2022 m. rugpjūčio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Vengrija / Komisija

(Byla T-499/22)

(2022/C 368/54)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Vengrija, atstovaujama M. Fehér ir G. Koós

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Nefinansavimas grindžiamas keturiais pagrindais; trys iš jų yra Vengrijos vyriausybės pareikšto ieškinio dėl ginčijamo sprendimo dalinio panaikinimo dalykas.

Kiek tai susiję su nefinansavimo pirmuoju teisiniu pagrindu, Vengrijos vyriausybė savo argumentus grindžia tuo, kad nei pažodinis, nei teleologinis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (1) 9 straipsnio aiškinimas nepateisina Komisijos aiškinimo, kad aktyvaus ūkininko sąvoka savaime apima ir susijusias įmones.

Fizinių ir juridinių asmenų grupės sąvoka negali būti prilyginta susijusių įmonių sąvokai, o pirmoji sąvoka savaime neapima antrosios. Daugelis valstybių narių nepritaria tokiam Komisijos aiškinimui ir negali būti laikoma, kad per CircaBC sistemą pateikiant dvišalių konsultacinių susitikimų su valstybėmis narėmis turinį gali būti užtikrinamas teisinis saugumas tokiu svarbiu klausimu.

Antrasis nefinansavimo pagrindas susijęs su Komisijos pozicija, kad Reglamento (ES) Nr. 809/2014 (2) 35 straipsnyje, numatant padidinti patikrų vietoje normą, tokie patikrinimai neskirstomi pagal klaidų lygio šaltinį (rizika pagrįsta / atsitiktinė atranka). Komisijos teigimu, Vengrijos valdžios institucijų pasirinktas metodas, pagal kurį turi būti atsižvelgiama tik į tam tikrus atsitiktinai atrinktų patikrų vietoje rezultatus, kurie yra svarbūs apskaičiuojant galbūt būtiną patikrų normos padidinimą, neatitinka teisės aktų nuostatų.

Tačiau atitinkamose teisės aktų nuostatose aiškiai nenumatyta, kad, siekiant nustatyti normos padidinimą, taip pat būtina atsižvelgti į imties elementuose aptiktas klaidas, nustatytas atliekant rizikos analizę. Todėl taikytinose Sąjungos nuostatose nenurodyta, kaip turi būti apibrėžta tikrintinų paramos gavėjų imtis. Iš tiesų nėra nieko, kas pagrįstų išvadą, kad „atitinkamai padidinti normą“ galima ne naudojant atsitiktinę imtį, kuri geriau apibūdina tiriamąją visumą, o tik pasirenkant užtikrinti, kad ši imtis „būtų proporcinga“ imčiai, atrinktai remiantis rizikos analize. Į bendrą klaidų lygį įtraukus pagal rizikos analizę atrinktos imties rezultatus gaunamas šališkas rezultatas.

Galiausiai trečiasis nefinansavimo pagrindas grindžiamas tuo, kad pranešimai apie su gyvūnais susijusius įvykius buvo registruojami gyvūnų registre, o pavėluoti pranešimai nebuvo nurodyti. Tai, kad atliekant administracines kryžmines patikras nebuvo galima nustatyti pavėluotai pateiktų pranešimų (pasibaigus sektoriaus teisės aktuose nustatytiems ilgiausiems leidžiamiems terminams, o tai yra būtina sąlyga savanoriškai susietajai paramai gauti), neleidžia sumažinti savanoriškos susietosios paramos išmokų ir skirti administracinių nuobaudų.

Tačiau tai nereiškia, kad Vengrijos valdžios institucijos netaiko sankcijų už pavėluotus pranešimus, nes už juos taikomos sankcijos atliekant su kompleksine parama susijusias patikras. Todėl nėra taip, kad už tokius veiksmus nėra baudžiama, tačiau už tą patį veiksmą nėra baudžiama du kartus.

(1)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013, p. 608).

(2)  2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL L 227, 2014, p. 69).