21.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/17

1.

Panaikinti 2015 m. kovo 25 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-456/13.

2.

Panaikinti 2013 m. birželio 12 d. Europos Komisijos sprendimą Ares(2013)2028929, kuriuo buvo atmestas SEA Handling prašymas leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais, susijusiais su procedūra SA.21420 – Italija/SEA Handling.

3.

Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurios buvo patirtos bylinėjantis Bendrajame Teisme.

1.

Pirmasis pagrindas: teisės klaida, skundžiamo sprendimo prieštaringumas ir motyvavimo nepakankamumas vertinant su tyrimų tikslų apsauga susijusią išimtį, numatytą Reglamento Nr. 1049/2001 (1) 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nusprendė, kad Komisija, gavusi prašymą leisti susipažinti su konkrečiais dokumentais, pagrįstai rėmėsi bendrąja konfidencialumo prezumpcija. Bendrojo Teismo pateiktame su tyrimų tikslų apsauga susijusios išimties, numatytos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje, išaiškinime nustatomas teisės susipažinti su dokumentais apribojimas, kuris yra i) neproporcingas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsniu siekiamiems tikslams ir ii) tinkamai nemotyvuotas.

Pirmajame kaltinime apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas negali leisti Komisijai remtis bendrąja prezumpcija sprendžiant dėl prašymo leisti susipažinti su procedūros valstybės pagalbos srityje dokumentais, kuriame konkrečiai ir tiksliai nurodomi prašomi dokumentai. Taip yra visų pirma tuomet, kai tokiomis kaip nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kurioms būdinga tai, kad Komisijai priskirtini apgailėtini procedūriniai pažeidimai, dėl tokio žingsnio, pažeidžiant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio nuostatas, bendroji konfidencialumo prezumpcija transformuojama į absoliučią prezumpciją, kurios asmuo, prašantis leisti susipažinti su dokumentais, negali ginčyti.

Antrajame kaltinime apeliantė nurodo, kad skundžiamame sprendime tinkamai nemotyvuotos priežastys, dėl kurių, Bendrojo Teismo nuomone, teisės principą, kurį Teisingumo Teismas suformulavo 2010 m. birželio 29 d. Sprendime Komisija/Technische Glaswerke Ilmenau (C-139/07 P, EU:C:2010:376), galima taikyti atvejais, kuriais pateiktas prašymas leisti susipažinti ne su visa bylos medžiaga, o su konkrečiai nurodytais dokumentais.

2.

Antrasis pagrindas: skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida, nes atmetama galimybė leisti susipažinti su dalimi dokumentų.

Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nusprendė, kad bendrosios prezumpcijos taikymas pateisina atsisakymą atskleisti prašomus dokumentus, ir taip suteikė Komisijai teisę neleisti susipažinti su dalimi dokumentų. Nagrinėjamu atveju sąlygos, kuriomis remdamasis Teisingumo Teismas praeityje yra atsisakęs leisti iš dalies susipažinti su bylomis, kurioms buvo taikomos bendrosios konfidencialumo prezumpcijos, nebuvo įvykdytos, todėl Komisija negalėjo pagrįstai neleisti susipažinti su dalimi dokumentų vien dėl to, kad prašomi dokumentai yra valstybės pagalbos kontrolės procedūros administracinėje byloje.

3.

Trečiasis pagrindas: skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida, nes Bendrasis Teismas neįvykdė pareigos išnagrinėti dokumentus, su kuriais nebuvo leista susipažinti.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neįvykdė pareigos išnagrinėti dokumentus, su kuriais nebuvo leista susipažinti, kadangi manė galįs kontroliuoti Komisijos veiksmus nesusipažinęs su tais dokumentais.

4.

Ketvirtasis pagrindas: prieštaringumas ir teisės klaida, nes Bendrasis Teismas tinkamai neatsižvelgė į priimant ginčijamą sprendimą padarytus procedūros pažeidimus.

Skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida, nes jame neigiama, kad Komisijos padarytos procedūrinės klaidos turėjo įtakos apeliantės galimybėms pateikti savo nuomonę dėl konfidencialumo prezumpcijos taikytinumo nagrinėjamu atveju. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl šių klaidų buvo pažeistos apeliantės procedūrinės teisės ir bendroji žalos tyrimams prezumpcija faktiškai transformuota iš santykinės į absoliučią prezumpciją.

5.

Penktasis pagrindas: teisės klaida, nes Bendrasis Teismas paneigė viršesnio viešojo intereso egzistavimą.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes tvirtino, kad nėra jokio viršesnio viešojo intereso, kurį būtų galima priešpastatyti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytoms išimtims, ir tinkamai neatsižvelgė į ieškovės šiuo klausimu pateiktus argumentus.