8.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 131/35

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21, 45 ir 47 straipsnius ir į Pagrindinių teisių chartijos 15, 21, 29, 34 ir 45 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 151 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (1),

—

atsižvelgdamas į 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyvą Nr. 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas (2),

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos nustatytus pagrindinius darbo standartus,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (3),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (4), į 2008 m. ataskaitą dėl Direktyvos 2004/38/EB taikymo (COM(2008)0840) ir į 2007 m. lapkričio mėn. ir 2009 m. balandžio mėn. Tarybos rezoliucijas dėl Direktyvos 2004/38/EB,

—

atsižvelgdamas į paskesnį Komisijos dokumentą dėl geresnio Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatų perkėlimo ir taikymo gairių (COM(2009)0313),

—

atsižvelgdamas į preliminaraus pranešimo projektą „Lyginamasis Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo tyrimas“, kurio paprašė Teisės reikalų komitetas ir kurį pateikė Europos piliečių veiksmų tarnyba (angl. ECAS),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl geresnio Direktyvos 2004/38/EB nuostatų perkėlimo ir taikymo gairių, taip pat į jos ketinimus paskelbti supaprastintas ES piliečiams skirtas gaires ir kuo geriau išnaudoti interneto teikiamas galimybes,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (5),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Judumas – priemonė kurti daugiau ir geresnių darbo vietų. 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų planas“ (COM(2007)0773),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatą „Laisvas darbuotojų judėjimo poveikis plečiantis ES“ (COM(2008)0765),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms. Darbo rinkos ir gebėjimų poreikių numatymas ir derinimas“ (COM(2008)0868),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 13 d. Komisijos komunikatą „Užtikrintas laisvas darbuotojų judėjimas. Teisės ir pagrindiniai pokyčiai“ (COM(2010)0373),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ “ (COM(2011)0206), kuriame darbuotojų judumas yra viena iš dvylikos pagrindinių priemonių,

—

atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“, ypač į jos pavyzdines iniciatyvas „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ ir „Judus jaunimas“,

—

atsižvelgdamas į Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. išvadas „Laisvas asmenų judėjimas. Teisės laisvai judėti pažeidimai ir piktnaudžiavimo ja atvejai“,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos 2009 m. kovo 9 d. išvadas dėl darbo jėgos profesinio ir geografinio judumo ir laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje,

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl su Sąjungos pilietybe susijusių problemų ir perspektyvų (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų plano (7),

—

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl vis dar esančių kliūčių judumui vidaus darbo rinkoje nustatymo (8),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0258/2011),

A.

kadangi gyvenimas ir darbas kitoje valstybėje narėje yra viena iš pagrindinių ES laisvių, kad ir kokia bebūtų asmens etninė kilmė, ir sutartimis pripažinta esminė ES pilietybės sudėtinė dalis, vis dėlto iš statistinių duomenų matyti, kad vis dar pernelyg mažai žmonių naudojasi šia teise, nors ir imamasi konkrečių iniciatyvų darbuotojų judumui remti,

B.

kadangi ES darbuotojų judumas turėtų būti skatinamas visoje Europos Sąjungoje siekiant patenkinti užimtumo poreikius,

C.

kadangi ES darbuotojai ieškodami darbo priimančiojoje valstybėje narėje gali patirti sunkumų ir problemų,

D.

kadangi teisė gyventi ir dirbti kitoje Europos Sąjungoje valstybėje yra viena iš pagrindinių ES laisvių ir Sutartimis pripažinta esminė ES pilietybės sudėtinė dalis, vis dėlto pagal statistinius duomenis matyti, kad nepaisant konkrečių iniciatyvų, kurių imtasi darbuotojų judumui remti, vis dar pernelyg mažai žmonių naudojasi šia teise,

E.

kadangi esamas darbuotojų judumo lygis nepakankamas, kad būtų galima padidinti Europos Sąjungos darbo rinkos veiksmingumą; kadangi tik 2,3 proc. ES gyventojų gyvena kitoje valstybėje narėje nei ta, kurios piliečiai jie yra, tačiau 17 proc. jų ketina ateityje pasinaudoti asmens judėjimo laisve, o 48 proc. svarstytų galimybę ieškoti darbo kitoje šalyje ar regione, jei būtų atleisti iš darbo,

F.

kadangi laisvas darbuotojų judėjimas yra teigiamas socialinis ir ekonominis pavyzdys ir ES, ir valstybėms narėms, nes tai svarbus ES integracijos, ekonomikos plėtros, socialinės sanglaudos, asmeninio tobulėjimo profesinėje srityje, kovos su išankstinėmis nuostatomis, rasizmu ir ksenofobija etapas ir gali padėti panaikinti neigiamą ekonomikos krizės poveikį ir geriau pasirengti spręsti visuotinių pokyčių keliamus iššūkius įtraukiant į dialogą visas sprendimus priimančias suinteresuotąsias šalis ir pilietinę visuomenę,

G.

kadangi darbuotojų judumo skatinimas labai padeda siekti strategijoje „Europa 2020“ nustatytų užimtumo srities tikslų; ragina Komisiją į pavyzdines iniciatyvas įtraukti darbo jėgos judumo aspektą, o valstybes nares – rengiant savo nacionalines strategijas ir reformų programas įtraukti darbo jėgos ir geografinio judumo aspektus,

H.

kadangi nepakankamai lankstūs darbo teisės aktai stabdo darbo jėgos judumą Europoje,

I.

kadangi pagal 2008 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatą judūs darbuotojai iš valstybių, įstojusių į ES 2004 ir 2007 m., daro teigiamą poveikį tokius darbuotojus priėmusių valstybių narių ekonomikai,

J.

kadangi dėl pastaruoju metu vykstančios mūsų visuomenės raidos, kuriai įtaką daro pramonės pokyčiai, globalizacija, nauji darbo modeliai, demografiniai pokyčiai ir transporto priemonių vystymasis, reikia užtikrinti didesnį darbuotojų judumą,

K.

kadangi valstybės narės, kurios nebuvo pateikusios paraiškų dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su laisvu darbuotojų, kilusių iš valstybių narių, įstojusių į ES 2004 ir 2007 m., judėjimu, nepranešė apie jokius neigiamus padarinius, tačiau ne viena valstybė narė nusprendė toliau taikyti savo darbo rinkos apribojimus Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams,

L.

kadangi, nepaisant ES teisės aktų ir programų, skirtų laisvam darbuotojų judėjimui skatinti, vis dar yra kliūčių, trukdančių visapusiškai naudotis šia pagrindine laisve (pvz., socialinės, kalbinės, kultūrinės, teisinės ir administracinės kliūtys, nepakankamos, neatitinkančios darbuotojų migrantų poreikių grįžimo politikos priemonės, nepakankamas judumo patirties pripažinimas, sunkumai, susiję su sutuoktinių ar partnerių įsidarbinimu, ilgas diplomų ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas),

M.

kadangi per ekonomikos krizę profesinis ir geografinis darbuotojų judumas, derinant darbo pasiūlą ir paklausą, gali padėti sumažinti nedarbą, suteikti daugiau galimybių steigti darbo vietas, padėti pritaikyti ekonomiką, visuomenę ir demografiją prie struktūrinių pokyčių ir skatinti ekonomikos augimą bei ES konkurencingumą, taigi mano, kad dabartinė profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarka labai trukdo darbuotojų judumui Europos Sąjungoje,

N.

kadangi šios kliūtys ir suvaržymai pažeidžia pagrindinę darbuotojų teisę, dėl jų sunkiau vyksta ES ekonomikos atsigavimo procesas, jie gali sukelti žalingų padarinių, pvz., gali daugėti nelegalaus darbo, plisti šešėlinė ekonomika ir darbuotojų išnaudojimas,

O.

kadangi pagal Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį diskriminacija dėl seksualinės orientacijos draudžiama,

P.

kadangi dabartinė ekonomikos krizė neigiamai paveikė judumą ir labiausiai pakenkė laikinai ir ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams, o moterys buvo viena iš labiausiai paveiktų asmenų grupių,

Q.

kadangi galima pastebėti, kad ES judumo srityje yra didelių su lytimis susijusių skirtumų (pranešama, kad vyrai išsikelia dėl darbo arba keisdami darbą daug dažniau negu moterys, atitinkamai 44 proc. ir 27 proc. (9)); kadangi judumo reiškinį reikia stebėti geriau, remiantis pagal lytis suskirstytais duomenimis,

1.

pažymi, kad Komisijos ataskaitoje COM(2008)0840 pranešama apie nuolatinius valstybių narių daromus Direktyvos 2004/38/EB įgyvendinimo pažeidimus, turinčius įtakos darbuotojų teisei laisvai judėti, be to, dėl šios padėties pateikta daug atskirų skundų, peticijų ir daugiau kaip 40 Parlamento klausimų, o Komisija šiuo klausimu pradėjo penkias pažeidimo tyrimo procedūras dėl netinkamo direktyvos taikymo;

2.

teigiamai vertina Komisijos komunikatą COM(2010)0373, kuriame aprašoma ir paaiškinama esama padėtis, susijusi su laisvu darbuotojų judėjimu, tačiau apgailestauja dėl konkrečių priemonių ar siūlymų judumo problemoms spręsti stokos;

3.

džiaugiasi iniciatyvomis, kurių ėmėsi Komisija, pvz., projektu „Moterų judumo skatinimo mechanizmas“ (WO.M.EN Mobility Enhancement Mechanism), ir ragina išplėsti bei pagerinti projektų, kuriais siekiama padidinti moterų darbuotojų judumą, taikymo sritį;

4.

ragina Komisiją toliau skatinti darbo jėgos judumą ir pateikti ilgalaikę, visapusę, daugiadalykę judumo strategiją, skirtą visoms esamoms teisinėms, administracinėms ir praktinėms laisvo darbuotojų judėjimo kliūtims panaikinti; reikalauja nuoseklios, veiksmingos ir skaidrios politikos, kurią vykdant būtų reaguojama į darbo rinkos ir ekonomikos tendencijas;

5.

ragina Komisiją skatinti darbo jėgos judumą planuojant ir remiant tolesnes strategijas, kuriomis būtų siekiama teikti paprastesnę informaciją apie darbuotojų migrantų teises ir judumo teikiamą naudą visam vystymosi procesui ir ES bei jos valstybių narių ekonomikai; pažymi, kad darbuotojų, jų šeimos narių ir suinteresuotųjų šalių informuotumo apie jų teises, galimybes ir esamas priemones, susijusias su laisvu judėjimu, didinimas yra svarbiausias veiksmingo ES teisės aktų įgyvendinimo veiksnys;

6.

mano, kad veiksmingai skatinti judumą galima tik iš esmės pagerinus valstybių narių solidarumą ir bendrą jų atsakomybę ir parengus aiškų reguliavimo pagrindą, kuriuo būtų reglamentuojama teisėta migracija;

7.

ragina valstybes nares panaikinti darbuotojų judumo kliūtis ir pasiūlyti asmenims (kurių dauguma yra moterys), kurie vyksta kartu su sutuoktiniais ar partneriais į kitą valstybę narę, tinkamas paslaugas, pvz., kalbų kursus ir profesinio mokymo kursus, kad jie galėtų lengviau integruotis į naują socialinę bei kultūrinę aplinką;

8.

vis dėlto pažymi, kad judumas ir toliau turėtų būti savanoriškas; pabrėžia, kad ES lygmeniu reikėtų veiksmingiau švelninti neigiamą šalutinį padidėjusio judumo poveikį, dėl kurio „nuteka protai“ ir išvyksta jaunimas, taip pat neigiamą poveikį šeimos gyvenimui ir vaikams, kai vienas iš tėvų arba abu tėvai dirba užsienyje;

9.

ragina valstybes nares sukurti bendradarbiavimo mechanizmus, kurie padėtų šeimoms ir ypač vaikams išvengti dėl išsiskyrimo su tėvais ir juos skiriančio atstumo patiriamo gniuždančio poveikio;

10.

atsižvelgdamas į sutarčių nuostatas ir į galiojančius teisės aktus, primena, kad valstybės narės privalo supaprastinti administracines procedūras, susijusias su darbuotojų laisvo judėjimo teise, kad tinkamai įgyvendintų šią teisę ir būtų išvengta nepateisinamų, nereikalingų ar sudėtingų administracinių procedūrų, suvaržančių galimybę ja pasinaudoti;

11.

ragina Komisiją skatinti racionalizuoti administracinę veiklą ir administracinį bendradarbiavimą siekiant užtikrinti nacionalinių valdžios institucijų sąveiką;

12.

ragina valstybes nares kurti veiksmingesnius darbuotojų migrantų ir atitinkamų valstybės tarnybų ryšių kanalus, kad darbuotojai galėtų nevaržomai gauti informaciją apie savo teises ir pareigas;

13.

pabrėžia, kad darbuotojų teises galima geriau užtikrinti tuomet, jei ES migrantai priimančiojoje valstybėje narėje dirba legalų mokamą darbą;

14.

pabrėžia, kad darbuotojas moteris, išvykstančias į kitą šalį dirbti su vaikų ar vyresnio amžiaus žmonių priežiūra susijusį darbą, pvz., auklės ar slaugytojos darbą, dažniausiai įdarbina privatūs subjektai, kaip antai šeimos ar šeimos nariai, taigi tokios darbuotojos dirba be darbo sutarties ar nelegaliai ir negali naudotis pagal socialinio draudimo, sveikatos priežiūros ir kitas sistemas joms priklausančiomis teisėmis bei gauti išmokas;

15.

reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo dabartinių direktyvų (ypač Direktyvos 2004/38/EB), susijusių su laisvu darbuotojų judėjimu, perkėlimo ir taikymo darbuotojų migrantų šeimos nariams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, atsižvelgiant į jų teisę atvykti ir apsigyventi šalyje, ir dėl sudėtingų administracinių procedūrų ir papildomų apsigyvenimo dokumentų (darbo leidimų, pakankamų apsigyvenimo sąlygų įrodymų), nesuderinamų su Direktyva 2004/38/EB;

16.

ragina Komisiją visiškai išnaudoti savo išskirtines, pagal sutartis įtvirtintas teises, ir vykdyti nuolatinę ir visapusišką Direktyvos 2004/38/EB įgyvendinimo stebėseną, taip pat, jei reikia, naudotis savo teise inicijuoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš įsipareigojimų nevykdančias valstybes nares;

17.

ragina valstybes nares persvarstyti savo pereinamojo laikotarpio nuostatas, kuriomis reglamentuojama galimybė patekti į šių šalių darbo rinkas, nes tai ilgainiui gali turėti neigiamą poveikį pagrindinėms vertybėms ir laisvėms, įtvirtintoms ES sutartyse, tokioms kaip judėjimo laisvė, nediskriminavimas ir solidarumas bei lygios teisės; palankiai vertina neseniai kai kurių valstybių narių priimtą sprendimą visiškai atverti savo darbo rinkas kai kurioms valstybėms narėms, įstojusioms į ES 2004 m., ir nepritaria kitų valstybių narių siūlomiems teisės aktams, kuriais ketinama nepaisyti darbuotojų iš valstybių narių, įstojusių į ES 2004 m. ir 2007 m., teisių; ragina Komisiją ištirti, ar tokia politika nepažeidžia ES teisės;

18.

ragina Komisiją stiprinti dabartinį teisinį profesinės kvalifikacijos pripažinimo pagrindą, kuris nustatytas Direktyvoje 2005/36/EB;

19.

ragina Komisiją persvarstyti 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (10), siekiant atsižvelgti į šioje Europos Parlamento rezoliucijoje pateiktus pasiūlymus;

20.

ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės taikytų Briuselio I reglamentą (Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo; pabrėžia Briuselio I reglamento svarbą skiriant sankcijas ir baudas už darbuotojų išnaudojimą;

21.

ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės įgyvendintų Direktyvą 2004/38/EB be jokios diskriminacijos, įskaitant diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos; primena Komisijai ankstesnius raginimus užtikrinti judėjimo laisvę visiems ES piliečiams ir jų šeimos nariams, nepaisant jų seksualinės orientacijos;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų laisvo judėjimo teisės negalima atsieti nuo kitų ES teisių ir pagrindinių principų ir kad taikant Europos socialinio modelio ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas teises, kurios išdėstytos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, bus sudaryta galimybė kurti tinkamas darbo vietas, užtikrinti atitinkamas darbo sąlygas, įskaitant apsaugą ir saugą darbe, teises į socialinę apsaugą, vienodą požiūrį, galimybę suderinti šeiminį gyvenimą ir darbą bei laisvę teikti paslaugas; pabrėžia, kad teisė balsuoti vietos, regionų ir Europos rinkimuose yra esminė šių teisių dalis ir ragina geriau ją taikyti; pažymi, kad gali būti prarandama teisė balsuoti nacionaliniuose rinkimuose kilmės valstybėje narėje, ir mano, kad šį klausimą reikėtų išnagrinėti;

23.

ragina Komisiją parengti suvestinę ir joje išvardyti kliūtis, kurių kyla Europos Sąjungos darbuotojams, norintiems pasinaudoti savo teise laisvai judėti, ir nurodyti, kaip valstybės narės stengiasi jas įveikti, kad būtų galima įvertinti, ar su šiomis kliūtimis kovojama iš esmės ir veiksmingai;

24.

ragina Komisiją kruopščiai įvertinti dabartinę valstybių narių ekonomikos padėtį darbo rinkos požiūriu; ragina valstybes nares geriau derinti migracijos politikos klausimus atsižvelgiant į darbo jėgos aspektus, siekiant spręsti darbo jėgos trūkumo klausimus ir skatinti vidaus gamybą;

25.

džiaugiasi, kad Komisija susiejo darbuotojų judumą ir strategiją „Europa 2020“, ir mano, kad tai itin svarbu siekiant kurti ilgalaikes ir tvarias darbo vietas ir taip didinti gerovę ES;

26.

pabrėžia, kad svarbu, jog vienodas požiūris į darbuotojus kartu su tinkama darbo teisių apsauga atitiktų atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse nustatytas galiojančias taisykles; mano, kad vienodo užmokesčio už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje principas kartu su lyčių lygybės principu turėtų būti taikomas visoje ES, siekiant užkirsti kelią atlyginimų ir socialiniam dempingui; pabrėžia, kad teisės gali būti naudingos visiems, jei jos bus tinkamai taikomos ir deramai jomis naudojamasi; todėl prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad laisvu judėjimu niekada nebūtų naudojamasi siekiant su nelygybe, atlyginimų ir socialiniu dempingu susijusių tikslų;

27.

mano, kad ES ir valstybių narių teisės aktai turėtų būti geriau suderinti, kad neliktų kliūčių taikyti laisvo darbuotojų judėjimo teisę ir ja naudotis;

28.

ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgiant į subsidiarumo principą užtikrinti tinkamą esamų teisės aktų dėl nediskriminavimo taikymą, imtis praktinių priemonių, skirtų vienodo požiūrio į judžius darbuotojus principui įgyvendinti, ir kovoti su išankstinėmis nuostatomis, rasizmu ir ksenofobija;

29.

ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti ES politiką, kuri padėtų kovoti su tiesiogine ir netiesiogine diskriminacija, ES darbuotojų migrantų eksploatavimu Europos Sąjungoje ir jų teisių pažeidimais dėl nepakankamo kalbų mokėjimo ir priimančiosios valstybės narės įstatymų, susijusių su jų įdarbinimu, nežinojimo;

30.

ragina valstybes nares padidinti darbo rinkos priežiūros institucijų dėmesį judžių darbuotojų darbo teisių apsaugai, ypač gerinant jų švietimą ir didinant informuotumą darbo teisės srityje;

31.

mano, kad prieš priimant valstybių narių socialinio draudimo, sveikatos apsaugos sistemos ir mokesčių srities teisės aktų pakeitimus būtina tirti, kokį poveikį jie darys laisvam darbuotojų judėjimui; taigi ragina įpareigoti atlikti sienos kirtimo poveikio vertinimą, kuris padėtų gauti išsamios informacijos apie laisvam darbuotojų judėjimui trukdančias kliūtis;

32.

pažymi, kad padidėjus tarpvalstybiniam judumui taip pat reikia užtikrinti aktyvų socialinių partnerių dalyvavimą, kad atitinkamiems darbuotojams, ypač laikinai dirbantiems užsienyje, būtų galima teikti tinkamą ir veiksmingą informaciją apie jų socialines ir darbo teises bei užtikrinti su jomis susijusią paramą ir jų apsaugą;

33.

mano, kad norint veiksmingai įgyvendinti visas politikos priemones, susijusias su laisvu darbuotojų judėjimu, būtina koordinuoti veiksmus, ypač vidaus rinkos sukūrimo, socialinio saugumo sistemų koordinavimo, papildomų pensijų išmokų, darbuotojų apsaugos, tarpvalstybinės sveikatos apsaugos, švietimo ir profesinio mokymo, mokesčių (pvz., kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo) ir nediskriminavimo srityse;

34.

pabrėžia, kad darbo apribojimai trukdo veikti vidaus rinkai ir kad ekonomikos krizė parodė, jog būtina skatinti laisvą darbuotojų judėjimą;

35.

kartoja, kad valstybės narės, norėdamos išvengti prieštaravimų ES vidaus rinkoje, įdarbindamos asmenis privalo teikti pirmenybę Europos Sąjungos piliečiams ir gali teikti pirmenybę trečiųjų šalių piliečiams, kurie kreipiasi dėl itin aukštos kvalifikacijos darbo, kaip nustatyta 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvoje 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (11); pabrėžia, jog svarbu atmesti paraiškas gauti ES mėlynąją kortelę dirbti tokiuose darbo rinkos sektoriuose, kuriuose taikant pereinamojo laikotarpio taisykles ribojamos darbuotojų iš kitų valstybių narių galimybės įsidarbinti;

36.

ragina geriau koordinuoti Europos ir nacionalinių valdžios institucijų veiklą, kad būtų galima geriau informuoti piliečius, teikti jiems pagalbą ir stebėti, kaip laisvo darbuotojų judėjimo teisė taikoma praktiškai ir kaip asmenys ja naudojasi, siekiant sparčiau įgyvendinti darbo jėgos judumo sumanymą;

37.

laikosi požiūrio, kad tinkamos socialinės apsaugos sistemos labai prisideda prie darbuotojų geografinio ir profesinio judumo, o judžių darbuotojų socialinė įtrauktis ir grįžusių darbuotojų socialinė reintegracija privalo būti darbo jėgos judumo politikos dalis; pabrėžia, kad šiuo tikslu būtina pripažinti jau įgytas teises ir skatinti supratimą, kad valstybių narių sistemos skiriasi;

38.

ragina valstybes nares spręsti fiktyviai savarankiškai dirbančių judžių darbuotojų klausimą; pabrėžia, kad šiems darbuotojams būtina suteikti galimybę naudotis savo teisėmis ir būti apsaugotiems;

39.

ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su ksenofobija, nukeipta prieš visus ES darbuotojus, sukuriant integracijos ir informavimo priemones, ir judžius darbuotojus priimančiose ES valstybėse narėse skatinti supratimą, kultūrinę įvairovę bei pagarbą;

40.

pabrėžia, kad norint veiksmingai vykdyti darbuotojų laisvą judėjimą, reikia koordinuotų Europos ir nacionalinių valdžios institucijų veiksmų, siekiant palengvinti ir supaprastinti administracines procedūras, susijusias su klausimais, netiesiogiai susijusiais su šia teise, pvz., transporto priemonių registracijos ir prieigos prie medicininių įrašų užtikrinimo, išsamios duomenų bazės apie esamą sveikatos priežiūros darbuotojų kompetenciją sukūrimo, dvigubo apmokestinimo išvengimo, aiškių kompensavimo už suteiktas medicinos paslaugas taisyklių ir kt. klausimais;

41.

mano, kad galimybė darbuotojams migrantams persikelti savo socialinės apsaugos teises yra esminė priemonė, padedanti iš tiesų užtikrinti naudojimąsi įgytomis prerogatyvomis;

42.

mano, kad mažosios ir vidutinės įmonės, sukurdamos daugiausia darbo vietų, gali paskatinti ekonomikos atsigavimą ir jos plėtrą; taigi dar kartą pažymi, kad reikia, jog ES įsipareigotų remti ir plėtoti mažas ir vidutines įmones (pvz., pagal mikrofinansų priemonę „Progress“), ypač taikydama su aktyviu užimtumu susijusias politikos priemones ir vykdydama profesinio švietimo ir mokymo programas;

43.

ragina pasienio regionus apsvarstyti galimybę sudaryti susitarimus, skirtus tarpvalstybiniam darbo jėgos judumui skatinti, kad šie regionai gautų abipusės naudos;

44.

ragina valstybes nares panaikinti esamas pereinamojo laikotarpio kliūtis, taikomas 2007 m. į ES įstojusių valstybių narių darbuotojų laisvam judėjimui; laikosi nuomonės, kad nustatant šias kliūtis taikomi dvejopi standartai, jos nenaudingos ir taip diskriminuojami Europos piliečiai, todėl ragina visiems Europos Sąjungos piliečiams taikyti pirmumo įdarbinant nuostatą;

45.

laikosi nuomonės, kad darbuotojų judumas Europos Sąjungoje yra būtinas siekiant atgaivinti ekonomiką ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus; taigi primygtinai ragina tas valstybes nares, kurios vis dar taiko darbo rinkos apribojimus Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams, panaikinti juos iki 2011 m. pabaigos pagal Stojimo sutartyje nustatyto terminą;

46.

ragina kompetentingas nacionalines institucijas glaudžiau ir veiksmingiau bendradarbiauti tikrinant darbo sutarčių atitiktį nacionaliniams ir ES teisės aktams; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog pažeidimų atvejais valstybės narės viena kitai teiktų pagalbą ir keistųsi informacija; prašo Komisijos prižiūrėti šį procesą;

47.

ragina valdžios institucijas ir visas suinteresuotąsias šalis daryti viską ir stengtis geriau informuoti darbuotojus apie jų teises bei plačiau naudoti įvairias priemones (darbo teisės aktus, kolektyvines sutartis, elgesio kodeksus, socialinės apsaugos nuostatas), kuriomis reglamentuojami darbo santykiai ir darbo bei gyvenimo sąlygos;

48.

apgailestauja, kad ES sumažėjo darbo kontrolė; pabrėžia, kad veiksminga kontrolė yra esminis aspektas siekiant užtikrinti vienodą požiūrį ir vienodas sąlygas; ragina valstybes nares didinti darbo kontrolę ir užtikrinti, kad darbo inspekcijos įstaigos turėtų pakankamai išteklių; ragina Komisiją tobulinti darbo inspekcijos įstaigų bendradarbiavimą ir koordinavimą;

49.

mano, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, jog ES judžių darbuotojų vaikai nepatirtų sunkumų, susijusių su jų tautybe ar pilietybe, kurių gali kilti jų tėvams nutarus dirbti svetur, ir kad reikėtų deramai ištirti konkrečius judžių darbuotojų vaikų poreikius siekiant užtikrinti veiksmingas politines priemones;

50.

pabrėžia, kad valstybės narės turėtų pagerinti vaikų, kurių tėvai išvyko dirbti ir juos paliko, padėtį, kad padėtų jiems normaliai vystytis, įgyti išsilavinimą ir gyventi deramą socialinį gyvenimą;

51.

reiškia susirūpinimą dėl didėjančio priverstinio darbo ES masto, kuris kai kuriose srityse glaudžiai susijęs su organizuotu nusikalstamumu; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad priverstinis darbas taptų svarbiausiu Europos policijos biuro ir Europos teisminio bendradarbiavimo padalinio darbo prioritetu; ragina valstybes nares daugiau stengtis kartu kontroliuoti priverstinį darbą, už jį traukti baudžiamojon atsakomybėm ir skirti sankcijas, be to, užtikrinti, kad už priverstinį darbą būtų taikomos baudžiamosios sankcijos; pabrėžia, kad būtina numatyti priemones nukentėjusiųjų nuo priverstinio darbo apsaugai užtikrinti;

52.

ragina Komisiją ištirti, kokie yra teigiami ir neigiami laisvo darbuotojų judėjimo rezultatai ir koks jų poveikis priimančiosioms šalims, kilmės šalims ir visai Europos Sąjungai socialinės, ekonominės ir geografinės sanglaudos požiūriu, ir juos paskelbti atkreipiant dėmesį į šias pasekmes: ekonominius nuostolius, didėjantį nelegalų darbą ir išnaudojamojo darbo sąlygas, kurių atsiranda dėl to, kad įdiegus pereinamojo laikotarpio priemones susiklostė neaiški teisinė padėtis, ES piliečių žinių apie savo teises trūkumą ir valstybių narių delsimo imtis veiksmų, skirtų iš 2004 ir 2007 m. įstojusių valstybių narių kilusiems darbuotojams integruoti, pasekmes; ragina Komisiją ir valstybes nares vengti bet kuriai valstybei narei ar būsimai šaliai kandidatei taikyti pereinamojo laikotarpio priemones, kuriomis galėtų būti ribojamas laisvas asmenų judėjimas, nes tai daro neigiamą poveikį ES darbo rinkos konkurencingumui;

53.

ragina Komisiją toliau vykdyti savo iniciatyvas, kurių tikslas – skatinti jaunimo geografinį judumą pasitelkiant judumo mokymosi tikslais sistemas, ir tam naudoti visas šios srities programas;

54.

pritaria Komisijos planui rengti reguliarų, sistemingą ES darbo rinkų ilgalaikės pasiūlos ir paklausos iki 2020 m. vertinimą pagal sektorius, profesijas, kvalifikacijos lygį ir šalis, ir primygtinai siūlo koordinuoti valstybių narių užimtumo ir švietimo politikos priemones, siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus dėl darbo vietų kūrimo ir išvengti būsimų netiesioginių kliūčių, pvz., atsisakymo pripažinti kitoje ES valstybėje narėje gautą diplomą, galinčių kliudyti naudotis laisvo judėjimo teise; pažymi, kad šiame plane turėtų būti aiškiai nustatytas darbo jėgos trūkumas ES trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais;

55.

ragina parengti ir taikyti tinkamas priemones, siekiant panaikinti vis dar pasitaikančią diskriminaciją ir neigiamus stereotipus, ypač darbuotojų iš Rytų ir Pietų Europos atžvilgiu, ir skatinti darbuotojų, kurie naudojasi savo teise į laisvą judėjimą, integraciją į priimančiosios šalies visuomenę;

56.

ragina visų lygmenų valdžios institucijas remti informavimo politiką ir didinti asmenų, ypač pradedančiųjų darbuotojų, informuotumą apie judumo galimybes bei jo pranašumus ir pabrėžia Komisijos, kaip koordinatorės, vaidmenį;

57.

mano, kad valstybės narės turėtų paprasčiau pripažinti diplomus ir kvalifikaciją ir nustatyti bendrus šio pripažinimo kriterijus, nes dėl to žmonėms, ieškantiems darbo valstybėje narėje, kuri nėra jų kilmės šalis, labai dažnai kyla sunkumų;

58.

apgailestauja dėl valstybių narių vykdomos politikos, kuria kitų ES valstybių piliečiai aktyviai skatinami išvykti iš šių valstybių narių; prašo Komisijos patikrinti, ar vykdant tokią politiką nepažeidžiama teisė laisvai judėti;

59.

pripažįsta ir pabrėžia viešųjų įdarbinimo tarnybų, ypač EURES sistemos ir tinklo, svarbą skatinant darbo jėgos judumą visoje ES, ypač pasienio regionuose, teikiant informaciją apie esamas darbo vietas, su migracija, įskaitant imigraciją, ir su darbu pasienyje susijusias teises ir pareigas, studijų ir profesinio mokymo galimybes, darbo ir gyvenimo sąlygas; pabrėžia, kad socialiniams partneriams tenka ypatingas vaidmuo konsultuojant darbuotojus, kai sudaryta pasienio partnerystė; pabrėžia, kad EURES turi išlikti tinkamo judumo skatinimo priemonė, todėl ragina Komisiją ir toliau teikti lėšų socialinių partnerių darbui pasienio regionuose remti;

60.

ragina vystyti EURES institucinius gebėjimus ir išplėsti EURES, kaip centralizuotos priemonės, skatinančios darbuotojų ir jų šeimos narių judumą, tinklą;

61.

yra susirūpinęs dėl EURES patarėjams skirtų lėšų sumažinimo; ragina įsipareigoti vykdyti ilgalaikę strategiją, leisiančią EURES ir jos darbuotojams veiksmingai atlikti savo pareigas, ir pažymi, kad tai bus įmanoma tik padidinus skiriamas lėšas;

62.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių ir užtikrinti, kad EURES ir atitinkamų nacionalinės valdžios institucijų bendradarbiavimas būtų veiksmingesnis ir duotų geresnių rezultatų;

63.

ragina valstybes nares bendradarbiaujant su Komisija skleisti informaciją apie EURES piliečiams, viešuosiuose darbo centruose teikti atitinkamus dokumentus ir patarimus dėl, susijusius su naudojimusi jos teikiamomis paslaugomis, taip pat rengti susitikimus, per kuriuos būtų skatinamas judumas aukštojo mokslo sistemoje;

64.

laikosi nuomonės, kad turėtų būti toliau gerinama ES darbuotojams skirtos informacijos apie naudą, teises ir pareigas, susijusias su darbo jėgos judumu, kokybė; ragina Komisiją koordinuoti savo veiksmus su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir plėtoti EURES ir SOLVIT internetinio problemų sprendimo tinklo ryšius, kad būtų galima gerinti piliečiams, kurie naudojasi savo teise į judumą, teikiamų paslaugų kokybę; ragina Komisiją ir valstybes nares įsteigti daugiakalbius konsultacijų centrus ES darbuotojams migrantams, ypač vietovėse, kuriose tokių darbuotojų daug;

65.

pabrėžia, kad skatinant naudotis aktyviomis užimtumo politikos priemonėmis, informacijai apie visoje ES prieinamas mokymo ir mokymosi programas turėtų būti teikiama pirmenybė;

66.

ragina geriau įgyvendinti 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyvos 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas (vadinamosios Informacijos direktyvos) (12) nuostatas, susijusias su minimalia informacija, kurią darbdavys turėtų suteikti darbuotojams apie darbo santykius, įskaitant visas atitinkamas nuostatas dėl jų darbo padėties priimančioje šalyje;

67.

ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis skatinti socialinius partnerius aktyviai dalyvauti, kad būtų galima užtikrinti darbuotojų migrantų teisių taikymą ir jų stiprinimą;

68.

pabrėžia darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimo EURES tinkle būtinybę;

69.

ragina užtikrinti sklandesnį nacionalinių ir regionų valdžios institucijų dialogą ir gerinti jų veiklos koordinavimą, nes dėl savo artumo piliečiams ir jų poreikių išmanymo bei aktyvesnio socialinių partnerių įsitraukimo šios valdžios institucijos dažniausiai pirmosios suteikia informaciją daugumai piliečių;

70.

ragina valstybes nares kuo griežčiau kontroliuoti įdarbinimo agentūrų veiklą, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos judžių darbuotojų teisės bei nuviliami jų lūkesčiai, kurie galėtų kliudyti laisvam darbuotojų judumui bei jų socialiniam saugumui;

71.

ragina valstybes nares stebėti agentūrų ir organizacijų, siūlančių darbą darbuotojams iš kitų valstybių narių, padėtį ir nustatyti galimą nelegalų ar juodosios rinkos darbą arba agentūras ar organizacijas, siūlančias fiktyvų darbą;

72.

pabrėžia, kad, norint užtikrinti laisvą judėjimą, darbdaviams turi būti nustatyta pareiga iš užsienio atvykusiems darbuotojams teikti informaciją apie šalyje, kurioje jie dirbs, galiojančias darbuotojų teises; be to, valstybėse narėse reikia įsteigti daugiakalbius konsultacijų centrus darbuotojams migrantams;

73.

ragina Komisiją parengti komunikatą, kuriame būtų išnagrinėtas apmokestinimo poveikis darbuotojams, kuriems taikytina ši direktyva, kad būtų galima geriau suprasti svarbiausias problemas, galinčias trukdyti darbuotojų judumui ar juos nuo jo atgrasyti, ir pateikti galimų šių problemų sprendimo būdų;

74.

siekiant užtikrinti ir didinti Europos konkurencingumą, didžiausias prioritetas turi būti teikiamas investicijoms į formalųjį ir neformalųjį švietimą, profesinį mokymą, darbo patirties mainus ir koordinuotus veiksmus, siekiant paspartinti darbo jėgos judumo procesus;

75.

mano, kad reikia stiprinti aktyvią darbo rinkos politiką, visų pirma profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, nes tai gali padėti didinti darbo jėgos judumą, palengvinti persikėlimą iš vienos šalies į kitą esant struktūriniam nedarbui ir suteikti darbuotojams galimybių prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių;

76.

sveikina Komisiją dėl jos pavyzdinės iniciatyvos „Judus jaunimas“ ir pradėjus vykdyti „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę“, ypač teigiamai vertina bandomąjį projektą „Tavo pirmasis EURES darbas“ ir siūlomus veiksmus Europos gebėjimų pasui sukurti;

77.

palankiai vertina jaunimo mokymą siekiant suteikti jam įgūdžių, kurių reikia norint gyventi ir dirbti kitose šalyse; mano, kad žmonės turi teisę gyventi ir dirbti pasirinktoje valstybėje;

78.

mano, kad įgūdžiai ir žinios, atitinkantys specifinius nacionalinius, regiono ar vietos rinkos reikalavimus, skatins darbuotojų judumą, ir prašo Komisiją sudaryti veiksmų planą dėl įgūdžių paklausos ir atlikti vidutinio ir ilgojo laikotarpio ateities darbo vietų vertinimą, kai galima nustatyti įgūdžių paklausos ir pasiūlos santykį, taip pat numatyti vidutinio ir ilgojo laikotarpio atitinkamų profesijų darbo vietų trūkumą, kuris gali atsirasti dėl demografinių pokyčių ir visuomenės senėjimo;

79.

mano, kad darbo jėgos judumas yra dvipusis procesas; viena vertus, darbo jėgos judumas padeda kaupti įgūdžius ir žinias pasitelkiant visų rūšių švietimą, siekiant parengti darbingus gyventojus, kurie ieškodami naujo darbo gebėtų konkuruoti, ir, kita vertus, judūs darbuotojai gali tobulinti savo įgūdžius ir gilinti žinias naudodamiesi darbo jėgos judumu, nes dirbdami naujoje vietoje jie įgyja daugiau praktinės patirties ir naujų žinių;

80.

mano, kad reikia ypač skatinti judumą profesinio mokymo srityje, nes čia dar esama didelių trūkumų; pabrėžia programų, tokių kaip „Leonardo“, svarbą ir ragina valstybes nares ir profesinio mokymo srityje veikiančias įmones daugiau naudoti šias programas ir palengvinti sąlygas jomis naudotis;

81.

taip pat tikisi, kad judžių darbuotojų įgyti nauji įgūdžiai bus patvirtinti pripažįstant ir jų padidėjusį asmeninį profesinį potencialą ir dėl to pagerės jų ilgalaikės profesinės įtraukties galimybės;

82.

laikosi nuomonės, kad dėmesį reikėtų kreipti ne vien į jaunus darbuotojus, nes reikalingos tikslinės strategijos, skirtos įvairių kategorijų darbuotojų laisvam judėjimui skatinti ir palengvinti, atsižvelgiant į jų konkrečias ypatybes (amžių, lytį, įgūdžius, priklausymą pažeidžiamoms grupėms) ir poreikius, kad visoms darbuotojų grupėms būtų suteikta judumo galimybė;

83.

ragina valstybes nares sudaryti savas mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo strategijas atsižvelgiant į darbo rinkų pokyčius ir suteikti perkeliamų įgūdžių, kuriuos galima geografiškai plačiau pritaikyti, bei žinių, jas tinkamai priderinant prie darbo vietų pasiūlos;

84.

ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti, kad būtų galima lengviau palyginti ES mokyklų ir universitetų studijų programas ir švietimo sistemas ir supaprastinti abipusį diplomų pripažinimą, siekiant taip pat paskatinti būtiną abipusį išsilavinimo dokumentų pripažinimą; visgi pabrėžia, kad šių dokumentų pripažinimas skiriasi nuo reglamentuojamų profesijų kvalifikacijų pripažinimo, nors pageidautina, jog prieiga prie šių profesijų būtų liberalizuota; taigi palankiai vertina vis labiau besiplečiantį ir valstybių sienas peržengiantį mokyklų ir universitetų bendradarbiavimą ir ragina valstybes nares jį palaikyti;

85.

ragina valstybes nares skatinti mažąsias ir vidutines įmones dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese teikiant paskatas atitinkamiems jų darbuotojams ir darbdaviams ir ypač daug dėmesio skiriant kalbų mokymuisi ir naujųjų technologijų išmanymui, taip pat atsižvelgiant į darbo rinkos reikalavimus, kadangi dauguma Europos darbuotojų dirba mažosiose ir vidutinėse įmonėse ir taip veikiant Europa taps konkurencingesnė, be to, bus skatinamas judumas siekiant išspręsti ne vienoje valstybėje narėje kylančias problemas, susijusias su negebėjimu rasti darbuotojų į laisvas darbo vietas;

86.

laikosi nuomonės, kad reikalinga veiksmingesnė sąveika tarp programų, skirtų studentų, profesijos besimokančių asmenų ir stažuotojų laisvam judėjimui skatinti, ir konkrečiai laisvam darbuotojų judėjimui skatinti skirtų programų;

87.

ragina valstybes nares, padedant Komisijai ir socialiniams partneriams, kurti paramos kalbų mokymuisi priemones ir darbuotojų migrantų šeimoms skirtų priimančiosios valstybės narės kultūros tradicijų mokymo priemones, kadangi šie veiksniai ir toliau labai trukdo Europos piliečių judumui;

88.

mano, kad nepakankamas užsienio kalbų mokėjimas (ypač tai pasakytina apie suaugusiuosius) yra rimta kliūtis darbuotojų judumui ir dėl to gali daugėti nelegalaus darbo; ragina valstybes nares aktyviai skatinti užsienio kalbų mokymą ir jį plėsti visų kategorijų mokyklose, o Komisiją ragina toliau dėti pastangas šioje srityje;

89.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.