitinis rodiklis kainų palyginimui apskaičiuoti, pagal kurį būtų galima nustatyti naują muito lygį. Be to, kad šį pakaitinį rodiklį būtų galima palyginti su naudotinais Rusijos pardavimo ES duomenimis, Kirovo stabilizuoto AN kainos buvo pakoreguotos siekiant atsižvelgti į priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimą. To daryti nereikia atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą, kai dempingo pasikartojimo tikimybės vertinimas gali būti pagrįstas tik faktiniais pardavimo trečiosioms šalims sandoriais. Komisija taip pat pažymi, kad šioje peržiūroje taikyta metodika buvo tokia pati, kokia buvo taikyta per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą, kai vertinant dempingo pasikartojimo tikimybę buvo naudojamas eksportas į trečiąsias šalis. Taigi, Komisija visiškai laikėsi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(74)

Atsakydamos į faktų atskleidimą „Acron“ ir „Eurochem“ taip pat teigė, kad per PTL jų pardavimas į Sąjungą buvo pastovus, vykdytas tipiškomis kainomis ir pakankamu kiekiu, kad būtų galima atlikti dempingo analizę, ir kad dempingo nenustatyta.

(75)

Šį tvirtinimą reikėtų atmesti. Kaip pažymėta 67 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti eksportuojantys gamintojai Sąjungos pirkėjams pardavė labai nedidelį kiekį produkto. Todėl Rusijos pardavimas eksportui į Sąjungą nebuvo laikomas tipišku ir dėl to negalėjo būti naudojamas vertinant, ar tikėtina, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių (išsamiau žr. 69 ir 71 konstatuojamąsias dalis).

(76)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta 67–71 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybės, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas tęstųsi arba pasikartotų, įrodymų. Komisija nagrinėjo šiuos veiksnius: Rusijos pardavimo kitoms paskirties šalims eksporto kainą, gamybos pajėgumus, visos Rusijos nepanaudotus pajėgumus ir Sąjungos rinkos bei kitų trečiųjų rinkų patrauklumą.

(77)

Visi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai eksportavo didelį kiekį į trečiąsias šalis ir suteikė išsamios informacijos apie šį eksportą. Kadangi nebuvo tipiškos pardavimo eksportui į Sąjungą apimties, analizuojant dempingo pasikartojimo tikimybę, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, nagrinėtas eksportas į kitas trečiąsias šalis.

(78)

Komisija nustatė, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai per PTL beveik 50 % (32) viso parduoto produkto pardavė trečiosiose rinkose. Apie 70 % šio trečiosiose rinkose parduoto kiekio buvo daugiausia parduota Lotynų Amerikoje (Brazilijoje, Peru, Kolumbijoje, Ekvadore), taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kazachstane, Maroke, Azerbaidžane ir Zimbabvėje. Eksporto į kitas trečiąsias šalis apimtis buvo labai maža.

(79)

Buvo atlikta analizė ir palygintos faktinės vidaus rinkos kainos su pardavimo trečiosioms šalims kainomis remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis. Atlikusi šį palyginimą Komisija nustatė, kad kiekvieno iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų vidutinė svertinė eksporto į jų pagrindines trečiųjų šalių rinkas per PTL kaina EXW sąlygomis buvo mažesnė už jų faktinę vidutinę svertinę vidaus rinkos kainą EXW sąlygomis, mokėtą arba mokėtiną per PTL.

(80)

Pirmiau nurodyti nustatyti faktai pagrįsti patikrintais duomenimis, kuriuos pateikė atrinkti eksportuojantys gamintojai, kuriems tenka apie 80 % viso Rusijos AN eksporto į trečiąsias šalis. Taigi, Komisijai nebuvo poreikio remtis eksporto statistika.

(81)

Apskritai per PTL trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų vidutinė eksporto į trečiąsias šalis kaina EXW sąlygomis buvo 133 EUR už toną, o jų vidutinė vidaus rinkos kaina EXW sąlygomis buvo 145 EUR už toną. Todėl padaryta išvada, jog yra tikėtina, kad panaikinus galiojančias priemones Rusijos eksportuojantys gamintojai produktą parduotų Sąjungoje dempingo kainomis.

(82)

Dėl Rusijos vidaus rinkos kainų FE tvirtino kad dėl valstybės kišimosi ribojant kainas Rusijos vidaus rinkoje AN kainodaros padėtis yra neeilinė. Todėl, pasak FE, AN vidaus rinkos kainomis per šį tyrimą remtis netinka. Po faktų atskleidimo FE pakartojo esanti įsitikinusi, kad Rusijoje esama valstybės kišimosi, daugiausia kainų ribojimo forma. Šiuo atžvilgiu FE paminėjo daug įvairių valstybės institucijų šaltinių ir parengtų dokumentų, pavyzdžiui, kainoraščius, susitarimus, veiksmų planus, valstybės pareigūnų pateiktas informacijos santraukas. Tačiau FE pateikti dokumentai pagal datą nepatenka į PTL ir (arba) FE nepavyko paaiškinti šių įrodymų aktualumo ir poveikio eksportuojančių gamintojų pardavimui vidaus rinkoje ir šių įrodymų tinkamumo naudoti šiuose tyrimuose. Bet kuriuo atveju, šių dokumentų aktualumas šiems tyrimams kelia abejonių. Kadangi, kaip minėta 81 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė dempingo pasikartojimo ES tikimybę, konkretus dempingo lygis (aukštas ar aukštesnis) šios išvados nebepakeistų (taip pat žr. 85 konstatuojamąją dalį). Todėl FE tvirtinimai buvo atmesti.

(83)

Po faktų atskleidimo FE teigė, kad remiantis viešomis eksporto statistinėmis ataskaitomis ir nepriklausomomis vietos vidaus ataskaitomis Brazilija buvo tipiškiausias Rusijos vykdomo dempingo pavyzdys.

(84)

Komisijos nustatyti faktai pagrįsti atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktais su konkrečiomis bendrovėmis susijusiais ir patikrintais duomenimis, kurie buvo laikomi tikslesniais ir patikimesniais nei apibendrinti viešieji statistiniai duomenys. Be to, Komisija atliko eksporto į kelias trečiųjų šalių rinkas, kurios laikomos tipiškomis atsižvelgiant į kiekvieno atrinkto gamintojo bendrą pardavimą į trečiąsias šalis, kainų analizę (žr. 78 konstatuojamąją dalį). Manyta, kad pardavimo daugeliui trečiųjų šalių vertinimas yra tipiškesnis nei vienos šalies duomenų vertinimas.

(85)

Be to, atsakydama į faktų atskleidimą FE teigė, kad vertindama dempingą Komisija neatsižvelgė į konkrečią dujų rinkos padėtį Rusijoje.

(86)

Kaip paaiškinta 77–81 konstatuojamosiose dalyse, Komisija per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą dempingo neskaičiavo. Todėl Komisija nemanė, kad būtina įvertinti gamybos sąnaudų (įskaitant dujų sąnaudas) patikimumą.

(87)

Atsakydamos į faktų atskleidimą RTGA ir „Acron“ tvirtino, kad Komisija neapskaičiavo dempingo skirtumo ir taip pažeidė pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį ir 2 straipsnį, pagal kuriuos, atliekant priemonių galiojimo termino peržiūras, įpareigojama naudoti standartinę dempingo nustatymo metodiką. „Acron“ ir „Eurochem“ taip pat teigė, kad Komisija per šį tyrimą neatskleidė jokių dempingo skaičiavimų ir taip pažeidė jų teisę į gynybą. Jų teigimu, taip pat neaišku, kodėl Komisija lygino vidaus rinkos kainą EXW sąlygomis su eksporto į trečiąsias šalis kaina EXW sąlygomis, faktiškai neatlikdama dempingo skaičiavimo.

(88)

Komisija neapskaičiavo dempingo remdamasi importu į ES per PTL, nes nustatė, kad bendra Rusijos peržiūrimojo produkto eksporto į Sąjungą apimtis nebuvo tipiška. Todėl ši apimtis nebuvo patikimas pagrindas dempingui apskaičiuoti. Taigi Komisija negalėjo padaryti galutinės išvados dėl dempingo ES per PTL ir vietoje to įvertino dempingo pasikartojimo tikimybę, remdamasi Rusijos AN eksportu į trečiąsias rinkas. Taip pat daroma nuoroda į 81 konstatuojamojoje dalyje po minėto kainų palyginimo padarytas Komisijos išvadas.

(89)

Dėl pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies ir 2 straipsnio, kaip pabrėžta 73 konstatuojamojoje dalyje, Komisija per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą taikė tą pačią metodiką. Komisija nurodo paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros reglamento (33) 3.1.1 skirsnį, kuriame analizuodama dempingo pasikartojimo tikimybę ji visapusiškai įvertino Rusijos eksportą į kitas paskirties šalis. Todėl buvo ne tik nepažeistas pagrindinio reglamento 2 straipsnis, bet ir negalėjo būti pažeista 11 straipsnio 9 dalis.

(90)

Pagaliau kalbant apie procesines teises, Komisija atskleidė visus esminius faktus ir skaičius, kuriais buvo grindžiamas atliktas palyginimas, atsižvelgdama į šalių teises į gynybą. Komisija netgi pateikė šalims papildomo faktų atskleidimo dokumentus (2020 m. rugsėjo 30 d. ir spalio 21 d.), kad išsamiau paaiškintų Komisijos skaičiavimus ir užtikrintų, kad suinteresuotosios šalys juos teisingai suprastų. Todėl šie argumentai turėjo būti atmesti.

(91)

Po galutinio faktų atskleidimo „Acron“ tvirtino, kad buvo pažeistos jos teisės į gynybą, nes Komisija surinko daugiau informacijos nei būtina jos vertinimui atlikti, visų pirma neatlikdama dempingo skaičiavimo. Pirma, „Acron“ nepaaiškino, kaip dėl to būtų pažeista jos teisė į gynybą. Antra, net jei Komisija turėjo visus duomenis dempingui apskaičiuoti, padariusi išvadą, kad eksporto apimtis buvo per maža ir todėl netipiška dempingui apskaičiuoti, ji neprivalėjo to daryti.

(92)

Be to, RTGA ir „Eurochem“ teigimu, Komisija taip pat neatliko paprasto gamintojo kainų EXW sąlygomis palyginimo. Jos teigė, kad Komisija išvadą dėl dempingo padarė pakoregavusi Rusijos gamintojų eksporto kainą – iš jos atėmusi išpūstus ir klaidingus PBA išlaidų procentinius dydžius ir sąlyginį pelno dydį. Be to, RTGA teigimu, jeigu Komisija neapskaičiavo dempingo skirtumo, pagrindinio reglamento 2 straipsnis netaikomas. „Uralchem“ ir „Eurochem“ taip pat tvirtino, kad jei Komisija paliktų galioti savo sprendimą iš eksporto kainos atimti prekiautojų PBA išlaidas ir sąlyginį pelną, reikėtų panašiai koreguoti vidaus prekiautojo taikomą pardavimo vidaus rinkoje kainą.

(93)

Komisija nepadarė išvados dėl dempingo ES per PTL ir šiuo atžvilgiu neapskaičiavo dempingo. Priešingai, nei tvirtina RTGA, Komisija palygino vidaus rinkos kainas EXW sąlygomis ir Rusijos eksporto į trečiąsias rinkas kainas. Nors tiesa, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnis taikomas dempingo skaičiavimui, Komisija nesutinka su suinteresuotosiomis šalimis, kad lygindama kainas pagal trečiųjų šalių kainas ji negalėtų mutatis mutandis taikyti tų nuostatų. Siekdama atlikti teisingą ir objektyvų palyginimą, Komisija nusprendė, be kita ko, atlikti koregavimus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkto nuostatą. Pardavimo vidaus rinkoje per vidaus prekiautoją kaina nebuvo panašiai koreguota, nes vidaus prekiautojai iš esmės veikė kaip gaminančių subjektų pardavimo vidaus rinkoje padalinys. Todėl, siekiant palyginti kainas, nebuvo pagrindo koreguoti pardavimo vidaus rinkoje kainų atsižvelgiant į PBA išlaidas ir pelną.

(94)

Atsakydama į faktų atskleidimą „Acron“ teigė, kad atliekant kainų palyginimą priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti buvo akivaizdžiai neteisinga atskaičiuoti susijusio prekiautojo pelną ir PBA išlaidas.

(95)

Pirma, atrodo, kad „Acron“ painioja priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo ir kainų palyginimo siekiant išanalizuoti dempingo pasikartojimo tikimybę klausimus. Antra, kaip paaiškinta konkrečiai bendrovei skirtame faktų atskleidimo dokumente ir 93 konstatuojamojoje dalyje, koregavimai dėl susijusių importuotojų ir (arba) prekiautojų atlikti siekiant užtikrinti teisingą kainų palyginimą, laikantis atitinkamai 2 straipsnio 9 dalies ir 2 straipsnio 10 dalies i punkto nuostatų.

(96)

„Uralchem“ ir „Eurochem“ teigimu, Komisija nepakankamai pagrindė eksporto kainos koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Atsakydamos į faktų atskleidimą „Uralchem“ ir „Eurochem“ taip pat nurodė, kad 4 % sąlyginio pelno dydžio atskaitymas neatitiko per bylos R674 tarpinę peržiūrą taikytos metodikos, pagal kurią buvo atskaitytas 2,4 % sąlyginis pelno dydis, todėl toks atskaitymas neatitiko 11 straipsnio 9 dalies. „Acron“ taip pat teigė, kad prekiautojo sąlyginis pelnas biržos prekių rinkoje buvo aiškiai perdėta priemoka ir kad jis neturėjo būti atskaitytas iš viso.

(97)

Šiuo atveju, laikantis konkrečiai bendrovei skirto faktų atskleidimo dokumento, pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo atliktas koregavimas atsižvelgiant į „Uralchem“ ir „Eurochem“ prekiautojų PBA išlaidas ir pelną (įskaitant antkainį), nes šių prekiautojų funkcijos buvo panašios į agento funkcijas. Prekiautojai už Rusijos ribų reklamuoja ir parduoda gamintojų gamyklų pagamintą AN, o subjektai eksportuojančių gamintojų grupės bendrojoje schemoje nurodomi kaip prekiautojai. Todėl prekiautojai aiškiai vykdo veiklą „Uralchem“ ir „Eurochem group“ vardu ir jos naudai, tad koregavimas buvo pagrįstas.

(98)

Kalbant apie sąlyginį pelną, faktiškai atskaitytą iš eksporto kainų, atsižvelgdama į tai, kad atliekant šį tyrimą nesusiję importuotojai nebendradarbiavo, Komisija naudojo nesusijusio importuotojo 4 % pelno dydį, nustatytą per neseniai atliktą panašių azoto trąšų (KAN) tyrimą (34). Priešingai nei tvirtina šalys, Komisija nepadarė klaidos šioje peržiūroje naudodama 4 %, o ne 2,4 % sąlyginį pelno dydį. Iš tiesų abiejose peržiūrose Komisijos naudota metodika buvo visiškai tokia pati: atsižvelgdama į tai, kad nesusiję importuotojai nebendradarbiavo, Komisija naudojo pelno dydį, nustatytą nesusijusiems importuotojams kitoje byloje dėl kito cheminio produkto. Todėl 4 % pelnas buvo naudojamas pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį, pagal kurią reikalaujama naudoti tą pačią metodiką, o ne tą patį (nebegaliojantį) pelningumą.

(99)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad lygindama kainas Komisija turėjo naudoti mėnesinius valiutos kursus, o ne PTL vidurkį, ir (arba) lyginti kiekvienos rūšies produktų kainas.

(100)

Komisija išanalizavo šiuos tvirtinimus ir nustatė panašų kainų skirtumą net ir tuo atveju, jei būtų naudojami mėnesio valiutos kursai ir jei būtų lyginamos kiekvienos rūšies produkto kainos. Be to, lyginant kainas buvo atsižvelgta į visų rūšių produktus ir, nors palyginimas buvo atliktas ne konkrečiai pagal produkto rūšį, beveik visą pardavimą į trečiąsias šalis sudarė vienos rūšies produktas.

(101)

„Eurochem“ pateikė keletą tvirtinimų dėl jos pardavimo vidaus rinkoje kainų individualių skaičiavimų, susijusių su kredito išlaidų atskaitymu ir su gamyklomis susijusių koregavimų. Be to, „Eurochem“ pateikė keletą argumentų dėl jos pardavimo eksportui kainų individualių skaičiavimų, susijusių su tariamu neteisingu frachto išlaidų apskaičiavimu. Tie tvirtinimai buvo atmesti. Dėl konfidencialumo priežasčių išsamesnė informacija apie Komisijos argumentus buvo pateikta atskirame, tik bendrovei skirtame dokumente.

(102)

Kad galėtų nustatyti Rusijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Komisija rėmėsi atrinktų bendrovių patikrintais duomenimis ir duomenimis, kuriuos užpildytose atrankos formose pateikė kiti Rusijos eksportuotojai. Taip pat pažymėtina, kad skaičiuojant nepanaudotus pajėgumus buvo įtraukti Kirovo gamyklos bendri nepanaudoti pajėgumai, nes kitos rūšies amonio nitrato, kuriam šiuo metu antidempingo priemonės netaikomos, nepanaudotus pajėgumus galima labai lengvai panaudoti amonio nitratui, kurio KN kodai šiuo metu yra 3102 30 90 ir 3102 40 90, gaminti.

(103)

Kaip ir per ankstesnius tyrimus, skaičiuojant atrinktų bendrovių gamybos pajėgumus buvo remtasi didžiausia faktine nagrinėjamojo laikotarpio gamybos apimtimi, nebent įrengtieji pajėgumai buvo didesni nei faktinė gamyba.

(104)

Atlikus patikrinimus ir atsižvelgus į atrinktų gamintojų nuotolines kryžmines patikras, „Acron group“ duomenys buvo pakoreguoti. Duomenys buvo pakoreguoti atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju lemiamą reikšmę nustatant gamybą ir nepanaudotus pajėgumus turi su priliavimo bokštais, kurie yra pagrindinė kietojo AN gamybos kliūtis, susijusi gamyba ir pajėgumai (o ne su tarpiniu produktu susijusi gamyba ir pajėgumai).

(105)

Komisija nustatė, kad per PTL Rusijos gamybos pajėgumai siekė daugiau kaip 10,5 mln. tonų, o nepanaudoti pajėgumai sudarė 440 000 tonų. Pastarasis skaičius atitinka daugiau nei 6 % Sąjungos suvartojimo, kuris iš viso siekia apie 6,9 mln. tonų. Šiuo atveju nustatyti faktai nuosekliai atitiko paskutiniosios tarpinės peržiūros rezultatus – per ją buvo nustatyta, kad Rusijos gamybos pajėgumai siekia apie 11 mln. tonų, o nepanaudoti pajėgumai sudaro 600 000 tonų.

(106)

Taip pat derėtų pažymėti, kad Rusijos AN gamybos pajėgumai po PTL, kai kuriems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams atnaujinus esamą gamybos įrangą, padidėjo dar beveik 400 000 tonų.

(107)

Taigi, Rusijoje yra nepanaudotų gamybos pajėgumų, o po PTL Rusijos eksportuojančių gamintojų gamybos pajėgumai dar padidėjo. Jeigu visi šie pajėgumai būtų nukreipti į Sąjungos rinką, į Sąjungą būtų eksportuojamas didelis produkto kiekis.

(108)

Atsakydama į faktų atskleidimą FE nesutiko su Komisijos išvadomis dėl Rusijos gamybos ir nepanaudotų pajėgumų. FE tvirtino, kad Rusijos AN gamintojų gamybos pajėgumai viršijo 11,7 mln. tonų ir kad Rusijos nepanaudoti pajėgumai sudarė 1,6 mln. tonų. FE tvirtinimas buvo pagrįstas eksperto įverčiais. Kita vertus, Komisijos išvados grindžiamos duomenimis, kuriuos Komisijai tiesiogiai pateikė Rusijos gamintojai ir kurie susiję su visa Rusijos AN gamyba. Be to, buvo patikrinti trijų pagrindinių gamintojų duomenys. Todėl FE įverčiai negali būti laikomi patikimesniais nei tie, kuriuos nustatė Komisija.

(109)

Po faktų atskleidimo „Acron“ ir Rusijos Vyriausybė nesutiko su Komisijos metodu pajėgumų naudojimui apskaičiuoti. Šios suinteresuotosios šalys teigė, kad gamykloms, kurios gamina ir KAN, ir AN, AN lydalo prieinamumas yra kliūtis ir apribojimas, todėl pajėgumų naudojimas turėtų būti apskaičiuojamas remiantis tuo pagrindu arba remiantis faktine AN gamyba, o ne priliavimo pajėgumais, kurių paprasčiausiai negalima panaudoti AN gamybai, jei nėra žaliavos (t. y. AN lydalo).

(110)

Minėtas argumentas, kuris, atrodo, buvo pateiktas anksčiau, yra klaidingas ir turi būti atmestas dėl tų pačių priežasčių kaip per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą (35). Pirma, pagrindinė AN gamybos kliūtis ir apribojimas yra priliavimo bokštų pajėgumas, kaip nurodyta 104 konstatuojamojoje dalyje. Antra, atsižvelgiant į galimybę nesunkiai keisti KAN gamybai skirto AN lydalo naudojimą AN gamybai, tariamas AN lydalo neprieinamumas negali turėti įtakos bendrų gamybos pajėgumų ir peržiūrimojo produkto pajėgumų naudojimo skaičiavimui. AN lydalo priskyrimas tiek KAN, tiek AN gamybai yra vidinis bendrovės sprendimas, kuris negali būti laikomas objektyvaus AN gamybos pajėgumų skaičiavimo dalimi.

(111)

Atsakydama į faktų atskleidimą RTGA teigė, kad Komisija neįvertino to, kad nuo 2017 m. iki PTL Rusijos gamybos pajėgumai sumažėjo 500 000 tonų. Be to, RTGA teigimu, Komisija neįvertino to, kad tariamų Rusijos nepanaudotų pajėgumų, išreikštų AN suvartojimo Sąjungoje procentine dalimi, dydis ir dalis per pastaruosius penkerius metus nuolat mažėjo. Galiausiai RTGA tvirtino, kad tariamą Rusijos gamybos pajėgumų padidėjimą 400 000 tonų po PTL taip pat reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad 2019 m., palyginti su 2018 m., Rusijoje labai padidėjo AN vidaus suvartojimas.

(112)

Sumažėję gamybos pajėgumai neturi įtakos turimų nepanaudotų pajėgumų svarbai. RTGA pastabose taip pat neatsižvelgiama į tai, kad po PTL Rusijos gamintojų gamybos pajėgumai vėl padidėjo iki beveik 11 mln. tonų. Be to, nors pastaruoju metu galėjo sumažėti PTL turėti nepanaudoti pajėgumai, jie vis tiek išlieka dideli, ypač vertinant kartu su naujai sukurtais gamybos pajėgumais. Kalbant apie tariamą AN suvartojimo vidaus rinkoje augimą 2019 m., palyginti su 2018 m., net jei RTGA pateikti skaičiai būtų priimti jų nominaliąja verte, jie rodytų, kad Rusijos AN gamybos padidėjimas 2019 m. (palyginti su 2018 m.) tuo pačiu laikotarpiu viršijo vidaus suvartojimo augimą, todėl eksportas Rusijos AN pramonei tebėra svarbus.

(113)

RTGA taip pat tvirtino, kad Komisija labai pervertino Rusijos pajėgumų, kuriuos naudojant būtų galima gaminti produktą, skirtą eksportuoti į Sąjungą, apimtį.

(114)

RTGA tvirtinimas nepagrįstas jokiais patikimais įrodymais (taip pat žr. 166–167 konstatuojamąsias dalis). Be to, primenama, kad Komisija per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą nagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę. 3.3.3 skirsnyje pateikta analizė rodo, kad visų arba daugumos Rusijos gamintojų nepanaudotų pajėgumų kryptis kelia tikėtiną grėsmę, kuri greičiausiai pasitvirtintų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(115)

Be to, RTGA tvirtino, kad Komisija pažeidė RTGA teises į gynybą, nes neatskleidė, kokiu pagrindu remiantis padaryta išvada dėl Rusijos gamybos ir nepanaudotų pajėgumų. RTGA taip pat teigė, kad Komisija nepagrindė tariamo pajėgumų padidėjimo.

(116)

Pirma, galutinio faktų atskleidimo dokumente buvo nurodytas Komisijos naudotų duomenų šaltinis ir Komisijos skaičiavimų pagrindas. Be to, jei buvo koreguojami gamybos/pajėgumų duomenys, palyginti su bendrovės atliktais skaičiavimais ir įverčiais, buvo pateiktas tinkamas pagrindimas (išsamiau žr. 102–104 ir 106 konstatuojamąsias dalis). Kiekvienam atrinktam gamintojui taip pat buvo pateiktas tik jam skirtas faktų atskleidimo dokumentas, kuriame buvo pateiktas išsamus paaiškinimas, kaip buvo nustatyti gamybos ir nepanaudoti pajėgumai per PTL ir po PTL. Atsižvelgiant į tai, kad konkreti atskirų gamintojų informacija apie gamybą ir pajėgumus yra konfidenciali, bendrai tokios informacijos atskleisti nebuvo įmanoma.

(117)

Bet kuriuo atveju šiame reglamente Komisijos padarytos išvados grindžiamos aplinkybėmis, tinkamai atskleistomis suinteresuotosioms šalims, kurių teisės į gynybą buvo visapusiškai užtikrintos. Todėl RTGA tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(118)

Sąjungos suvartojimas nuolat buvo didelis, tad Sąjungos rinka Rusijai pagal dydį, galimybes ir geografinį artumą iki Rusijos yra viena iš patraukliausių.

(119)

Per tyrimą išsiaiškinta, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai sukūrė nemažus logistikos ir rinkodaros pajėgumus, kuriais naudojantis būtų lengviau parduoti AN Sąjungos rinkoje. Pavyzdžiui, „Uralchem“ ir „Eurochem“ turi Sąjungoje (atitinkamai, Latvijoje ir Vokietijoje) įsisteigusius susijusius prekiautojus, o „Acron“ ir „Eurochem“ taip pat turi susijusius prekiautojus, įsisteigusius Šveicarijoje. Be to, „Acron“ yra susijusi su Estijos uosto terminalo operatore, bendrove AS DBT (36), o „Uralchem“ kartu su Rygos komerciniu uostu nuosavybės teise valdo bendrovę „Riga Fertilizer Terminal LLC“ (37).

(120)

Taip pat šalys, kaip antai Ukraina (jai 2016 m. teko 7 % pasaulinio AN suvartojimo (38)), Australija ir Indija (39), Rusijos kilmės AN yra nustačiusios prekybos apsaugos priemones. Priešingai tam, ką teigia Rusijos pramonė, iš Rusijos importuojamam AN Ukraina antidempingo muitų kol kas nėra panaikinusi. Dėl šių kitose galimose eksporto rinkose taikomų priemonių Sąjungos rinka yra dar patrauklesnė, tad jeigu ES būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių, Rusijos eksportuojantiems gamintojams atsirastų daug paskatų nukreipti savo eksportą į Sąjungą.

(121)

RTGA nurodė, kad Rusijos AN eksportui pagrindinėse eksporto rinkose jokie dideli apribojimai netaikomi. Ji taip pat tvirtino, kad nuo ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros (40) skiriasi tai, kad trečiosiose šalyse šiuo metu atsirado papildoma AN paklausa.

(122)

Kaip nurodyta pirmiau, iš Rusijos importuojamam AN antidempingo priemonės (ar kitos prekybą ribojančios) yra taikomos Ukrainoje, Australijoje ir Indijoje, todėl šios rinkos Rusijos eksportuotojams yra mažiau patrauklios. Be to, priešingai nei RTGA tvirtinimas dėl papildomos AN paklausos, palyginti su ankstesne priemonių galiojimo termino peržiūra, Komisijos nustatyti faktai PTL atžvilgiu ir perspektyvinės analizės rezultatai yra panašūs į 2014 m. Komisijos nustatytus faktus, ypač dėl tokių didelių rinkų kaip Kinija ir JAV. Tiksliau, buvo nustatyta, kad per PTL Rusija AN į Kiniją beveik neeksportavo (41). Dėl JAV pažymėtina, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. Rusijos AN taikytos antidempingo priemonės buvo panaikintos, o dėl šalyje labai išaugusios skalūnų dujų gavybos JAV pradėti plėtoti azoto trąšų gamintojų pajėgumai (42).

(123)

RTGA taip pat tvirtino, kad 2019–2025 m. AN suvartojimas Eurazijoje, Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje labai padidės. Pasak RTGA, beveik 2,5 mln. tonų (43) padidėjus suvartojimui gali būti lengvai absorbuoti papildomi nepanaudoti pajėgumai, kurių gali būti Rusijoje. RTGA tvirtino, kad Rusijos AN rinka yra tokia pat didelė kaip Sąjungos ir auga toliau. Be to, pasak RTGA, Azijos rinkos, paėmus kartu, gerokai viršija AN suvartojimą Europoje.

(124)

Pirma, tai, kad kituose pasaulio regionuose yra prognozuojamas suvartojimo padidėjimas, nereiškia, kad Sąjungos rinka nebebus patraukli ar net dar patrauklesnė už tas rinkas. Be to, priešingai, nei tvirtina RTGA, atrodo, kad Rusijoje AN suvartojimas veikiau sumažėjo, o ne padidėjo (išsamiau žr. 130 konstatuojamąją dalį).

(125)

Antra, net jeigu prognozuojamas suvartojimas iš tiesų padidės (tačiau tai visai nėra užtikrinta), tokios tendencijos daugiausia pasireikš tuose regionuose, kuriuose Rusijos eksportuojantys gamintojai veiklos nevykdo arba jos vykdo labai mažai (Afrikoje, Azijoje, Okeanijoje, Šiaurės Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose) (44). Be to, bylos medžiagoje nėra požymių, iš kurių būtų galima spręsti, kad Rusijos AN gamintojai artimiausioje ateityje iš esmės pakeistų savo eksporto prioritetus.

(126)

Trečia, Rusijos gamybos pajėgumai patikrintais duomenimis po PTL didės greičiau nei prognozuojamas suvartojimas Lotynų Amerikoje, kuri yra pagrindinė Rusijos AN eksporto rinka (eksportas į šią rinką sudaro maždaug pusę Rusijos AN eksporto). Be to, šie pajėgumai didės nepaisant 440 000 tonų nepanaudotų pajėgumų. Kadangi Rusijos eksportuojantys gamintojai konkuruoja su kitais Lotynų Amerikoje arba kituose regionuose veikiančiais gamintojais, nėra tikėtina, kad AN suvartojimo padidėjimą Lotynų Amerikoje absorbuotų vien tik arba daugiausia Rusijos AN gamintojai.

(127)

Galiausiai pažymėtina, kad Eurazija, kurioje, kaip prognozuojama, iki 2025 m. tariamai didės AN suvartojimas, apima Ukrainą (45), kuri yra viena iš didžiausių AN vartotojų visame pasaulyje – jai tenka 7 % visame pasaulyje suvartojamo AN kiekio (46). Tačiau, kaip pažymėta pirmiau, dėl Rusijos eksportuojamam AN Ukrainoje taikomų priemonių AN suvartojimo padidėjimas Eurazijoje Rusijos gamintojams aktualus tik sąlyginai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, RTGA argumentą reikia atmesti.

(128)

RTGA taip pat nurodė, kad Rusijos pramonė nėra „eksporto pramonė“, nes daugiau kaip pusė AN šiuo metu yra suvartojama šalies viduje ir eksporto svarba Rusijos AN pramonei mažėja.

(129)

Preliminariai pažymėtina, kad RTGA tvirtinimas prieštarauja kitam jos argumentui, kad didėjant prognozuojamam suvartojimui už Rusijos ribų gali būti lengvai absorbuoti nepanaudoti pajėgumai, kurių gali turėti Rusijos AN gamintojai. Bet kuriuo atveju, iš Rusijos Vyriausybės patvirtinto Mineralinių trąšų gamybos plėtros veiksmų plano iki 2025 m. (toliau – Trąšų gamybos veiksmų planas) (47) matyti, kad planuojama iki 2025 m. azoto trąšų (įskaitant AN) eksporto dalį padidinti 2 %, palyginti su 2016 m. Vertinant šį tikslą reikia atsižvelgti į tai, kad Komisijai 2019 m. spalio mėn. nustačius antidempingo priemones Rusijos eksportuojantys gamintojai prarado Europos KAN (kitų azoto trąšų) rinką arba jiems tenkanti tos rinkos dalis reikšmingai sumažėjo (48). Be to, palyginus eksporto dalį su visa Rusijos AN gamyba nuo PTL iki paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros (49), matyti, kad ši dalis beveik nekito ir sudarė 40 %, o per PTL ji atitiko beveik 50 % Sąjungos suvartojimo. Todėl, nepriklausomai nuo to, ar eksporto dalis šiek tiek padidės, sumažės ar nepakis, yra realios rizikos, kad, jei nebus taikomos priemonės, didelis AN kiekis bus nukreiptas į Sąjungos rinką, ypač turint galvoje bendrą Sąjungos rinkos patrauklumą Rusijos AN gamintojams.

(130)

Dėl AN suvartojimo Rusijos vidaus rinkoje pažymėtina, kad, remiantis paskutinės tarpinės peržiūros (50) rezultatais, 2016 m. suvartojimas vidaus rinkoje siekė 7 mln. tonų, t. y. padidėjo nuo 5,5 mln. tonų 2014 m. Be to, per tuos pačius tyrimus RTGA nurodė, kad 2017 m. bendras azoto trąšų vidaus suvartojimas padidėjo dar 8,7 % ir kad yra numatoma, kad Rusijos suvartojimas toliau pamažu didės iki 2030 m. Tačiau, remdamasi patikrintais duomenimis ir atrankos formos atsakymais, Komisija nustatė, kad per PTL AN vidaus suvartojimas sudarė 5,8 mln. tonų. Prognozė iš esmės atitinka RTGA pateiktus PTL duomenis (5,9 mln. tonų).

(131)

Taigi, nepaisant prognozuoto augimo, AN vidaus suvartojimas sumažėjo, taigi, eksportuojantiems gamintojams taip pat atsirado daugiau paskatų ieškoti galimybių parduoti savo produkciją eksportui, pavyzdžiui, Sąjungos rinkoje.

(132)

Išvados dėl ribotos AN paklausos vidaus rinkoje patvirtintos ir Trąšų gamybos veiksmų plane. Remiantis Trąšų gamybos veiksmų planu, Rusijos mineralinių trąšų (prie jų priskiriamas ir AN) rinkos plėtra iki 2025 m. bus suvaržyta dėl mažos faktinės žemės ūkio produktų gamintojų paklausos ir neišplėtotos mineralinių trąšų naudojimo praktikos.

(133)

RTGA nurodė, kad Rusijos AN paklausa (neįskaičiuojant stabilizuoto AN) 2019 m. (po PTL) siekė 6,3 mln. tonų ir kad 2020 m. AN pardavimai vidaus rinkoje toliau didės.

(134)

Kaip pažymėta pirmiau, remiantis Rusijos AN gamintojų pateikta PTL informacija, vidaus suvartojimas (įskaitant stabilizuotą AN) neviršijo 5,86 mln. tonų. Šis skaičius, palyginti su nustatytu 7 mln. tonų AN vidaus suvartojimu Rusijoje 2016 m., rodo, kad vidaus suvartojimas mažėja, o ne didėja. Nepaisant to ir net jei paklausa vidaus rinkoje didėtų RTGA nurodytu tempu, metinis padidėjimas maždaug atitiktų AN gamybos pajėgumų didėjimą po PTL. Taip pat pažymėtina, kad stabilus paklausos vidaus rinkoje didėjimas nėra garantuotas (ypač turint galvoje Trąšų gamybos veiksmų plane pateiktas prognozes) ir, kitaip negu nustatyti Rusijos pajėgumai, yra grynai hipotetinis. RTGA savo tvirtinimą dėl paklausos vidaus rinkoje didėjimo grindė vieno gamintojo pardavimo vidaus rinkoje augimo duomenimis. Stebėtos ankstesnio laikotarpio vieno gamintojo pardavimo vidaus rinkoje tendencijos nebūtinai atspindi viso pramonės sektoriaus tendencijas ir nebūtinai parodo, kaip jos keisis ateityje. Galima daryti išvadą, kad AN vidaus paklausa ateityje veikiausiai neabsorbuos esamų Rusijos pajėgumų.

(135)

RTGA taip pat nurodė, kad per ankstesnę tarpinę peržiūrą buvo padaryta išvada, kad Trąšų gamybos veiksmų plane „tiesiogiai nenurodomas AN gamybos pajėgumų didėjimas“ (51).

(136)

Nors Trąšų gamybos veiksmų planas yra bendro pobūdžio planas ir jame nepateikta informacija konkrečiai apie AN, šiame plane yra pripažįstami esami mineralinių trąšų paklausos vidaus rinkoje apribojimai ir patvirtinama, kad azoto trąšų pramonė (įskaitant AN gamybą) yra orientuota į eksportą – šie faktai šioje byloje yra aktualūs ir patvirtina Komisijos padarytas išvadas.

(137)

Sąjungos rinka Rusijos AN eksportuojantiems gamintojams tebėra patraukli ir dėl kainų. Per PTL kainos Sąjungoje buvo didesnės negu pagrindinėse trečiosiose šalyse, į kurias Rusija šiuo metu tiekia produktą. Tiksliau, vidutinė trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto į trečiąsias šalis kaina EXW sąlygomis (133 EUR už toną) per PTL buvo 39 % mažesnė už vidutinę atrinktų Sąjungos gamintojų kainą EXW sąlygomis (219 EUR už toną) (žr. 8 lentelę).

(138)

Dėl šios priežasties eksportuojantys gamintojai yra suinteresuoti bent dalį dabartinio eksporto į trečiąsias šalis apimties (kuri per PTL sudarė maždaug 3,4 mln. tonų AN arba beveik 50 % Sąjungos suvartojimo) nukreipti į Sąjungą.

(139)

RTGA tvirtino, jog tai, kad 2018 m. sumažinus antidempingo muitą Rusijos AN eksporto į Sąjungą apimtis sumažėjo, yra geriausias įrodymas, kad baigus taikyti priemones importas nedidės.

(140)

Rusijos kilmės AN importas yra nedidelis dėl to, kad taikomos veiksmingos priemonės, ir jokiu būdu neatspindi to, kaip Rusijos AN gamintojai elgtųsi, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos. Todėl Komisija nepakeitė savo išvadų dėl Sąjungos rinkos patrauklumo.

(141)

Po faktų atskleidimo RTGA teigė, kad dėl to, jog Sąjungoje yra prekybos subjektų, Sąjungos rinka nėra patrauklesnė už kitas rinkas, kuriose Rusijos gamintojai jau turi reikšmingų ilgalaikių įsipareigojimų ir infrastruktūros, susijusios konkrečiai su AN.

(142)

Pirma, prekybos subjektų buvimas Sąjungoje arba netoli jos palengvintų AN prekybos srautus į Sąjungą. Antra, Rusijos gamintojai taip pat turi išvystytų logistikos pajėgumų Baltijos šalyse (žr. 119 konstatuojamąją dalį). Trečia, RTGA nepagrindė, kaip ilgalaikiai įsipareigojimai kitose nei Sąjunga eksporto šalyse paveiktų Rusijos gamintojų galimybes įsiskverbti į Sąjungos rinką ir kokiu mastu Rusijos gamintojai būtų atgrasomi nuo AN pardavimo perkėlimo į Sąjungą, jei priemonės nebūtų taikomos. Be to, nėra tikėtina, kad Rusijos gamintojų sukurtas platinimo tinklas, pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje, būtų skirtas tik AN (o ne kitoms trąšoms ar kitoms cheminėms medžiagoms). Rusijos gamintojų vykdomas gamybos priemonių ir (arba) bendrovių už Rusijos ribų įsigijimas nėra susijęs su Sąjungos rinkos patrauklumu Rusijos AN gamintojams.

(143)

Dėl trečiosiose šalyse, visų pirma Ukrainoje, galiojančių prekybos apsaugos priemonių, RTGA ir Rusijos Vyriausybė po faktų atskleidimo nurodė, kad antidempingo priemonės iš Rusijos importuojamam AN buvo baigtos taikyti 2020 m. rugsėjo 23 d.„Acron“ taip pat pažymėjo, kad Ukraina neseniai baigė taikyti priemones Rusijos AN, todėl Rusijos gamintojai gali parduoti AN Ukrainos rinkai.

(144)

Nepaisant to, kad buvo panaikintos antidempingo priemonės, Ukraina nuo 2019 m. liepos 1 d. įvedė bendrą draudimą iš Rusijos importuoti tam tikrų kategorijų produktus, įskaitant peržiūrimąjį produktą (52). Be to, Ukrainoje taikomos tikslinės sankcijos tam tikriems Rusijos Federacijos asmenims ir subjektams, įskaitant visus tris atrinktus AN eksportuojančius gamintojus (53).

(145)

Atsakydama į faktų atskleidimą RTGA nurodė, kad Komisija į nekonfidencialią bylą papildomos faktinės informacijos (nurodytos 144 konstatuojamojoje dalyje) įtraukė praėjus pranešimo apie inicijavimą 8 skirsnyje nustatytam 5 dienų terminui. Todėl, pasak RTGA, Komisijos veiksmai nebuvo nešališki ar sąžiningi ir ji neužtikrino RTGA, „EuroChem“ ir „Uralchem“ teisių, visų pirma į gerą administravimą. RTGA taip pat pridūrė, kad šio trūkumo negalima ištaisyti vien parengus papildomo faktų atskleidimo dokumentą, dėl kurio suinteresuotosioms šalims buvo suteikta tik viena diena pastaboms pateikti.

(146)

Pirma, tvirtinimas grindžiamas neteisingu pranešimo apie inicijavimą supratimu. 8 skirsnis ir penkių dienų terminas aiškiai susiję su suinteresuotųjų šalių teikiama informacija dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktų pastabų. Šiuo atveju, į nekonfidencialią bylą įtraukdama papildomą faktinę informaciją, paaiškindama, kokiu tikslu ji ketina naudoti tokią informaciją, ir leisdama suinteresuotosioms šalims pateikti pastabų dėl tokio papildomo faktų atskleidimo, Komisija veikė laikydamasi pagrindinio reglamento 20 straipsnio. Be to, papildomo faktų atskleidimo dokumente pateikta informacija buvo viešai prieinama, todėl suinteresuotosios šalys galėjo su ja susipažinti dar prieš papildomą faktų atskleidimą.

(147)

Be to, RTGA teigimu, papildomas faktų atskleidimas dėl Ukrainoje galiojančio AN importo iš Rusijos draudimo nebuvo tinkamas faktų atskleidimas. RTGA teigė, kad Komisija tik paaiškino tai, kas išdėstyta prie bylos pridėtuose papildomuose dokumentuose, bet nepaaiškino, kaip šie du dokumentai patvirtintų jos išvadas.

(148)

Komisija paneigė tokį tvirtinimą. RTGA nurodyti paaiškinimai buvo dokumente pateiktos svarbios informacijos santrauka, į kurią Komisija atsižvelgė priimdama sprendimą. Taigi papildomo faktų atskleidimo dokumente (kuriame pateikta informacija yra iš esmės identiška 144 konstatuojamojoje dalyje pateiktai informacijai) aiškiai nurodytos išvados ir patvirtinamieji dokumentai, kurie buvo pridėti prie bylos medžiagos.

(149)

RTGA taip pat teigė, kad dėl importo draudimo azoto trąšų importas iš Rusijos nebuvo uždraustas, nes antrąjį 2019 m. pusmetį buvo importuojamos Rusijos kilmės azoto trąšos, priskiriamos 3105 pozicijai (kuriai priskiriamas stabilizuotas AN).

(150)

RTGA argumentą teko atmesti. Pirma, RTGA neįrodė, kad importo draudimas neturėjo poveikio visam peržiūrimajam produktui. Stabilizuotas AN priskiriamas 3105 pozicijai, tačiau šiai pozicijai priskiriami ir kiti produktai, ne vien peržiūrimasis produktas. Todėl 3105 pozicijai priskiriami importuoti produktai galėjo būti ir ne nagrinėjamasis produktas, tad RTGA argumentas buvo neveiksmingas. Be to, RTGA neįrodė, kad konkrečiai bendrovei taikomos sankcijos nėra prekybą ribojanti priemonė, ypač atsižvelgiant į tai, kad visi atrinkti eksportuojantys gamintojai buvo nurodyti minėtame sankcijų sąraše.

(151)

RTGA teigimu, nėra rizikos, kad Rusijos eksportas iš Ukrainos bus nukreiptas į ES, jei bus leista nebetaikyti ES antidempingo priemonių, nes priemonės Ukrainos AN rinkoje Rusijai taikomos nuo 2008 m., todėl pardavimas į šią rinką yra nukreiptas jau seniai. Šis tvirtinimas neteisingas. Kaip minėta 120 konstatuojamojoje dalyje, tam tikrose rinkose, pavyzdžiui, Ukrainoje, galiojančios prekybą ribojančios priemonės padidina Sąjungos patrauklumą, jei ES būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių. Tai, kad tokios priemonės jau taikomos tam tikrą laiką, neprieštarauja faktui, kad šios rinkos tebėra uždaros Rusijos eksportui, todėl kitos kaimyninės rinkos, pavyzdžiui, Sąjungos rinka, būtų patrauklios, jei priemonės būtų panaikintos.

(152)

Dėl didėjančių galimybių Rusijos eksportuotojams už Sąjungos ribų RTGA teigė, kad Sąjungos rinka yra tik viena iš daugelio kitų galimybių. Ji taip pat pakartojo argumentą, kad, kaip numatoma, padidėjus suvartojimui Lotynų Amerikoje (Brazilijoje ir Peru) ir Eurazijoje (Kazachstane ir Ukrainoje), kuriose veikia Rusijos eksportuotojai, taip pat kitose numatomose eksporto šalyse, būtų absorbuotas tariamas būsimas Rusijos pajėgumų padidėjimas, net neatsižvelgiant į numatomą vidaus suvartojimo didėjimą. „Acron“ taip pat teigė, kad AN paklausa didėja tiek vidaus rinkoje, tiek visame pasaulyje, ir nurodė, kad paklausa įvairiuose regionuose yra sezoniška. Rusijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad Rusijos AN gamintojai vis daugiau produkto parduoda savo rinkoje ir trečiosiose šalyse, į kurias jie investavo.

(153)

Kaip nurodyta 118 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos rinka yra viena patraukliausių Rusijai pagal dydį, potencialą ir geografinį artumą, o esamos ar numatomos galimybės kitose eksporto rinkose tos išvados nesumenkina. Produkto sezoniškumas skirtinguose regionuose skirtingais laikotarpiais taip pat negali pakeisti Komisijos vertinimo. Be to, nurodomas 124–132 konstatuojamosiose dalyse atliktas Komisijos vertinimas ir tai, kad Ukraina tebėra uždara AN importui iš Rusijos (žr. 144 konstatuojamąją dalį).

(154)

Dėl Trąšų gamybos veiksmų plano RTGA teigė, kad dokumentas nėra nei skirtas konkrečiai AN, nei privalomas Rusijos gamintojams. Be to, „Acron“ teigė, kad veiksmų planas buvo skirtas tik federalinėms agentūroms, kad būtų įgyvendintos jame išvardytos priemonės.

(155)

Komisija su tuo nesutinka. Negalima paneigti, kad dokumentas taip pat susijęs su AN (priskiriamu azoto trąšoms) ir su Rusijos AN gamintojais. Veiksmų planas yra oficialus dokumentas, kurį priėmė Rusijos Vyriausybė. Be to, RTGA ir „Acron“ negali sumenkinti jo svarbos vertinant Rusijos AN rinką, gamintojus ir būsimus pokyčius, visų pirma dėl to, kad azoto trąšų pramonė veiksmų plane nurodyta kaip pagrindinė Rusijos Federacijos pramonė.

(156)

Atsakydama į faktų atskleidimą RTGA taip pat teigė, kad pagal Trąšų gamybos veiksmų planą 2020–2025 m. laikotarpiu azoto trąšų eksporto santykis išliks stabilus – 65 %

(157)

Daroma nuoroda į 129 konstatuojamąją dalį, kurioje išdėstyta Komisijos pozicija šiuo klausimu. Kaip nurodyta ir 136 konstatuojamojoje dalyje, šis skaičius rodo, kad azoto trąšų pramonė (įskaitant AN gamybą) bendrai krypsta į eksportą.

(158)

RTGA taip pat tvirtino, kad Trąšų gamybos veiksmų plane numatyta gerokai padidinti azoto trąšų vidaus naudojimą. Be to, RTGA teigė, kad Trąšų gamybos veiksmų plane nėra nieko, kas prieštarautų tvirtinimui, kad bet kokie pertekliniai arba papildomi pajėgumai bus naudojami augančiai paklausai vidaus rinkoje patenkinti.

(159)

Komisijos pozicija pateikta 132 ir 134 konstatuojamosiose dalyse. Be to, pastebima, kad tvirtinimas dėl prognozuojamo vidaus suvartojimo padidėjimo tiesiogiai prieštarauja veiksmų plano formuluotei, pagal kurią „Rusijos mineralinių trąšų rinkos plėtrą iki 2025 m. stabdys maža faktinė žemės ūkio produktų gamintojų paklausa ir neišplėtota mineralinių trąšų naudojimo praktika“ ir „Rusijos mineralinių trąšų subsektoriaus plėtros perspektyvos yra tiesiogiai susijusios su galimybėmis padidinti eksporto potencialą“ (54).

(160)

Atsakydama į faktų atskleidimą RTGA taip pat suabejojo AN vidaus suvartojimo duomenų, kuriais Komisija rėmėsi vertindama Rusijos AN pardavimo raidą, tikslumu (žr. 130 ir 134 konstatuojamąsias dalis). RTGA teigimu, Komisija lygina 2016 m. duomenis, į kuriuos įtraukti stabilizuoto AN duomenys (7 mln. tonų), su PTL duomenimis (5,86 mln. tonų), į kuriuos stabilizuoto AN duomenys neįtraukti.

(161)

Šis įtarimas yra klaidingas. Priešingai, nei teigia RTGA, PTL duomenys, pagrįsti visų Rusijos eksportuojančių gamintojų atrankos formos atsakymais (ir iš esmės atitinkantys RTGA pateiktus duomenis), apima visus produktus, kurie priskiriami peržiūrimajam produktui, įskaitant stabilizuotą AN. Be to, abu duomenų rinkinius Komisijai pateikė atitinkamai RTGA ir Rusijos eksportuojantys gamintojai, todėl RTGA arba patys Rusijos gamintojai negali ginčyti jų patikimumo.

(162)

Be to, RTGA tvirtino, kad nėra prasmės lyginti Rusijos gamintojų eksporto kainų EXW sąlygomis su Sąjungos gamintojų vidaus kainomis EXW sąlygomis. RTGA teigė, kad jei tikėtinos Rusijos importo į Sąjungą kainos atitiktų eksporto į kitas šalis kainas, nebūtų paskatų dėl kainų nukreipti eksportą.

(163)

Kaip nurodyta 137 konstatuojamojoje dalyje, palyginimo tikslas buvo paprasčiausiai įvertinti, ar kainų lygis Sąjungoje buvo aukštesnis nei pagrindinėse trečiosiose šalyse, į kurias šiuo metu tiekia Rusijos gamintojai. Remdamasi šiuo palyginimu Komisija nustatė, kad Sąjungos rinka Rusijos AN eksportuojantiems gamintojams buvo patraukli ir dėl kainų.

(164)

RTGA taip pat teigė, kad Sąjungos rinka nėra tokia patraukli, kaip Komisija bando ją pavaizduoti. RTGA teigimu, tai patvirtino maža importo iš kaimyninių šalių, kurioms netaikomos jokios importo kliūtys, apimtis.

(165)

Pažymima, kad atliekant šią peržiūrą vertinamas Sąjungos rinkos patrauklumas konkrečiai Rusijos eksportuojantiems gamintojams, o kitų šalių eksporto krypties pasirinkimas atliekant tą vertinimą nėra svarbus. Tos šalys šiame tyrime nenagrinėjamos, todėl Komisija negali (arba neprivalo) atlikti tokio vertinimo.

(166)

Atsakydama į faktų atskleidimą RTGA tvirtino, kad Komisija nenuosekliai vertina prognozuojamą Rusijos eksportuojančių gamintojų elgseną Lotynų Amerikoje (žr. 126 konstatuojamąją dalį) ir Sąjungoje (žr. 107 konstatuojamąją dalį).

(167)

Komisija nesutinka su tuo, kad esama nenuoseklumo. Komisijos paneigimas dėl Lotynų Amerikos 126 konstatuojamojoje dalyje yra susijęs su prognozuojamu suvartojimo padidėjimu ir tuo, kad jį tariamai absorbuos Rusijos gamintojai, tačiau 107 konstatuojamojoje dalyje pateiktas Komisijos vertinimas yra susijęs su galimu visų Rusijos nepanaudotų pajėgumų nukreipimu, neaptariant jokio Sąjungos suvartojimo padidėjimo ir to, kad Rusijos gamintojai tokį padidėjimą absorbuotų.

(168)

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių su šiuo skirsniu susiję suinteresuotųjų šalių argumentai negali pakeisti Komisijos vertinimo ir turi būti atmesti. Apskritai taip pat pažymima, kad siekiant nustatyti Sąjungos rinkos patrauklumo Rusijos AN gamintojams lygį, šiame 3.3.3 skirsnyje Komisijos nurodyti veiksniai turi būti vertinami kaip visuma, o ne atskirai.

(169)

Atsižvelgiant į i) esamus nepanaudotus pajėgumus ir į tolesnį Rusijos AN gamintojų gamybos pajėgumų didėjimą po PTL, ii) Rusijos eksportuojančių gamintojų kainodarą trečiųjų šalių rinkose ir iii) bendrą Sąjungos rinkos patrauklumą, yra tikėtina, kad netaikant ES priemonių Rusijos AN gamintojai eksportuos didelius kiekius AN į Sąjungą dempingo kainomis. Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pasibaigus priemonių galiojimui dempingas pasikartos.

(170)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje panašų produktą gamino dvidešimt trys gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(171)

Komisija Sąjungos suvartojimą apskaičiavo susumavusi:

(172)

Tuo remiantis Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(173)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 6 %

(174)

Paklausos mažėjimas azoto trąšų sektoriuje yra įprasta tendencija – pastaruosius metus suvartojimas pastoviai mažėjo. Ši tendencija dėl įvairių veiksnių ateityje greičiausiai tęsis. Svarbiausi veiksniai – didėjantis su aplinkos apsauga ir klimato kaita susijęs spaudimas ūkininkams.

(175)

2017 m. importo apimtis sumažėjo 64 %, tačiau vėliau vėl padidėjo ir PTL pabaigoje buvo 13 % didesnė negu nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje (2016 m.). Importas iš Rusijos nagrinėjamuoju laikotarpiu užėmė [0,4–0,8 %] Sąjungos rinkos dalį.

(176)

Importo iš Rusijos kainų tendenciją Komisija nustatė remdamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis.

(177)

Importo į Sąjungą iš Rusijos vidutinės kainos raida:

3 lentelė

Importo iš Rusijos kaina  (*2)

(178)

Apskritai vidutinės importo kainos per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo 9 % 2014–2017 m. importo kainos padidėjo 35 %, 2018 m. sumažėjo 35 %, o per PTL padidėjo 4 %

(179)

Remiantis 4 ir 9 lentelėse pateiktais duomenimis, galima matyti, kad Sąjungos pramonės kainų ir Rusijos importo kainų skirtumas per PTL sudarė apie 20 % Komisija priverstinį kainų mažinimą per PTL nustatė palyginusi i) atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir ii) atitinkamas iš Rusijos bendradarbiaujančių gamintojų importuoto kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir tinkamai pakoreguotas siekiant atsižvelgti į antidempingo muitus ir išlaidas po importo.

(180)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(181)

Iš palyginimo matyti, kad abu atrinkti Rusijos eksportuojantys gamintojai, kurie per PTL eksportavo AN į Sąjungą, vykdė 14,3 % priverstinį kainų mažinimą. Atėmus taikomą antidempingo muitą, vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas sudarytų 29,4 %

(182)

RTGA pateikdama informaciją tvirtino, jog norint atlikti vidaus rinkos ir importo kainų sąžiningą palyginimą priverstiniam kainų mažinimui ar priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis nustatyti reikia atlikti koregavimus atsižvelgiant į priliuoto ir granuliuoto AN skirtumus. Būtent granuliuoto ir priliuoto AN kainos skiriasi dėl fizinių skirtumų (granulių dydžio) ir dėl to, kad priliuoto AN sudėtyje yra daugiau azoto (34–34,5 %), palyginti su granuliuotu AN (33,5 %).

(183)

Atliekant šį tyrimą pasitvirtino, kad atrinktų Sąjungos ir Rusijos gamintojų pagaminti produktai pagal granulių dydį ir sudėtyje esantį azoto kiekį yra iš tiesų tokie patys. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(184)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis padidėjo 3 % nuo 286 tūkst. tonų 2016 m. iki 295 tūkst. tonų per PTL. Šis importas per PTL sudarė 4,3 % Sąjungos rinkos dalį. Daugiausia importuota iš Gruzijos, šiek tiek mažiau – iš Turkijos.

(185)

Vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių kaina nuo 2016 m. iki PTL sumažėjo 5 % – nuo 221 EUR už toną 2016 m. iki 210 EUR už toną per PTL. Šios vidutinės importo kainos buvo vidutiniškai didesnės už importo iš Rusijos kainas.

(186)

Didžiausia importo į ES dalis teko Gruzijai. Ji per PTL užėmė 3,0 % rinkos dalį. Importas iš Gruzijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 123 tūkst. tonų 2016 m. iki 205 tūkst. tonų per PTL. Per nagrinėjamąjį laikotarpį (išskyrus 2017 m.) šio importo kainos buvo vidutiniškai didesnės už importo iš Rusijos kainas.

(187)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(188)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi patikrintais Sąjungos pramonės pateiktais duomenimis ir patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(189)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(190)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(191)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Sąjungos gamintojų gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(192)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis sumažėjo 6 % Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 % Kadangi gamybos apimtis sumažėjo daugiau, o pajėgumai mažiau, per nagrinėjamąjį laikotarpį pajėgumų naudojimas sumažėjo 3 procentiniais punktais.

(193)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(194)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės viso pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 6 % Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 0,6 procentinio punkto.

(195)

Nuo 2016 m. iki PTL Sąjungos suvartojimas sumažėjo 6 % Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 6 %, o tai nulėmė rinkos dalies sumažėjimą 0,6 procentinio punkto.

(196)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Sąjungos gamintojų užimtumas ir našumas

(197)

Sąjungos pramonės užimtumas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 4 % Sumažėjus gamybai (6 % per nagrinėjamąjį laikotarpį) našumas per tą patį laikotarpį taip pat sumažėjo – 9 %

(198)

71 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad Rusijos pardavimas eksportui į Sąjungą nebuvo laikomas tipišku nei pagal kainą, nei pagal apimtį. Todėl tuo laikotarpiu Sąjungos rinkoje nebuvo galima nustatyti dempingo ir įvertinti dempingo skirtumo dydžio.

(199)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų ir vieneto sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vidutinės pardavimo Sąjungoje kainos ir vieneto sąnaudos

(200)

Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina nuolat didėjo (15 %) ir per PTL pasiekė 219 EUR už toną. Kainos didėjo dėl to, kad didėjo gamybos sąnaudos. Gamybos sąnaudos didėjo panašiai – nuo 2016 m. iki PTL pabaigos padidėjo 14 % Svarbiausias veiksnys, dėl kurio didėjo vieneto gamybos sąnaudos buvo žaliavų, tiksliau, dujų (pagrindinės amonio nitrato gamybos žaliavos) kainos, sudarančios daugiau kaip 60 % visų gamybos sąnaudų, padidėjimas.

(201)

Vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(202)

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 11 %

(203)

Atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(204)

Atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 30 % Per PTL atsargų lygis sudarė apie 2 % jų gamybos.

(205)

Pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(206)

Komisija Sąjungos pramonės pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Sąjungos pramonės pelningumas nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios iki 2018 m. sudarė apie 11,3 %, tada sumažėjo iki 3,7 % (dėl dujų kainos ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje įsigytų taršos leidimų kainos augimo), paskui padidėjo ir iki PTL pabaigos pasiekė 11,2 %

(207)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojo pajėgumas pačiam finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto raida buvo panaši į pelningumo tendencijas: 2018 m. sumažėjo, o per PTL padidėjo. Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį jis padidėjo 3 %

(208)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu metinės Sąjungos pramonės investicijos į AN gamybą padidėjo 60 % nuo 25 mln. EUR 2016 m. iki beveik 40 mln. EUR per PTL, taigi sudarė 28 % viso grynojo turto, susijusio su aptariamu produktu. Investicijos buvo skiriamos tam, kad būtų griežčiau laikomasi sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų, būtų didinamas gamyklų pajėgumas ir veiksmingumas.

(209)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąža iš panašaus produkto gamybos ir pardavimo atitiko panašią tendenciją kaip pelningumas: 2018 m. sumažėjo, bet per PTL grįžo į pradinį 38 % lygį.

(210)

Kaip per ankstesnius tyrimus, Sąjungos pramonė tvirtino, kad Sąjungos pramonei buvo reikalingos didelės investicijos ir ne mažesnis kaip 12 % panaudoto kapitalo grąžos (ROCE) rodiklis (finansinis koeficientas, kuriuo matuojamas bendrovės pelningumas ir jos kapitalo panaudojimo efektyvumas). Ji dar kartą pateikė savo užsakytą ekspertinį tyrimą, kuriame tvirtinama, kad norint pasiekti 12 % vidutinį ROCE reikalingas 94 EUR už toną vidutinis ikimokestinis pelnas – 36 % ikimokestinės pardavimo grąžos skirtumo ekvivalentas.

(211)

Komisija pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, kad naujas žalos skirtumas nebuvo apskaičiuotas per priemonių galiojimo termino peržiūras, šiuo atveju tikslinis pelnas nėra aktualus, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta, jog Sąjungos pramonei buvo daroma materialinė žala. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(212)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad pramonės padėtis makroekonominiu lygiu pablogėjo ir atitiko bendrą suvartojimo mažėjimo tendenciją (– 6 % nagrinėjamuoju laikotarpiu), o tai turėjo įtakos Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimties sumažėjimui.

(213)

Per tyrimą taip pat paaiškėjo, kad pramonės padėtis mikroekonominiu lygmeniu apskritai buvo teigiama. Todėl Sąjungos pramonės ekonominė padėtis nebuvo žalinga, o tokios teigiamos padėties pagrindinė priežastis – antidempingo priemonės peržiūrimojo produkto importui iš Rusijos.

(214)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, nebuvo padaryta.

(215)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad ilgalaikiai ekonominiai rodikliai leidžia daryti išvadą, kad tarp Rusijos importo ir įtariamos žalos priežastinio ryšio nebuvo.

(216)

Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei materialinės žalos nepadaryta. Taigi, priežastinio ryšio analizei atlikti pagrindo nėra. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(217)

Rusijos trąšų gamintojų asociacija tvirtino, kad iš makroekonominių rodiklių matyti, kad Sąjungos rinką galima apibūdinti kaip oligopolį. Pasak asociacijos, pareiškėjai dabar kontroliuoja du trečdalius rinkos, o Sąjungos pramonė praktiškai kontroliuoja visą Sąjungos AN rinką ir į ją gali prasiskverbti tik nedidelis importo kiekis.

(218)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Konkurencijos generalinis direktoratas keletą kartų ragintas ištirti Sąjungos gamintojų antikonkurencinį elgesį.

(219)

Keliuose raštuose naudotojų asociacijos (55) tvirtino, kad Sąjungos AN pramonė naudojasi dviguba apsauga (muitai ir antidempingo muitai). Pasak asociacijų, dabartinės prekybos kliūtys yra palankios didelių kainų eksportui iš kaimyninių šalių, tokių kaip Gruzija ir Turkija, kuriems netaikomi nei muitai, nei antidempingo muitai, o tai daro žalą pasauliniams konkurentams, t. y. Rusijai, JAV ir pan. Todėl dabartinė muitų struktūra yra palanki vietos eksportui už didelę kainą ir žalinga pasauliniams konkurentams.

(220)

Per tyrimą nustatyta, kad Sąjungos rinkoje veikia sveika konkurencija, nes Sąjungoje yra dvidešimt trys gamintojai ir nė vienas iš jų neužima didesnės nei 20 % rinkos dalies. Sąjungos pramonė rinkoje neužima akivaizdžiai dominuojančios padėties. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(221)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas ir naudotojų asociacijos (56) tvirtino, kad Sąjungos gamintojai naudojasi antidempingo priemonėmis tam, kad išlaikytų Sąjungoje aukštas kainas, apsaugotų Sąjungos pramonę nuo konkurencijos su Rusijos gamintojais, taigi, kad Sąjungos gamintojai galėtų Sąjungoje išlaikyti dirbtinai aukštas amonio nitrato kainas. Pasak eksportuojančio gamintojo, ES amonio nitrato kainos buvo eksponentiškai aukštos ir bendrai aukštesnės negu kitose rinkose.

(222)

Remiantis per ankstesnius tyrimus ir per dabartinę peržiūrą nustatytais faktais, amonio nitrato kainos Sąjungoje atitinka pagrindinės žaliavos (dujų), sudarančios daugiau kaip 60 % AN gamybos sąnaudų, kainą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu dujų kaina Sąjungoje buvo didesnė negu daugelyje kitų rinkų. Be to, AN kainoms įtakos turi ir karbamido kaina, o ši kaina yra vienas iš veiksnių, kuriuo remiamasi derantis dėl kainos. Karbamidas yra pasaulinė biržos prekė, o jo kaina nustatoma pagal pasaulinės pasiūlos ir paklausos santykį.

(223)

Be to, per tyrimą patvirtinta, kad Sąjungos gamintojų pardavimo kainos ir gamybos sąnaudų raida per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo tokia pati. Iš tiesų dujų kaina ir AN pardavimo kaina per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo tokios pačios. Tiksliau, kalbant apie PTL, viešai prieinamas dujų kainos indeksas (57) rodo, kad dujų kaina sumažėjo 2018 m. spalio mėn., o AN kainos sumažėjo 2019 m. kovo mėn. Keleto mėnesių skirtumas susidarė dėl to, kad PTL pradžioje į AN kainas reikėjo įtraukti gamybos sąnaudas (kadangi jos buvo mažesnės už kai kurių atrinktų ES gamintojų sąnaudas, kaip matyti iš 2018 m. sumažėjusio pelno), o vėliau tęsėsi ta pati mažėjimo tendencija. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(224)

Naudotojų asociacijos (58) pateiktoje informacijoje tvirtino, kad Sąjungos pramonė užėmė didesnę negu 90 % rinkos dalį. Todėl, remiantis asociacijų duomenimis, importo, kuris galėjo patekti į Sąjungos rinką, apimtis buvo tokia nedidelė, kad negalėjo daryti jokio reikšmingo spaudimo konkurencijai. Dėl šios priežasties Sąjungos AN rinka tariamai nebuvo iki galo konkurencinga.

(225)

Sąjungos pramonės užimama rinkos dalis susidarė dėl Sąjungos pramonės veiklos Sąjungos rinkoje rezultatų, kurie buvo pasiekti, kai nebuvo nesąžiningos konkurencijos su trečiosiomis šalimis. Kliūčių produktus importuoti ir konkuruoti su Sąjungos pramone nebuvo. Be to, Sąjungos gamintojų užimama rinkos dalis nėra rodiklis, kuris leistų daryti išvadą, kad ES rinkoje konkurencija nėra pakankama, juolab, kad šią rinkos dalį užima daugiau kaip 20 gamintojų ir nė vienas iš jų neužima daugiau nei 20 % Nustatyti antidempingo muitai nėra prekybos kliūtis – jais užtikrinama sąžininga Sąjungos ir nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų konkurencija. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(226)

RTGA tvirtino, kad antidempingo priemonės padarė neigiamą poveikį pasaulio prekybai, nes Sąjungos gamintojams leido užsiimti žalinga eksporto veikla pasinaudojant uždara vidaus rinka ir nesąžiningai veikiant eksporto rinkose. Pasak asociacijos, Sąjungos gamintojų eksportas daugiausia didėjo į Indiją, Serbiją, Australiją ir Ukrainą, kur kainos mažiausios. RTGA tvirtino, kad eksportas vykdytas tokiomis kainomis, dėl kurių priverstinai mažintos Sąjungos gamintojų kainos ES vidaus rinkoje. Galiausiai eksportas į tokias trečiąsias šalis išliko labai didelis arba per PTL net toliau didėjo.

(227)

Komisija pažymėjo, kad Sąjungos gamintojų eksportas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 6 % ir per PTL sudarė apie 30 % viso jų pardavimo. Svarbiausios eksporto rinkos buvo Kinija, Ukraina ir Brazilija. Remiantis Eurostato duomenimis, vidutinės eksporto į tas rinkas ir bendros į trečiąsias šalis kainos buvo didesnės už Sąjungos rinkos kainas. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(228)

Keletas šalių tvirtino, kad Sąjungos pramonės eksporto rezultatai rodo, kad Sąjungos pramonė geba konkuruoti pasaulyje nesinaudodama antidempingo priemonėmis. Iš tokios elgsenos matyti, kad jokia žala nepasikartos, nes Sąjungos AN pramonė yra pajėgi konkuruoti su bet kuriuo kitu rinkos dalyviu tokia apimtimi, kuri iš tiesų yra žalinga mažiau konkurencingiems pasaulio gamintojams.

(229)

Tai, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai ir Sąjungos pramonė gali konkuruoti kitose trečiųjų šalių rinkose, kurios pasižymi kitokiomis rinkos savybėmis, nėra požymis, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, žala nepasikartotų, visų pirma dėl to, kad 169 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad Rusijos AN gamintojai eksportuotų didelį kiekį AN į Sąjungą dempingo kainomis. Be to, Sąjungos pramonė per PTL eksportavo apie 30 % pagamintos produkcijos. Atsižvelgiant į tai, kad AN pramonė yra imli kapitalui ir patiria dideles pastoviąsias išlaidas, parduoti vos 30 % produkcijos ekonominiu požiūriu būtų neperspektyvu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(230)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Sąjungos gamintojai gavo iš Vyriausybės valstybės pagalbą, kad jiems, be kita ko, būtų lengviau padengti augančias aplinkos apsaugos sąnaudas.

(231)

Komisija pažymėjo, kad į bet kokią pagalbą, jei ją gavo atrinkti ir patikrinti Sąjungos gamintojai, buvo atsižvelgta ir ji buvo įskaičiuota į grynąsias sąnaudas, kaip parodyta 199 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje sąnaudų lentelėje. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(232)

Naudotojų asociacijos (59) tvirtino, kad su importu susijusios išlaidos yra ne tik muitai, bet ir paskesnės muitinio įforminimo išlaidos ir kitos su prekių perpardavimu platintojams susijusios išlaidos, kurias Sąjungos pramonė nebūtinai patiria, bet į kurias reikia atsižvelgti.

(233)

Komisija patvirtino, kad importo ir Sąjungos pramonės kainos lyginamos tuo pačiu lygmeniu, kaip paaiškinta 179 konstatuojamojoje dalyje.

(234)

Naudotojų asociacijos (60) tvirtino, kad AN Sąjungoje parduodamas su didele rinkos priemoka, palyginti su jo pasaulinėmis kainomis. Ši rinkos priemoka tiesiogiai susidaro dėl amonio nitratui kartu taikomų įprastų muitų ir antidempingo muitų. Ji yra didesnė už vidutinį svertinį įprastą muitą ir antidempingo muitą, nes, kaip tvirtinama, muitai daro nominalųjį papildomą poveikį „importo struktūrai ir vidaus suvartojimui, nes daromas poveikis eksportuojančioms šalims, kurios eksporto požiūriu yra konkurencingiausios“. Naudotojai 73 ir 27 % rinkos priemokos priskyrė atitinkamai antidempingo ir įprastiems muitams.

(235)

Komisija pažymėjo, kad antidempingo muitui priskirta vadinamoji rinkos priemoka skaičiuojama klaidingai. Importui iš Rusijos taikomas antidempingo muitas buvo nustatytas remiantis žalos pašalinimo lygiu, kurį apskaičiuojant atsižvelgiama į taikomus muitus. Todėl ūkininkų asociacijos pateiktuose skaičiavimuose muitas įskaičiuotas dukart ir priskirtas prie „rinkos apsaugos nuo antidempingo muito“. Taip pat pažymėtina, kad žalos pašalinimo lygis, pagal kurį nustatyti galiojantys muitai, nėra rinkos priemoka, kaip teigia naudotojų asociacija. Žalos pašalinimo lygis nustatomas tam, kad būtų pašalinta Sąjungos pramonei daryta žala. Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje, gauti tokį pelną neatskaičius mokesčių, kokį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(236)

Naudotojų asociacijos (61) taip pat tvirtino, kad Sąjungos AN gamintojai galėjo nustatyti dirbtinai aukštas kainas, kad uždirbtų didelį pelną. Tačiau Europos Komisija nustatė, kad Sąjungos AN pramonė įprastomis rinkos sąlygomis turėtų pasiekti 8 % tikslinį pelną.

(237)

Komisija pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog tikslinis pelnas, pagal kurį nustatyta tikslinė kaina žalos lygiui apskaičiuoti, yra atitinkamas minimalus pelnas, nustatytas per paskutiniąją tarpinę peržiūrą (62), kurio Sąjungos pramonė būtų galėjusi tikėtis, jei nebūtų vykdomas žalingas dempingas. Tai, kad aptariama pramonė sugebėjo gauti dar didesnį pelną, rodo, kad galiojančios priemonės yra veiksmingos ir kad Sąjungos pramonė yra gyvybinga. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(238)

Naudotojų asociacijos (63) tvirtino, kad didelės AN kainos taip pat darė įtaką kalcio amonio nitrato kainoms ir kad kalcio amonio nitrato atžvilgiu apskaičiuota panaši rinkos priemoka (Airijos ūkininkai naudoja kalcio amonio nitratą, nes AN naudoti Airijoje uždrausta).

(239)

Pirma, kalcio amonio nitratas nepatenka į šį tyrimą. Antra, galiojančios priemonės nėra kliūtis Rusijos (arba kitų trečiųjų šalių) bendrovėms gaminti ir eksportuoti kalcio amonio nitratą į Sąjungos rinką (šiam produktui netaikomas nei antidempingo, nei antisubsidinis muitas); dar daugiau – kaip tvirtinama, jo kaina Sąjungos rinkoje gali būti patraukli. Trečia, natūralu, kad azoto trąšų, kurių pagrindinė žaliava yra dujos, kainos yra glaudžiai susijusios, todėl AN ir kalcio amonio nitrato kainų raida atitinka tokią pačią tendenciją. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(240)

Po faktų atskleidimo naudotojų asociacijos (64) pakartojo savo tvirtinimą dėl pernelyg apsaugotų trąšų gamintojų antikonkurencinio elgesio ir prekybos iškraipymų, kuriuos lėmė didelės patekimo į Sąjungos trąšų rinką kliūtys (teigdamos, kad dėl šių prekybos kliūčių (muitų ir antidempingo muitų) sumažėjo konkurencija, todėl Sąjungos gamintojai kartu galėjo nustatyti pernelyg dideles kainas), tačiau nepateikė patvirtinamųjų įrodymų. Be to, tariamai per didelės Sąjungos kainos aptartos 244 konstatuojamojoje dalyje. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(241)

Vėliau tos pačios naudotojų asociacijos tvirtino, kad Komisija neatliko išsamaus perspektyvinio (t. y. po PTL) vertinimo, atsižvelgdama į dujų kainų kritimą (65) ir lygiagretų AN kainų didėjimą (remiantis jos užsakyto rinkos tyrimo duomenimis (66)) Sąjungoje.

(242)

Iš tiesų, Pasaulio banko duomenimis (67), gamtinių dujų kaina Europoje pradėjo mažėti 2019 m., ji pradės didėti 2021 m., o 2023 m. pasieks 2016 m. (nagrinėjamojo laikotarpio pradžia) lygį. Remiantis šio tyrimo išvadomis, kaip išsamiai išdėstyta 223 konstatuojamojoje dalyje, AN pardavimo kaina Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu atitiko gamtinių dujų kainos tendenciją. Todėl nėra jokios priežasties ateityje numatyti kitokią tendenciją. Nepateikta jokių papildomų įrodymų dėl AN kainų raidos, palyginti su gamtinių dujų kainomis Sąjungoje, kad būtų galima suabejoti šių dviejų kainų santykiu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(243)

Tos pačios naudotojų asociacijos taip pat tvirtino, kad Komisija, neatsižvelgdama į visus turimus faktus (68), neigė, jog Sąjungoje už AN buvo nustatyta didelė rinkos priemoka, palyginti su AN kituose regionuose.

(244)

Pirma, vadinamoji rinkos priemoka, kurią apskaičiavo naudotojų asociacijos, buvo AN momentinių kainų (t. y. sudarytų pardavimo sandorių ar pasiūlymų kainų) Prancūzijoje ir Juodosios jūros regione nagrinėjamuoju laikotarpiu skirtumas (69). Todėl jos negalėjo būti galutinėmis lyginant jas su faktinėmis atrinktų Sąjungos gamintojų sudarytų ir patikrintų pardavimo sandorių AN kainomis (70), kaip nurodyta 199 konstatuojamojoje dalyje. Antra, šio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu faktinės AN kainos Sąjungoje buvo mažesnės už visų atrinktų bendrovių momentines AN kainas Juodosios jūros regione (71) (kaip 2019 m. lapkričio mėn. pateikė asociacijos (72)). Šios dvi kainų grupės pateikiamos toliau.

12 lentelė

Momentinės AN kainos Juodosios jūros regione, palyginti su Sąjungos gamintojų vidutine pardavimo kaina Sąjungoje

(245)

Kaip matyti iš ūkininkų asociacijos pateiktų duomenų ir patikrintų Sąjungos pramonės pardavimo duomenų, 2016 ir 2017 m. kainos Sąjungoje iš tikrųjų buvo mažesnės nei ūkininkų asociacijos nurodytos pasaulinės kainos. 2018 m. jos buvo panašaus lygio, o per PTL kainos Sąjungoje buvo tik šiek tiek didesnės (mažiau nei 9 EUR už toną arba mažiau nei 4 %). Todėl per 3 iš 4 nagrinėjamųjų laikotarpių kainos Sąjungoje buvo arba mažesnės, arba to paties lygio, kaip ir, ūkininkų nuomone, pasaulinė kaina. Kainos padidėjimas per PTL mažiau nei 4 %, palyginti su pasauline kaina, nebuvo nei nuolatinis, nei reikšmingas. Todėl įtariama priemoka Sąjungos rinkoje nebuvo pagrįsta įrodymais, kuriuos pateikė ūkininkų asociacija ir kurie buvo sutikrinti su tyrimo metu patikrintais duomenimis. Trečia, Juodosios jūros regiono PTL momentinė kaina, kurią asociacijos dar kartą nurodė savo pastabose dėl faktų atskleidimo (73), buvo mažesnė nei 2019 m. lapkričio mėn. (74) nurodyta kaina (sumažėjo nuo pradžioje nurodytos [210–215] EUR už toną iki 178 EUR už toną). Šis skirtumas nebuvo paaiškintas. Galiausiai Juodosios jūros regiono momentinė AN kaina iš esmės buvo Rusijos ir Gruzijos AN eksportuotojų kaina ir atitiko kainas tame regione. Todėl jos negalima laikyti pasauline kaina. Tuo remiantis šalių tvirtinimas atmestas.

(246)

Po faktų atskleidimo Rusijos Federacijos nuolatinė atstovybė pateikė pastabų, kad Sąjungos pramonės padėtis buvo stabili ir finansiškai gera. Jai buvo naudingos sumažėjusios dujų kainos. Kai kurie rodikliai, kaip antai užimtumas, vieneto pardavimo kaina, vidutinės darbo sąnaudos ir investicijos, nuolat didėjo.

(247)

Primenama, kad tai iš tiesų buvo per šį tyrimą nustatyti nagrinėjamojo laikotarpio faktai. Galima Sąjungos pramonės padėtis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, 298–303 konstatuojamosiose dalyse buvo analizuojama atskirai nuo žalos.

(248)

Ta pati suinteresuotoji šalis, nepateikdama įrodymų, pakartojo teiginį, kad AN gamintojai dominuoja Sąjungos rinkoje ir yra beveik vieninteliai tiekėjai, o tai daro žalą Sąjungos galutiniams naudotojams ir žemės ūkio sektoriui. Sąjungoje AN taikomos priemonės lėmė konkurencijos iškraipymus, AN kainų infliaciją Sąjungoje ir Sąjungos bei pasaulinių kainų nesutapimą.

(249)

Kadangi negauta daugiau įrodymų ir laikantis nuomonės, kad į panašius tvirtinimus dėl Sąjungos pramonės užimamos rinkos dalies ir AN kainų Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo atsakyta 222–223 ir 225 konstatuojamosiose dalyse, šalies teiginys buvo atmestas.

(250)

Kelios suinteresuotosios šalys (75) tvirtino, kad Sąjungos pramonės analizė buvo pagrįsta akivaizdžia vertinimo klaida, nes į savo išvadas Komisija aiškiai neįtraukė stabilizuoto AN. Tiksliau į mikroekonominius ar makroekonominius rodiklius nebuvo įtraukti jokie stabilizuoto AN duomenys. Jos taip pat tvirtino, kad remiantis jų pateikta rinkos tyrimų duomenų baze, jei stabilizuotas AN būtų įtrauktas, AN suvartojimas Sąjungoje būtų gerokai didesnis, nei nurodyta 172 konstatuojamojoje dalyje.

(251)

Kaip nurodyta 4.5.2 skirsnyje, makroekonominiai rodikliai, be kitų įvardytų šaltinių, buvo nustatyti remiantis patikrintais duomenimis, kuriuos pateikė Sąjungos pramonė, remdamasi „Fertilizers Europe“ tyrimais, į kuriuos įtrauktas visų rūšių peržiūrimasis produktas, aprašytas 54 konstatuojamojoje dalyje. Visų pirma, kalbant apie stabilizuotą AN, atliekant šiuos tyrimus buvo surinkti duomenys apie AN, kuriame yra maisto medžiagų fosforo ir (arba) kalio.

(252)

Kalbant apie Sąjungos suvartojimą, patikrinus atrinktų ir neatrinktų Sąjungos gamintojų pardavimą Sąjungos rinkoje patvirtinta, kad abu duomenų rinkiniai apima visų rūšių peržiūrimąjį produktą, aprašytą 54 konstatuojamojoje dalyje. Visų pirma dėl stabilizuoto AN, duomenys apie AN, kuriame yra maisto medžiagų fosforo ir (arba) kalio, buvo paimti iš „Fertilizers Europe“ tyrimų ir Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymų. Be to, sudėjus Sąjungos gamintojų AN, NK (AN su maisto medžiaga kaliu) ir NP (AN su maisto medžiaga fosforu) pardavimo ES apimtis (76), nustatytas remiantis šių suinteresuotųjų šalių pateikta rinkos tyrimų duomenų baze (77), ši suma iš esmės atitiko 193 konstatuojamojoje dalyje nurodytą bendrą Sąjungos gamintojų pardavimo apimtį.

(253)

Panašiai importo iš Rusijos ir visų kitų trečiųjų šalių statistika buvo pagrįsta TARIC kodų lygiu, todėl į ją buvo įtraukti visi 54 konstatuojamojoje dalyje nurodyti kodai. Todėl patvirtinama, kad Sąjungos pramonės ir Sąjungos suvartojimo analizė apima visų rūšių peržiūrimąjį produktą, apibrėžtą 54 konstatuojamojoje dalyje. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(254)

Tos pačios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad atrinkdama Sąjungos gamintojus Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Tiksliau atrinktos bendrovės neatspindėjo visos Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų, nes du atrinkti gamintojai (AB „Achema“ ir „Grupa Azoty Zaklady Azotowe Pulawyu S.A.“) patyrė tariamai dirbtinai dideles gamtinių dujų sąnaudas. Jos taip pat tvirtino, kad tyrimo išvadose nenurodyta, ar šių dviejų Sąjungos gamintojų mokėtos dujų kainos buvo tipiškos Sąjungos dujų rinkos kainos, ir kaip šis aspektas buvo tiriamas.

(255)

Atrinktos bendrovės – tai trys Sąjungos gamintojai Lietuvoje, Lenkijoje ir Prancūzijoje, kurie pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį atspindi visos Sąjungos pramonės padėtį. Šiuo atžvilgiu reikėtų paaiškinti, kad įprasta tikrinimo praktika yra patikrinimas, ar klausimyno atsakymuose nurodytos žaliavų kainos atitinka įprastas rinkos sąlygas (t. y. ar į gamybos sąnaudas įtrauktos žaliavos atitinka vertę laisvojoje rinkoje). Todėl dviejų atrinktų Sąjungos gamintojų nurodytos žaliavų sąnaudos buvo sutikrintos su viešai prieinama informacija (78) ir atitiko vyraujančias rinkos kainas bei jų raidą Sąjungoje per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Nors dujų kainos ir kitos dujų tiekimo sąnaudos įvairiose valstybėse narėse gali skirtis, Komisijos išvados buvo pagrįstos trijų atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad Lenkijoje ir Lietuvoje pagaminamas didelis AN kiekis (31 % viso Sąjungoje pagaminamo kiekio ir 43 % bendradarbiaujančių Sąjungos AN gamintojų pagaminamo kiekio per PTL), Komisija teisingai nusprendė, kad išvada, aprėpianti duomenis, kuriuos pateikė du dujas perkantys atrinkti Sąjungos gamintojai, buvo tipiška visai Sąjungos pramonei. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(256)

Tos pačios suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad 200 konstatuojamojoje dalyje kalbama apie žaliavų, t. y. gamtinių dujų, kainos padidėjimą kaip priežastį, dėl kurios padidėjo Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos. Tačiau Komisija turėjo atskleisti šį teiginį pagrindžiančius duomenis, t. y. atrinktų Sąjungos gamintojų gamtinių dujų pirkimo kainas. Jos tvirtino, kad viešai prieinamomis dujų kainomis Sąjungoje neatsakyta į susirūpinimą keliantį klausimą dėl atrinktų Sąjungos gamintojų gamtinių dujų pirkimo kainos raidos. Jos pridūrė, kad Komisija taip pat turėjo patvirtinti, kokiu mastu 200 konstatuojamosios dalies išvados taikomos bendrovei „Yara France“, kuri neperka dujų AN gamybai, ir kad teiginys (toje pačioje konstatuojamojoje dalyje), kad dujos yra svarbiausia amonio nitrato gamybos žaliava, sudaranti daugiau kaip 60 % visų gamybos sąnaudų, nėra susijęs su visais trimis atrinktais Sąjungos gamintojais.

(257)

Komisija patvirtina, kad 200 konstatuojamojoje dalyje nurodytos vienos tonos gamybos sąnaudos yra visų trijų atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės svertinės vienos tonos gamybos sąnaudos. Tai, kad du atrinkti Sąjungos gamintojai yra vertikaliai integruoti ir vietoje gamina tarpines žaliavas AN gamybai, pvz., amoniaką, o trečiasis atrinktas Sąjungos gamintojas jas perka, neprieštarauja teiginiui, kad gamtinės dujos yra svarbiausia amonio nitrato gamybos žaliava, sudaranti daugiau kaip 60 % visų gamybos sąnaudų. Būtent amonio nitrato gamybos sąnaudas tiesiogiai lemia gamtinių dujų sąnaudos (vertikaliai integruotiems gamintojams) arba amoniako, kuris yra tarpinė žaliava, gaminama iš gamtinių dujų, ir kurios kaina taip pat priklauso nuo gamtinių dujų kainos, sąnaudos. Todėl atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose nurodytos žaliavų sąnaudos buvo sutikrintos su viešai prieinama informacija (79) ir buvo nustatyta, kad jos atitiko vyraujančias rinkos kainas bei jų raidą Sąjungoje per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl tvirtinimai buvo atmesti.

(258)

Tos pačios suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad Komisija turėjo paaiškinti, kuo remdamasi ji padarė išvadą ir patikrino, kad Sąjungoje yra laiko tarpas tarp dujų kainų sumažėjimo ir AN kainų sumažėjimo per PTL ir kodėl (223 konstatuojamoji dalis).

(259)

Reikėtų paaiškinti, kad atrinktų Sąjungos gamintojų AN kainos per PTL buvo nustatytos remiantis sandoriais, kurie buvo nurodyti klausimyno atsakymuose, todėl jas buvo galima apskaičiuoti kiekvienam PTL mėnesiui. Informaciją apie dujų kainos Sąjungoje raidą kas mėnesį buvo galima gauti iš Pasaulio banko (80). 223 konstatuojamosios dalies išvada padaryta remiantis abiem duomenų rinkiniais. Kaip paaiškinta toje konstatuojamojoje dalyje, keleto mėnesių skirtumas susidarė dėl to, kad PTL pradžioje į AN kainas reikėjo įtraukti gamybos sąnaudas (t. y. kainos didėjo, nes jos buvo mažesnės už kai kurių atrinktų ES gamintojų gamybos sąnaudas, kaip matyti iš 2018 m. sumažėjusio pelno), o vėliau tęsėsi ta pati mažėjimo tendencija.

(260)

Kitas Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino priešingai, kad gamtinių dujų ir AN kainų tendencijos skiriasi. Savo tvirtinimui įrodyti jis pateikė momentines AN kainas (t. y. sudarytus pardavimo sandorius ar pasiūlymus) skirtinguose regionuose, palyginti su Pasaulio banko ir TVF paskelbtomis gamtinių dujų kainomis.

(261)

Pirma, momentinės AN kainos negalėjo būti galutinės kainos, palyginti su faktinėmis atrinktų Sąjungos gamintojų sudarytų ir patikrintų pardavimo sandorių AN kainomis EXW sąlygomis, kaip išsamiai aprašyta 199 konstatuojamojoje dalyje, nes į tas momentines kainas buvo įtrauktos pasiūlymų, kurie nebūtinai buvo priimti, kainos. Be to, momentinės kainos yra tik vienos valstybės narės, t. y. Prancūzijos, o Komisijos naudotos faktinės kainos yra trijų atrinktų valstybių narių, t. y. Prancūzijos, Lietuvos ir Lenkijos. Antra, kaip paaiškinta toje pačioje konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu AN kainos Sąjungoje padidėjo dėl padidėjusių gamybos sąnaudų, t. y. gamtinių dujų sąnaudų. Kaip išsamiau paaiškinta 257 konstatuojamojoje dalyje, atrinktų Sąjungos gamintojų žaliavų (įskaitant gamtines dujas) sąnaudos atitiko vyraujančias rinkos kainas ir jų raidą Sąjungoje per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu gamtinių dujų ir AN kainų raida Sąjungoje buvo tokia pati. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(262)

Tas pats Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad nebuvo paaiškinta, kaip buvo apskaičiuotos atliekant šį tyrimą nustatytos AN kainos Sąjungoje (199 konstatuojamoji dalis). Šalis tvirtino, kad šios kainos buvo gamintojo kainos EXW sąlygomis Lenkijoje ir Lietuvoje. Be to, šalis teigė, kad apskaičiuodama gamintojo kainas EXW sąlygomis Komisija atskaitė šių Sąjungos gamintojų susijusių prekiautojų PBA išlaidas ir pelną.

(263)

Reikėtų paaiškinti, kad atrinktų Sąjungos gamintojų AN kainos buvo nurodytos klausimyno atsakymuose. Komisija šių kainų neapskaičiavo, tačiau jos buvo tikrinamos per atitinkamus tikrinamuosius vizitus Sąjungos gamintojų patalpose. 199 konstatuojamojoje dalyje pateiktos AN kainos, kaip nurodyta 8 lentelėje, yra susijusios su patikrintais visų trijų atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis. Klausimynas su nurodymais atrinktiems Sąjungos gamintojams, kurio atsakymuose šios kainos buvo nurodytos, pateikiamas Prekybos GD šios bylos puslapyje (81). Jame nurodyta, kad pardavimo kainos renkamos EXW (gamyklos) lygiu (t. y. pardavimo vertė atskaičius visas gabenimo į pirkėjo patalpas sąnaudas), be PVM, ir atėmus kreditinius dokumentus ir prekybos nuolaidas. Susijusių prekiautojų PBA išlaidos ir pelnas neatskaičiuojami. Todėl tai yra visų trijų atrinktų Sąjungos gamintojų kainos EXW sąlygomis. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(264)

Tas pats Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Sąjungos gamintojų eksporto į trečiųjų šalių rinkas vidutinės kainos negalėjo būti didesnės už jų kainas Sąjungos rinkoje, kaip nurodyta 227 konstatuojamojoje dalyje. Jis teigė, kad Sąjungos gamintojų kainos trečiųjų šalių rinkoms galėjo būti dempingo kainos, ir nurodė Australijos Vyriausybės išvadas, kuriomis remiantis 2019 m. iš Švedijos importuojamam amonio nitratui nustatytas antidempingo muitas (82).

(265)

Kaip nurodyta 227 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos gamintojų AN kainos trečiųjų šalių rinkoms buvo pagrįstos Eurostato duomenimis (83). Tuo remiantis eksporto į Kiniją, Ukrainą ir Braziliją FOB kainos per PTL buvo atitinkamai 426 EUR/t, 308 EUR/t ir 375 EUR/t. Vidutinė eksporto į trečiąsias šalis FOB kaina (iš viso) tuo pačiu laikotarpiu buvo 397 EUR/t. Šios kainos buvo didesnės už vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo ES kainą per PTL. Australijoje Švedijai nustatyti antidempingo muitai yra susiję tik su viena valstybe nare ir skirtingu laikotarpiu, todėl Komisijos išvados, padarytos atliekant šią peržiūrą, nesukėlė abejonių. Todėl šios šalies tvirtinimas buvo atmestas.

(266)

Kelios suinteresuotosios šalys (84) taip pat tvirtino, kad Komisija turėjo paaiškinti, kuo remdamasi padarė išvadą ir patikrino tvirtinimą, kad „be to, AN kainoms įtakos turi ir karbamido kaina, o ši kaina yra vienas iš veiksnių, kuriuo remiantis deramasi dėl kainos“ (222 konstatuojamoji dalis).

(267)

Šis konkretus tvirtinimas buvo pateiktas atrinkto Sąjungos gamintojo klausimyno atsakymuose (85). Karbamidas yra pasaulinė biržos prekė, kurios kainos raida taip pat atitinka jos pagrindinės žaliavos – gamtinių dujų – kainos raidą (86). Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad, be kitų veiksnių, karbamido kaina yra AN kainą lemiantis veiksnys.

(268)

Tos pačios suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad Komisija turėjo paaiškinti, kaip buvo padaryta išvada, kad „dujų kaina Sąjungoje buvo didesnė negu daugelyje kitų rinkų“ (222 konstatuojamoji dalis).

(269)

Ši išvada padaryta remiantis viešai skelbiama Europos dujų rinkų ketvirčio ataskaita (87), kurioje maždaug 2,5 EUR cento už kWh ES vidutinė pramoninė mažmeninė dujų kaina per PTL buvo palyginta su kai kurių svarbių ES prekybos partnerių ir svarbių AN gamintojų, įskaitant Rusiją, kainomis. Kaip nurodyta, pramoninės mažmeninės dujų kainos per PTL buvo mažesnės nei 1 EUR centas už kWh Rusijoje ir apie 1,2 EUR cento už kWh Jungtinėse Valstijose.

(270)

Kelios suinteresuotosios šalys (88) taip pat tvirtino, kad atrinkdama Sąjungos gamintojus Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Tiksliau ji nepripažino, kad KAN byloje (89) nustatyta žala galėjo turėti įtakos AN.

(271)

Tai, kad AN gamyba gali daryti poveikį visoms pradinės grandies (amonio, azoto rūgšties), galutinės grandies (KAN) ir susijusioms gamybos linijoms (kalcio amonio nitrato, A5, karbamido), kaip nurodyta 350 konstatuojamojoje dalyje, neprieštarauja tam, kad žala (kurią rodo įvairūs ekonominiai rodikliai, įskaitant gamybos sąnaudų rodiklį) galėtų būti aiškiai priskirta konkrečiam produktui. Be to, analizuodama žalos pasikartojimo tikimybę Komisija nenustatė jokios žalos Sąjungos AN pramonei per PTL ir pagrindė savo išvadą, kad neturėtų būti leista nebetaikyti priemonių. Taigi, Komisija nustatė, kad tvirtinimas buvo ne tik neteisingas, bet ir neaktualus dėl šios bylos aplinkybių. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(272)

Kelios suinteresuotosios šalys (90) pakartojo tvirtinimą, kad atrinkdama Sąjungos gamintojus Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Šių šalių teigimu, atrinkti Sąjungos gamintojai nebuvo tipiški visų rūšių panašaus produkto gamintojai, nes jie negamino stabilizuoto AN ir pramoninio AN, todėl tik iš dalies atspindėjo Sąjungos pramonę. Be to, jos tvirtino, kad Komisija atrinko du Sąjungos gamintojus, kurie buvo susiję su Rusijos gamintojais: „Grupa Azoty Zaklady Azotowe Pulawyu S.A.“ buvo susijusi su Rusijos gamintojais, o kitas atrinktas Sąjungos gamintojas pirko Rusijos AN, kad galėtų jį importuoti visame pasaulyje, įskaitant Sąjungos rinką.

(273)

Kaip nurodyta 33 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai buvo didžiausi Sąjungos amonio nitrato gamintojai pagal gamybos ir pardavimo apimtį. Per PTL jie pagamino 30 % viso panašaus produkto (t. y. be kita ko, stabilizuoto AN ir pramoninio AN) Sąjungoje. Todėl atrinkti Sąjungos gamintojai pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį atspindi visos Sąjungos pramonės padėtį. Be to, nėra teisinio reikalavimo, kad tam, jog atrinkti gamintojai būtų laikomi tipiškais, jie turi gaminti visų rūšių tiriamąjį produktą. Šiuo atžvilgiu buvo atrinkti Sąjungos gamintojai, kurie gamina tokių rūšių produktus, kurie tiesiogiai konkuruoja su aptariamu importu. Galiausiai šiuo atveju Komisija nenustatė žalos Sąjungos pramonei. Todėl tvirtinimas, kad atrinkti Sąjungos gamintojai neatspindėjo Sąjungos pramonės padėties, buvo atmestas.

(274)

Dėl įtariamų dviejų atrinktų Sąjungos gamintojų ryšių su Rusijos gamintojais, remdamasi atliekant tyrimą surinkta informacija Komisija nustatė, kad abi atrinktos bendrovės laikytos Sąjungos gamintojais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Kalbant apie „Grupa Azoty Zaklady Azotowe Pulawyu S.A.“, Rusijos eksportuojantis gamintojas per kontroliuojančiąją bendrovę valdė nedidelę šio Sąjungos gamintojo dalį ir tarp jų nebuvo jokių prekybinių ryšių. Kalbant apie kitą atrinktą Sąjungos gamintoją, kaip paaiškinta 309 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos kilmės AN prekiavo grupės, kuriai priklauso Sąjungos gamintojas, subjektai, kurie nebuvo aktualūs to atrinkto Sąjungos gamintojo atžvilgiu (91). Nebuvo priežasčių, dėl kurių šios bendrovės turėtų būti išbrauktos iš Sąjungos pramonės apibrėžties, todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(275)

Vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Sąjungos gamintojų pajėgumų naudojimas buvo apskaičiuotas neteisingai, nes buvo remiamasi priliavimo pajėgumais. Du atrinkti Sąjungos gamintojai gamino KAN ir AN ir naudojo tą patį tarpinį produktą – amonio nitrato lydalą. Šalis tvirtino, kad šiems gamintojams amonio nitrato lydalo prieinamumas yra kliūtis ir kad tokių gamintojų pajėgumų naudojimas turėtų būti skaičiuojamas remiantis turimu AN lydalu arba faktine AN gamyba. Šis tvirtinimas buvo atmestas dėl 110 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių.

(276)

Tas pats Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisijos kainų palyginimas (priverstinio kainų mažinimo skaičiavimui) buvo statiškas ir nebuvo atsižvelgta nei į jo raidą ilgainiui, nei į jo derėjimą su kitais svarbiais faktais (pvz., kainų pasikeitimais, rinkos dalies padidėjimu, produkto pakeičiamumu, produkto rūšimis, dėl kurių ji padarė išvadą, kad buvo priverstinai mažinamos kainos). Toks nagrinėjimas turėtų atskleisti kainų pasikeitimus ir importuojamų produktų bei panašių vidaus produktų kainų santykio tendencijas.

(277)

Priverstinio kainų mažinimo skaičiavimas, kaip įprastai, atliktas dėl PTL ir buvo susijęs su tam tikrų rūšių produktais (PKN – šiam tyrimui nustatyti produkto kontrolės numeriai), kuriais prekiavo Rusijos gamintojai. Priverstinis kainų mažinimas apskaičiuotas remiantis nedidele importo apimtimi per PTL, kuri, kaip nustatyta, nebuvo tipiška. Taigi remiantis šiuo skaičiavimu padaryta išvada gali būti nelabai aktuali. Todėl tuo remiantis nebuvo galima prognozuoti, koks bus importo iš Rusijos ir panašių vidaus produktų kainų santykis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(278)

Tas pats Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad apskaičiuojant biržos prekės priverstinį kainų mažinimą antidempingo muitas buvo atskaitytas nepagrįstai, nes kaina nustatoma pagal pasiūlą ir paklausą, ir nepaaiškino, kodėl taip būtų.

(279)

4.3.3 skirsnyje aprašytam priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti, kaip paaiškinta 181 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos eksporto į Sąjungą kainos buvo lyginamos su Sąjungos gamintojų kainomis taikant du metodus: pagal vieną buvo atsižvelgta į taikomus antidempingo muitus, o pagal kitą – ne. Skaičiuojant galimą priverstinį kainų mažinimą (kai priemonės netaikomos), kaip aprašyta 294 konstatuojamojoje dalyje, į Rusijos eksporto į trečiąsias šalis ir Sąjungos gamintojų kainų palyginimą nebuvo įtraukti antidempingo muitai, nes tai buvo perspektyvinės analizės dalis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(280)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad tvirtindama įtarianti, jog Rusijos importas į Sąjungos rinką patektų žalingomis kainomis, Komisija rėmėsi netiksliais ir hipotetiniais skaičiavimais:

(281)

Dėl priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo, kuriam naudotas faktinis Rusijos pardavimas eksportui į Sąjungos rinką, Komisija pabrėžė, kad jos sprendimas pratęsti galiojančių priemonių taikymą nepriklauso nuo priverstinio kainų mažinimo, nustatyto per PTL. Pirma, Komisija nustatė, kad per PTL Sąjungos pramonei žalos nedaryta. Antra, kaip pripažino kelios šalys, priverstinis kainų mažinimas buvo pagrįstas nedidele importo apimtimi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kuris, kaip nustatyta, nebuvo tipiškas. Todėl išvada dėl priverstinio kainų mažinimo per PTL nėra labai aktuali Sąjungos pramonės padėčiai per PTL.

(282)

Kalbant apie 294 konstatuojamojoje dalyje nurodytą priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą, tuo skaičiavimu siekta įvertinti galimą priverstinio kainų mažinimo lygį ateityje, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Taigi šis galimas priverstinio kainų mažinimo lygis ir apskaičiuotos CIF kainos (remiantis eksporto į trečiąsias rinkas kainomis) buvo naudojami tik kaip pakaitinis rodiklis. Tai buvo atlikta siekiant nustatyti tikėtiną importo kainą. Taigi, dėl i punkto, apibendrinto 280 konstatuojamojoje dalyje, suinteresuotųjų šalių ginčijami koregavimai iš esmės neturi įtakos išvadai, kad netaikant antidempingo priemonių importas iš Rusijos į Sąjungos rinką veikiausiai patektų dempingo kainomis ir dėl jo vis tiek būtų priverstinai labai mažinamos Sąjungos gamintojų kainos (92).

(283)

280 konstatuojamojoje dalyje apibendrinti ii, iii ir iv punktai aptarti atitinkamai 183, 244 ir 73 konstatuojamosiose dalyse. Dėl v punkto, Komisija įtraukė didesnę kaip dviejų milijonų tonų importo apimtį. 294 konstatuojamojoje dalyje ir susijusioje išnašoje pateikta informacija iš tiesų reiškia, kad Komisija įtraukė atrinktų Rusijos eksportuojančių gamintojų eksportą į visas paskirties šalis, kai per PTL jis viršijo 2 mln. tonų. Dėl vi punkto, Komisija naudojo tik tam tikras su gabenimu susijusias sąnaudas, kurios buvo pagrįstos nepriklausomai nuo pardavimo į ES apimties ir kainų tipiškumo. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti. Dėl konfidencialumo priežasčių išsamesnė informacija apie tariamą neteisingą skaičiavimą, susijusį su frachto išlaidomis, buvo pateikta atskirame, tik bendrovei skirtame atsakyme. Komisija iš dalies pritarė bendrovės pateiktiems tvirtinimams dėl skaičiavimų. Tačiau dėl to mažiau nei 1 % sumažėjęs CIF lygis šalies mastu neturėjo jokio reikšmingo poveikio Komisijos išvadoms dėl priverstinio kainų mažinimo.

(284)

Gavusi suinteresuotųjų šalių argumentus, kad Komisija tinkamai neatskleidė atrinktų eksportuojančių gamintojų CIF verčių skaičiavimo metodo, 2020 m. rugsėjo 30 d. ir spalio 21 d. Komisija atitinkamai pateikė papildomo faktų atskleidimo dokumentus, kuriuose aptartas šis tvirtinimas.

(285)

214 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei materialinė žala nedaryta. Taigi, Komisija taip pat išnagrinėjo, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas iš Rusijos dempingo kainomis, pasikartotų, jei priemonės būtų panaikintos.

(286)

Norint nustatyti žalos pasikartojimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos, analizuoti šie veiksniai: a) Rusijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai; b) galimi importo iš Rusijos kainų lygiai, jei antidempingo priemonės nebūtų taikomos, ir c) Sąjungos rinkos patrauklumas.

(287)

Rusijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai

(288)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Rusijos gamybos pajėgumai sudarė daugiau kaip 10,5 mln. tonų, o įvertinti nepanaudoti pajėgumai siekė 440 000 tonų. Nepanaudoti Rusijos gamybos pajėgumai sudarytų 6 % Sąjungos suvartojimo. Jeigu didelius kiekius būtų galima nukreipti į Sąjungos rinką ir eksportuoti, jie padarytų ypač didelį poveikį kai kurioms valstybėms narėms Rusijos kaimynėms.

(289)

Atsižvelgiant į Rusijos Vyriausybės priimtą Mineralinių trąšų gamybos plėtros veiksmų planą iki 2025 m. (93), numatyta, kad azoto trąšų (AN yra viena iš svarbiausių) gamyba didės (94) ir didės eksportuojama produkcijos dalis – iki 2025 m. ji pasieks 65 % Iš to matyti, kad didesnioji Rusijos azoto trąšų pramonės dalis yra orientuota į eksportą.

(290)

RTGA tvirtino, kad veiksmų planu nėra siekiama skatinti AN eksporto į Sąjungą.

(291)

Veiksmų plane numatyta, kad azoto trąšų gamyba 2020 m. padidės iki 11,7 mln. tonų, o 2025 m. – iki 12,3 mln. tonų. Numatoma, kad 2020 m. azoto trąšų eksportas, palyginti su gamybos apimtimi, padidės iki 65 %, o tai rodo, kad didesnioji Rusijos azoto trąšų pramonės dalis yra orientuota į eksportą. RTGA taip pat pažymi, kad mineralinių trąšų (AN yra viena iš svarbiausių) paklausa Rusijos rinkoje neviršys 4–5 mln. tonų (skaičiuojant pagal 100 % aktyviosios medžiagos) ir tam bus panaudojama ne daugiau kaip 40 % esamų pajėgumų. Rusijos mineralinių trąšų pramonės plėtrą iki 2025 m. ribos nedidelė faktinė žemės ūkio produktų gamintojų paklausa ir tai, kad mineralinių trąšų naudojimo praktika nėra pakankamai susiformavusi. Kaip aptarta 296 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos rinka yra patraukli Rusijos eksportuojantiems gamintojams. Atsižvelgiant į tai ir į pirmiau pateiktus skaičius, net ir tuo atveju, jei veiksmų planas nėra aiškiai skirtas Sąjungai, jame numatytas gamybos padidėjimas gali būti nukreiptas eksportui į trečiųjų šalių rinkas, įskaitant Sąjungos rinką, ypač jei priemonės būtų panaikintos.

(292)

Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(293)

169 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, jog yra tikėtina, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai eksportuotų didelius AN kiekius į Sąjungą, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, ir tas eksportas veikiausiai būtų vykdomas dempingo kainomis.

(294)

Norint nustatyti Rusijos AN kainos lygį, kai priemonės netaikomos, buvo atliktas priverstinio kainų mažinimo skaičiavimas remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainomis trečiosiose šalyse (95) siekiant nustatyti galimą priverstinio kainų mažinimo lygį ateityje, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, ir nustatyta, kad jis sudarytų net 24,0 % Esant tokiam kainų lygiui, AN importas iš Rusijos per trumpą laiką labai išaugtų.

(295)

Įvertinusi visus šiuos elementus kartu, Komisija nustatė, jog yra tikėtina, kad jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, importas iš Rusijos į Sąjungos rinką būtų vykdomas dempingo kainomis ir dėl to būtų priverstinai mažinamos Sąjungos gamintojų kainos, todėl Sąjungos gamintojams būtų daromas didelis spaudimas kainoms.

(296)

Kaip minėta 118 ir 137 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos rinka yra patraukli pagal dydį ir kainas. Sąjunga yra didžiausia AN rinka pasaulyje. Be to, Sąjungos rinka tebėra patraukli dėl kainų (96). Rusijos eksportuotojai yra sukūrę patikimus trąšų platinimo Sąjungoje kanalus, todėl eksportuoti jas logistikos požiūriu yra lengviau. Be to, dėl importo iš Rusijos kainų veikiausiai priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ES rinkoje, o tai irgi rodo, kad Sąjungos rinka yra patraukli Rusijos gamintojams.

(297)

Kaip minėta 120 konstatuojamojoje dalyje, tokios šalys kaip Ukraina, Australija ir Indija (97) Rusijos kilmės amonio nitratui yra nustačiusios prekybos apsaugos priemones. Jei dabartinės priemonės baigtų galioti, dėl šių priemonių Sąjungos rinka būtų dar patrauklesnė Rusijos gamintojams, kuriems kyla daugiau sunkumų eksportuoti į kitas trečiąsias rinkas.

(298)

169 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad tikėtina, jog Rusijos AN gamintojai eksportuotų didelius kiekius AN į Sąjungą dempingo kainomis, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių. Be to, galima pagrįstai tikėtis, kad, jei priemonės būtų panaikintos, dėl 296 konstatuojamojoje dalyje aprašyto Sąjungos rinkos patrauklumo bent dalis Rusijos nepanaudotų pajėgumų būtų nukreipta į Sąjungos rinką. Nagrinėjant tikėtiną Rusijos eksporto kainų raidą ateityje, kaip paaiškinta 294 konstatuojamojoje dalyje, dėl importo iš Rusijos kainų veikiausiai bus priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(299)

Šiuo atžvilgiu labai tikėtina, kad pasibaigus priemonių galiojimui Rusijos eksportuojantys gamintojai pagal pardavimo apimtį sparčiai padidintų savo užimamą Sąjungos rinkos dalį. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis staiga sumažėtų, o vieneto pastoviosios išlaidos padidėtų. Galima teigti, kad AN pramonė yra kapitalui imli pramonė, nes joje reikia palaikyti tam tikrą gamybos apimtį, kad pastoviosios išlaidos išliktų tvarios. Pastoviųjų išlaidų padidėjimas sumažėjus gamybai ir pardavimui neigiamai paveiks pelningumą.

(300)

Be to, kaip paaiškinta 174 konstatuojamojoje dalyje, numatoma, kad AN suvartojimas dar labiau sumažės. Todėl Sąjungos pramonė mažėjančioje rinkoje konkuruoja su importu iš Rusijos. Taigi labai tikėtina, kad tai darytų spaudimą mažinti kainas ir neigiamai paveiktų Sąjungos pramonės pelningumą ir finansinę padėtį. Kartu Sąjungos pramonė negalėtų įgyvendinti būtinų investicijų, kad atitiktų ES sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugos standartus.

(301)

Visi šie veiksniai kartu prisidėtų prie žalos pasikartojimo.

(302)

Modeliuojant pagal scenarijų, kai Sąjungos pramonė turėtų derintis prie importo iš Rusijos kainos (vertinant pagal šiuo metu stebimą importo į trečiąsias šalis kainos lygį, įskaitant muitą ir išlaidas po importo) išlaikydama pardavimo apimtį ir patirdama tokias pačias išlaidas kaip per PTL, paaiškėjo, kad Sąjungos pramonės pelningumas nukristų iki nuostolingo lygio, t. y. [– 25––29 %].

(303)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog žala pasikartos, jei priemonės bus panaikintos.

(304)

Rusijos Federacija tvirtino, kad Sąjungos gamintojai tvirtai kontroliuoja AN sektorių, nes užima didelę rinkos dalį, didina gamybą ir pardavimus. Pasak Rusijos Federacijos, dėl to Sąjungos gamintojai buvo pasirengę tam, kad jų konkurentams iš Rusijos muitai būtų panaikinti, ir kad tai patvirtina didėjantis Sąjungos AN eksportas.

(305)

Per tyrimą patvirtinta, kad nepaisant mažėjančios gamybos ir pardavimo apimties Sąjungos pramonė per visą nagrinėjamąjį laikotarpį užėmė didesnę negu 90 % rinkos dalį. Tačiau tai nepaneigia Komisijos išvados, kad tuo atveju, jei priemonės būtų panaikintos, importas iš Rusijos dempingo kainomis didėtų ir Sąjungos pramonei būtų daroma materialinė žala. Atliekant tyrimą nustatyta, kad AN rinka yra jautri kainoms. Dėl tos priežasties, padidėjus importui iš Rusijos dempingo kainomis (jeigu priemonės būtų panaikintos) sumažėtų Sąjungos pramonės pardavimo ir atitinkamai gamybos apimtis, kuri yra reikalinga, kad pastoviosios išlaidos būtų konkurencingos (pastoviosios išlaidos padidės, nes jos bus paskirstytos mažesniam pagamintam kiekiui ir neigiamai paveiks pelningumą). Kaip paaiškinta 298–302 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis iš karto sumažėtų, o vieneto pastoviosios išlaidos padidėtų. Pelningumo lygis stipriai sumažėtų ir taptų neigiamas. Iš tiesų, tokia padėtis stebėta per pradinį tyrimą, kai Sąjungos gamintojai turėjo sumažinti savo kainas tiek, kad jos buvo daug mažesnės už sąnaudas, kad išsaugotų tam tikrą pardavimo lygį ir galėtų konkuruoti su importu iš Rusijos, dėl kurio buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Dėl to Sąjungos pramonei padaryta žala – sumažėjo pardavimo apimtis ir rinkos dalis ir, svarbiausia, sumažėjo Sąjungos pramonės kainos ir pelnas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(306)

RTGA tvirtino, kad Sąjungos AN rinkos patrauklumas pervertintas. ES šiuo atžvilgiu neišsiskiria jokiais papildomais pranašumais. Pavyzdžiui, gabenimo iš Rusijos (Baltijos jūros regiono) į Braziliją, JAV ir Centrinę Ameriką sąnaudos yra beveik tokios pačios kaip į ES. Dar daugiau – dėl saugos apribojimų ir Jungtinėje Karalystėje taikomo reikalavimo AN gabenti tik mažais laivais, gabenimo į ES sąnaudos dažnai buvo didesnės negu į Braziliją.

(307)

Nustatyta, kad šis tvirtinimas yra faktiškai neteisingas. Per tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gabenimo į kitas trečiąsias šalis sąnaudos buvo beveik 30 % didesnės negu į Sąjungą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(308)

RTGA taip pat savo tvirtino, kad vienas didžiausių Sąjungos gamintojų Rusijoje pirktą AN perparduoda už Sąjungos ribų. Pasak RTGA, tai yra įrodymas, kad Sąjungos gamintojai sudaro dvigubus sandorius, kenkiančius Sąjungos ūkininkams. Antidempingo priemonių tikslas neturėjo būti, kad Sąjungos pramonė plėstų savo veiklą pasaulinėse eksporto rinkose ir pasinaudodama pajamomis iš didesnių pardavimų Sąjungoje pirktų tariamai dempingo kainomis importuojamus produktus siekdama juos perparduoti pasaulinėje rinkoje.

(309)

Per tyrimą paaiškėjo, kad Rusijoje pirktą AN už Sąjungos ribų perpardavė, kaip aiškino RTGA, ne Sąjungos subjektai ir Sąjungos subjektai, kurie priklauso tai pačiai grupei, kuriai priklauso ir Sąjungos gamintojas. Produktai buvo perparduoti Lotynų Amerikai. Kaip matyti iš grupės metinių ataskaitų, šios grupės Lotynų Amerikoje gaunamos pajamos (apie 75 % pajamų gaunama iš parduodamų trąšų) sudarė mažiau kaip 10 % visų grupės pajamų. Iš tos pačios grupės ataskaitų galima matyti, kad pagrindines pajamas (daugiau kaip 30 %) grupė gauna Europoje. Todėl tai, kad grupės bendrovės perparduoda iš Rusijos įsigytą AN, šiam Sąjungos gamintojui negalėjo suteikti naudos jam vykdant veiklą pasaulio eksporto rinkose ir kenkti Sąjungos ūkininkams. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(310)

RTGA tvirtino, kad perpardavimas vykdytas pagal ilgalaikį įsipareigojimą platinti Rusijos AN eksporto rinkose už Europos Sąjungos ribų, todėl tai ženkliai mažino riziką, kad baigus taikyti antidempingo priemones eksporto kryptis pasikeistų. Dėl tokio ilgalaikio įsipareigojimo tam tikras kiekis Rusijos AN turėjo būti tiekiamas už ES rinkos ribų ir tai turėtų būti laikoma įrodymu, jog tuo atveju, jeigu būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių, žalos pasikartojimo tikimybės nebūtų.

(311)

Komisija pažymėjo, kad grupės, kuriai priklauso Sąjungos gamintojas, elgsena neatspindi Rusijos eksportuojančių gamintojų elgsenos, jeigu antidempingo priemonės nebebūtų taikomos, nes jie yra nepriklausomi ekonominės veiklos vykdytojai. Pavyzdžiui, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, į Sąjungą galėtų būti (vėl) nukreipti kiti šio arba kitų eksportuojančių gamintojų pajėgumai. Be to, dėl susitarimų, kurie buvo sudaryti atsižvelgiant į Sąjungoje taikomus antidempingo muitus, gali būti iš naujo deramasi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, ir patraukli rinka Rusijos AN gamintojams būtų dar lengviau prieinama. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(312)

RTGA taip pat tvirtino, kad padidėjęs AN suvartojimas Rusijos vidaus rinkoje ir Rusijos AN gamintojų platinimo tinklai už ES ribų yra įrodymas, kad leidus nebetaikyti antidempingo priemonių žalos pasikartojimo tikimybės nebūtų.

(313)

130–134 konstatuojamosiose dalyse išanalizavus AN suvartojimą Rusijos vidaus rinkoje padaryta išvada, kad padidėjimas nebuvo garantuotas. Be to, kitose trečiosiose šalyse sukurti platinimo tinklai netrukdo eksportuotojams naudoti esamus arba kurti naujus platinimo tinklus Sąjungos rinkoje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(314)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Rusijos gamybos pajėgumai yra visiškai išnaudojami. Todėl amonio nitrato gamyba ir jo eksportas į ES negali reikšmingai padidėti. Amonio nitrato paklausa visame pasaulyje labai išaugo ir augs toliau. Trąšų paklausa Lotynų Amerikoje ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regionuose skatino amonio nitrato rinkos augimą, nes šiose šalyse didinami žemės ūkio paskirties žemės plotai. Amonio nitrato paklausa didėjo ir Rusijoje. Tuo pačiu metu ES rinkoje paklausa augo lėčiau, palyginti su kitais regionais. Todėl, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, amonio nitrato importas iš Rusijos labai nepadidėtų.

(315)

Turint galvoje Sąjungos rinkos dydį, geografinį artumą, kainas, nustatytą galimą priverstinio kainų mažinimą, taip pat tai, kad kai kurie Rusijos eksportuotojai Sąjungoje yra sukūrę platinimo kanalus ir dėl to logistiniu požiūriu jiems eksportą vykdyti lengviau, Sąjungos rinka buvo laikoma patrauklia Rusijos gamintojams. Komisija mano, kad prognozuojamo suvartojimo aptariamose šalyse lygis leistų absorbuoti tik dalį Rusijos gamintojų nepanaudotų pajėgumų.

(316)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad įvairių Rusijos eksportuojančių gamintojų investicijos Brazilijoje ir kitose trečiosiose šalyse yra požymis, kad Brazilija ir kitos trečiosios šalys yra patrauklios rinkos, kitaip negu Sąjunga.

(317)

Komisija pažymėjo, kad šiomis investicijomis patvirtinamas Rusijos gamintojų pasirengimas eksportuoti į trečiąsias šalis. Tačiau šios investicijos įgyvendintos tuo metu, kai Sąjungoje buvo taikomos priemonės. Jos nėra požymis, kad šios rinkos būtų patrauklesnės už Sąjungos rinką, jeigu priemonės būtų baigtos taikyti.

(318)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad AN importui į ES taikoma priemonė galioja daugiau kaip 25 metus ir kad tokia padėtis neturi precedento ir neatitinka antidempingo priemonių pobūdžio.

(319)

Pagrindiniame reglamente nenustatyta, kiek ilgiausiai antidempingo priemonės gali būti taikomos. Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nustatė, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, yra tikimybė, kad dempingas ir žala pasikartotų. Todėl šių šalių tvirtinimas atmestas.

(320)

Po faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys (98) tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į faktinę Sąjungos gamintojų padėtį Sąjungos rinkoje, t. y. dideles gamintojų grupes, kurios turi stiprius platinimo tinklus, yra apsaugotos sukurtomis importo kliūtimis ir šiuo metu gali taikyti priemokas už AN, palyginti su pasaulinėmis rinkomis, įskaitant Juodosios jūros regiono, Baltijos jūros regiono ir Brazilijos rinkas. Jos tvirtino, kad galiojančios antidempingo priemonės taisomasis poveikis buvo pernelyg didelis, nes Sąjungos pramonė, naudodama tik pusę savo gamybos pajėgumų, gavo didesnį nei 8 % Sąjungos pramonės tikslinį pelną ir didelę investicijų grąžą.

(321)

Pirma, tai, kad kai kurie Sąjungos gamintojai priklauso kai kurioms didelėms grupėms, nebūtinai reiškia galimybę taikyti kainų priemokas. Be to, priešingai, nei tvirtinama, vien dėl to, kad egzistuoja keturios didelės grupės ir įvairūs smulkesni gamintojai, jie netampa oligopoliu.

(322)

Antra, nustatyta, kad priemoka, kurią, kaip įtariama, taikė šios suinteresuotosios šalys, yra AN momentinių kainų (t. y. sudarytų pardavimo sandorių ar pasiūlymų kainų) su įvairiomis pristatymo sąlygomis Prancūzijoje ir Juodosios jūros, Baltijos jūros, Brazilijos ir kituose regionuose skirtumas, t. y. kainos lygintos ne tuo pačiu pristatymo lygiu, kaip nurodė šios šalys. Tai ypač svarbu, nes pačios šalys savo pastabose pripažįsta, kad AN gabenimas yra brangus. Be to, kaip nurodyta 199 konstatuojamojoje dalyje, remiantis šiomis kainomis negalima daryti jokios išvados, nes jos apėmė pasiūlymų, kurie nebūtinai buvo priimti ir buvo susiję tik su viena valstybe nare, kainas. AN kainos Sąjungoje skiriasi, kaip netiesiogiai pripažino „Acron“ savo pastabose, į kurias atsakyta 262 konstatuojamojoje dalyje, tvirtindama, kad Komisijos nurodytos Sąjungos kainos yra per mažos, todėl jas turi būti nurodžiusios tik Lenkija ir Lietuva. Trečia, Sąjungos gamintojų AN kainos Sąjungoje, kaip nustatyta ir aprašyta 199 konstatuojamojoje dalyje, buvo 14–25 % mažesnės už AN momentines kainas Prancūzijoje (99), kurias šios suinteresuotosios šalys pateikė nagrinėjamuoju laikotarpiu. Ketvirta, kaip nurodyta 244 konstatuojamojoje dalyje, pakoregavus AN momentines kainas Juodosios jūros, Baltijos jūros ir Brazilijos regionuose atsižvelgiant į CIF kainas ES pasienyje (100), faktinės AN kainos Sąjungoje 2016–2017 m. buvo tokio paties lygio, o 2018 m. ir PTL buvo didesnės tik 9–15 EUR už toną. Todėl toks faktinės AN kainos Sąjungoje ir kitose rinkose skirtumas negalėjo būti laikomas nuolatiniu ir (arba) dideliu.

(323)

Dėl pirmiau minėto didesnio nei 8 % Sąjungos pramonės pelningumo (įrodymo, kad taikyta priemoka), Komisija pažymi, kad tikslinis pelnas nėra pelnas, kurį viršijus mokama kainos priemoka, o didelė investicijų grąža nėra kainos priemokos įrodymas. Be to, atrinktų Rusijos eksportuojančių gamintojų pelningumas yra daug didesnis už Sąjungos pramonės pelningumą. Pagal šio argumento logiką faktiškai tai Rusijos eksportuojantys gamintojai taiko didelę kainos priemoką savo vidaus ir eksporto rinkose, o ne Sąjungos pramonė. Dėl pajėgumų naudojimo, kaip pripažinta ankstesniuose tyrimuose dėl amonio nitrato, mažas nagrinėjamojo produkto pajėgumų naudojimo koeficientas yra mažiau reikšmingas pramonės bendros ekonominės padėties rodiklis. Taip yra todėl, kad skystą amonio nitratą (tarpinį produktą) galima naudoti kietam amonio nitratui, taip pat kitiems tolesnės gamybos grandies produktams gaminti. Taigi, statistiniai nuokrypiai galimi dėl įvairių paskirčių gamyklų, kurios gali keisti gamybą ir pradėti gaminti kitas trąšas arba iš kitų trąšų. Tuo remiantis šalių tvirtinimas atmestas.

(324)

Kelios suinteresuotosios šalys (101) teigė, kad Komisija buvo nenuosekli, kai tvirtino įtarianti, jog konkurencinė sąveika trečiosiose šalyse nebūtų aktuali nustatant, ar tikėtina, kad žala pasikartos, nes Rusijos eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo laikomos tinkamomis dempingo pasikartojimo tikimybei ir tikėtinam importo iš Rusijos kainų lygiui, jei antidempingo priemonės nebūtų taikomos, nustatyti. Be to, suinteresuotosios šalys teigė, kad Komisijos naudoti eksporto duomenys nebuvo pagrįsti Eurostato duomenimis apie KN kodus 310230 90 ir 310240 90. Jos teigė, kad Kinija nėra Sąjungos gamintojų AN eksporto paskirties vieta ir kad eksporto FOB pristatymo kainos buvo mažesnės už vidutinę pardavimo kainą EXW sąlygomis Sąjungoje.

(325)

Kalbant apie žalos pasikartojimą, Komisijos tyrimas yra susijęs su padėtimi Sąjungos rinkoje. Sąjungos pramonė daugiausia veikia vietos rinkoje, kuri yra jos pagrindinė verslo vieta. Tai, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai ir Sąjungos pramonė gali konkuruoti kitose trečiųjų šalių rinkose, kurioms būdingos kitokios rinkos ypatybės, nėra tiesiogiai su šia analize susijęs aspektas. Visų pirma, kaip pripažinta 174 konstatuojamojoje dalyje, kalbant apie AN suvartojimą, Sąjungos rinka mažėja, tačiau kitose rinkose, kaip teigia eksportuojantys gamintojai, gali būti atvirkščiai. Priešingai, atliekant dempingo pasikartojimo tikimybės analizę nagrinėjami tokie veiksniai kaip eksportuojančių gamintojų elgsena ir kainodara trečiojoje šalyje ir jų paskatos vėl nukreipti eksportą į Sąjungą.

(326)

Be to, net jei tarp Sąjungos pramonės ir eksportuojančių gamintojų trečiosiose rinkose yra tam tikros sąveikos, jos negalima laikyti įrodymu, kad Sąjungos pramonė yra pajėgi konkuruoti su Rusijos eksportuojančiais gamintojais trečiosiose rinkose ir daug mažiau Sąjungos rinkoje. Pirma, Sąjungos pramonė ir Rusijos eksportuojantys gamintojai orientuojasi į skirtingas eksporto rinkas. Sąjungos pramonė eksportuoja į Kiniją, Ukrainą, Braziliją, Serbiją ir Australiją, kurios yra pagrindinės paskirties šalys. Kaip minėta 120 konstatuojamojoje dalyje, Ukraina ir Australija yra de facto uždarytos Rusijos eksportui. Vienintelė reali sąveika su Sąjungos pramonės pardavimu yra Brazilijoje. Tačiau net ir ten, remiantis eksporto statistiniais duomenimis (102), Sąjungos pramonės eksporto apimtis sudaro tik apie 4 % Rusijos eksportuojančių gamintojų eksporto apimties. Dar svarbiau, akivaizdu, kad Sąjungos pramonė nesugebėtų atlaikyti nesąžiningos Rusijos eksportuojančių gamintojų konkurencijos Sąjungos rinkoje, nes, remiantis 169 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, tikėtina, kad, jei ES nebūtų taikomos priemonės, Rusijos AN gamintojai eksportuotų didelį kiekį AN į Sąjungą dempingo kainomis.

(327)

Dėl suinteresuotųjų šalių įtarimo, kad Eurostato duomenys nepatvirtina Komisijos išvadų dėl eksporto paskirties šalių ir kainų, Komisija pažymėjo, kad suinteresuotosios šalys atsižvelgė tik į du KN kodus, susijusius su peržiūrimuoju produktu. Taigi jos atsižvelgė tik į dalį atitinkamo Sąjungos eksporto. Be to, CIF pristatymo į eksporto paskirties vietą kainos, o ne FOB pristatymo kainos yra tinkamas pagrindas lyginti eksporto kainas su Sąjungos gamintojo kainomis EXW sąlygomis, nes turėtų būti lyginamos tos pačios pristatymo vietos kainos.

(328)

Pagaliau Rusijos eksportuojantys gamintojai veikė labai pelningai (pelningumas sudarė 24–50 %), taikydami vidutiniškai 133 EUR už toną pardavimo į trečiųjų šalių rinkas kainas per PTL. NET ir įtraukus gabenimo į Sąjungą ir draudimo sąnaudas (103), Rusijos eksportuojančių gamintojų vidutinė CIF kaina Sąjungos pasienyje būtų mažesnė už Sąjungos pramonės nenuostolingą kainą (104). Todėl Rusijos eksportuojantys gamintojai Sąjungos rinkoje veiktų pelningai, o Sąjungos pramonė tik padengtų savo sąnaudas. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(329)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad importas iš Rusijos veikiausiai neturėjo žalingo poveikio Sąjungos gamintojams, nes:

(330)

Pirma, kaip minėta 325 ir 326 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai negali būti naudojami kaip Sąjungos pramonės gebėjimo konkuruoti su Rusijos eksportuojančiais gamintojais rodiklis. Tuo tarpu, kaip paaiškinta 296 ir 297 bei 340 ir 341 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos rinka Rusijos eksportuojantiems gamintojams yra patraukli dėl kainos ir artumo.

(331)

Antra, importo iš Rusijos apimčiai pakaktų padidėti per tyrimą apskaičiuotomis kainomis, kad netrukus sumažėtų Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis ir padidėtų jos vieneto pastoviosios išlaidos, o tai darytų neigiamą poveikį pelningumui, kaip nurodyta 302 konstatuojamojoje dalyje.

(332)

Trečia, kalbant apie žalos pasikartojimą, tyrimas yra susijęs su padėtimi Sąjungos rinkoje. Komisija nesupranta, kodėl Sąjungos rinkoje pramonei padarytą žalą turėtų sušvelninti tariamas pelnas kitose šalyse. Tai, kad yra trečiųjų šalių rinkų, į kurias Sąjungos pramonė gali (vėl) nukreipti savo pardavimą, nėra tiesiogiai susiję su žalos pasikartojimo analize.

(333)

Ketvirta, Komisija nenustatė materialinės žalos Sąjungos pramonei.

(334)

Penkta, 302 konstatuojamojoje dalyje aprašytas modeliavimas buvo aprašytas byloje, skirtoje suinteresuotosioms šalims susipažinti (105). Atliekant šį modeliavimą atrinktų Sąjungos gamintojų duomenys nurodyti intervalais, kad nebūtų atskleista su konkrečia atrinkta bendrove susijusi informacija, kuri laikyta konfidencialia (per šiuos duomenis galėjo būti atskleista su konkrečia atrinkta bendrove susijusi informacija atrinktiems Sąjungos gamintojams ir ji galėjo būti panaudota kaip jų arba kitų suinteresuotųjų šalių komercinis pranašumas). Dėl to, kad vertės nurodytos intervalais, nereiškia, kad byloje aprašytas modeliavimas yra beprasmis ir dėl jo eksportuojantys gamintojai netenka teisės į gynybą, nes abi vertės nuo naudotų intervalų pradžios iki pabaigos rodo, kad Sąjungos pramonė patirtų didelių nuostolių, jei būtų taikomos naudoto lygio kainos. Be to, modeliuojant padaryta prielaida, kad vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina sumažėtų iki trečiosiose šalyse nustatyto importo iš Rusijos kainos lygio. Tada kiti modeliavimo parametrai, t. y. atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis ir sąnaudos, buvo pagrįsti patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis. Pažymima, kad atliekant modeliavimą buvo atsižvelgta į Sąjungos gamintojų Sąjungoje parduoto kiekio sąnaudas, o ne į pagaminto kiekio sąnaudas. Todėl tvirtinimai buvo atmesti.

(335)

Tos pačios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Komisija klaidingai įvertino galimą importo iš Rusijos poveikį Sąjungos pramonės padėčiai. Visų pirma, Komisija neįvertino to, kad kitus penkerius metus Sąjungos gamintojai veiks palankiomis rinkos sąlygomis, nes Sąjungoje mažėja dujų sąnaudos. Jos tvirtino, kad atliekant ateities perspektyvomis grindžiamą žalos tikimybės analizę reikėtų atsižvelgti į tokias mažėjančias sąnaudas ir jų poveikį Sąjungos gamintojų gebėjimui veiksmingai konkuruoti su Rusijos gamintojais, jei nebūtų taikomos antidempingo priemonės.

(336)

Remiantis Pasaulio banko paskelbta dujų kainų prognoze (106), dujų kaina Europoje 2023 m. pasieks 2016 m., t. y. nagrinėjamojo laikotarpio pradžios, lygį. Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudos turėtų atitikti tą pačią tendenciją, nes jos yra susijusios (200 konstatuojamoji dalis). Remiantis šiomis prielaidomis, Sąjungos gamintojų sąnaudos būtų apie 174 EUR už toną, kaip ir 2016 m. Darant prielaidą, kad Rusijos eksporto į trečiąsias šalis kainos išliktų tokio paties lygio kaip per PTL (nes Rusijoje reguliuojama dujų kaina nekinta (107)), šios kainos vis tiek būtų mažesnės už Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudas (t. y. mažiau nei 174 EUR už toną). Tuo remiantis tikėtina, kad dėl Rusijos eksporto į Sąjungą vis tiek Sąjungos pramonei bus daromas didelis spaudimas kainoms. Todėl šalių tvirtinimas buvo atmestas.

(337)

Tos pačios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad panaikinus antidempingo priemones Sąjungos pramonė neprarastų visos apsaugos, nes ją ir toliau saugotų taikomas didžiausio palankumo režimo muitas (108).

(338)

Antidempingo priemonės paskirtis – atkurti sąžiningą konkurenciją Sąjungoje rinkoje. Galiojantys konvenciniai muitai nėra skirti šiam tikslui, todėl jie negali būti priežastimi, kodėl antidempingo priemonės neturėtų būti toliau taikomos ir (arba) nustatytos importui nesąžiningomis kainomis. Šalių tvirtinimas atmetamas.

(339)

Tos pačios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Sąjungos rinkos patrauklumas yra pervertintas:

(340)

Pirma, norėdama nustatyti Rusijos eksportuojančių gamintojų AN kainos Sąjungoje lygį, kai priemonės netaikomos, Komisija nustatė galimą priverstinio kainų mažinimo lygį, kai priemonės netaikomos, naudodama faktines bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainas trečiosiose šalyse (294 konstatuojamoji dalis). Išvada, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai vėl nukreips savo eksportą į Sąjungos rinką, buvo padaryta dėl to, kad Sąjungoje vyraujančios AN kainos buvo didesnės už Rusijos eksporto kainas trečiųjų šalių rinkose, o tai yra ekonominė paskata. Atlikus šį tyrimą nustatyta, kad gamintojo kaina EXW sąlygomis Sąjungoje buvo apie 219 EUR už toną (200 konstatuojamoji dalis), t. y. daug didesnė nei vidutinė trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų 133 EUR už toną eksporto į trečiąsias šalis kaina EXW sąlygomis (81 konstatuojamoji dalis). Tuo remiantis Rusijos eksportuojantys gamintojai turi ekonominių paskatų parduoti produktus Sąjungai, o ne trečiosioms rinkoms. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad, remiantis atrinktų Rusijos eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymais, produktą parduodami pagal galiojančias antidempingo priemones jie jau padengia pardavimo į Sąjungą sąnaudas ir gauna pelną. Tai reiškia, kad parduodami dar didesne kaina Sąjungai, jie gautų dar didesnį pelną.

(341)

Antra, kaip pažymėta 307 konstatuojamojoje dalyje, remiantis visų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gabenimo sąnaudomis, atlikus šį tyrimą nustatyta, kad gabenimo į trečiąsias šalis sąnaudos buvo beveik 30 % didesnės nei gabenimo į Sąjungą. Todėl šis tvirtinimas, susijęs su vienu Rusijos eksportuojančiu gamintoju, buvo atmestas.

(342)

Vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija prieštaravo sau ir kad priežastinio ryšio analizė nebuvo pakankamai pagrįsta. Viena vertus, Komisija padarė išvadą, kad priežastinio ryšio analizė nereikalinga, ir, kita vertus, padarė išvadą, kad žalą darė importas iš Rusijos.

(343)

Šis tvirtinimas pagrįstas neteisingai suprastu šiuo atveju atliktu Komisijos vertinimu. Kaip nurodyta 216 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei materialinės žalos nepadaryta. Taigi, priežastinio ryšio analizei atlikti pagrindo nebuvo, todėl analizė nebuvo atlikta. Tačiau toliau analizuodama žalos pasikartojimo tikimybę Komisija padarė išvadą, kad tikėtina, jog materialinė žala pasikartotų, jei importui iš Rusijos būtų leista nebetaikyti galiojančių antidempingo priemonių. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(344)

Tas pats Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad trečiosios šalys jam buvo patrauklios ir kad paklausa tose rinkose didėjo. Eksportuojantis gamintojas paaiškino, kaip vidaus ir Ukrainos rinkose (kurioms, eksportuojančio gamintojo teigimu, teko 7 % viso AN suvartojimo) per atitinkamą sezoną buvo panaudoti visi pardavimo Sąjungoje pajėgumai. Be to, jis paaiškino, kaip padidino eksporto pajėgumus į kitus regionus nei Sąjunga. Kitos suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Sąjungos rinka buvo tik viena iš daugelio rinkų, į kurias Rusijos eksportuojantys gamintojai galėjo eksportuoti. Jos neturėjo jokių konkrečių paskatų vėl nukreipti eksportą į Sąjungą ir pažeisti galiojančias ilgalaikes sutartis, jei antidempingo priemonės būtų baigtos taikyti.

(345)

Komisija pažymėjo, kad ji neneigia, jog trečiųjų šalių rinkos gali būti patrauklios Rusijos eksportuojantiems gamintojams, palyginti su Sąjungos rinka, kurioje importui iš Rusijos taikomos antidempingo priemonės. Tačiau jei būtų leista šių priemonių nebetaikyti, kaip paaiškinta 296 ir 297 bei 340 ir 341 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos rinka Rusijos eksportuojantiems gamintojams būtų patraukli dėl kainos ir artumo. Kainos Sąjungos rinkoje yra daug didesnės, taigi ir pelningesnės nei vidaus ir kitose trečiųjų šalių rinkose. Dėl ekonominės veiklos vykdytojų sutartinių įsipareigojimų gali būti iš naujo deramasi gavus pelno. Be to, kaip paaiškinta 143 konstatuojamojoje dalyje, Ukrainos rinka tebėra uždara Rusijos AN eksportui. Galiausiai, kalbant apie pajėgumų kūrimą trečiųjų šalių rinkose, kol Sąjungoje toliau taikomos antidempingo priemonės, tai tik įrodo, kad eksportas yra svarbus Rusijos eksportuojantiems gamintojams. Tai neprieštarauja faktui, kad, kaip nurodyta 340 konstatuojamojoje dalyje, kainos Sąjungoje yra daug patrauklesnės nei tose rinkose ir kad, kaip nurodyta 341 konstatuojamojoje dalyje, gabenimo į Sąjungą sąnaudos yra mažesnės nei į tas kitas paskirties vietas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(346)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas Rusijai neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(347)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė reikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(348)

Tuo remdamasi Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Primenama, kad atliekant pradinį tyrimą laikyta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams.

(349)

Kaip paaiškinta 213 konstatuojamojoje dalyje, šios priemonės leido Sąjungos pramonei išsaugoti teigiamą mikroekonominę padėtį. Tuo pačiu 298–303 konstatuojamosiose dalyse taip pat padaryta išvada, kad, jei būtų leista nebetaikyti Rusijai antidempingo priemonių, Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai pablogėtų. Iš tiesų atliekant tyrimą nustatyta, kad toliau taikant priemones veikiausiai būtų užtikrinta dabartinė Sąjungos pramonės ekonominė padėtis. Sąjungos pramonė galėtų vykdyti ir tęsti vykdomas investicijas, ypač susijusias su ES sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugos standartais.

(350)

Baigus taikyti priemones jos ekonominė padėtis neabejotinai greitai pablogėtų. Atsižvelgiant į tai, kad AN nėra vienintelis azoto trąšų produktas ir yra naudojamas kaip sudedamoji bendro integruoto gamybos profilio dalis, pasikartojusi žala AN gamybai iš karto paveiktų visas pradinės grandies (amonio, azoto rūgšties), galutinės grandies (KAN) ir susijusias (kalcio amonio nitrato, A5, karbamido) gamybos linijas. Todėl AN verslas darytų tiesioginį neigiamą poveikį visam azoto trąšų verslo sektoriui.

(351)

Taigi, Sąjungos pramonei būtų naudinga, jei priemonės Rusijai būtų taikomos toliau.

(352)

Kaip minėta 41 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas importuotojas nebendradarbiavo ir nepranešė apie save atliekant šį tyrimą. Todėl, nėra jokių požymių, kad per paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą (109) padarytos išvados nebegaliotų ir kad tolesnis priemonių taikymas darytų neigiamą poveikį importuotojams, kuris būtų didesnis nei teigiamas priemonių poveikis.

(353)

Kaip minėta 49 konstatuojamojoje dalyje, klausimyno atsakymus pateikė du naudotojai (ūkininkai). Keletas naudotojų (ūkininkų) asociacijų išdėstė savo prieštaravimus dėl tolesnio priemonių taikymo motyvuodamos tuo, kad dėl jų už Sąjungoje parduodamą AN (ir kalcio amonio nitratą) yra taikomos rinkos priemokos, kitaip negu kitose rinkose, ir kad dėl to reikia skubiai sumažinti ūkininkams tenkančią sąnaudų naštą. Jų tvirtinimas paremtas prielaida, kad dėl antidempingo muito ir kitų muitų atsiradusi rinkos priemoka yra 100 % perkeliama į trąšų kainą.

(354)

Naudotojų interesų analizė atlikta remiantis Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (Žemės ūkio GD) duomenimis, dviem Prancūzijos ūkininkų užpildytais klausimynais (pateikti duomenys yra neskelbtini, todėl toliau pateiktoje analizėje yra nurodomi intervalais).

(355)

Sąjungos interesų analizė apima du esminius aspektus: i) ūkio sąnaudų dalį sudarančias AN sąnaudas ir ii) priemonių poveikį ūkio sąnaudoms nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(356)

Naudotojų asociacijos tvirtino, kad: i) prekybos kliūčių poveikis ūkių ekonomikai turėtų būti vertinamas pagal poveikį lauko augalų, tiksliau javų, aliejinių augalų ir baltyminių augalų srityse besispecializuojantiems ūkiams (toliau – JAB ūkiai), o ne visam žemės ūkio sektoriui; ii) JAB ūkiai trąšas naudoja daugiausia, todėl jie yra faktiniai AN naudotojai; iii) jie taip pat yra didžiausi azoto trąšų naudotojai Sąjungoje (110). Šie ūkiai sudaro apie 35 % visų Sąjungos ūkių (111).

(357)

Trąšų apskritai ir AN konkrečiai poveikis ūkininkų sąnaudoms buvo vertinamas remiantis dviejų Prancūzijos ūkininkų, pateikusių klausimyno atsakymus, duomenimis. Iš šios analizės matyti, kad šiuose Prancūzijos ūkiuose naudojamos trąšos (apskritai) per paskutiniuosius finansinius metus, kurių duomenys turimi (112), sudarė apie [36–45 %] konkrečių kultūrų sąnaudų (113) ir apie [16–21 %] visų ūkio sąnaudų (114). Atsižvelgiant į tai, kad AN sąnaudos sudarė apie [39–44 %] visų šiuose Prancūzijos ūkiuose naudojamų trąšų sąnaudų (115), AN sąnaudos sudarė apie [15–20 %] konkrečių kultūrų sąnaudų ir iki [3–5 %] bendrų ūkio sąnaudų per tą patį laikotarpį.

(358)

Ši informacija buvo sutikrinta su Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD pateiktais Prancūzijos JAB ūkių ekonominiais duomenimis. Iš tiesų buvo patvirtinta, kad šiuose Prancūzijos specializuotuose JAB ūkiuose trąšos (apskritai) per paskutiniuosius finansinius metus, kurių duomenys yra turimi (116), sudarė apie 42 % konkrečių kultūrų sąnaudų ir apie 14 % bendrų ūkio sąnaudų. Tačiau, turint galvoje, kad AN sąnaudos sudarė apie [39–44 %] visų naudojamų trąšų sąnaudų, AN sąnaudos tuo pačiu laikotarpiu Prancūzijoje galėjo sudaryti ne daugiau kaip 17 % konkrečių kultūrų sąnaudų ir ne daugiau kaip 5,8 % bendrų ūkio sąnaudų.

(359)

Remiantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD pateiktais duomenimis, visoje ES specializuotuose JAB ūkiuose naudojamos trąšos per paskutiniuosius finansinius metus, kurių duomenys turimi (117), sudarė apie 43 % konkrečių kultūrų sąnaudų ir apie 13 % bendrų ūkio sąnaudų. Taigi, jeigu daroma prielaida, kad AN sąnaudos sudarė apie [39–44 %] visų naudojamų trąšų sąnaudų, AN sąnaudos per tą patį laikotarpį ES galėjo sudaryti ne daugiau kaip 18 % konkrečių kultūrų sąnaudų ir ne daugiau kaip 5,6 % bendrų JAB ūkio sąnaudų. Tokią dalį AN sąnaudos būtų sudariusios, palyginti su bendromis ES JAB ūkių sąnaudomis, jeigu šie ūkiai AN naudotų tokiu pačiu intensyvumu kaip Prancūzijos ūkiai, nors, kaip patvirtino naudotojų asociacijos, taip nebuvo (118).

(360)

Apskritai svarbu pažymėti, kad trąšų sąnaudos, palyginti su ES JAB ūkių sąnaudomis, ilgainiui nuolat mažėjo (pavyzdžiui, analizuojant paskutinįjį laikotarpį, t. y. 2014–2018 m., matyti, kad 2014 m. trąšos sudarė 15 % bendrų kultūrų ūkių sąnaudų, o 2018 m. šios sąnaudos sumažėjo iki 13 %). Iš to matyti, kad kiti sąnaudų elementai (pavyzdžiui, sėklos, darbo užmokestis, nuoma, mokamos palūkanos (119)) didesnę naštą sudarė tiems ES JAB ūkiams, kurie intensyviausiai naudoja AN.

(361)

Kaip trąšos naudojamo AN kiekis priklauso nuo ūkių auginamos kultūros – grūdų (kviečių, miežių, avižų, ryžių, kvietrugių), aliejinių rapsų, bulvių, cukrinių runkelių ar pievos. Daugelis Sąjungos ūkių augina po keletą kultūrų, o skirtingų šalių ūkininkai patiria skirtingas AN sąnaudas. Todėl tikslias visų ūkių patiriamas AN sąnaudas įvertinti sudėtinga. Vis dėlto pažymėtina, kad visame Sąjungos žemės ūkio sektoriuje pastebėtas trąšų sąnaudų dalies, palyginti su žemės ūkio pramonės produkcijos verte, mažėjimas (120).

(362)

Be to, remdamasi Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD pateiktais duomenimis, Komisija įvertino, kad visuose ES kultūrų ūkiuose naudojamos trąšos per paskutiniuosius finansinius metus, kurių duomenys turimi (121), sudarė apie 30 % konkrečių kultūrų sąnaudų ir apie 9 % bendrų kultūrų ūkių sąnaudų.

(363)

Vis dėlto, jeigu daroma prielaida, kaip paaiškinta 357 konstatuojamojoje dalyje, kad AN sąnaudos sudaro apie [39–44 %] visų naudojamų trąšų sąnaudų, AN sąnaudos galėjo sudaryti ne daugiau kaip 3,7 % bendrų ūkio sąnaudų visuose ES kultūrų ūkiuose. Dar kartą pažymėtina, kad tokią dalį AN sąnaudos sudarytų, palyginti su bendromis ūkio sąnaudomis, jeigu visi ES kultūrų ūkiai naudotų AN taip pat intensyviai kaip specializuoti Prancūzijos JAB ūkiai, tačiau, kaip patvirtino naudotojų asociacijos, taip nėra (122).

(364)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad AN sąnaudos sudarė mažiau negu 5,6 ir 3,7 % atitinkamai specializuotų JAB ūkių ir visų Sąjungos kultūrų ūkių bendrų sąnaudų. Todėl AN sąnaudų dalis, palyginti su bendromis sąnaudomis, galėtų būti materialiai reikšminga tik tada, jeigu tarp AN kainos ir ūkio grynojo pelno egzistuotų akivaizdus ryšys, o tai nagrinėjama toliau.

(365)

Dabartiniame tyrime naudotojų asociacijos (123) tvirtino, kad „antidempingo muito poveikį AN kainoms vidaus rinkoje įrodo patirtis“. Tačiau apimtis, kuria muitai perkeliami ūkininkams, nėra vienoda ir priklauso nuo įvairių kintamųjų, ypač nuo faktinio įvairių šaltinių konkurencijos lygio (124). Pavyzdžiui, remiantis bendradarbiaujančių naudotojų asociacijų pateikta informacija nebuvo galima įrodyti, kad sumažintas antidempingo muitas (kaip nustatyta ir per paskutinę tarpinę peržiūrą (125)) turėjo įtakos AN kainai. Taip buvo dėl to, kad ūkininkai paprastai perka iš platintojų, kurie gaunamą naudą gali perduoti arba jos neperduoti. Todėl nėra įrodymų, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, naudotojams AN kainos būtų mažesnės.

(366)

Remiantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD tyrimo duomenimis, ūkių pajamos priklauso nuo įvairių veiksnių ir laikui bėgant gali labai skirtis. Ūkininkavimui ir gaunamo pelno dydžiui būdingas cikliškumas ir neaiškumai. Pavyzdžiui, 2007–2015 m. laikotarpiu JAB ūkių pajamos kasmet kito labiausiai; šis sektorius labiausiai nukentėjo nuo finansų krizės 2009 m., kai beveik du iš trijų JAB ūkininkų (63 %) neteko daugiau kaip 30 % pajamų (126). Tame pačiame šaltinyje nurodyta, jog tai, kad didelės dalies ūkininkų pajamos staiga sumažėjo, nebūtinai reiškia, kad pasiektas pajamų lygis yra labai žemas. Iš ūkių ekonominių duomenų (127) matyti, kad 2016–2018 m. Prancūzijos JAB ūkių grynosios pajamos didėjo, o du Prancūzijos ūkininkai, kurie pateikė klausimyno atsakymus, nurodė paskutiniais finansiniais metais (128) patyrę nuostolių. Iš tų pačių ūkių ekonominių duomenų matyti, kad 2016–2018 m. Sąjungos JAB ūkių ir visų ūkių grynosios pajamos padidėjo atitinkamai 67 ir 34 %, o tai prieštarauja bent jau 2018 m. duomenims, kuriuos pateikė naudotojų asociacijos.

(367)

Šis tyrimas atskleidė, kad nėra sąsajos tarp AN kainos ir kultūrų ūkių grynojo pelno dydžio (129) (t. y. ūkininkų pajamų padidėjimo nepavyko susieti su AN kainų sumažėjimu ir atvirkščiai).

(368)

Peržiūrimojo produkto importui taikomos antidempingo priemonės galioja daugelį metų ir dėl jų ūkininkai nepatyrė neproporcingų išlaidų, kurios būtų kėlusios grėsmę jų pajamoms ir kartu jų egzistavimui. Iš tiesų, kaip paaiškinta 365 konstatuojamoje dalyje, po paskutinės tarpinės peržiūros sumažinus antidempingo priemones nebuvo akivaizdžios naudos ūkininkams. Bet kuriuo atveju, keli ir netoli esantys tiekimo šaltiniai, tad ir Sąjungos trąšų pramonės gyvybingumas, jiems būtų naudingas.

(369)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija nusprendė, kad tolesnis priemonių taikymas nedarytų didelio neigiamo poveikio naudotojams ir kad todėl nėra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad toliau taikant galiojančias priemones būtų pakenkta Sąjungos interesams.

(370)

Naudotojų asociacijos (130) tvirtino, kad ES prekybos politika yra nenuosekli – Sąjungos ūkininkai turi pirkti savo pagrindinį gamybos išteklių (trąšas) apsaugotoje vidaus rinkoje su didele rinkos priemoka, o grūdus parduoda atviroje rinkoje, kurioje kainos pastaruosius 20 metų prilygsta pasaulinei kainai.

(371)

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad antidempingo priemonės paskirtis – atkurti sąžiningą konkurenciją Sąjungoje rinkoje. Bet kuriuo atveju priemonių poveikį ūkininkams Komisija vertina atsižvelgdama į Sąjungos interesų patikrinimą. Taigi, Komisijos taikoma politika viena kitai neprieštarauja. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(372)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad didelė trąšų kaina gali lemti ūkininkų pajamų mažėjimą.

(373)

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad 357–364 konstatuojamosiose dalyse išanalizavus ūkių sąnaudas nustatyta, kad negalima laikyti, jog AN sąnaudų dalis neigiamai veikia ūkių pajamas ir ūkių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Be to, kaip nurodyta 367 konstatuojamojoje dalyje, šis tyrimas atskleidė, kad nėra sąsajos tarp AN kainos ir kultūrų ūkių grynojo pelno dydžio (t. y. ūkininkų pajamų padidėjimo nepavyko susieti su AN kainų sumažėjimu ir atvirkščiai). Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(374)

Tas pats bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas teigė, kad Sąjungos ūkininkai susiduria su didesne konkurencija pasaulinėse rinkose. ES žemės ūkio prekių gamintojai patyrė vis didesnę konkurenciją dėl eksporto iš užsienio. Didėjant importui, tuo pat metu ES žemės ūkio produktų užimama rinkos dalis eksporto rinkose mažėjo.

(375)

Remiantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD įverčiais, ES javų rinka turėjo augti (131), toliau keičiantis pasiskirstymui tarp atskirų produktų ir didėjant pašarų paklausai ir jų pramoniniam naudojimui. 2030 m. bendras ES užauginamų javų kiekis gali siekti 319 mln. tonų. Dėl kitų pagrindinių javus auginančių regionų, kaip antai Juodosios jūros regiono, didėjančios konkurencijos veikiausiai šiek tiek padidės ES eksportas. Didėjant pasaulinei kviečių paklausai pasaulinės prekybos apimtis turėtų toliau augti. Manoma, kad dėl didelio žemės derlingumo ir artumo su didžiosiomis importo rinkomis ES išliks trečias pagal eksporto apimtį regionas (iki 2030 m. užims 14 % pasaulinės prekybos kviečiais rinkos dalį).

(376)

Naudotojų asociacijos (132) tvirtino, kad reikia skubiai sumažinti ūkininkams tenkančią sąnaudų naštą. Ūkininkų pelningumui poveikį padarė keletas veiksnių. Didelės AN sąnaudos tikrai daro poveikį ūkininkų sąnaudų struktūrai ir tai buvo vienas iš pagrindinių elementų, į kuriuos reikėjo atsižvelgti sprendžiant, kaip būtų galima padidinti ūkininkų pelningumą. Kuo didesnės ūkininkų sąnaudos, tuo sunkiau jiems būtų konkuruoti su importuojamais produktais ir eksporto rinkose. Airijos ūkininkų asociacija toliau tvirtino, kad didėjančios sąnaudos sunkina Airijos ūkių šeimos pajamų padėtį (133).

(377)

Tyrimas atskleidė, kad AN sudaro maždaug 17 % visų trąšų, kurių sudėtyje yra azoto (amonio nitrato, kalcio amonio nitrato, karbamido, karbamido ir AN tirpalo, NPK, NP ir NK trąšų ir kt.), viso suvartojimo Sąjungoje (134). Dar svarbiau yra tai, kad AN naudojamas kartu su kitomis azoto trąšomis (pvz., karbamidu). Dėl pasiekiamo didesnio derliaus, palyginti su kitomis azoto trąšomis, AN laikomas aukščiausios klasės produktu, todėl yra brangesnis.

(378)

Be to, naudojamo AN kiekis priklauso nuo auginamos grūdinės kultūros (kviečių, miežių, avižų, ryžių, kvietrugių), aliejinių rapsų, bulvių, cukrinių runkelių ar pievos. Daugelyje Sąjungos ūkių auginama po kelias kultūras. Be to, skirtingų šalių ūkininkai patiria skirtingas AN sąnaudas. Kaip įrodyta atlikus 357–367 konstatuojamosiose dalyse aprašytą analizę, negalima laikyti, kad AN sąnaudų dalis neigiamai veikia ūkių pajamas ir ūkių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Dar svarbiau yra tai, kad, kaip išdėstyta 365 konstatuojamojoje dalyje, po paskutinės tarpinės peržiūros sumažinus antidempingo priemones nebuvo akivaizdžios naudos ūkininkams. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(379)

Naudotojų asociacijos (135) taip pat teigė, kad rinkos priemoka už AN yra iškraipymas dėl rinkos apsaugos, kurią sudaro Rusijos kilmės AN kartu taikoma 6,5 % didžiausio palankumo režimo muito norma ir antidempingo priemonės, kuris tiesiogiai pavirto papildomomis sąnaudomis ūkininkams. Per 5 metus (laikotarpis, kuriam siūloma pratęsti antidempingo priemonių galiojimą, jeigu jis būtų pratęstas) tai prilygtų iš viso 2,5–3,5 mlrd. EUR sąnaudų Sąjungos ūkininkams (po lygiai padalijus įsigytam AN ir kalcio amonio nitrato kiekiui).

(380)

Visų pirma, nustatyta, kad rinkos priemoka skaičiuojama klaidingai, kaip aprašyta 235 konstatuojamojoje dalyje. Antra, taikomos priemonės neužkerta kelio Rusijos bendrovėms eksportuoti AN į Sąjungą už sąžiningą kainą. Trečia, taikomos priemonės taip pat neužkerta kelio Rusijos (ar kitų trečiųjų šalių) bendrovėms gaminti ir eksportuoti kalcio amonio nitratą į Sąjungos rinką. Ketvirta, kaip minėta 365 konstatuojamojoje dalyje, nėra esminių įrodymų, kad visas AN taikomas antidempingo muitas buvo perkeltas į AN trąšų kainą ir kad ūkininkams tai galėjo būti naudinga. Remdamasi šia informacija Komisija padarė išvadą, kad ūkininkų dėl antidempingo muitų patiriamos nurodytos sąnaudos yra nepagrįstos.

(381)

Naudotojų asociacijos (136) taip pat tvirtino, kad ekonominių žemės ūkio sektoriaus rodiklių negalima vertinti remiantis trumpu kelių metų laikotarpiu dėl didelio metinio pagrindinių veiksnių, būtent kainų ir kintamųjų išlaidų, kurie lemia pajamų didėjimą, kintamumo.

(382)

Atlikus šį tyrimą nustatyta, kad ir trumpesniu, ir ilgesniu laikotarpiu trąšų sąnaudų dalis konkrečių kultūrų sąnaudų ir visų ūkio sąnaudų struktūroje tiek Prancūzijos, tiek ES specializuotuose JAB ūkiuose buvo panaši ir mažėjo. Todėl vertinant AN dalį ūkio sąnaudų struktūroje, laikotarpio ilgis nebuvo labai svarbus.

(383)

Naudotojų asociacijos toliau tvirtino, kad ilgalaikė analizė atskleidžia šeimos ūkių pajamų mažėjimo tendenciją, nesvarbu, kokie būtų galimi svyravimai.

(384)

Kaip išdėstyta 366 konstatuojamojoje dalyje, remiantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD atliktu tyrimu, ūkių pajamos priklauso nuo įvairių veiksnių ir ilgainiui gali labai skirtis, pvz., 2007–2015 m. labiausiai kasmet keitėsi JAB ūkių pajamos; šis sektorius labiausiai nukentėjo nuo finansų krizės 2009 m., kai beveik du iš trijų JAB ūkininkų (63 %) neteko daugiau kaip 30 % pajamų (137). Tame pačiame šaltinyje nurodyta, jog tai, kad didelės dalies ūkininkų pajamos staiga sumažėjo, nebūtinai reiškia, kad pasiektas pajamų lygis yra labai žemas. Tačiau, kaip paaiškinta 367 konstatuojamojoje dalyje, atliekant šį tyrimą ūkininkų pajamų sumažėjimo nepavyko susieti su AN kainų padidėjimu. Todėl šios šalies tvirtinimas buvo atmestas.

(385)

Po faktų atskleidimo naudotojų asociacijos (138) tvirtino, kad, pirma, Komisija neatsižvelgė į ūkininkų pateiktus įrodymus dėl antidempingo muitų poveikio ūkininkų pelningumui ir konkurencingumui, visų pirma, palyginti su kitais ekonomikos sektoriais. Antra, jos priminė, kad abu į klausimyną atsakę ūkininkai patyrė nuostolių, į kuriuos, kaip ir į per klausymus su Komisija pateiktus ūkininkų parodymus, Komisija neatsižvelgė. Trečia, nesvarbu, ar galima AN kainą aiškiai susieti su grynąja ūkio marža, nes AN kainos nebuvo vienintelis veiksnys, turintis įtakos ūkininkų pelningumui, tačiau pernelyg didelės AN kainos mažino ūkininkų pelningumą. Todėl, atsižvelgiant į žemą ūkininkų pelningumo lygį, buvo būtina sumažinti jų sąnaudų naštą ir baigti taikyti antidempingo priemones Rusijos AN. Ketvirta, „rinkos priemokos“ pakako norint įrodyti, kad muitai galiausiai buvo perkelti ūkininkams.

(386)

Antidempingo priemonės paskirtis – atkurti sąžiningą konkurenciją Sąjungoje rinkoje. Atsižvelgiant į tai, priemonių poveikis ūkininkams ir jų interesai buvo nagrinėjami atliekant Sąjungos interesų patikrinimą, per kurį vertinama, ar priemonės neproporcingai paveiktų kitas suinteresuotąsias šalis Sąjungoje, o ne lyginamas ūkininkų ir kitų sektorių pelningumas ir konkurencingumas.

(387)

Taigi, abiejų į klausimyną atsakiusių ūkininkų pateikti duomenys šioje analizėje buvo plačiai naudojami, kaip aprašyta 357–364 konstatuojamosiose dalyse, todėl Komisija į jų pelno dydžius atsižvelgė. Į ūkininkų parodymus taip pat buvo atsižvelgta kaip į aplinkybes, kuriomis buvo vertinami visi byloje esantys faktiniai įrodymai. Be to, priemonių poveikio analizė geografiškai neapsiriboja vietovėmis, kuriose AN naudojamas intensyviau nei kitos azoto trąšos, ir, kaip matyti iš šio tyrimo, AN sąnaudos visuose Sąjungos kultūrų ūkiuose apskritai sudarė mažiau nei 3,7 % jų bendrų sąnaudų.

(388)

Analizuojant pelningumą veikiančius ūkininkų sąnaudų veiksnius, kaip išsamiai aprašyta 360 konstatuojamojoje dalyje, trąšų sąnaudos, kaip ES JAB ūkių sąnaudų dalis, laikui bėgant nuolat mažėjo, o iš to matyti, kad didesnę naštą ES JAB ūkininkams (kurie intensyviausiai naudojo AN) sudarė kiti sąnaudų elementai, pvz., sėklos ar darbo užmokestis, nuoma, mokamos palūkanos. Tai rodo, kad reali našta ūkininkų sąnaudoms yra sąnaudos, kurios yra nesusijusios su azoto trąšomis.

(389)

Kalbant apie rinkos priemoką (AN kainos Sąjungoje ir Juodosios jūros regiono AN, pristatyto į ES, kainos skirtumą), kurios tariamai pakako įrodyti, kad muitai buvo perkelti ūkininkams, kaip išanalizuota 244 konstatuojamojoje dalyje, lyginamasis AN kainos padidėjimas Sąjungoje per PTL (tik) per visą nagrinėjamąjį laikotarpį nebuvo nei nuolatinis, nei didelis. Bet kuriuo atveju nepateikta jokių įrodymų, kaip remiantis tokiu lyginamuoju padidėjimu būtų galima įrodyti, kad muitai buvo perkelti ūkininkams. Todėl šalių tvirtinimai buvo atmesti.

(390)

Tos pačios naudotojų asociacijos tvirtino, kad jos įrodė, jog AN taikomų antidempingo muitų panaikinimas arba didinimas turėjo įtakos kainoms (139). Jos nurodė, kad į šiuos įrodymus nebuvo atsižvelgta be jokios pagrįstos priežasties.

(391)

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad yra sąsaja tarp antidempingo muito sumažėjimo (po paskutinės tarpinės peržiūros) ir tariamos šių šalių apskaičiuotos kainos priemokos. Priemokos skaičiavimas išnagrinėtas 240–245 konstatuojamosiose dalyse ir atmestas kaip netikslus. Pateiktoje informacijoje nebuvo įrodytas poveikis AN kainoms, kaip tvirtinta, o tik paminėta, kad kainų pokyčių poveikis galutinei kainai nebuvo tobulas.

(392)

Tos pačios naudotojų asociacijos tvirtino, kad Komisija, siekdama įvertinti Sąjungos interesus, turėjo atsižvelgti į bendrą antidempingo priemonių poveikį.

(393)

Pagal naudotojų asociacijos nurodytą teismų praktiką, vertindama bendrą priemonių poveikį Komisija turėtų atsižvelgti į įvairius būdus, kaip tolesnis priemonių taikymas arba jų panaikinimas galėtų paveikti naudotojus tyrimo metu vyravusiomis ekonominėmis aplinkybėmis. Komisija tai padarė ir priėjo prie išvados, kad tolesnis priemonių taikymas neprieštarautų Sąjungos interesams. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(394)

Vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad 350 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados dėl to, kad pasikartojusi žala AN gamybai iš karto paveiktų visas pradinės grandies (amoniako, azoto rūgšties), galutinės grandies (KAN) ir susijusias (kalcio amonio nitrato, A5, karbamido) gamybos linijas, yra netinkamos, nes tyrimas susijęs tik su AN, todėl reikia atlikti tik AN analizę. Komisijos išvados, apimančios ne tik pasekmes AN rinkoje, buvo tik hipotetinės, nepagrįstos faktais ir nebuvo analizės dalis.

(395)

Komisija pažymėjo, kad šalys neginčijo 350 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados, kad pasikartojusi žala AN gamybai iš karto paveiktų visas pradinės grandies (amoniako, azoto rūgšties), galutinės grandies (KAN) ir susijusias (kalcio amonio nitrato, A5, karbamido) gamybos linijas. Kadangi tai yra perspektyvinės analizės dalis, ji iš esmės yra hipotetinė, tačiau grindžiama tuo, kad šios gamybos linijos yra integruotos ir pačios gamybos pastoviosios išlaidos yra didelės. Eksportuojantis gamintojas neginčijo nė vienos iš šių išvadų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(396)

Tas pats Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad 2018 m. sumažinus antidempingo muitus naudos ūkininkai nepajuto, nes importui iš Rusijos nustatytas antidempingo muitas vis dar buvo pernelyg didelis, o jo sumažinimas 2018 m. nebuvo pakankamas, kad Rusijos gamintojai galėtų importuoti papildomus kiekius į Sąjungą. Todėl tai negalėjo teigiamai veikti konkurencijos Sąjungos rinkoje.

(397)

Tačiau pateikdama tvirtinimą šalis nepateikė jokių papildomų įrodymų, kad baigus taikyti antidempingo muitus ūkininkai gautų naudos. Kaip nurodyta 367 konstatuojamojoje dalyje, atliekant šį ir ankstesnius tyrimus ūkininkų pajamų padidėjimo nepavyko susieti su AN kainų sumažėjimu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(398)

Tas pats Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad baigus taikyti antidempingo priemones Sąjungos ūkininkai toliau pirktų produktus iš Sąjungos gamintojų. Taip yra todėl, kad jiems reikia stabilios pasiūlos, ypač sezono metu, kurios Rusijos gamintojai negalėjo užtikrinti dėl sezonų sutapimo ir įsipareigojimų savo šalies ir trečiųjų šalių rinkose.

(399)

Priešingai šiam tvirtinimui, ūkininkai paprastai perka iš platintojų, kurių siūlomas produktas gali būti vietos kilmės arba importuojamas. Tada, atsižvelgiant į Sąjungos rinkos patrauklumą, kuris aptartas 296–297 ir 340–341 konstatuojamosiose dalyse, esami Rusijos gamintojų įsipareigojimai gali pasikeisti, nelygu padėtis Sąjungos rinkoje.

(400)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie išvados, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl iš Rusijos importuojamiems produktams nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių. Priešingai, palyginti su ankstesniais tyrimais, ūkininkų ir Sąjungos pramonės padėtis iš esmės nepasikeitė.

(401)

2020 m. rugsėjo 25 d. visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis Komisija ketino toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones. Taip pat buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Į pateiktą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(402)

Pastabų dėl faktų atskleidimo pateikė Sąjungos gamintojų asociacija, Rusijos eksportuojantys gamintojai, Rusijos gamintojų asociacija, viena naudotojų asociacija ir Rusijos Vyriausybė.

(403)

Gavus prašymą buvo surengti klausymai su FE, RTGA ir atrinktais eksportuojančiais gamintojais. RTGA ir visi atrinkti eksportuojantys gamintojai paprašė, kad nagrinėjant bylą dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas, ir klausymai dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui buvo surengti atitinkamai 2020 m. spalio 15 d. ir spalio 9 d.

(404)

2020 m. rugsėjo 30 d., spalio 1 d., spalio 21 d. ir spalio 28 d. Komisija pateikė papildomą bendrą ir (arba) konkrečiai bendrovei skirtą (-us) faktų atskleidimo dokumentą (-us), atsižvelgdama į tam tikrus po galutinio faktų atskleidimo gautus tvirtinimus. Be to, suinteresuotosioms šalims buvo nustatytas laikas pastaboms dėl šių papildomų faktų atskleidimo dokumentų pateikti. RTGA ir visi atrinkti eksportuojantys gamintojai pateikė pastabų dėl šių papildomų faktų atskleidimo dokumentų.

(405)

Po faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys tvirtino, kad netinkamai atskleidus faktus jos negalėjo prasmingai pasinaudoti savo teisėmis į gynybą, nes negalėjo veiksmingai pareikšti savo nuomonės dėl įtariamų faktų ir aplinkybių teisingumo ir aktualumo.

(406)

Pažymima, kad suinteresuotosioms šalims atskleisti visi esminiai faktai ir aplinkybės (nesvarbu, ar iš bendro, ar konkrečiai bendrovei skirto faktų atskleidimo dokumento), kuriais Komisija grindžia šiame reglamente padarytas išvadas. Be to, į visus suinteresuotųjų šalių prašymus pateikti papildomos informacijos buvo tinkamai atsižvelgta ir arba buvo pateikta papildomų paaiškinimų ir suteikta daugiau galimybių susipažinti su dokumentais ir peržiūrėtomis nekonfidencialiomis dokumentų versijomis, arba pateikta išsamių paaiškinimų, pagrindžiančių atsisakymą atskleisti informaciją (šiuo klausimu taip pat žr. 87 ir 88, 115 ir117 bei 284 konstatuojamąsias dalis dėl konkrečių argumentų ir Komisijos prieštaravimų). Todėl šie tvirtinimai turi būti atmesti.

(407)

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1722 importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui taikomos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos.

(408)

Po faktų atskleidimo naudotojų asociacija (140) pasiūlė, kad, jei Europos Komisija nuspręstų pratęsti priemonių taikymą, priemonių taikymas būtų pratęstas tik vieniems metams. Šis pasiūlymas buvo grindžiamas tuo metu Sąjungoje vyravusiomis žemomis gamtinių dujų kainomis ir mažu ūkininkų pelningumu.

(409)

Komisija pažymėjo, kad tokia trumpa priemonių trukmė būtų išimtinė, nes priemonės paprastai nustatomos 5 metų laikotarpiui. Atrodo, kad šiuo atveju nėra susiklosčiusi ypatinga padėtis, pateisinanti trumpesnį terminą. Kalbant apie gamtinių dujų kainas – negana to, kad seniau jos buvo nepastovios, kaip nurodyta 336 konstatuojamojoje dalyje, Pasaulio banko prognozėse nurodoma, kad 2023 m. gamtinių dujų kainos Sąjungoje pasieks 2016 m.(nagrinėjamojo laikotarpio pradžia) lygį. Kalbant apie ūkininkų pajamas, kaip nurodyta 366 konstatuojamojoje dalyje, jas lemia įvairūs veiksniai. Atlikus tyrimą nenustatyta aiškaus ryšio tarp amonio nitrato kainų ir ūkininkų pajamų, kaip paaiškinta 367 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(410)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik šių bendrovių, t. y. konkrečiai paminėtų juridinių asmenų, pagamintam importuojamam peržiūrimajam produktui. Bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtas, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, pagamintam importuojamam peržiūrimajam produktui šios normos negali būti taikomos – jam taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Visi prašymai taikyti šias individualias antidempingo muitų normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naujus gamybos ar pardavimo subjektus) turėtų būti nedelsiant teikiami Komisijai (141) kartu su visa svarbia informacija, visu pirma informacija apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pvz., minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus šis reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(411)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (142) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(412)

2020 m. spalio 13 d. įsigaliojo Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1317 (143) (toliau – naujas klasifikavimo reglamentas). Naujame klasifikavimo reglamente paaiškinta, kad tam tikri, daugiausia iš amonio nitrato pagaminti produktai priskiriami prie KN kodo 3602 00 00. Todėl Komisija atnaujino šiame reglamente nurodytus kodus, kurie įsigalioja nuo 2020 m. spalio 13 d., kad jie atitiktų minėtame reglamente išaiškintą teisingą klasifikavimą. Komisija primena, kad bet kuriuo atveju kodų sąrašas pateikiamas tik kaip informacija. Priemonių taikymo sritis apibrėžta nagrinėjamojo produkto apibrėžtyje. Produkto muitinis klasifikavimas gali pasikeisti.

(413)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,