17.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 370/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 74/2004 Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą medvilninės patalynės, kuri klasifikuojama KN kodais ex 6302 21 00 (TARIC kodai 6302210081, 6302210089), ex 6302 22 90 (TARIC kodas 6302229019), ex 6302 31 10 (TARIC kodas 6302311090), ex 6302 31 90 (TARIC kodas 6302319090) ir ex 6302 32 90 (TARIC kodas 6302329019) ir kurios kilmės šalis yra Indija, importui į Bendriją. Kadangi bendradarbiaujančių šalių yra daug, tyrimui buvo atrinkti Indijos eksportuotojai gamintojai, ir tyrimui atrinktoms bendrovėms buvo nustatyti individualūs muitų tarifai nuo 4,4 % iki 10,4 %, o kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, kurios nebuvo atrinktos tyrimui, buvo nustatytas 7,6 % muito tarifas. 10,4 % muito tarifas buvo nustatytas bendrovėms, kurios arba nepranešė apie save, arba nebendradarbiavo atliekant tyrimą.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 74/2004 2 straipsnyje nustatyta, kad jei naujas Indijos eksportuojantis gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų, kad tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2002 m. rugsėjo 30 d.) jis neeksportavo į Bendriją 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų (pirmasis kriterijus) ir jis nėra susijęs su jokiu Indijos eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos tuo reglamentu nustatytos priemonės prieš subsidijas (antrasis kriterijus) bei jis faktiškai eksportavo į Bendriją aptariamus produktus praėjus tiriamajam laikotarpiui, kuriuo remiantis buvo nustatytos priemonės, arba jis yra neatšaukiamai įsipareigojęs eksportuoti į Bendriją didelius kiekius (trečiasis kriterijus); tada to reglamento 1 straipsnio 3 dalis gali būti pakeista, nustatant naujam eksportuotojui gamintojui muito tarifą, kuris taikomas tyrimui neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, t. y. 7,6 % muito tarifą.

(3)

Dvidešimt keturios Indijos bendrovės pateikė prašymą, kad joms nebūtų taikomas kitoks režimas nei bendrovėms, kurios bendradarbiavo pirminiame tyrime, bet nebuvo atrinktos („naujo importuotojo statusas“).

(4)

Dvi Indijos bendrovės, paprašiusios suteikti naujo importuotojo statusą, nepateikė atsakymų į klausimyną. Todėl nebuvo galimybės patikrinti, ar šios bendrovės atitinka Reglamento (EB) Nr. 74/2004 2 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir jų prašymas buvo atmestas.

(5)

Du prašymai dėl naujo importuotojo statuso buvo gauti per vėlai ir todėl iki šio reglamento priėmimo dienos nepavyko priimti sprendimo dėl šių prašymų.

(6)

Likusios dvidešimt bendrovių atsakė į klausimyną, skirtą patikrinti, ar bendrovės atitinka Tarybos reglamento (EB) Nr. 74/2004 2 straipsnio nuostatas.

(7)

Įrodymai, kuriuos pateikė trylika pirmiau minėtų Indijos eksportuotojų (gamintojų), laikomi pakankamais, kad šioms naujoms bendrovėms būtų nustatytas muito tarifas, taikomas tyrimui neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms (t.y. 7,6 %) ir kad šios trylika Indijos bendrovių būtų įtrauktos į sąrašą, pateiktą Tarybos reglamento (EB) Nr. 74/2004 priede (priedas).

(8)

Kalbant apie likusius septynis Indijos eksportuotojus (gamintojus), du iš jų buvo susiję su bendrovėmis, kurioms buvo taikomos galiojančios kompensacinės priemonės, trys eksportavo aptariamą produktą į Bendriją pirminio tyrimo metu (t. y. nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2002 m. rugsėjo 30 d.), vienas negalėjo pateikti jokios sąskaitos faktūros arba įrodymų, kad jis faktiškai eksportavo į Bendriją aptariamą produktą pasibaigus pirminio tyrimo laikotarpiui arba kad jis buvo neatšaukiamai įsipareigojęs eksportuoti aptariamą produktą į Bendriją.

(9)

Galiausiai reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į esamą situaciją sprendimas dėl vieno prašymo negalėjo būti priimtas, nes bendrovė pareiškėja pateikė įrodymus, kuriuos reikia nagrinėti išsamiau.

(10)

Esant tokioms aplinkybėms, buvo nuspręsta, kad 8 konstatuojamojoje dalyje nurodytos šešios bendrovės neatitinka bent vieno iš kriterijų, nustatytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 74/2004 2 straipsnyje. Todėl jų reikalavimas buvo atmestas.

(11)

Bendrovės, kurioms nebuvo suteiktas naujo importuotojo statusas, buvo informuotos apie šio sprendimo priežastis ir joms buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu.

(12)

Iš dviejų bendrovių, susijusių su bendrovėmis, kurioms taikomos galiojančios kompensacinės priemonės, viena pareiškė, kad susijusi bendrovė jau nebeegzistuoja, o antroji, – kad tikėjosi, jog jai bus taikomas toks pat muitas kaip ir susijusiai bendrovei.

(13)

Pirmu atveju buvo nuspręsta, kad faktas, jog susijusi bendrovė nebeveikia, iš tikrųjų svarbus dabartinei procedūrai, ir kad šiuo atveju negalima buvo laikytis nuomonės, jog naujas importuotojas neatitinka antro kriterijaus. Todėl buvo nuspręsta, kad šiai bendrovei taip pat turėtų būti nustatytas muito tarifas, taikomas tyrimui neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms (t. y. 7,6 %) ir ji turėtų būti įtraukta į sąrašą priede.

(14)

Antruoju atveju buvo nustatyta, kad faktas, jog bendrovė pareiškėja yra susijusi su bendrove, kuriai taikomos priemonės, nereiškia, jog dėl to automatiškai bendrovei negali būti taikomas vidutinis svertinis muito dydis, nustatytas tyrimui neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms. Iš tikrųjų buvo tikrinama, ar abi susijusios bendrovės būtų atrinktos eksportuojančių gamintojų tyrimui pagal atrankos kriterijus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 74/2004 konstatuojamosios dalies 11 punkte, jei būtų vertinamos kartu. Kadangi išaiškėjo, kad jos nebūtų atrinktos, šių bendrovių ryšys neturi įtakos pirmiau minėto reglamento išvadoms. Šiuo pagrindu ir atsižvelgus į Komisijos nusistovėjusią praktiką vertinti visas susijusias bendroves kaip vieną subjektą, kuriam nustatytas tas pats muitas, buvo nuspręsta, kad šiai bendrovei taip pat turėtų būti nustatytas muito tarifas, taikomas tyrimui neatrinktoms bendrovėms (t.y. 7,6 %) ir todėl ji turėtų būti įtraukta į priede pateiktą sąrašą.

(15)

Visi suinteresuotųjų šalių pateikti argumentai ir pareiškimai, kurie buvo pagrįsti, buvo išanalizuoti ir į juos buvo tinkamai atsižvelgta,