(1)

2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką (4) ir 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (5) nustatyta išsami teisinė genetiškai modifikuotų organizmų (toliau - GMO) leidimų išdavimo sistema, kuri visa taikoma sėklų ar kitos augalų dauginamosios medžiagos pavidalo GMO, skirtiems naudoti auginimo tikslais visoje Sąjungoje (toliau – auginimui skirti GMO);

(2)

tuose teisės aktuose numatyta, kad prieš išduodant auginimui skirtų GMO leidimą juos pateikti Sąjungos rinkai, atliekamas atskiras pavojaus vertinimas , atsižvelgiant į, laikantis Direktyvos 2001/18/EB II priedo, tiesioginį, netiesioginį, greitą ir uždelstą poveikį, taip pat į bendrą ilgalaikį GMO poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai . Šios leidimų išdavimo tvarkos tikslas – užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį ir veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Visoje Sąjungos teritorijoje turėtų būti pasiektas ir išsaugotas vienodas aukštas sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis; [2 pakeit.]

(2a)

visų pirma Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos 2008 m. gruodžio 4 d. patvirtintos Aplinkos tarybos išvados, t. y., kad būtų tinkamai įgyvendinami Direktyvos 2001/18/EB II priede nustatyti GMO pavojaus vertinimo teisiniai reikalavimai. Ypač griežtai reikėtų įvertinti ilgalaikį GMO kultūrų poveikį aplinkai ir galimą jų poveikį netiksliniams organizmams; reikėtų tinkamai atsižvelgti į priimančiųjų aplinkų ir geografinių sričių, kuriose gali būti auginamos GM kultūros, ypatumus; taip pat reikėtų įvertinti galimas pasekmes aplinkai, atsirandančias dėl to, kad dėl herbicidams atsparių GM augalų pasikeis herbicidų naudojimas. Konkrečiai kalbant Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų priimtos atnaujintos GMO pavojaus vertinimo gairės. Tos gairės neturėtų būti grindžiamos tik esminio lygiavertiškumo principu arba lyginamojo saugumo vertinimo idėja, o turėtų sudaryti sąlygas aiškiai nustatyti tiesioginius ir netiesioginius ilgalaikius padarinius ir mokslines abejones. Europos maisto saugos tarnyba (toliau - EMST) ir valstybės narės turėtų siekti kurti platų visų mokslo sričių, įskaitant su ekologiniais klausimais susijusias sritis, mokslinių organizacijų tinklą, ir turėtų bendradarbiauti, kad anksti nustatytų galimus mokslinių nuomonių skirtumus, siekiant išspręsti arba išsiaiškinti ginčytinus mokslinius klausimus. Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų užtikrinti ištekliai, būtini nepriklausomiems moksliniams tyrimams dėl galimo tyčinio GMO išleidimo į aplinką ar pateikimo rinkai keliamo pavojaus, ir kad intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas nekliudytų nepriklausomiems mokslininkams gauti visos reikiamos medžiagos; [44 pakeit.]

(2b)

pagal šį reglamentą ir jį įgyvendinant turi būti atsižvelgiama į atsargumo principą; [46 pakeit.]

(3)

be leidimo pateikti rinkai išdavimo genetiškai modifikuotų rūšių augalai taip pat turi atitikti Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos prekybos, nustatytus visų pirma 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvoje 66/401/EEB dėl prekybos pašarinių augalų sėkla (6), 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvoje 66/402/EEB dėl prekybos javų sėkla (7), 1968 m. balandžio 9 d. Tarybos direktyvoje 68/193/EEB dėl prekybos vynmedžių dauginimo medžiaga (8), 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvoje 98/56/EB dėl prekybos dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga (9), 1999 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvoje 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga (10), 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvoje 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo (11), 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvoje 2002/54/EB dėl prekybos runkelių sėkla (12), 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvoje 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla (13), 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvoje 2002/56/EB dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis (14), 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvoje 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla (15) ir 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyvoje 2008/90/EB dėl prekybos vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir sodininkystei skirtais vaisiniais augalais (16). Direktyvose 2002/53/EB ir 2002/55/EB pateiktos nuostatos, pagal kurias valstybėms narėms tam tikromis aiškiai apibrėžtomis sąlygomis leidžiama naudoti konkrečios rūšies augalus visoje jų teritorijoje ar jos dalyje arba nustatyti atitinkamas konkrečios rūšies augalų auginimo sąlygas;

(4)

kai pagal Sąjungos teisinę sistemą išduodamas leidimas auginimo tikslais naudoti GMO ir konkrečios veislės augalai, kurie bus pateikti rinkai, atitinka Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos pateikimą rinkai, reikalavimus, valstybėms narėms neleidžiama drausti, riboti ar varžyti jų laisvą apyvartą savo teritorijoje, išskyrus Sąjungos teisės aktais apibrėžtomis sąlygomis;

(4a)

kadangi moksliniai duomenys yra svarbūs priimant sprendimus dėl GMO uždraudimo arba leidimo išdavimo, EMST ir valstybės narės turėtų rinkti ir kasmet skelbti mokslinių tyrimų rezultatus, susijusius su konkrečiais atvejais dėl galimo arba faktinio GMO atsitiktinio paplitimo, užteršimo ar pavojaus aplinkai arba žmogaus sveikatai. Dėl didelių išlaidų konsultacijoms su ekspertais valstybės narės turėtų skatinti mokslinių tyrimų įstaigų ir nacionalinių akademinių institucijų bendradarbiavimą; [4 pakeit.]

(5)

patirtis parodė, kad GMO auginimo klausimą valstybėms narėms geriau pavyksta spręsti centriniu arba regioniniu ir vietos lygiu. Priešingai nei Klausimai dėl GMO pateikimo rinkai ir importo, kurie ir toliau turėtų būti reguliuojami Sąjungos lygiu, kad būtų išsaugota vidaus rinka, buvo pripažinta, kad GMO . Auginimo atžvilgiu kai kuriais atvejais gali būti reikalinga daugiau lankstumo , nes šis klausimas yra glaudžiai susijęs vietos ir (arba) regiono lygmeniu su vietos, regionų ir (arba) teritoriniais aspektais ir ypač svarbus valstybių narių apsisprendimui . Toks lankstumas neturėtų neigiamai paveikti Sąjungos leidimų išdavimo procedūros. Vis dėlto atliekant suderintą pavojaus aplinkai ir sveikatai vertinimą gali būti nevisapusiškai įvertintas galimas GMO auginimo skirtinguose regionuose ir ekosistemose poveikis. Todėl, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 2 straipsnio 2 dalimi, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti taisykles priimti teisiškai privalomus teisės aktus dėl GMO auginimo jų teritorijoje po to, kai buvo teisėtai išduotas leidimas GMO pateikti Sąjungos rinkai; [5 pakeit.]

(6)

tokiomis aplinkybėmis ir vadovaujantis subsidiarumo principu tikslinga valstybėms narėms suteikti daugiau laisvės lankstumo spręsti, ar jos nori savo teritorijoje auginti GMO kultūras, nekeičiant Sąjungos GMO leidimų išdavimo sistemos ir nepriklausomai nuo priemonių, kurių valstybės narės turi teisę privalo imtis pagal Direktyvos 2001/18/EB 26a straipsnį, kad išvengtų netyčinio GMO atsiradimo kituose produktuose savo teritorijoje ir kaimyninių valstybių narių pasienio teritorijoje ; [6 pakeit.]

(7)

todėl valstybėms narėms , išnagrinėjus konkretų atvejį, turėtų būti leidžiama patvirtinti priemones, kuriomis ribojama arba draudžiama auginti visoje jų teritorijoje arba jos dalyse visus ar konkrečius GMO , GMO grupes ar visus GMO , ir savo nuožiūra iš dalies pakeisti tas priemones visais susijusių GMO leidimo išdavimo, leidimo atnaujinimo arba pašalinimo iš rinkos etapais. Ši nuostata Auginimas yra glaudžiai susijęs su žemėnauda ir su faunos ir floros apsauga, t. y. sritimis, kuriose valstybės narės ir toliau išsaugos didelius įgaliojimus. Galimybė patvirtinti tokias priemones taip pat turėtų būti taikoma ir genetiškai modifikuotų rūšių sėkloms ir augalų dauginamajai medžiagai, pateiktoms rinkai pagal atitinkamus teisės aktus, reglamentuojančius sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos pateikimą rinkai, visų pirma pagal Direktyvas 2002/53/EB ir 2002/55/EB. Tokios priemonės turėtų būti susijusios tik su GMO auginimu, bet ne su genetiškai modifikuotų sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos bei produktų, kuriuose jų yra, taip pat jų derliaus produktų laisva apyvarta ir importu. Be to, jos neturėtų daryti poveikio genetiškai nemodifikuotų rūšių sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos, kurioje aptikta atsitiktinių ar techniškai neišvengiamų ES leidžiamų naudoti GMO pėdsakų, auginimui. Tomis priemonėmis visiems suinteresuotiems ūkio subjektams, įskaitant augintojus, turėtų būti suteikta pakankamai laiko prisitaikyti; [7 pakeit.]

(8)

pagal GMO leidimų išdavimo teisinę sistemą valstybė narė negali keisti Sąjungos lygiu pasirinkto žmonių ir (arba) gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos lygio, ir šio principo turi būti ir toliau laikomasi. Vis dėlto valstybės narės gali nustatyti priemones, kuriomis ribojama ar draudžiama auginti visoje jų teritorijoje ar jos dalyjevisus ar konkrečius GMO , GMO grupes, arba visus GMO , remdamosi su visuomenės interesais susijusiais pagrindais, išskyrus tais, kurie nurodyti suderintose ES taisyklėse, kuriose jau nustatytos procedūros, skirtos atsižvelgti į galimą pavojų sveikatai ir aplinkai dėl GMO auginimo. Tos priemonės gali būti grindžiamos pagrindais, kurie susiję su poveikiu aplinkai arba kitais pagrįstais veiksniais, pvz., socialiniu ir ekonominiu poveikiu, galinčiu atsirasti dėl tyčinio GMO išleidimo į aplinką ar pateikimo rinkai, jei tokie veiksniai nebuvo tiriami vykdant Direktyvos 2001/18/EB C dalyje numatytą suderintą procedūrą arba jei tai vis dar nėra moksliškai aiškiai nustatyta. Tos priemonės turėtų būti tinkamai pagrįstos moksliniais pagrindais arba pagrindais, susijusiais su rizikos valdymu, ar kitais pagrįstais veiksniais, galinčiais atsirasti dėl tyčinio GMO išleidimo į aplinką ar pateikimo rinkai. Be to, tos priemonės turėtų būti proporcingos ir atitikti Sutartis, visų pirma vietinių ir importuotų produktų nediskriminavimo principą ir SESV 34 bei 36 straipsnius, ir atitinkamus tarptautinius Sąjungos įsipareigojimus, ypač susijusius su Pasaulio prekybos organizacija; [8, 40 pakeit.]

(8a)

valstybės narės nustatytas konkrečių GMO auginimo apribojimas ar draudimas neturėtų kliudyti kitoms valstybėms narėms naudoti GMO, kuriems išduotas leidimas, arba apriboti tokių jų galimybių, su sąlyga, kad imtasi veiksmingų tarpvalstybinio GMO plitimo prevencijos priemonių; [9 pakeit.]

(8b)

valstybėms narėms turėtų būti leista pagrįsti priemones, kuriomis draudžiamas arba ribojamas GMO auginimas, tinkamai pagrįstais pagrindais, susijusiais su vietos ar regioninio lygio poveikiu aplinkai, galinčiu atsirasti dėl tyčinio GMO išleidimo į aplinką ar pateikimo rinkai, ir kuris papildo poveikį aplinkai, tiriamą pagal Direktyvos 2001/18/EB C dalį atliekant mokslinį poveikio aplinkai vertinimą, arba pagrindais, susijusiais su rizikos valdymu. Tie pagrindai gali būti: piktžolių ir kenkėjų atsparumo pesticidams atsiradimo prevencija; GM augalų savybė plisti ar gajumas arba galimybė kryžmintis su auginamais domestikuotais ar laukiniais augalais; neigiamo poveikio vietos aplinkai, kurį sukelia su GMO auginimu susijusių žemės ūkio metodų kaita, prevencija; žemės ūkio metodų, kuriuos taikant gali būti geriau suderinama gamyba ir ekosistemų tvarumas, išsaugojimas ir vystymas; vietos biologinės įvairovės, įskaitant tam tikrų buveinių ir ekosistemų arba tam tikrų tipų gamtinių ir kraštovaizdžio ypatybių, išsaugojimas; tinkamų duomenų apie galimą neigiamą GMO išleidimo į aplinką poveikį valstybės narės vietos arba regioninio lygio aplinkai, įskaitant biologinę įvairovę, nebuvimas arba tokių duomenų nepakankamumas. Valstybėms narėms turėtų būti leista pagrįsti tokias priemones pagrindais, susijusiais su socialiniu bei ekonominiu poveikiu. Tie pagrindai gali būti sambūvio užtikrinimo priemonių nepraktiškumas ar didelės sąnaudos arba negalėjimas įgyvendinti sambūvio priemonių dėl specifinių geografinių sąlygų, pvz., mažų salų ar kalnų teritorijų; poreikis apsaugoti žemės ūkio gamybos įvairovę; poreikis užtikrinti sėklos grynumą. Taip pat valstybėms narėms turėtų būti leista pagrįsti tokias priemones kitais pagrindais, kurie gali apimti žemėnaudą, miestų ir kaimo vietovių planavimą ar kitus pagrįstus veiksnius; [47 pakeit.]

(9)

vadovaujantis subsidiarumo principu, šiuo reglamentu nesiekiama suderinti auginimo sąlygų valstybėse narėse, bet siekiama suteikti valstybėms narėms lankstumą laisvės pasinaudoti su moksliniu pavojaus sveikatai ir aplinkai tyrimu nesusijusiais argumentais ir apriboti GMO auginimą ar uždrausti juos auginti GMO savo teritorijoje , remiantis pagrindais, kurie susiję su poveikiu aplinkai arba kitais pagrįstais veiksniais, pvz . , socialiniu ir ekonominiu poveikiu, galinčiu atsirasti dėl tyčinio GMO išleidimo į aplinką ar pateikimo rinkai, jei tokie veiksniai nebuvo tiriami vykdant Direktyvos 2001/18/EB C dalyje numatytą suderintą procedūrą arba jei tai vis dar nėra moksliškai aiškiai nustatyta . Vienas iš 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką bei informacinės visuomenės paslaugų taisykles (17) tikslų, t. y. leisti Komisijai svarstyti galimybę Sąjungos lygiu priimti privalomus teisės aktus, nebūtų pasiektas jeigu būtų sistemingai pranešama apie valstybių narių priemones. Be to, kadangi valstybės narės pagal šį reglamentą negali priimti priemonių, kuriomis draudžiama arba ribojama pateikti GMO rinkai, taigi jos nepakeičia GMO, kuriuos leista naudoti remiantis esančiais teisės aktais, pateikimo rinkai sąlygų, ir Direktyvoje 98/34/EB nustatyta pranešimo tvarka neatrodo esanti tinkamiausias informacijos teikimo Komisijai būdas. Todėl taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, Direktyva 98/34/EB neturėtų būti taikoma. Tinkamesnis būdas informuoti Komisiją apie nacionalines priemones prieš jas priimant galėtų būti paprastesnė pranešimo apie tas priemones sistema. Todėl apie planuojamas patvirtinti priemones ir jų patvirtinimo priežastis valstybės narės turėtų informaciniais tikslais pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ne vėliau kaip likus mėnesiui iki šių priemonių patvirtinimo; [10 pakeit.]

(9a)

valstybių narių nustatyti GMO auginimo apribojimai ar draudimai neturėtų trukdyti vykdyti biotechnologijų srities mokslinių tyrimų, su sąlyga, kad vykdant tokius tyrimus laikomasi visų būtinų saugumo priemonių; [11 pakeit.]

(10)

Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 7 straipsnio 8 dalyje ir 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Direktyvos 2001/18/EB A ir D dalių nuorodos į GMO, kurių leidimai išduoti remiantis tos direktyvos C dalimi, yra vienodai taikomos tiems GMO, kuriems leidimai išduoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003. Todėl remiantis šiuo reglamentu valstybių narių nustatytos priemonės turėtų būti taip pat taikomos ir GMO, kuriems leidimai išduoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003;

(11)

todėl Direktyva 2001/18/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

Laisva apyvarta

Nepažeisdamos 23 straipsnio arba 26b straipsnio, valstybės narės nedraudžia, neriboja ar netrukdo pateikti rinkai GMO kaip atskirus produktus ar esančius kituose produktuose, jei jie atitinka šios direktyvos reikalavimus.“

2)

25 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5a.     Nedarant poveikio intelektinės nuosavybės teisių apsaugai, prieiga prie medžiagos, būtinos nepriklausomiems moksliniams tyrimams dėl galimo tyčinio GMO išleidimo į aplinką ar pateikimo rinkai keliamo pavojaus, pvz., prie sėklinės medžiagos, neribojama arba nekliudoma.“

3)

26a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.     Valstybės narės imasi priemonių, būtinų išvengti savo teritorijoje ir kaimyninių valstybių narių pasienio teritorijoje netyčinio GMO atsiradimo kituose produktuose.“

4)

papildoma šiuo straipsniu:

„26b straipsnis

Auginimas

Valstybės narės , išnagrinėjusios konkretų atvejį, gali patvirtinti priemones, kuriomis ribojama ar draudžiama visoje jų teritorijoje ar jos dalyje auginti konkrečius GMO, GMO grupes, nustatytas pagal kultūrą ar savybę, arba visus ar konkrečius GMO, kuriems leidimas išduotas pagal šios direktyvos C dalį arba Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ir kurie sudaryti iš genetiškai modifikuotų rūšių augalų, pateiktų rinkai pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos pateikimą rinkai, jeigu: [40 pakeit.]

Tokiomis pačiomis sąlygomis valstybių narių regionai taip pat gali patvirtinti priemones, kuriomis ribojamas arba draudžiamas GMO auginimas jų teritorijoje. [51 pakeit.]

Valstybės narės viešai paskelbia apie tokias priemones visiems atitinkamiems ūkio subjektams, įskaitant augintojus, ne vėliau kaip šeši mėnesiai prieš auginimo sezono pradžią. Jei atitinkamo GMO leidimas buvo išduotas mažiau kaip šeši mėnesiai prieš auginimo sezono pradžią, valstybės narės viešai paskelbia apie tas priemones, kai jos patvirtinamos. [43 pakeit.]

Valstybės narės patvirtina tas priemones ne ilgiau kaip penkeriems metams ir peržiūri jas atnaujinant GMO leidimą. [22 pakeit.]

Nukrypstant nuo Direktyvos 98/34/EB, valstybės narės, pagal šį straipsnį ketinančios nustatyti pagrįstas priemones , prieš mėnesį iki šių priemonių priėmimo informaciniais tikslais apie jas praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.“

5)

Įterpiamas šis straipsnis:

„26c straipsnis

Atsakomybės reikalavimai

Valstybės narės nustato bendrą privalomą finansinės atsakomybės ir finansinių garantijų sistemą, pvz., naudojant draudimą, kuris taikomas visiems ūkio subjektams ir kuriuo užtikrinama, jog teršėjas sumokėtų už netyčines pasekmes ar žalą, kuri gali įvykti dėl tyčinio GMO išleidimo arba pateikimo rinkai.“