8.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 131/60

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnio 3 dalį, 23, 24 ir 33 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (CEDAW),

—

atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvencijos 5 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Europos socialinės chartijos (pataisytos) 7, 8, 16, 17, 27 ir 30 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „Geresnė darbo ir gyvenimo pusiausvyra: didesnė parama siekiant profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo“ (COM(2008)0635),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. spalio 3 d. ataskaitą „Barselonos tikslų, susijusių su ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugomis, įgyvendinimas“ (COM(2008)0638),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. Komisijos ataskaitą „Moterų ir vyrų lygybė (2010 m.)“ (COM(2009)0694),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją 2008/867/EB dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties,

—

atsižvelgdamas į Moterų ir vyrų lygybės paktą (2011–2020 m.),

—

atsižvelgdamas į ES kovos su socialine atskirtimi planą (angl. EU Platform against Social Exclusion),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 24 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo ataskaitą „Antrasis gyvenimo kokybės Europoje tyrimas. Šeimos gyvenimas ir darbas“,

—

atsižvelgdamas 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir skurdo Europos Sąjungoje (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų (3),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl 2006–2010 m. moterų ir vyrų lygybės gairių įgyvendinimo rezultatų vertinimo ir rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos (5),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.) (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. poziciją per pirmąjį svarstymą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (8),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7-0317/2011),

A.

kadangi dėl socialinių ir kultūrinių pokyčių, kuriems vykstant moterys įsitraukė į darbo rinką ir tapo ekonomiškai savarankiškesnės, šeimos, kuriose yra abu tėvai, modelis arba supratimas, kad motina tampama tik po to, kai susituokiama, ėmė nykti ir nesusituokusios motinos sudaro didelę gyventojų dalį visose išsivysčiusiose pramoninėse šalyse, ir kadangi vis daugiau moterų pačios nusprendžia tapti vienišomis motinomis;

B.

kadangi paauglių tėvystė pernelyg dažnai suvokiama kaip kelias į vienišą tėvystę, klaidingai vaizduojant, kas yra vieniši tėvai; kadangi žalingi ir neteisingi stereotipai griauna vienišų tėvų ir jų vaikų pasitikėjimą ir savigarbą;

C.

kadangi vienišų tėvų kategorija nesudaro vienalytės grupės, bet aprėpia labai įvairias šeimines, finansines ir socialines aplinkybes;

D.

kadangi vis dėlto tam tikrų grupių vienišų motinų gyvenimo sąlygos daro jas pažeidžiamas ir tai gali turėti padarinių jų vaikams;

E.

kadangi vienišos motinos tampa vis svarbesne asmenų grupe visose pažangiose ir pramoninėse šalyse dėl santuokos ar partnerystės nutraukimo, gyvenimo skyrium arba dėl to, kad jos niekada nebuvo ištekėjusios, ir kadangi būtina atsižvelgti į šią naują tikrovę pritaikant prie jos politikos sritis;

F.

kadangi valstybės narės atsakingos už tinkamų sąlygų vienišoms motinoms ir jų vaikams užtikrinimą;

G.

kadangi viešoji politika daugelyje valstybių narių dar nėra pritaikyta prie skirtingų šeimos modelių ir įvairios šeiminės padėties ir kadangi vieniši tėvai dažnai vis dar patenka į socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankią padėtį;

H.

kadangi daugelyje visuomenių pasirinkimas būti netekėjusia motina nelaikomas negarbingu arba smerktinu, kaip yra tose visuomenėse, kuriose dėl įvairių priežasčių vyrauja patriarchalinis modelis;

I.

kadangi moterys Europoje sudaro vienišų tėvų daugumą; kadangi 2001 m. vidutiniškai 85 proc. vienišų tėvų buvo moterys nuo 25 iki 64 m., t. y. 5 proc. visų moterų buvo vienišos motinos, ir kadangi tam tikrose valstybėse narėse vienišų motinų dalis siekia 6–7,5 proc. (Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Slovėnijoje), o kitose net 9 proc. (Estijoje, Latvijoje);

J.

kadangi Europos regionuose vienišų motinų vertinimas ir šios srities politika skiriasi, todėl susidaro geografinė nelygybė tarp šiaurės, kur stipresnės gerovės užtikrinimo sistemos, pietų, kur remiamas vadinamosios išplėstinės šeimos vaidmuo, ir rytų, kur mišriai taikomi abu minėti politikos modeliai;

K.

kadangi dėl viešosios politikos ir teisinio statuso skirtumų (išsiskyrusi, atskirai gyvenanti, netekėjusi arba našlė) vienišų motinų padėtis skirtinga ir, pagal tai, kurioje šalyje jos gyvena, joms skiriamos nevienodos pašalpos, įskaitant sveikatos priežiūros paslaugas joms pačioms ir jų vaikams;

L.

kadangi vienišos motinos dažnai nustoja gilinti savo mokslo žinias ir lavinti profesinius įgūdžius dėl riboto laiko ir išteklių, kuriuos jos skiria vaikams auginti, todėl joms taip pat kyla socialinės atskirties ir skurdo pavojus;

M.

kadangi moterų, ypač jaunų moterų, švietimas ir informavimas apie lytines ir reprodukcines teises yra svarbiausias veiksnys siekiant išvengti nepageidaujamo nėštumo;

N.

kadangi moterys, kurios prarado savo partnerius dėl smurto, įskaitant smurtą dėl lyties, terorizmą ir organizuotą nusikalstamumą, pažeidžiamesnės tuo atžvilgiu, kad joms gresia didesnė atskirtis nuo visuomenės, todėl joms reikia skirti ypatingą dėmesį skatinant jų reintegraciją į visuomenę ir teikiant patarimus, kaip toliau atlikti tėvų vaidmenį, kuris geriausiai atitinka vaiko interesus;

O.

kadangi Europos mastu veikiančios įvairios kompetentingos valdžios institucijos pradeda taikyti šioms kategorijoms skirtas paramos priemones ir programas;

P.

kadangi daugelis veiksnių turi įtakos tam, kaip vaikai vystosi nepilnose šeimose, kad daugumai vienišų tėvų užaugintų vaikų gerai sekasi gyvenime ir kad veiksniai, lemiantys, kaip vaikui seksis ateityje, yra daug sudėtingesni nei vaiką užauginusios šeimos tipas;

Q.

kadangi priimant sprendimus dėl šeimos politikos pirmenybė turėtų būti teikiama vaiko poreikių ir pagrindinių interesų tenkinimui ir užtikrinimui, kad vaikas vystytųsi ir klestėtų;

R.

kadangi darbo rinkoje dalyvauja 69 proc. vienišų motinų ir kadangi 2001 m. 18 proc. vienišų motinų dirbo ne visu etatu;

S.

kadangi darbas ne visą darbo laiką ir vienišų motinų nedarbas dažnai pasirenkami ne savo noru, o dėl šeiminių apribojimų;

T.

kadangi motinų, visų pirma vienišų motinų, užimtumo lygis didėja teikiant geras vaikų priežiūros paslaugas, tačiau jos turėtų būti derinamos ir su kitomis papildomomis priemonėmis, įskaitant gerai apmokamas nėštumo ir gimdymo atostogas ir lanksčias darbo sąlygas, nes tai skatina aktyvesnį dalyvavimą, taip pat prisideda prie motinos ir vaiko gerovės;

U.

kadangi vaikų turintys vyrai dirba daugiau nei jų neturintys vyrai, o moterų atveju susiklosto priešinga padėtis; kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, kuris ES yra vidutiniškai 18 proc., padidėja moterims tapus motinomis ir išlieka iki pensijos;

V.

kadangi nepilnos šeimos labiau pažeidžiamos skurdo ir skurdo plitimo rizikos požiūriu nei pilnos šeimos; kadangi naujausiais 2006 m. duomenimis, 32 proc. nepilnų šeimų ES-25 grėsė skurdo rizika, palyginti su 12 proc. vaikų turinčių porų;

W.

kadangi daugiau moterų nei vyrų kyla finansinio nestabilumo ir skurdo rizika dėl darbo rinkos sąlygų, įskaitant didesnį nedarbo lygį, mažesnius atlyginimus, darbą ne visą darbo laiką ir prastesnes darbo vietas, ir kadangi tai labiau veikia vienišas motinas, neturinčias pajamų;

X.

kadangi nepilnų šeimų vaikų skurdo rizikos lygis (19 proc.) yra didesnis už visuomenės skurdo rizikos lygį, o teikiant vaikų priežiūros paslaugas prisidedama prie skurdo, įskaitant vaikų skurdą, mažinimo ir socialinės integracijos didinimo;

Y.

kadangi darbo rinkoje daugiausia dalyvaujama ir galimybės daryti profesinę karjerą didžiausios nuo 25 iki 40 metų, kai vaikai dar maži ir jiems reikia daugiau laiko ir tėvų globos; kadangi trūksta kokybiškų ir prieinamų vaikų priežiūros įstaigų ir kadangi vaikų priežiūros centrų ir mokyklų darbo valandas dažnai sunku suderinti su darbo laiku, o tai dažnai svarbiausia kliūtis ir suvaržymas derinant profesinę karjerą ir šeimą;

Z.

kadangi vienišiems tėvams kyla du kartus daugiau problemų, palyginti su pilnomis šeimomis, nes jie neturi galimybės dalytis kasdieniais globos rūpesčiais ir atsakomybe;

AA.

kadangi kokybiškos ir prieinamos vaikų priežiūros paslaugos atlieka labai svarbų vaidmenį vienišų motinų ir jų vaikų, ypač 0–2 metų amžiaus, gyvenime; kadangi formalios 0-2 metų amžiaus vaikų priežiūros paslaugos sudaro 73 proc. Danijoje ir tik 2 proc. Čekijoje ar Lenkijoje ir kadangi tik keletas ES valstybių narių (Danija, Nyderlandai, Švedija, Belgija, Ispanija, Portugalija ir Jungtinė Karalystė) jau įgyvendino Barselonos tikslus (vaikų priežiūros paslaugos teikiamos 33 proc. vaikų iki 3 metų amžiaus);

AB.

kadangi visų moterų, įskaitant vienišas motinas, lūkesčiai turi būti susiję su dalyvavimu darbo rinkoje, kuris yra vienintelis būdas įveikti pažeidžiamumą ir išsivaduoti iš skurdo; kadangi valdžios institucijos turi dėti visas savo pastangas šiam tikslui pasiekti;

1.

ragina kreipti daugiau dėmesio į vienišų moterų padėtį; ragina valstybes nares vykdyti viešąją politiką, įskaitant švietimo politiką, priežiūros paslaugų teikimą, sveikatos apsaugos politiką, užimtumo politiką, socialinės apsaugos sistemas, būsto politiką, kad būtų tenkinami nepilnų šeimų poreikiai ir atsižvelgiama į jų tikrovę, visų pirma į tikrąją vienišų motinų šeimų padėtį;

2.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti visų organizacijų ir neformalių tinklų, kurie rūpinasi vienišomis motinomis, veiklą, ypač tose šalyse, kuriose neskiriama speciali parama nepilnoms šeimoms, arba ji nepakankama; ši parama neturėtų pakeisti valstybės socialinės paramos sistemų, skirtų vienišoms motinoms valstybėse narė apsaugoti, nes, turint mintyje geografinius ir kultūrinius valstybių narių skirtumus, susijusius su parama vienišoms motinoms, nėra vieno modelio, kuris tiktų visiems; ragina valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas įtraukti paramos atitinkamoms šeimoms programas;

3.

skatina veiklą, kurią vykdant siekiama padėti vienišoms motinoms; mano, kad šios veiklos tikslas turėtų būti vienišų motinų savarankiškumo ir nepriklausomybės didinimas, pasyvumo ir vienišumo jausmo silpninimas, socialinio sumanumo didinimas, jų gebėjimų auklėti vaikus tobulinimas ir geresnių galimybių gauti informacijos apie savo teises ir galimybes įsidarbinti suteikimas;

4.

ragina plėtoti lyčių lygybės strategijas, kurias įgyvendinant būtų gerinamas suvokimas apie lyčių lygybės ir skurdo ryšį, taip pat investuoti į projektus, kuriuose atsižvelgiama į nepilnų šeimų poreikius;

5.

ragina valstybes nares remti asociacijas, kurios padeda vienišoms motinoms, rengti mokymo kursus, kurie gali padėti vienišoms motinoms rasti darbą ir padidinti jų pasitikėjimą savimi; todėl ragina valstybes nares skatinti steigti šeimos centrus, kuriuose laikinai apsistojusios vienišos motinos būtų konsultuojamos ir lavinamos; skatina valstybių valdžios institucijas įgyvendinti konkrečias vienišų motinų mokymo programas, kuriomis siekiama įtraukti jas į darbo rinką, ir bendradarbiauti su asociacijomis, kurių veikla skirta šiam tikslui;

6.

ragina kurti interneto svetaines ir pokalbių forumus, tinklaraščius ir pagalbos telefonu linijas, specialiai skirtus vienišoms motinoms, siekiant sumažinti jų atskirtį ir sudaryti sąlygas keistis nuomonėmis ir geriausia patirtimi pagal poreikius, taip pat ragina sukurti pagalbos telefonu linijas ar nemokamus telefono numerius, kad vienišos motinos galėtų lengviau susisiekti su socialinėmis tarnybomis;

7.

ragina valstybes nares kurti bendrą politiką, grindžiamą keitimusi Europoje sukaupta geriausia patirtimi;

8.

ragina kurti paramos mechanizmus, įskaitant mokymo programas, kurių tikslas – paremti vienišas motinas teikiant patarimus apie tai, kaip geriausiu būdu atlikti sunkią vaikų auginimo nepilnoje šeimoje užduotį ir pasirūpinti, kad vaiko gyvenimo ritmas būtų darnus;

9.

ragina valstybes nares ir kompetentingas valstybių narių valdžios institucijas skatinti rengti tėvų mokymo programas, kurių tikslas – mokyti jaunus, ekonominių išteklių neturinčius vienišus tėvus ir paruošti juos geriau atlikti sunkų vaikų auginimo darbą;

10.

ragina valstybes nares stiprinti už lygybės klausimus atsakingų nacionalinių institucijų vaidmenį diskriminacinių veiksmų prieš vienišas motinas darbo vietoje atžvilgiu;

11.

rekomenduoja valstybėms narėms teikti paramą aprūpinant būstu ir suteikiant laikiną būstą, visų pirma vienišoms motinoms, kurios dėl savo amžiaus jau negali apsistoti globos namuose;

12.

primygtinai ragina Europos Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į vienišų motinų padėties skirtingose Europos šalyse specifiką ir teikti specialią paramą vienišoms motinoms, kurios priklauso pažeidžiamiausioms grupėms;

13.

pabrėžia, kad reikia sudaryti geresnes galimybes – finansuojant iš Europos socialinio fondo ir valstybių narių lėšomis – vienišoms motinoms pasinaudoti mokymais, profesiniu mokymu ir konkrečiai vienišoms motinoms (netekėjusioms, našlėms ar gyvenančioms skyriumi) skirtomis stipendijomis, taip pat ypač pabrėžia, kaip svarbu skatinti jaunas nėščias moteris nenustoti mokytis, nes taip jos galės įgyti kvalifikaciją ir padidins savo galimybes dirbti padoriomis sąlygomis, gauti gerai apmokamą darbą ir tapti finansiškai nepriklausomos, tai vienintelis užtikrintas būdas išvengti skurdo;

14.

ragina Europos Komisiją, rengiant tokias programas kaip PROGRESS ir EQUAL kitos daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiui, apsvarstyti informuotumo didinimo programas, kuriose aktyviau dalyvautų ekonominiu požiūriu pažeidžiamos socialinės grupės, pvz., vienišos motinos, ir skatinti jų įsitraukimą į šias programas,

15.

skatina valstybes nares nuodugniai išnagrinėti vienišų motinų nedarbo problemą ir imtis atitinkamų veiksmų jai išspręsti;

16.

pabrėžia poreikį, kai dirbama visą darbo dieną, teikti pakankamai aukštos kokybės vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugų už prieinamą kainą, suteikti vienišoms moterims pirmenybinę prieigą prie šių paslaugų ir daugiau galimybių gauti išsilavinimą ir susirasti darbą bei padidinti jų galimybes išlaikyti darbą; pritaria tam, kad būtų įsteigtos įmonių vaikų priežiūros įstaigos, kurių darbo laikas būtų lankstus; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti galimybę pasinaudoti vaikų priežiūros įstaigų paslaugomis siekiant sudaryti sąlygas gauti 50 proc. reikalingų vaikų priežiūros paslaugų 0–3 metų vaikams ir 100 proc. vaiko priežiūros paslaugų 3–6 metų vaikams;

17.

pabrėžia būtinybę valstybėms narėms įtvirtinti daugiau nuostatų, kurių tikslas – skatinti motinų užimtumą, nes tai veiksmingiausias būdas padidinti pajamas, taigi ir sumažinti vienišų motinų skurdo ar socialinės atskirties galimybę;

18.

pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti darbo politiką, kurią vykdant būtų skatinamas vienišų moterų įdarbinimas ir padedama išvengti nepagrįsto atleidimo;

19.

ragina valstybes nares teikti mokesčių lengvatas ir kitas finansines paskatas įmonėms, kurios samdo vienišus tėvus ir (arba) kuria, valdo ir teikia vaiko priežiūros paslaugas darbuotojams darbo vietoje;

20.

ragina valstybes nares dalytis geriausia patirtimi remiant nepilnas šeimas, ypač finansinės krizės, kuri dar labiau apsunkina vienišų tėvų padėtį, aplinkybėmis;

21.

ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su Europos lyčių lygybės institutu, išanalizuoti specifinius vienišų motinų poreikius ir apsvarstyti galimybę sukurti konkrečias priemones šiems klausimams spręsti, taip pat keistis geriausia patirtimi, kaip jas patobulinti;

22.

ragina valstybes nares imtis veiksmų ir įgyvendinti priemones, kurios padėtų vienišoms motinoms išvengti nuolatinės skurdo bei socialinės atskirties rizikos;

23.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad vienišos motinos pasinaudotų parama būstu ir kad jos pirmenybine tvarka būtų įtrauktos į laukiančiųjų išsinuomoti būstą sąrašus;

24.

ragina valstybes nares užtikrinti vienodas sąlygas ir palaikyti aukštą visų vaikų gyvenimo lygį, nepaisant jų tėvų šeiminės padėties ar šeimos sudėties, skiriant vienodas išmokas, kad skurdas nebūtų paveldimas;

25.

prašo valstybių narių sukurti priemones, kurias įgyvendinant būtų panaikinta vienišų motinų ir jų vaikų diskriminacija, taigi palankiai vertina programas, pagal kurias teikiama valstybės pagalba ir stipendijos tokių motinų vaikams;

26.

ragina valstybes nares pagal savo nacionalinę teisę parengti politiką, skirtą nepilnoms šeimoms finansiškai remti, pvz., pašalpas vienišiems tėvams, mokesčių lengvatas nepilnoms šeimoms ar kitas finansines lengvatas vienišiems tėvams pagal atitinkamus nacionalinius įstatymus, taip pat pagalbą vienišų globėjų mokymui;

27.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad globos teisės neturintys tėvai reguliariai mokėtų vaikui išlaikyti skirtus alimentus;

28.

ragina valstybes nares atsižvelgti į lyčių aspektą ir ypač į vienišų motinų padėtį įgyvendinant pensijų sistemos reformą;

29.

pabrėžia, kad valstybės narės ir viešosios ir privačiosios organizacijos turėtų teikti pirmenybę šeimos ir profesinės veiklos derinimui ir sudaryti šeimoms palankias darbo sąlygas, kaip antai: lanksčios darbo valandos, nuotolinis darbas ir vaikų priežiūros įstaigų, lopšelių ir kt. plėtra;

30.

pabrėžia, kad norint palengvinti vienišoms motinoms darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą būtinas aktyvesnis tėvų dalyvavimas; šiuo klausimu pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse nesama bendros vaikų priežiūros;

31.

ragina, kad pagal lygių galimybių principą visos priemonės ir veiksmai, kurių imamasi vienišoms motinoms remti, būtų taikomi ir vienišiems tėvams;

32.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares ES mastu rinkti palyginamus įvairių šio reiškinio atmainų duomenis, siekiant palyginti socialinės paramos srities teisės aktus ir sistemas;

33.

kadangi visuomenė turėtų pripažinti asmenį, kuris skiria laiko ir savo gebėjimus tam, kad rūpintųsi vaikais ir juos auklėtų, ar tam, kad globotų vyresnio amžiaus asmenis, ir kadangi šį pripažinimą būtų galima užtikrinti suteikiant šiam asmeniui tinkamas teises, ypač susijusias su socialine apsauga ir pensija;

34.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.