—

iš dalies atmestas ieškinys byloje F-159/12 ir apeliantui nurodyta padengti savo bylinėjimosi išlaidas,

—

atmestas visas ieškinys byloje F-161/12 ir apeliantui nurodyta padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteistos ECDC patirtos bylinėjimosi išlaidos,

—

apeliantui nurodyta sumokėti Tarnautojų teismui 2  000 EUR suma šio teismo patirtoms išlaidoms, kurių buvo galima išvengti, atlyginti.

—

panaikinti ginčijamą 2012 m. vasario 24 d. sprendimą,

—

priteisti iš ECDC apelianto patirtos neturtinės žalos atlyginimą, ex aequo et bono įvertintą 80  000 EUR, kurį buvo prašoma priteisti pirmajame ieškinio byloje F-161/12 reikalavime,

—

priteisti iš ECDC apelianto patirtos neturtinės žalos atlyginimą, ex aequo et bono įvertintą 56  800 EUR, kurį buvo prašoma priteisti atskiruosiuose reikalavimuose, pateiktuose vykstant procesui pirmojoje instancijoje.

—

Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (KTĮS) 47 straipsnio b punkto ii papunktį, sietiną su 86 straipsniu, kai pripažino, kad apeliantas galėjo būti iš karto atleistas iš darbo už pavaldumo ryšių pažeidimą nerengiant drausmės procedūros;

—

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą, kiek tai susiję su terminu, per kurį apeliantas turi būti išklausytas prieš jį atleidžiant iš darbo;

—

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalį, nes pripažino kaip įrodytus kaltinimus, kad apeliantės dalyvavo nusikalstamoje veikoje, nors jam tokie kaltinimai nebuvo pareikšti ir jis nebuvo nuteistas už šią nusikalstamą veiką baudžiamosios justicijos teismo nuosprendžiu;

—

Darbdavio rūpestingumo pareigą, nes pripažino, kad ECDC neturėjo suteikti apeliantui kai kurias su teise į gynybą susijusias teises vykstant administraciniam tyrimui pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedą.