23.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 367/22

(1)

Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 248/2011 (3) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams, kurių KN kodai šiuo metu yra 7019 11 00, ex 7019 12 00 ir 7019 31 00.

(2)

2013 m. gruodžio 12 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė inicijuojanti antisubsidijų tyrimą dėl į Europos Sąjungą importuojamų tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės stiklo pluošto gijų produktų (toliau – pranešimas apie antisubsidijų tyrimo inicijavimą) (4).

(3)

Tyrimas inicijuotas 2013 m. spalio 28 d. Komisijai gavus skundą, kurį gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų tam tikrų stiklo pluošto gijų produktų Sąjungoje, vardu pateikė Europos stiklo pluošto gamintojų asociacija (APFE) (toliau – skundo pateikėjas). Skunde pateikti tam tikrų stiklo pluošto gijų produktų subsidijavimo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių, Komisijos nuomone, pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(4)

Prieš inicijuodama tyrimą ir vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 597/2009 (toliau – pagrindinis antisubsidijų reglamentas) 10 straipsnio 7 dalimi, Komisija pranešė KLR Vyriausybei gavusi tinkamais dokumentais pagrįstą skundą, kuriame teigiama, kad dėl subsidijuoto tam tikrų KLR kilmės stiklo pluošto gijų produktų importo Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Komisija pakvietė KLR Vyriausybę konsultuotis, kad būtų išsiaiškinta su skundo turiniu susijusi padėtis ir priimtas abi šalis tenkinantis sprendimas.

(5)

KLR Vyriausybė šį kvietimą priėmė ir 2013 m. gruodžio 5 d. buvo surengtos konsultacijos. Per konsultacijas nepavyko rasti abi šalis tenkinančio sprendimo. Tačiau Komisija deramai atsižvelgė į KLR Vyriausybės pateiktas pastabas dėl skunde išvardytų schemų. Po konsultacijų 2013 m. gruodžio 9 d. KLR Vyriausybė pateikė pastabų raštu.

(6)

KLR Vyriausybei pasiūlytos papildomos konsultacijos dėl papildomų schemų, kurios nustatytos atliekant tyrimą. Tačiau KLR Vyriausybė šį pasiūlymą atmetė, teigdama, kad jai nesuteikta pakankamai informacijos apie šias schemas.

(7)

Komisija gavo prašymą inicijuoti dalinę tarpinę galiojančių antidempingo priemonių peržiūrą (5), kurią atliekant nagrinėjama tik žala, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas) 11 straipsnio 3 dalį. Prašymą 2013 m. spalio 28 d. gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų tam tikrų stiklo pluošto gijų produktų Sąjungoje, vardu taip pat pateikė APFE.

(8)

2013 m. gruodžio 18 d. Komisija, nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų dalinei tarpinei peržiūrai inicijuoti, pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė inicijuojanti dalinę tarpinę peržiūrą (toliau – pranešimas apie dalinės tarpinės antidempingo priemonių peržiūros inicijavimą) (6) pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(9)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Tarybos įgyvendinimo reglamentu Nr. 248/2011 nustatytos galiojančios priemonės jam negalioja ir kad dabartinis peržiūros tyrimas dėl tuo reglamentu nustatytų galiojančių priemonių turėtų būti nutrauktas. Jis teigė, kad galiojančios priemonės pažeidžia PPO antidempingo susitarimą, kadangi šiam eksportuojančiam gamintojui atsisakyta taikyti individualų režimą pagal pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, nors priimant tą reglamentą tos priemonės jau galiojo. Pagrįsdamas šį tvirtinimą jis daro nuorodą į 2011 m. liepos 28 d. PPO Apeliacinės tarybos ataskaitą byloje DS397 (7).

(10)

Atsižvelgiant į 2011 m. liepos 28 d. PPO Apeliacinės tarybos ataskaitą byloje DS397 pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 5 dalis buvo iš dalies pakeista. (8) Pakeitimas taikomas visiems tyrimams, kurie inicijuoti po reglamento įsigaliojimo dienos (2012 m. rugsėjo 6 d.). Kiek tai susiję su eksportuojančiais gamintojais, kuriems taikomos iki tos dienos jau galiojusios priemonės, 2012 m. kovo 23 d. Komisija paskelbė pranešimą (9), kuriuo paragino ne rinkos ekonomikos šalių eksportuojančius gamintojus pateikti prašymą atlikti peržiūrą, jeigu jie mano, kad jiems taikomos priemonės turėtų būti peržiūrėtos atsižvelgiant į pirmiau minėtą Apeliacinės tarybos ataskaitą. Tame pranešime konkrečiai paminėtas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 248/2011. Komisija iš šio eksportuojančio gamintojo negavo tokio prašymo atlikti peržiūrą, jis taip pat nepateikė prašymo atlikti tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(11)

Todėl galiojančių priemonių galiojimui pavojaus nekyla ir tvirtinimas atmestas.

(12)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2012 m. spalio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(13)

Per antisubsidijų tyrimą ir dalinę tarpinę antidempingo priemonių peržiūrą atlikta žalos analizė pagrįsta tokia pačia Sąjungos pramonės apibrėžtimi, tais pačiais tipiškais Sąjungos gamintojais ir tuo pačiu tiriamuoju laikotarpiu ir, jei nenurodyta kitaip, padarytos tokios pačios išvados. Manyta, kad toks metodas tinkamas siekiant supaprastinti žalos analizę ir gauti nuoseklias abiejų tyrimų išvadas. Dėl šios priežasties atliekant abu tyrimus buvo atsižvelgta į bet kuriame iš šių tyrimų pateiktas pastabas dėl žalos.

(14)

Abiejuose pranešimuose apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti jai apie ketinimą dalyvauti atliekant abu tyrimus. Be to, Komisija konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams bei žinomoms susijusioms asociacijoms apie abiejų tyrimų inicijavimą ir paragino juos bendradarbiauti.

(15)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabų dėl abiejų tyrimų inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos tyrimų bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(16)

Abiejuose pranešimuose apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio antidempingo reglamento 17 straipsnį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 27 straipsnį ji gali taikyti atranką ir nagrinėjimui atrinkti pagrįstą skaičių eksportuojančių KLR gamintojų, nesusijusių importuotojų ir Sąjungos gamintojų.

(17)

Abiejuose pranešimuose apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atlikusi Sąjungos gamintojų atranką. Komisija bendroves atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos Sąjungoje ir pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi per TL ir geografiniu pasiskirstymu. Atrinktos trijų Sąjungos gamintojų gamyklos Belgijoje, Prancūzijoje ir Slovakijoje (10), kuriose pagaminama apie 52 % visų produktų Sąjungoje ir 49 % Sąjungos rinkoje parduodamų produktų. Todėl atranka laikyta tipiška Sąjungos pramonės atžvilgiu. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl laikinai atrinktų bendrovių.

(18)

Atliekant tyrimus KLR Vyriausybė teigė, kad per pirminį antidempingo tyrimą Sąjungos gamintojams, nenurodant priežasčių, taikytas kitoks atrankos metodas nei per šiuos tyrimus. KLR Vyriausybė tvirtino, kad i) Komisija jau buvo atrinkusi įmones prieš inicijavimą, taigi dar prieš inicijavimą ji nusprendė, kad atranka būtina, ii) atliekant pirminį tyrimą visos šalys, kurios pageidavo būti atrinktos, turėjo pateikti Komisijai informaciją per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo, tačiau šiuo atveju jau atrinkti gamintojai to daryti neprivalo, iii) abiejuose pranešimuose apie inicijavimą šalims, kurios pageidavo būti atrinktos, nebuvo nurodyta, kokią informaciją jos turi pateikti, kad būtų atrinktos, ir kad nepateikta jokios informacijos apie atrinktų gamintojų gamybos ir pardavimo apimtis, iv) taikytas atrankos kriterijus „atrinktos bendrovės, kurios pagamina didžiausią tipišką produkto kiekį ir kurias būtų galima tinkamai ištirti per turimą laikotarpį“ nebuvo įtrauktas į pagrindinio antidempingo reglamento 17 straipsnį ir juo remiantis atrinktos bendrovės neatitiko šios nuostatos.

(19)

Abiejuose pranešimuose apie inicijavimą Komisija paaiškino, kad, atsižvelgdama į didelį Sąjungos gamintojų skaičių ir siekdama baigti tyrimą per nustatytą laikotarpį, ji nusprendė taikyti atranką ir tuo pačiu metu pasiūlė laikinai atrinkti bendroves. Taikytas tas pats metodas, t. y. atranka, kaip ir ankstesniame tyrime. Laikinai atrinkus bendroves metodas nepasikeitė, o tik tapo veiksmingesnis, nes taip buvo galima laimėti laiko ir kartu visapusiškai užtikrinti teises į gynybą. Iš tiesų Komisija suteikė galimybę kitiems Sąjungos gamintojams, kurie mano, kad yra priežasčių, dėl kurių jie turėtų būti atrinkti, kreiptis į Komisiją, ar kitoms suinteresuotosioms šalims pateikti visą kitą svarbią su atranka susijusią informaciją. Galutinai atrenkant bendroves turėtų būti atsižvelgiama į visas gautas pastabas, jei jų pateikta. Kadangi dėl siūlomų atrinkti bendrovių jokių pastabų negauta, laikinai atrinktos bendrovės buvo patvirtintos. Dėl antrojo tvirtinimo: laikinai atrinkti gamintojai užpildė atrankos formą, kurioje nurodyta būtina informacija, kad Komisija galėtų laikinai atrinkti bendroves. Atrankos forma ir atsakymai pateikti nekonfidencialioje byloje ir su jais buvo galima susipažinti. Dėl trečiojo tvirtinimo galima pasakyti, kad šalys, kurios pageidavo būti atrinktos, buvo paragintos kreiptis į Komisiją per 15 dienų nuo abiejų pranešimų apie inicijavimą paskelbimo ir jos turėjo galimybę susipažinti su nekonfidencialia byla, kurioje buvo pateiktos atrankos formos. Šiose atrankos formose pateikta informacijos apie gamybos ir pardavimo apimtis. Ketvirtasis tvirtinimas taip pat yra nepagrįstas, nes pagrindinio antidempingo reglamento 17 straipsnio 1 dalyje daroma aiški nuoroda į didžiausią tipišką kiekį, kurį būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį.

(20)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė pakartojo savo tvirtinimus dėl tariamo procedūrinio nenuoseklumo vykdant Sąjungos gamintojų atranką prieš abiejų tyrimų inicijavimą ir pabrėžė, kad: i) Komisijos pateikti argumentai dėl tyrimo atlikimo per nustatytą laikotarpį yra nepagrįsti, nes pagal pagrindinio antidempingo reglamento 17 straipsnio 2 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 27 straipsnio 2 dalį aiškiai numatyta, kad atranka atliekama po abiejų tyrimų inicijavimo ir remiantis pastabomis, gautomis per tris savaites nuo abiejų tyrimų inicijavimo, ii) laikinai atrinkti bendroves yra šališka arba neobjektyvu ir dėl to būtų galėjusi sumažėti kitų Sąjungos gamintojų motyvacija pranešti apie save ir iii) Komisija nesuteikė kitiems Sąjungos gamintojams trijų savaičių laikotarpio pranešti apie save.

(21)

Pagrindinio antidempingo reglamento 17 straipsnio 2 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 27 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „pirmenybė dėl atrankos teikiama tariantis su suinteresuotomis šalimis ir gavus jų sutikimą, jei tokios šalys praneša apie save ir sudaro galimybes gauti pakankamai informacijos per tris savaites nuo tyrimo pradžios“. Dėl pirmojo tvirtinimo: pagrindiniame antidempingo reglamente ir pagrindiniame antisubsidijų reglamente Komisijai nedraudžiama inicijuojant tyrimą pasiūlyti laikinai atrinktas bendroves, dėl kurių šalys raginamos teikti pastabas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos gamintojai (arba bent didelė jų dalis) pritaria skundui, ir atsižvelgiant į informaciją, pateiktą atrankos formose, Komisija turėjo reikiamą informaciją apie Sąjungos pramonę, kad inicijuodama tyrimą galėtų laikinai atrinkti bendroves. Dėl šios turimos informacijos Sąjungos gamintojų atranka skiriasi nuo atrankos, taikytos eksportuojantiems gamintojams. Dėl antrojo ir trečiojo tvirtinimų galima pasakyti, kad pranešimuose apie inicijavimą nurodyta, kad Sąjungos gamintojai, kurie mano, kad turėtų būti atrinkti, turi kreiptis į Komisiją per 15 dienų. Komisija nesupranta, kaip tai pažeidžia pagrindinį reglamentą arba gali būti laikoma šališku, neobjektyviu ar net motyvaciją mažinančiu veiksniu.

(22)

KLR Vyriausybė teigė, kad atrinktos bendrovės nėra tipiškos, nes neatrinkta nė viena didelės apimties uždarąją gamybą vykdanti bendrovė, todėl dalis vidaus pramonės paprasčiausiai nebuvo įvertinta.

(23)

Šis tvirtinimas atmestas, nes atrinkti Sąjungos gamintojai iš tiesų vykdė pardavimą uždarajam naudojimui. Be to, KLR Vyriausybė nenurodė, kuris Sąjungos gamintojas turėjo būti įtrauktas ir kurio įtraukti nereikėjo.

(24)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad atrinkti Sąjungos gamintojai nebuvo tipiški, nes nė vienas atrinktas Sąjungos gamintojas negamino ir (arba) nepardavinėjo kapotų sruogų demblių.

(25)

Iš tiesų, atrinktos trijų Sąjungos gamintojų bendrovės negamino kapotų sruogų demblių, tačiau jos gamino demblius iš gijų ir kitų rūšių pagrindinį produktą. Todėl atrinktos bendrovės laikytos tipiškomis, nes jose pagaminama apie 52 % visų produktų Sąjungoje ir 49 % visų Sąjungos rinkoje parduodamų produktų, ir jos yra gerai geografiškai pasiskirsčiusios. Tai, kad atrinkti Sąjungos gamintojai negamino vieno iš daugelio rūšių produktų, šios išvados nekeičia.

(26)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti abiejuose pranešimuose apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(27)

Atsižvelgiant į tai, kad tik du nesusiję importuotojai pateikė atrankos formos atsakymus, atranka buvo nebūtina.

(28)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų eksportuojančių KLR gamintojų pateikti pranešimuose apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR nuolatinės atstovybės Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(29)

Aštuoni eksportuojantys nagrinėjamosios šalies gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 27 straipsnio 1 dalį ir pagrindinio antidempingo reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko tris eksportuojančius gamintojus, kuriems tenka didžiausia tipiška eksporto apimtis ir kuriuos būtų galima tinkamai ištirti per turimą laikotarpį. Pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 27 straipsnio 2 dalį ir pagrindinio antidempingo reglamento 17 straipsnio 2 dalį visi žinomi susiję eksportuojantys gamintojai ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijos paraginti pateikti pastabų dėl laikinai atrinktų bendrovių. Jokių pastabų negauta. Todėl Komisija nusprendė pasirinkti atrinktas bendroves ir visoms suinteresuotosioms šalims buvo atitinkamai pranešta apie galutinai atrinktas bendroves.

(30)

Atrinkti šie eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės:

(31)

Remiantis atrankos formų atsakymais atrinktų bendrovių eksporto apimtis sudarė 78 % visos KLR pardavimo eksportui į Sąjungą apimties per TL.

(32)

Komisija nusiuntė klausimynus KLR Vyriausybei, visiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams, kurie to paprašė, taip pat atrinktiems Sąjungos gamintojams, naudotojams ir prekybos asociacijoms, kurie apie save pranešė per abiejuose pranešimuose apie inicijavimą nurodytą laikotarpį.

(33)

Klausimyno atsakymus pateikė Vyriausybė, trys atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai, trys atrinkti Sąjungos gamintojai, 14 naudotojų ir 2 nesusiję importuotojai. Tačiau vieno naudotojo pateikti atsakymai buvo nepakankami, todėl Komisija negalėjo atlikti tinkamos šių duomenų analizės, nors ir išsiuntė kelis priminimus.

(34)

Be to, stiklo pramonei atstovaujanti asociacija „Glass Alliance Europe“ savo narių vardu pranešė apie save kaip suinteresuotąją šalį ir pateikė pareiškimą dėl savo pozicijos.

(35)

Pastabos raštu taip pat gautos iš kelių naudotojų asociacijų, visų pirma Danijos vėjo pramonės asociacijos, Danijos plastiko federacijos ir „Groupement de la Plasturgie Industrielle et des Composites“ (GPIC), taip pat „Siemens Wind Power AG“.

(36)

Be to, pastabų pateikė Kinijos lengvosios pramonės ir amatų importo ir eksporto prekybos rūmai (CCCLA).

(37)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo, žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio antidempingo reglamento 16 straipsnį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 26 straipsnį atlikti KLR Vyriausybės ir šių bendrovių patalpose:

(38)

KLR Vyriausybė iš esmės teigė, kad jos teisės į gynybą, kiek tai susiję su prieiga prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtų bylų, buvo pažeistos, nes nekonfidencialioje byloje trūko informacijos nenurodant pagrįstos priežasties arba nepateikiant pakankamai išsamių santraukų arba, išskirtiniais atvejais, nenurodant nekonfidencialios santraukos nepateikimo priežasčių.

(39)

Komisija manė, kad nekonfidencialioje suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje pateikta pakankamai informacijos, kad suinteresuotosios šalys galėtų patikrinti duomenis, kuriuos Komisija naudojo atlikdama savo analizę, todėl šis tvirtinimas laikytas nepagrįstu. Vyriausybei pranešta apie priežastis, kuriomis remdamasi Komisija nusprendė, kad šie tvirtinimai yra nepagrįsti.

(40)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė ir vienas eksportuojantis gamintojas pakartojo, kad konfidencialumo nuostata buvo naudojamasi pernelyg plačiai ir paprašė atskleisti, kokių rūšių produktą pardavė Sąjungos gamintojai, ir bendrą kiekį pagal PKN.

(41)

Komisija mano, kad teisės į gynybą pažeistos nebuvo, nes visi eksportuojantys gamintojai gavo specialų atskleidimo dokumentą, kuriame nurodyti atrinktų Sąjungos gamintojų pagamintų produktų, dėl kurių buvo konkuruojama su KLR, PKN. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(42)

Abiejuose tyrimuose nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kuris apibrėžtas Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 248/2011 ir aprašytas abiejuose pranešimuose apie inicijavimą, t. y. KLR kilmės ne ilgesnės kaip 50 mm kapotos stiklo pluošto sruogos, stiklo pluošto pusverpaliai, išskyrus impregnuotus ir padengtus stiklo pluošto pusverpalius, kurių degimo nuostoliai yra didesni nei 3 % (kaip nustatyta ISO standarte 1887), ir iš stiklo pluošto gijų pagaminti dembliai, išskyrus stiklo vatos demblius (toliau – nagrinėjamasis produktas arba stiklo pluošto gijų produktai), kurių KN kodai šiuo metu yra 7019 11 00, ex 7019 12 00 ir 7019 31 00 (šis kodas 2014 m. sausio 1 d. pakeitė kodą 7019 31 10).

(43)

Nagrinėjamasis produktas – žaliava, dažniausiai naudojama kompozitų gamintojų pramonėje termoplastinėms ir termoreaktyvioms dervoms armuoti. Gauti kompozitai (stiklo pluošto gijomis armuoti plastikai) naudojami įvairiuose pramonės sektoriuose: automobilių, elektros bei elektronikos, vėjo jėgainių sparnų gamybos, statybos, talpyklų bei vamzdynų ir vartojimo prekių gamybos, aviacinės kosminės ir karinės pramonės ir kt. sektoriuose.

(44)

Šiame tyrime nagrinėjami trijų pagrindinių rūšių stiklo pluošto gijų produktai: kapotos sruogos (11), pusverpaliai (12) ir dembliai (13) (išskyrus stiklo vatos demblius). Atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant skirtingo pavidalo ir galimo skirtingo įvairių rūšių produktų galutinio panaudojimo, visų skirtingų rūšių nagrinėjamojo produkto pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios ir jis iš esmės naudojamas toms pačioms paskirtims.

(45)

Paskelbus abu pranešimus apie inicijavimą CCCLA pateikė pastabą, kad abiejuose pranešimuose apie inicijavimą nurodytas KN kodas 7019 31 10, nors skundo pateikėjas nurodė KN kodą 7019 31 00, ir kad pastarasis kodas nebeegzistuoja. Jie teigė, kad produktai, kurie anksčiau klasifikuoti priskiriant KN kodą 7019 31 00, dabar klasifikuojami priskiriant du skirtingus KN kodus: 7019 31 10 (stiklo pluošto dembliai iš gijų) ir 7019 31 90 (kiti stiklo pluošto dembliai). Atsižvelgiant į tai, kad atliekant šiuos tyrimus nagrinėjami tam tikri stiklo pluošto gijų produktai, CCCLA mano, kad produktai, klasifikuojami priskiriant KN kodą 7019 31 90, t. y. ne iš gijų pagaminti stiklo pluošto dembliai, neturėtų būti įtraukti į nagrinėjamojo produkto apibrėžtąją sritį.

(46)

Šis tvirtinimas neturi prasmės, nes toks produktas visų pirma nėra nagrinėjamasis produktas.

(47)

Skundo pateikėjas paminėjo KN kodą ex 7019 31 00 ir aiškiai nurodė, kad stiklo vatos dembliai (t. y. kiti dembliai arba ne iš gijų pagaminti stiklo pluošto dembliai) neįtraukiami. Todėl prieš KN kodą pridedamos raidės „ex“.

(48)

Abu pranešimai apie inicijavimą buvo paskelbti 2013 m. gruodžio mėn. ir juose nurodyta „kurio KN kodai šiuo metu yra […] 7019 31 10“. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. produktai, kurių KN kodas anksčiau buvo 7019 31 00, buvo padalinti į produktus, kuriems priskiriami KN kodai 7019 31 10 ir 7019 31 90, ne iš gijų pagaminti stiklo pluošto dembliai, neįtraukiami į pranešimą apie inicijavimą, nes jame nurodyta „kurio KN kodai šiuo metu yra […] 7019 31 10“.

(49)

Tačiau dabartiniame reglamente teigiama „kurių KN kodai šiuo metu yra […] 7019 31 00“, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. KN kodai 7019 31 10 ir 7019 31 90 buvo vėl sujungti ir kad KN kodas 7019 31 90 buvo praktiškai nenaudojamas (nes kiti stiklo pluošto dembliai, t. y. stiklo vatos dembliai, buvo klasifikuojami priskiriant KN kodą 7019 39 00).

(50)

Todėl argumentas dėl KN kodo 7019 31 90 neįtraukimo nėra svarbus.

(51)

Vienas naudotojas prašė neįtraukti tekstūrinių pusverpalių (14) į produkto apibrėžtąją sritį remdamasis tuo, kad Sąjungos stiklo pluošto gijų gamintojai jų negamina.

(52)

Tačiau trys bendrovės Sąjungoje buvo identifikuotos kaip tekstūrinių pusverpalių gamintojos, turinčios pakankamai pajėgumų patenkinti rinkos poreikius. Atlikus tyrimus nustatyta, kad, nepaisant galimo skirtingo galutinio panaudojimo, visų skirtingų rūšių nagrinėjamojo produkto pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios ir jis iš esmės naudojamas toms pačioms paskirtims. Todėl prašymas neįtraukti tekstūrinių pusverpalių į produkto apibrėžtąją sritį atmestas.

(53)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė teigė, kad tekstūriniai pusverpaliai neturėtų būti įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, nes i) tekstūrinius pusverpalius nedideliais kiekiais rinkai tiekė tik vienas Sąjungos gamintojas, todėl joks tokių produktų importas negalėjo daryti žalos Sąjungos pramonei, ii) tekstūriniai pusverpaliai skiriasi nuo tiesioginių pusverpalių, nes pastarieji pasižymi geresniu skersiniu ir išilginiu stiprumu, kuris būdingas tempiamosios ekstruzijos būdu išgautiems kompozitams, ir jų gamybos procesas yra kitoks, ir iii) priešingai nei per pirminį antidempingo tyrimą verpalų atžvilgiu, Komisija mano, kad ribotas pakeičiamumas nėra reikšmingas veiksnys, kuriuo remiantis būtų galima neįtraukti tekstūrinių pusverpalių į produkto apibrėžtąją sritį.

(54)

Dėl pirmojo tvirtinimo Komisija pakartoja, kad keli Sąjungos gamintojai turi pajėgumų patenkinti rinkos tekstūrinių pusverpalių poreikius, tačiau šiuo metu tik vienas gamintojas parduoda šios rūšies produktą. KLR Vyriausybės argumentas, kad šiuo metu tik vienas Sąjungos gamintojas parduoda šį produktą, iš tiesų yra žalos įrodymas, nes tai reiškia, kad naudotojai perėjo prie kitų tiekėjų už Sąjungos ribų, visų pirma, iš KLR.

(55)

Dėl antrojo tvirtinimo galima pasakyti, kad tekstūrinių pusverpalių gamybos procesas yra toks pat kaip ir įprastų pusverpalių, išskyrus papildomą etapą, kuriame į pusverpalį pučiamas oras, ir tam reikalinga tik palyginti nebrangi papildoma įranga, taigi dėl to pagrindinės techninės ir fizinės produkto savybės nesikeičia. Tekstūriniai pusverpaliai tik atrodo tankesni nei įprasti pusverpaliai.

(56)

Dėl trečiojo tvirtinimo Komisija laikėsi tokio paties požiūrio kaip ir ankstesniame tyrime, kuriame tekstūriniai pusverpaliai taip pat buvo nagrinėjamojo produkto dalis ir prašymas jų neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį buvo atmestas. Argumentų, kuriais remiantis būtų galima padaryti kitokią išvadą, nepateikta.

(57)

Todėl prašymas neįtraukti tekstūrinių pusverpalių į produkto apibrėžtąją sritį atmestas.

(58)

KLR Vyriausybė paprašė neįtraukti produktų, dėl kurių Sąjungos pramonė nekonkuruoja su importu iš Kinijos (kaip nurodyta nekonfidencialioje skundo dėl antisubsidijų versijoje), į produkto apibrėžtąją sritį. Nurodyti produktai buvo drėgno naudojimo kapotos sruogos (DNKS) ir dembliai.

(59)

DNKS laikymo trukmė yra ribota ir transporto išlaidos didesnės dėl papildomo vandens kiekio svorio. Vis dėlto DNKS prekiaujama visame pasaulyje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant šiek tiek skirtingo pavidalo ir galimo skirtingo galutinio panaudojimo, visų skirtingų rūšių nagrinėjamojo produkto pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios ir jis iš esmės naudojamas toms pačioms paskirtims. DNKS ir dembliai, kaip ir visų kitų rūšių nagrinėjamasis produktas, naudojami kaip sutvirtinamoji medžiaga. Be to, KLR Vyriausybės tvirtinimas, kad kai kuriais Kinijos stiklo pluošto gijų produktais Sąjungos rinkoje dar neprekiaujama dideliais kiekiais, nereiškia, kad ateityje įmonių elgesys, susijęs su šių konkrečių rūšių produktų eksportu, nepasikeis. Todėl prašymas neįtraukti šių produktų į produkto apibrėžtąją sritį atmestas.

(60)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė tvirtino, kad i) tik vienas Sąjungos gamintojas gamina DNKS ir todėl joks tokių produktų importas negalėjo daryti žalos Sąjungos pramonei, ii) Sąjungos gamintojai nepatiria jokios žalos dėl minėtų produktų, nes Sąjungos pramonė skundo nekonfidencialioje versijoje teigė, kad iš šių produktų jie gali gauti didesnį nei 8–10 % pelną, iii) DNKS sudėtyje esančio vandens kiekis yra didesnis, jų laikymo trukmė yra ribota ir gamybos procesas yra kitoks, todėl fizinėmis ir cheminėmis savybėmis jie skiriasi nuo įprastų kapotų sruogų, iv) priešingai nei per ankstesnį antidempingo tyrimą verpalų atžvilgiu, Komisija mano, kad ribotas pakeičiamumas nėra reikšmingas veiksnys, kuriuo remiantis būtų galima neįtraukti DNKS ir demblių į produkto apibrėžtąją sritį.

(61)

Pirmasis tvirtinimas atmestas, nes keli Sąjungos gamintojai parduoda DNKS, todėl dėl šios rūšies produkto Sąjungos pramonei gali būti daroma žala.

(62)

Dėl antrojo tvirtinimo: tai, kad kai kurių rūšių produktai tam tikrais laikotarpiais yra pelningi, nėra pakankama priežastis neįtraukti šių rūšių produktų į produkto apibrėžtąją sritį. Be to, DNKS į Sąjungą importuojama daug mažiau nei kitų stiklo pluošto gijų produktų. Todėl šios vienintelės rūšies produkto pelno dydis nėra tipiškas nagrinėjamajam produktui.

(63)

Dėl trečiojo tvirtinimo galima pasakyti, kad nagrinėjamojo produkto apibrėžtyje nedaroma nuoroda į jo vandens kiekį. Todėl DNKS neįtraukimo į produkto apibrėžtąją sritį negalima pagrįsti remiantis jų sudėtyje esančiu vandens kiekiu. Be to, DNKS gamybos procesas yra toks pats kaip sauso naudojimo kapotų sruogų (SNKS), išskyrus tai, kad DNKS gamyboje yra vienu gamybos etapu (džiovinimo etapu) mažiau.

(64)

Dėl ketvirtojo tvirtinimo Komisija laikėsi tokio paties požiūrio kaip ir ankstesniame antidempingo tyrime, kuriame DNKS taip pat buvo nagrinėjamojo produkto dalis. Argumentų, kuriais remiantis būtų galima padaryti kitokią išvadą, nepateikta.

(65)

Todėl prašymas neįtraukti DNKS į produkto apibrėžtąją sritį atmestas.

(66)

Taip pat kaip ankstesniame antidempingo tyrime nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto ir KLR vidaus rinkoje gaminamų ir parduodamų stiklo pluošto gijų produktų, taip pat Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamų ir parduodamų stiklo pluošto gijų produktų pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtys yra tokios pačios. Todėl atliekant šiuos tyrimus šie produktai laikomi panašiais produktais pagal pagrindinio antidempingo reglamento 1 straipsnio 4 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 2 straipsnio c punktą.

(67)

KLR nacionalinės ekonomikos ir socialinės raidos 12-ajame penkmečio plane pabrėžiama strateginė KLR Vyriausybės vizija tobulinti ir skatinti pagrindinių pramonės sektorių veiklą, be kita ko, stiklo pluošto produktų gamybą. Visų pirma, 12-ojo penkmečio plano 9 skyriuje, susijusiame su gamybos pramonės pertvarkymu ir modernizavimu, teigiama:

„Daug dėmesio skirsime naujų medžiagų, pvz., fotovoltinio stiklo, ypač plono stiklo pagrindo, specialaus stiklo pluošto ir specialios keramikos kūrimui.“

(68)

Šio plano 9 skyriaus, 3 skirsnyje, susijusiame su technologiniu įmonių modernizavimu, teigiama, kad KLR Vyriausybė „[…] skatins įmones gerinti savo galimybes kurti naujus produktus, didinti savo produktų technologinį turinį ir pridėtinę vertę bei sparčiau atnaujinti ir tobulinti savo produktus“.

(69)

Be to, to paties plano 10 skyriaus 1 skirsnyje nustatyta:

„Plėtojant naujų medžiagų pramonę dėmesio bus skiriama naujoms funkcinėms medžiagoms, pažangioms konstrukcinėms medžiagoms, padidinto atsparumo pluoštams ir iš jų gaminamiems kompozitams, taip pat bendrosios paskirties pagrindinėms medžiagoms.“

(70)

Inovacijų ir naujų medžiagų svarba yra aiškiai išdėstyta tiek 12-ojoje Pramonės technologinių inovacijų penkmečio programoje, tiek Nacionaliniame ilgo laikotarpio mokslo ir technologijų vystymo plane (2006–2020 m.).

(71)

Be to, 2011 m. Pramonės struktūros koregavimų žinyne (Sprendimas Nr. 9) aiškiai nurodoma, kad „E tipo stiklo pluošto gijų tempimo krosnis […], padidinto atsparumo stiklo pluošto ir jo produktų kūrimas ir gamyba“ laikomi skatinamuoju pramonės sektoriumi. Taip pat Užsienio kapitalo pramonės sektorių gairių kataloge, kuriame išvardyti pramonės sektoriai, kuriuose skatinamos užsienio investicijos (15), aiškiai nurodyta stiklo pluošto produktų ir specialaus stiklo pluošto gamyba.

(72)

KLR Vyriausybė teigė, kad šie planai yra tik neprivalomo pobūdžio gairės. Tačiau 12-ajame penkmečio plane aiškiai nurodyta, kad jis yra teisiškai privalomas:

„Šį planą apsvarstė ir patvirtino Nacionalinis liaudies kongresas ir jis turi įstatymo galią.“

(73)

Po atskleidimo KLR Vyriausybė teigė, kad nagrinėjamasis produktas yra tik standartinis stiklo pluošto produktas (E tipo stiklas), o ne technologiniu požiūriu pažangesnis padidinto atsparumo stiklo pluoštas (specialios paskirties stiklo pluoštas arba S tipo stiklas). Todėl atliekant šį tyrimą nagrinėjamasis produktas nepriskiriamas skatinamiesiems pramonės sektoriams, nes skatinamųjų pramonės sektorių veikla yra susijusi tik su specialiu stiklo pluoštu ir padidinto atsparumo stiklo pluoštu. KLR Vyriausybė remiasi, be kita ko, 12-uoju penkmečio planu, kuriame nurodytas tik padidinto atsparumo stiklo pluoštas ir specialus stiklo pluoštas.

(74)

Pirma, nagrinėjamasis produktas yra tam tikri stiklo pluošto gijų produktai. Produkto apibrėžtyje neskiriama, ar tie produktai yra pagaminti iš standartinio stiklo pluošto (toliau – E tipo stiklas), ar specialaus stiklo pluošto (S tipo stiklo). Antra, nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė prašymo neįtraukti produkto, kuriame būtų tvirtinama, kad specialus stiklo pluoštas neturėtų būti įtrauktas į produkto apibrėžtąją sritį. Trečia, KLR Vyriausybė neužginčijo to, kad ji skatina specialaus stiklo pluošto kūrimą. Iš tiesų, net standartinio stiklo pluošto produktai nurodyti kaip pramonės sektorius, kuriame skatinamos užsienio investicijos (žr. 71 konstatuojamąją dalį).

(75)

Bet kuriuo atveju, net jei ir būtų pripažinta, kad KLR Vyriausybė skatina tik padidinto atsparumo stiklo pluošto (pvz., S tipo stiklo) kūrimą, atlikus tyrimą nenustatyta jokių skirtumų tarp standartinio stiklo pluošto ir specialaus stiklo pluošto pramonės sektorių. Priešingai, visus stiklo pluošto produktus, neatsižvelgiant į tai, ar jie pagaminti iš E tipo stiklo ar padidinto atsparumo stiklo pluošto (pvz., S tipo stiklo), gamina ta pati stiklo pluošto pramonė. Šiuo atžvilgiu Komisija visų pirma nustatė, kad visi atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai savo gamybos procese naudoja tiek standartinį stiklo pluoštą (E tipo stiklą), tiek padidinto atsparumo stiklo pluoštą (pvz., S tipo stiklą) ir kad nenustatyta jokios priemonės, kuria būtų ribojama vienam gamybos segmentui teikiama parama, nesvarbu, ar tai lengvatinės paskolos, ar žemėnaudos teisių suteikimas. Taigi remiantis tuo, kad aiškiai skatinama kurti padidinto atsparumo stiklo pluošto produktus, negalima teisiškai arba faktiškai neįtraukti pagrindinės stiklo pluošto pramonės į bendrą strateginę politiką, kuria įmonės skatinamos gerinti savo galimybes kurti naujus produktus, didinti savo produktų technologinį turinį ir pridėtinę vertę bei sparčiau atnaujinti ir tobulinti savo produktus.

(76)

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tvirtinimas, jog nagrinėjamasis produktas nepriklauso skatinamiesiems pramonės sektoriams, yra nepagrįstas ir todėl atmetamas.

(77)

Be to, Valstybės tarybos sprendime Nr. 40 dėl pramoninės struktūros koregavimų skatinimo laikinųjų nuostatų skelbimo ir įgyvendinimo (kuris kartu su Pramoninės struktūros koregavimų skatinimo laikinosiomis nuostatomis vadinamas Sprendimu Nr. 40) teigiama, kad KLR Vyriausybė aktyviai rems įvairių pramonės sektorių plėtrą (16).

(78)

Nors Sprendime Nr. 40 konkrečiai nenurodytas stiklo pluošto gijų pramonės sektorius arba bendresne prasme naujų medžiagų pramonės sektorius, vis dėlto jame nurodoma visoms finansų įstaigoms kreditinę paramą teikti tik skatinamiesiems projektams ir numatoma įgyvendinti „kitą lengvatinę politiką, skirtą skatinamiesiems projektams“ (17). Todėl galima daryti išvadą, kad Sprendimo Nr. 40 nuostatos buvo taikomos stiklo pluošto gijų pramonės sektoriui.

(79)

KLR Vyriausybė teigė, kad Sprendimas Nr. 40 tik reiškia, kad skatinamieji pramonės sektoriai turėtų gauti kreditinę paramą „pagal kreditų teikimo principus“, ir kad iš to negalima daryti išvados, kad tokia parama turėtų būti suteikta lengvatiniu pagrindu.

(80)

Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad atrinktos bendrovės gavo naudos pagal lengvatinio skolinimo politiką. Iš tiesų, kai kurios nuostolių patiriančios bendrovės ir toliau gavo finansavimą lengvatinėmis sąlygomis. Todėl Komisija atmeta KLR Vyriausybės tvirtinimą, kad stiklo pluošto gijų pramonei buvo skolinama pagal kreditų teikimo principus. Esmė – pagal Sprendimą Nr. 40 visos finansų įstaigos turi teikti kreditus skatinamiesiems pramonės sektoriams, prie kurių priskiriamas stiklo pluošto gijų pramonės sektorius, ir kad tokia parama de facto skirta lengvatinėmis sąlygomis.

(81)

Nacionalinėse vidutinio ir ilgo laikotarpio mokslo ir technologijų vystymo gairėse (2006–2020 m.) žadama „daugiausia dėmesio skirti politikos finansavimui“, „raginti finansų įstaigas suteikti lengvatinę kreditinę paramą pagrindiniams nacionaliniams mokslo ir technologijų industrializacijos projektams“, „skatinti finansų įstaigas gerinti ir stiprinti finansų paslaugas aukštųjų technologijų įmonėms“ ir „įgyvendinti lengvatinę mokesčių politiką aukštųjų technologijų įmonių vystymui skatinti“.

(82)

Stiklo pluošto gijų gamyba atitinka aukštųjų technologijų įmonės aprašymą, kaip matyti iš daugelio gamintojų, kuriems KLR suteiktas naujų ir aukštųjų technologijų gamintojo statusas. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad kai kurioms atrinktoms bendrovėms suteiktas Aukštųjų ir naujų technologijų įmonių sertifikatas, ir tokioms įmonėms galėtų būti taikomas minėtose Nacionalinėse vidutinio ir ilgo laikotarpio mokslo ir technologijų vystymo gairėse (2006–2020 m.) nurodytas lengvatinis režimas.

(83)

Per tikrinamąjį vizitą vienoje iš KLR bendrovių nustatyta, kad bendrovė pakeitė audito patikrintą finansinę ataskaitą, kurią ji iš pradžių pateikė Komisijai atsakydama į antisubsidijų klausimyną. Bendrovė savo noru šios informacijos neatskleidė ir tai, kad egzistavo kita audito patikrinta finansinė ataskaita, atskleista tik tuomet, kai bendrovės paprašyta pateikti finansinės ataskaitos originalą. Be to, ši nauja ataskaita buvo pateikta tik kinų kalba. Kadangi pateikus du audito patikrintų finansinių ataskaitų rinkinius pažeisti Tarptautiniai audito standartai (Nr. 560 dėl vėlesnių įvykių), tikrinimą atliekanti grupė pabrėžė, kad šis klausimas yra labai svarbus, nes kyla abejonių dėl pateikto finansinių ataskaitų rinkinio patikimumo. Bendrovė paaiškino, kad audito patikrintų finansinių ataskaitų rinkinyje, kurį ji iš pradžių pateikė atsakydama į klausimyną, buvo klaidų, todėl ji šį rinkinį pakeitė nauja versija, kurią atgaline data išdavė ta pati audito bendrovė ir kuri pakartotinai išduota tuo pačiu eilės numeriu kaip pradinis finansinių ataskaitų rinkinys, kuris buvo sunaikintas.

(84)

Po tikrinamojo vizito ir antrojo finansinių ataskaitų rinkinio vertimo Komisija nusiuntė raštą bendrovei, kuriame nurodytos konkrečios ir išsamios priežastys, dėl kurių ji mano, kad kai kurie klausimyne pateikti duomenys negali būti laikomi patikrintais. Bendrovei buvo pranešta, kad Komisija gali nuspręsti savo išvadas grįsti turimais faktais pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalį, ir jai buvo suteikta galimybė pateikti pastabų.

(85)

Bendrovė pateikė pastabų raštu ir per klausymą, kuriame dalyvavo bylas nagrinėjantis pareigūnas. Pagal jos atsakymą nustatyta, kad esama dar vieno (trečiojo) audito patikrintų finansinių ataskaitų rinkinio (biržinių bendrovių naudojama forma). Nors antrasis ir trečiasis finansinių ataskaitų rinkiniai labai nesiskiria, pastarasis buvo daug išsamesnis ir nuodugnesnis. Jis jau buvo išduotas ir, nors atliekant tikrinamąjį vizitą bendrovė jį jau turėjo (18), atliekant patikrinimą Komisijai laiku apie šį finansinių ataskaitų rinkinį nepranešta. Priešingai nei kituose finansinių ataskaitų rinkiniuose, šioje trečioje versijoje aiškiai ir išsamiai išvardytos visos subsidijos (įskaitant jų teisinį pagrindą), kurias bendrovė gavo per TL. Todėl siekiant patikrinti visą pateiktą informaciją apie bendrovei taikytas individualias subsidijavimo schemas būtų buvę labai naudinga per tikrinamąjį vizitą išnagrinėti šią finansinę ataskaitą.

(86)

Audito patikrintų finansinių ataskaitų rinkinys yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis galima tinkamai patikrinti bendrovės Komisijai pateiktą informaciją apie, be kita ko, dotacijas, paskolas, žemėnaudos teises, mokesčių atidėjimą ir kt.

(87)

Kaip jau nurodyta, bendrovė nebendradarbiavo ir labai kliudė tinkamai patikrinti Komisijai pateiktą informaciją, kuri savo ruožtu negalėjo tinkamai patikrinti gautos informacijos apie, be kita ko, bendrovės gautų subsidijų dydį. Todėl Komisija negalėjo padaryti pagrįstai tikslios išvados dėl, visų pirma, gautų subsidijų dydžio.

(88)

Laikoma, kad bendrovė pateikė klaidinančią informaciją ir tinkamai nebendradarbiavo. Todėl Komisija nusprendė taikyti pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kadangi bendrovė priklausė grupei, pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo taikomos visai grupei.

(89)

Tačiau nustatydama grupės subsidijavimo lygį Komisija rėmėsi dviejų grupės bendrovių, kurios visapusiškai bendradarbiavo atliekant abu tyrimus ir kurių informacija apie jų subsidijavimo lygį laikyta patikima, faktiniais duomenimis. Nustatant grupei priklausančios bendrovės, kuri pateikė klaidinančią informaciją, subsidijavimo lygį remtasi turimais faktais. Nustatydama to juridinio asmens subsidijavimo lygį Komisija naudojosi turimais faktais – didžiausiu kiekvienos subsidijavimo schemos subsidijavimo lygiu, nustatytu bet kokiam juridiniam asmeniui, priklausančiam 30 konstatuojamojoje dalyje nurodytoms atrinktoms bendrovėms ar bendrovių grupėms, kurios visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą.

(90)

Po atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad metodas, kuriuo naudotasi apskaičiuojant grupės subsidijavimo lygį, buvo neteisingas. Jis tvirtino, kad grupės subsidijų skirtumas turėtų būti daug didesnis, nes jį sudaro didžiausių subsidijų skirtumų, nustatytų kiekvienai subsidijavimo schemai ir taikomų bet kokiai bendradarbiaujančiai bendrovei, suma.

(91)

Šis tvirtinimas pagrįstas neteisinga prielaida. 89 konstatuojamojoje dalyje aprašytas metodas, kuriuo naudotasi apskaičiuojant subsidijavimo lygį, taikytas tik grupei priklausančiai bendrovei, kuri pateikė klaidinančią informaciją, o ne visai grupei. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(92)

Klaidinančią informaciją pateikusi bendrovė neeksportavo nagrinėjamojo produkto. Jį eksportavo viena iš grupės susijusių bendrovių. Tačiau ji visapusiškai bendradarbiavo atliekant abu tyrimus ir suteikė patikimos informacijos apie grupės eksporto kainą. Todėl pateikta informacija buvo naudojamasi Komisijos galutinėms išvadoms tame tyrime padaryti.

(93)

Po atskleidimo eksportuojantis gamintojas teigė, kad taikydama pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatas Komisija padarė klaidą.

(94)

Pirma, tvirtinta, kad bendrovei išsiųstame rašte, kuriame Komisija išdėstė išsamias priežastis, dėl kurių siūlyta taikyti pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatas, nenurodyta, kad ji negalėjo patikrinti informacijos apie subsidijas. Todėl savo galutinėse išvadose Komisija negali remtis šiais argumentais, nes bendrovei nebuvo suteikta galimybė pateikti pastabų dėl šio tvirtinimo.

(95)

Šio tvirtinimo priimti negalima. Komisija rašte aiškiai nurodė, kad ji „negali daryti išvados, kad informacija apie [bendrovės] gautų subsidijų dydį buvo patikrinta“. Bet kokiu atveju bendrovei buvo išsamiai pranešta apie priežastis, dėl kurių remtasi patikimiausiais galutinio atskleidimo dokumente nurodytais faktais, jai taip pat buvo suteikta galimybė dėl to pateikti pastabų ir ji ta galimybe pasinaudojo.

(96)

Antra, eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad net jei Komisija būtų taikiusi pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatydama subsidijavimo lygį ji neturėtų remtis kitų bendrovių duomenimis, o faktiniu audito patikrintų bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniu, nes tai vis dėlto yra „tinkamiausia“ ir „patikimiausia“ informacija apie bendrovės subsidijavimo lygį.

(97)

Kaip nurodyta 83–88 konstatuojamosiose dalyse, Komisija rimtai abejoja pateikto finansinių ataskaitų rinkinio patikimumu, todėl tikrindama skirtingų schemų ir (arba) subsidijavimo programų, pvz., lengvatinių paskolų ir žemėnaudos teisių suteikimą už mažesnį nei tinkamas atlygį, subsidijavimo lygį ji negalėjo remtis tuo finansinių ataskaitų rinkiniu. Iš tiesų, patikimas audito patikrintų finansinių ataskaitų rinkinys yra labai svarbus siekiant patikrinti kitais būdais pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Todėl nustatydama subsidijavimo lygį Komisija turėjo naudotis patikimiausiais turimais faktais – šiuo atveju patikrinta informacija apie kitiems bendradarbiaujantiems subjektams taikomas atitinkamas subsidijavimo schemas. Todėl tvirtinimas atmestas.

(98)

Bendrovė taip pat teigė, kad Komisija klaidingai taikė tarptautinius apskaitos standartus (toliau – TAS) kaip kriterijų, kuriuo remiantis atmestas audito patikrintų finansinių ataskaitų rinkinys. Bendrovės nuomone, reikėtų skirti audito patikrintų finansinių ataskaitų rinkinio vaidmenį ir TAS svarbą vertinant rinkos ekonomikos režimą antidempingo tyrimuose ir antisubsidijų tyrimuose. TAS pažeidimas negali būti priežastis taikyti pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatas.

(99)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant tyrimą nustatytas tarptautinių apskaitos standartų pažeidimas per se nebuvo priežastis taikyti pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šios nuostatos taikytos, nes Komisijai buvo pateiktos skirtingos audito patikrintų finansinių ataskaitų rinkinio versijos, todėl kilo abejonių dėl jų patikimumo, taigi Komisija padarė išvadą, kad kitos informacijos apie subsidijavimo lygį nebuvo galima patikrinti. Todėl tvirtinimas atmestas.

(100)

Bendrovė taip pat teigė, kad jos subsidijų skirtumą apskaičiuojant taikytas Komisijos metodas, t. y. pasirinkta didžiausia kiekvienos schemos kompensacinio muito norma, nustatyta kiekvienam bendradarbiaujančiam juridiniam asmeniui (o ne kiekvienai grupei), buvo nepagrįstas. Bendrovė teigė, kad šis metodas yra klaidingas, kadangi tos pačios grupės bendrovės, siekdamos naudos visai grupei, gali nuspręsti skirti subsidijas vienam konkrečiam subjektui.

(101)

Kaip paaiškinta 89 konstatuojamojoje dalyje, skaičiuodama grupės subsidijavimo lygį Komisija rėmėsi faktiniais kitų dviejų grupės bendrovių, kurios bendradarbiavo atliekant abu tyrimus, duomenimis ir pagal juos apskaičiavo visos grupės subsidijavimo lygį. Turimi faktai taikyti tik vienam grupės juridiniam asmeniui, kuris pateikė klaidinančią informaciją. Siekdama nustatyti grupės juridinio asmens subsidijavimo lygį Komisija nustatė, kad tinkamiausia atliekant skaičiavimus remtis tuo pačiu bendrovės struktūros lygmeniu ir pasirinkti didžiausią bet kurio juridinio asmens (grupėje, jei taikoma), priklausančio atrinktoms bendrovėms ar bendrovių grupėms, subsidijavimo lygį. Todėl tvirtinimas atmestas.

(102)

Joks KLR valstybės bankas su Komisija nebendradarbiavo. Jų paprašyta užpildyti klausimyną ir pateikti informaciją, būtiną atliekant antisubsidijų tyrimą. Todėl Komisija pranešė KLR Vyriausybei, kad ji ketina savo išvadas dėl informacijos, susijusios su valstybės bankais, grįsti turimais faktais pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalį.

(103)

Atsakydama į Komisijos raštą ir po atskleidimo KLR Vyriausybė nesutiko, kad dėl informacijos, kurią valstybės bankų paprašyta pateikti, būtų taikoma pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalis. Ji teigė, kad atliekant šį tyrimą KLR Vyriausybė pateikė daug informacijos. Vis dėlto Komisija nusprendė, kad ši informacija negalėjo visiškai pakeisti valstybės bankų atsakymų į specialius klausimynus. KLR Vyriausybė neužginčijo nei to, kad valstybės bankai nepateikė klausimyno atsakymų, nei to, kad šie bankai priklauso valstybei. Todėl savo išvadoms dėl valstybės bankų padaryti Komisija turėjo remtis turimais faktais.

(104)

Komisija išsiuntė klausimynus (tarp kurių buvo ir valstybės bankams skirti klausimynai) KLR Vyriausybei bei atrinktiems eksportuojantiems gamintojams ir paprašė pateikti informacijos apie schemas, kurios tariamai buvo susijusios su subsidijų teikimu stiklo pluošto gijų pramonės sektoriui. Nagrinėtos šios schemos:

(105)

Išvados dėl valstybės bankų padarytos remiantis turimais faktais pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalį, kaip paaiškinta C.2.2 skirsnyje.

(106)

Lengvatinis skolinimas KLR nustatytas toliau nurodytų teisės aktų nuostatomis: 2003 m. KLR įstatymu dėl komercinių bankų (bankininkystės įstatymas), 1996 m. birželio 28 d. Kinijos liaudies banko (PBOC) paskelbtomis Bendrosios skolinimo taisyklėmis ir Valstybės tarybos sprendimu Nr. 40.

(107)

Nors Kinijos valdžios institucijos pateikė labai nedaug informacijos apie KLR bankų akcijų paketus ir (arba) nuosavybės teises, atlikus tyrimą remiantis turimais faktais buvo nustatyta, kad Kinijos finansų rinka pasižymi didele valstybės įtaka ir kontrole. Analizuodama, ar bankai turi Vyriausybės galių, jiems tokios galios suteiktos arba jie tokiomis galiomis naudojasi (t. y. jie yra valstybinės įstaigos), Komisija naudojosi visa turima informacija ne tik apie Vyriausybės turimas bankų nuosavybės teises, bet ir apie kitus veiksnius, pvz., Vyriausybės dalyvavimą direktorių valdybos darbe, Vyriausybės vykdomą įtaką bankų veiklai ir jos kontrolę, Vyriausybės politikos vykdymą ar interesų tenkinimą, taip pat apie tai, ar bankų sektoriaus subjektai įsteigti pagal įstatymus.

(108)

Remiantis turima informacija padaryta išvada, kad visiškai valstybei priklausantiems bankams, kurių direktorių valdybą kontroliuoja KLR Vyriausybė, tenka didžiausia rinkos dalis ir kad šie bankai yra dominuojantys Kinijos finansų rinkos veikėjai. Valstybės bankams taikomos teisinės taisyklės, kuriomis reikalaujama, kad jie, inter alia, teiktų paskolas pagal nacionalinės ekonomikos poreikius, teiktų kreditinę paramą skatinamiesiems projektams (19) arba teiktų pirmenybę aukštųjų ir naujų technologijų pramonės sektorių vystymui (20).

(109)

Kitas valstybės kišimosi į Kinijos finansų rinką požymis – PBOC vaidmuo nustatant konkrečius apribojimus palūkanų normoms nustatyti ir tokių normų svyravimo apribojimus. (21) Finansų įstaigų prašoma nustatyti tokias paskolų palūkanų normas, kurios atitiktų tam tikras PBOC lyginamąsias paskolų palūkanų normas. Lengvatinių paskolų palūkanų normos negali kilti. Dėl paskolų palūkanų normų ribojimo ir indėlių palūkanų viršutinių normų kai kurie bankai teikia pigų kapitalą (dėl indėlių palūkanų normų reguliavimo) ir gali skolinti tam tikrai pramonei palankiomis normomis laikydamiesi Vyriausybės politikos, pagal kurią bankams nurodoma visų pirma remti tam tikrus skatinamuosius ir (arba) aukštųjų technologijų pramonės sektorius, pvz., stiklo pluošto gijų pramonės sektorių.

(110)

Komisija prašė KLR Vyriausybės paaiškinti Aplinkraštyje 251, taip pat ankstesniuose teisės aktuose (PBOC aplinkraštyje dėl finansų įstaigos paskolų palūkanų normos svyravimo normos išplėtimo, „YinFa“, 2003 m., Nr. 250) pateiktą apibrėžtį ir formuluotę. Tačiau, kaip aprašyta C. 2.2 skirsnyje, KLR Vyriausybė šių aplinkraščių nepateikė. Ji teigė, kad Aplinkraštis 250 buvo pakeistas Aplinkraščiu 251 ir apatinė skolinimo normos riba buvo panaikinta 2013 m. liepos mėn., todėl valstybė į bankininkystės sektorių nesikiša.

(111)

Tačiau apatinė skolinimo normos riba panaikinta per tiriamąjį laikotarpį. Todėl didžiąją tiriamojo laikotarpio dalį PBOC darė poveikį valstybės bankų nustatomoms palūkanų normoms. Be to, atlikus tyrimą nenustatyta, kad šios ribos panaikinimas būtų turėjęs kokio nors tiesioginio poveikio atrinktų gamintojų gautoms paskoloms. Bet kuriuo atveju apatinė palūkanų normų riba, kuri buvo taikoma per tiriamąjį laikotarpį, nėra vienintelis argumentas, dėl kurio Komisija valstybės bankus laiko valstybinėmis įstaigomis.

(112)

Kiek tai susiję su valstybės bankų valstybinės įstaigos statusu, antisubsidijų tyrimų dėl saulės baterijų plokščių (22) ir soliarinio stiklo (23), kuriuos atlikus buvo nustatyta, kad KLR valstybės bankai veikia kaip valstybinės įstaigos (žr. saulės baterijų plokščių reglamento 158–168 konstatuojamąsias dalis ir soliarinio stiklo reglamento 73 konstatuojamąją dalį), išvados taip pat laikomos turimais faktais atliekant šį tyrimą. Šie faktai apibendrinami taip:

(113)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad valstybės bankai KLR Vyriausybės vardu vykdo Vyriausybės funkcijas, t. y. privalomai skatina tam tikrus ekonomikos sektorius pagal valstybės planavimo ir politikos dokumentus. Tai, kad Vyriausybei priklauso didelė valstybės bankų dalis, patvirtina, kad Vyriausybė kontroliuoja bankų vykdomą viešąją veiklą. KLR Vyriausybė reikšmingai kontroliuoja valstybės bankus visapusiškai dalyvaudama finansų sektoriuje ir reikalaudama, kad valstybės bankai laikytųsi Vyriausybės politikos. Todėl valstybės bankai laikomi valstybinėmis įstaigomis, nes jie turi Vyriausybės galių, jiems tokios galios suteiktos ir jie tokiomis galiomis naudojasi.

(114)

Po atskleidimo KLR Vyriausybė su šia išvada nesutiko ir tvirtino, kad Komisija nenurodė priežasčių, kodėl, jos nuomone, valstybės bankai yra valstybinės įstaigos. Komisija yra įsitikinusi, kad pirmesnėse konstatuojamosiose dalyse išdėstyti faktai patvirtina išvadą, kad valstybiniai bankai yra valstybinės įstaigos.

(115)

Nors didžiąją daugumą paskolų atrinktiems eksportuojantiems gamintojams teikia valstybės bankai, atlikus tyrimą nustatyta, kad šiek tiek paskolų teikia ir privatūs bankai. Todėl Komisija išnagrinėjo, ar KLR Vyriausybė privatiems KLR bankams paveda ir (arba) nurodo teikti lengvatines paskolas stiklo pluošto gijų gamintojams, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(116)

Bankininkystės įstatymo 34 straipsnyje teigiama, kad bankams nurodyta „paskolas teikti atsižvelgiant į nacionalinės ekonomikos ir socialinės raidos poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos“ (24).

(117)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tiek valstybės, tiek privatūs bankai atrinktiems eksportuojantiems gamintojams iš esmės taikė labai panašaus dydžio palūkanų normas. Tai rodo, kad valstybės bankai, kurie dominuoja KLR bankininkystės ir skolinimo rinkoje, nustato palūkanų normų dydį, o privatūs bankai tiesiog laikosi šių valstybės bankų (valstybinių įstaigų) nustatytų normų.

(118)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes daroma išvada, kad privatūs bankai be valstybės kišimosi savo palūkanų normų nenustato ir kad privačių bankų skolinimo strategija nustatoma KLR Vyriausybės nurodymu.

(119)

Po atskleidimo KLR Vyriausybė nesutiko su tuo, kaip Komisija aiškina bankininkystės įstatymo 34 straipsnį, ir teigė, kad „Komisija priskiria 34 straipsniui prasmę, kuri neabejotinai neturėtų būti jam priskiriama“. KLR Vyriausybė atkreipė Komisijos dėmesį į kitus bankininkystės įstatymo straipsnius – 4, 5 ir 7 straipsnius, kurie skirti užtikrinti, kad paskolos būtų teikiamos be įsikišimo ir atlikus kredito rizikos vertinimą.

(120)

Komisija pripažįsta, kad šie straipsniai egzistuoja, tačiau mano, kad jie turėtų būti suprantami ir aiškinami atsižvelgiant į 34 straipsnio nuostatas. Šiuo atžvilgiu primenama, kad nei KLR Vyriausybė, nei bankai ar susijusios atrinktos bendrovės nesugebėjo įrodyti, kad paskolos buvo teikiamos be įsikišimo arba atlikus tinkamą kredito rizikos vertinimą. Kita vertus, atliekant tyrimą nustatyta, kad vienas iš eksportuojančių gamintojų patyrė nuostolių, tačiau bankai jam vis tiek suteikė paskolas su įprasta palūkanų norma ir nepritaikė skirtumo dėl rizikos, susijusios su sunkia jo finansine padėtimi.

(121)

Todėl Komisija daro išvadą, kad Vyriausybė privatiems bankams, taip pat kaip ir valstybės bankams, paveda arba nurodo teikti lengvatinį finansavimą, todėl skiriamas finansinis įnašas, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(122)

Dauguma bankų, kurie teikė paskolas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, yra valstybės bankai, kuriuos kontroliuoja KLR Vyriausybė. Tai pagrindiniai KLR komerciniai ir politikos bankai, pvz., Kinijos plėtros bankas, EXIM bankas, Kinijos žemės ūkio bankas, Kinijos bankas, Kinijos statybos bankas ir Kinijos pramonės ir prekybos bankas.

(123)

Be to, Komisija pažymi, kad KLR Vyriausybė lengvatinį skolinimą nurodo teikti tam tikram ribotam skaičiui pramonės sektorių. Pavyzdžiui, Sprendime Nr. 40 teigiama, kad KLR Vyriausybė aktyviai rems naujų medžiagų pramonės sektorių plėtrą, o stiklo pluošto gijų pramonė yra laikoma naujų medžiagų pramonės sektoriumi. Be to, visoms finansų įstaigoms nurodyta kreditinę paramą teikti tik skatinamiesiems projektams (šiai kategorijai priklauso ir stiklo pluošto gijų projektai). Tame sprendime taip pat žadama vykdyti „kitą lengvatinę politiką, skirtą skatinamiesiems projektams“.

(124)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad Komisija neteisingai rėmėsi Sprendimu Nr. 40, nes nagrinėjamasis produktas nėra priskiriamas skatinamiesiems pramonės sektoriams. Galiausiai net jeigu būtų pripažinta, kad pramonė yra skatinama, Vyriausybė teigė, kad kalbant apie pramonę, kuri neįtraukta į Sprendimą Nr. 9 (2011 m. Pramonės struktūros koregavimų žinyną), Sprendimu Nr. 40 remtis negalima.

(125)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai priklauso skatinamųjų pramonės sektorių kategorijoms, kaip nustatyta 67–76 konstatuojamosiose dalyse, bei aukštųjų ir naujų technologijų pramonės sektoriams. Be to, priešingai, nei teigia Vyriausybė, specialus stiklo pluoštas ir jo produktai bei E tipo stiklo gamybos krosnys yra aiškiai išvardytos Sprendimo Nr. 9 XII skyriaus 6 punkte (25). Todėl šis tvirtinimas yra nepagrįstas.

(126)

Nauda suteikiama, jei Vyriausybės paskolos arba Vyriausybės pavedimu arba nurodymu privačių subjektų paskolos suteikiamos palankesnėmis sąlygomis nei sąlygos, kurias gavėjas galėtų gauti rinkoje.

(127)

Komisija siekė patikrinti bankų, kurie per tiriamąjį laikotarpį skolino lėšų atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, atliktus kredito rizikos vertinimus. Kai kurie eksportuojantys gamintojai patyrė nuostolių. Nepaisant to, bankai jiems vis tiek suteikė paskolas su lyginamąja palūkanų norma ir nepritaikė skirtumo dėl rizikos, susijusios su blogėjančia jų finansine padėtimi. Todėl Komisija turi priežasčių abejoti, ar paskolos stiklo pluošto gijų bendrovėms suteiktos remiantis kruopščiu rizikos vertinimu ir ar palūkanų normos nustatytos atlikus tokį vertinimą.

(128)

Kaip paaiškinta pirmiau, iš Kinijos bankų teikiamų paskolų matyti, kad Vyriausybė labai kišasi į bankininkystės sektorių, be to, neįmanoma nustatyti palūkanų normų, kurios būtų taikomos veikiančioje rinkoje, todėl naudojant toliau aprašytą metodą apskaičiuotas atitinkamas rinkos lyginamasis dydis. Be to, KLR Vyriausybei nebendradarbiaujant Komisija turėjo naudotis turimais faktais, kad galėtų nustatyti tinkamą lyginamąją palūkanų normą.

(129)

Apskaičiuojant tinkamą lyginamąjį dydį RMB išduotoms paskoloms manoma, kad būtų tikslinga taikyti Kinijos palūkanų normas, pakoreguotas atsižvelgiant į įprastą rinkos riziką. Iš tikrųjų, tokiomis aplinkybėmis, kai eksportuotojų dabartinė finansinė būklė nustatyta iškraipytoje bankų paskolų rinkoje ir nėra patikimos Kinijos bankų informacijos apie rizikos vertinimą ir kredito reitingų nustatymą, manoma, kad reikia atsižvelgti ne į Kinijos eksportuotojų kreditingumą nominaliąja verte, o pritaikyti skirtumą, kad būtų matyti galimas Kinijos iškraipytos rinkos poveikis šių eksportuotojų finansinei padėčiai.

(130)

Padėtis tokia pati ir kalbant apie užsienio valiutomis suteiktas paskolas. Lyginamuoju dydžiu laikytos BB reitingo atitinkamo nominalo įmonių obligacijos, išleistos per TL.

(131)

Kaip paaiškinta pirmiau, tiek KLR Vyriausybės, tiek bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų paprašyta pateikti informacijos apie Kinijos bankų paskolų teikimo politiką ir apie tai, kaip paskolos paskirtos eksportuojantiems gamintojams. Tačiau jie šios informacijos nepateikė. Kadangi šiuo klausimu nebendradarbiauta, be to, atsižvelgiant į visus turimus faktus ir laikantis pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 6 dalies nuostatų, manoma, kad būtų tikslinga laikyti, kad visoms bendrovėms Kinijoje būtų suteiktas aukščiausias neinvesticinio reitingo obligacijų laipsnis (agentūros „Bloomberg“ suteiktas BB reitingas) ir įprastinei Kinijos liaudies banko skolinimo normai būtų taikomas atitinkamas priedas, tikėtina bendrovių, kurios turi tokį reitingą, išleistų obligacijų atveju.

(132)

Todėl, siekiant apskaičiuoti atrinktoms bendrovėms suteiktų paskolų lyginamąją palūkanų normą per TL, pagal bendrovių su BB reitingu išleistų obligacijų ir bendrovių su AAA reitingu (toks reitingas suteiktas KLR išleistoms obligacijoms) išleistų obligacijų skirtumą (pagal agentūros „Bloomberg“ duomenis) apskaičiuotas rizikos priedas. Šis rizikos priedas tada pridėtas prie paskelbtų PBOC skolinimo normų, taikomų BB reitingo obligacijoms, atsižvelgiant į paskolos trukmę.

(133)

Nauda eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota kaip bendrovių per TL faktiškai sumokėtų palūkanų ir palūkanų, kurios būtų buvę sumokėtos, jei paskoloms būtų taikyta lyginamoji palūkanų norma, skirtumas. Tada ši nauda išreikšta kaip visos kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo apyvartos procentinis dydis.

(134)

Po atskleidimo KLR Vyriausybė teigė, kad apskaičiuodama naudą Komisija neturėtų remtis jokiu lyginamuoju dydžiu, nes, pasak jos, paskolos buvo suteiktos rinkos sąlygomis ir todėl jokios naudos negauta.

(135)

Kaip nurodyta 127–130 konstatuojamosiose dalyse, banko paskolų rinka KLR yra iškraipyta, todėl Komisija mano, kad lyginamojo dydžio taikymas yra visiškai pagrįstas.

(136)

Be to, KLR Vyriausybė teigė, kad Komisijos pasirinktas lyginamasis dydis nebuvo pakankamai motyvuotas.

(137)

Komisija mano, kad apskaičiuojant tinkamą lyginamąjį dydį paskoloms, tikslinga taikyti Kinijos palūkanų normas, pakoreguotas atsižvelgiant į įprastą rinkos riziką. Iš tikrųjų, tokiomis aplinkybėmis, kai eksportuotojų dabartinė finansinė būklė nustatyta iškraipytoje rinkoje ir nėra patikimos Kinijos bankų informacijos apie rizikos vertinimą ir kredito reitingų nustatymą, manoma, kad reikia pritaikyti skirtumą, kad būtų matyti galimas Kinijos iškraipytos rinkos poveikis šių eksportuotojų finansinei padėčiai.

(138)

Remdamasi tyrimo išvadomis Komisija daro išvadą, kad tiek valstybės, tiek privatūs bankai KLR stiklo pluošto gijų pramonei per TL teikė lengvatines paskolas. Stiklo pluošto gijų pramonės finansavimas yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindiniame antisubsidijų reglamente, nes:

(139)

Atsižvelgiant į tai, kad skiriamas finansinis įnašas, teikiama nauda eksportuojantiems gamintojams ir tai, kad subsidija yra konkrečiai taikoma, ši subsidija yra kompensuotina.

(140)

Pagrindinio antisubsidijų reglamento 6 straipsnio b dalyje nustatyta, kad lengvatinėmis paskolomis suteikta nauda turėtų būti apskaičiuojama kaip sumokėtų palūkanų sumos ir sumos, kuri būtų sumokėta už panašią komercinę paskolą, kurią bendrovė galėtų gauti rinkoje, skirtumas. Kaip nurodyta, kadangi pagrįstas rizikos vertinimas neatliktas, Komisija nustatė panašių komercinių paskolų lyginamąjį rinkos dydį.

(141)

Nauda per TL apskaičiuota kaip faktiškai sumokėtų palūkanų per TL ir palūkanų, kurios būtų buvę sumokėtos pagal lyginamąjį dydį, skirtumas.

(142)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad apskaičiuodama naudą Komisija taikė neteisingą bendrovės už vieną paskolą faktiškai sumokėtų palūkanų normą. Komisija šį tvirtinimą priėmė ir patikslino skaičiavimą. Tačiau patikslintas skaičiavimas neturėjo jokio poveikio nustatytam subsidijų skirtumui.

(143)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šį metodą apskaičiuoti šie subsidijų skirtumai:

(144)

Per TL atrinkti eksportuojantys gamintojai negavo jokio finansinio įnašo pagal C.3 skirsnyje nurodytas kitas lengvatinio skolinimo schemas.

(145)

Per TL atrinktos bendrovės negavo jokio finansinio įnašo pagal programas „Žinomiausi prekių ženklai“, „Kinijos prekių ženklai pasaulyje“ ar iš Guangdongo provincijos pramonės internacionalizavimo fondo.

(146)

Atrinktos bendrovės gavo dideles vienkartines dotacijas iš įvairių Vyriausybės lygmens valdžios institucijų, taigi per TL joms buvo suteikta nauda. Laikoma, kad šios dotacijos teiktos pagal skunde nurodytas dotacijų programas, nes skunde teigiama, kad stiklo pluošto gijų gamintojai šias vienkartines dotacijas gavo iš provincijos ar vietos valdžios institucijų ir kad taip bendrovėms suteikta nauda, nes lėšos skirtos be atitinkamo pagrindimo.

(147)

Komisija siūlė surengti papildomas konsultacijas su KLR Vyriausybe dėl šių konkrečių dotacijų.

(148)

KLR Vyriausybė konsultacijų atsisakė ir teigė, kad tai neatitiktų Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, nes tokios konsultacijos turėtų būti surengtos prieš inicijuojant tyrimą, ir tikrinant informaciją apie kiekvieną schemą Kinijos valdžios institucijoms tektų neproporcinga našta.

(149)

Dauguma dotacijų buvo susijusios su nedidelėmis sumomis. Todėl Komisija jų išsamiau nenagrinėjo.

(150)

Tačiau Komisija nagrinėjo vieną konkrečią, gana didelę dotaciją, skirtą bendrabučių bendrovės darbuotojams statybai, kuri suteikta vienai iš atrinktų bendrovių ir kuri yra susijusi su skunde nurodytomis dotacijų programomis.

(151)

Iš pirmiau minėtos dotacijos ad hoc pobūdžio aiškiai matyti, kad kitoms bendrovėms ji neteikta, todėl, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši dotacija yra konkrečiai taikoma. Remdamasi surinktais įrodymais apie šią gautą dotaciją ir neturėdama kitos informacijos Komisija mano, kad, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir to paties straipsnio 2 dalyje, ši dotacija yra subsidija, taigi, susijusiam eksportuojančiam gamintojui suteikta nauda.

(152)

Po atskleidimo dotaciją gavusi bendrovė teigė, kad dotacija jai buvo suteikta ilgalaikiam turtui, kuris amortizuojamas per 50 metų, atnaujinti. Todėl ši subsidija turėtų būti paskirstyta per 50 metų laikotarpį, ir apskaičiuojant subsidijos skirtumą turėtų būti atsižvelgta tik į 1/50 dalį, kuri atitinka per TL gautą naudą.

(153)

Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių investicijų į ilgalaikį turtą (šiuo atveju pastatą, naudojamą kaip darbuotojams skirtą bendrabutį) 50 metų nusidėvėjimo laikotarpį. Faktinis bendrovės ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpis paprastai yra kur kas trumpesnis, t. y. 10–20 metų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, dėl šios dotacijos gauta nauda yra nedidelė, todėl ji neturėtų būti kompensuojama.

(154)

Pagal programą, pagal kurią pirmus dvejus metus atleidžiama nuo viso mokesčio, o tolesnius trejus metus jis sumažinamas per pusę, užsienio kapitalo įmonės pirmus dvejus metus nemoka pelno mokesčio, o vėlesnius trejus metus vietoje 25 % moka tik 12,5 %

(155)

Šios programos teisinis pagrindas – Kinijos Liaudies Respublikos užsienio kapitalo įmonių pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnis ir Kinijos Liaudies Respublikos užsienio kapitalo įmonių ir užsienio įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 72 straipsnis. KLR Vyriausybės teigimu, ši programa baigta taikyti pagal 2008 m. Įmonių pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnį, nustatant pereinamąjį laikotarpį iki 2012 m. pabaigos. Taigi pagal įstatymą aišku, kad 2012 mokestiniais metais pagal šią schemą suteikta nauda.

(156)

Pagal šią schemą, pagal kurią pirmus dvejus metus atleidžiama nuo viso mokesčio, o tolesnius trejus metus jis sumažinamas per pusę, bendrovėms 2012 finansiniais metais suteikta nauda, o vėliau, KLR Vyriausybės teigimu, ši schema panaikinta. Bet kuriuo atveju, nė viena iš atrinktų bendrovių nėra užsienio kapitalo įmonė, kuriai per TL būtų galima taikyti šią mokesčių schemą.

(157)

Per TL atrinktos bendrovės negavo jokio finansinio įnašo pagal šią programą. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad KLR Vyriausybė iš tiesų panaikino šią schemą.

(158)

Pagal šią programą bendrovėms, kurios gali įrodyti atitinkančios tam tikrus kriterijus, kad būtų pripažintos aukštųjų ir naujų technologijų įmonėmis, pelno mokestis gali būti sumažintas iki 15 %, palyginti su standartine 25 % norma.

(159)

Šios programos teisinis pagrindas – 2008 m. Įmonių pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 2 dalis kartu su Aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms nustatytomis administracinėmis priemonėmis („Guo Ke Fa Huo“ [2008 m.] Nr. 172) ir Įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 93 straipsnis kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimu dėl klausimų, susijusių su aukštųjų ir naujų technologijų įmonių pelno mokesčio mokėjimu („Guo Shui Han“ [2008 m.] Nr. 985).

(160)

Ši schema taikoma KLR Vyriausybės pripažintoms aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms. Kad turėtų teisę pasinaudoti šia schema, įmonės turi turėti pagrindines nepriklausomas intelektinės nuosavybės teises ir turi atitikti nurodytuose teisės aktuose nustatytus ir toliau apibendrintus reikalavimus:

(161)

Nustatyta, kad kai kurios atrinktos bendrovės naudojosi šia schema ir todėl mokėjo ne 25 %, o 15 % pelno mokestį. Šios bendrovės pateikė paraiškas būti pripažintomis naujų ir aukštųjų technologijų įmonėmis ir gavo oficialų pranešimą, kad jos atitinka schemos kriterijus ir todėl turi teisę atitinkamai pildyti pelno mokesčio deklaraciją.

(162)

Komisija mano, kad pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir to paties straipsnio 2 dalį ši schema yra subsidija, nes teikiamas finansinis įnašas – KLR Vyriausybė negauna pajamų, o susijusiai bendrovei suteikiama nauda. Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai.

(163)

Kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidija yra konkrečiai taikoma, nes ji taikoma tik įmonėms, gavusioms aukštųjų ir naujų technologijų įmonių sertifikatą ir atitinkančioms visus 2008 m. administracinių priemonių reikalavimus. Atrinkti eksportuojantys gamintojai tokį sertifikatą gavo. Jokie objektyvūs teisės pasinaudoti kriterijai nebuvo nustatyti teisės aktais arba jų nenustatė subsidiją teikianti institucija.

(164)

Po atskleidimo KLR Vyriausybė nesutiko su Komisijos išvadomis ir teigė, kad teisės pasinaudoti kriterijai buvo objektyvūs ir vienodai taikomi visoms KLR bendrovėms. Todėl jie neatitinka konkrečiai taikomų subsidijų kriterijaus.

(165)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Dotacijos gali būti teikiamos tik bendrovėms, turinčioms ypatingų savybių (aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms), o ne visoms įmonėms ir visiems sektoriams. Be to, teisė pasinaudoti taip pat nesuteikiama automatiškai – ji priklauso nuo to, ar bendrovei suteiktas aukštųjų ir naujų technologijų įmonių sertifikatas, kurį savo nuožiūra išduoda kompetentinga institucija. Todėl schema yra konkretaus pobūdžio.

(166)

Todėl, Komisijos nuomone, ši subsidija yra kompensuotina.

(167)

Komisija kompensuotinos subsidijos sumą apskaičiavo kaip paprastai per TL mokamos mokesčių sumos ir per TL susijusių bendrovių faktiškai sumokėtos mokesčių sumos skirtumą.

(168)

Pagal šią programą bendrovė gali prašyti mokesčio kreditų šalies viduje pagamintai įrangai įsigyti, jei projektas atitinka KLR Vyriausybės pramonės politiką. Iki 40 % šalies viduje pagamintos įrangos įsigijimo kainos mokesčio kreditas gali būti taikomas praeitų metų mokestinio įsipareigojimo pelno padidėjimui.

(169)

Šios programos teisinis pagrindas – 1999 m. liepos 1 d. Laikinosios priemonės dėl įmonės pelno mokesčio kredito investuojant į šalies viduje pagamintą įrangą technologijų renovacijų projektams ir nuo 2008 m. sausio 1 d. taikomas Valstybės mokesčių administratoriaus pranešimas Nr. 52 [2008 m.] dėl įmonių pelno mokesčio atskaitos įgyvendinimo sustabdymo ir įmonių investicijų į šalies viduje pagamintos įrangos įsigijimą lengvatų politikos.

(170)

KLR Vyriausybė teigė, kad pagal minėtą Pranešimą Nr. 52 ši programa nutraukta 2008 m. sausio mėn. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad per TL viena atrinkta bendrovė pasinaudojo šia programa.

(171)

Ši programa laikoma subsidija, nes pagal ją suteikiamas finansinis įnašas KLR Vyriausybės negautų pajamų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Pagal šią programą gavėjams suteikiama nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 4 straipsnio 4 dalies b punktą ši subsidija yra konkrečiai taikoma, nes mokesčių sutaupymas priklauso nuo to, ar vietoje importuotų prekių naudojamos šalies viduje gamintos prekės.

(172)

Komisija kompensuotinos subsidijos sumą apskaičiavo kaip paprastai per TL mokamos mokesčių sumos ir per TL susijusių bendrovių faktiškai sumokėtos mokesčių sumos skirtumą.

(173)

Pagal šią subsidiją „Jiangsu Changhai Group“ per TL nustatyta 0,2 % subsidijų norma.

(174)

Po atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad jis negalėjo gauti jokio finansinio įnašo pagal schemą „Pelno mokesčio lengvatos užsienio kapitalo įmonėms, įsigijusioms Kinijoje pagamintos įrangos“, kadangi jis nėra užsienio kapitalo bendrovė. Todėl remdamasi turimais faktais Komisija jam klaidingai priskyrė pagal šią schemą suteiktą naudą. Jis taip pat teigė, kad nustatytos nedidelės skaičiavimo klaidos. Abu tvirtinimai priimti ir subsidijos skirtumo skaičiavimas buvo atitinkamai peržiūrėtas.

(175)

Taip pat išnagrinėta mokesčio atskaita už MTTP. Tačiau su šia priemone susijusios nedidelės sumos. Todėl Komisija šios programos išsamiau nenagrinėjo.

(176)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai per TL negavo jokio finansinio įnašo pagal C.3 skirsnyje nurodytas kitas atleidimo nuo mokesčių programas.

(177)

Pagal šią programą užsienio kapitalo įmonės arba vietos įmonės atleidžiamos nuo PVM ir importo tarifų, jei importuoja gamyboje naudojamą pagrindinę įrangą. Jei norima tokiu atleidimu pasinaudoti, įranga negali būti įtraukta į reikalavimus neatitinkančios įrangos sąrašą, o šios lengvatos prašanti įmonė turi gauti Kinijos valdžios institucijų arba Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos išduodamą Valstybės skatinamųjų projektų pažymėjimą pagal susijusius investicijų, mokesčių ir muitų teisės aktus.

(178)

Šios programos teisinis pagrindas – Valstybės tarybos aplinkraštis dėl importuojamai įrangai taikomų mokesčių politikos koregavimo, („Guo Fa“ Nr. 37/1997), Finansų ministerijos, Muitinės administracijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl tam tikros lengvatinės importo muitų politikos pakeitimų, Finansų ministerijos, Muitinės administracijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas [2008 m.] Nr. 43, 2006 m. vasario 22 d. Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos pranešimas Nr. 316 2006 dėl patvirtinamojo rašto dėl valstybės remiamų vidaus ar užsienio kapitalo projektų tvarkymo aspektų ir 2008 m. užsienio kapitalo įmonių ar vidaus įmonių importuojamų nuo muitų neatleidžiamų prekių katalogas.

(179)

Visos atrinktos bendrovės pasinaudojo šia schema.

(180)

Laikoma, kad pagal 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį pagal šią programą teikiamas finansinis įnašas KLR Vyriausybės negautų pajamų forma, nes užsienio kapitalo įmonės ir kitos teisę pasinaudoti programa turinčios vietos įmonės atleidžiamos nuo PVM ir (arba) tarifų, kurie turėtų būti mokami. Todėl pagal ją bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši programa yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją skirianti institucija, teisė pasinaudoti šia schema suteikiama tam tikroms įmonėms, kurios investuoja pagal konkrečias verslo kategorijas, išsamiai apibrėžtas teisės aktuose, priskiriamoms skatinamosioms arba priskiriamoms B kategorijai pagal užsienio kapitalo pramonės sektorių ir technologijų perdavimo gairių katalogą arba toms, kurios veikia pagal pagrindinių valstybės skatinamų pramonės sektorių, produktų ir technologijų katalogą.

(181)

Po atskleidimo KLR Vyriausybė nesutiko su Komisijos išvadomis ir teigė, kad teisės pasinaudoti kriterijai buvo objektyvūs ir vienodai taikomi visoms KLR bendrovėms. Todėl jie neatitinka konkrečiai taikomų subsidijų kriterijaus. Tačiau pagrįsdama savo nuomonę KLR Vyriausybė nesirėmė jokiomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai.

(182)

KLR Vyriausybė ir vienas eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad Komisija negali įvardyti jokios galimos PVM naudos, kuri galėjo būti suteikta trims atrinktoms bendrovėms, kompensuotina, nes anksčiau suteiktu atleidimu nuo PVM nebuvo galima pasinaudoti nuo 2009 m. Todėl net darant prielaidą, kad vidutinis susijusios importuojamos įrangos nusidėvėjimo laikotarpis yra 5–10 metų, tariama nauda baigsis prieš nustatant priemones arba greičiausiai nesitęs per visą penkerių metų priemonių taikymo laikotarpį.

(183)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios importuojamos įrangos nusidėvėjimo laikotarpis yra daug ilgesnis nei 10 metų ir tam tikrais atvejais gali trukti 15 ar 20 metų. Bet kuriuo atveju Komisija nepripažino jokios naudos, gautos iš bet kokios importuojamos įrangos, įsigytos po 2009 m., kompensuotina. Be to, KLR Vyriausybė pripažįsta, kad bendrovės vis dėlto galėtų pasinaudoti schema „šiek tiek vėliau“ po priemonių nustatymo. Todėl šis argumentas atmestas.

(184)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Manoma, kad gavėjams suteikta nauda yra PVM ir muitų, nuo kurių atleidžiama importuojant įrangą, suma. Siekiant užtikrinti, kad kompensuotina suma apima tik TL laikotarpį, gauta nauda buvo paskaičiuota per visą įrangos nusidėvėjimo laikotarpį pagal įprastas eksportuojančio gamintojo apskaitos procedūras.

(185)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

(186)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai per TL negavo jokio finansinio įnašo pagal C.3 skirsnyje nurodytas kitas atleidimo nuo netiesioginių mokesčių programas.

(187)

Nenustatyta jokių subsidijų, susijusių su žaliavomis, vandeniu arba elektros energija, kuriuos per TL pirko atrinkti eksportuojantys gamintojai.

(188)

Bendrovės KLR negali įsigyti žemės tiesiogiai, jos gali tik įsigyti žemėnaudos teises iš vietos valdžios institucijų.

(189)

KLR žemės administravimo įstatyme nustatyta, kad visa žemė priklauso liaudžiai ir jos negalima pirkti arba parduoti, tačiau nustatytos sąlygos, kuriomis žemėnaudos teises galima parduoti įmonėms per konkursus, kotiravimą ar aukcionus.

(190)

Iš esmės pagal aukcionų sistemą konkrečios žemėnaudos teisės kaina nustatoma pagal rinkos sąlygas, taigi kaina nustatoma nepriklausomai. Tačiau KLR Vyriausybė tvirtino, kad bet kuriuo atveju kiekvienai žemės kategorijai (pagal žemės sklypo kokybę žemės kategorija gali būti nuo 1 iki 15) ji nustato žemiausią kainą, už kurią mažesnės žemėnaudos teisės kainos negalima taikyti.

(191)

KLR Vyriausybė taip pat kontroliuoja žemės pasiūlą ir nustato žemės ploto, kurio žemėnaudos teisės gali būti parduodamos pramonės ar gyvenamojo būsto tikslais, kvotą pagal provinciją ir metus.

(192)

Bet kokiu atveju nė vienu atrinktų eksportuojančių gamintojų žemėnaudos teisių įsigijimo atveju Komisija negavo įrodymų, kad būtų vykdytas aukcionas, per kurį būtų nustatyta nepriklausoma žemėnaudos teisės kaina. Eksportuojantis gamintojas, kuriam skirta žemė, pateikė pasiūlymą dėl pradinės kainos ir atsižvelgiant į tai, kad jis buvo vienintelis aukciono dalyvis, jam buvo suteikta žemėnaudos teisė. Po atskleidimo KLR Vyriausybė tvirtino, kad nesutinka su Komisijos išvada, kad KLR nėra veikiančios žemėnaudos teisių pardavimo rinkos. Tačiau ji nepateikė jokių naujų argumentų, pagrindžiančių šį tvirtinimą.

(193)

Tyrimo išvadomis patvirtinama, kad su žemės suteikimu ir įsigijimu susijusi padėtis KLR yra neaiški ir neskaidri ir kad kainas dažnai pasirinktinai nustato valdžios institucijos. Valdžios institucijos kainas nustato remdamosi Miesto teritorijų žemės vertinimo sistema, pagal kurią nustatydamos pramoninės paskirties žemės kainą jos be kitų kriterijų turi remtis pramonės politika (29).

(194)

Be to, iš nepriklausomos viešos informacijos matyti, kad žemė KLR suteikiama už mažesnes nei įprastos rinkos kainas (30).

(195)

Taigi, atrinktos bendrovės iš tiesų mokėjo KLR Vyriausybės nustatytą kainą. Žemėnaudos teisės suteikiamos už mažesnį nei tinkamas atlygį, palyginti su rinkos lyginamuoju dydžiu, kuris nustatytas e punkte.

(196)

KLR žemės padėtis taip pat aptarta TVF darbiniame dokumente, kuriame patvirtinama, kad žemėnaudos teisių suteikimas Kinijos pramonei neatitinka rinkos sąlygų (31).

(197)

Komisija padarė išvadą, kad KLR Vyriausybės suteikiamos žemėnaudos teisės turėtų būti laikomos subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje ir to paties straipsnio 2 dalyje, nes bendrovėms tiekiamos prekės ir tokiu būdu joms suteikiama nauda. Kadangi per tyrimą nenustatyta, kad KLR būtų veikianti žemėnaudos teisių pardavimo rinka, iš naudojamo išorinio lyginamojo dydžio (žr. e punktą) matyti, kad atrinkti eksportuotojai už žemėnaudos teises mokėjo mažiau, palyginti su rinkos kaina.

(198)

Pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktus subsidija yra konkrečiai taikoma, nes pagal Valstybės tarybos sprendimą Nr. 40 reikalaujama, kad valdžios institucijos užtikrintų, kad žemė būtų skiriama skatinamiesiems pramonės sektoriams, kuriems priklauso stiklo pluošto gijų pramonė, kaip išsamiai paaiškinta 67–82 konstatuojamosiose dalyse. Sprendimo Nr. 40 18 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad ribojamiesiems pramonės sektoriams žemėnaudos teisės nebus suteikiamos.

(199)

Nauda yra už žemėnaudos teisę sumokėtos kainos ir atitinkamo išorinio lyginamojo dydžio skirtumas.

(200)

Komisijos nuomone, Kinijos Taipėjus yra tinkamas išorinis lyginamasis dydis dėl šių priežasčių:

(201)

Po atskleidimo KLR Vyriausybė nesutiko su tuo, kad Kinijos Taipėjus naudotas kaip lyginamasis dydis ir teigė, kad gyventojų tankumas Kinijos Taipėjuje yra daug didesnis nei KLR, todėl žemės padėties ir kainų šiose šalyse negalima palyginti. Tačiau Komisija mano, kad dėl daugelio priežasčių, nurodytų pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, lyginamasis dydis pasirinktas pagrįstai.

(202)

Be to, vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas po atskleidimo teigė, kad pasirinkus Kinijos Taipėjų nebuvo atsižvelgta į konkrečios provincijos, kurioje jis įsikūręs, ekonomines sąlygas, tačiau alternatyvos nepasiūlė. Jis taip pat teigė, kad nedidelis fizinis atstumas tarp KLR ir Taipėjaus neturėtų būti laikomas tinkamu kriterijumi pasirenkant šį konkretų dydį, tačiau savo tvirtinimo nepagrindė. Kadangi nebuvo alternatyvių lyginamojo dydžio pasiūlymų, Kinijos Taipėjaus lyginamasis dydis patvirtinamas.

(203)

Atsižvelgdama į visus šiuos veiksnius Komisija padarė išvadą, kad jei KLR vyrautų rinkos sąlygos, žemėnaudos teisės kainos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams būtų labai panašios į žemės kainas Kinijos Taipėjuje.

(204)

2012 m. Kinijos Taipėjaus vidutinės žemės kainos nustatytos pagal Ekonomikos reikalų ministerijos Pramonės departamento duomenis ir pakoreguotos atsižvelgiant į infliaciją ir BVP augimą, siekiant nustatyti lyginamąją žemės kainą kiekvienais kalendoriniais metais. Kadangi žemėnaudos teisės skiriamos 50 metų ir nuvertėja tuo pagrindu, nauda per TL bus vertinama kaip lyginamosios kainos ir faktiškai sumokėtos kainos skirtumas santykiu 1/50.

(205)

Nustatoma ši žemės suteikimo už mažesnį nei tinkamas atlygį subsidijos norma:

(206)

Komisija pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento nuostatas apskaičiavo tirtų bendrovių kiekvienos schemos kompensuotinos subsidijos sumas ir šias sumas sudėjo, kad apskaičiuotų bendrą kiekvieno eksportuojančio gamintojo subsidijų sumą per TL.

(207)

Bendriems subsidijų skirtumams apskaičiuoti Komisija pirmiausia apskaičiavo subsidijavimo procentinį dydį kaip subsidijos sumą, palyginti su bendra bendrovės apyvarta. Tada šis procentinis dydis panaudotas skaičiuojant nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungą per TL suteiktą subsidiją.

(208)

Tada apskaičiuota subsidijos suma už į Sąjungą per TL eksportuoto nagrinėjamojo produkto toną, o toliau nurodyti skirtumai apskaičiuoti kaip to paties eksportuoto produkto vienos tonos kainos, draudimo ir frachto (CIF) vertės procentinis dydis.

(209)

Pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 15 straipsnio 3 dalį neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, remiantis atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, išskyrus grupę, kuriai priklauso eksportuojantis gamintojas, kuriam taikomos 28 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatytu bendru svertiniu vidutiniu subsidijų skirtumu, apskaičiuotas bendras subsidijų skirtumas.

(210)

Panašų produktą per tiriamąjį laikotarpį Sąjungoje gamino aštuoni gamintojai. Jie yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio antidempingo reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(211)

Nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį visa Sąjungos gamybos apimtis sudarė 530 000–580 000 t produkto. Komisija šią gamybos apimtį nustatė remdamasi visa turima APFE pateikta informacija apie Sąjungos pramonę. Kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje, atrinktos trijų Sąjungos gamintojų gamyklos, kuriose pagaminama 52 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(212)

Remiantis informacija, pateikta skunde ir prašyme atlikti peržiūrą, kuriuose atskleisti skundo pateikėjų ir pareiškėjų faktiniai makroekonominiai rodikliai, ir tuo, kad prie skundo pateikėjų ir pareiškėjų neprisijungė tik labai nedaug Sąjungos gamintojų, nederėtų atskleisti su visais Sąjungos gamintojais susijusių faktinių suvestinių makroekonominių rodiklių, nes bet kuri suinteresuotoji šalis galėtų atskirti trūkstamus skundo ir prašymo nepateikusių bendrovių konkrečius duomenis.

(213)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė nesutiko su duomenų konfidencialumu ir viso Sąjungos suvartojimo ir kitų makroekonominių žalos rodiklių duomenų pateikimu intervalais.

(214)

Gavusi prašymą ir remdamasi pagrįstomis priežastimis Komisija privalo saugoti prie skundo neprisijungusių gamintojų konfidencialius duomenis. Atskleidus tikslius makroekonominius rodiklius būtų galima nustatyti tokių gamintojų konfidencialius duomenis, o tai pakenktų jų interesams. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(215)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi i) Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi, pagrįsta APFE pateiktais duomenimis, ir ii) importu iš trečiųjų šalių, pagrįstu iš Eurostato (COMEXT) gautais duomenimis.

(216)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (metrinėmis tonomis)

(217)

Nuo 2010 m. iki TL Sąjungos suvartojimas padidėjo 3 %

(218)

Po galutinio atskleidimo vienas naudotojas tvirtino, kad Sąjungos suvartojimas 2009 m. sumažėjo beveik 30 % Tuo remdamasis jis tvirtina, kad 3 % padidėjimas nuo 2010 m. yra labai nedidelis. Tačiau Komisija šio padidėjimo ir nevertino kaip labai didelio, tik pastebėjo, kad suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo.

(219)

Toliau kartu analizuotas importas dempingo kaina ir subsidijuotas importas iš tų pačių atrinktų KLR gamintojų per tą patį TL.

(220)

Nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimties raida:

2 lentelė

Importo apimtis (metrinėmis tonomis) ir rinkos dalis

(221)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš KLR apimtis sumažėjo 14 %, o jo rinkos dalis – 17 % Tačiau 2010 m. nėra tinkami ataskaitiniai metai – importo tendencijas būtų galima tiksliau analizuoti atsižvelgiant ir į 2009 m., kaip nurodyta pirmesnėje lentelėje. Iki 2010 m. rugsėjo mėn., kai buvo nustatyti laikinieji muitai, Sąjungos importuotojai 2010 m. prikaupė labai daug Kinijos kilmės stiklo pluošto gijų produktų atsargų. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad per pirmuosius devynis 2010 m. mėnesius iš KLR importuotas kur kas didesnis nei įprastai produkto kiekis. Importo iš KLR apimtis 2009 m. buvo apie 99 000 t, o 2010 m. – daugiau nei 152 000 t, vėliau 2011 m. importo apimtis sumažėjo iki apytiksliai 109 000 t. Iš šios tendencijos matyti, kad nuo 2009 m. importo apimtis akivaizdžiai padidėjo. Nuo 2011 m. importo iš Kinijos apimtis padidėjo 20 %, jo rinkos dalis vėl padidėjo 2 procentiniais punktais.

(222)

Kelios šalys pakartojo tvirtinimus, kad importas iš KLR ir jo rinkos dalis nuo 2010 m. iki TL pabaigos sumažėjo, dėl to neįrodyta, kad importo apimtis būtų labai padidėjusi, kaip to reikalaujama pagal Antidempingo susitarimo 3 straipsnio 2 dalį ir Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 15 straipsnio 2 dalį. Be to, jos tvirtino, kad 2009 m. yra netinkami ataskaitiniai metai, nes: i) tam nėra teisinio pagrindo pagal pagrindinį antidempingo reglamentą ir pagrindinį antisubsidijų reglamentą ir „Mexico-Steel Pipes and Tubes Panel“ manymu „tyrimą atliekanti institucija negali naudoti tam tikro laikotarpio laiko atkarpų“, ii) nėra tvirtinimo, kad 2010 m. duomenys susiję su atsargų kaupimu, įrodymų ir iii) į 2009 m. duomenis nebuvo atsižvelgta dėl jokių kitų žalos vertinimo aspektų, dėl to vertinimas buvo neobjektyvus.

(223)

Dėl pirmo ir trečio tvirtinimo – pagrindiniame antidempingo reglamente ir pagrindiniame antisubsidijų reglamente (t. y. taikomoje teisėje) nenurodyta, kuris laikotarpis turėtų būti nagrinėjamas tendencijoms išanalizuoti. Todėl nėra priežasties, dėl kurios 2009 m. negalėtų būti nagrinėjami importo iš KLR tendencijoms išanalizuoti. Analizė dėl to netampa neobjektyvi, priešingai – taip papildoma Sąjungos pramonės padėties analizė. Kaip paaiškinta 219 konstatuojamojoje dalyje, papildomai be nagrinėjamojo laikotarpio 2009 m. nagrinėti tik siekiant nustatyti konkrečius su importu iš Kinijos susijusius žalos rodiklius. Nustatant kitus žalos rodiklius neturėta objektyvių priežasčių, kodėl neturėtų būti nagrinėjami visi nagrinėjamojo laikotarpio metai.

(224)

Dėl antro tvirtinimo – atsargų kaupimas labai aiškiai matyti iš mėnesinių importo duomenų, kurie gauti iš duomenų bazės, sukurtos pagal pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 6 dalį (žr. 1 diagramą) (34). Kol nebuvo nustatytos laikinosios priemonės, nagrinėjamojo produkto importas iš KLR labai padidėjo per 2010 m. antrą ir trečią ketvirčius (importuotas produktas buvo skirtas suvartoti iki 2010 m. pabaigos ar 2011 m. pradžios dėl ribotos laikymo trukmės). Šis padidėjimas neatitiko panašaus suvartojimo padidėjimo, o tai rodo, kad importuota siekiant sukaupti atsargų, nes tikėtasi, kad bus nustatytos priemonės. KLR Vyriausybė nepateikė kito šio padidėjimo paaiškinimo, todėl Komisija gali pagrįstai manyti, kad atsargos kauptos iki priemonių nustatymo 2010 m. pabaigoje. Dar vienas įrodymas – nuo laikinųjų priemonių nustatymo iki galutinių priemonių nustatymo (2010 m. ketvirtas ketvirtis ir 2011 m. pirmieji trys mėnesiai) importo iš KLR per mėnesį lygis buvo labai žemas. Kai galutiniu etapu priemonės buvo sumažintos (2011 m. kovo mėn.), importo per mėnesį lygis vėl padidėjo ir buvo stabilus.

1 diagrama

Nagrinėjamojo produkto importas iš KLR (kiekis per mėnesį)

Šaltinis: pagal 14 straipsnio 6 dalį sukurta duomenų bazė.

(225)

Importo iš Kinijos kainų (išskyrus galiojančius antidempingo muitus) raida:

3 lentelė

Importo kainos

(226)

Importo iš Kinijos CIF kainos (išskyrus galiojančius antidempingo muitus) per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo nuo 911 EUR/t iki 834 EUR/t. Taigi, per nagrinėjamąjį laikotarpį jos sumažėjo 8 %

(227)

KLR Vyriausybė ir naudotojas tvirtino, kad vidutinių importo kainų palyginimas neanalizuojant produkto asortimento buvo klaidinantis. Be to, KLR Vyriausybė nurodė, kad iš KLR daugiausia importuota pigiausios rūšies produkto, t. y. pusverpalių.

(228)

Priešingai, nei tvirtinta, analizuojant buvo visapusiškai atsižvelgta į produkto asortimentą, nes Komisija lygino eksportuojančių Kinijos gamintojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo kainas. Taip pat daryta ir per pirminį tyrimą.

(229)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė reikalavo, kad 3 lentelėje būtų pateiktos kiekvienos rūšies produkto importo iš Kinijos kainos, nes duomenys apie kiekvienos rūšies produktą naudoti skaičiuojant priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumus.

(230)

Vidutinė importo iš Kinijos kaina 3 lentelėje nurodyta siekiant parodyti nagrinėjamojo laikotarpio tendencijas. Tendencijoms parodyti pakanka nurodyti vidutines kainas. Skaičiuojant priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumus naudoti duomenys apie kiekvienos rūšies produktą.

(231)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą per TL, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis iš atrinktų Kinijos gamintojų importuojamo kiekvienos rūšies produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF kaina ir atitinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į muitus, antidempingo muitus ir išlaidas po importo. Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos. Palyginimo rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės svertinės kainos pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis per tiriamąjį laikotarpį procentiniu dydžiu. Nustatyta, kad, nepaisant galiojančių antidempingo priemonių (ir muitų), pagrindinio Kinijos eksportuotojo į Sąjungą priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra 2 %, ir jis buvo pridėtas prie importo kainos. Didžiosios dalies kito importo kainos buvo panašaus į Sąjungos kainas lygio.

(232)

Po galutinio atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad būta tam tikrų su 3 PKN susijusių CIF verčių netikslumų.

(233)

Komisija į šį tvirtinimą atsižvelgė ir pakoregavo atitinkamas CIF vertes, dėl to šiek tiek pasikeitė šio eksportuojančio gamintojo priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai (žr. 440 konstatuojamąją dalį).

(234)

Kelios šalys tvirtino, kad per TL kainos nebuvo itin priverstinai mažinamos. Jos nurodė, kad vieno eksportuotojo 2 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra beveik de minimis, todėl jo negalima laikyti reikšmingu. Be to, jos rėmėsi Komisijos praktika, pagal kurią laikyta, kad dėl nedidelio 6 % priverstinio kainų mažinimo ar priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis bendram Sąjungos kainų lygiui poveikio nedaryta, nes eksporto apimtis buvo nedidelė.

(235)

Nepaisant šiuo metu galiojančių antidempingo priemonių kainos vis vien priverstinai mažinamos. Rėmimasis Komisijos praktika yra klaidingas. Tankaus natrio karbonato (35) atveju laikyta, kad priverstinis kainų mažinimas 6 % iš esmės neturi jokio poveikio bendram kainų lygiui, nes iš eksportuojančios šalies importuotas labai nedidelis produkto kiekis, o tokio importo rinkos dalis sudarė 1,4 % Palyginimui – KLR rinkos dalis per TL sudarė 15–20 % Tam tikrų lazerinių optinių skaitymo sistemų (36) atveju priverstinis kainų mažinimas dėl nagrinėjamojo importo laikytas nedideliu atsižvelgiant į i) labai padidėjusį Sąjungos suvartojimą (129 %) ir ii) nagrinėjamojo produkto pobūdį – tai buvo nevienalytis produktas, pasižymintis įvairiomis savybėmis ir techniniais skirtumais ir priklausantis nuo greitos technologinės plėtros. Dabartiniuose tyrimuose nagrinėjamojo produkto rinka yra visiškai kitokia, todėl priverstinio kainų mažinimo dydį reikia vertinti atsižvelgiant į šią konkrečią rinką. Nagrinėjamasis produktas yra elementarus vienalytis sutvirtinimo produktas pakankamai stabilioje rinkoje. Tokia rinka labiau reaguoja į kainų skirtumus ir net nedidelis kainų skirtumas gali jai turėti didelio poveikio. Todėl tai, kad nebuvo didelio priverstinio kainų mažinimo, nekeičia Komisijos išvadų. Priešingai, vertinant į šį aspektą buvo visapusiškai atsižvelgta. Galiausiai kiekvienu atveju vertinimas atliekamas pagal susijusias aplinkybes, o žala nustatoma pagal įvairius rodiklius, kurių nė vienas neturi lemiamos reikšmės.

(236)

Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 5 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 4 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo poveikį Sąjungos pramonei įvertinti visi ekonominiai rodikliai, per nagrinėjamąjį laikotarpį turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(237)

Kaip minėta 17–25 konstatuojamosiose dalyse, norint nustatyti galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(238)

Žalai nustatyti Komisija makroekonominius žalos rodiklius atskyrė nuo mikroekonominių. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skunde ir prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis ir vėliau pateiktomis pastabomis ir, jei įmanoma, juos sutikrino su statistiniais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai tinkamai rodė Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(239)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo ir subsidijų skirtumų dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo ar subsidijavimo.

(240)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(241)

Sąjungos pramonei būdinga, kad metinė gamybos apimtis keičiasi, nes kas 7–10 metų reikia atnaujinti krosnis, todėl metais iki atnaujinimo gamybos apimtis būna didesnė, kad būtų prikaupta atsargų, o tais metais, kai krosnys atnaujinamos, gamybos apimtis būna mažesnė. Bet kada, kai krosnis neveikia dėl atnaujinimo, tais metais gamybos pajėgumai taip pat būna mažesni.

(242)

Atsižvelgiant į šiuos apribojimus, bendros Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(243)

Didėjant Sąjungos suvartojimui (3 %) Sąjungos pramonės panašaus produkto gamyba nuo 2010 m. iki TL sumažėjo 5 % Gamybos pajėgumai nuo 2010 m. iki TL taip pat sumažėjo apie 4 % Pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nesikeitė, išskyrus sumažėjimą 2012 m.

(244)

Galima pastebėti, kad 2011–2012 m. gamyba sumažėjo 11 procentinių punktų, o gamybos pajėgumai – 4 procentiniais punktais. Tai lėmė Sąjungos pramonės restruktūrizacija ir kai kurių Sąjungos pramonės gamyklų uždarymas. Nebegalėdami atsigauti nuo importo dempingo kaina 2011 m. pabaigoje gamybą nutraukė stiklo pluošto gijų gamintojas „Ahlstrom“, o 2012 m. gamyklą Italijoje uždarė „Owens Corning Vado Ligure“. Tačiau Sąjungos pramonė mano, kad po restruktūrizacijos ir vėl atkūrus vienodas sąlygas ji gali išlikti gyvybinga – dėl to Sąjungos pramonė vis dar investuoja į esamų krosnių atnaujinimą.

(245)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė tvirtino, kad Komisija nurodė trumpesnę nei vidutinę krosnių eksploatavimo trukmę, dėl to Sąjungos gamintojų investicijos ir (arba) krosnių naudojimas yra neveiksmingi.

(246)

Buvo įrodyta, kad Sąjungos pramonė sprendimus dėl krosnių atnaujinimo priimdavo remdamasi gamybos ir energijos vartojimo efektyvumo veiksniais. Nebuvo požymių, kad atrinktų Sąjungos gamintojų taikyta krosnių eksploatavimo trukmė būtų buvusi bloga praktika pagal pramonės sektorių ir produktų asortimento reikalavimus.

(247)

Kelios šalys tvirtino, kad visų pirma dėl krosnių atnaujinimo sąnaudų, kurios turi poveikio visiems makroekonominiams ir mikroekonominiams rodikliams, reikėtų nagrinėti ilgesnį laikotarpį nei nuo 2010 m. iki TL. KLR Vyriausybė nurodė, kad nebuvo pateikta duomenų ar informacijos, kuriais metais Sąjungos gamintojai atnaujino krosnis.

(248)

Krosnių atnaujinimas būdingas šiai pramonės šakai ir jis kartojamas. Tai reikalinga, norint užtikrinti veiklos tęstinumą ir nesumažinti pajėgumų. Investicijos į MTTP yra tiesiogiai susijusios su gamybos pajėgumais, be to, investuojama norint sukurti produktus pagal pirkėjų užsakymuose nurodytas specifikacijas. Todėl šios investicijos per nagrinėjamąjį laikotarpį nėra išskirtinės. Nesvarbu, kokia pasirenkama eksploatacijos trukmė, krosnių remonto ar atnaujinimo darbai visada turės poveikio gamybos apimčiai. Su bendrove susijusi informacija apie tai, kada buvo atnaujinamos krosnys, laikoma konfidencialia.

(249)

Be to, vienas naudotojas tvirtino, kad Sąjungos pramonė galėjo išvengti (subsidijuoto importo ir importo dempingo kaina) žalingo poveikio, nes nuo 2010 m. iki TL pabaigos pajėgumų naudojimas buvo pakankamai stabilus.

(250)

Panašaus produkto gamyba yra nenutrūkstamas procesas, kurio negalima priderinti prie trumpalaikių paklausos pokyčių. Pakankamai stabilų pajėgumų naudojimą reikia vertinti atsižvelgiant į mažėjančius gamybos pajėgumus. Todėl tvirtinimas atmetamas.

(251)

Sąjungos pramonės pardavimo laisvojoje Sąjungos rinkoje apimties, pardavimo uždarojoje Sąjungos rinkoje apimties ir susijusių rinkos dalių raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(252)

Sąjungos pramonės stiklo pluošto gijų produktų pardavimo laisvojoje rinkoje (t. y. nesusijusiems pirkėjams) apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį šiek tiek sumažėjo (1 %). Tačiau Sąjungos suvartojimui padidėjus 3 % Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 58–63 % 2010 m. iki 56–61 % per TL. 2011 m. pardavimo apimtis buvo mažesnė dėl to, kad 2010 m. buvo prikaupta daug iš Kinijos importuoto produkto atsargų, kurios 2011 m. palaipsniui pateko į rinką.

(253)

Sąjungos pramonės pardavimas uždarojoje rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė 11–14 % viso Sąjungos pramonės pardavimo (laisvojoje ir uždarojoje) Sąjungos rinkoje. Pardavimas uždarojoje rinkoje 2010–2012 m. didėjo, vėliau per TL buvo pastovus. Vertinant absoliučiais skaičiais pardavimo uždarojoje rinkoje padidėjimas 2010–2011 m. yra labai nedidelis.

(254)

Sąjungos gamintojų užimtumo ir našumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

(255)

Sąjungos gamintojų užimtumo lygis rodo, kad Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį bandė racionalizuoti gamybą siekdama sumažinti gamybos sąnaudas. Iš tikrųjų, darbuotojų skaičius per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 11 %

(256)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį pasikeitus darbuotojų skaičiui ir gamybos apimčiai Sąjungos gamintojų darbuotojų našumas, vertinamas pagal darbuotojo išdirbį (tonomis) per metus, nuo 2010 m. iki TL padidėjo 7 %

(257)

Kaip nurodyta 217 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 3 % Kadangi panašus produktas naudojamas daugeliui paskirčių, Sąjungos pramonė ir naudotojai tikisi, kad artimoje ateityje suvartojimas toliau didės.

(258)

Sąjungos pramonei žala dėl importo dempingo kaina iš KLR buvo daroma iki 2011 m., kai buvo nustatyti muitai. Iš KLR importuojamam produktui nustatytais muitais siekta užtikrinti vienodas sąlygas, kuriomis Sąjungos pramonė galėtų sąžiningai konkuruoti su minėtu importu ir atsigauti po jai darytos žalos.

(259)

Tačiau to neįvyko. Sąjungos pramonė vėl veikia nuostolingai ir toliau praranda rinkos dalį, nors Sąjungos suvartojimas ir padidėjo. Iš KLR toliau importuota labai mažomis kainomis ir didėjo šiam importui tenkanti rinkos dalis. Importo iš Kinijos rinkos dalis per tiriamąjį laikotarpį buvo 3 procentiniais punktais didesnė nei prieš nustatant muitus (37). Sąjungos pramonė vykdė restruktūrizaciją ir uždarė kai kurias gamyklas (žr. 244 konstatuojamąją dalį). Akivaizdu, kad atsigavimo po buvusio dempingo nebuvo.

(260)

Atsižvelgiant į importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR apimtį, rinkos dalį ir kainas ir atsižvelgiant į esamus dempingo skirtumus (9,6 % ir 29,7 %) (38) poveikį Sąjungos pramonės padėčiai galima laikyti reikšmingu.

(261)

Kadangi tai pirmas antisubsidijų tyrimas dėl nagrinėjamojo produkto, atsigavimas po buvusio subsidijavimo nevertinamas.

(262)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo laisvojoje ir uždarojoje Sąjungos rinkose kainos

(263)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vieneto pardavimo laisvojoje rinkoje kainos sumažėjo 2 % 2010 m. rugsėjo mėn. įsigaliojus laikiniesiems muitams Sąjungos pramonė 2011 m. galėjo padidinti savo kainas. Tačiau nuo 2011 m. vieneto pardavimo kainos sumažėjo 10 %

(264)

Vieneto pardavimo uždarojoje rinkoje kainos (t. y. sandorių kainos) keitėsi taip pat kaip vieneto pardavimo laisvojoje rinkoje kainos – Sąjungos pramonė 2011 m. padidino pardavimo uždarojoje rinkoje kainas, vėliau jos sumažėjo 4 %

(265)

Vieneto gamybos sąnaudų raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

8 lentelė

Vieneto gamybos sąnaudos

(266)

Vidutinės vieneto gamybos sąnaudos 2010–2012 m. padidėjo. Po 2012 m. vidutinės vieneto gamybos sąnaudos vėl sumažėjo beveik iki 2010 m. lygio. 2012 m. jos labiausiai padidėjo dėl konkrečios padėties, susijusios su vieno atrinkto Sąjungos gamintojo investicijomis. Vidutinės vieneto gamybos sąnaudos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo tik 1 %

(267)

Keli naudotojai tvirtino, kad bendrų išvadų negalima pagrįsti su viena konkrečia bendrove susijusia padėtimi. Dėl vieneto gamybos sąnaudų padaryta išvada, kad sąnaudos buvo pakankamai stabilios. Dėl padidėjimo 2012 m. bendros išvados nepasikeitė.

(268)

Vieneto gamybos sąnaudos pagrįstos bendra atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos apimtimi. 7 lentelėje nurodyta vieneto pardavimo kaina pagrįsta padavimu nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Taigi, šie du rodikliai pagrįsti skirtingais duomenimis, todėl jų negalima tiesiogiai palyginti.

(269)

Po galutinio atskleidimo CCCLA tvirtino, kad Komisija privalo pateikti pakankamai palyginamų duomenų, kad būtų galima įvertinti, ar gamybos sąnaudų pasikeitimu būtų galima paaiškinti nedidelį Sąjungos pardavimo kainų sumažėjimą.

(270)

Šie du rodikliai pagrįsti skirtingais duomenimis ir jei jų palyginti negalima pagal absoliučius skaičius, tai jų tendencijas palyginti galima.

(271)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

9 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(272)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį palaipsniui didėjo (+ 6 %). Ši raida atitiko darbo sąnaudų indeksą šalyse, kuriose įsikūrę atrinkti gamintojai (39).

(273)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

10 lentelė

Atsargos

(274)

Laikotarpio pabaigos atsargos pirmiausia gerokai padidėjo 2011 m., o po to per nagrinėjamąjį laikotarpį toliau didėjo.

(275)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad APFE pateiktuose duomenyse nurodyti atsargų svyravimai atskleidžia nedeklaruotus pardavimus, ir lyginant su importo iš Kinijos duomenimis nerodo, kad būtų padaryta žala.

(276)

Į šį tvirtinimą neturėtų būti atsižvelgta. Komisija mikroekonominius rodiklius, kaip antai atsargų lygį, analizavo remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais faktiniais duomenimis. Per atrinktų Sąjungos gamintojų tyrimą nebuvo nustatyta nedeklaruotų pardavimų.

(277)

Po galutinio atskleidimo vienas naudotojas tvirtino, kad 2010 m. nėra tinkami ataskaitiniai metai, nes atsargų lygis buvo neįprastai žemas, palyginti su laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2009 m. spalio mėn. (pirminio antidempingo tyrimo tiriamuoju laikotarpiu).

(278)

Tvirtinimas atmestas, nes šiems tyrimams ir pirmesniam tyrimui atrinkti subjektai skiriasi, dėl to duomenų palyginti neįmanoma. Komisija analizavo tik nagrinėjamojo laikotarpio duomenis, visų pirma mikroekonominius duomenis, ir ji neturi duomenų apie atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygį iki nagrinėjamojo laikotarpio. KLR Vyriausybė nurodė, kad atsargų lygis 2011 m. yra didesnis ir dėl to, kad tais metais Sąjungos suvartojimas sumažėjo 3 % Tačiau tai neturi poveikio nagrinėjamojo laikotarpio tendencijoms.

(279)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

11 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(280)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį pelną, gautą parduodant panašų produktą nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai sumažėjo nuo 3 % iki – 4 %

(281)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srautas per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo (– 55 %).

(282)

Atrinktų Sąjungos gamintojų investicijų lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo. 2012 m. ir per TL jos dar labiau padidėjo. Investicijų sąnaudos buvo didelės dėl krosnių atnaujinimo. Šioje kapitalui imlioje pramonėje krosnys turi būti atnaujinamos kas 7–10 metų, o su tuo susijusios sąnaudos gali siekti 8–13 mln. EUR (duomenys nurodyti intervalais dėl konfidencialumo). Investicijoms taip pat priskiriamos didelės struktūrinės investicijų sąnaudos, susijusios su įvorių lydinių sunaudojimu ir jų nuolatiniu atnaujinimu.

(283)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąžos tendencijos buvo tokios pat neigiamos, kaip pelningumo. Mažėjanti investicijų grąža akivaizdžiai rodo, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį blogėjo.

(284)

Finansinė padėtis buvo nestabili nepaisant per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjusio suvartojimo, kaip aprašyta 217 konstatuojamojoje dalyje, ir Sąjungos pramonės pastangų racionalizuoti gamybos sąnaudas, kaip aprašyta 244 ir 337 konstatuojamosiose dalyse.

(285)

Per tyrimus nenustatyta, kad atrinkti Sąjungos gamintojai būtų turėję didelių sunkumų padidinti kapitalą.

(286)

Po galutinio atskleidimo kelios šalys pastebėjo, kad investicijų lygis buvo toks didelis 2012 m. ir per TL, kad dėl šių didelių investicijų sąnaudų Sąjungos pramonė per TL galėjo veikti nepelningai. Be to, KLR Vyriausybė tvirtino, kad sumažėjęs pelningumas yra tiesiogiai susijęs su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis ir dėl krosnių atnaujinimo sumažėjusia gamybos apimtimi.

(287)

Pirma, 32 mln. EUR investicijų per TL nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. iš dalies sutampa su 30 mln. EUR investicijomis 2012 m. Antra, tais laikotarpiais daugiausia investuota į krosnių atnaujinimą, šios investicijos šiame versle kartojasi ir laikomos investicijomis įprastomis verslo sąlygomis, kaip nustatyta 241–250 konstatuojamosiose dalyse. Trečia, investicijų lygis turėjo poveikio Sąjungos pramonės rezultatams, nes susidarė papildomų sąnaudų. Tačiau pagrindinis investicijų poveikis matyti balanse, o ne pelno ir nuostolio ataskaitoje, kurioje nurodomos pasikartojančios įprastinės nusidėvėjimo sąnaudos, todėl investicijomis negalima paaiškinti, kodėl veikta nuostolingai. Dėl KLR Vyriausybės tvirtinimo – krosnių atnaujinimas nuodugniai planuojamas iš anksto. Tiekimo pirkėjams tęstinumas užtikrinamas sukauptomis atsargomis. Pagaliau šių investicijų poveikis paskirstomas kelių metų sąnaudoms ir bendrovės rezultatams.

(288)

Be to, kelios šalys teigė, i) kad didesnės investicijų sąnaudos matyti iš mažesnės investicijų grąžos 2012 m. ir per TL (atsižvelgiant į tai, kad kai kurių investicijų grąža gaunama ne iš karto) ir ii) kad neracionalu remtis kelių metų atkarpomis, kai būta daugiausia investicijų, ir padaryti išvadą, kad Sąjungos pramonės padėtis dėl to pablogėjo.

(289)

Investicijos į krosnis per nagrinėjamąjį laikotarpį nėra išskirtinės. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nuo 2004 m. Sąjungos pramonė į krosnis investavo beveik kasmet. Todėl nesvarbu, koks laikotarpis pasirenkamas, krosnių remonto ar atnaujinimo darbai visada turės poveikio gamybos apimčiai ir investicijų grąžai. Sumažėjęs atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas rodo, kad gamintojai už panašų produktą negalėjo nustatyti tokių kainų, kurios užtikrintų būtiniausias investicijas į verslo tęstinumą.

(290)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad pramonė prieš skolindamasi pirmiausia naudoja turimus grynuosius pinigus, dėl to normalu, kad grynųjų pinigų srautas sumažėjo, kai atrinkti Sąjungos gamintojai daug investavo 2012 m. ir per TL. Be to, ji tvirtina, kad nuostolingai veikianti pramonė nebūtų galėjusi tiek daug investuoti, kiek investavo atrinktos bendrovės.

(291)

Stiklo pluošto gijų pramonė yra pasaulinis verslas, kurio finansavimo mechanizmai aprėpia kur kas daugiau nei atrinktų Sąjungos gamintojų finansų sritį. Investicijos nebūtinai turi poveikio grynųjų pinigų srautui. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(292)

Tyrimo išvados patvirtina, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 5 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 4 dalyje.

(293)

Nustačius antidempingo priemones Sąjungos pramonė 2011 m. galėjo padidinti savo kainas. Tuo pačiu metu Sąjungos pramonė dėjo pastangas veiksmingumui ir našumui didinti. Nors Sąjungos suvartojimas ir didėjo, Sąjungos pramonė nuo 2012 m. neturėjo kito pasirinkimo, kaip vėl mažinti vieneto pardavimo kainas, kad išlaikytų rinkos dalį.

(294)

Iš priverstinio kainų mažinimo analizės (žr. 231 konstatuojamąją dalį) ir Sąjungos gamintojų pardavimo kainos mažėjimo tendencijos (žr. 263 konstatuojamąją dalį) akivaizdžiai matyti, kad Sąjungos gamintojai su importu iš Kinijos bandė konkuruoti kainomis ir panaikino kainų skirtumą. Tačiau dėl to labai pablogėjo Sąjungos gamintojų finansiniai rodikliai ir nuo 2012 m. Sąjungos pramonė veikia nuostolingai. Ši padėtis nėra tvari per trumpalaikį ar vidutinį laikotarpį.

(295)

Kiti rodikliai, kaip antai gamyba, gamybos pajėgumai, užimtumas, atsargos ir grynųjų pinigų srautas, taip pat blogėjo, net ir nustačius priemones importui iš KLR.

(296)

Abiejų tyrimų išvados taip pat patvirtina, kad pasikeitusios aplinkybės, kuriomis buvo pagrįstas dalinės tarpinės antidempingo priemonių peržiūros inicijavimas, t. y. restruktūrizacija ir kai kurių Sąjungos gamyklų uždarymas, kaip paaiškinta 244 konstatuojamojoje dalyje, yra pagrįstos ir ilgalaikės. Gamyklą uždarius ji yra visiškai išmontuojama. Be to, naujos krosnies statymui reikia didelio kapitalo ir daug laiko, tad to neįmanoma padaryti per trumpą laikotarpį. Todėl reikėtų tinkamai įvertinti laiką ir sąnaudas, kurie reikalingi naujai gamyklai su krosnimis pastatyti. Taigi, kai kurių gamyklų restruktūrizaciją ir uždarymą galima laikyti pagrįsta ir ilgalaike aplinkybe.

(297)

Kelios šalys tvirtino, kad buvo aiškių požymių, kad žala nebuvo daroma. Šie tvirtinimai nagrinėjami tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(298)

CCCLA nurodė, kad „Binani“ grupė 2012 m. įsigijo vieną Sąjungos gamintoją („3B Fibreglass“) ir kad bendra Sąjungos pramonės padėtis privalo būti gera, nes joks racionalus ekonominės veiklos vykdytojas neinvestuotų į neveiksnią pramonę. CCCLA taip pat pacitavo „Braj Binani“ 2013 m. metinę ataskaitą, kad „bendra šių dviejų gamybos subjektų Belgijoje ir Norvegijoje padėtis vertinama kaip gera“. Be to, CCCLA taip pat nurodė, kad dviejų Sąjungos gamintojų apyvarta nuo 2010 m. iki TL padidėjo ir kad dėl to akivaizdu, kad Sąjungos pramonei žala nėra daroma.

(299)

Indijos „Binani“ grupė iš tiesų 2012 m. įsigijo „3B Fibreglass“. Tačiau nepaisydama „Binani“ grupės atskirų verslo motyvų, Komisija remiasi tyrimo išvadomis, kad Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį ir sumažėjo jos pelningumas. Reikėtų nurodyti citatos kontekstą ir ją pateikti pilną: „Bendra šių dviejų gamybos subjektų Belgijoje ir Norvegijoje padėtis vertinama kaip gera, o pajėgumai buvo iš dalies sumažinti, atsižvelgiant į sumažėjusią paklausą rinkoje. Gamyba sėkmingai padidinta, siekiant įprasto veiksmingumo. Tačiau vidutinis pardavimas sumažėjo dėl pigaus importo iš Azijos.“

(300)

Tvirtinimas, kad Sąjungos pramonei žala nedaroma, nes du Sąjungos gamintojai nuo 2010 m. iki TL padidino apyvartą, yra klaidinantis ir neteisingas. CCCLA šiai išvadai padaryti rėmėsi kilogramais išreikšta apyvarta. Tačiau daryti išvadas tik pagal didesnę pardavimo apimtį yra netikslu, nes neatsižvelgiama į tokio pardavimo kainų lygį ir atitinkamai poveikį bendrovės pelningumui.

(301)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad APFE nariai investuoja į pajėgumų didinimą tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų (pvz., KLR, Rusijoje, Indijoje ir Tunise), o tai yra aiškus ženklas, kad žala nėra daroma.

(302)

Šis žalos tyrimas yra susijęs su Sąjungos gamintojų veikla Sąjungos rinkoje. Kaip matyti iš 4 lentelės, Sąjungos pramonė 2011 m. šiek tiek padidino pajėgumus (1 %), o vėliau iki TL pabaigos pajėgumai sumažėjo 5 procentiniais punktais. Taigi Sąjungoje pajėgumai nepadidėjo. Tačiau daug stiklo pluošto gijų gamintojų yra tarptautinės bendrovės, todėl nenuostabu kad šios bendrovės, matydamos verslo galimybių, investuoja ir ne Sąjungoje. Į papildomus pajėgumus ne Sąjungoje investuojama norint patenkinti besiformuojančių rinkų poreikius ir siekiant gauti pelno. Gamyklos tuose regionuose statomos ir siekiant priartėti prie pirkėjų. Tačiau verslo sprendimas dėl gamyklos statymo ne Sąjungoje visiškai nesusijęs su tuo, kad Sąjungos gamintojams buvo daroma žala. Panašūs tvirtinimai dėl didelių Sąjungos pramonės investicijų nagrinėjami skirsnyje dėl sau padarytos žalos.

(303)

Kelios šalys tvirtino, kad žala nedaroma, nes kai kurie Sąjungos gamintojai pranešė, kad jų panašaus produkto kainos nuo 2014 m. sausio mėn. didės siekiant kompensuoti nuolat didėjančias žaliavų, energijos ir vežimo sąnaudas.

(304)

Pirma, 2014 m. kainų lygis yra susijęs su veikla po TL. Antra, Sąjungos pramonė daugumą tokių kainų padidėjimų pastaraisiais metais absorbavo didindama našumą. Tačiau susiklostė tokia situacija, kai toliau didinti našumą per trumpą laikotarpį darosi vis sunkiau. Kadangi Sąjungos pramonė per TL veikė nuostolingai ir nebegali daugiau absorbuoti tokių didėjančių kainų, tam tikru metu belieka padidėjusias kainas perkelti pirkėjams, o tai kelia grėsmę prarasti dar dalį rinkos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, tvirtinimai buvo atmesti.

(305)

Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 6 ir 7 dalis nagrinėta, ar dėl importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine.

(306)

Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kurią galėjo padaryti tie kiti veiksniai, nebūtų priskirta importui dempingo kaina ir subsidijuotam importui.

(307)

Atlikus tyrimus nustatyta, kad, nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, per nagrinėjamąjį laikotarpį, kurio ataskaitiniais metais pasirinkti 2009 m., padidėjo importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR apimtis (32 %). Dėl to KLR rinkos dalis padidėjo nuo 13–18 % 2009 m. iki 15–20 % TL pabaigoje.

(308)

Tuo pačiu metu, nepaisant padidėjusio suvartojimo, Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo trim procentiniais punktais.

(309)

Importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo vidutinės kainos nuo 2010 m. iki TL sumažėjo 8 % ir buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas per tą patį laikotarpį.

(310)

2010–2011 m. Sąjungos pramonė vis dar veikė pelningai, o vėliau patyrė nuostolių, kurie sutapo su padidėjusiu importu dempingo kaina ir subsidijuotu importu iš KLR. NET ir sumažinusi pardavimo kainą Sąjungos pramonė negalėjo išlaikyti savo rinkos dalies. Kaina mažinta pelningumo sąskaita – Sąjungos pramonė pradėjo veikti nuostolingai.

(311)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR kainų lygis ir padidėjusi tokio importo apimtis turėjo itin neigiamo poveikio Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai ir dėl to buvo lemiamas Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos veiksnys.

(312)

Po galutinio atskleidimo kelios šalys tvirtino, kad trūksta analizės, kuria būtų įrodyta, kad dėl importo iš Kinijos buvo smukdomos Sąjungos pramonės kainos ir buvo daroma žala ir kad Komisija analizuodama rėmėsi tik laiko sutapimu. Šios šalys cituoja Kinijos rentgeno įrangos grupės ataskaitą: „Grupė pripažįsta, kad apskritai išvadą dėl priežastinio ryšio galima pagrįsti importo dempingo kaina ir žalos vidaus rinkai sutapimu. Tačiau tokio sutapimo analizė nėra būdinga priežastiniam ryšiui nustatyti; priežastinis ryšys ir sutapimas yra dvi skirtingos sąvokos. Šio atvejo aplinkybėmis (…) priežastinis ryšys negali būti nustatytas remiantis tokia bendra išvada dėl sutapimo.“ (40)

(313)

Tačiau išvados pagrįstos didelio rodiklių sąrašo analize. Kaip nustatyta D skirsnyje, nagrinėjant importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo poveikį vertinti visi susiję ekonominiai faktai ir rodikliai, turintys poveikio Sąjungos pramonės būklei. Iš daugelio rodiklių buvo matyti, kad daroma žala. Tokioje situacijoje vienintelė priežastis Sąjungos pramonei mažinti kainas yra išlaikyti rinkos dalį arba bent neprarasti dar dalies rinkos, kai konkuruojama dėl kainos. Nustačius pirmines priemones Sąjungos pramonei pavyko 2011 m. padidinti kainas, tačiau vėliau ji turėjo jas sumažinti, nors gamybos sąnaudos ir nemažėjo. Kaip išsamiau nurodyta 320–335 konstatuojamosiose dalyse, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį iš trečiųjų šalių daugiausia eksportuota didelėmis kainomis, o trečiųjų šalių rinkos dalis iš esmės nesikeitė ir nuo 2011 m. net mažėjo. Taigi, Sąjungos pramonė kainas mažino ne dėl importo iš trečiųjų šalių, o dėl importo maža dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR. Nuo 2011 m. gerokai padidėjo tik importas iš KLR, tik importui iš KLR teko Sąjungos pramonės rinkos dalis ir sumažėjo tik importo iš KLR kainos. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės kainos smukdytos ir žala daryta dėl padidėjusio importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR. Kiti veiksniai, kurie galėtų nutraukti šį priežastinį ryšį, analizuojami toliau.

(314)

CCCLA ir KLR Vyriausybė tvirtino, kad kainos nėra smukdomos arba nėra daromas spaudimas jas mažinti, nes „Sąjungos gamintojų pardavimo kaina sumažėjo labai nedaug – per nagrinėjamąjį laikotarpį ji daugiausia sumažėjo tik 2 %“ Kelios šalys taip pat tvirtino, kad siūlomų drastiškų priemonių negalima pateisinti tuo, kad 1 % sumažėjo Sąjungos pardavimas, 2 % padidėjo importo iš KLR rinkos dalis ir 3 % sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis.

(315)

Komisija kartoja, kad po to, kai 2010 m. rugsėjo mėn. buvo nustatyti laikinieji muitai, Sąjungos pramonei pavyko 2011 m. padidinti kainas. Tačiau nuo 2011 m. vieneto pardavimo kainos sumažėjo 10 % Todėl akivaizdu kad pardavimo kainos labai sumažėjo. Nepaisant to, kad taikomos antidempingo priemonės, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis, kaina ir rinkos dalis toliau mažėjo, o importo iš Kinijos pardavimo apimtis ir rinkos dalis tuo pačiu metu padidėjo ir gerokai viršijo per pirminio tyrimo tiriamąjį laikotarpį nustatytą apimtį ir rinkos dalį. Paprastai nustačius priemones tikimasi, kad Sąjungos pramonė atsigaus nuo buvusio dempingo ar subsidijavimo poveikio. Šiuo atveju taip nebuvo. Tik nustačius priemones būta kelių atsigavimo požymių, tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės padėtis toliau blogėjo.

(316)

Vienas nesusijęs importuotojas teigė, kad Sąjungos gamintojams nereikėjo tiek daug mažinti kainų, nes Sąjungos rinkoje paklausa buvo didesnė už pasiūlą. KLR Vyriausybė tvirtino, kad Sąjungos pardavimo kainų sumažėjimo ir importo iš Kinijos kainų padidėjimo, kurie atitinka įprastą rinkos padėtį, negalima vertinti neatsižvelgiant į pasaulinius nagrinėjamojo produkto kainų pokyčius. Be to, KLR Vyriausybė tvirtina, kad Komisija netikrino, ar pagal rinkos sąlygas 2011 m. būtų buvę galima ir kokiu mastu didinti kainas (po to, kai po pirmesnio tyrimo buvo nustatytos priemonės) atsižvelgiant į pasaulinį kontekstą. Be to, Komisija neteisingai pasielgė atsisakydama priimti įrodymus apie Sąjungos gamintojų padidintas kainas po TL ir nurodo Soliarinio stiklo ir Asmeninio naudojimo fakso bylas (41).

(317)

Komisijos nuomone, teiginys, kad paklausa viršija pasiūlą, buvo nepagrįstas. Prarasta rinkos dalis ir padidėjęs atsargų lygis nereiškia, kad paklausa viršijo pasiūlą, veikiau priešingai. Dėl KLR Vyriausybės tvirtinimo – svarstyti kainų pokyčiai yra susiję su pardavimu Sąjungos rinkoje, o ne visame pasaulyje. Sąjungos rinkoje panašus ir nagrinėjamasis produktai konkuruoja kainomis. Kaip pirmiau įrodyta, kainos sumažėjimo negalima priskirti kitiems veiksniams nei minėta konkurencija kainomis (atsižvelgiant į gana pastovias gamybos sąnaudas ir Sąjungos suvartojimą). Be to, KLR Vyriausybė nepateikė išsamesnės informacijos apie kainų pokyčius pasauliniu mastu. Todėl nuspręsta, kad šis tvirtinimas yra nepagrįstas. Dėl tvirtinimo, susijusio su kainos padidėjimu po TL, pažymima, kad įvykiai po TL nepriskiriami šio tyrimo sričiai. Bet kuriuo atveju, nepateikta pagrįstų įrodymų apie faktinį kainų padidėjimą po TL. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(318)

Be to, CCCLA tvirtino, kad nustatant 226 konstatuojamojoje dalyje nurodytą vidutinį importo iš Kinijos kainų sumažėjimą 8 % reikėjo atsižvelgti į kainas, pakoreguotas atsižvelgiant į muitus, tvarkymo sąnaudas, antidempingo muitą, importuotojų pelno dydį ir importuotojų patirtas pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas. Šios pakoreguotos kainos būtų panašaus lygio į Sąjungos pardavimo kainas, kaip parodyta 7 lentelėje, dėl to jos nebūtų buvęs Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos lemiamas veiksnys.

(319)

Analizuojant rodiklius 3 lentelėje nurodyta eksportuojančių gamintojų pardavimo CIF vertė lyginta su 7 lentelėje nurodyta Sąjungos gamintojų kaina EXW sąlygomis. Tai tikslus metodas tendencijoms analizuoti. Skaičiuojant priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumus iš tiesų naudotos pakoreguotos kainos, kaip paaiškinta 231 konstatuojamojoje dalyje. Dėl to Komisija pabrėžia, kad priverstinis kainų mažinimas yra tik vienas nagrinėtinas rodiklis, tačiau analizuojant turėtų būti atsižvelgiama į visus žalos rodiklius kartu. Todėl tvirtinimas atmetamas.

(320)

Lentelėje nurodoma importo iš trečiųjų šalių apimtis, vidutinės vieneto kainos ir rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį.

12 lentelė

Importo apimtis (metrinėmis tonomis), vidutinės vieneto kainos (EUR/t)

(321)

Be KLR nagrinėjamasis produktas importuojamas daugiausia iš Malaizijos, Norvegijos ir Turkijos. Taip pat šiek tiek importuojama iš Meksikos, Jungtinių Valstijų ir Taivano. Bendra trečiosioms šalims tenkanti rinkos dalis 2010–2011 m. labai padidėjo. Vėliau per TL ši rinkos dalis sumažėjo.

(322)

Didžiosios dalies importo iš trečiųjų šalių (išskyrus nedidelį kiekį iš Taivano) kainos buvo gerokai didesnės už importo iš Kinijos kainą. Be to, vidutinės importo iš kitų šalių kainos apskritai buvo didesnės už Sąjungos pramonės kainas arba į jas panašios.

(323)

Importas iš Malaizijos sudarė didžiausią importo iš trečiųjų šalių į Sąjungą dalį (40 %). Tačiau iš Malaizijos importuoti tik vienos rūšies stiklo pluošto gijų produktai – kapotos sruogos. Malaizijai tenkanti Sąjungos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo. Vidutinės kapotų sruogų importo iš Malaizijos kainos taip pat buvo didesnės už KLR kainas ir beveik tokios pačios kaip Sąjungos pramonės kainos. Be to, importo iš Malaizijos kainos netrukdė Sąjungos gamintojams 2010–2011 m., kai importui iš KLR buvo nustatyti laikinieji muitai, padidinti kainų. Jei dėl importo iš Malaizijos kainų Sąjungos pramonei iš tiesų būtų daryta materialinė žala, Sąjungos gamintojai nebūtų galėję padidinti savo kainų, kai importui iš KLR buvo nustatyti laikinieji antidempingo muitai. Iš Malaizijos importuojami produktai konkuravo su Sąjungos pramonės produkcija, tačiau jų kaina, produkto rūšys ir kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė.

(324)

Importas iš Norvegijos sudarė antrą pagal dydį importo iš trečiųjų šalių į Sąjungą dalį. Norvegijai tenkanti Sąjungos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė. Vidutinės kiekvienos rūšies produkto importo iš Norvegijos kainos buvo didesnės už KLR kainas. Iš Norvegijos daugiausia importuoti vienos bendrovės, kuri priklauso tai pačiai grupei kaip vienas Sąjungos gamintojų, gaminti pusverpaliai. Be to, visa Norvegijos produkcija parduodama per Sąjungos gamintoją. Todėl Norvegija nelaikoma konkurencinga trečiąja šalimi.

(325)

Importas iš Turkijos sudarė trečią pagal dydį importo iš trečiųjų šalių į Sąjungą dalį. Turkijai tenkanti Sąjungos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė. Vidutinės kiekvienos rūšies panašaus produkto importo kainos buvo taip pat gerokai didesnės už KLR kainas.

(326)

Be to, KLR Vyriausybė nurodė, kad Sąjungos atsargos 2011 m. padidėjo po to, kai labai padidėjo importas iš trečiųjų šalių, nors tais metais importas iš KLR sumažėjo.

(327)

Iš tiesų, 2010–2011 m. importas iš Kinijos sumažėjo, o importas iš trečiųjų šalių padidėjo. Tačiau 2010–2011 m. Sąjungos pramonė vis dar veikė pelningai, o po to patyrė nuostolių, kurie sutapo su padidėjusiu importu dempingo kaina ir subsidijuotu importu iš KLR. Importas iš trečiųjų šalių po 2011 m. sumažėjo, todėl juo negalima pagrįsti vėliau Sąjungos pramonės patirtų nuostolių. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių galima pagrįstai daryti išvadą, kad dalis importo iš kitų šalių galėjo turėti neigiamo poveikio Sąjungos pramonei, tačiau ne tiek, kad būtų nutrauktas importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR ir Sąjungos pramonei darytos žalos priežastinis ryšys.

(328)

Po galutinio atskleidimo kelios šalys tvirtino, kad priverstinio kainų mažinimo analizei (Kinijos ir Sąjungos gamintojų kainoms palyginti) naudotas produkto asortimentas skyrėsi nuo iš trečiųjų šalių importuojamo produkto asortimento. KLR Vyriausybė aiškiai pareikalavo pateikti išsamios informacijos apie iš trečiųjų šalių importuojamo produkto asortimentą, kurios negalima nustatyti pagal Eurostato statistinius duomenis.

(329)

Iš tiesų Komisija, analizuodama importą iš trečiųjų šalių, visapusiškai atsižvelgė į produkto asortimentą – ji lygino trečiosios šalies kiekvienos rūšies produkto ir atitinkamo Sąjungos kiekvienos rūšies produkto kainas. Kadangi trijose trečiosiose šalyse yra tik vienas gamintojas, dėl konfidencialumo priežasčių nebuvo galima atskleisti konkrečių duomenų.

(330)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad Komisijos išvada, kad dalis importo iš trečiųjų šalių galėjo turėti poveikio Sąjungos gamintojų padėčiai, tačiau nenutraukė priežastinio ryšio, yra neobjektyvi ir nepagrįsta racionalia analize.

(331)

Trys pagrindinės panašų produktą į Sąjungą eksportavusios trečiosios šalys buvo Malaizija, Norvegija ir Turkija. Kaip jau nurodyta pirmiau, iš Malaizijos daugiausia importuotas vienos rūšies produktas, kurio kaina buvo panašaus lygio kaip Sąjungos pramonės kaina. Norvegijos gamintojas nelaikomas trečiosios šalies konkurentu dėl pirmiau nurodytų priežasčių. Importo iš Turkijos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė ir buvo gana nedidelė. Todėl tvirtinimas, kad dėl importo iš trečiųjų šalių nutraukiamas priežastinis ryšys, atmetamas.

(332)

KLR Vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija nepaisė importo iš Taivano ir Meksikos, kurio kainos ir apimtis labai pasikeitė, poveikio.

(333)

Kadangi iš Taivano ir Meksikos importuotas labai nedidelis produkto kiekis, dėl šio importo negalėjo nutrūkti priežastinis ryšys.

(334)

Be to, KLR Vyriausybė tvirtino, kad analizuodama atsargų iš Kinijos kaupimą Komisija nepaisė fakto, kad importas iš trečiųjų šalių 2010–211 m. padidėjo daugiau nei 40 %

(335)

Statistiniai duomenys (žr. 224 konstatuojamąją dalį) rodo, kad atsargos iš Kinijos kauptos per 2010 m. antrą ir trečią ketvirčius (importuotas produktas buvo skirtas suvartoti iki 2010 m. pabaigos ar 2011 m. pradžios dėl ribotos laikymo trukmės). Nustatyta, kad importas iš trečiųjų šalių padidėjo 2011 m., kai nustota kaupti atsargas ir kai įsigaliojo importui iš KLR nustatytos priemonės – tai buvo naudinga trečiųjų šalių gamintojams. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(336)

Kelios šalys nurodė, kad Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų padidėjimas daugiausia dėl žaliavų, energijos, vežimo ir su darbuotojais susijusių sąnaudų padidėjimo turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės pelningumui. Viena šalis taip pat nurodė, kad vienas svarbių sąnaudų veiksnių yra tai, kad pirkėjai negrąžina ričių, tačiau poveikio sąnaudoms išsamiau nepaaiškino. Tvirtinimus šalys pagrindė cituodamos Sąjungos gamintojus, kad jų sąnaudos iš tiesų padidėjo.

(337)

Iš tiesų padidėjo Sąjungos pramonės žaliavų, energijos, vežimo ir su darbuotojais susijusios sąnaudos. Tačiau, kaip matyti iš 8 lentelės, Sąjungos pramonės vidutinės vienos tonos gamybos sąnaudos nuo 2010 m. iki TL padidėjo tik 1 % Tai reiškia, kad Sąjungos pramonė didžiąją dalį padidėjusių sąnaudų sugebėjo kompensuoti didindama veiksmingumą ir našumą. Todėl daroma išvada, kad gamybos sąnaudų padidėjimas nebuvo susijęs su daroma žala, taigi, dėl to negali būti nutrauktas priežastinis ryšys.

(338)

Po galutinio atskleidimo kelios šalys pakartojo tvirtinimus, bet nepateikė naujų argumentų.

(339)

Kaip minėta pirmiau, Sąjungos suvartojimas nuo 2010 m. iki TL padidėjo 3 % Tikimasi, kad suvartojimas toliau didės, nes, kaip nurodė Sąjungos pramonė ir daug naudotojų, panašus produktas naudojamas naujoms paskirtims. Tačiau Sąjungos pramonei nepavyko išlaikyti rinkos dalies ir ji dalį jos prarado, o importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR rinkos dalis nuo 2011 m. didėjo. Todėl dėl Sąjungos suvartojimo pokyčių negali būti nutrauktas žalos ir importo dempingo kaina bei subsidijuoto importo iš KLR priežastinis ryšys.

(340)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad žala, jei tokia buvo, buvo padaryta dėl nepakankamų Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumų. KLR Vyriausybė nurodė keletą Sąjungos gamintojų finansinių ataskaitų rinkinių. „3B Fibreglass“ 2010 m. finansinių ataskaitų rinkiniuose nurodyta, kad „dėl ribotų gamybos pajėgumų negalėjome padidinti rinkos dalies“ ir „dėl to didėjančią mūsų pirkėjų paklausą turėjome patenkinti iš nedidelių atsargų“. „3B Fibreglass“ 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinyje nurodyta, kad „ekonomikos atsigavimo 2010 m. požymiai pasitvirtino per pirmąjį 2011 m. pusmetį, tačiau, dėl mažesnių nei tikėtasi bendrovės gamybos rezultatų per pirmuosius tris mėnesius, negalėjome visapusiškai išnaudoti pajėgumų ir turėjome riboti 2011 m. sutartinius įsipareigojimus“. „Lanxess“ 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinyje nurodyta, kad „2011 m. Lanxess stiklo pluoštą gamino maksimaliai naudodama pajėgumus“ ir „antrąjį 2012 m. ketvirtį pirma krosnis planuotai uždaroma 10 savaičių, dėl to 2012 m. metinė gamybos apimtis bus 14 % mažesnė“.

(341)

Iš tiesų, kaip nurodyta 10 lentelėje, 2010 m. atsargų lygis buvo žemas. Taip buvo dėl to, kad 2009 m. sumažėjo gamybos apimtis, nes dėl smukusių kainų ir prarastos rinkos dalies dėl importo dempingo kaina iš KLR kelios gamybos linijos buvo išmontuotos, laikinai uždarytos ar apribotas jų veikimas (42). Tačiau 2011 m. Sąjungos pramonė atsargų lygį padidino daugiau nei 150 % ir vėliau visą laiką jį didino. Nepakanka nurodyti ataskaitų dėl nedidelių atsargų tik 2010 m. – reikia apžvelgti tendencijas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(342)

Be to, kai kuriose citatose nurodoma, kad gamybos apimtis sumažėjo dėl krosnių remonto ar atnaujinimo. Kaip paaiškinta 241 konstatuojamojoje dalyje, toks remontas ar atnaujinimas yra būdingi šiam sektoriui ir yra įprasta atsargas kaupti atsižvelgiant į krosnių remontą ar atnaujinimą, kad produktą būtų galima toliau tiekti pagrindiniams pirkėjams.

(343)

Be to, Sąjungos pramonė galėtų investuoti į didesnius pajėgumus, jei tam būtų sudarytos vienodos sąžiningos galimybės, leidžiančios Sąjungos pramonei gauti pelno, kuriuo būtų pagrįsta ir dėl kurio būtų įmanoma pajėgumų plėtra.

(344)

Nemanoma, kad Sąjungos gamybos pajėgumai ir atsargos būtų nepakankami, todėl tai negalėjo daryti žalos ir nutraukti importo dempingo kaina bei subsidijuoto importo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio.

(345)

Kelios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonei žala padaryta dėl ekonomikos krizės, dėl kurios ypač sumažėjo naudotojų pramonės (pvz., automobilių pramonės ir vėjo energijos rinkos) paklausa.

(346)

KLR Vyriausybė citavo kelis Sąjungos gamintojus, pvz., „European Owens Corning Fibreglass SPRL“ (toliau – EOCF) 2010 m. finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame teigiama, kad „šį sumažėjimą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad ši veikla labai priklauso nuo vėjo energijos rinkos, kuri nuolat mažėja, nes susijusiems šios rinkos subjektams sunku finansuoti naujus projektus“, „Lanxess“ 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame teigiama, kad „importui iš Kinijos nustačius antidempingo priemones LANXESS pavyko padidinti savo pardavimo kainas. Tačiau 2011 m. antroje pusėje dėl prastėjančių ekonomikos tendencijų jos sumažėjo 16 %, palyginti su 2010 m.“, ir EOCF 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame teigiama, kad 2012 m. apyvarta „iš esmės susijusi su besitęsiančia ekonomikos krize, neleidžiančia veikti pilnu pajėgumu“.

(347)

Iš tiesų pastebėta, kad 2010–2011 m. stiklo pluošto gijų produktų suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 3 % Tačiau iki TL pabaigos Sąjungos suvartojimas vėl padidėjo 6 procentiniais punktais.

(348)

Citata, kad viena bendrovė 2011 m. antrąjį pusmetį turėjo 16 % sumažinti kainas, palyginti su 2010 m., tik iš dalies atskleidžia 2011 m. padėtį. Atlikus tyrimą nustatyta, kad per visus 2011 m. vieneto kaina padidėjo 8 % (palyginti su 2010 m.).

(349)

Be to, 2010–2011 m. Sąjungos pramonė vis dar veikė pelningai, o po to patyrė nuostolių, kurie sutapo su padidėjusiu importu dempingo kaina ir subsidijuotu importu iš KLR, dėl kurio buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(350)

Galima laikyti, kad ekonomikos nuosmukis 2010–2011 m. turėjo poveikio Sąjungos pramonės ekonominės padėties blogėjimui. Tačiau ekonomikos nuosmukiu negalima paaiškinti Sąjungos pramonės nuostolingos padėties 2012 m. ir per TL. Daugiausia nuostolių patirta tik po ekonomikos nuosmukio, per laikotarpį, kai vėl didėjo suvartojimas.

(351)

Dėl 2011 m. „Owens Corning“ citatos svarbu pažymėti, kad citata paimta iš EOCF, t. y. „Owens Corning“ prekybos subjekto, atsakingo už visą veiklą Europoje ir Artimuosiuose Rytuose. EOCF be panašaus produkto per tą laikotarpį pardavė neaustinius dirbinius, medžiagas, stogų dangos produktus (malksnas) ir izoliacines medžiagas, kurie tyrime nenagrinėjami. Todėl ši citata nėra susijusi su panašiu produktu Sąjungos rinkoje.

(352)

2012 m. „Owens Corning“ citata susijusi konkrečiai su medžiagų gamyba vienoje iš EOCF gamyklų. Kadangi medžiagos nepriskiriamos panašiam produktui, ši citata yra nesusijusi.

(353)

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ekonomikos nuosmukis galėjo turėti neigiamo poveikio Sąjungos pramonei, tačiau ne tokio, kad nutrauktų importo dempingo kaina bei subsidijuoto importo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinį ryšį.

(354)

Kelios šalys tvirtino, kad žalą darė ne nagrinėjamojo produkto dempingas ar subsidijavimas, o pasenusios Sąjungos pramonės technologijos, palyginti su moderniomis eksportuojančių Kinijos gamintojų naudojamomis technologijomis.

(355)

Tačiau atlikus tyrimą patvirtinta, kad Sąjungos pramonės gamybos procesai taip pat yra modernūs. Todėl tvirtinimas, kad dėl Sąjungos pramonės technologijų būklės būtų nutrauktas importo dempingo kaina bei subsidijuoto importo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys, atmetamas.

(356)

Kelios šalys tvirtino, kad galėjo būti daroma žala sau, nes i) Sąjungos gamintojų 2014 m. nustatytos kainos buvo mažesnės už kotiruojamąsias kainas, kurias eksportuojantys Kinijos gamintojai nustatė šioms šalims, ii) pareiškėjų investicijos pastaraisiais metais prieštarauja išvadai dėl žalos, nes didelės investicijos ir žalą patirianti pramonė yra nesuderinami dalykai, be to, dėl jų nepadidėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis, iii) gali būti, kad pareiškėjai investavo į restruktūrizaciją ir naujų pajėgumų diegimą, kad galėtų gaminti „ne tuos“ stiklo pluošto gijų produktus (pvz., produktus, kurių paklausa yra labiau ribota), vietoje, pvz., kapotų sruogų, kurių paklausa šalių teigimu buvo didelė ir iš tiesų Sąjungoje potencialiai trūko šių produktų pasiūlos.

(357)

Dėl pirmojo tvirtinimo, kad Sąjungos gamintojai nustatė mažesnes kainas, pažymėtina, kad šis teiginys susijęs su padėtimi po TL, todėl į 2014 m. kainas nebuvo galima atsižvelgti. Be to, atsižvelgdama į tai, kad krosnys veikia visą parą ir kad labai brangu lėtinti gamybą, Sąjungos pramonė rinkos dalį siekė išlaikyti produkciją parduodama mažesnėmis kainomis ir taip padengdama dalį savo nustatytųjų išlaidų.

(358)

Dėl didelių Sąjungos pramonės investicijų pastaraisiais metais pažymėtina, kad šioje kapitalui imlioje pramonėje krosnys turi būti atnaujinamos kas 7–10 metų, o su tuo susijusios sąnaudos gali siekti 8–13 mln. EUR (duomenys nurodyti intervalais dėl konfidencialumo). Didelė kitų, labiau struktūrinių didelių investicijų sąnaudų dalis susijusi su įvorių lydinių sunaudojimu ir vėlesniu įvorių atnaujinimu. Todėl tokios investicijos pramonei būdingos ir būtinos, kad būtų galima užtikrinti esamus pajėgumus. Investicijos į MTTP taip pat būtinos, kad būtų galima išlikti rinkoje ir patenkinti pirkėjų poreikius.

(359)

Dėl trečiojo tvirtinimo, kad tariamai investuojama į „ne tuos“ produktus, t. y. ne į kapotas sruogas, pažymėtina, kad i) Sąjungos pramonė restruktūrizavosi, kad galėtų pasiūlyti įvairių produktų. Nepateikta įrodymų, kad ši restruktūrizacija buvo ekonomiškai neperspektyvi, ir ii) pastaraisiais metais sustabdžius kapotų sruogų gamybą dėl restruktūrizacijos, kapotas sruogas pradėta gaminti kitoje, pertvarkytoje gamykloje.

(360)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad Sąjungos gamintojai laikė iš trečiųjų šalių importuoto produkto atsargų ir pacitavo vieno iš Sąjungos gamintojų 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame teigiama, kad: „prekių atsargos (21,4 mln. EUR 2011 m. gruodžio 31 d.) didėja dėl visuotinio ekonomikos lėtėjimo mūsų veiklos srityje per antrąjį metų pusmetį, 75 % atsargų sudaro gatavi produktai, importuoti iš (…) (mūsų) grupės bendrovių ne Europoje, o likusi dalis – daugiausia žaliavos ir produktai, reikalingi medžiagoms gaminti“.

(361)

Šis Sąjungos gamintojas nurodytą atsargų kiekį 2011 m. padidino dėl to, kad atsargų reikėjo norint užtikrinti tiekimą vienai savo gamyklų ne ES, kai ši 2012 m. turėjo atnaujinti krosnį. Iš kitų ne ES gamyklų nebūtų buvę importuota, jei šiuos produktus ne ES gamyklai būtų buvę galima gaminti Sąjungoje.

(362)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė prašė paaiškinti, ar tai KLR ar kitų šalių kilmės importas ir koks kiekis importuotas. Tačiau atrinkti Sąjungos gamintojai per nagrinėjamąjį laikotarpį nepirko nagrinėjamojo produkto iš KLR.

(363)

KLR Vyriausybė taip pat tvirtino, kad žala galėjo būti daryta sau, nes Sąjungos gamintojas „3B Fibreglass“ nusprendė padidinti BASF skirtas atsargas 2011 m., kai gamybos apimtis buvo nepakankama. Ji cituoja „3B Fibreglass“ 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinį: „padidinti BASF skirtas atsargas ir pasirengti neveikiančios krosnies Nr. 2 remontui“.

(364)

Tačiau verslo požiūriu yra normalu užtikrinti atsargų, kad būtų galima vykdyti sutartines prievoles pagrindiniams pirkėjams. Be to, citatoje minimas planuotas krosnies remontas, o tam reikia padidinti atsargų, kad būtų galima produktą tiekti pirkėjams (ir vykdyti 3B bendrovės tiekimo sutarčių sutartines prievoles pirkėjams), kol vykdomas remontas.

(365)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tvirtinimas, kad dėl sau padarytos žalos būtų nutrauktas importo dempingo kaina bei subsidijuoto importo ir Sąjungos pramonei darytos žalos priežastinis ryšys, atmetamas.

(366)

KLR Vyriausybė tvirtina, kad tariama žala, jei tokia buvo, daryta dėl sprendimo persikelti į naudotojų pramonės sektorių regionus. Be to, ji teigia, kad tai vyksta ne tik Sąjungos lygmeniu, bet ir visame pasaulyje. KLR Vyriausybė teigia, kad Sąjungos gamintojas P+D išplėtė savo veiklą į Rusiją ir Indiją, Sąjungos gamintojas 3B – į Tunisą, Sąjungos gamintojas PPG – į KLR, o Sąjungos gamintojas „Ahlstrom“ gamybą iš Europos į KLR perkėlė 2011 m. pradžioje, kad galėtų geriau patenkinti augančių vėjo energijos rinkų poreikius Azijoje ir visų pirma KLR.

(367)

Daug stiklo pluošto gijų gamintojų yra tarptautinės bendrovės, todėl nenuostabu kad šios bendrovės, matydamos verslo galimybių, investuoja ir ne Sąjungoje. Į papildomus pajėgumus ne Sąjungoje investuojama norint patenkinti besiformuojančių rinkų poreikius ir siekiant gauti pelno. Gamyklos tuose regionuose iš tiesų statomos siekiant priartėti prie pirkėjų. Tačiau verslo sprendimas dėl gamyklos statymo ne Sąjungoje visiškai nesusijęs su tuo, kad Sąjungos gamintojams daroma žala.

(368)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė pakartojo tvirtinimą, kad dėl didelių investicijų užsienyje sumažėjo Sąjungos gamybos apimtis, darbo vietų skaičius ir pardavimas eksportui ir todėl buvo padaryta žala.

(369)

Šis tvirtinimas yra nepagrįstas. Stiklo pluošto gijų gamintojai veikia pagal geografinio artumo modelį, kai pirkėjams produktą tiekia jų regione veikiančios gamyklos. Iš pajėgumo ir užimtumo rodiklių nematyti, kad galimai daug investuota užsienyje ir taip darytas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės veiklai.

(370)

KLR Vyriausybė taip pat tvirtino, kad Sąjungos pramonės pardavimo eksportui sumažėjimas turėjo didelio neigiamo poveikio, kurio Komisija neanalizavo.

(371)

Per šiuos tyrimus Sąjungos pramonės pardavimo eksportui apimtis (susijusiems ir nesusijusiems pirkėjams) sudarė 11–13 % viso Sąjungos pramonės pardavimo (susijusiems ir nesusijusiems pirkėjams) nuo 2010 m. iki TL pabaigos. Panašiai per pirminį antidempingo tyrimą tokio pardavimo apimtis svyravo nuo 10 iki 14 % nuo 2006 m. iki 2009 m. rugsėjo mėn. Pardavimo eksportui svyravimai nėra dideli ir atitinka per pirmesnį antidempingo tyrimą nustatytą eksporto apimtį, todėl pardavimo eksportui raida neturėjo didelio neigiamo poveikio, kaip tvirtinta pirmiau.

(372)

Dėl šių priežasčių Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui ir gamybos perkėlimas nedarė žalos ir dėl to negali nutraukti importo dempingo kaina bei subsidijuoto importo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio.

(373)

KLR Vyriausybė tvirtino, kad tiekimas iš Kinijos yra rizikingas dėl sudėtingesnės logistikos ir valiutos kurso svyravimų, todėl pirkėjai nenori labai priklausyti nuo tokios rizikos. Vienas naudotojas teigė, kad Kinijos stiklo pluošto gijų produktų kainos labai priklauso nuo EUR ir JAV dolerio valiutos kurso. JAV dolerio kursas nuo 2000 m. palaipsniui mažėja, palyginti su EUR, dėl to tariamai galėjo nutrūkti priežastinis ryšys.

(374)

Iš tiesų, 2000 m. pradžioje EUR kursas buvo silpnesnis už JAV dolerio nei dabar. Tačiau reikėtų pažymėti, kad EUR ir JAV dolerio valiutos kursas per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo pakankamai stabilus. Vis dėlto atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo net nuo 3 % iki – 4 % NET jei EUR ir JAV dolerio valiutos kursą būtų galima laikyti susijusiu su žala, dėl to jokiu būdu negali sumažėti žalingas importo mažomis dempingo kainomis iš KLR į Sąjungos rinką poveikis nuo 2011 m. iki TL pabaigos.

(375)

Todėl EUR ir JAV dolerio valiutos kursas nėra susijęs su padaryta žala ir dėl jo negali nutrūkti importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(376)

Taigi, iš atliktos analizės matyti, kad padidėjo importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis. Padidėjusio importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo Sąjungos rinkoje daromas spaudimas neleido Sąjungos pramonei taikyti tokių pardavimo kainų, kurios atitiktų įprastas rinkos sąlygas ir nustatytas padidėjusias sąnaudas. NET ir sumažinę pardavimo kainą atrinkti Sąjungos gamintojai negalėjo išlaikyti savo rinkos dalies. Kaina mažinta pelningumo sąskaita, dėl to patirta nesubalansuotų nuostolių.

(377)

Atliekant analizę tinkamai atskirtas ir atskirai įvertintas poveikis, kurį Sąjungos pramonės padėčiai darė visi žinomi veiksniai, ir žalingas importo dempingo kaina poveikis. Remiantis šia analize daroma išvada, kad dėl importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš KLR Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 6 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 5 dalyje.

(378)

Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 7 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 6 dalį, be importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo, įvertinti kiti žinomi veiksniai. Nustatyta, kad nė dėl vieno šių veiksnių, juos išanalizavus atskirai ir kartu, negali būti nutrauktas importo dempingo kaina bei subsidijuoto importo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(379)

Po galutinio atskleidimo KLR Vyriausybė tvirtino, kad Komisija atmetė suinteresuotųjų šalių argumentus ir nenagrinėjo visų žinomų veiksnių (be importo dempingo kaina), kurie Sąjungos pramonei daro žalą.

(380)

Komisija nagrinėjo kitų veiksnių, kaip antai: importo iš kitų šalių, gamybos sąnaudų, suvartojimo raidos, gamybos pajėgumų ir atsargų, ekonomikos krizės, importo iš KLR konkurencingumo, sau daromos žalos, Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui ir perkėlimo, taip pat EUR ir JAV dolerio valiutos kurso, poveikį. Atlikus tyrimą nenustatyta jokių kitų veiksnių, kurie galėtų nutraukti priežastinį ryšį.

(381)

Remdamasi pagrindinio antisubsidijų reglamento 31 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo subsidijavimo, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(382)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 31 straipsnio 2 dalį. Komisija išsiuntė klausimynus penkiems nepriklausomiems importuotojams ir 34 naudotojams. Per nustatytą laikotarpį išsamius klausimyno atsakymus pateikė du importuotojai ir 13 naudotojų. Be to, atliekant tyrimą apie save pranešė keli naudotojai ir naudotojų asociacijos ir pateikė raštus, kuriais nesutinkama su bet kuriomis galimomis priemonėmis šiuo atveju. KLR Vyriausybė ir CCCLA taip pat pateikė pastabų ir tvirtinimų, kuriais prieštaraujama bet kurioms galimoms priemonėms šiuo atveju.

(383)

Per pirminį antidempingo tyrimą laikyta, kad nustačius priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos interesams. Per tarpinę peržiūrą nagrinėjama tik žala, todėl lieka galioti nustatytos išvados dėl Sąjungos interesų. Todėl toliau aprašoma analizė susijusi su antisubsidijų tyrimu.

(384)

Taikant galiojančias antidempingo priemones importo dempingo kaina iš KLR apimtis nesumažėjo, o Sąjungos pramonės padėtis nepalengvėjo. Kaip minėta pirmiau, Sąjungos pramonei toliau daryta materialinė žala dėl kainų nuosmukio, kurį lėmė importas dempingo kaina iš KLR. Jei priemonės nebūtų nustatytos, Sąjungos pramonės finansinė padėtis veikiausiai toliau blogėtų. Labai sumažėjo atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas – nuo + 3 % 2010 m. iki – 4 % TL pabaigoje. Jei veiklos rodikliai toliau blogėtų, galiausiai būtų mažinama gamybos linijų ir uždaroma dar daugiau gamyklų, o tai keltų grėsmę užimtumui ir investicijoms Sąjungoje.

(385)

Nustačius priemones būtų atkurta sąžininga konkurencija rinkoje. Sąjungos pramonės pelningumas mažėjo dėl sunkumų konkuruojant su subsidijuotu KLR kilmės importu mažomis kainomis. Todėl tikimasi, kad nustačius antisubsidijų priemones nebebūtų smukdomos kainos ir nemažėtų rinkos dalis ir kad Sąjungos pramonės pardavimo kaina pradėtų didėti, taigi Sąjungos pramonės pelningumas pagerėtų ir būtų tokio lygio, kuris laikomas būtinu šioje kapitalui imlioje pramonėje.

(386)

Priemonės suteiktų Sąjungos pramonei galimybę atsigauti po žalingo dempingo, kuris buvo nustatytas per tyrimą.

(387)

Todėl daroma išvada, kad antisubsidijų priemonių nustatymas akivaizdžiai atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(388)

Po galutinio atskleidimo viena pramonės asociacija tvirtino, kad padidinus priemones Sąjungos pramonei nebūtų lengviau, nes akivaizdu, kad 2011 m. nustatytos pirminės priemonės nepadarė jokio poveikio.

(389)

Komisija atmeta šį tvirtinimą ir remiasi pirmesnėmis konstatuojamosiomis dalimis, kuriose padaryta išvada, kad nenustačius priemonių neigiamos Sąjungos pramonės finansinės padėties tendencijos veikiausiai tęstųsi.

(390)

Kaip nurodyta pirmiau, nesusijusių importuotojų atranka nebuvo vykdoma ir du nesusiję importuotojai atliekant šį tyrimą visapusiškai bendradarbiavo ir pateikė klausimyno atsakymus. Su nagrinėjamuoju produktu susijusi veikla sudaro tik mažą visos abiejų importuotojų apyvartos dalį (mažiau nei 0,5 %). Abu jie prieštaravo galimam antidempingo priemonių didinimui, nes dėl jų galėtų nutrūkti nagrinėjamojo produkto importas iš KLR.

(391)

Abiejų importuotojų nurodyta importo apimtis sudarė didelę viso importo iš KLR per TL dalį, todėl ji laikoma tipiška Sąjungos importuotojų apimtimi. Klausimyno atsakymų ar pagrįstų pastabų nepateikė ir nebendradarbiavo joks kitas importuotojas. Tuo remiantis daroma išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamasis produktas sudaro tik nedidelę visos importuotojų veiklos dalį, nustačius priemones Sąjungos importuotojų interesams apskritai nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis.

(392)

Panašus produktas naudojamas daugeliui paskirčių, pvz., automobilių pramonėje, vėjo energijos jėgainėms, naudojimui jūroje, gabenimo srityje, aviacinėje kosminėje pramonėje ir infrastruktūrai. Bendradarbiavo įvairūs naudotojai, kurie buvo suskirstyti pagal veiklos sektorius: junginių gamintojai, kompozitų gamintojai, daugiaašių medžiagų audėjai ir vėjo jėgainių gamintojai. Taip Komisija galėjo įvertinti padidintų priemonių poveikį įvairių tipų naudotojams.

(393)

Bendradarbiaujantys naudotojai per TL pirko apie 13 % nagrinėjamojo produkto iš KLR. Atitinkamai didžioji dalis panašaus produkto pirkta iš kitų šaltinių, pvz., trečiųjų šalių ir Sąjungos pramonės. Tik keletas iš jų nagrinėjamąjį produktą pirko tik iš KLR.

(394)

Panašų produktą naudoja daug galutinės grandies įmonių, kurios skiriasi pagal dydį – nuo pasaulinių bendrovių iki MVĮ. Iš informacijos, kuri buvo pateikta atliekant tyrimą, paaiškėjo, kad Sąjungos naudotojų pramonėje dirba daug darbuotojų (apie 100 000), nors išsamių ir pagrįstų duomenų pateikta nebuvo.

(395)

Apskritai, remiantis klausimyno atsakymais, nustatyta, kad stiklo pluošto gijų naudotojų įmonių padėtis buvo gera. Iš tiesų, dauguma bendradarbiaujančių naudotojų nurodė per nagrinėjamąjį laikotarpį pelningai pardavę produktus, kuriuose naudojamas nagrinėjamasis produktas. Tik keli naudotojai nurodė, kad iš šios veiklos per TL patyrė nuostolių, o daugumos kitų pelnas siekė nuo 2 iki 22 % Taigi, net ir taikant dabartines priemones naudotojų įmonės sugebėjo gauti pelno.

(396)

Remiantis gautais duomenimis kiekvienai naudotojų grupei atlikta poveikio naudotojams analizė.

(397)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nelygu įvairių naudotojų įmonių savybės, naudotojai padidėjusį muitą skirtingai perkelia savo pirkėjams, todėl muito padidėjimo poveikis kiekvienos naudotojų įmonės pelno dydžiui bus skirtingas.

(398)

Taigi, nustačius bendras priemones, daugumos naudotojų įmonių, išskyrus daugiaašio audimo pramonės įmones, pelnas sumažėtų mažiau nei vienu procentiniu punktu. Daugiaašio audimo pramonės įmonių atveju nagrinėjamasis produktas sudaro didesnę nei kitų aptariamų naudotojų pramonės įmonių gamybos sąnaudų dalį. Taigi, šiems konkretiems naudotojams bus padarytas didesnis poveikis nei kitiems vertintiems naudotojams.

(399)

Remiantis pirmiau pateikta analize, junginių, kompozitų ir vėjo jėgainių srities naudotojai veikiausiai gali absorbuoti dalį visų padidėjusių sąnaudų arba jas visas. Be to, jie veikiausiai gali dalį padidėjusių sąnaudų perkelti pirkėjams. Dėl to vienas stambus naudotojas, kuris veikia vėjo jėgainių gamybos srityje, nurodė, kad sutinka su tyrimo išvadomis ir absorbuos muitus.

(400)

Šis apskritai nedidelis poveikis pelningumui taip pat reiškia, kad dėl siūlomų didinti muitų naudotojų įmonių lygmeniu užimtumui tokios grėsmės, kurią nurodė keli naudotojai, nėra.

(401)

Bet kuriuo atveju, galimą neigiamą poveikį sušvelnintų išlikusios galimybės naudotojams naudoti iš trečiųjų šalių importuojamus produktus. Priemonių nustatymas netrukdo naudotojams produkto tiekti iš skirtingų tiekėjų.

(402)

Po galutinio atskleidimo keli naudotojai tvirtino, kad naudotojų argumentai buvo atmesti remiantis tik kokybinėmis priežastimis. Jie tai pat tvirtino, kad jų pelno, ypač susijusio su atskirais produktais, dydis sumažėjo kur kas daugiau nei vienu procentiniu punktu, kaip nurodyta 398 konstatuojamojoje dalyje.

(403)

Šie tvirtinimai atmetami dėl toliau nurodytų priežasčių. Remdamasi naudotojų pateiktais duomenimis Komisija atliko nuodugnius skaičiavimus, kad įvertintų priemonių padidėjimo kiekybinį poveikį naudotojų pelningumui. Nagrinėjamąjį produktą naudoja labai skirtingos pramonės įmonės, jos labai skiriasi ir pagal dydį (nuo MVĮ iki tarptautinių įmonių), priklausomumą nuo nagrinėjamojo produkto ir jų galutinio produkto panaudojimą, taip pat pirkėjus (nuo mažų iki didelių bendrovių, parduodantys Sąjungoje arba eksportuojantys). Kaip jau paaiškinta 398 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pripažįsta, kad kai kuriems naudotojų segmentams poveikis bus didesnis. Remiantis bendradarbiaujančių naudotojų pateiktais duomenimis, panaudoto nagrinėjamojo produkto, kuris buvo pirktas iš KLR, dalis buvo gana nedidelė (mažiau nei 13 %, žr. 393 konstatuojamąją dalį). Be to, bendrų gamybos sąnaudų nagrinėjamojo produkto iš KLR dalis vidutiniškai buvo labai nedidelė, t. y. mažiau nei 4 % Tačiau daugiaašio audimo įmonių atvejų ši dalis gerokai didesnė. Muitų padidėjimo poveikis buvo apskaičiuotas vadovaujantis prielaidomis, kad iš KLR būtų perkamas panašus stiklo pluošto kiekis, kaip nurodytas per TL, ir kad importui iš Kinijos būtų taikomi apie 30 % muitai, nors didžiajai daliai eksportuojančių Kinijos gamintojų bus taikomi mažesni muitai. Vadovaujantis šiomis prielaidomis iš skaičiavimų paaiškėjo, kad padidėjusios KLR kilmės nagrinėjamojo produkto kainos vidutiniškas poveikis visų bendradarbiaujančių naudotojų pelningumui bus mažesnis nei vienas procentinis punktas, kaip nurodyta pirmiau.

(404)

Keli naudotojai tvirtino, kad naudotojų pramonei reikalingų stiklo pluoštų gijų produktų negalima įsigyti rinkoje įprastu būdu. Tiekėjai esą turi atlikti ilgą ir sudėtingą atitikties nustatymo procesą, kuris gali užtrukti 6–12 mėnesių, be garantijos, kad jis baigsis sėkmingai. Todėl keisti tiekėją, kad būtų išvengta muito, būtų brangu, be to, to nebūtų įmanoma padaryti greitai ir technologiniu požiūriu būtų rizikinga.

(405)

Šiuo atžvilgiu pripažįstama, kad dėl konkrečių nagrinėjamojo produkto savybių tam tikram jo naudojimui gali prireikti ilgo atitikties nustatymo proceso, per kurį turi būti atliekami bandymai. Tačiau, atsižvelgiant ir į kelių naudotojų pastabas, šiuo metu dauguma atvejų egzistuoja keletas šaltinių. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad naudotojai paprastai turi kelias tiekimo galimybes kaip atsarginę priemonę ir dažnai nustatoma kelių tiekėjų produkto atitiktis, kad naudotojas nebūtų priklausomas tik nuo vieno tiekėjo. Taip pat reikėtų priminti, kad priemonėmis nesiekiama neleisti tam tikriems tiekėjams patekti į Sąjungos rinką – visomis siūlomomis priemonėmis tik siekiama atkurti sąžiningą prekybą ir atitaisyti iškreiptą rinkos padėtį.

(406)

Todėl nepanašu, kad nagrinėjamajam produktui iš KLR nustačius priemones naudotojų pramonei būtų laikinai nutrauktas žaliavų tiekimas.

(407)

Keli naudotojai tvirtino, kad jie patiria didelę konkurenciją su ne Sąjungos gamintojais ir dėl to negali pirkėjams perkelti padidėjusių nagrinėjamojo produkto kainų, nes dėl to sumažėtų pardavimas. Naudotojų bendrovės yra labai įvairios, todėl galimybės galimą sąnaudų padidėjimą perkelti pirkėjams skirsis nelygu naudotojų tipas. Vis dėlto remiantis klausimyno atsakymų duomenimis, naudotojų, kurie negali didžiosios padidėjusių sąnaudų dalies perkelti pirkėjams, apyvartai ir pelningumui daugeliu atvejų būtų padarytas tik nedidelis poveikis.

(408)

Keli naudotojai nurodė, kad nustačius antisubsidijų muitus susidarytų nepalanki konkurencinė padėtis ne Sąjungos tiekėjų, kurie gali gauti nagrinėjamąjį produktą, kuriam nėra taikomos priemonės, atžvilgiu. Naudotojai tvirtina, kad galutinės grandies rinkose jie konkuruoja su importu iš KLR. Nustačius bendras priemones konkurencinė padėtis dar pablogėtų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teigta, kad nebūtų įmanoma padidėjusių žaliavų kainų perkelti pirkėjams. Be to, teigta, kad dėl to gamyba būtų iškelta už Sąjungos ribų ir taip prarasta daug darbo vietų.

(409)

Pažymėtina, kad tai, kad antisubsidijų priemonių nustatymas gali lemti didesnę konkurenciją, negali būti priežastimi nenustatyti priemonių, jei jos yra pagrįstos. Šie tyrimai susiję su konkrečiu produktu. Bet kuri naudotojų įmonė turi visas teises pagal Sąjungos prekybos teisę prašyti atlikti antidempingo tyrimą dėl jų produktų. Be to, bendrovės sprendimai dėl gamybos vietos priklauso nuo daugelio veiksnių. Nepanašu, kad sprendimai dėl gamybos perkėlimo priklausytų tik nuo muitų vienai žaliavai.

(410)

Kelios šalys tvirtino, kad Sąjungos gamintojai yra pasaulinės užsienio kapitalo bendrovės, o dauguma jungtinių bendrovių yra vietos kapitalo mažosios arba vidutinės įmonės. MVĮ tvirtino, kad padidinus muitus iškils grėsmė prarasti darbo vietų. CCCLA tvirtino, kad darbo vietų Sąjungoje bus prarasta, kai dėl padidėjusių muitų naudotojai perkels veiklą. Be to, vienas naudotojas nurodė, kad naudotojams perkėlus veiklą sumažės Sąjungos pramonės pardavimo apimtis.

(411)

Komisija vienodai vertina visas darbo vietas Sąjungoje, nepaisydama nuosavybės teisių ir bendrovės dydžio. Dėl to Komisija taip pat nurodo 400 ir 403 konstatuojamąsias dalis. Be to, tvirtinimus dėl perkėlimo, galimo darbo vietų praradimo ir Sąjungos pramonės pardavimo apimties mažėjimo Komisija vertina kaip hipotetinius ir nepagrįstus.

(412)

Kelios šalys teigė, kad šiuo metu Sąjungoje produktas gaminamas pasaulinei rinkai, kurioje jis konkuruoja su trečiųjų šalių produktu. Vienas naudotojas teigė, kad jis gali nagrinėjamąjį produktą importuoti pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ir nemokėti antidempingo muitų, jei jo pagaminamas gatavas produktas vėliau yra eksportuojamas iš Sąjungos. Tačiau to rezultatas – šis naudotojas ne Sąjungos pirkėjams gali pasiūlyti konkurencingesnes kainas nei Sąjungos pirkėjams.

(413)

Iš tikrųjų, naudotojai gali nagrinėjamąjį produktą importuoti pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ir nemokėti antidempingo muitų, jei jų pagaminamas gatavas produktas vėliau yra eksportuojamas iš Sąjungos. Tačiau dėl to nepasikeičia šio tyrimo Komisijos išvados.

(414)

Vienas naudotojas teigė, kad Sąjungos pramonė negali patenkinti visos Sąjungos paklausos, ypač tam tikrų tipų didelių pagal užsakymą pagamintų stiklo pluošto gijų produktų užsakymų. Be to, tas naudotojas teigia, kad dėl ribotų Sąjungos gamybos pajėgumų joks Sąjungos gamintojas veikiausiai nenorėtų skirti didelės pajėgumų dalies vieno pirkėjo užsakymams patenkinti. Kitas naudotojas teigė, kad nėra kapotų sruogų perteklinės pasiūlos ir kad KLR pašalinus iš Sąjungos rinkos kiltų didelių pasiūlos problemų Sąjungos rinkoje, ypač atsižvelgiant į didėjančią paklausą. KLR Vyriausybė cituoja Sąjungos gamintoją „3B“, kad nuo 2002 m. šiame pramonės sektoriuje neįdiegta naujų lydymo pajėgumų ir kad norint patenkinti rinkos poreikius, ypač Europoje, būtini papildomi 200 000 t gamybos pajėgumai.

(415)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pirmiausia pažymėti, kad antisubsidijų priemonėmis siekiama panaikinti nesąžiningos prekybos daromą žalą Sąjungos pramonei bei atkurti veiksmingą konkurenciją Sąjungos rinkoje, o ne apsunkinti importą. Siūlomos priemonės nėra tokio dydžio, kad eksportuojantiems KLR gamintojams uždarytų Sąjungos rinką, nors jie eksportuotų ir nežalinga kaina, todėl į Sąjungos rinką bus galima ir toliau importuoti kapotas sruogas ir kitus stiklo pluošto gijų produktus iš KLR.

(416)

Dėl Sąjungos pramonės galimybių patenkinti galimą kapotų sruogų trūkumą: iš dabartinio Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo lygio matyti, kad Sąjungos pramonė gali tam tikru mastu padidinti gamybą.

(417)

Kapotas sruogas, kaip ir bet kurios kitos nagrinėjamojo produkto rūšies produktą, galima importuoti į Sąjungą ir iš trečiųjų šalių, pvz., Malaizijos.

(418)

Be to, Kinijos stiklo pluošto gijų gamintojai gamyklas stato kuo arčiau Sąjungos (Egipte ir Bahreine), kad iš čia galėtų tiekti Sąjungos rinkai.

(419)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad galimą kapotų sruogų pasiūlos trūkumą galima patenkinti išplečiant Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimą, importuojant iš kitų šalių tiekėjų ir toliau importuojant iš KLR nežalinga kaina.

(420)

Remiantis pirmesniais skirsniais daroma išvada, kad bendrų priemonių nustatymo poveikis Sąjungos galutinės grandies įmonėms apskritai būtų nedidelis ir nenusvertų teigiamo priemonių poveikio Sąjungos pramonei.

(421)

Po galutinio atskleidimo viena pramonės asociacija teigė, kad sunku suprasti, kodėl Sąjungos gamintojai neišnaudoja pajėgumų, kai padidėjus kainoms Sąjungos rinkoje trūksta stiklo pluošto. Kelios šalys pakartojo, kad toliau didinant priemones trūks Sąjungos gamintojų pasiūlos.

(422)

Per tyrimą nenustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu būtų trūkę pasiūlos. Dėl galimo pasiūlos trūkumo ateityje Komisija mano, kad padidinus muitus nebus kliudoma importuoti iš KLR ir trečiųjų šalių į Sąjungą, kaip nurodyta pirmiau.

(423)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tikimasi, kad nustačius bendras priemones Sąjungos pramonei būtų sudaryta galimybė didinant padavimo kainas ir rinkos dalį pagerinti savo padėtį. Tam tikriems naudotojams gali būti padarytas nedidelis neigiamas poveikis, nes gali padidėti sąnaudos, tačiau šį neigiamą poveikį veikiausiai kompensuotų numatoma nauda Sąjungos pramonei ir jos tiekėjams.

(424)

Todėl daroma išvada, kad atsižvelgiant į viską, kas išdėstyta, nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti priemonių KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importui.

(425)

Po galutinio atskleidimo kelios šalys tvirtino, kad nepakankamai neįvertintos siūlomų priemonių pasekmės. Jos tvirtino, kad Komisija labiau pasitiki mažos stiklo pluošto gamintojų grupės tvirtinimu nei daug didesnės, tačiau susiskaidžiusios, daugiausia mažųjų ir vidutinių tolesnių tiekėjų grupės, kuri neturėjo realios galimybės apie save pranešti tokiu pat lygiu, pasipriešinimu.

(426)

Šie tvirtinimai atmesti, nes naudotojams per tyrimą suteikta daug galimybių pranešti apie save. Daug jų apie save pranešė, jų duomenys buvo nuodugniai išnagrinėti ir į juos atsižvelgta. Visoms suinteresuotosioms šalims per tyrimą buvo suteiktos vienodos galimybės.

(427)

Atsižvelgiant į Komisijos padarytas išvadas dėl subsidijų, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos galutinės priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo Sąjungos pramonei daromos žalos.

(428)

Siekdama nustatyti priemonių lygį, Komisija visų pirma nustatė muito dydį, būtiną Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(429)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų uždirbti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje. Kaip ir per pirminį tyrimą, naudotas 5 % tikslinis pelnas.

(430)

APFE reikalavo naudoti 10–12 % tikslinį pelną. APFE tvirtino, kad analizei pasirenkant tikslinį pelną svarbu atsižvelgti į tai, kad labai kapitalui imli pramonė turi gauti labai didelę panaudoto kapitalo grąžą, kaip to tikisi investuotojai. APFE taip pat nurodo Niujorko universiteto „Stern Business School“ ataskaitą, kurioje apskaičiuotos įvairių pramonės sektorių vidutinės svertinės kapitalo sąnaudos, į kurias įtrauktos nuosavo kapitalo sąnaudos ir skolos sąnaudos (43). „Stern“ ataskaitoje apskaičiuotos stiklo pluošto gijų pramonės vidutinės svertinės kapitalo sąnaudos yra 8,3–8,4 % Be to, APFE nurodo, kad Kinijos soliarinio stiklo tyrime (44) naudotas 8,3 % pelno dydis. Taip pat teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje nuosavo kapitalo ir skolos sąnaudos yra šiek tiek didesnės nei JAV, Sąjungai taikoma norma būtų šiek tiek didesnė, t. y. 10–12 %

(431)

Į faktinį per nagrinėjamąjį laikotarpį gautą pelną negalima atsižvelgti, nes tuo metu nepaisant galiojančių priemonių iš KLR vis dar buvo importuojamas didelis produkto kiekis dempingo kaina.

(432)

Soliarinio stiklo iš KLR atveju naudotas 8,3 % tikslinis pelnas, nes tai buvo vidutinis pelnas, kurį atrinkti Sąjungos gamintojai gavo 2010 m., kai nebuvo importuojama daug nagrinėjamojo produkto ir todėl dar nebuvo iškraipytos įprastos konkurencijos sąlygos (t. y. pelnui dar neturėjo poveikio importas dempingo kaina).

(433)

Nors neginčytina, kad Sąjungos pramonė yra labai kapitalui imli pramonė, APFE neįrodė, kad „Stern“ ataskaitoje nurodytomis vidutinėmis svertinėmis kapitalo sąnaudomis pagrįstas tikslinis pelnas tinka dabartiniam tyrimui. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(434)

Po galutinio atskleidimo APFE teigė, kad derėtų peržiūrėti išvadas dėl tikslinio pelno, nes Sąjungos pramonė gali gauti didesnį nei 5 % pelną už tokius produktus, kaip drėgno naudojimo kapotas sruogas (DNKS) neaustinėms medžiagoms ir DNKS gipsui, kurie sąžiningai konkuruoja su importu iš trečiųjų šalių ir kuriems negresia agresyvus priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis dėl dempingo kaina importuojamų ir subsidijuotų Kinijos kilmės stiklo pluošto gijų produktų.

(435)

Per pirmesnį tyrimą naudotas 5 % tikslinis pelnas. Toks tikslinis pelnas ir paliktas, nes negauta pagrįstų argumentų dėl pasikeitusių rinkos sąlygų, kuriomis būtų pateisintas didesnis tikslinis pelnas.

(436)

Be to, kadangi DNKS, kaip ir visų kitų rūšių nagrinėjamasis produktas, naudojamos kaip sutvirtinamoji medžiaga, jų laikymo trukmė yra ribota, o vežimo sąnaudos didesnės dėl vandens kiekio svorio (žr. 63 konstatuojamąją dalį). Į Sąjungą importuojamas kur kas mažesnis DNKS kiekis, nei kitų stiklo pluošto gijų produktų. Todėl šios vienintelės rūšies produkto pelno dydis nėra tipiškas nagrinėjamojo produkto pelno dydis.

(437)

Tada Komisija, remdamasi atrinktų eksportuojančių KLR gamintojų vidutinės svertinės importo kainos ir atrinktų Sąjungos gamintojų Sąjungos rinkoje per tiriamąjį laikotarpį parduoto panašaus produkto vidutinės svertinės nežalingos kainos palyginimu, nustatė žalos pašalinimo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(438)

Po galutinio atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad būta tam tikrų su 3 PKN susijusių CIF verčių netikslumų.

(439)

Atlikusi patikrinimą Komisija pakoregavo atitinkamas CIF vertes, dėl to šiek tiek pasikeitė šio eksportuojančio gamintojo priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai.

(440)

Tuo remiantis nustatyti šie žalos pašalinimo lygiai:

(441)

Vienas naudotojas tvirtino, kad nepasikeitė jokie faktai, todėl vienintelis būdas Komisijai priimti sprendimą, kad žala, kurią tariamai darė importas iš KLR, padidėjo, yra naudoti kitą metodiką žalos skirtumui apskaičiuoti, palyginti su pirminiu tyrimu.

(442)

Iš tiesų faktai pasikeitė. Todėl taikant pirminio tyrimo metodiką apskaičiuotas kitoks dabartinis žalos skirtumas, nes pasikeitė pagrindžiantys duomenys, kaip antai sąnaudos, kainos ir nuostoliai.

(443)

Po galutinio atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas pasiteiravo, dėl kokių pasikeitusių aplinkybių žalos skirtumą būtų galima skaičiuoti remiantis PKN, o ne paprasčiausiai lyginti vidutines kainas, kaip buvo padaryta per pirminį tyrimą.

(444)

Komisija mano, kad dabartinių tyrimų pagrindinė metodika yra tokia pati, kaip taikyta per pirmesnį tyrimą. Atrinktos bendrovės ir lyginti panašūs produktai. PKN pagrįstas žalos skirtumo skaičiavimas leido išsamiau ir tiksliau jį apskaičiuoti, tačiau to negalima vertinti kaip metodikos pakeitimo.

(445)

Tas pats eksportuojantis gamintojas teigė, kad iš stiklo pluošto gijų pagaminti kapotų sruogų dembliai taip pat yra nagrinėjamasis produktas, tačiau skaičiuojant žalos skirtumą į kapotų sruogų demblių PKN neatsižvelgta. Eksportuojantis gamintojas teiravosi, ar i) Sąjungos gamintojai daugiau nebegamino šių kapotų sruogų demblių, ir ii) kodėl Komisija seniau neturėjo sunkumų surasti pagrindinės rūšies produkto pakaitalo žalos skirtumui apskaičiuoti net jei jam nebūta tikslaus PKN atitikmens.

(446)

Iš tiesų kapotų sruogų dembliai yra nagrinėjamasis produktas ir kai kurie Sąjungos gamintojai (jų subjektai) šiuos demblius gamina. Atrinkti Sąjungos gamintojai gamino tam tikrų rūšių demblius, kurie per TL nebuvo importuojami iš KLR. Tačiau apskritai PKN atitikmenų buvo daug, todėl nereikėjo naudoti jokių pakaitalų.

(447)

Be to, šis eksportuojantis gamintojas klausė, i) kodėl reikėjo koreguoti prekybos lygį ir kam Sąjungos gamintojai iš tiesų pardavė savo produktus, taip pat ii) kodėl skaičiuojant žalos skirtumą Kinijos pardavimų atveju neatsižvelgta į ES vežimo į sandėlius sąnaudas ir laikymo sandėliuose sąnaudas.

(448)

Atrinkti Sąjungos gamintojai produktą daugiausia pardavė galutiniams naudotojams. Atrinktų Kinijos eksportuotojų atveju buvo kitaip. Parduota daugiau per platintojus ar kitus tarpinius pardavimo kanalus. Taigi, manyta, kad visus pardavimus pakoregavus pagal pardavimo galutiniam naudotojui lygį, kainas būtų galima lengviau palyginti. Dėl standartinės metodikos – skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą atsižvelgiama į snaudas po importo, o žalos skirtumas grindžiamas Kinijos pardavimo eksportui CIF verte.

(449)

Eksportuojantis gamintojas taip pat klausė, kodėl galiojantis antidempingo muitas neįtrauktas š žalos skirtumą, nes šį muitą įskaičiavus į CIF vertę būtų laikomasi taikytinos priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo metodikos.

(450)

Šiame reglamente nurodytas žalos pašalinimo skirtumas rodo visą skirtumą, kuris reikalingas žalai pašalinti. Į žalos pašalinimo skirtumą įtraukus galiojantį antidempingo skirtumą būtų gautas tik dalinis pašalinimo skirtumas.

(451)

Po galutinio atskleidimo skundo pateikėjas tvirtino, kad dėl to, kad „Jiangsu Changhai Group“ per tyrimą visapusiškai nebendradarbiavo (žr. C. 2.1 skirsnį), su „Jiangsu Changhai Group“ eksporto kaina susijusi informacija buvo nepatikima, todėl jos nederėtų naudoti žalos skirtumui apskaičiuoti. Skundo pateikėjas tvirtino, kad grupės eksporto kaina gali būti netinkama, jei ji nustatyta remiantis bendrovės gamybos sąnaudomis, kurių nebuvo galima tinkamai patikrinti, nes bendrovė per tyrimą visapusiškai nebendradarbiavo. Grupės eksporto kaina turėtų būti nustatyta remiantis turimais faktais pagal pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnio 1 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio 1 dalį.

(452)

Kaip paaiškinta 92 konstatuojamojoje dalyje, grupei priklausanti bendrovė, kuri pateikė klaidinančią informaciją, nagrinėjamojo produkto neeksportavo, jį eksportavo tik OCH. Pastaroji per abu tyrimus visapusiškai bendradarbiavo ir pateikė patikimos informacijos apie grupės eksporto kainą (pvz., buvo pateiktos sąskaitos faktūros, kurias Komisija patikrino vietoje). Todėl Komisija neturi priežasčių abejoti grupės eksporto kaina. Žalos skirtumas apskaičiuotas remiantis faktine patikrinta eksporto kaina (nurodyta pardavimo sąskaitose faktūrose), nepaisant to, kaip ji buvo nustatyta ir ar ji buvo pagrįsta kokiomis nors bendrovės gamybos sąnaudomis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(453)

Antisubsidijų tyrimas buvo atliekamas kartu su antidempingo priemonių peržiūra, per kurią nagrinėta tik žala. Pagal mažesnio muito taisyklę ir atsižvelgiant į tai, kad galutiniai subsidijų skirtumai yra mažesni už žalos pašalinimo lygį, Komisija pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 15 straipsnį turėtų nustatyti galutinį kompensacinį muitą, kuris prilygtų nustatytiems galutiniams subsidijų skirtumams, ir tada nustatyti galutinį antidempingo muitą pagal atitinkamą žalos pašalinimo lygį.

(454)

Remdamasi šia metodika ir su šiuo atveju susijusiais faktais, visų pirma tuo, kad priemonės neturi būti didesnės už žalos skirtumą, Komisija mano, kad šiuo atveju nėra dvigubo skaičiavimo pavojaus.

(455)

Atsižvelgiant į aukštą eksportuojančių Kinijos gamintojų bendradarbiavimo lygį, visoms kitoms bendrovėms nustatytas didžiausio muito, nustatytino atrinktoms ar atliekant tyrimus bendradarbiaujančioms bendrovėms, dydžio muitas. Visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas bus taikomas toms bendrovėms, kurios atliekant tyrimus nebendradarbiavo.

(456)

Kitiems bendradarbiaujantiems neatrinktiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams, kurie išvardyti I priede, nustatoma galutinė muito norma, kuri atitinka atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams (išskyrus grupę, kuriai priklauso eksportuojantis gamintojas, kuriam taikomos 28 straipsnio 1 dalies nuostatos) nustatytų normų svertinį vidurkį.

(457)

Po galutinio atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas paprašė pagal pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 5 dalį jam taikyti individualų režimą ir individualiai apskaičiuoti dempingo skirtumą.

(458)

Tačiau per dalinę tarpinę peržiūrą nagrinėjama tik žala, todėl per pirmesnį antidempingo tyrimą nustatyti dempingo skirtumai nesikeičia. Todėl prašymas nustatyti individualų dempingo skirtumą atmestas.

(459)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatytos šios muitų normos:

(460)

Šiame reglamente nurodyta konkrečiai bendrovei taikoma antidempingo ir antisubsidijų muito norma buvo apskaičiuota remiantis šių tyrimų išvadomis. Taigi ji atitinka nagrinėjamos bendrovės padėtį, nustatytą atliekant šiuos tyrimus. Todėl ši muito norma (kitaip nei muitas visos šalies mastu, taikomas visoms kitoms bendrovėms) yra taikoma tik importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, pagamintiems nurodytos bendrovės. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(461)

Bendrovė gali prašyti taikyti individualią muito normą, jei vėliau ji pakeičia subjekto pavadinimą. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (45). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad pavadinimo pakeitimas neturi poveikio bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma. Jei pakeitimas neturi poveikio bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(462)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, visoms kitoms bendrovėms taikomas muito dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL neeksportavo į Sąjungą.

(463)

Vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas pagal pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 1 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 1 dalį pateikė pasiūlymą dėl kainos. Pasiūlyme dėl kainos nustatyta minimali importo kaina (MIK) kelių nagrinėjamojo produkto pagrindinių rūšių ir porūšių produktams.

(464)

Komisijos nuomone, yra daug nagrinėjamojo produkto porūšių ir klasifikavimo vienetų, o kainos skiriasi iki 700 % Todėl yra didelė kryžminės kompensacijos rizika. NET vienos rūšies produktų kainos gali skirtis iki 550 %, nelygu produkto porūšiai. Be to, įvairios eksportuojančio Kinijos gamintojo pasiūlytos MIK buvo gerokai mažesnės už nežalingą kainą, todėl jas taikant nebūtų pašalinta Sąjungos pramonei daryta žala.

(465)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, muitinės negalėtų atskirti specifikacijų be individualios kiekvieno importo sandorio analizės, kad galėtų nustatyti, kuriai MIK grupei reikia priskirti produktą, todėl stebėsena būtų labai sudėtinga ir net neįgyvendinama.

(466)

Be to, bendrovė į Sąjungą eksportuoja ir kitus produktus, kuriems priemonės netaikomos. Todėl yra kompensavimo rizika, jei tie produktai būtų parduodami tiems patiems pirkėjams. Kai kurie šios bendrovės Sąjungos pirkėjai yra susijusios bendrovės, kurios prekiauja ir su kitomis susijusiomis bendrovėmis ne Sąjungoje. Dėl šių sudėtingų prekybos ir verslo ryšių kyla dar didesnė kryžminio kompensavimo rizika.