23.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 463/1

1.

2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl kultūros valdymo (1), kuriose pabrėžta, kad svarbu, kad kultūros valdymas taptų atviresnis, jame dalyvautų daugiau subjektų, jis taptų veiksmingesnis bei darnesnis, ir valstybių narių prašoma propaguoti dalyvavimu grindžiamą požiūrį į kultūros politikos formavimą;

2.

2014 m. gegužės 21 d. Tarybos išvadas dėl kultūros paveldo kaip vieno iš strateginių tvarios Europos išteklių (2), kuriose pripažįstama, kad kultūros paveldas yra aktualus ne vienos srities politikai ir kad jam tenka ypatingas vaidmuo siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, ir valstybės narės raginamos propaguoti ilgalaikius paveldo politikos modelius, kurie būtų pagrįsti faktiniais įrodymais ir grindžiami visuomene bei piliečiais;

3.

Komisijos komunikatą „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“ (3), kuriame pripažįstama, kad kultūros paveldas yra bendras turtas, bendros gėrybės, todėl rūpinimasis paveldu yra bendra atsakomybė;

4.

tai, kad tarptautiniu lygmeniu vis labiau pripažįstamas į žmones orientuotas ir kultūra grindžiamas požiūris siekiant skatinti darnų vystymąsi, ir į skaidrių, dalyvavimu grindžiamų ir informacija paremtų kultūros valdymo sistemų svarbą siekiant patenkinti visų visuomenės narių poreikius (4);

5.

tai, kad Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis vis labiau pripažįstamas kultūros paveldo socialinis aspektas, ir į tai, kad svarbu užtikrinti aktyvesnę įvairių suinteresuotųjų subjektų sinergiją siekiant apsaugoti, plėtoti ir perduoti kultūros paveldą ateities kartoms (5);

6.

tai, kad vietos lygmeniu grindžiamo ir į žmones orientuoto požiūrio į kultūros paveldą laikomasi keliose ES programose, be kita ko, mokslinių tyrimų programoje „Horizontas 2020“ ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros požiūryje, kurį remia Europos struktūriniai ir investiciniai fondai. Šis požiūris pripažįstamas ir bendro programavimo iniciatyvoje „Kultūros paveldas ir visuotinė kaita – naujas iššūkis Europai“;

7.

tai, kad dalyvavimu grindžiamų metodų laikomasi ES veiksmuose, susijusiuose su Europos kultūros sostinėmis ir Europos paveldo ženklu (6);

8.

suteikiama galimybių skatinti demokratinį dalyvavimą, tvarumą bei socialinę sanglaudą ir spręsti dabartinius socialinius, politinius ir demografinius uždavinius;

9.

siekiama aktyvaus atitinkamų suinteresuotųjų subjektų – t. y. valdžios institucijų ir įstaigų, privačių subjektų, pilietinės visuomenės organizacijų, NVO, savanoriškos veiklos sektoriaus ir suinteresuotų žmonių – dalyvavimo vykdant viešuosius veiksmus – priimant sprendimus dėl kultūros paveldo politikos ir programų, jas planuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant, kad pagerėtų atskaitomybė už viešųjų išteklių investicijas ir jos taptų skaidresnės, taip pat kad būtų didinamas visuomenės pasitikėjimas politiniais sprendimais;

10.

prisidedama prie informuotumo apie kultūros paveldo vertybes, kaip bendrą turtą, didinimo, tokiu būdu mažinant netinkamo naudojimo pavojų ir didinant socialinę ir ekonominę naudą;

11.

remiami šiuolaikiniai kultūros, meno kūriniai ir kūrybiniai darbai, kurie yra glaudžiai susiję su identitetu bei vertybėmis ir dažnai yra grindžiami žmonių tradicine praktine patirtimi bei nematerialiuoju paveldu, todėl gali reprezentuoti būsimų kartų kultūros paveldą;

12.

padedama pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurias suteikė globalizacija, skaitmeninimas ir naujosios technologijos, dėl kurių kinta kultūros paveldo kūrimo, prieigos prie jo ir naudojimosi juo būdai;

13.

rengti įvairius lygius apimančias ir įvairius suinteresuotuosius subjektus įtraukiančias valdymo sistemas, kuriomis kultūros paveldas būtų pripažįstamas bendru turtu stiprinant kultūros paveldo valdymo vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis sąsajas, deramai laikantis subsidiarumo principo, kad naudą žmonėms būtų galima numatyti visais lygiais;

14.

skatinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, užtikrinant, kad jie galėtų dalyvauti visuose sprendimų priėmimo proceso etapuose;

15.

skatinti valdymo sistemas, kuriomis būtų pripažįstama materialiojo, nematerialiojo ir skaitmeninio kultūros paveldo sąveikos svarba ir kuriomis būtų puoselėjamos, paisomos ir stiprinamos jo socialinės, kultūrinės, simbolinės, ekonominės ir aplinkosauginės vertybės;

16.

skatinti valdymo sistemas, kuriomis būtų sudaromos palankesnės sąlygos įvairius sektorius apimančiai politikai įgyvendinti, kad veikla kultūros paveldo sektoriuje būtų galima padėti siekti tikslų, be kita ko, pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, skirtingose politikos srityse;

17.

plėtoti darnaus turizmo strategijų ir vietos kultūros bei kūrybos sektorių sinergiją, be kita ko, propaguojant valdymo sistemas, kuriomis būtų aktyviai įtraukiami vietiniai gyventojai, kad būtų skatinama darnaus ir kokybiško kultūros turizmo pasiūla ir būtų prisidėta prie miestų bei kaimo teritorijų atgaivinimo, kartu išsaugant paveldo integralumą bei išlaikant jo kultūrinę vertę ir subalansuojant ekonomines galimybes bei piliečių gerovę;

18.

tinkamai naudoti ES ir nacionalinį finansavimą šiems tikslams pasiekti;

19.

bendradarbiauti klausimais, susijusiais su kultūros paveldo dalyvaujamuoju valdymu, be kita ko, įgyvendinant 2015–2018 m. darbo planą kultūros srityje (8), siekiant nustatyti bei skleisti geriausios praktikos pavyzdžius ir padidinti kultūros paveldo sektoriaus pajėgumus veiksmingai spręsti tuos klausimus;

20.

propaguoti tradicinių gebėjimų ir žinių perdavimą iš kartos į kartą, taip pat jų novatorišką naudojimą ir abipusiai rezultatyvią sąveiką pasitelkiant mokslinę ir technologinę raidą;

21.

naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, kad visoms socialinėms grupėms pagerėtų prieiga prie kultūros paveldo ir jos aktyviau dalyvautų valdant kultūros paveldą;

22.

ištirti virtualių bendruomenių vaidmenį formuojant ir įgyvendinant kultūros paveldo politiką, teikiant paramą kultūros paveldo administravimui, plėtojant žinias ir teikiant finansavimą (pvz., pasitelkiant visuomenės patalką ir sutelktinį finansavimą);

23.

daryti konkrečią pažangą EUROPEANA (9) valdymo srityje siekiant garantuoti jos ilgalaikį tvarumą ir jos kaip kultūros paveldu grindžiamo projekto plėtojimą, taip pat užtikrinti geresnį jos ryšį su švietimo, kultūros turizmo ir kitais sektoriais; propaguoti, jei tinkama, skaitmeninio kultūros paveldo turinio pakartotinį panaudojimą, kad būtų praturtinta kultūrų įvairovė, ir skatinti, kad su paveldu susijusios žinios būtų naudojamos plėtojant šiuolaikinę meninę raišką, taip pat kultūros bei kūrybos sektoriuose;

24.

skatinti piliečių dalyvavimą įgyvendinant Europos miestų pažangaus vystymosi modelį, kur kultūros paveldas yra aktyviai įtraukiamas siekiant prisidėti prie Europos miestų inovavimo ir atgaivinimo, sujungiant miestus su susijusiomis vietovėmis ir teritorijomis, propaguojant jų patrauklumą ir pritraukiant investicijų, naujos ekonominės veiklos bei įmonių;

25.

vadovaujantis komunikatu „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“ bendradarbiauti rengiant išsamią Europos kultūros paveldo strategiją;

26.

aktyviau bendradarbiauti su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis kaip Europos Taryba ir UNESCO, kad būtų skatinamas dalyvavimu grindžiamas požiūris į kultūros paveldo valdymą;

27.

propaguoti faktiniais įrodymais grindžiamus mokslinius tyrimus apie dalyvavimu grindžiamų metodų taikymo kultūros paveldo politikoje ir jo valdymo srityje poveikį siekiant prisidėti prie strateginio požiūrio į kultūros paveldą rengimo;

28.

toliau palaikyti dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir platformomis su kultūros paveldu susijusios politikos srityse ir apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl iniciatyvos „Europos kultūros paveldo metai“.