4.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 288/10

(1)

Audiovizualinis sektorius prisideda prie Lisabonos darbotvarkės tikslų, t.y. didinti konkurencingumą, skatinti įgūdžių ugdymą, augimą ir darbo vietų kūrimą žiniomis grindžiamoje ekonomikoje, įgyvendinimo. Šis sektorius užima svarbią vietą Lisabonos darbotvarkės i2010 iniciatyvoje, t.y. bendroje politikoje dėl Europos Sąjungos informacinės visuomenės ir žiniasklaidos politikos.

(2)

Europos Parlamentas nuolat pabrėždavo, kad audiovizualinio sektoriaus indėlis į Europos kūrybinę ir žinių ekonomiką yra didelis ir jog jis atlieka vieną iš svarbiausių vaidmenų skatinant kultūrinę įvairovę ir pliuralizmą; taip pat tai yra svarbi platforma užtikrinant žodžio laisvę.

(3)

Kultūros ir kūrybinis sektoriai labai prisideda prie Europos kultūros ekonomikos – 2004 m. kūrybiniuose veiklos sektoriuose dirbo bent 5,8 mln. žmonių, o tai sudaro 3,1 % visų ES-25 dirbančių gyventojų.

(4)

Teikiant Bendrijos paramą audiovizualiniam sektoriui atsižvelgiama į Sutarties 151 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Bendrija ir valstybės narės skatina bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis kultūros srityje, ir jog imdamasi veiksmų Bendrija atsižvelgia į kultūros aspektus, visų pirma siekdama gerbti ir skatinti kultūrų įvairovę.

(5)

2007 m. lapkričio 16 d. rezoliucijoje dėl Europos kultūros darbotvarkės (4) Taryba nurodė, kad kultūra yra būtinas tarptautinių santykių elementas, ir pabrėžė poreikį sustiprinti jos vaidmenį ES išorės santykiuose ir plėtros politikoje. 2008 m. balandžio 10 d. Rezoliucijoje dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės Europos Parlamentas UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo atžvilgiu taip pat pabrėžė, kad svarbu kultūrinį aspektą integruoti į visas politikos sritis ir programas, įskaitant išorės ir plėtros politikos sritis.

(6)

2008 m. lapkričio 21 d. Taryba ir Taryboje posėdžiavę valstybių narių Vyriausybių atstovai patvirtino išvadas dėl kultūrų įvairovės ir dialogo skatinimo Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykių srityje (5).

(7)

2006 m. birželio 8 d. komunikate „Europa pasaulyje“ Komisija pabrėžia, kad ES vidaus ir išorės politikos yra glaudžiai susijusios, ir tvirtina, jog Europa gali pasinaudoti naujų atsirandančių rinkų ir globalizacijos teikiamomis galimybėmis, nes jos visuomenė yra atvira žmonėms, idėjoms ir naujoms technologijoms.

(8)

Europos Sąjunga buvo svarbi proceso, pasibaigusio UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo priėmimu, dalyvė. Konvencija, kurią 2006 m. gruodžio 18 d. ratifikavo Europos bendrija ir 13 valstybių narių, įsigaliojo 2007 m. kovo 18 d. Konvencijos tikslas – stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir solidarumą, siekiant skatinti visų valstybių kultūrų raišką. Pagal Konvencijos 12 straipsnio e punktą Konvencijos šalys „skatina bendros kūrybos ir platinimo sutarčių sudarymą“.

(9)

Tam tikra valstybių narių veikla siekiama stiprinti Europos ir trečiųjų valstybių audiovizualinių sektorių bendradarbiavimą, pavyzdžiui, pasitelkiant tarptautinius bendros gamybos fondus ir sutartis dėl bendros gamybos. Bendrijos parama papildys šiuos veiksmus.

(10)

Europos Sąjungos pagrindinių žmogaus teisių chartijos 11 straipsnyje pripažįstama žodžio laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas.

(11)

MEDIA Plus programos vertinimo ataskaitoje pabrėžiama tarptautinių rinkų svarba siekiant išspręsti Europos audiovizualinio sektoriaus problemas.

(12)

Per pastaruosius du dešimtmečius tarptautinis audiovizualinis sektorius labai pasikeitė ir šiuo metu susiduriama su naujais iššūkiais, kylančiais daugiausia dėl technologinių naujovių, tokių kaip skaitmeninė kino projekcija, vaizdas pagal pareikalavimą (VPP) ar daugiakanalė skaitmeninė televizija. Šie pokyčiai lėmė spartų finansinį augimą ir perspektyvias investicijas ir todėl išaugo bei tebeauga audiovizualinio turinio paklausa, suteikianti įmonėms daug naujų galimybių. Atitinkamai stiprėja noras plėtoti projektus, susijusius su įvairių skaitmeninių technologijų taikymu. Be to, tarptautinis bendradarbiavimas plėtojant projektus ir Sąjungos gebėjimas pasaulyje skatinti savo audiovizualinio sektoriaus reguliavimo ir audiovizualinių ir elektroninių komunikacijų sujungimo modelį yra glaudžiai susiję.

(13)

Atsižvelgdamas į didėjančią audiovizualinės politikos tarptautinės dimensijos svarbą, 2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamentas 2008 m. biudžete patvirtino parengiamuosius veiksmus MEDIA International, skirtus Sąjungos santykių su trečiųjų valstybių audiovizualinio sektoriaus rinkomis plėtojimui, ir suteikiančius galimybę struktūrizuoti bei stiprinti Sąjungos ir trečiųjų valstybių audiovizualinio sektoriaus specialistų santykius bei tinklus tiek dalyvaujančių Europos įmonių, tiek trečiųjų valstybių labui. Vėlesnis kvietimas teikti paraiškas sulaukė didelio Europos ir trečiųjų valstybių specialistų susidomėjimo. Buvo atrinkta aštuoniolika projektų paramos gavėjų. Taigi pirmaisiais parengiamųjų veiksmų MEDIA International metais buvo patvirtinti sektoriaus interesai ir poreikiai tarptautiniu lygiu bei būtinybė Bendrijai imtis veiksmų.

(14)

Europos Parlamentas atnaujino parengiamuosius veiksmus MEDIA International ir padidino jų 2009 m. biudžetą.

(15)

2008 m. gegužės 19 d. neoficialiame susitikime Kanuose už audiovizualinius klausimus atsakingi kelių Europos Sąjungos valstybių narių ministrai palankiai įvertino Europos Parlamento iniciatyvą dėl parengiamųjų veiksmų MEDIA International ir paskatino Komisiją „toliau plėtoti šią iniciatyvą ir išnagrinėti, ar tinkama ir galima pateikti pasiūlymą dėl paramos programos siekiant skatinti visiems dalyviams naudingą Europos ir trečiųjų valstybių audiovizualinio sektoriaus specialistų bendradarbiavimą“.

(16)

Atviros viešos konsultacijos įrodė, kad itin pritariama Europos ir trečiųjų valstybių audiovizualinio sektoriaus specialistų bendradarbiavimo, ypač tokiose srityse kaip mokymas, bendros gamybos lengvinimas, audiovizualinių kūrinių platinimas bei sklaida (įskaitant naujų platformų, pvz., vaizdo pagal pareikalavimą, ir interneto protokolo televizijos naudojimą) ir raštingumas kino srityje, stiprinimo idėjai.

(17)

Galimybę patekti į trečiųjų valstybių audiovizualinio sektoriaus rinkas turėtų palengvinti rinkos žinių sklaida tose rinkose dirbantiems specialistams ir specialistų tinklų kūrimas. Tokiems tikslams pasiekti vykdant programą reikėtų remti mokymo projektus.

(18)

Platinimo sektorius nulemia siūlomų audiovizualinių kūrinių įvairovę ir vartotojų pasirinkimą. Europos platintojai yra mažos įmonės, kurios, skirtingai nei dideli vertikaliai integruoti jų konkurentai, dėl rinkos struktūros ir susiskaidymo yra nepasirengusios patekti į tarptautines rinkas. Be to, sektoriuje atsiradus naujiems subjektams ir platinimo platformoms, skatinamas dar didesnis audiovizualinio turinio kiekis arba jo reikalaujama. Todėl tikslinga imtis Europinių kūrinių platinimo, sklaidos ir rodymo trečiosiose valstybėse bei trečiųjų valstybių kūrinių platinimo, sklaidos ir rodymo Europoje gerinimo priemonių.

(19)

Todėl būtina sukurti audiovizualiniam sektoriui skirtą Bendrijos programą informacijos mainų ir mokymo, audiovizualinio turinio konkurencingumo, platinimo, sklaidos ir rodymo projektams finansiškai paremti.

(20)

Siekiant užtikrinti maksimalią abipusę naudą ir supaprastinti administravimą, programos projektus turėtų bendrai siūlyti ir įgyvendinti Sąjungos bei trečiųjų valstybių specialistai ir turėtų būti skatinama sukurti tarptautinius tinklus. Kad administravimas būtų paprastesnis, projektus turėtų koordinuoti specialistas, gyvenantis programoje dalyvaujančioje valstybėje.

(21)

Turėtų būti parengtos ir įgyvendintos tinkamos priemonės, skirtos išvengti pažeidimų ir apgaulės bei susigrąžinti prarastas, pervestas ar netinkamai panaudotas lėšas.

(22)

Šiuo sprendimu nustatomas viso programos laikotarpio finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (6) 37 punkte.

(23)

Šio sprendimo įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(24)

Į priemones dėl programos stebėsenos ir vertinimo turėtų būti įtrauktos išsamios metinės ataskaitos, taip pat konkretūs išmatuojami, pasiekiami, aktualūs ir įgyvendinimo terminus turintys tikslai ir rodikliai.

(25)

Kadangi šio sprendimo tikslų dėl siūlomų veiksmų tarpvalstybinio ir tarptautinio pobūdžio valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi, dėl tų veiksmų masto ir poveikio, tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

i)

ES valstybės narės; arba

ii)

EEE priklausančios ELPA valstybės remiantis EEE susitarimo VI dalies nuostatomis; arba

iii)

valstybės, paminėtos Sprendimo Nr. 1718/2006/EB (8) 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir dar nepaminėtos ii papunktyje, jei ši valstybė:

a)

gerinant specialistų supratimą apie veiklos sąlygas, teisės sistemas (įskaitant intelektinės nuosavybės teisės srityje), finansavimo sistemas ir bendradarbiavimo galimybes atitinkamose audiovizualinio sektoriaus rinkose;

b)

užtikrinant galimybes specialistams bendradarbiauti audiovizualiniame sektoriuje ir sudarant palankesnes bendradarbiavimo sąlygas gerinant specialistų žinias apie audiovizualines rinkas;

c)

sudarant palankesnes sąlygas tinklų kūrimui bei ilgalaikių darbo santykių užmezgimui, visų pirma teikiant stipendijas; arba

d)

remiant pirminį ir tęstinį specialistų mokymą.

a)

lengvinti Europinių kūrinių gamybos trečiųjų valstybių partnerių paiešką. Pagal programą remiamas bendros gamybos rinkų ir partnerių paieškos renginių organizavimas (projektų pristatymas), siekiant suburti galimus partnerius (pvz., scenarijų kūrėjus, režisierius, aktorius, prodiuserius ir platintojus);

b)

skatinti Europinių kūrinių tarptautinį pardavimą ir reklamą trečiųjų valstybių rinkose bei trečiųjų valstybių audiovizualinių kūrinių tarptautinį pardavimą bei reklamą Europoje. Šia programa remiamas teisių turėtojų arba pardavimo atstovų arba platintojų grupių sutarčių sudarymas, siekiant užtikrinti platinimą (pvz., kino teatruose, per televiziją, interneto protokolo televiziją, internetinę televiziją ir vaizdo pagal pareikalavimą platformą) ir reklamą.

a)

skatinti Europos ir trečiųjų valstybių kino teatrų operatorius abipusiškai gerinti išskirtinių premjerinių audiovizualinių kūrinių įtraukimo į kino teatrų programas ir rodymo sąlygas (rodymo trukmė, sklaida ir kino seansų skaičius). Programa remiami Europos ir trečiųjų valstybių kino teatrų tinklų projektai, pagal kuriuos numatoma partnerio (-ių) teritorijoje (-ose) rodyti daug audiovizualinių kūrinių;

b)

didinti audiovizualinio turinio pasiūlą ir gerinti trečiųjų valstybių audiovizualinių kūrinių transliavimo ir platinimo per Europos platinimo kanalus (pvz., televiziją, interneto protokolo televiziją, interneto televiziją, vaizdo pagal pareikalavimą platformą) sąlygas ir Europinių kūrinių platinimo per tarptautinius platinimo kanalus sąlygas. Pagal programą remiamos transliuotojų (ar vaizdo pagal pareikalavimą platformų) ir teisių turėtojų partnerystės, siekiant transliuoti kūrinių rinkinius arba platinti kūrinių katalogą per vaizdo pagal pareikalavimą platformas;

c)

lengvinti renginių ir raštingumo kino srityje iniciatyvų, pirmiausiai skirtų jaunimui, organizavimą, siekiant skatinti tarptautinę audiovizualinių kūrinių įvairovę ir didinti visuomenės paklausą kultūriškai įvairiam audiovizualiniam turiniui.

a)

metinis veiksmų planas, įskaitant prioritetus;

b)

metinis vidinis programos lėšų paskirstymas, įskaitant paskirstymą pagal priemones skirtingose srityse;

c)

bendrosios programos įgyvendinimo gairės;

d)

kvietimų teikti paraiškas turinys, kriterijų apibrėžimas ir projektų atrankos tvarka;

e)

paraiškų Bendrijos paramai gauti, kai lėšos viršija toliau nurodytas sumas, atranka:

a)

prisidėdama prie diskusijos ir informavimo apie Europos Sąjungą kaip taikos, klestėjimo ir saugumo erdvę;

b)

remdama fundamentalų žodžio laisvės principą;

c)

didindama supratimą apie pasaulio kultūrų įvairovę, bendrąsias vertybes, daugiakultūriškumą ir daugiakalbystę;

d)

gerindama Europos ekonomikos žinių bazę ir stiprindama Sąjungos konkurencingumą pasaulyje; ir

e)

padėdama kovoti su visų formų diskriminacija dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

a)

iki 2012 m. sausio 31 d. – komunikatą dėl galimo programos pratęsimo;

b)

iki 2015 m. gruodžio 31 d. – ex-post vertinimo ataskaitą.