4.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/38

(1)

Galiojančios antidempingo priemonės taikomos tam tikroms importuojamoms, inter alia, Korėjos Respublikos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1514/2002 (2) (toliau – pradinis tyrimas ir pradinės priemonės)

(2)

2008 m. spalio mėn. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1001/2008 (3) šių priemonių taikymas buvo išplėstas, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(3)

2014 m. gruodžio mėn. atlikus antrąją priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1283/2014 (4) šių priemonių taikymas buvo dar kartą išplėstas.

(4)

Šiuo metu visų Korėjos Respublikos bendrovių eksportui taikomas 44 % antidempingo muitas pagrįstas per pradinį tyrimą nustatytu žalos skirtumu.

(5)

2015 m. sausio mėn. Komisija gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašymas susijęs tik su prašymą pateikusio Korėjos eksportuojančio gamintojo – bendrovės „TK Corporation“ – dempingo aspektų tyrimu. Prašyme eksportuojantis gamintojas teigė, kad pasikeitė aplinkybės, kuriomis remiantis buvo nustatytos priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Eksportuojantis gamintojas pateikė prima facie įrodymų, kad nėra būtina toliau taikyti dabartinio lygio priemonę ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą.

(6)

Informavusi valstybes nares ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tarpinės peržiūros, kurią atliekant bus nagrinėjami tik su eksportuojančiu gamintoju susijusio dempingo aspektai, inicijavimą, Komisija 2015 m. vasario 18 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kurią atliekant bus nagrinėjami tik su eksportuojančiu gamintoju susiję dempingo aspektai.

(7)

Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė eksportuojančiam gamintojui, eksportuojančios šalies valdžios institucijoms ir Sąjungos pramonei. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti nuomonę raštu ir būti išklausytoms.

(8)

Siekdama gauti tyrimui reikalingos informacijos, Komisija nusiuntė eksportuojančiam gamintojui klausimyną ir per tam tikslui nustatytą laikotarpį gavo atsakymą.

(9)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga dempingui nustatyti. Tikrinamasis vizitas buvo surengtas eksportuojančio gamintojo patalpose.

(10)

Atliekant dempingo dydžio tyrimą nagrinėtas 2014 m. sausio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis).

(11)

Be tų duomenų, eksportuojantis gamintojas taip pat pateikė 2013 m. sąnaudų ir pardavimo duomenis ir pasiūlė pratęsti peržiūros tiriamąjį laikotarpį įtraukiant 2013 m., kad jo pardavimo į Sąjungą apimtys būtų tipiškesnės. Tačiau Komisija nustatė, kad įtraukus 2013 m., pardavimo apimčių (palyginus su bendra pardavimo ar gamybos apimtimi) arba pardavimo rūšių tipiškumas nepadidėtų (žr. 29 konstatuojamąją dalį). Todėl Komisija neturėjo pakankamo pagrindo nukrypti nuo įprastinio 12 mėnesių peržiūros tiriamojo laikotarpio reprezentatyvioms išvadoms dėl dempingo nustatyti.

(12)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas pakartojo savo teiginį, kad dėl didesnio peržiūros tiriamojo laikotarpio tipiškumo į jį turėtų būti įtraukti 2013 m. Jis teigė, kad palyginimas su bendra gamybos apimtimi nėra tinkamas ir kad į peržiūros tiriamąjį laikotarpį įtraukus 2013 m., jis bus tipiškesnis atsižvelgiant į produktų rūšis, pardavimo apimtis ir apyvartą.

(13)

Pagrindiniame reglamente nėra konkrečiai nurodyta, kaip turėtų būti įvertinamas peržiūros tiriamojo laikotarpio tipiškumas. Šiuo atveju, remiantis eksportuojančio gamintojo teiginiu, 2013 m. pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nesiekė nė pusės pardavimo Sąjungos rinkoje apimties peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nors abejais metais bendros pardavimo ir gamybos apimtys buvo panašios. Tokiu atveju akivaizdu, kad įtraukus 2013 m., eksportuojančio gamintojo pardavimų apimčių Sąjungoje tipiškumas sumažėtų, o išreiškus absoliučiais skaičiais, pagerėjimas būtų nedidelis.

(14)

Todėl Komisija patvirtina, kad nėra pagrįstos priežasties pratęsti peržiūros tiriamąjį laikotarpį ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui, kurį paprastai taiko Komisija.

(15)

Peržiūrimasis produktas – Korėjos Respublikos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės (išskyrus lietines jungiamąsias detales, junges ir jungiamąsias detales su įsriegtais sriegiais) iš geležies arba plieno (neįskaitant nerūdijančio plieno), kurių didžiausias išorinis skersmuo neviršija 609,6 mm ir kurios naudojamos privirinimui sandūriniu būdu arba kitiems tikslams, kurių KN kodai šiuo metu yra 7307 93 11, ex 7307 93 19 ir ex 7307 99 80 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(16)

Atlikus peržiūros tyrimą patvirtinta, kad eksportuojančio gamintojo gaminamo, vietos rinkoje ir eksportui, įskaitant Sąjungą, parduodamo produkto fizinės, techninės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pat kaip ir Sąjungos pramonės Sąjungoje parduodamų produktų.

(17)

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(18)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei bendra kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo per tiriamąjį laikotarpį eksportui į Sąjungą apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad eksportuojančio gamintojo bendras panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(19)

Po to Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo identiškos arba panašios į eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis.

(20)

Tuomet Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduoto kiekvienos rūšies produkto, kuris yra toks pats ar panašus į tam tikros rūšies produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu bendra tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % bendros tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad dauguma produktų rūšių buvo tipiškos.

(21)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį tiriamuoju laikotarpiu, siekdama nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(22)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

(23)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(24)

Normalioji vertė yra faktinė kiekvienos rūšies produkto, pelningai parduoto vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, vidaus rinkos kaina, jei:

(25)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad didžiosios dalies produktų pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuojama tik kaip pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(26)

Jei tam tikros rūšies panašus produktas įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo visai parduodamas arba nebuvo parduotas pakankamas jo kiekis, taip pat jei vidaus rinkoje tam tikros rūšies produkto parduotas kiekis nebuvo tipiškas, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(27)

Normalioji vertė apskaičiuota prie eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(28)

Tų rūšių produktų, kurių tipiškas kiekis nebuvo parduotas vidaus rinkoje, atžvilgiu pridėtos vidutinės PBA išlaidos ir sandorių įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje pelnas. Tų rūšių produktų, kurių visiškai nebuvo parduota vidaus rinkoje, atžvilgiu pridėtos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir visų sandorių įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje pelnas.

(29)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksportuojantis gamintojas į Sąjungą pardavė nereikšmingą kiekį nagrinėjamojo produkto – šis pardavimas sudarė nuo 0,1 iki 0,3 % jo gamybos apimties (skalė nurodyta dėl konfidencialumo). Be to, eksportuojantis gamintojas negalėjo įtikinamai įrodyti, kad su dalimi sandorių susijęs antidempingo muitas buvo faktiškai sumokėtas, o tai kelia abejonių, ar prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą Sąjungos muitų teritorijoje. Reikia pridurti, kad šis pardavimas buvo skirtas konkretiems trijų pirkėjų projektams pagal jų pateiktas jungiamųjų detalių specifikacijas. Be to, nagrinėjamasis produktas buvo parduotas rinkinyje su kitomis jungiamosiomis detalėmis ir produktais, kurie nėra nagrinėjamasis produktas. Todėl nuspręsta, kad yra didelė kryžminio kompensavimo rizika. Dėl pirmiau minėtų priežasčių nebuvo įmanoma atlikti dempingo prasmingos analizės, pagrįstos eksportuojančio gamintojo nagrinėjamojo produkto pardavimu į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(30)

Dėl nepakankamų eksporto į Sąjungą apimčių eksporto kainai nustatyti vertintas eksportas į trečiąsias šalis. Buvo nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas eksportuoja į keturias pagrindines rinkas, kurios kartu sudaro daugiau kaip 50 % eksportuojančio gamintojo pardavimo eksportui į trečiąsias šalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Likusią dalį sudaro kitos 39 eksporto kryptys, kuriose eksportuojančio gamintojo pardavimas eksportui svyruoja nuo 0,1 iki 5 %. Eksporto į šias šalis kainos labai skiriasi, ir tai rodo šių rinkų įvairovę. Daug įvairovės veiksnių (pavyzdžiui, konkurencijos sąlygos kiekvienoje iš rinkų) nėra žinoma. Todėl toliau buvo nagrinėjama, ar kuri nors iš pagrindinių eksportuojančio gamintojo eksporto kryčių galėtų būti laikoma Sąjungos rinkos atitikmeniu.

(31)

Jungtiniai Arabų Emyratai (toliau – JAE) yra didžiausia eksportuojančio gamintojo eksporto rinka – peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ji sudarė 15–18 % viso eksportuojančio gamintojo pardavimo eksportui pagal svorį ir 15–18 % pagal vertę. Tačiau JAE vidaus rinkoje nėra nagrinėjamojo produkto gamintojų. Todėl laikoma, kad šios rinkos ekonominė struktūra skiriasi nuo Sąjungos rinkos.

(32)

Kaip ir atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą, po kurios priimtas Reglamentas (ES) Nr. 1283/2014, nuspręsta, kad būtų tikslinga nagrinėti eksportuojančio gamintojo pardavimą į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV), kurios buvo antroji pagal dydį eksportuojančio gamintojo eksporto kryptis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad JAV rinka yra panašaus į Sąjungos rinką dydžio, joje veikia daug vietos gamintojų, tačiau taip pat yra daug importuojama. Taip pat patvirtina, kad JAV rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importo muito normos buvo nedidelės ir kad Korėjos importui nebuvo taikomi antidempingo muitai, todėl tai labai konkurencinga rinka. Be to, JAV apskritai yra pagrindinė Korėjos eksporto kryptis, kartu ir nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo – eksportas į JAV sudarė 7–12 % jo gamybos apimčių ir 11–14 % eksporto pardavimų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(33)

Atsižvelgiant į šio atvejo aplinkybes ir ypatumus, nuspręsta, kad šiam konkrečiam tyrimui JAV galėtų būti laikoma pagrįstu pagrindu eksporto kainai nustatyti, kadangi eksporto į Sąjungą apimtys nėra pakankamos. Todėl eksporto kainai nustatyti buvo naudojama patikrinta eksportuojančio gamintojo eksporto į JAV kaina, pakoreguota iki gamintojo kainų EXW sąlygomis, prireikus atsižvelgiant į, inter alia, transporto sąnaudas, muitus ir mokesčius.

(34)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas užginčijo, kad jo pardavimo Sąjungoje sandoriai negali būti naudojami tipinei eksporto kainai nustatyti dėl teisinių ir faktinių priežasčių.

(35)

Visų pirma, eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija eksporto kainą gali laikyti nepatikima tik tokiu atveju, jei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas ir importuotojas ar trečioji šalis yra susiję arba sudarę kompensacinį susitarimą. Visais kitais atvejais Komisija turėtų apskaičiuoti eksporto (į Sąjungą) kainos dempingą, o jei tai nedaroma, pažeidžiama PPO antidempingo susitarimo 2 straipsnio 3 dalis.

(36)

Šiuo atžvilgiu Komisija nesutinka su siauru pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies aiškinimu, kuris nėra pagrįstas teismų praktika. Iš tiesų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje nėra nurodyta, kad tyrimą atliekanti institucija privalėtų remtis netipiškų apimčių pardavimu eksportui, kurio kaina bet kokiu atveju negali būti laikoma reikšminga dėl 29 konstatuojamojoje dalyje nurodytų ir išsamiai aptariamų toliau šiame skyriuje aplinkybių. Todėl eksportuojančio gamintojo teiginiai turėtų būti atmesti.

(37)

Antra, eksportuojantis gamintojas teigė, kad, kalbant apie faktus, pardavimas Sąjungoje nebuvo nereikšmingas, ir nurodė sandorių, produktų rūšių ir su pardavimu į Sąjungą 2013 ir 2014 m. susijusių valstybių narių skaičių. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksportuojantis gamintojas išdavė tik 14 pardavimo į Sąjungą sąskaitų faktūrų. Eksportuojantis gamintojas neginčijo labai mažo 29 konstatuojamojoje dalyje nurodyto šio pardavimo į Sąjungą kiekio tonomis.

(38)

Trečia, eksportuojantis gamintojas teigė, kad, kalbant apie faktus, tai, kad pardavimas eksportui į Sąjungą buvo skirtas konkretiems projektams pagal jų specifikacijas, nėra svarbu ir kad jis pateikė tiesioginių įrodymų, jog kryžminio kompensavimo nebūta. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad faktų atskleidime nurodyta, kad pardavimo Sąjungos rinkoje pobūdis reiškė, kad buvo kryžminio kompensavimo su kitais produktais rizika, nors ir pripažinta, kad įrodymų, kuriais būtų galima patvirtinti arba paneigti kryžminį kompensavimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nenustatyta. Kadangi kryžminio kompensavimo klausimas faktų atskleidime nurodytas tik kaip rizika, tai buvo tik vienas iš veiksnių, į kuriuos Komisija atsižvelgė nustatydama pardavimo Sąjungoje tipiškumą (žr. 29 konstatuojamąją dalį).

(39)

Ketvirta, eksportuojantis gamintojas teigė, kad, kalbant apie faktus, Komisija gavo įrodymų, kad visos prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą Sąjungos rinkoje ir kad antidempingo muitai buvo sumokėti arba mokėtini.

(40)

Po faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas atsakė į Komisijos prašymą paaiškinti savo nuomonę šiuo klausimu, remiantis pirminiais Komisijos turimais dokumentais. Pateikti dokumentai leido patvirtinti, kad yra su maždaug puse į Sąjungą vykdyto pardavimo apimties susijusių sandorių muitų mokėjimo nepaaiškintų pažeidimų. Dėl sandorių, su kuriais susijusio 44 % antidempingo muito mokėjimo įrodymai negalėjo būti pateikti, pardavimo Sąjungoje kainos tampa akivaizdžiai nepatikimomis, kadangi šis pardavimas, tikėtina, įvykdytas remiantis klaidinga prielaida, kad antidempingo muitas neturi būti mokamas.

(41)

Penkta, „TK Corporation“ teigė, kad, kadangi tarpinė peržiūra buvo inicijuota naudojantis prima facie pardavimo eksportui į Sąjungą įrodymais, kurie rodė mažesnį dempingo skirtumą, turėtų būti įmanoma (galutinai nustatant dempingą) dempingo skirtumą apskaičiuoti remiantis pardavimu į Sąjungą. Šis teiginys atmestas. Pirma, tarpinei peržiūrai inicijuoti reikalingi įrodymai iš esmės savo pobūdžiu skiriasi nuo įrodymų, kuriais tyrimą atliekanti institucija grindžia galutines išvadas. Antra, atlikus tyrimą nustatyta, kad šis pardavimas negali būti pagrįstai naudojamas dėl visų šiame skyriuje aptartų priežasčių. Taip pat pažymėta, kad vien tik dėl galimybės apskaičiuoti dempingo skirtumą dempingo skirtumas netampa atitinkančiu visas atitinkamas pagrindinio reglamento nuostatas.

(42)

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pardavimo Sąjungoje kiekiai buvo tokie maži tiek absoliučiais, tiek palyginamaisiais skaičiais, be to, buvo teisėtų priežasčių suabejoti nemažos šio pardavimo dalies patikimumu dėl ne su apimtimis susijusių priežasčių, teiginys, kad Komisija neteisingai neatsižvelgė į pardavimą eksportui į Sąjungą eksporto kainai nustatyti, yra atmestas.

(43)

Galiausiai, 32 ir 33 konstatuojamosiose dalyse pateikta analize ir išvadomis, kurių eksportuojantis gamintojas neginčijo, aiškiai įrodoma, kad eksporto kaina buvo nustatoma deramai ir kad JAV gali būti laikoma pagrįstu pagrindu eksporto kainai nustatyti, kai nėra patikimų Sąjungos kainų.

(44)

Komisija eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(45)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguota atsižvelgiant į vežimo vidaus keliais, jūrų frachto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas sąnaudas.

(46)

Eksportuojančiam gamintojui Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(47)

Atsižvelgiant į tai, CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi išreikšti vidutinis svertinis dempingo skirtumas yra 32,4 %.

(48)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį Komisija taip pat tyrė, ar pasikeitusios aplinkybės gali būti pagrįstai laikomos ilgalaikėmis.

(49)

Atlikus šio aspekto tyrimą paaiškėjo, kad iš tiesų „TK Corporation“ įvyko struktūrinių pokyčių, dėl kurių sumažėjo sąnaudos ir padidėjo efektyvumas. Visų pirma, bendrovė 2010 m. atidarė antrą fabriką, o 2012 m. – trečią. Gerokai padidinus pajėgumus, buvo galima efektyviau perorganizuoti gamybos linijas ir sandėlių veiklą, o sąnaudas žymiai sumažinti. Šis sąnaudų sumažėjimas turėjo tiesioginio poveikio dempingo skirtumui. Mažai tikėtina, kad ši aplinkybė artimiausiu metu keistųsi taip, kad turėtų įtakos šioms išvadoms.

(50)

Todėl gali būti laikoma, kad aplinkybių pasikeitimas yra ilgalaikio pobūdžio ir kad tolesnis dabartinio lygio priemonės taikymas nėra pagrįstas.

(51)

ES nerūdijančio plieno sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių pramonės apsaugos komitetas pastebėjo, kad nepaisant struktūrinių pokyčių, kuriais „TK Corporation“ teigia sumažinusi sąnaudas ir padidinusi efektyvumą, „TK Corporation“ pelningumas (visos bendrovės) 2012–2014 m. nepadidėjo. Todėl ES nerūdijančio plieno sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių pramonės apsaugos komitetas išreiškė abejonių dėl pasikeitusių aplinkybių ilgalaikio pobūdžio ir jų poveikio dempingo skirtumui.

(52)

Komisija išnagrinėjo šį argumentą. Pirma, reikia pabrėžti, kad pasikeitusių aplinkybių ilgalaikis pobūdis vertinamas atsižvelgiant į pradinį 2002 m. tyrimą. Antra, bendrovės pelningumas ir jo tendencija nustatomi remiantis įvairiais veiksniais, o efektyvumas yra tik vienas šių veiksnių. Trečia, 49 konstatuojamojoje dalyje nurodytas sąnaudų sumažinimas susijęs tik su sąnaudomis, kurios gali būti susietos su toje pačioje konstatuojamojoje dalyje nurodytais struktūriniais pokyčiais. Pavyzdžiui, žaliavų, darbo jėgos ir energijos vidutinių sąnaudų tendencijos nėra tiesiogiai susijusios su efektyvumo padidėjimu, atsiradus dviem naujiems fabrikams. Galiausiai ES nerūdijančio plieno sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių pramonės apsaugos komitetas savo teiginį grindė nurodydamas bendrus „TK Corporation“ pelningumo duomenis, o ne su nagrinėjamuoju produktu konkrečiai susijusius duomenis. Todėl Komisija šį teiginį atmetė.

(53)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama siūlyti iš dalies keisti eksportuojančiam gamintojui taikomą muito normą, ir suteikta galimybė pateikti pastabų.

(54)

Atlikus peržiūros tyrimą, siūlomas koreguotas dempingo skirtumas ir antidempingo muito norma, taikytini „TK Corporation“ pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui, yra 32,4 %.

(55)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,