19.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 65/168

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 27 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta įsteigti Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), kurios užduotis yra padėti Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 21 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta, kad vyriausiasis įgaliotinis padeda Tarybai ir Komisijai užtikrinti Sąjungos išorės veiksmų įvairiose srityse nuoseklumą,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 26 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad Taryba ir Vyriausiasis įgaliotinis užtikrina Sąjungos veiksmų vienybę, nuoseklumą ir veiksmingumą,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 35 straipsnio trečią pastraipą, kurioje teigiama, kad valstybių narių diplomatinės ir konsulinės misijos ir Sąjungos delegacijos padeda įgyvendinti Sąjungos piliečių teises į apsaugą trečiųjų šalių teritorijoje,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 36 straipsnį, kuriame teigiama, kad Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojas (toliau – vyriausiasis įgaliotinis ir pirmininko pavaduotojas) reguliariai konsultuojasi su Europos Parlamentu svarbiausiais bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos aspektais, jį informuoja apie šių politikos krypčių raidą ir užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į Europos Parlamento požiūrį,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 42 straipsnį, pagal kurį vyriausiajam įgaliotiniui ir pirmininko pavaduotojui suteikiamos galios teikti pasiūlymus bendros saugumo ir gynybos politikos srityje, įskaitant misijų iniciavimą, naudojantis tiek nacionalinėmis, tiek Sąjungos priemonėmis,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (toliau – EIVT sprendimas) 13 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad vyriausiasis įgaliotinis iki 2013 m. vidurio atlieka EIVT struktūros ir veikimo peržiūrą, kuri apims, inter alia, 6 straipsnio 6 ir 8 dalių dėl geografinės pusiausvyros įgyvendinimą ir, prireikus, pateikia teisėkūros pasiūlymą dėl dalinio minėto sprendimo keitimo,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 298 ir 336 straipsnius, kuriuose numatyta teisėkūros procedūra, taikoma sprendžiant personalo klausimus,

—

atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pareiškimą dėl politinės atsakomybės (toliau –Vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos pareiškimas) (1),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 24 d. EIVT 2012 m. apsirūpinimo kadrais ataskaitą, pateiktą pagal EIVT sprendimo 6 straipsnio 9 dalį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 97 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0147/2013),

A.

kadangi Lisabonos sutartimi įtrauktas tikslas užtikrinti Europos Sąjungos išorės veiksmų vienybę, nuoseklumą ir veiksmingumą;

B.

kadangi EIVT yra naujas mišrus organas, pagrįstas bendrijos ir tarpvyriausybiniais ištekliais, į jį panašių nėra ES ir todėl negalima tikėtis, kad šis organas veiks visu pajėgumu praėjus dvejiems metams nuo įsteigimo; kadangi dėl šios priežasties EIVT organizacijos struktūros ir veikimo peržiūra turėtų būti pagrįsta nešališka ir konstruktyvia kritika;

C.

kadangi EIVT pasiekimai turėtų būti vertinami pagal ES gebėjimą laikytis visapusiško požiūrio į šiandienos išorės problemas ir atsakomybę ir tarnybos gebėjimus pasiekti veiksmingesnio ribotų išteklių naudojimo glaudžiau bendradarbiaujant ir užtikrinant masto ekonomiją Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis;

D.

kadangi trejopas vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo vaidmuo yra akivaizdžiausias įrodymas, kad siekiama didesnio ES išorės veiksmų nuoseklumo;

E.

kadangi dabartinė struktūra Komisijoje tinkamai neatspindi vyriausiajam įgaliotiniui ir pirmininko pavaduotojui suteikto specialaus vaidmens, susijusio su ES išorės veiksmais;

F.

kadangi dėl įvairių vaidmenų, kurie Lisabonos sutartimi suteikiami vyriausiajam įgaliotiniui ir pirmininko pavaduotojui, reikia įsteigti politinio (-ių) pavaduotojo (-ių) funkciją siekiant užtikrinti, kad vykdydamas savo užduotis vyriausiasis įgaliotinis turėtų padėjėjų;

G.

kadangi bendros užsienio ir saugumo politikos/bendros saugumo ir gynybos politikos (BUSP/BSGP) operatyvinių sprendimų priėmimas ir įgyvendinimas pernelyg lėti dėl struktūrinių ir procedūrinių priežasčių; kadangi tai dar kartą tapo akivaizdu per krizę Malyje, į kurią reaguojant sprendimų priėmimo procedūros nebuvo greitai patvirtintos ir sprendimai dėl finansavimo nebuvo greitai priimti ir įgyvendinti;

H.

kadangi EIVT turėtų būti supaprastinta, į rezultatus nukreipta, veiksminga struktūra, pajėgi teikti paramą politiniam vadovavimui išorės santykių srityje, ypač BUSP srityje, ir palengvinti sprendimų priėmimą Taryboje; kadangi dėl to EIVT turėtų būti pajėgi teikti skubias ir koordinuotas ekspertų iš skirtingų departamentų, įskaitant Komisiją, konsultacijas; kadangi pagal dabartinę EIVT struktūrą tarnyboje pernelyg daug vadovaujančias pareigas užimančių asmenų ir esama pernelyg daug sprendimų priėmimo lygmenų;

I.

kadangi nepasinaudota greito dislokavimo galimybėmis, kurias suteikia ES kovinės grupės;

J.

kadangi iš ankstesnės patirties aiškiai matyti, kad reikia įsteigti nuolatinį operacijų štabą Briuselyje, kad būtų galima vykdyti BGSP misijas;

K.

kadangi per Arabų revoliucijas paaiškėjo, kad ES nepajėgi per trumpą laiką užtikrinti išteklių perskirstymo, įskaitant žmogiškuosius, kad jie atitiktų naujus politinius prioritetus; kadangi ES delegacijų dydis ir jų narių profilis turi atspindėti Sąjungos strateginius interesus;

L.

kadangi EIVT vaidmuo nustatant strateginę orientaciją ir prisidedant prie ES išorės finansinių priemonių įgyvendinimo turėtų būti stiprinamas atsižvelgiant į pagrindines ES užsienio politikos gaires;

M.

kadangi reikia patvirtinti, jog svarbu užtikrinti geresnį su vystymu susijusių klausimų koordinavimą ir gerą valdymą tarptautiniu lygmeniu, siekiant sudaryti sąlygas ES būti vieningai ir matomai;

N.

kadangi ypač biudžeto suvaržymų laikotarpiu EIVT turėtų būti didesnės sąveikos ne tik tarp ES institucijų, bet ir tarp ES ir jos valstybių narių skatintoja;

O.

kadangi laikotarpiu, kai valstybių narių vyriausybės mažina savo diplomatines ir konsulines atstovybes, EIVT turėtų būti laikoma galimybe skatinti glaudesnį bendradarbiavimą ir sąveiką ir šia galimybe turėtų būti naudojamasi;

P.

kadangi reikėtų labiau stengtis vengti EIVT, Komisijos – ypač Vystymosi ir bendradarbiavimo GD ir Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato (ECHO) – ir Tarybos sekretoriato pastangų ir struktūrų dubliavimosi;

Q.

kadangi pasiektas tikslas, kad vieną trečiąją personalo sudarytų asmenys iš valstybių narių, ir kadangi personalas iš trijų išteklių (Komisijos, Tarybos sekretoriato ir nacionalinių diplomatinių tarnybų) turėtų būti tinkamai paskirstytas visais lygmenimis ir delegacijose bei būstinėje;

R.

kadangi per mažai moterų užima administratorių ir vyresniųjų pareigūnų pareigas ir pernelyg daug jų užima asistentų pareigas;

S.

kadangi bet kokie su personalu susijusių taisyklių pakeitimai turi būti priimami pagal bendro sprendimo procedūrą;

T.

kadangi akivaizdžiai reikia plėtoti EIVT gebėjimus analizuoti ankstesnę operatyvinę patirtį ir iš jos pasimokyti, ypač konfliktų prevencijos, tarpininkavimo konfliktų atveju, krizių valdymo, susitaikymo ir taikos kūrimo klausimais;

U.

kadangi praėjo dveji su puse metų nuo Vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos deklaracijos priėmimo ir būtina kruopščiai įvertinti EIVT politinę atskaitomybę Parlamentui, ypač susijusią su tuo, kokiu mastu konsultuojamasi su Parlamentu dėl strateginių sprendimų ir kiek atsižvelgiama į Parlamento požiūrius ir nuomones;

V.

kadangi vertinimas taip pat turėtų apimti būdus, kaip pagerinti vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo ir EIVT pareigūnų, įskaitant delegacijų vadovus ir Europos Sąjungos specialiuosius įgaliotinius, dalyvavimą Parlamento ir jo organų posėdžiuose, ir tai, kaip EIVT atsižvelgia į Parlamento rezoliucijas;

W.

kadangi norint, kad Europos išorės veiksmų prasmę geriau suvoktų ir jiems pritartų ES piliečiai, itin svarbu užtikrinti Parlamento vykdomą EIVT priežiūrą; kadangi parlamentinė priežiūra didina išorės veiksmų teisėtumą;

X.

kadangi dabartinei finansinei tvarkai delegacijose trūksta lankstumo ir tai daro neigiamą poveikį personalo darbo krūviui;

1.

turėdamas mintyje, kad pasiekta didelės pažangos steigiant EIVT, tačiau galima užtikrinti didesnę sąveiką ir institucijų koordinavimą bei geresnį politinį vadovavimą ir matomumą pasinaudojant galimybėmis, kurias teikia vyriausiojo įgaliotinio, Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Užsienio reikalų tarybos pirmininko vaidmenų derinys, ir stiprinant tarnybos kaip priemonės vaidmenį, rekomenduoja vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai, Tarybai ir Komisijai:

2.

teikti paramą vyriausiajam įgaliotiniui ir pirmininko pavaduotojui vykdant jo įvairias ES sutartyje numatytas pareigas ir šiuo tikslu numatyti paskirti politinį (-ius) pavaduotoją (-jus), kuris būtų atskaitingas Parlamentui ir prieš pradėdamas eiti savo pareigas prisistatytų atsakingam komitetui ir būtų įgaliotas veikti vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo vardu; taip pat užtikrinti, kad Išorės santykių ir decentralizuoto valdymo komisijos nariai galėtų visapusiškai atstovauti vyriausiajam įgaliotiniui ir pirmininko pavaduotojui sprendžiant parlamentinius klausimus ir tarptautiniu mastu; be to, apsvarstyti galimybę valstybių narių užsienio reikalų ministrams aktyviau dalyvauti vykdant konkrečias užduotis ir misijas Sąjungos vardu, nes tai būdas sustiprinti bendrą ES poziciją;

3.

atsižvelgiant į tai supaprastinti EIVT vadovavimo struktūrą ir stiprinti vykdomojo generalinio sekretoriaus vaidmenį nustatant aiškią vadovavimo grandinę siekiant padėti efektyviau priimti sprendimus ir laiku pateikti politinį atsaką, turint omenyje tai racionalizuoti generalinio administracijos direktoriaus ir valdančiojo direktoriaus, atsakingo už administraciją, pareigybes, sumažinti ir supaprastinti hierarchines valdymo direktoratų struktūras, aiškiai apibrėžti svarbias kompetencijas EIVT vadovybės struktūroje ir peržiūrėti dabartinę struktūrą, kuri paremta valdyba, siekiant užtikrinti sprendimų priėmimo efektyvumą, aiškumą ir nuoseklumą; laikantis tų pačių principų užtikrinti, kad vyriausiajam įgaliotiniui ir pirmininko pavaduotojui būtų teikiamos visų atitinkamų institucinių veikėjų politinės konsultacijos, pvz., per Politinę tarybą, siekiant sudaryti jam sąlygas įvertinti veiksmų, kuriuos turi vykdyti EIVT, poveikį;

4.

patobulinti ir sustiprinti vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo atliekamus koordinavimo, iniciatyvų teikimo ir politinio vadovavimo vaidmenis, ypač jo kaip Užsienio reikalų tarybos pirmininko vaidmenį, užtikrinant, kad kitoje Komisijoje jis galėtų visapusiškai atlikti Komisijos pirmininko pavaduotojo funkcijas ir jam būtų patikėtos Išorės santykių ir decentralizuoto valdymo komisijos pirmininko pareigos ir į šią komisiją būtų įtraukti kiti Komisijos nariai, kurių kompetencija susijusi su išorės santykių aspektu, kad toliau būtų vykdoma ir plečiama bendrų pasiūlymų ir bendrų sprendimų priėmimo praktika;

5.

visapusiškai pasinaudoti EIVT sąveikos poveikiu ir atsižvelgiant į tai numatyti kvalifikuotos balsų daugumos taikymo priimant sprendimus BUSP klausimais galimybę, kaip nustatyta ES sutarties 31 straipsnio 2 dalyje, ir oficialiai išnagrinėti sprendimų dėl BUSP priėmimo kvalifikuota balsų dauguma išplėtimą numatant atitinkamą nuostatą dėl pereigos;

6.

užtikrinti, kad laikantis EIVT sprendimo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų EIVT atliktų vadovaujamą vaidmenį apibrėžiant svarbių išorės finansinių priemonių strategijas ir kad šiuo tikslu EIVT turėtų specialistų, kad galėtų vadovauti šiose srityse;

7.

kartu užtikrinti, kad kaimynystės politika būtų „bendrijos“ pobūdžio, turint mintyje tai, jog Parlamentas atmeta bet kokius siekius Sąjungos politiką paversti tarpvyriausybine, ir kad Sutartyje Komisijai suteikiama pagrindinė atsakomybė derėtis dėl tarptautinių susitarimų, reikalingų Sąjungai ir sudaromų Sąjungos vardu;

8.

toliau gerinti Užsienio politikos priemonių direktorato ir EIVT sąsajas;

9.

užtikrinti, kad Europos Sąjungos specialieji įgaliotiniai (ESSĮ) būtų glaudžiai integruoti į EIVT darbą įtraukiant juos ir jų darbuotojus į EIVT struktūrą, taip pat, kai galima, apsvarstyti galimybę paskirti juos ES delegacijų vadovais, taip suteikiant jiems antras pareigas;

10.

sistemingai atlikti išsamų auditą, kad Komisijos ir Tarybos sekretoriato nustatytos struktūros, susijusios su išorės politika, būtų suvienytos, siekiant panaikinti šiuo metu pasitaikantį dubliavimąsi ir skatinti išlaidų veiksmingumą; supažindinti Parlamentą su šia ataskaita;

11.

laikantis tų pačių principų toliau plėtoti bendrų institucijų techninių ir logistikos tarnybų praktiką, siekiant masto ekonomijos ir didesnio veiksmingumo; visų pirma apjungti įvairias Komisijos ir EIVT logistikos tarnybas, veikiančias išankstinio įspėjimo, rizikos vertinimo ir saugumo užtikrinimo užduočių vykdymo srityse, apimančiose veiksmus už Sąjungos ribų, kurių atžvilgiu šios tarnybos privalo bendradarbiauti, sukuriant vieną bendrą struktūrą;

12.

suderinus su valstybėmis narėmis nustatyti galimybes, kaip būtų galima pasiekti masto ekonomijos vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais derinant valstybių narių diplomatinių tarnybų ir EIVT darbą trečiosiose šalyse, įskaitant sutaupymą teikiant konsulines paslaugas;

13.

patvirtinti nuoseklią strategiją, susijusią su Tarybos darbo grupių pirmininkų skyrimu, ir panaikinti šių grupių pirmininkų keitimąsi rotacijos tvarka;

14.

laikantis ES sutarties 24 straipsnio nuostatų užtikrinti aktyvią ir besąlygišką valstybių narių paramą Sąjungos išorės ir saugumo politikai, kaip reikalauja lojalumas ir savitarpio solidarumas, taip pat užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi Sąjungos veiksmų ir remtų EIVT, vykdančią savo įgaliojimus;

15.

šiuo tikslu skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir plėtoti bendras politines delegacijų ir ambasadų ataskaitas;

16.

įgyvendinti visą Lisabonos sutarties potencialą laikantis visapusiško požiūrio, kuris apima diplomatines, ekonomines, vystymosi ir – blogiausiu atveju ir visapusiškai laikantis JT chartijos – karines priemones, taikomas pagal bendras Sąjungos strategines politikos gaires siekiant skatinti ES piliečių ir jų kaimynų, taip pat toliau gyvenančių žmonių saugumą ir gerovę; atsižvelgiant į tai užtikrinti trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių nuoseklumą; be to, užtikrinti, kad EIVT turėtų strateginio mąstymo pajėgumų ir pajėgumų teikti pasiūlymus dėl svarbių inovacijų, numatytų Lisabonos sutartyje, pvz., tam tikrų užduočių įgyvendinimo patikėjimo pajėgių valstybių narių grupėms ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sukūrimo, įskaitant kovinių grupių panaudojimą, įgyvendinimo;

17.

šiuo tikslu toliau plėtoti tinkamą struktūrą (pvz., krizių tarybą), kuri apimtų konfliktų prevencijos, reagavimo į krizes, taikos kūrimo, atitinkamų užsienio politikos priemonių, saugumo politikos ir BSGP struktūras ir pagal kurią būtų užtikrinamas geografinių skyrių, delegacijų ir kitų politikos departamentų, susijusių su krizių valdymu, koordinavimas, pagrįstas krizių platformos samprata; užtikrinti bendrą nuoseklumą ir išvengti dubliavimosi EIVT; be to, stiprinti tarpinstitucinį koordinavimą ir paaiškinti vaidmenis;

18.

užtikrinti veiksmingą ir kompleksinį BSGP operacijų planavimą, spartesnį sprendimų priėmimą, derinant atitinkamus Krizių valdymo ir planavimo direktorato (CMPD) ir Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centro (CPCC) planavimo pajėgumus; be to, sukurti nuolatinę vykdymo struktūrą, įsteigiant nuolatinį karinių operacijų štabą, kuris būtų įsikūręs kartu su Civilinių operacijų vykdymo centru, siekiant veiksmingai įgyvendinti karines ir civilines operacijas kartu išlaikant atitinkamas šių operacijų valdymo grandines;

19.

visapusiškai pasinaudoti visomis galimomis lankstumo priemonėmis pagal Finansinį reglamentą, susijusiomis su administracinių ir veiklos išlaidų finansiniu valdymu, kad delegacijų vadovams būtų suteiktas leidimas, kai to reikalauja aplinkybės, įgalioti savo pavaduotoją ir Komisijos darbuotojus, taip sudarant geresnes sąlygas delegacijų valdymui ir sklandžiam veikimui ir delegacijų vadovams leidžiant dėmesį sutelkti į savo politines užduotis;

20.

paspartinti Užsienio politikos priemonių tarnybos procedūras, kad BUSP būtų suteikiamos lėšos atsižvelgiant į tikslą laiku užtikrinti lanksčią reakciją į krizines situacijas ir visų pirma siekiant užtikrinti, kad civilinės BSGP operacijos būtų pradedamos greitai ir veiksmingai; atsižvelgiant į tai ištirti, ar Finansinio reglamento pakeitimus galima padaryti nesilpninant priežiūros;

21.

didinti ES išorės pagalbos lankstumą ir reaktyvumą persvarstant sprendimų dėl išorės finansinių priemonių programavimo ir išlaidų priėmimo taisykles;

22.

gerinti finansinę atskaitomybę išplečiant skaidrumo reikalavimą visoms BUSP biudžeto eilutėms, įskaitant BSGP operacijas, Europos Sąjungos specialiuosius įgaliotinius, ginklų neplatinimą ir konfliktų prevenciją;

23.

suteikti EIVT didesnę įtaką (per)skiriant Komisijos darbuotojus ES delegacijose siekiant užtikrinti, kad darbuotojų profilis ir ES delegacijos dydis atspindėtų Sąjungos strateginius interesus ir politinius prioritetus;

24.

imtis būtinų veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog ES delegacijų vadovai būtų paskirti atsižvelgiant į nuopelnus ir patikimas žinias apie Sąjungos interesus, vertybes ir politikos kryptis, siekiant užtikrinti į tokius atsakingus postus atrinktų asmenų motyvaciją ir aukščiausią kokybę ir veiksmingumą;

25.

užtikrinti, kad ypač delegacijose, kuriose mažai EIVT darbuotojų, delegacijos vadovas pagal EIVT sprendimo 5 straipsnio 2 dalį galėtų taip pat skirti užduotis Komisijos personalui, kad šis atliktų politinę analizę ir rengtų politines ataskaitas;

26.

atsižvelgiant į tai stiprinti delegacijų vadovų valdžią viso personalo atžvilgiu, įskaitant Komisijos personalą, ir užtikrinti, kad delegacijų vadovai gautų visas būstinės siunčiamas instrukcijas;

27.

rimtai plėtoti galimybes, kurias teikia EIVT sprendimas ir ES sutartis, visų pirma stiprinant delegacijų atliekamą koordinavimo vaidmenį, ypač krizių atvejais, ir suteikiant joms įgaliojimus teikti konsulines paslaugas ES piliečiams iš valstybių narių, kurios neturi atstovybės atitinkamoje šalyje; užtikrinti, kad dėl papildomų užduočių nebūtų atitraukiami ištekliai nuo esamų politikos krypčių, institucijų ir prioritetų ES lygmeniu;

28.

atsižvelgiant į tai, kad dauguma ES delegacijų šiuo metu turi žmogaus teisių centrą, užtikrinti, kad žmogaus teisių ir ypač moterų teisių aspektas būtų integruotas kiekvienoje ES delegacijoje ir biure; taip pat užtikrinti Europos kultūros, paremtos jos įvairove, matomumą; prireikus užtikrinti, kad vienas iš esamų ES delegacijų darbuotojų būtų ryšių su Europos Parlamentu palaikymo pareigūnas, kuris teiktų Parlamento delegacijoms trečiosiose šalyse atitinkamą paramą ir atsakytų į klausimus, remiantis ES delegacijų vienodo atstovavimo visoms ES institucijoms principu;

29.

taip pat užtikrinti, kad delegacijos turėtų ekspertinių žinių tose politikos srityse (pvz., klimato kaita, energetinis saugumas, socialinė ir darbo politika, kultūra ir t. t.), kurios svarbios ES palaikant santykius su atitinkama šalimi;

30.

užtikrinti, kad prireikus kiekviena delegacija turėtų saugumo ir gynybos srities atašė, ypač kai delegacijos yra politinio nestabilumo arba trapumo zonose arba vietose, kur baigtos neseniai vykdytos BSGP operacijos ar misija, siekiant užtikrinti veiksmų tęstinumą ir atitinkamą politinių aplinkybių stebėseną;

31.

ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją nurodyti persvarstyti ES delegacijų užsienyje saugos taisykles ir reikalavimus, kad būtų įsitikinta, jog sprendimus dėl saugumo priima EIVT, o ne saugos srities išorės rangovai;

32.

laikantis keturšalio susitarimo, pasiekto 2010 m. birželio mėn. Madride, užtikrinti, kad būtų visiškai ir veiksmingai įgyvendintas įsipareigojimas, nustatytas ES sutarties 36 straipsnyje, tinkamai atsižvelgti į Parlamento požiūrius, pavyzdžiui, vykdant aktyvias ir sistemingas konsultacijas su atitinkamu Parlamento komitetu prieš patvirtinant strategijas ir įgaliojimus BUSP/BSGP srityje;

33.

užtikrinti, kad svarbiausias pareigas užimantiems Parlamento pareigūnams Sąjungos delegacijos teiktų visapusiškas politines ataskaitas, laikydamosi reguliuojamos prieigos reikalavimų;

34.

pagal ES sutarties 218 straipsnio 10 dalį užtikrinti, kad Parlamentas būtų nedelsiant ir visapusiškai informuojamas visais derybų dėl tarptautinių susitarimų procedūros etapais, įskaitant susitarimus, sudaromus BUSP srityje;

35.

atsižvelgiant į teigiamą naujai paskirtų delegacijų vadovų ir Europos Sąjungos specialiųjų įgaliotinių prisistatymo Užsienio reikalų komitete prieš pradedant eiti pareigas patirtį plėtoti šią praktiką ir taikyti ją naujai paskirtiems BSGP misijų ir operacijų vadovams;

36.

užtikrinti, kad vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo paskirtus naujus delegacijų vadovus prieš jiems pradedant eiti savo pareigas oficialiai patvirtintų atitinkamas Parlamento komitetas;

37.

vykdyti sistemingą keitimąsi informacija su atitinkamu Parlamento komitetu prieš kiekvieną Užsienio reikalų tarybos susitikimą ir trumpai informuoti šį komitetą po kiekvieno Tarybos susitikimo;

38.

skatinti bendrus mokymus ir kitas konkrečias priemones siekiant stiprinti EIVT personalo, atstovaujančio skirtingoms diplomatinėms tradicijoms, kultūroms ir institucinėms sandaroms, diplomatinio vieningumo dvasią ir laikyti EIVT personalo ir nacionalinių diplomatų bendrų mokymų iniciatyvas jų profesinės raidos dalimi;

39.

laikantis šių principų persvarstyti esamas atitinkamas ES ir nacionalinio lygmenų mokymo ir švietimo programas, siekiant jas sujungti su Europos saugumo ir gynybos koledžo programomis;

40.

toliau ir labiau siekti geresnės lyčių pusiausvyros, tinkamai atsižvelgiant į nuopelnus ir kompetencijas; pabrėžti, kad svarbu užtikrinti pusiausvyrą delegacijų vadovų ir kitais valdymo lygmenimis; taikyti pereinamojo laikotarpio priemones ir rengti veiksmų planą, kuris apimtų konsultavimo programas, specialius mokymus ir šeimai palankią darbo aplinką, siekiant skatinti moterų atstovavimą ir spręsti struktūrinių kliūčių jų diplomatinei karjerai problemas;

41.

imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų atkurtas geografinis atstovavimas aukštesnio lygio vadovų lygmeniu ir visuose kituose lygiuose ir pareigose, siekiant didinti pareigūnų ir valstybių narių politinę atsakomybę už EIVT ir ją skatinti, kaip reikalaujama EIVT sprendimo 6 straipsnio 6 ir 8 dalyse;

42.

atsižvelgiant į tai, kad pasiektas tikslas, jog trečdalį darbuotojų sudarytų valstybių narių personalas, užtikrinti, kad nacionalinių ministerijų darbuotojai nebūtų sutelkti vadovų lygmenyje sudarant karjeros galimybes visiems, ir šiuo metu dėmesį sutelkti į naujų ES pareigūnų įdarbinimą nuolatinėse pareigose; atsižvelgiant į tai taip pat ištirti nacionalinių diplomatų, dirbančių EIVT, galimybes pretenduoti į nuolatines pareigas tarnyboje;

43.

siekiant plėtoti tikrą Europos diplomatinio vieningumo dvasią ir užtikrinti, kad tarnyba tarnautų tik bendriems Europos Sąjungos interesams, priešintis visiems valstybių narių mėginimams įsiterpti į EIVT personalo įdarbinimo procesą; šiuo metu, kai pasibaigė pereinamasis laikotarpis, užtikrinti, kad EIVT galėtų parengti savo nepriklausomą įdarbinimo procedūrą, pagal kurią atviruose konkursuose galėtų dalyvauti taip pat visų ES institucijų pareigūnai ir išorės kandidatai;

44.

atsižvelgiant į ypatingą Europos Parlamento vaidmenį apibrėžiant bendros užsienio ir saugumo politikos tikslus ir pagrindinius prioritetus, Parlamento kaip biudžeto valdymo institucijos kompetenciją, jo vaidmenį vykdant politinę užsienio politikos priežiūrą bei į jo parlamentinių išorės santykių praktiką, apsvarstyti galimybę Europos Parlamento pareigūnams nuo 2013 m. liepos 1 d. tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Tarybos ir Komisijos pareigūnams, teikti kandidatūras į pareigas EIVT;

45.

užtikrinti, kad EIVT darbuotojų kvalifikacijų derinys būtų tinkamas reaguoti į konfliktus, ypač ugdant įgūdžius tarpininkavimo ir dialogo srityje;

46.

ragina kito konvento metu į darbotvarkę įtraukti tolesnį BUSP/BSGP ir EIVT vaidmens plėtojimą, įskaitant pavadinimo pakeitimą;

47.

paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.