—

panaikinti 2022 m. balandžio 11 d. Bendros pertvarkymo valdybos sprendimą apskaičiuoti ex ante įnašus į Bendrą pertvarkymo fondą 2022 m. (SRB/ES/2022/18) tiek, kiek jis susijęs su ieškove;

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Ieškinio pirmasis pagrindas: Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 (1) 5 straipsnio 1 dalies e punkto pažeidimas dėl to, kad ieškovės patikos pagrindu administruojamas klientų lėšos nebuvo neįtrauktos į ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2022 m. apskaičiavimą. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 5 straipsnio 1 dalies e punktas turi būti taikomas tokioms nemokumo atveju apsaugotoms klientų lėšoms, nes pagal aiškią šios nuostatos formuluotę jos atitinka taikymo sąlygas.

2.

Ieškinio antrasis pagrindas: Reglamento (ES) Nr. 806/2014 (2) 70 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su Direktyvos 2014/59/ES (3) 103 straipsnio 7 dalimi, numatyto proporcingumo principo pažeidimas dėl to, kad sprendime nustatytas daug kartų didesnis įnašas, remiantis vien ieškovės į balansą įrašytais nerizikingais patikėtais įsipareigojimais. Sprendimas nėra nei tinkamas nei būtinas įnašu siekiamiems tikslams pasiekti, o dėl sprendimo atsiradusios neigiamos pasekmės nėra proporcingos siekiamiems tikslams.

3.

Ieškinio trečiasis pagrindas: vienodo požiūrio principo pažeidimas dėl to, kad sprendime nesant objektyvaus pagrindo ieškovė vertinama skirtingai, lyginant su kitomis kredito įstaigomis, iš kurių pagal nacionalinius apskaitos standartus nereikalaujama patikėtų įsipareigojimų įrodymo arba kurios tvarko apskaitą pagal TFAS (International Financial Reporting Standards) (Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai), taip pat lyginant su investicinėmis įmonėmis, kurios kartu neturėdamos kredito įstaigos veiklos leidimo valdo savo klientų lėšas, tam nesant objektyvaus pateisinimo.

4.

Ieškinio ketvirtasis pagrindas: Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 16 straipsnio pažeidimas dėl to, kad rizikos nekeliančių patikėtų įsipareigojimų įtraukimas į apskaičiavimo pagrindą lemia reikšmingą ieškovės įnašų už 2022 m. padidėjimą.

5.

Ieškinio penktasis pagrindas: SESV 49 straipsnio, siejamo su 54 straipsniu, pažeidimas dėl to, kad sprendimas apriboja ieškovės laisvę verstis komercine veikla savo pagrindinės buveinės valstybėje narėje, o toks apribojimas yra neproporcingas ir diskriminuoja ieškovę lyginant su kitų valstybių narių investicinėmis įmonėmis, kartu turinčiomis kredito įstaigos veiklos leidimą.

6.

Ieškinio šeštasis pagrindas: Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte įtvirtintos teisės būti išklausytam pažeidimas dėl to, kad atsakovė nustatė ieškovei nepakankamą konsultacijų laikotarpį, t. y. tik vienuolika darbo dienų tam, kad ji išnagrinėtų sprendimo projektą ir konsultacijų metu parengtų nuomonę.

7.

Ieškinio septintasis pagrindas: Chartijos 41 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies c punkto bei SESV 296 straipsnio antros pastraipos pažeidimas dėl to, kad ieškovė, remdamasi ginčijamame sprendime pateiktais motyvais, negali patikrinti savo įnašo dydžio.

8.

Ieškinio aštuntasis pagrindas: Chartijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimas dėl to, kad dėl motyvų stokos ieškovė negali tinkamai suprasti sprendimo teisėtumo ar jam prieštarauti.

9.

Ieškinio devintasis pagrindas (pateikiamas subsidiariai): apskaičiavimo pagrindo pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 14 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 11 punktą, siejamą su 5 straipsnio 1 dalies e punktu ir 3 straipsnio 2 punktu, negaliojimas, jei jį reikia aiškinti taip, kad norint apskaičiuoti įnašą turi būti atsižvelgiama į investicinių įmonių, taip pat turinčių kredito įstaigos veiklos leidimą, patikėtus įsipareigojimus, kadangi pažeidžiami Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnio 7 dalis bei vienodo požiūrio principas, Chartijos 16 straipsnis ir SESV 49 straipsnis, siejamas su 54 straipsniu.