24.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/3

Pranešėjas:

Seamus BOLAND

1.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija nusprendė teikti pirmenybę nuodugniam bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimo supaprastinimui, ir tai, kad ji jau pasiūlė ir toliau siūlys paprastinti tam tikrus Komisijos aktus ir padaryti taip, kad ES teisės aktai taptų lengviau suprantami ir įgyvendinami vietoje.

1.2.

EESRK mano, kad didesnis skaidrumas bei teisinis tikrumas ir nereikalingų administracinių bei susijusių išlaidų sumažinimas ūkininkams, kitiems naudos gavėjams, gamintojų organizacijoms ir nacionalinėms administracijoms yra būtina supaprastinimo proceso dalis.

1.3.

Sistemos supaprastinimas turi būti įgyvendintas kuo skubiau ir visų pirma jis turi sumažinti naštą ūkininkams. Labai svarbu apie tai teikti informaciją ir mokymus.

1.4.

EESRK pripažįsta Komisijos įdėtą darbą supaprastinant naujos BŽŪP įgyvendinimą, kuriuo atsižvelgta į valstybių narių pastabas ir sprendimus. Taikant dabartinius metodus, sudėtinga gerokai supaprastinti BŽŪP ūkininkų atžvilgiu ir kartu užtikrinti griežtą reikalavimų laikymąsi. Tačiau šie reikalavimai ne visada yra nuoseklūs ir pateisinami jų pavertimo tikrosiomis viešosiomis gėrybėmis požiūriu ir naudingumu aplinkosaugai.

1.5.

Patikrinimai ir galimos baudos turi būti proporcingi paramos gavėjų gaunamam pinigų kiekiui, reikalavimų nesilaikymo priežastims ir pasirengimui imtis taisomųjų veiksmų. Aiškūs tyčinio sukčiavimo atvejai turi būti nagrinėjami taikant įprastas procedūras. EESRK rekomenduoja sumažinti neproporcingumą, susijusį su dideliu paramos sumažinimu netgi už smulkius pažeidimus.

1.6.

Įgyvendinant žalinimo priemones privaloma atsižvelgti į nenumatytus veiksnius, pavyzdžiui, meteorologines sąlygas, sausras ar kitus panašius reiškinius, dėl kurių tokių priemonių neįmanoma įgyvendinti.

1.7.

Jeigu dėl tam tikrų klausimų, pavyzdžiui, daugiamečių ganyklų, jau yra priimti Europos Teisingumo Teismo sprendimai, svarbu, kad taisyklės, nustatytos, kad būtų laikomasi sprendimo, būtų nustatomos taip, kad jų skaičius sumažėtų iki minimumo, o ne padidėtų.

1.8.

Dabartinis teisėkūros procesas (Tarybos reglamentas kartu su deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais) yra labai sudėtingas ir piliečiams sunkiai suprantamas. Todėl reikėtų atlikti tyrimą dėl šios sistemos supaprastinimo galimybių.

1.9.

Įgyvendinus vienodo dydžio tarifų schemą tiesioginėms išmokoms, turėtų būti persvarstyta sudėtinga teisių į išmokas sistema.

1.10.

Laikina ganykla turėtų išlaikyti ariamosios žemės statusą, nepriklausomai nuo to, kiek laiko ji naudojama kaip ganykla.

1.11.

Dabartinė „aktyvaus ūkininko“ apibrėžtis negali būti nepalanki ūkininkams ir ji turėtų būti grindžiama tuo, kad ūkininkas remtiną žemę naudoja žemės ūkio tikslais.

1.12.

EESRK sutinka, kad BŽŪP supaprastinimas yra plataus užmojo projektas, visų pirma dėl to, kad žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos sritys yra sudėtingo pobūdžio. Supaprastinimas turi derėti su plačiais politikos tikslais, būtent:

1.13.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad metodika, taikoma veiksmams dėl klaidų lygio, būtų parengta taip, kad garantuotų teisingą įgyvendinimą.

1.14.

Reikia išnagrinėti ir nedelsiant pradėti taikyti priemones, kuriomis siekiama jauniems ūkininkams sudaryti palankesnes sąlygas naudotis jauniesiems ūkininkams skirta schema. Reikėtų remti jaunimo galimybes užsiimti žemės ūkio veikla.

1.15.

EESRK rekomenduoja nustatyti taisyklę dėl biurokratizmo didėjimo ribojimo. Pavyzdžiui, patvirtinti taisyklę, kad galima atšaukti galiojantį reglamentą, kai pasiūlomas naujas.

2.1.

BŽŪP biudžetas, kuris 2014–2020 m. laikotarpiu yra 408 mlrd. EUR, sudaro 38 % viso ES biudžeto. Pirmajam ramsčiui (313 mlrd. EUR) tenka 77 % visų BŽŪP išlaidų. Tiesioginės išmokos, kurios siekia 294 mlrd. EUR, sudaro 94 % pirmojo ramsčio išlaidų.

2.2.

Šioje nuomonėje atsižvelgiama į kitas EESRK nuomones (1).

2.3.

Dėl paskutinės 2013 m. užbaigtos svarbios BŽŪP reformos buvo susitarta taikant bendro sprendimų priėmimo tvarką. Tai reiškia, kad Europos Parlamentas, kaip viena iš teisėkūros institucijų, dalyvavo lygiomis teisėmis su žemės ūkio srities ministrais, kurių skaičius nuo prieš tai 2003 m. vykdytos didelės reformos išaugo nuo 15 iki 28.

2.4.

Pažymėtina, kad per ankstesnę BŽŪP reformą buvo pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl tiesioginių išmokų reglamento, kurio vertinimas parodė, kad biurokratinė našta padidėja 15–20 % Tuo pat metu buvo sumažintas biudžetas.

2.5.

Ankstesniais metais jau buvo padaryta tam tikrų pakeitimų, kuriuose skirtumas tarp BŽŪP priemonių supaprastinimo ir jų panaikinimo ne visada būdavo aiškus. Kaip pavyzdžius galima paminėti šiuos pakeitimus:

2.6.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD duomenimis, kiekvienam kaimo plėtros prioritetui numatytos lėšos paskirstytos taip:

3.1.

Ši tiriamoji nuomonė parengta atsižvelgus į Europos Komisijos nario Phil Hogan dalyvavimą 2015 m. liepos mėn. EESRK plenarinėje sesijoje, per kurią jis teigė, kad pagrindinis tikslas – dar labiau supaprastinti BŽŪP, taip pat reaguojant į vėliau iš pirmojo Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Frans Timmermans gautą raštą, kuriuo EESRK prašomas pateikti tiriamąją nuomonę dėl BŽŪP supaprastinimo.

3.2.

Komisijos nario nuomone, supaprastinimas užtikrins, kad itin sudėtinga BŽŪP taps paprastesnė ir bus sumažinta padidėjusi ūkininkams, kitiems naudos gavėjams ir valdančiosioms institucijoms tenkanti administracinė našta, tačiau kartu nepamirštant pagrindinių jos tikslų.

3.3.

Šiuo metu Europos Komisija baigia atlikti visų pasiūlymų vertinimą remdamasi trimis pagrindiniais principais, pagal kuriuos imantis veiksmų turėtų būti:

3.4.

Žinoma, bet koks supaprastinimo procesas neturi kelti pavojaus užimtumui visame sektoriuje.

3.5.

BŽŪP pagal kaimo plėtros ramstį atlieka svarbią funkciją socialinės įtraukties, kovos su skurdu ir ekonominio vystymosi srityse. Ji naudinga visiems kaimo vietovių gyventojams. EESRK ypač palankiai vertina 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 (2) 5 straipsnio 6 punkto a–c papunkčiuose minimus prioritetus: darbo vietų kūrimą, vietos plėtros skatinimą ir prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų (IRT) didinimą, jų naudojimo skatinimą ir kokybės gerinimą. Todėl supaprastinant BŽŪP bus imamasi veiksmų, užtikrinančių, kad atitinkamą finansavimą būtų galima gauti paprastai ir be biurokratinių kliūčių.

3.6.

Komisija pradėjo išsamaus visų galiojančių teisės aktų tikrinimo procesą, kad būtų nustatytos sritys, kurias galima pakoreguoti ir patobulinti. Ji jau gavo pasiūlymų iš valstybių narių, Europos Parlamento narių ir ES šalių ūkininkų organizacijų. Pažymėtina, kad iki šiol gauta daugiau kaip 1 500 puslapių pasiūlymų. Išnagrinėjus dokumentus galima daryti išvadą, kad pasiūlymai pasiskirsto į dvi plačias kategorijas:

3.7.

EESRK susipažino su prioritetiniu supaprastinimo priemonių sąrašu, kurį parengė Žemės ūkio taryba ir pirmininkaujanti valstybė narė. Šiuo sąrašu galėtų būti grindžiami Komisijos teikiami pasiūlymai.

3.8.

Komisija leidžia aiškiai suprasti, kad kiekviena valstybė narė turi pakankamai laisvės pasirinkti savo BŽŪP administravimo ir stebėsenos metodus ir kad supaprastinimui gali pakakti suprantamo aiškinimo. Tačiau valstybės narės turėtų stengtis tobulinti paprastinimo procesą keisdamosi geriausia praktika.

4.1.

Bendrai sutariama, kad supaprastinimo reikia tam, kad BŽŪP įgyvendinimas niekada nebūtų sudėtingesnis nei reikia.

4.2.

Komisija ketina pateikti pasiūlymų, susijusių su konkrečiame ūkyje esančiomis ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis (angl. EFA), netoli esančiomis ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis, kompensacijomis ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms klaidingo deklaravimo atveju ir Žemės sklypų identifikavimo sistema (ŽSIS).

4.3.

Komisija ketina peržiūrėti galimybes supaprastinti tiesiogines išmokas (visų pirma skirtas žalinimui), kaimo plėtros, vaisių ir daržovių schemas ir kokybės užtikrinimo politiką.

4.4.

Be to, Komisija pristato dokumentų rinkinį, apimantį tiesioginių išmokų aspektus, pavyzdžiui, jaunuosius ūkininkus, susietąją paramą ir integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IAKS). Jei įmanoma, šie pakeitimai turėtų būti pradėti įgyvendinti nuo 2016 paraiškų teikimo metų, vėliausiai – iki 2017 paraiškų teikimo metų.

4.5.

Daugiamečių ganyklų apibrėžčiai taikomos taisyklės kelia sunkumų priskiriant laikinas ganyklas ariamajai žemei ar daugiametėms ganykloms. Turėtų būti įmanoma išlaikyti laikinos ganyklos (priskiriamos ariamajai žemei) statusą, net jeigu ūkininkai nusprendžia visą laiką naudoti šią žemę kaip ganyklą penkerius ar daugiau metų. Todėl ūkininkams nereikėtų išarti savo žemės vien tam, kad ji netaptų daugiamete ganykla. Taip atitinkami plotai galėtų būti ilgiau naudojami kaip ganyklos – tai yra ekologiniu požiūriu pranašesnis būdas.

4.6.

Kalbant apie rinkos priemones, Komisija vykdo plataus užmojo supaprastinimo darbotvarkę, susijusią su išsamesniu naujų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų išaiškinimu, siekdama suderinti Komisijos lygmens nuostatas su naujuoju Tarybos reglamentu, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio rinkų organizavimas (BRO reglamentas). Šio darbo tikslas – ne tik iš esmės sumažinti šių nuostatų skaičių ir sudėtingumą, bet ir užtikrinti, kad ūkininkams ir panašios veiklos vykdytojams jos būtų iš tiesų supaprastintos.

4.7.

Neseniai Komisija laiku atliko du dabartinių nuostatų pakeitimus, priimdama:

4.8.

Komisija ketina pateikti keletą pasiūlymų dėl pakeitimų, kuriuos galima atlikti remiantis dabartinėmis gairėmis. Kaip pavyzdžius galima paminėti šiuos pasiūlymus:

5.1.

Tiesioginių išmokų siejimas su žalinimu šiuo metu yra pagrindinis bendros žemės ūkio politikos reformų elementas. Nors ūkininkai ir stengiasi prisitaikyti prie šių pokyčių, jie nerimauja, kad konkrečios priemonės gali būti nepakankamai lanksčios susidūrus su netikėtomis oro sąlygų ar rinkos kainų svyravimo nulemtomis aplinkybėmis.

5.2.

Savaime suprantama, kad bus atliekami patikrinimai iš anksto nepranešus. Tačiau tokie patikrinimai mažiausiai yra vertinami kaip rimti nepatogumai, o blogiausiu atveju ūkininkams gali sukelti didelę dvasinę kančią. Akivaizdu, kad teisingumas reikalauja, kad prieš patikrinimą ūkininkui apie tai būtų deramai pranešta.

5.3.

Atsižvelgdami į tai, kad už reikalavimų nesilaikymą skiriamos baudos bus neįprastai didelės, ūkininkai baiminasi, kad negaus paramos, visų pirma, kad nebus deramai teikiama informacija. Tokiu atveju valstybės narės privalo perduoti atitinkamą informaciją ūkininkams, kurių padėtis dėl pakeitimų pasikeis labiausiai, ypatingą dėmesį skiriant tiems, kurie patiria socialinių ir ekonominių sunkumų.

5.4.

Pagal dabartinę reguliavimo sistemą terminas „aktyvus ūkininkas“ nėra tinkamas ir jam prireiks papildomo sudėtingo administravimo. Todėl kyla pavojus, kad žemės ūkio gamybą vykdantys ūkininkai nebus įtraukti į šią apibrėžtį ir, priešingai, žemės ūkio gamyba nesiverčiantys ūkininkai gali į ją patekti.

5.5.

Ūkininkai vis dar stengiasi susidoroti su žalinimo užduotimi (šis reikalavimas taikomas tik pirmus metus) ir vykdyti su žalinimu susijusią trejopo pobūdžio žemės ūkio veiklą. Įvairinti pasėlius, išlaikyti daugiametes ganyklas ir skirti 5 % žemės ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms yra trys reformos reikalavimai, kuriuos ūkininkai privalo tenkinti, norėdami gauti paramą.

5.6.

Nepriimtina, kad ūkininkams dažnai tenka atsakomybė už oficialiu lygmeniu padarytas klaidas. Visų pirma ūkininkai, kurie gauna nedideles pajamas ir kurie priklauso nuo šio pajamų šaltinio, patenka į padėtį, keliančią grėsmę jų pragyvenimui.

5.7.

Sankcijų proporcingumas – pasikartojanti tema daugelyje Europos verslo asociacijų.

5.8.

Ūkininkai, turintys mažiau kaip 15 hektarų žemės arba gaunantys mažesnes nei 10 000 EUR išmokas, mano, kad reikalavimų laikymasis turėtų būti grindžiamas negriežtomis patikromis, o tolesnes patikras reikėtų atlikti tik tais atvejais, jei turima išankstinių įrodymų, kad iš esmės nesilaikoma reikalavimų.

5.9.

Reikės išspręsti klausimus dėl daugiamečių ganyklų, iškeltus 2014 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtu sprendimu. Šioje byloje paaiškėjo daug problemų keliančių atvejų, t. y. apsauginės juostos (ariamoji žemė), ariamosios ganyklos, atidėta ariamoji žemė ir ariamoji žemė, kurioje vykdomos agrarinės aplinkosaugos priemonės, dėl kurių ūkininkai įžvelgia pavojų, kad žemė bus oficialiai paskelbta daugiamete ganykla dėl apibrėžtyje numatyto penkerių metų laikotarpio.

5.10.

Tose srityse, kuriose, žemės ūkio organizacijų manymu, trūksta supaprastinimo, lankstumo ir proporcingumo, aplinkosaugos organizacijos įžvelgia rimtą pavojų. EESRK nuomone, tai rodo nesugebėjimą suderinti aplinkosaugos gerinimo tikslų su šeimos ūkių maisto produktų gamybos gerinimo tikslais.

5.11.

Kalbant apie horizontaliąsias nuostatas, patikrų intensyvumas galėtų būti reguliuojamas taikant proporcingesnį ir rizikos įvertinimu pagrįstą metodą, taip pat atsižvelgiant į susijusią riziką ir sumas, išlaidų efektyvumą ir įvairius tikslus bei siekiamus rezultatus.

5.12.

Reikėtų vengti daugybinių priemonių patikrų. Tais atvejais, kai nesilaikoma reikalavimų, ypač kai pažeidimai nedideli, išmokų sumažinimas ir administracinės nuobaudos turėtų būti jiems proporcingi. Be to:

5.13.

reikėtų sutelkti dėmesį į veiksmus, kuriuos reikia atlikti nedelsiant, pavyzdžiui, patobulinti rekomendacijas, teikti techninę pagalbą, supaprastinti administracijų bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia praktika.

5.14.

Jauniesiems ūkininkams sunku pasinaudoti jauniesiems ūkininkams skirta schema. Kliūtys, kurios be reikalo užkerta kelią tokiai galimybei, gali atgrasyti jaunus žmones imtis ūkininkavimo ir todėl jos turi būti pašalintos. Reikėtų remti jaunimo galimybes užsiimti žemės ūkio veikla.

5.15.

Bet kokie dabartinės teisinės sistemos pakeitimai turi būti sutarti paliekant pakankamai laiko, kad ūkininkai galėtų tinkamai suplanuoti savo sėjos sezoną. Konkrečiai kalbant, pakeitimai, turintys poveikio 2017 m. paraiškoms, turėtų būti paskelbti 2016 m. vasarą.