31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 77/157

1.1

Šia nuomone EESRK norėtų paskatinti geriau įgyvendinti bendros atsakomybės ir partnerystės principą Ukrainos pilietinėje visuomenėje, Ukrainos vyriausybėje ir ES institucijose stiprinant ES ir Ukrainos santykius ir ES politika Ukrainos atžvilgiu naudojantis kaip veiksminga priemone reformos procesui ir Ukrainos modernizavimui remti.

1.2

Europos Sąjunga Ukrainai yra tikslas ir galimybė keistis. EESRK mano, jog Ukrainos integracijai į Europos Sąjungą ir jos reformų procesui reikia stiprios ir tvarios pilietinės visuomenės (1), įskaitant ilgalaikę Ukrainos pilietinės visuomenės vystymo politiką, kurią turėtų vykdyti ES ir Ukrainos vyriausybė.

1.3

Kad būtų galima suteikti svarbesnį vaidmenį pilietinei visuomenei, ES ir Ukrainos santykiuose reikia sukurti palankią politinę aplinką.

1.4

Narystės ES perspektyva Ukrainai šiuo požiūriu yra labai svarbi. Be to, Ukrainai reikėtų įtikinamos vizų panaikinimo perspektyvos ir reikėtų pasiūlyti vizų panaikinimo planą. EESRK siūlo, kad šie elementai būtų įtraukti į ES ir Ukrainos asociacijos sutartį (2), kuri galėtų būti priemone skatinti reformų procesą ir suteikti svarbų vaidmenį pilietinei visuomenei.

1.5

Kalbant apie konkrečią pilietinės visuomenės politiką, Ukrainos vyriausybė turėtų siekti Ukrainoje kurti pilietinei visuomenei palankią reguliavimo aplinką, o pilietinės visuomenės veikėjams reikėtų suteikti ilgalaikį vaidmenį politikos procese ir pilietiniame dialoge. Tuo tarpu ES turėtų padėti plėtoti Ukrainos pilietinės visuomenės pajėgumų didinimo strategiją. Ypatingą dėmesį ir nuolatinę paramą reikėtų teikti socialinio dialogo vystymui visais lygmenimis.

1.6

EESRK pripažįsta Ukrainos padarytą pažangą įtvirtinant demokratiją, stiprinant teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms. Tai padės stiprinti santykius su ES, siekti ekonominės integracijos ir užmegzti išskirtinius politinius ryšius.

1.7

EESRK ragina greičiau užbaigti derybas dėl asociacijos sutarties. Komitetas, įsiklausydamas į Ukrainos pilietinės visuomenės nuomonę, taip pat siūlo, kad šioje sutartyje būtų numatyta steigti bendrą pilietinės visuomenės instituciją, kuri suteiktų galimybę pilietinei visuomenei daryti įtaką ES ir Ukrainos santykiams.

2.1

Vykdydama išorės politiką Europos Sąjunga savo kaimynystėje ir toliau pirmiausia siekia skatinti demokratiją, gerą valdymą ir rinkos ekonomiką. Šiuo tikslu ES pradėjo įgyvendinti Europos kaimynystės politiką, kurios pagrindiniai principai — partnerystė, bendra atsakomybė, diferencijavimas ir tikslinė pagalba.

2.2

Pagal Europos kaimynystės politiką 2004 m. sausio mėn. pradėtos konsultacijos su Ukraina dėl ES ir Ukrainos veiksmų plano, o 2004 m. gruodžio mėn. ES Taryba jį priėmė. 2004 m. gruodžio mėn. Ukrainoje įvykusi „Oranžinės revoliucija“, kuri parodė dideles Ukrainos pilietinės visuomenės galimybes, ir Europai palanki Prezidento Viktoro Juščenkos ir Julijos Timošenko „oranžinės“ vyriausybės pozicija paskatino ES į šį veiksmų planą įtraukti papildomų paskatų. Šis trijų metų veiksmų planas oficialiai priimtas 2005 m. vasario 21 d. ES ir Ukrainos bendradarbiavimo taryboje. Jame pateikta išsami ir plataus masto darbo su Ukraina sistema, nustatytos visos svarbiausios reformos sritys (politinis dialogas ir reforma, ekonominė ir socialinė reforma ir vystymosi, prekybos rinkos ir reguliavimo reforma, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse, transportas, energija, informacinė visuomenė ir aplinka, žmonių tarpusavio ryšiai).

2.3

Ukrainai suteikta galimybė pradėti derybas dėl naujosios sutarčių sistemos (asociacijos sutarties), jei 2006 m. Ukrainos Parlamento rinkimai bus laisvi ir sąžiningi, ir galimybė pradėti derybas dėl laisvosios prekybos zonos, kaip Ukraina taps Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare. Supaprastintas vizų režimas, didesnis finansavimas ir daugiau žmonių ryšių galimybių — tai kitos paskatos, pasiūlytos Ukrainai pagal veiksmų planą.

2.4

Derybos dėl asociacijos sutarties pradėtos 2007 m. balandžio mėn., o derybos dėl išsamių laisvosios prekybos nuostatų pradėtos 2008 m. vasario mėn. po to, kai Ukraina įstojo į PPO. Nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2008 m. liepos mėn. įvyko devyni derybų raundai. Nuo 2008 m. įsigaliojo 2007 m. pasirašytas vizų režimo supaprastinimo susitarimas.

2.5

Derybos dėl asociacijos sutarties turės daug įtakos ES ir Ukrainos santykiams ir Ukrainos vidaus reformų procesui. Per šias derybas Ukrainos politikai turės išskirtinę galimybę pradėti skaidrias ir sistemingas konsultacijas su pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios galėtų užtikrinti vidinę paramą asociacijos sutartyje nustatytoms reformoms. Jos Ukrainos pilietinei visuomenei taip pat suteikia galimybę sutvirtėti, kad jos galėtų nustatyti savo interesus ir atkreipti į juos dėl sutarties besiderančių institucijų dėmesį.

2.6

Svarbu užtikrinti, kad ES ir Ukrainos derybos būtų skaidrios ir kad per jas būtų atsižvelgiama į galimas šios sutarties pasekmes įvairioms Ukrainos visuomenės grupėms ir vidaus reformų proceso sritims. Tai bus beprecedentė sutartis, nes iš anksto nenustatytas politinio bendradarbiavimo ir dalyvavimo bendroje rinkoje lygis. ES neturi plano, kaip derėtų derėtis dėl šios sutarties, todėl bus reikalingas įvairių Ukrainos ir ES suinteresuotų subjektų dalyvavimas. Be to, pagal asociacijos sutarties modelį su Ukraina bus sudaromos naujos sutartys, dėl kurių ES derėsis su kitomis kaimyninėmis šalimis.

3.1

EESRK ir Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijų santykiai plėtojami nuo 2003 m. 2004 m. Komitetas atliko tyrimą ir parengė nuomonę, skirtą Ukrainos, Rusijos, Moldovos ir Baltarusijos pilietinei visuomenei. Pastaraisiais metais ES ir Ukrainos santykiai buvo plėtojami labai sparčiai. Šiuo metu vyksta derybos dėl asociacijos sutarties, o pilietinė visuomenė ir EESRK raginami atlikti aktyvesnį ir svarbesnį vaidmenį vystant santykius ateityje. 2006 m. vasario mėn. EESRK Kijeve surengė konferenciją, kurioje buvo aptartas Ukrainos pilietinės visuomenės vaidmuo įgyvendinant Europos kaimynystės politiką. Baigiamąja deklaracija EESRK įpareigojamas padėti Ukrainoje vystyti pilietinę visuomenę.

3.2

Po keleto mėnesių buvo įsteigta Ukrainos nacionalinė trišalė socialinių reikalų ir ekonomikos taryba (NTSEC). 2007 m. spalio 24–25 d. įvyko NTSEC delegacijos, vadovaujamos Ukrainos darbo ministro, vizitas EESRK. Rytų Europos kaimynų ryšių grupė surengė specialų posėdį, skirtą Ukrainos pilietinei visuomenei.

3.3

Bendrai sutariama dėl noro pradėti struktūruotą EESRK ir NTSEC bendradarbiavimą. Tačiau EESRK nori užtikrinti, kad Ukrainos pilietinei visuomenei būtų atstovaujama plačiau, įskaitant aktyvias nevyriausybines organizacijas bei profesines sąjungas ir darbdavius, kuriems atstovaujama NTSEC. Todėl Ukrainos pilietinė visuomenė turėtų sukurti platformą NTSEC ir kitiems pilietinės visuomenės organizacijų atstovams.

4.1

Nuo 2004 m. ir po „Oranžinės revoliucijos“ Ukraina pasirodė esanti jauna demokratiška valstybė, pralenkianti daugumą savo postsovietinių kaimynių. Ukrainoje pradėta rengti laisvus ir sąžiningus rinkimus, išsaugota ir per „Oranžinę revoliuciją“ iškovota kalbos ir susirinkimo laisvė.

4.2

Tačiau nuo 2005 m. užgesus „Oranžinės revoliucijos“ euforijai Ukrainoje prasidėjo politinis nestabilumas ir lenktyniavimas, valstybė patyrė didelę politinę krizę, dėl kurios kilo konfliktai tarp visų valdžios institucijų ir pradėta abejoti Ukrainos teisingumo ir teisėsaugos institucijomis. Nuo to laiko Ukrainos politikai būdingas nestabilumas ir nesugebėjimas imtis plačių reformų. Nors Europos kaimynystės politikoje ir jos veiksmų plane buvo numatytas tam tikras Ukrainos reformų planas, apskritai kalbant nepavyko sutelkti svarbiausių politinių veikėjų ir plačiosios visuomenės siekti Europos integracijos.

4.3

Ukrainos ekonomika nenustojo augusi. Tačiau infliacijos lygis vis labiau augo. 2007 m. sudarė 16 proc., o 2008 m. toliau augo, nes vyriausybė nesugebėjo įgyvendinti kovos su infliacija priemonių. Nors pastaraisiais metais Ukrainoje labai sumažėjo skurdas, daugiau nei 20 proc. gyventojų vis dar gyvena žemiau skurdo ribos, o pajamų vidurkis Ukrainoje yra apie 150 eurų per mėnesį. Ukraina vis dar yra valstybė, kurios reguliavimo aplinka yra labai nepalanki tiesioginėms užsienio investicijoms ir verslo įmonių steigimui. Bendrai Ukraina nesugebėjo įgyvendinti plačių makroekonominių reformų, o ekonomika augo dažniausiai ne dėl su vyriausybės politika susijusių veiksnių.

4.4

Nepaisant keleto politinių deklaracijų, kovojant su korupcija Ukrainoje nepasiekta didelės pažangos. Pagal 2007 m. Transparency International tyrimo duomenis apie 70 proc. ukrainiečių netiki, kad valdžios institucijos veiksmingai kovoja su korupcija. Sprendimų priėmimo procesui daro įtaką nusistovėję lobistų interesai ir pažintys. Ukrainoje būtina skubiai patobulinti atstovavimo struktūrą, tarpininkavimo tarp valstybės ir visuomenės formas, stiprinti teisinę valstybę ir korupcijos prevenciją.

5.1.1

Oficialiais statistiniais duomenimis, užregistruota daugiau nei 50 000 pilietinės visuomenės organizacijų (PVO). Valstybės pareigūnai teigia, kad 90 proc. PVO biudžetas per metus sudaro 50 000–300 000 JAV dolerių. Kita vertus tai, kad daugiau nei 80 proc. Ukrainos piliečių nedalyvauja jokių savanoriškų organizacijų veikloje rodo, jog palyginti su Vakarų demokratinių valstybių ir Vidurio bei Rytų Europos valstybių piliečiais, pilietinėje veikloje Ukrainiečių dalyvauja nedaug.

5.1.2

Dalyvavimo pilietinėje veikloje lygis Ukrainoje žemas dėl daugelio priežasčių: dar nuo tarybinės priverstinės ritualinės veiklos laikų dažnai nepasitikima organizacijomis ir apskritai politiniu procesu, žmonės yra nusivylę demokratinių ir rinkos reformų rezultatais, nėra stiprios viduriniosios klasės, vis dar išlikę neoficialūs visuomeniniai tinklai. Dėl šių ypatybių, taip pat ir dėl valstybės nepasitikėjimo liaudies veikla Ukraina liko pusiau demokratinė valstybė.

5.1.3

Tačiau padaryta šiokia tokia pažanga. 2005–2006 m. daugelis organizacijų rengė Pilietinės visuomenės doktriną, kurioje išdėstyti PVO reikalavimai valdžios institucijoms. Daugelį šios doktrinos pasiūlymų valdžios institucijos įtraukė į Pilietinės visuomenės instituto paramos koncepciją. Per 2007 m. lapkričio mėn. visoje valstybėje vykusią konferenciją „Pilietinės visuomenės vystymąsi skatinanti valstybės politika. Nauji prioritetai“ naujajai vyriausybei ir parlamentui pateikti aiškūs reikalavimai dėl pilietinės visuomenės vystymosi.

5.1.4

Siekiant baigti rengti PVO veiklą reglamentuojančius teisės aktus, reikia parengti naują Pilietinių organizacijų aktą, kurio tikslas būtų supaprastinti ir atpiginti PVO registravimo procedūrą, leisti teisiniams subjektams steigti organizacijas, pašalinti esamus PVO veiklos teritorinius apribojimus, leisti saugoti visų asmenų teises.

5.1.5

Kita Ukrainos pilietinės visuomenės vystymo problema — valstybės finansavimo stoka. Kai kurių šaltinių duomenimis, valstybės finansavimas sudaro tik 2 proc. PVO pajamų. Tai labai mažai palyginti su 30–40 proc. kaimyninėse Vidurio Europos šalyse, o daugumoje senųjų ES valstybių narių valstybės finansavimas yra pagrindinis PVO pajamų šaltinis.

5.2.1

Profesinės sąjungos susibūrė į Profesinių sąjungų federaciją (FTUU), Ukrainos nacionalinę profesinių sąjungų ir laisvųjų profesinių sąjungų konfederaciją. Ukrainos nacionalinė profesinių sąjungų organizacijų konfederacija (NKPU) — tai 2004 m. įsteigtas Ukrainos nacionalinis profesinių sąjungų centras. Tai nuo Ukrainos profesinių sąjungų federacijos atsiskyrusi konfederacija. Nepaisant oficialiai sukurtų struktūrų, profesinių sąjungų vaidmuo ginant jų narių interesus, pavyzdžiui, skatinant saugą darbo vietoje, yra nedidelis.

5.2.2

Kalbant apie Ukrainos darbdavius ir verslo asociacijas, kai kurios yra gana stiprios ir gali ginti savo interesus (Ukrainos darbdavių federacija, Ukrainos prekybos ir pramonės rūmai ir kt.). Tačiau Ukrainoje nėra lobizmą reglamentuojančių teisės aktų arba struktūruotų konsultacijų būdų siekiant atitinkamų interesų.

5.2.3

Pagal Prezidento Dekretą dėl socialinio dialogo vystymo Ukrainoje (3) 2006 m. įsteigta patariamoji ir konsultacinė institucija prie Ukrainos Prezidento — Nacionalinė trišalė socialinių reikalų ir ekonomikos taryba (NTSEC). Regioniniu lygiu Ukrainoje taip pat įsteigtos teritorinės trišalės socialinių reikalų ir ekonomikos tarybos.

5.2.4

Šios institucijos siekia vystyti socialinį dialogą ir skatina darbuotojų ir darbdavių atstovus dalyvauti kuriant ir įgyvendinant valstybės socialinę ir ekonomikos politiką.

5.3.1

Nors Ukrainos pilietinė visuomenė, kaip pirmiau minėta, yra gana silpna, daugelis aktyvių pilietinės visuomenės organizacijų atlieka svarbų vaidmenį skatindamos Europos vertybes, stebėdamos valdžios institucijas ir ragindamos jas imtis konkrečios politikos, dalindamosi patirtimi su valdžios institucijoms, sekdamos viešąją nuomonę ir didindamos visuomenės informuotumą apie ES. Ši veikla paprastai remiama tarptautines bendruomenės lėšomis, nepaisant to, kad ji dažnai atitinka įvairių valstybės programų tikslus, ir to, kad yra teisinių priemonių remti NVO veiklą iš valstybės biudžeto.

5.3.2

Šios veiklos įtaka tikrajai Ukrainos integracijos į Europą ar Ukrainos europėjimo pažangai gana ribota. Taip yra todėl, kad pilietinė visuomenė yra silpna ir nepajėgi, nes nėra pakankamai tvirta ir organizuota, kad galėtų daryti įtaką sprendimus priimantiems asmenims. Be to, pilietinės visuomenės organizacijų ir vidutinių piliečių ryšiai yra gana migloti. Todėl pilietinės visuomenės organizacijos ir veikėjai turi nedaug galimybių sutelkti piliečius ir formuoti viešąją nuomonę. Be to, nestabili politinė padėtis tai dar viena kliūtis, kuri neleidžia pilietinei visuomenei turėti poveikio.

5.3.3

Jei padeda atviri ir bendradarbiauti norintys pavieniai politikai ar valstybės institucijų tarnautojai, pilietinės visuomenės organizacijos gali paskatinti priimti tam tikrus politinius sprendimus. 2007 m. gruodžio mėn. paskyrus už Europos integraciją atsakingą ministro pirmininko pavaduotoją, pilietinė visuomenė buvo paskatinta būti aktyvesnė. Pastaruoju metu pilietinės visuomenės ekspertai dalyvauja rengiant valstybės programas Europos integracijos srityje ir su jais konsultuojamasi įvairiais klausimais, priklausančiais ministro pirmininko pavaduotojo kompetencijai.

5.3.4

Ir nors atrodo, kad keletas nevyriausybinių organizacijų yra aktyvios, daugelis pilietinės visuomenės atstovų mano, kad Europos integracija yra kažkas abstraktaus. Tol, kol įvairios pilietinės visuomenės grupės (profesinės sąjungos, profesinės asociacijos, vartotojų organizacijos ir kt.) suvoks, kad Europos integracija susijusi su kasdieniu gyvenimu ir reformomis, kurios turi įtakos kiekvienam, jų vaidmuo išliks pasyvus.

6.1

Siekiant suteikti svarbesnį vaidmenį pilietinei visuomenei reikia ir apskritai palankios politinės ES ir Ukrainos santykių aplinkos, ir konkrečių priemonių, kurių tikslas būtų stiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį.

6.2

Bendrai politinei aplinkai ir dinamiškiems ES ir Ukrainos santykiams svarbūs šie aspektai:

6.2.1

Asociacijos sutartyje Ukrainai reikėtų suteikti ES narystės perspektyvą. Tai sustiprintų reformoms pritariantį elektoratą ir reformų siekiančią pilietinę visuomenę. Su galima ES naryste susijusios paskatos padėtų įgyvendinti reformas visuomenėje ir įveikti reformų priešininkus. Ir Ukrainos, ir tarptautiniai ekspertai mano, kad vien tik nurodžius Europos Sąjungos steigimo sutarties 49 straipsnį, kuriame nustatyta, kad bet kuri kriterijus atitinkanti Europos šalis gali siekti narystės, Ukrainai būtų galima duoti aiškų ženklą.

6.2.2

Reikėtų įtikinamos vizų panaikinimo perspektyvos ir Ukrainai reikėtų pasiūlyti vizų panaikinimo planą. Kadangi pastaruoju metu pilietinės visuomenės veikėjai negali keliauti laisvai, jie turi nedaug galimybių užmegzti veiksmingas partnerystes su savo ES partneriais. Apskritai, taikant bevizį režimą būtų galima stiprinti žmonių ryšius ir Ukrainoje galėtų lengviau įsigalėti Europos normos, vertybės ir praktika.

6.2.3

ES ir Ukraina turėtų dėti visas pastangas siekdamos užtikrinti, kad Ukraina gautų kaip įmanoma geriau pasinaudotų ES bendrijos programomis ir agentūromis (4). Taip pat reikėtų ieškoti naujų galimybių žmonių ryšiams stiprinti ir plėsti.

6.3

Konkrečios pilietinės visuomenės vaidmens stiprinimo priemonės turėtų būti pagrįstos trimis elementais:

6.3.1

pirmiausia pilietinės visuomenės veikėjams reikėtų suteikti svarbų vaidmenį politikos procese (politikos formavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos srityse), ypač tose politikos srityse, kurios susijusios su ES.

6.3.2

Su pilietinės visuomenės veikėjais reikėtų konsultuotis ES ir Ukrainai derantis dėl asociacijos sutarties, nustatant kasmetinio bendradarbiavimo prioritetus (pastaruoju metu konsultacijas rengia bendros institucijos, įsteigtos pagal Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, o įsigaliojus asociacijos sutarčiai jas rengti reikės pagal šios sutarties institucines nuostatas), atliekant dabartinės finansinės perspektyvos (Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (EKPP): 2007–2013 m. Ukrainos strateginis dokumentas) laikotarpio vidurio persvarstymą ir pagal EKPP rengiant metines programas (ypač nustatant finansinius prioritetus Ukrainoje kaip biudžeto paramą pagal EKPP).

6.3.3

Reikėtų skatinti ir remti nepriklausomą pilietinės visuomenės vykdomą stebėseną ir į ją turėtų atsižvelgti ES ir Ukraina.

6.3.4

Antra, ES ir Ukrainos vyriausybė turėtų siekti Ukrainoje sukurti pilietinei visuomenei palankią reguliavimo aplinką. Taip inter alia atsirastų galimybių Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijas finansuoti nacionalinėmis lėšomis (įskaitant, valstybės finansavimą sudarant subrangovines paslaugų sutartis) ir būtų galima mažinti Ukrainos PVO priklausomybę nuo užsienio rėmėjų.

6.3.5

Trečia, ES turėtų padėti plėtoti Ukrainos pilietinės visuomenės pajėgumų didinimo strategiją. Šiuo metu Ukrainos pilietinė visuomenė gana susiskaldžiusi ir turi labai mažai arba visai neturi jokios įtakos vykdomai politikai. ES politikos ir Ukrainos vyriausybės tikslas turėtų būti imtis veiksmų, kad pilietinė visuomenė taptų stipria partnere, o to siekiant labai svarbu didinti jos pajėgumus. Todėl reikėtų:

6.3.6

Be to, ES ir Ukrainos asociacijos sutartimi reikėtų naudotis kaip reformų proceso priemone ir ji turėtų suteikti svarbesnį vaidmenį pilietinei visuomenei. Be pirmiau minėtos ES narystės perspektyvos Tarybos sprendime dėl asociacijos sutarties reikėtų nurodyti ES sutarties 310 straipsnį (5). Šiuo straipsniu ES įpareigojama sudaryti asociacijos sutartis su trečiosiomis šalimis.

6.3.7

Sutartyje reikėtų aiškiai apibrėžti abiejų šalių (ES ir Ukrainos) įsipareigojimą ir toliau stiprinti Ukrainos pilietinę visuomenę bei leisti jai dalyvauti pilietiniame dialoge ir politikos procese.

6.4

Sutartyje reikėtų numatyti papildyti ES ir Ukrainos santykių institucinę sąrangą bendra pilietinės visuomenės institucija. Todėl EESRK rekomenduoja užmegzti tvarius, į ateitį orientuotus santykius su Ukrainos pilietine visuomene ir šį procesą pradėti dvišalių santykių struktūravimu. Komitetas siūlytų 2008 m. spalio mėn. surengti seminarą, kuriame būtų plačiau aptarta, kaip su Ukrainos pilietine visuomene kurti šią bendrą instituciją.

6.4.1

Bendrą instituciją sudarytų po lygiai narių iš EESRK ir iš organizuotai Ukrainos pilietinei visuomenei atstovaujančios institucijos. Ukrainos delegaciją galėtų sudaryti Ukrainos valstybinės trišalės socialinių reikalų ir ekonomikos tarybos (NTSEC, t.y. darbdavių, profesinių sąjungų ir vyriausybės atstovai) nariai ir šioje trišalėje taryboje savo atstovų neturintys pilietinės visuomenės subjektai. Bendrai institucijai kartu pirmininkautų du pirmininkai, paskirti iš abiejų susitariančių šalių. Bendra institucija susirinktų du kartus per metus (vieną kartą Briuselyje, kitą — Ukrainoje) ir su ja galėtų konsultuotis Bendra taryba arba būtų galima konsultuotis savo iniciatyva diskutuojant dėl įvairių dvišalių interesų ir pilietinei visuomenei svarbių klausimų. Pagrindiniai ES ir Ukrainos pilietinės visuomenės bendros institucijos tikslai galėtų būti: