Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 52021AE0122

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Baterijų tvarumo reikalavimų ES“ (COM(2020) 798 final – 2020/353/COD))

EESC 2021/00122

OL C 220, 2021 6 9, p. 128–133 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2021 6 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/128

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Baterijų tvarumo reikalavimų ES“

(COM(2020) 798 final – 2020/353/COD))

(2021/C 220/18)

Pranešėjas

Bruno CHOIX

Bendrapranešėjis

Franck UHLIG

Konsultavimasis

Europos Parlamentas, 2021 1 18

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Plenarinės asamblėjos sprendimas

2020 12 1

Atsakingas skyrius

Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)

Priimta skyriuje

2021 3 5

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 3 24

Plenarinės sesijos Nr.

559

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

256 / 0 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

 EESRK pritaria Europos Komisijos (EK) siūlomame reglamente [COM(2020) 798 final – 2020/0353 (COD)] nustatytoms priemonėms.

1.2.

 EESRK mano, kad pagrindinis klausimas, kurį turi spręsti visi suinteresuotieji subjektai, yra vengti vidaus rinkos susiskaidymo dėl galimų skirtingų valstybių narių požiūrių.

1.3.

 EESRK ragina nustatyti tikslesnius ir veiksmingesnius naujojo reglamento įgyvendinimo valdymo mechanizmus ir priemones, įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus.

1.4.

 EESRK siūlo spręsti šiuos uždavinius toliau stiprinant Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) vaidmenį ir didinant jos išteklius.

1.5.

 Kalbant apie klausimus, susijusius su sveikata, sauga ir darbo sąlygomis gamybos srityje, taip pat baterijų perdirbimu ir jų paskirties keitimu, EESRK siūlo stiprinti Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) vaidmenį.

1.6.

 Dėl išsamaus patikrinimo pareigos įgyvendinimo, siekiant užtikrinti baterijų tiekimo grandinės stebėseną, EESRK reikalauja, kad ši priežiūros sistema būtų įgyvendinta visiškai skaidriai.

1.7.

 Perdirbimas, atnaujinimas ir pakartotinis naudojimas leidžia užtikrinti pradinę vertės grandinę. Labai svarbu remti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ekologinio projektavimo srityje. EESRK siūlo šiuo tikslu vykdyti bendriems Europos interesams svarbų projektą.

1.8.

 Kalbant apie uždavinius, susijusius su darbo vietomis ir įgūdžiais, kuriais siekiama skatinti Europos tvarių baterijų pramonės sektoriaus plėtrą, EESRK siūlo išplėsti ir sustiprinti Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) vaidmenį, taip pat atitinkamų Europos sektorinio socialinio dialogo komitetų vaidmenį teisingos pertvarkos procese, kuris įtrauktas į Europos žaliąjį kursą.

1.9.

 Atsižvelgdamas į Komisijos iniciatyvą „Įgūdžių paktas“ ir į Europos projektus ALBATTS, DRIVES ir COSME EESRK mano, kad ypač svarbu apibrėžti ir įgyvendinti mokymų apie ekologinį projektavimą ir baterijų perdirbimą projektus, kuriems skiriami tinkami finansiniai ištekliai, kad būtų užtikrinta jų sėkmė, aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams ir bendradarbiaujant galimų nacionalinių mechanizmų ar tam tikrose tiesiogiai susijusiose užimtumo srityse.

1.10.

 EESRK, atsižvelgdamas į ES prisiimtus įsipareigojimus dėl anglies dioksido poveikio neutralumo, siūlo nedelsiant nustatyti su baterijų gamyba ir pradine medžiagų tiekimo logistika susijusio didžiausio anglies dioksido kiekio ribines vertes ir padidinti Komisijos skirtus išteklius, kad būtų greitai parengtos ir įgyvendintos anglies pėdsako baterijų pramonėje vertinimo ir kontrolės priemonės.

1.11.

 EESRK mano, kad būtina nustatyti gamintojo atsakomybę, kuri būtų suderinama su ekologinio projektavimo paskata. Atsižvelgiant į tai, baterijų gyvavimo ciklo pabaigą būtina atsieti nuo prietaisų, kuriems jos naudojamos, gyvavimo ciklo pabaigos.

1.12.

 EESRK siūlo, kad, siekiant skatinti baterijų pakartotinį naudojimą, atnaujinimą ar antrinį naudojimą ir perdirbimą, kartu su sąvoka „gyvavimo ciklo pabaiga“ būtų vartojama sąvoka „naudojimo pabaiga“.

1.13.

 Į reglamento projekto nuostatas dėl ženklinimo turėtų būti įtrauktas įpareigojimas geriau informuoti gyventojus apie galimą pavojingų medžiagų, išskyrus kadmį, šviną ir gyvsidabrį, keliamą pavojų ir kitą pavojų saugai, kad renkantis baterijas būtų galima priimti informacija pagrįstus sprendimus ir geriau jas naudoti.

2.   Įžanga

2.1.

 2020 m. gruodžio 10 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [COM(2020) 798 final – 2020/0353 (COD)) dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo panaikinama 2006 m. rugsėjo 6 d. Direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir iš dalies keičiamas 2019 m. birželio 20 d. Reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties.

2.2.

 Siūlomu reglamentu siekiama sukurti Sąjungos sistemą, kuri apimtų visą baterijų gyvavimo ciklą, įskaitant suderintas ir platesnio užmojo taisykles dėl baterijų, jų sudedamųjų dalių, baterijų atliekų ir perdirbtųjų medžiagų.

2.3.

 Pagrindiniai šio reglamento tikslai – didinti baterijų tvarumą per visą jų gyvavimo ciklą, užtikrinant būtiniausius baterijų, tiekiamų ES vidaus rinkai, tvarumo reikalavimus, didinti ES baterijų tiekimo grandinės atsparumą skatinant žiedinę ekonomiką ir mažinti poveikį aplinkai bei socialinį poveikį visais baterijų gyvavimo ciklo etapais.

2.4.

 Visų pirma siekiama skatinti gaminti ir pateikti ES rinkai aukštos kokybės ir gerų eksploatacinių savybių baterijas, plėtoti ir išnaudoti ES baterijų žaliavų (tiek pirminių, tiek antrinių) potencialą, užtikrinant efektyvią ir tvarią jų gavybą, ir užtikrinti gerai veikiančias antrinių žaliavų ir susijusių pramoninių procesų rinkas.

2.5.

 Šiuo reglamentu Komisija ketina skatinti inovacijas ir ES technologinės kompetencijos plėtrą ir realizavimą.

2.6.

 Tai, remiantis žiedinės ekonomikos principu, turi padėti sumažinti ES priklausomybę nuo strateginės svarbos žaliavų ir retųjų žemių elementų importo ir įgyvendinti tinkamą visų baterijų atliekų surinkimą ir perdirbimą.

2.7.

 Siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir socialinį poveikį, reglamentu turi būti prisidedama prie atsakingo žaliavų tiekimo, skatinama veiksmingai naudoti žaliavas ir perdirbtąsias medžiagas, mažinamas per visą baterijų gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, mažinama rizika žmonių sveikatai ir aplinkos kokybei, gerinamos atitinkamų gyventojų socialinės sąlygos.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

 Ateinantį dešimtmetį baterijų technologijos Europoje bus vienas pagrindinių perėjimo prie žaliosios energijos katalizatorių. Suteikus galimybę, kai tinkama, elektrifikuoti transportą ir naudoti atsinaujinančiąją energiją kaip patikimą energijos šaltinį, baterijų naudojimas turėtų padėti siekti Europos tikslų pagal Paryžiaus klimato susitarimą.

3.2.

 Pasak Komisijos pirmininko pavaduotojo Maros Šefčovič, atsižvelgiant į pažangą, padarytą įgyvendinant 2017 m. Komisijos įsteigto Europos baterijų aljanso (EBA) veiklą, ES per penkerius metus galėtų patenkinti iki 80 % savo poreikių.

3.3.

 Šis strateginis savarankiškumas bus kuriamas kartu su EBA, siekiant pasiūlyti teisines priemones, kuriomis valstybėse narėse būtų galima suburti automobilių, žaliavų ir chemijos pramonės įmones, kad jos galėtų parengti ir įgyvendinti 100 % Europos vertės grandines, 2021 m. arba 2022 m. pradėjus veikti pirmosioms Europos baterijų gamykloms.

3.4.

 EESRK pritaria Komisijos siūlomame reglamente nustatytoms priemonėms, nes jas taikant galima išspręsti daugybę uždavinių, atsirandančių dėl didėjančio baterijų gamybos ir naudojimo masto pasaulyje.

3.5.

 Tačiau, turėdamas omenyje ES strateginį savarankiškumą, EESRK įspėja, kad šios priemonės turi būti sustiprintos ir nedelsiant įgyvendintos, kad būtų išvengta ne tik išaugusios ES baterijų naudotojų technologinės, pramoninės ir energetinės priklausomybės nuo Azijos ar Amerikos gamintojų, bet ir Europos automobilių gamyklų perkėlimo, kuris suteiktų naudos trečiųjų šalių gamykloms, įsikūrusioms regionuose netoli baterijų gamyklų, ir sukeltų neigiamų ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių pasekmių, kaip jau nurodyta ankstesnėje EESRK nuomonėje (1). Be to, visapusiškai taikant visas atitinkamas ES priemones, taip pat turi būti apsaugomi Europos įmonių interesai. Šiuo atžvilgiu EESRK taip pat nori išreikšti susirūpinimą dėl to, kaip Komisija ketina tikrinti ir įgyvendinti reikalavimus, susijusius su anglies pėdsaku, perdirbtųjų medžiagų dalies dydžiu ir išsamiu patikrinimu visoje tiekimo grandinėje. Todėl EESRK primygtinai reikalauja atlikti nuodugnius importuojamų produktų atitikties tyrimus, kad būtų išvengta nesąžiningos konkurencijos iš užsienio.

3.6.

 Saulės baterijų plokštės, vėjo jėgainės ir baterijos yra labai svarbios mūsų naujajam pramonės modeliui. (2) Jų gamyba grindžiama šalių, kurios daugiausia yra už ES ribų, žaliavomis ir medžiagomis, praktine patirtimi ir pridėtine verte. Šiuo metu vos 1 % pasaulinės ličio baterijų gamybos įmonių yra Europoje (3). Kartu su Europos stacionariųjų baterijų sektoriaus plėtra, siekiant veiksmingai ir saugiai įgyvendinti esamus ir būsimus elektros energijos tinklų planus, EESRK rekomenduoja Europos lygmeniu taikyti papildomą technologiją V2G – transporto priemonių energetinę integraciją į elektros tinklą.

3.7.

 EESRK remia pasiūlymą užtikrinti aukštesnį transporto tvarumo lygį ir pritaria strateginiam su baterijomis susijusiam veiksmų planui, kuriuo būtų galima sumažinti energetinį atotrūkį ES ir sukurti baterijų vertės grandinę. Vienas svarbiausių trečiojo judumo dokumentų rinkinio, Europos žaliojo kurso bei tvaraus ir išmaniojo judumo strategijos aspektų yra transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir perėjimas prie švarios energijos. Ši iniciatyva patenka į platesnę Žiedinės ekonomikos veiksmų plano sritį (4).

3.8.

 Europos žiedinės ekonomikos subjektų platforma gali atlikti svarbų vaidmenį komunikuojant šiais klausimais (5)

3.9.

 Taip pat reikia sukurti tinkamą sistemą, pagal kurią galutiniai vartotojai būtų informuojami apie rinkoje esančių baterijų kokybę ir vartotojai geriau suprastų savo vaidmenį surenkant su baterijomis susijusias atliekas.

3.10.

 Netaršių baterijų gamybą galima geriausiai užtikrinti taikant ES aplinkos apsaugos standartus ir taisykles, kaip tai daroma, pavyzdžiui, taikant žiedinės ekonomikos principą, apimantį etapą nuo medžiagų gavybos iki baterijų gyvavimo ciklo pabaigos. Šiam tikslui pasiekti būtinos didelio masto pramonės investicijos, o Komisija turėtų sudaryti tinkamas ribines sąlygas, pavyzdžiui, nustatyti techninius standartus (6).

3.11.

 EESRK remia Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriame raginama atsižvelgti į iššūkius, susijusius su baterijose naudojamomis svarbiausiosiomis žaliavomis, kaip apibrėžta 2020 m. rugsėjo 3 d. Europos Komisijos komunikate „Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?“. Svarbiausiosios baterijų žaliavos yra litis, kobaltas, gamtinis grafitas, stibis, o du pagrindiniai parametrai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant svarbą, yra ekonominė reikšmė ir su tiekimu susijusi rizika.

3.12.

 EESRK jau išreiškė savo pritarimą galimybei patvirtinti teisiškai privalomus reikalavimus, visų pirma taikytinus pakuotėms, transporto priemonės, statybinėms medžiagoms ir baterijoms, siekiant suteikti postūmį antrinių žaliavų rinkai (7).

3.13.

 Dėl savo kintamo pobūdžio atsinaujinantieji energijos ištekliai ir jų vystymas tapo tikru iššūkiu kaupimo srityje. Energijos kaupimas yra vienas strateginių Europos Sąjungos uždavinių, nes reikia nuolat užtikrinti Sąjungos energijos tiekimo saugumą ir energetikos rinkos gyvybingumą tiek techninių galimybių, tiek biudžeto požiūriu. EESRK primena, kad energijos kaupimas gali turėti ne vien pranašumų: jis gali brangiai kainuoti ne tik finansiniu, bet ir aplinkos bei sveikatos požiūriu. Todėl EESRK ragina sistemiškai atlikti poveikio tyrimus, siekiant įvertinti ne tik technologijų konkurencingumą, bet ir jų poveikį aplinkai bei sveikatai. EESRK taip pat mano, kad svarbu įvertinti šių technologijų poveikį veiklos plėtrai ir darbo vietų kūrimui. EESRK pabrėžia, kad būtina geriau suderinti valstybių narių teisės aktus, kuriais reglamentuojamas energijos kaupimas. EESRK taip pat ragina pradėti viešą dialogą energetikos klausimais visoje Europoje – Europos dialogą energetikos klausimais – kad piliečiai ir visa pilietinė visuomenė įsisąmonintų pereinamojo laikotarpio uždavinius ir galėtų daryti įtaką ateityje priimant sprendimus dėl energijos kaupimo technologijų (8). Prie to turėtų prisidėti baterijų ženklinimo kokybė.

3.14.

 Kyla didelis ekonominis iššūkis: Komisija mano, kad iki 2030 m. baterijų paklausa pasaulyje padidės 14 kartų, palyginti su 2018 m. lygiu, o ES turėtų sudaryti 17 % šios paklausos. Ličio baterijų skaičius 2020–2040 m. padidės 700 kartų.

3.15.

 Siekiant įvertinti naujų teisės aktų įgyvendinimo poveikį darbo vietoms ir įgūdžių poreikiams, reglamentas grindžiamas dviem referenciniais tyrimais, kuriuos paskelbė CEPS (9) ir RREUSE (10), taip pat EBA atliktais darbais.

3.16.

 CEPS tyrime nurodyta, kad baterijų surinkimo ir perdirbimo veiklos plėtra turės poveikį tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų kūrimui: apie 850 darbo vietų, kai perdirbimo lygis sieks 55 % ir 5 500 darbo vietų, kai perdirbimas sudarys 75 %

3.17.

 Kita vertus, organizacijos RREUSE tyrimo duomenimis, baterijų remonto ir pakartotinio naudojimo veikla sukuriama 5–10 kartų daugiau „etato ekvivalento“ darbo vietų nei surinkimo ir perdirbimo veikla, todėl kyla klausimas dėl politinių priemonių, kurios palankesnės baterijų surinkimo ir perdirbimo sektoriui, palyginti su baterijų remonto ir pakartotinio naudojimo sektoriumi.

3.18.

 Kalbant apie įgūdžių trūkumą, jis daugiausia susijęs su baterijų ekologinio projektavimo veikla, siekiant kuo labiau padidinti jų tvarumą ir optimalų naudojimą.

3.19.

 Siekiant padidinti investicijas į tvarių baterijų gamybos pajėgumus, turint omenyje socialinę riziką ir riziką aplinkai, būtina užtikrinti, kad su baterijomis susiję projektai atitiktų ES tvarios veiklos taksonomiją (11) atsižvelgiant į programą „InvestEU“.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

 EESRK ragina nustatyti tikslesnius ir veiksmingesnius valdymo ir įgyvendinimo mechanizmus bei priemones, kad būtų galima faktiškai ir veiksmingai taikyti visas naujajame reglamente numatytas priemones. Todėl EESRK siūlo spręsti šiuos uždavinius peržiūrint Helsinkyje įsikūrusios Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) vaidmenį.

4.2.

 ECHA yra atsakinga už ES reglamento REACH (2005 m., peržiūrėto 2018 m.) dėl cheminių medžiagų įgyvendinimą, tad reikėtų į jos veiklą įtraukti naujajame reglamente dėl baterijų tvarumo apibrėžtų naujų standartų ir taisyklių registravimą, vertinimą, stebėseną ir kontrolę.

4.3.

 Tvarių baterijų sektorius turi būti kuriamas atsižvelgiant į ES darbuotojų saugos ir sveikatos srities standartų laikymosi problemą, kylančią dėl darbuotojų, dirbančių su baterijomis ir pramonines baterijas arba transporto priemonių akumuliatorius sudarančiomis perdirbamomis žaliavomis, apsaugos. Bilbao įsikūrusi Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) parengė ekspertų nuomones šia tema, į kurias būtina atsižvelgti, kad reglamente būtų pateiktos atitinkamos taisyklės. Todėl EESRK taip pat siūlo stiprinti EU-OSHA vaidmenį.

4.4.

 Dėl išsamaus patikrinimo pareigos įgyvendinimo, siekiant užtikrinti baterijų tiekimo grandinės stebėseną ir nepriklausomą audito, priežiūros ir kontrolės sistemą vadovaujant Europos Komisijai, laikantis taisyklių, nustatytų EBPO rekomendacijose šiuo klausimu (12), EESRK reikalauja, kad ši priežiūros sistema būtų įgyvendinta visiškai skaidriai.

4.5.

 Kalbant apie uždavinius, susijusius su darbo vietomis ir įgūdžiais, skirtais įgyvendinti reglamente nustatytas priemones, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas Europos tvarių baterijų pramonės sektoriaus plėtrai, EESRK siūlo išplėsti ir sustiprinti CEDEFOP vaidmenį šioje srityje, taip pat atitinkamų Europos sektorinio socialinio dialogo komitetų (elektros energijos, metalurgijos, chemijos pramonės, gavybos pramonės ir kt.) vaidmenį vykstant teisingai pertvarkai, kuri yra įtraukta į Europos žaliąjį kursą. Valstybių narių profesinio mokymo įstaigos turės įgyvendinti panašius mokymo projektus besimokantiesiems skirtose mokymo programose, kad būtų užtikrinta darbuotojų, parengtų tvariai Europos baterijų pramonei, pasiūla.

4.6.

 Pagal Europos Komisijos iniciatyvą „Įgūdžių paktas“ pradėti įgyvendinti projektai ALBATTS (baterijų technologijų mokymo ir įgūdžių aljansas, angl. Alliance for Batteries Technology Training and Skills), DRIVES (naujoviškų profesinių įgūdžių plėtojimas ir moksliniai tyrimai, angl. Development and Research on Innovative Vocational Educational Skills) ir COSME (Europos daugiametė įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa). EESRK mano, kad ypač svarbu apibrėžti ir įgyvendinti mokymo projektus, susijusius su naujais įgūdžiais, skirtais ekologiniam projektavimui, taip pat baterijų diagnostikai siekiant jas taisyti, atnaujinti ir perdirbti, aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams ir bendradarbiaujant galimų nacionalinių mechanizmų ar tam tikrose tiesiogiai susijusiose užimtumo srityse.

Siekiant padidinti produktų ir procesų tvarumą, pagerinti jų kokybę ir saugą bei sumažinti išlaidas, reikalingi moksliniai tyrimai ir inovacijos. Tai reiškia, kad reikia nedelsiant suteikti pirmenybę baterijų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, laikantis holistinio požiūrio visoje baterijų vertės grandinėje ir ilgainiui skiriant dideles ir nuolatines investicijas, apimančias tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių mokslinių tyrimų prioritetus.

4.7.

 Energijos kaupimo srityje baterijos ir vandenilis atliks papildomas funkcijas. Bus siekiama kuo labiau padidinti šių dviejų technologinių sprendimų sinergiją.

4.8.

 Tikimasi, kad naujos skaitmeninės technologijos padės paspartinti pokyčius baterijų sektoriuje – pradedant spartesniu medžiagų atradimu ir baigiant baterijų sistemų, skirtų energetikos tinklui palaikyti, naudojimo optimizavimu pramonėje.

4.9.

 Perdirbimas, atnaujinimas ir pakartotinis naudojimas leidžia užtikrinti pradinę vertės grandinę. Labai svarbu remti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ekologinio projektavimo srityje. EESRK siūlo šiuo tikslu vykdyti bendriems Europos interesams svarbų projektą. Siekiama plėtoti ekspertines žinias, kad baterijos būtų kuo tinkamiau naudojamos, jei įmanoma, užtikrinant jų atnaujinimą, antrinį naudojimą ar net dar geresnį jų sudedamųjų dalių panaudojimą, ir įgyvendinti aplinkos požiūriu optimizuotus procesus, užtikrinant darbuotojų saugą ir kuriant ekonominį modelį, kuriuo būtų prisidedama prie šios veiklos tęstinumo Europos teritorijoje. Visų pirma būtų siekiama sėkmingai įgyvendinti konkurencingus pramoninius procesus, kuriais suteikiama galimybė perdirbant gaminti kokybiškas baterijų medžiagas, teikiant didesnę paramą įmonėms, dirbančioms integruotai ir uždarojo ciklo būdu.

4.10.

 EESRK, atsižvelgdamas į ES prisiimtus įsipareigojimus dėl anglies dioksido poveikio neutralumo iki 2050 m. (tarpinis tikslas – iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 55 %), siūlo nedelsiant (2027 m. liepos mėn. data pernelyg vėlyva, atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 11 d. Europos Vadovų Tarybos užsibrėžtus tikslus) nustatyti su baterijų gamyba ir pradine medžiagų tiekimo logistika susijusio didžiausio anglies dioksido kiekio ribines vertes ir padidinti Komisijos skirtus išteklius, kad būtų greitai parengtos ir įgyvendintos anglies pėdsako baterijų grandinėje vertinimo ir kontrolės priemonės. Pirmenybė turėtų būti teikiama galimybei gauti strateginių baterijų medžiagų iš kasyklų (miesto ar gamtos), esančių rinkoje, kurioje gaminamos ir perdirbamos baterijos. Šios priemonės padės supaprastinti ir sumažinti logistikos srautus. Kalbant apie baterijų gamybą, jų anglies pėdsakui svarbiausią etapą, reglamentu turėtų būti skatinami procesai, kuriais mažinamas elektros energijos vartojimas ir skatinama naudoti anglies dioksido neišskiriančius elektros energijos šaltinius.

4.11.

 EESRK mano, kad būtina nustatyti gamintojo atsakomybę, kuri būtų suderinama su ekologinio projektavimo skatinimu, visų pirma su paskata kurti baterijas, kurios leistų baterijas modifikuoti, perdaryti ir pakartotinai naudoti. Šis poreikis yra susijęs su antriniu baterijų naudojimu, kurį siekiama populiarinti. Atsižvelgiant į tai atrodo, kad reikia atsieti baterijų gyvavimo ciklo pabaigą nuo prietaisų gyvavimo ciklo pabaigos, automatiškai nesuteikiant atliekų statuso baterijoms, kai prietaisas, kuriam jos naudojamos, yra gyvavimo ciklo pabaigoje. Pasibaigus numatomam baterijos ar prietaiso, kuriam ji naudojama, gyvavimo ciklui, gamintojas turės įrodyti, kad baterijai turi būti suteikiamas atliekų statusas. Jis tai turės įrodyti atlikdamas baterijos vertinimą ar bandymus ir dokumente nurodydamas, kad, atsižvelgiant į dabartines technologijas ir sektorius, kurie galėtų būti naudojami kaip realizavimo rinka, techniniu požiūriu neįmanoma pakartotinai naudoti baterijos atliekant modifikavimo ar perdarymo operacijas, atitinkančias šių rinkų sąlygas. Be to, siekiant skatinti baterijų pakartotinį naudojimą, atnaujinimą ar antrinį naudojimą ir perdirbimą, kartu su sąvoka „gyvavimo ciklo pabaiga“ turėtų būti vartojama sąvoka „naudojimo pabaiga“. Todėl reikia, kad naujajame reglamente būtų integruoti šie nauji subjektai ir veikla.

Briuselis, 2021 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1)  OL C 353, 2019 10 18, p. 102.

(2)  OL C 364, 2020 10 28, p. 108.

(3)  OL C 282, 2019 8 20, p. 51.

(4)  OL C 62, 2019 2 15, p. 254.

(5)  https://circulareconomy.europa.eu/platform/en/

(6)  OL C 262, 2018 7 25, p. 75.

(7)  OL C 364, 2020 10 28, p. 94.

(8)  OL C 383, 2015 11 17, p. 19.

(9)  CEPS: E. Drabik ir V. Rizos, Prospects for electric vehicle batteries in a circular economy, 2018 m.

(10)  RREUSE: Briefing on job creation potential in the re-use sector, 2015 m.

(11)  2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852.

(12)  EBPO (2018 m.), EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijos dėl atsakingo verslo.

Top