2.2.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 34/110

Pranešėjas:

Juan MENDOZA CASTRO

1.1.

EESRK palankiai vertina 2015 m. ataskaitą, kadangi ES socialinei rinkos ekonomikai labai svarbu, kad konkurencijos politika visuose sektoriuose būtų įgyvendinama vienodomis sąlygomis.

1.2.

Importas, kurio pagrindas – nesąžininga konkurencija, kelia grėsmę Europos įmonėms. Siekiant išsaugoti darbo vietas ir apsaugoti susijusius ekonomikos sektorius, būtina taikyti antidempingo priemones.

1.3.

EESRK pritaria ES mažųjų ir vidutinių įmonių, profesinių sąjungų ir darbdavių asociacijų susirūpinimui dėl galimybės Kiniją pripažinti rinkos ekonomika.

1.4.

Ekonomikos atsigavimui labai svarbios mažosios ir vidutinės įmonės yra labiausiai pažeidžiamos, kai susiduriama su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi.

1.5.

Vykdant valstybės pagalbos kontrolę galima veiksmingiau naudoti išteklius ir pagerinti viešuosius finansus. Tačiau tokia pagalba gali būti reikalinga siekiant užtikrinti, kad būtų teikiamos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos.

1.6.

EESRK rekomenduoja teikti daugiau informacijos apie valstybės pagalbą, kad būtų užtikrintas didesnis viešumas ir skaidrumas.

1.7.

Keletas pasaulinio masto trečiųjų šalių įmonių kontroliuoja skaitmenines inovacijas ir Europai labai svarbu užtikrinti savo pirmaujančią poziciją pasinaudojant savo bendrąja skaitmenine rinka.

1.8.

Vykdant Europos konkurencijos politiką sektoriuje, kuriame dominuoja technologijų gigantai, labai sunku užtikrinti vartotojams geriausius gaminius ir geriausias kainas ir galimybę visoms įmonėms, tiek didelėms, tiek mažos, konkuruoti atviroje rinkoje atsižvelgiant į jų gaminių pranašumus. EESRK mano, kad, nepaisant tam tikros kritikos, ES veiksmai iš esmės yra proporcingi ir atitinka teisės aktus.

1.9.

Europos energetikos sąjunga pasiekta svarbių laimėjimų užtikrinant aprūpinimo energija saugumą (tai yra strateginis laimėjimas), mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, skatinant naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir suteikiant vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių. Tačiau ji susiduria su dideliais sunkumais, susijusiais su energijos kaina, geresnėmis tinklų jungtimis ir vadovavimu įgyvendinant Paryžiaus susitarimą.

1.10.

Energetikos sektoriuje koncentracijų kontrolė turi būti derinama su numatomais susijungimais ir įsigijimais siekiant mažinti gamybos sąnaudas, o dėl to sumažės įmonių skaičius.

1.11.

Reglamentu (EB) Nr. 1/2003 buvo sustiprintos nacionalinės konkurencijos institucijos ir jis padėjo didinti tarptautinę ES konkurencijos politikos svarbą. Tarpvalstybinių operacijų veiksmai tampa rezultatyvesni, kai nacionalinės konkurencijos institucijos koordinuoja savo veiklą tarpusavyje ir su Komisija.

1.12.

Finansų krizės klausimu EESRK dar kartą tvirtina, kad mokesčių mokėtojams turi tekti mažiau išlaidų dėl bankų gelbėjimo valstybės lėšomis.

1.13.

EESRK pasisako už tai, kad ES taisyklės, kuriomis ribojami tarpbankiniai mokesčiai už mokėjimus, atliekamus debetinėmis ir kreditinėmis kortelėmis, būtų taikomos nepaisant to, kurioje šalyje yra įsteigta emitento buveinė, ir kad bankams būtų leidžiama taikyti mažesnius tarpbankinius mokesčius mažmenininkams, įsisteigusiems kitoje Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje.

1.14.

EESRK norėtų pabrėžti, kad Komisija turi tęsti savo veiklą, kuria siekiama skatinti konkurenciją mažinant dėl mokesčių atsirandančius iškraipymus, kuriuos sukelia 28 mokesčių sistemų neatitikimai.

1.15.

Visuotinis konkurencijos sistemų taikymas yra globalizacijos padarinys, todėl būtina bendradarbiauti tarptautiniu mastu. Kadangi didėja reikalavimai ir reikia dalyvauti įvairiuose forumuose (EBPO, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje, Tarptautiniame konkurencijos tinkle), EESRK pabrėžia, kad ES privalo turėti pakankamai išteklių, kad galėtų toliau kalbėti vienu balsu, kuris šiuo metu yra girdimas ir gerbiamas.

2.1.

Komisija teigia, kad „griežta ir veiksminga ES konkurencijos politika visada buvo Europos kūrimo pagrindas“.

2.2.

Pagrindiniai ataskaitos aspektai suskirstyti į tris skyrius:

2.3.

Komisija pateikia konkrečių savo veiksmų šiose srityse ataskaitą ir pabrėžia, kad pagrindiniai teisės aktų taikymo principai yra nešališkumo užtikrinimas, teisinės valstybės principo įgyvendinimas ir bendro Europos intereso paisymas.

2.4.

Per pastaruosius 25 metus labai išaugo skirtingose pasaulio šalyse taikomų konkurencijos sistemų skaičius: XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje jų buvo apie dvidešimt, o 2015 m. jų padaugėjo iki maždaug šimto trisdešimt ir jos apima 85 % pasaulio gyventojų.

3.1.1.

EESRK palankiai vertina 2015 m. ataskaitą, kurioje aptariamos pagrindinės su ekonomikos plėtra ir ES piliečių gerove susijusios sritys.

3.1.2.

Konkurencijos politika, pagrįsta vienodomis sąlygomis visuose sektoriuose, yra Europos socialinės rinkos ekonomikos pagrindas. Be to, tai labai svarbi priemonė siekiant užtikrinti, kad tinkamai veiktų dinamiška, veiksminga, tvari ir novatoriška vidaus rinka, ir skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurenciją pasauliniu mastu.

3.1.3.

Konkurencijos politika neturėtų kliudyti Europos ekonomikoje iškilti pramonės lyderiams. Kad konkurencijos politika būtų veiksminga ir patikima, ji ne tik turi būti orientuota į kainų vartotojams mažinimą, bet ir sudaryti palankesnes sąlygas didinti ES įmonių konkurencingumą pasaulio rinkose.

3.1.4.

Tvirtas pramonės pagrindas yra labai svarbus gerovei ir ekonomikos augimui. Atsižvelgdamas į grėsmes, kylančias Europos įmonėms dėl nesąžiningos konkurencijos, EESRK primena, kad taikant antidempingo priemones išsaugoma dešimtys tūkstančių tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų, o ekonomikos sektoriai apsaugomi nuo nesąžiningos importo politikos.

3.1.5.

Dempingo sąlygomis vykdomas importas sudaro nesąžiningą konkurenciją ir kelia grėsmę tūkstančiams darbo vietų Europos Sąjungoje. EESRK mano, kad Kinija praktiškai negali teigti veikianti rinkos sąlygomis, nes ji netenkina keturių iš penkių kriterijų, nustatytų Komisijos praktika ir Reglamentu (EB) Nr. 1225/2009 (1).

3.1.6.

ES struktūrinių fondų lėšos neturėtų būti naudojamos tiesiogiai ar netiesiogiai remti paslaugų ar gamybos perkėlimą į kitas valstybes nares.

3.1.7.

Mažosios ir vidutinės įmonės yra ekonomikos atsigavimo Europoje ramstis. Tačiau būtent mažosios ir vidutinės įmonės dėl savo dydžio yra labiausiai pažeidžiamos, kai susiduriama su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, dėl kurio šios įmonės dažnai būna pasmerktos žlugti. Į tai reikia atkreipti ypatingą dėmesį vykdant konkurencijos politiką, ypač didelių verslo grupių veiklos atvejais.

3.1.8.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad nėra tikro teisminio kolektyvinių ieškinių mechanizmo, kuris užtikrintų galimybę veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą nukentėjusiesiems dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimų, ir toliau laikosi nuomonės, kad 2014 m. lapkričio 26 d. direktyvos 2014/104/ES ir rekomendacijos dėl bendrųjų kolektyvinio teisių gynimo principų konkurencijos taisyklių nepakanka pažeidimų atveju siekiant tinkamai užtikrinti kolektyvinį nukentėjusiųjų dėl tokių pažeidimų teisių gynimą.

3.2.1.

Modernizavus valstybės pagalbą, ES gali veiksmingiau naudoti išteklius ir padidinti viešųjų finansų kokybę. Be to, prisidedama prie to, kad valstybės narės galėtų įgyvendinti 2020 m. ekonomikos augimo ir fiskalinio konsolidavimo strategiją.

3.2.2.

Tačiau valstybės pagalba gali būti reikalinga siekiant užtikrinti, kad būtų teikiamos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, įskaitant energetikos, transporto ir telekomunikacijų paslaugas. Be to, dažnai tai yra veiksmingiausia politikos priemonė siekiant garantuoti paslaugas, būtinas norint išsaugoti ekonomines ir socialines sąlygas izoliuotose, atokiuose ar nuošaliuose Sąjungos regionuose ir salose.

3.2.3.

EESRK mano, kad reikia išlaikyti konkurencijos politikos ir kitų Sąjungos politikos sričių nuoseklumą, ypač kai investicijomis siekiama skatinti inovacijas ir mokslinius tyrimus, pvz., MTTPI, rizikos finansų ir plačiajuosčio ryšio diegimo srityse.

3.2.4.

ES piliečiai mano, kad gauna nepakankamai informacijos apie sudėtingą valstybės pagalbos sistemą, ir pabrėžia, kad jiems sunku gauti informacijos apie tai, kurioms bendrovėms skiriama tokia pagalba (2). Didesnio viešumo ir skaidrumo tikslais EESRK rekomenduoja valstybėms narėms visais atvejais skelbti pagalbos gavėjus, sumas ir tikslus.

3.3.1.

Bendroji skaitmeninė rinka yra pagrindinė ES strategija siekiant panaikinti susiskaidymą į daugelį nacionalinių rinkų, jas sujungti taikant europinį požiūrį (3). Keletas pasaulinio masto trečiųjų šalių įmonių kontroliuoja skaitmenines inovacijas ir Europai labai svarbu užtikrinti savo pirmaujančią poziciją pasinaudojant savo bendrąja skaitmenine rinka.

3.3.2.

Vykdant Europos konkurencijos politiką sektoriuje, kuriame dominuoja technologijų gigantai, labai sunku užtikrinti vartotojams geriausius gaminius ir geriausias kainas ir galimybę visoms įmonėms, tiek didelėms, tiek mažos, konkuruoti atviroje rinkoje atsižvelgiant į jų gaminių pranašumus.

3.3.3.

Komisijos tiriami atvejai:

3.3.4.

Apskritai kalbama apie galimą monopolinę praktiką ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Dėl tirtų atvejų techninio sudėtingumo ir didelio atgarsio ES sulaukė kritikos, be kita ko, kad „paskelbė karą Silicio slėniui“. EESRK nepritaria šiai kritikai ir palaiko Komisijos veiksmus, kurie, jo manymu, yra proporcingi ir atitinka teisės aktus.

3.3.5.

Bendrovė „Google“, kurios pajamos 2015 m. sudarė 74,5 mlrd. USD, EEE užima dominuojančią padėtį ir jai tenka daugiau kaip 90 % bendrųjų interneto paieškų paslaugų, licencijuotų operacinių sistemų išmaniesiems telefonams ir judriojo ryšio operacinės sistemos „Android“ taikomųjų programų interneto parduotuvių rinkų. Teigiama, kad Komisijos tyrimas turėjo neigiamos įtakos galimybei ES tapti novatoriškų idėjų centru ir jame remtasi netinkamu techniniu pagrindu. Tačiau 2012 m. JAV Federalinės prekybos komisijos techninės tarnybos 2012 m. priėjo prie išvados, kad „Google“, kontroliuojanti du trečdalius JAV rinkos, taikė antikonkurencinę taktiką ir piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, darydama žalą vartotojams ir konkurentams (4). Ta pati išvada buvo patvirtinta šioje šalyje atliktu tyrimu (5).

3.4.1.

Europos energetikos sąjunga pasiekta svarbių laimėjimų:

3.4.2.

Tačiau EESRK, kuris jau pritarė 2015 m. pagrindų strategijai (6), turėtų ypač akcentuoti svarbius uždavinius, kurie per keletą ateinančių metų iškils ES:

3.4.3.

EESRK pritaria tam, kad Komisija griežtai taiko antimonopolinius teisės aktus, kurie labai svarbūs siekiant kovoti su rinkoje dominuojančią padėtį užimančių veiklos vykdytojų piktnaudžiavimu. Reikia atkreipti dėmesį į Komisijos ir bendrovės „Bulgarian Energy Holding“ sudarytą teisiškai privalomą susitarimą.

3.4.4.

2012 m. energetikos sektorius gavo 122 000 mln. EUR viešosios paramos (ES 28) (7). Be tokios pagalbos jau ir taip didelė elektros energijos kaina vartotojams būtų nepakeliama. Vykdydama valstybės pagalbos politiką (8), Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad tam tikrų rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos, kuriai skiriama daugiausia pagalbos (44 000 mln. EUR), išlaidos yra didelės, todėl paslaugas teikiančios įmonės negali konkuruoti rinkoje.

3.4.5.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija patvirtino pasiūlymą, pagal kurį JAV bendrovė „General Electric“ (GE) įsigijo bendrovės „Alstom“ energetikos padalinius (9).

3.4.6.

Komisija teigia, kad „ES susijungimų kontrolė išliko veiksminga priemone siekiant išlaikyti ES energijos rinką atvirą“. Tai turi būti suderinta su faktu, kad dėl mažų naftos kainų įmonių susijungimai gali būti neišvengiami, siekiant mažinti gamybos sąnaudas. Kai kurios prognozės rodo, kad dujas ir naftą gaminančių įmonių sumažės trečdaliu.

4.1.1.

EESRK pritaria, kad bendrosios rinkos veikimui būtinas skaidrumas ir sąžiningai paskirstyta mokesčių našta. Dėl mokesčių vengimo, sukčiavimo ir mokesčių rojų Europos mokesčių mokėtojai patiria dideles išlaidas ir iškreipiama konkurencija. Apskaičiuota, kad dėl mokesčių slėpimo ES kasmet praranda 50–70 mlrd. EUR mokestinių pajamų, o tai atitinka šiek tiek daugiau nei 16 % viešųjų investicijų ES. Jei pridėtume pajamas, prarastas dėl teisėtos arba tariamai teisėtos mokesčių inžinerijos, nuostoliai būtų dar didesni (10).

4.1.2.

Sąžiningo ir veiksmingo apmokestinimo veiksmų planas yra reikšmingas žingsnis siekiant mažinti agresyvų mokesčių planavimą, dėl kurio vyksta valstybių narių mokesčių bazių erozija ir skatinama nesąžininga konkurencija (11).

4.1.3.

EESRK norėtų pabrėžti, kad Komisija turi tęsti savo veiklą, kuria siekiama skatinti konkurenciją mažinant dėl mokesčių atsirandančius iškraipymus, kuriuos sukelia 28 mokesčių sistemų neatitikimai. Sudėtingos sandorių kainodaros sistemos, kurios šiuo metu taikomos grupės vidaus sandoriams, yra ypatingai brangios ir sunkiai pakeliamos ES viduje veiklą vykdančioms įmonėms, dėl jų kyla valstybių narių administravimo institucijų nesutarimai, o įmonėms tenka dvigubas apmokestinimas. Tarpvalstybinę veiklą vykdančioms įmonėms tikslinga nustatyti bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę (BKPMB).

4.1.4.

Komisija tiria mokesčių susitarimus, kuriuos kai kurios valstybės narės yra sudariusios su didelėmis tarptautinėmis įmonėmis: Liuksmenburgas („Fiat“, „Starbucks“, „McDonald’s“, „Amazon“), Nyderalai („Starbucks“). „Apple“ atveju Komisija mano, kad dėl šiai įmonei taikytos apmokestinimo tvarkos ji galėjo išvengti mokesčių nuo iš esmės visų savo gaminių, parduotų EEE, todėl ji turi Airijai grąžinti, kaip apskaičiuota, 13 000 mln. EUR. Nepaisant sprendimo, kuris bus galutinai priimtas, Komitetas pritaria Komisijai, kad reikia tirti mokesčių susitarimus, kurie gali būti žalingi konkurencijai.

4.2.1.

Reglamentu Nr. 1/2003 (12) buvo sustiprintos nacionalinės konkurencijos institucijos ir jis padėjo didinti tarptautinę ES konkurencijos politikos svarbą. Komisija vykdė viešas konsultacijas dėl nacionalinių konkurencijos institucijų, su kuriomis šiuo metu susiję dauguma atvejų, stiprinimo. Tarpvalstybinių operacijų veiksmai tampa rezultatyvesni, kai nacionalinės konkurencijos institucijos koordinuoja savo veiklą tarpusavyje ir su Komisija.

4.3.1.

Nors pasaulyje plačiai naudojamos įvairios elektroninės mokėjimo sistemos, vartotojai už 85 % pirkinių atsiskaito grynaisiais pinigais. Įvairiose ES valstybėse narėse padėtis yra panaši, tačiau Skandinavijos šalyse šis skaičius siekia tik 10 % Bet kuriuo atveju mokėjimai kortele yra pagrindinis prekybos veiklos aspektas ir yra labai svarbūs vartotojams. Reglamente (ES) 2015/751 nustatyti tarpbankinių mokesčių apribojimai (13).

4.3.2.

Prieštaravimo pareiškime prieš „MasterCard“ teigiama, kad bankams neleidžiama pasiūlyti mažesnių tarpbankinių mokesčių mažmenininkams, įsisteigusiems kitose Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, o už operacijas kortelėmis, išduotomis kitose pasaulio dalyse, taikomi didesni tarpbankiniai mokesčiai. Europos vartotojų asociacijos dar kartą pasmerkė korteles išduodančių bendrovių, pavyzdžiui, „Visa“ ir „MasterCard“, piktnaudžiavimą dominavimu rinkoje. EESRK išreiškia viltį, kad tyrimų rezultatai padės pašalinti šią kliūtį ir kad ES nustatytos tarpbankinių mokesčių ribos bus taikomos neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje kortelės buvo išduotos.

4.4.1.

Komisija žino apie valstybės pagalbą, teikiamą įvairiems valstybių narių bankams. Iki šiol dėl krizės Europos mokesčių mokėtojai patiria didelių išlaidų. Kad išvengtų visiško bankų sistemos žlugimo, Vyriausybės suteikė savo bankams skubią precedento neturinčio masto pagalbą. 2008–2014 m. euro zonoje valstybės pagalba finansų įstaigoms sudarė 8 % BVP, iš kurių susigrąžinta 3,3 % (14).

4.4.2.

Bankų gelbėjimas – kuris turi būti vykdomas pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančias taisykles (15) – ne tik nuostolingas valstybės iždui, jis gali iškraipyti konkurenciją.

EESRK mano, kad reikia:

5.1.

Visuotinis konkurencijos sistemų taikymas yra globalizacijos padarinys, todėl būtina bendradarbiauti tarptautiniu mastu. EESRK labai pritaria aktyviam Komisijos dalyvavimui EBPO konkurencijos komitete, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje (UNCTAD), Tarptautiniame konkurencijos tinkle (TKT) ir panašiuose forumuose.

5.2.

Šiuo metu tokiuose forumuose ES balsas yra girdimas ir gerbiamas. Komitetas pabrėžia, kad būtina išlaikyti šią atsakomybę atitinkančius materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius.