8.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 131/116

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl atsparumo antibiotikams, atkreipiant dėmesį į gyvūnų sveikatą,

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EMST) mokslinę nuomonę dėl bakterijų padermių, sukeliančių išplėstinio spektro beta laktamazes ir (arba) AmpC beta laktamazes maiste ir maistui skirtuose gyvūnuose, riziką visuomenės sveikatai,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 18 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (SANCO/6876/2009r6),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo mėn. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Europos vaistų agentūros (EMEA) bendrą techninę ataskaitą „Bakterijų keliama problema: laikas veikti. Raginimas sumažinti atotrūkį tarp įvairiems vaistams atsparių bakterijų ES ir naujų antibakterinių medžiagų kūrimo“,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 15 d. Tarybos rekomendaciją 2002/77/EB dėl apdairaus antimikrobinių preparatų vartojimo žmonių medicinoje įgyvendinimo (1) ir į 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl šios Tarybos rekomendacijos (2),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą dėl strategijos kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (COM(2001)0333),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi antimikrobinės medžiagos gali sunaikinti bakterijas, virusus ir kitus mikroorganizmus arba užkirsti kelią jų augimui (antibiotikai yra mikrobinės medžiagos, kurios naikina tik bakterijas) ir todėl jos padėjo itin pagerinti visuomenės sveikatą, sumažinti mirtingumą dėl ligų ir infekcijų, kurios anksčiau buvo neišgydomos arba mirtinos;

B.

kadangi jų naudojimas sukėlė tam tikrų mikroorganizmų, kurie anksčiau buvo neatsparūs šioms antimikrobinėms medžiagoms, vystymąsi, vadinamą atsparumu antimikrobinėms medžiagoms;

C.

kadangi šį natūralų procesą greitina perteklinis ir nekontroliuojamas antimikrobinių medžiagų naudojimas, kuris kelia pavojų jau pasiektiems medicinos rezultatams;

D.

kadangi tik pradėjus naudoti visus naujus antibiotikus buvo ir bus susiduriama su tikslinių bakterijų atsparumu; kadangi, norint išlaikyti veiksmingą gebėjimą kovoti su infekcinėmis ligomis būtina tiek kurti naujas antimikrobines medžiagas, tiek ir gerinti jau naudojamų antibiotikų išteklių išsaugojimą, todėl reikia atkreipti dėmesį, kad būtina skirti pirmenybę veiksmingam antibiotikų naudojimo kontrolės užtikrinimui ir juos naudoti tik būtinam gydymui;

E.

kadangi per pastaruosius keturis dešimtmečius (nuo penktojo dešimtmečio iki aštuntojo dešimtmečio) farmacijos pramonė nuolat tiekė naujus antibiotikus, įskaitant ir keletą rūšių, kurių nauji poveikio mechanizmai leido spręsti problemas, kurias sukėlė atsparumas anksčiau naudotoms medžiagoms; kadangi nuo tada buvo sukurta tik keletas naujų antimikrobinių medžiagų ir joms suteikti leidimai;

F.

kadangi atsparumas antimikrobinėms medžiagoms vis dar nėra išspręsta problema, kelianti grėsmę visuomenės sveikatai Europoje ir pasauliniu mastu, lemianti ilgesnį ir sudėtingesnį gydymą ir gyvenimo kokybės sumažėjimą, didinanti mirties riziką (kasmet nuo infekcijų, kurias sukelia atsparūs mikroorganizmai, ES miršta 25 tūkstančiai ligonių) ir lemianti didesnes sveikatos apsaugos išlaidas ir našumo nuostolius, kurie kasmet sudaro mažiausiai 1,5 mlrd. eurų;

G.

kadangi didelį skaičių infekcijų, kuriomis užsikrečiama ligoninėse, sukelia labai atsparios bakterijos, pavyzdžiui: meticilinui atsparios bakterijos Staphylococcus aureus (angl. MRSA) ir C. difficile, kurios sukelia didelę grėsmę ligonių saugumui;

H.

kadangi atsparumas antimikrobinėms medžiagoms tapo tokiu svarbiu klausimu, jog Pasaulinė Sveikatos Organizacija šią temą paskyrė šiųmetei Pasaulio sveikatos dienai (2011 m. balandžio 7 d.), ir kadangi nuo 2008 m. kasmet Europos Sąjunga lapkričio 18 d. organizuoja Europos informavimo apie antibiotikus dieną;

I.

kadangi dėl netinkamo ir neracionalaus antimikrobinių vaistų naudojimo atsiranda palankios sąlygos atspariems mikroorganizmams atsirasti, plisti ir išsilaikyti;

J.

kadangi antimikrobinis atsparumas žmoguje atsiranda dėl antibiotikų vartojimo netinkamomis dozėmis, netinkamo gydymo ir dėl to, kad žmonės ligoninėse nuolat susiduria su ligų sukėlėjais, kurie priešinasi antimikrobinėms medžiagoms;

K.

kadangi gera higiena, t. y. rūpestingas rankų plovimas ir šluostymas, gali padėti sumažinti antibiotikų ir antimikrobinių medžiagų poreikį;

L.

kadangi, nepaisant draudimo naudoti antibiotikus augimui skatinti ir ketinimo išvengti netinkamo „profilaktinio” antibiotikų veterinarijos sektoriuje naudojimo, atsparumas veikia tiek žmones, tiek ir gyvūnus ir jį žmonės gali perduoti gyvūnams (ir atvirkščiai), todėl tai yra kryžminio pobūdžio problema, kuriai išspręsti būtinas koordinuotas Sąjungos lygmens požiūris; kadangi dėl to būtina labiau stengtis, siekiant tobulinti žemės ūkio praktikos metodus, kuriais būtų sumažinta rizika, susijusi su antibiotikų naudojimu veterinarijos tikslais ir žmogaus atsparumo vystymusi;

M.

kadangi tinkamai vykdant gyvulininkystės veiklą sumažinamas antibiotikų poreikis;

N.

kadangi kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms žmonėms skirtuose vaistuose veiksmai negali būti vykdomi atskirai nuo priemonių, skirtų kovai su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veterinarinės paskirties vaistuose, gyvulių pašaruose ir auginant pasėlius;

O.

kadangi EPRUMA (3) yra Europos daugiašalė suinteresuotųjų šalių iniciatyva, kuria skatinamas atsakingas veterinarijos vaistų naudojimas; kadangi „Vienos sveikatos” koncepcija apima ir žmonėms skirtus vaistus, ir veterinarijos vaistus, ir EPRUMA antimikrobines medžiagas pripažįsta „Vienos sveikatos” koncepcijos klausimu;

P.

kadangi atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra akivaizdžiai tarptautinės reikšmės ir masto reiškinys ir negalima neatsižvelgti į tai, kad turbūt neįmanoma jo suvaldyti turimais ištekliais ir žiniomis, ir dėl jo gali atsirasti nenuspėjamų medicinos, socialinio ir ekonominio pobūdžio kliūčių;

1.

su nerimu pažymi, kad nepaisant veiksmų, kurių imtasi Europos ir tarptautiniais lygmenimis, atsparumas antimikrobinėms medžiagoms nuolat didina grėsmę visuomenės sveikatai Europoje ir pasaulyje;

2.

ragina labiau suaktyvinti kovą su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms žmonėms skirtuose vaistuose, dėmesį skiriant šiems pagal svarbą išdėstytiems prioritetams:

3.

ragina Komisiją nedelsiant pasiūlyti kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms teisės aktų sistemą, skatinant atsakingo naudojimo iniciatyvas ir remiant tokių iniciatyvų ir informacijos apie jas skleidimą;

4.

dar kartą patvirtina, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant išvengti tolesnio atsparių mikroorganizmų daugėjimo arba net užtikrinti jų mažėjimą mažinant nereikalingą ir netinkamą antimikrobinių medžiagų naudojimą;

5.

pabrėžia, kad galutinis tikslas – užtikrinti, kad antimikrobinės medžiagos liktų veiksminga kovos su gyvūnų ir žmonių ligomis priemonė, stengiantis, kad antimikrobinės medžiagos būtų naudojamos griežtai pagal būtinybę;

6.

pažymi, kad Komisijos pranešime dėl 2001 m. Tarybos rekomendacijos įgyvendinimo (4) ir 2010 m. „Eurobarometro“ apžvalgoje nurodoma, kokių daugiausiai esama apdairaus antimikrobinių medžiagų vartojimo skatinimo trūkumų;

7.

pažymi, kad prieigos prie informacijos apie atsparumą antimikrobinėms medžiagoms ir poveikio piliečių vartojimo elgsenai lygis visoje Sąjungoje nėra vienodas, ypač atsižvelgiant į teisės aktų, reglamentuojančių tik receptinį antibiotikų naudojimą, vykdymą, nes 2008 m. duomenys parodė, kad įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi antibiotikų, parduotų be recepto, kiekis;

8.

pažymi, kad šiuo požiūriu esame pati silpniausioji grandis, todėl ypatingą dėmesį būtina atkreipti šalims, kuriose nustatytas aukštas atsparumo antimikrobinėms medžiagoms lygis;

9.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip gerokai sumažinti antibiotikų naudojimą ir nustatyti bei apibrėžti bendruosius apdairaus antimikrobinių medžiagų naudojimo principus ir geriausią patirtį, toliau tobulinant 2001 m. lapkričio 15 d. Tarybos rekomendaciją, ir užtikrinti, kad šie principai ir metodai būtų tinkamai įgyvendinami Europos Sąjungoje;

10.

pripažįsta, kad esama daug klaidingų įsitikinimų apie antibiotikus ir jų poveikį ir kad pagal Komisijos užsakymu atliktą apžvalgą 53 proc. Europos gyventojų tiki, kad antibiotikai sunaikina virusus, o 47 proc. tiki, kad šios medžiagos yra veiksmingos priemonės nuo peršalimo ir slogos (338 Specialusis „Eurobarometras” dėl antimikrobinio atsparumo, 2010 m. balandis);

11.

pripažįsta, jog dėl to, kad ligoniai nesilaiko receptų nurodymų, pavyzdžiui, neatsižvelgia į nustatytą gydymo laiką arba naudoja neteisingas rekomenduojamas dozes, smarkiai prisidedama prie atsparumo antimikrobinėms medžiagoms;

12.

ragina Komisiją išnagrinėti netinkamo antimikrobinių medžiagų naudojimo ir pardavimo (su receptu ir be jo) grandinę (nuo gydytojo (vaistininko) iki ligonio), ištirti visų dalyvių elgseną ir įgyvendinti išsamią ir ilgalaikę strategiją dėl visų šių dalyvių informuotumo;

13.

pabrėžia, kad užtikrinant apdairų antimikrobinių medžiagų naudojimą, atitinkami dalyviai privalo atkreipti dėmesį į dabartinių antibiotikų tinkamesnį naudojimą, atidžiai išnagrinėjant dozes, gydymo trukmę ir vaistų derinius;

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant užkirsti kelią infekcijų plitimui ir sumažinti antibiotikų poreikį, skatinti gerai plauti ir šluostyti rankas, ypač ligoninėse;

15.

todėl pritaria kasmetinei lapkričio 18 d. minimai Europos informavimo apie antibiotikus dienai, kuria siekiama informuoti visuomenę apie atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsmę visuomenės sveikatai ir paraginti valstybes nares naudojant įvairius veiklos būdus užtikrinti atsakingesnį antibiotikų naudojimą;

16.

pabrėžia, kokia svarbi gerai veikianti stebėsenos ir kontrolės sistema, siekiant surinkti patikimus ir palyginamus duomenis apie ligų sukėlėjų ir jų sukeltų infekcijų jautrumą antimikrobinėms medžiagoms, kad galima būtų analizuoti tendencijas, užtikrinti išankstinį perspėjimą ir atlikti plitimo stebėjimą nacionaliniu, regioniniu ir Bendrijos lygmenimis, ir renkant duomenis apie receptus ir antimikrobinių medžiagų naudojimą, kad būtų galima stebėti jų bendrą naudojimą;

17.

todėl pritaria Europos antimikrobinio atsparumo stebėjimo sistemos ir Europos antimikrobinių medžiagų vartojimo veterinariniais tikslais stebėsenos pradėtai veiklai, kurią dabar tęsia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), rinkdamas aukštos kokybės, palyginamus, ES masto duomenis apie atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, tuo pat metu pripažindamas, kad kai kuriose šalyse vis dar kyla daug sunkumų dėl duomenų prieigos ir jų kokybės; teigiamai vertina darbą, kuris pradėtas ėmus įgyvendinti Europos antimikrobinių medžiagų vartojimo stebėsenos projektą ir kurį dabar tęsia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), rinkdamas aukštos kokybės, palyginamus, ES masto duomenis apie atsparumą antimikrobinėms medžiagoms;

18.

pabrėžia diagnostikos svarbą kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir ragina daugiau investuoti šioje srityje, taip pat veiksmingiau ir geriau naudotis esamomis diagnozavimo priemonėmis;

19.

ragina Komisiją, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą ir kitas atitinkamas ES agentūras veikti drauge ir nedelsiant sukurti suvienodintą ir integruotą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir šių medžiagų naudojimo Europoje stebėsenos sistemą, įskaitant išankstinį įspėjimą apie naujus atsparumo mechanizmus ir padermes ir reagavimą į juos;

20.

pripažįsta, kad atotrūkis tarp atsparių mikroorganizmų sukeltų infekcijų dažnumo ir mokslinių tyrimų ir naujų antimikrobinių medžiagų vystymosi nuosmukio šiuo metu kelia grėsmę, kad visuomenės sveikatos sektorius grįš į laikus, kai dar nebuvo antibiotikų;

21.

mano, kad mokslinių tyrimų ir vystymosi mažėjimą lėmė rinkos žlugimas, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip reguliavimo ir kitokiomis priemonėmis sukurti arba pagerinti paskatas vaistų pramonei suaktyvinti investavimą į mokslinius tyrimus ir naujų antimikrobinių medžiagų ir jų galimų pakaitalų kūrimą;

22.

dar kartą primena, kad pagal ES mokslinių tyrimų pagrindų programas būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų naujų antimikrobinių medžiagų ir galimų jų pakaitalų srityje ir skatina ES lygmeniu bendradarbiauti vykdant mokslinius tyrimus, dėl kurių gali padidėti veiksmingumas;

23.

pažymi, kad greitos diagnostikos trūkumas lėmė antibiotikų perteklinį naudojimą ir vystymui skiriamų išlaidų didėjimą;

24.

pripažįsta būtinybę skatinti papildomas priemones, pavyzdžiui, veiksmingų vakcinų, siekiant užkirsti kelią infekcijoms, panaudojimą, kaip įtraukta į 2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadas dėl inovacinių paskatų veiksmingų antibiotikų srityje;

25.

ragina Komisiją užtikrinti, kad priemonės dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir visuomenės sveikatos sudarytų holistinio požiūrio dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms dalį, ir pripažinti, jog jos susijusios su priemonėmis, kuriomis kovojama su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veterinarijos paskirties vaistuose, gyvulių pašaruose ir pasėlių auginime, ypač kalbant apie kryžminio perdavimo riziką;

26.

ragina Komisiją išspręsti ES masto informacijos apie antibiotikų naudojimą veterinarijos paskirties vaistuose trūkumo problemą, surenkant iš visų valstybių narių aukštos kokybės, palyginamus ir konkrečius kiekvienos rūšies duomenis;

27.

pritaria pastangoms suvienodinti ir pagerinti naujų antibiotikų kontrolės įvertinimą;

28.

ragina Komisiją toliau remti Europos antimikrobinių medžiagų vartojimo veterinariniais tikslais stebėseną ir Europos atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėseną, renkant duomenis dėl antibiotikų naudojimo, nes tai galėtų tapti pagrindu būsimoms priemonėms, kuriomis būtų siekiama užtikrinti atsakingą naudojimą;

29.

ragina Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymų dėl profilaktinio antibiotikų naudojimo gyvulininkystėje;

30.

pabrėžia, kad gyvulių ir žuvivaisos sektoriuose būtina atkreipti dėmesį į ligų prevenciją laikantis tinkamos higienos, būsto ir gyvulininkystės reikalavimų, bei kreipti dėmesį į griežtas biologinio saugumo priemones, o ne vien tik profilaktiškai naudoti antibiotikus;

31.

ypač ragina sukurti tinkamus gyvulininkystės metodus, kuriais būtų mažinama atsparumo antimikrobinėms medžiagoms rizika; pabrėžia, kad šią praktiką ypač būtina taikyti jauniems gyvuliams, kuriuos suveža iš įvairių gyvulių augintojų ir tokiu būdu padidina užkrečiamų ligų grėsmę;

32.

pažymi, kad farmacijos produktų liekanos, kai jos nebuvo tinkamai pašalintos, atsiduria mūsų vandenyje ir tokiu būdu mes patiriame įvairių medžiagų, susijusiu su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, netyčinį poveikį; ragina Komisiją skatinti tęsti mokslinius tyrimus dėl ilgalaikio farmacijos produktų liekanų poveikio per vandenį ir dirvožemį;

33.

ragina kiek įmanoma labiau atskirti žmonėms skirtuose vaistuose naudojamas veikliąsias medžiagas ir poveikio mechanizmus nuo naudojamų veterinarijos vaistuose, tokiu būdu sumažinant atsparumo antibiotikams perdavimo iš gyvulių žmogui riziką, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai neturėtų nustatyti apribojimų jau naudojamiems veiksmingiems gydymo būdams;

34.

mano, kad paskutinės išeities antibiotikų, skirtų probleminiams žmogaus ligų sukėlėjams, naudojimas turi būti leistinas žemės ūkyje tik gavus leidimą ir kartu taikant atsparumo kontrolę, pageidautina individualiai;

35.

ragina Komisiją tarptautiniu mastu glaudžiai veikti kartu su Pasaulio Sveikatos Organizacija, Pasauline gyvūnų sveikatos organizacija ir kitomis atitinkamomis šalimis ir organizacijomis, siekiant efektyviau pasauliniu mastu spręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms klausimą; todėl pritaria ES ir JAV transatlantinės specialiosios paskirties grupės skubiems atsparumo antimikrobinėms medžiagoms klausimams spręsti sudarymui;

36.

ragina Komisiją užtikrinti, kad atitinkamoms strategijoms įgyvendinti būtų skirti pakankami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai;

37.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.