—

2010 m. pasiekęs aukščiausią 4,5 % BVP lygį, Austrijos valdžios sektoriaus deficitas 2011 m. nukrito iki 2,5 %, vadinasi, žemiau Sutartyje nustatytos 3 % BVP pamatinės vertės. Šį pagerėjimą, palyginti su iš pradžių planuotais fiskaliniais rezultatais, iš dalies lėmė tai, kad blogo banko KA Finanz rekapitalizavimui skirtos valdžios sektoriaus išlaidos (maždaug 0,4 % BVP) į valdžios sektoriaus sąskaitas buvo įtrauktos 2012 m., kai susijęs poveikis buvo patvirtintas banko finansinėse ataskaitose. Mažesniu mastu deficito sumažėjimą lėmė mažesnės, nei planuota, išlaidos visuose valdžios lygmenyse ir palankesnės ekonominės sąlygos, dėl kurių pajamos augo daugiau, nei tikėtasi. 2012 m., priešingai, nei numatyta nacionalinėse ir Komisijos prognozėse, valdžios sektoriaus deficitas buvo 2,6 % BVP ir išliko mažesnis nei 3 % BVP. Tačiau dėl gresiančios rizikos, kad gali prireikti tolesnių finansų sektoriaus gelbėjimo operacijų, dėl kurių ateinančiais metais deficitas galėjo viršyti 3 % BVP, Komisija nerekomendavo taip anksti nutraukti perviršinio deficito procedūros. Vis dėlto ta rizika pasitvirtino tik iš dalies ir Austrija pranešė, kad jos 2013 m. deficitas sudaro 1,5 % BVP. Šį tolesnį deficito mažėjimą iš esmės lėmė nenumatyto dydžio vienkartinės priemonės, susijusios su mobiliojo telefono ryšio dažnių spektro pardavimu, – jos sudarė beveik 0,6 % BVP;

—

2014–2018 m. stabilumo programoje, kurią Austrijos Vyriausybė priėmė 2014 m. balandžio 29 d., planuojama, kad 2014 m. valdžios sektoriaus deficitas padidės iki 2,7 % BVP, o po to 2015 m. nukris iki 1,4 % BVP. Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2014 m. deficitas sudarys 2,8 % BVP, o 2015 m. – 1,5 % BVP. Taigi prognozės laikotarpiu deficitas turėtų išlikti mažesnis už Sutartyje nurodytą 3 % BVP pamatinę vertę. Be to, pagal Reglamentą (ES) Nr. 473/2013 (5) Vyriausybė paskelbė ir Komisijai adresuotame rašte patvirtino informaciją apie papildomas pajamų ir išlaidų priemones, kurias Komisija įvertino kaip atitinkančias 0,2 % BVP ir kuriomis siekiama išvengti numatyto didelio nukrypimo nuo reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo;

—

valdžios sektoriaus deficito padidėjimą 2014 m. lėmė turto valdymo įmonės įsteigimas (likvidavimo subjektas, Abbaueinheit) siekiant likviduoti nuvertėjusį Hypo Alpe Adria turtą. Vyriausybės paskirtos išorės ekspertų patarėjų grupės vertinimu, Hypo Alpe Adria likvidavimo subjekto įsteigimo poveikis siekia iki 4 mlrd. EUR (1,2 % BVP), įskaitant 2014 m. jau atliktos 750 mln. EUR kapitalo injekcijos poveikį. Galutinis deficitą didinančio poveikio vertinimas priklausys nuo nepriklausomo Hypo Alpe Adria turto kokybės patikrinimo, kuris bus atliktas vėliau šiais metais, kad Eurostatas galėtų įvertinti šios operacijos statistinį poveikį. Atrodo, kad dabartinį ekspertų grupės atliktą vertinimą galima vertinti kaip pakankamai atsargų, todėl jį galima laikyti tikėtinu, tačiau negalima atmesti galimybės, kad ši operacija gali turėti didesnį poveikį deficitui. Tai yra didžiausia su 2014 m. deficito projekcija susijusi rizika. Atsižvelgiant į papildomas diskrecines priemones, kurias Vyriausybė paskelbė po to, kai buvo paskelbta Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozė, dėl kurių nominalus deficitas turėtų dar labiau sumažėti, 2014 m. deficitui kylanti rizika atrodo iš esmės subalansuota;

—

struktūrinis balansas, t. y. pagal ekonominį ciklą pakoreguotas valdžios sektoriaus balansas, į kurį neįtraukiamos vienkartinės ir kitos laikinos priemonės, 2011–2013 m. kasmet vidutiniškai gerėjo beveik 0,7 % BVP, o tai atitinka Tarybos rekomendacijas. Remiantis Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognoze, 2014 m. balandžio 29 d. pateikto biudžeto plano projekto ir 2014 m. gegužės 12 d. Vyriausybės paskelbtų papildomų priemonių vertinimu prognozuojama, kad 2014 m. struktūrinis balansas šiek tiek pagerės. Tomis aplinkybėmis aiškėja, kad šiuo metu susidaro maždaug 0,5 % BVP atotrūkis nuo reikalaujamo struktūrinio balanso koregavimo 2014 m. siekiant vidutinio laikotarpio tikslo, todėl galima daryti prielaidą, kad reikia sustiprinti biudžeto priemones, kuriomis būtų užtikrintas visapusiškas Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies laikymasis atsižvelgiant į kylančią riziką, kad gali būti smarkiai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano;

—

2009–2013 m. skolos ir BVP santykis padidėjo nuo 69,2 % iki 74,5 %. Prognozuojama, kad 2014 m. bendroji valdžios sektoriaus skola išaugs iki maždaug 80 % BVP iš esmės dėl to, kad į valdžios sektoriaus skolą bus įtraukti įsipareigojimai, susiję su Hypo Alpe Adria nuvertėjusio turto perdavimu likvidavimo subjektui;