2017 m. kovo 22 d.Gascogne Sack Deutschland GmbH ir Gascogne S.A. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2017 m. sausio 10 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-577/14, Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne/Europos Sąjunga

(Byla C-146/17 P)

(2017/C 151/33)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantės: Gascogne Sack Deutschland GmbH, Gascogne S.A., atstovaujamos advokatų F. Puel ir E. Durand

Kita proceso šalis: Europos Sąjunga, atstovaujama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Komisijos

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmajame pagrinde Gascogne teigia, kad atsisakęs skirti turtinės žalos, patirtos laikotarpiu iki 2011 m. gegužės 30 d., atlyginimą motyvuodamas tuo, kad negali priimti sprendimo ultra petita, Bendrasis Teismas padarė akivaizdžią teisės klaidą aiškindamas ir taikydamas šį principą.

Antrajame pagrinde Gascogne teigia, kad Bendrasis Teismas oficialiai pats sau paprieštaravo ir neįgyvendino savo išvadų, nes, siekdamas apskaičiuoti turtinę žalą, jos atsiradimo pradžia laikė Gascogne nurodytą dieną, kurią ši bendrovė nustatė remdamasi viršytu protingu bylos išnagrinėjimo terminu (jos vertinimu – 30 mėnesių), nors Bendrasis Teismas nustatė, kad tas terminas viršytas 20 mėnesių, ir nusprendė kompensuoti Gascogne patirtą turtinę žalą už 6 mėnesių laikotarpį, nors Bendrasis Teismas aiškiai konstatavo, kad patirta turtinė žala atsirado dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo tuo laikotarpiu, kai viršytas protingas bylos išnagrinėjimo terminas (t. y. 20 mėnesių laikotarpis).

Trečiajame pagrinde Gascogne teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė teises į gynybą, nes taikė skirtingus turtinės žalos apskaičiavimo būdus, nei iš pradžių buvo pateikusios ieškovės, nesuteikdamas joms galimybės pareikšti nuomonę dėl pasekmių, kurias galėjo sukelti toks apskaičiavimo būdas.

Ketvirtajame pagrinde apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas ir taikydamas suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, nes nusprendė, jog negali priteisti patirtos neturtinės žalos, kurios suma, palyginti su Europos Komisijos paskirta bauda, proporcingai atrodė pernelyg didelė, motyvuodamas tuo, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, Sąjungos teismas negali visiškai ar iš dalies kvestionuoti baudos dėl protingo bylos išnagrinėjimo termino nesilaikymo.

Penktajame pagrinde apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas panaikino SESV 256 straipsnio 1 dalies ir 340 straipsnio antros pastraipos nuostatų bei teisės į veiksmingą teisinę gynybą praktinį veiksmingumą ir jas pažeidė, nes atsisakė patenkinti ieškovių prašymą atlyginti patirtą neturtinę žalą motyvuodamas tuo, kad jeigu būtų priteista ieškovių reikalaujama atlyginti žala, atsižvelgiant į jos dydį, tai galėtų reikšti joms paskirtos baudos kvestionavimą, nors SESV 256 straipsnio 1 dalis ir 340 straipsnio antra pastraipa suteikia teisę bet kuriam ieškovui kreiptis į Bendrąjį Teismą dėl žalos, kurią sukėlė Europos Sąjungos institucijos, atlyginimo.

Šeštajame pagrinde apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas oficialiai pats sau prieštarauja, nes priteisė ieškovėms 5 000 EUR kompensaciją už patirtą neturtinę žalą, nors, viena vertus, nusprendė, kad neturtinės žalos atlyginimas negali kvestionuoti, netgi iš dalies, Komisijos skirtos baudos, ir, kita vertus, aiškiai pripažino, kad ieškovės patyrė neturtinę žalą, kurią reikia atlyginti atsižvelgiant į „protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo mastą“ ir „šio ieškinio veiksmingumą“.

Septintajame pagrinde apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas neįvykdė pareigos nurodyti motyvus, nes be jokio pagrindo nusprendė, jog konstatavimo, kad pažeistas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, atsižvelgiant į šio pažeidimo dalyką ir šiurkštumą, pakanka, kad būtų atlyginta už nurodytą pakenkimą reputacijai, ir kad 5 000 EUR kompensacija yra tinkama patirtai neturtinei žalai atlyginti.