31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 77/143

1.1

EESRK teigiamai vertina Europos Parlamento iniciatyvą, skirtą Europos, nacionaliniam ir regionų valdymui ir partnerystės ryšiams regioninės politikos srityje.

1.2

EESRK nuomone, geras valdymas reiškia daugiapakopį valdymą ir partnerystę su regionų lygmens atstovaujančiąja organizuota pilietine visuomene.

1.3

Todėl EESRK pritaria Tarybai ir Komisijai, kad reikalingas veiksmingas daugiapakopis valdymas ir geresnis ES fondų naudojimo ir ES politikos įgyvendinimo valdymas. Taigi neklausiame, ar toks valdymas reikalingas, o norėtume žinoti, kaip jį įgyvendinti. Šiuo atveju svarbiausia suderinti „iš apačios į viršų“ generuojamas iniciatyvas ir iš „viršaus į apačią“ nustatomas pagrindines sąlygas.

1.4

EESRK remia Europos Parlamento pasiūlymą steigti oficialią Teritorinio vystymosi tarybą. Atsiradus tokiai institucijai daugiapakopis valdymas įgautų didesnį svorį, o diskusijos ir susitarimai įgytų labiau privalomą pobūdį.

1.5

EESRK mano, kad daugiapakopis valdymas yra lanksti Komisijos, valstybių narių vyriausybių, regionų ir vietos valdžios institucijų ryšių sistema, specialiai pritaikyta konkrečioms situacijoms ir teminėms aplinkybėms — tai nėra hierarchinė kompetencijos pasiskirstymo tarp valdymo sluoksnių sistema. Geram valdymui būdingi atvirumu grįsti santykiai, ne toks griežtas subsidiarumo principo taikymas.

1.6

Europai reikalingi savim pasitikintys, lankstūs ir tvarūs regionai ir miestai. Kaip rodo kai kurie pavyzdžiai, regionams ir miestams dažnai teigiamą akstiną suteikia ekonomikos internacionalizavimo dinamika. Regionai ir miestai randa naujų būdų sėkmingai įsitvirtinti pasaulyje.

1.7

Nepaisant didelės valstybių narių administracinių struktūrų, dažnai sudėtingų, įvairovės, EESRK primygtinai ragina ateityje taikyti tokias procedūras ir darbo metodus, kurie skatintų regionų ir miestų atsakomybę ir atskaitingumą (1).

1.8

Praktika rodo, kad decentralizavus atsakomybę ir atskaitingumą stiprėja ryžtingas vadovavimas ir įžvalga. Šios ypatybės paprastai yra tvirtas pagrindas, kuriuo remiasi viešojo ir privataus sektorių partnerystė, o taip pat viešojo sektoriaus partnerystė su įvairiais suinteresuotais subjektais, pavyzdžiui, socialiniais partneriais, prekybos rūmais, bendrovėmis, vystymosi agentūromis, būsto organizacijomis, beveik savarankiškomis nevyriausybinėmis organizacijomis (angl. quasi-NGO), aplinkosaugos agentūromis, socialinėmis organizacijomis, visų lygmenų mokslo įstaigomis, architektais ir menininkais.

1.9

Todėl regionų lygmens atstovaujančiajai organizuotai pilietinei visuomenei reikėtų suteikti galimybę atsakingai ir skaidriai prisidėti prie ES regionų programų rengimo ir įgyvendinimo. Jeigu būtų atsižvelgiama į vietos ir regionų (o ne vien vyriausybių) nuomonę, piliečiai lengviau priimtų ES vertybes.

1.10

EESRK mano, kad gerai organizuotos konsultacijos gali paskatinti sėkmingą partnerystę su nevyriausybiniais suinteresuotais subjektais visoje regioninės politikos rengimo, kontrolės ir vertinimo grandinėje (2).

1.11

Lankstus daugiapakopis valdymas ir geras valdymas bei atitinkama sąveika, kurios tikslas — rasti specialiai pritaikytus sprendimus, gali būti labai naudingi siekiant svarbiausio ES ir valstybių narių regioninės politikos tikslo — suaktyvinti regionų ir miestų pajėgas ir atskleisti jų neišnaudojamas galimybes.

1.12

Regionų ir miestų valdininkams būtų galima sukurti Europos mainų programą bei gerai organizuotą patirties mainų ir geros praktikos sklaidos sistemą. Naudinga būtų specializuotų mokslinių tyrimų institutų ir universitetų parama.

2.1

Nuo 2001 m. dėl augančio poreikio glaudžiau susieti ES politiką su tuo, kaip valstybės narės jos laikosi ir ją įgyvendina (3), valdymo svarba išaugo ne be pagrindo.

2.2

Žvelgiant iš tos pačios perspektyvos EESRK teigiamai vertina numatomą Europos Parlamento pranešimą, skirtą nacionaliniam ir regioniniam valdymui ir partnerystei (4). Tai teigiamas ženklas, rodantis, kad Europos Parlamentas tapo Europos institucija, vis labiau besidominčia tuo, kaip konkrečiai regioninė politika formuojama valstybėse narėse.

2.3

Apskritai Europos Parlamento dokumente parodoma, kad dėl įvairių reiškinių, pavyzdžiui, ekonomikos internacionalizavimo ir nuolatinių pokyčių, dinamikos neišvengiamai reikia koreguoti griežtą subsidiarumo principo taikymą. Norint žengti koja kojon su pasaulyje vykstančiais pokyčiais ir sėkmingai įgyvendinti drauge suderintą Europos politiką, būtini lankstesni įvairių valdymo lygmenų tarpusavio ryšiai ir sąveika. Pakeistos Lisabonos strategijos įgyvendinimo, kuriame dalyvauja Komisija, Taryba ir valstybės narės, procedūros yra puikus tokių ryšių ir įgyvendinimo pavyzdys.

2.4

Daugiapakopis valdymas, kuriame Komisija, valstybių narių administracinis aparatas ir vyriausybė, regionų ir vietos valdžios institucijos atlieka savo funkcijas ir kartu dalijasi atsakomybe, taip pat yra šios dinamikos ženklas.

2.5

Regioninė politika kuriama ir projektai rengiami atsižvelgiant į nacionalinę ir regioninę administravimo praktiką, kuri dažnai yra labai sudėtinga ir įvairi. Tačiau akivaizdu, kad ir piliečiams, ir verslui naudinga, kad politika ir projektai būtų vykdomi teisingai ir nuosekliai visoje Europoje.

2.6

Europos Parlamento šiai temai skiriamas dėmesys, taip pat daugelis klausimų, į kuriuos būtina rasti atsakymus norint skatinti visoje ES taikomos praktikos suvienodinimą ir taip pasiekti optimalių regioninės politikos rezultatų, randa atgarsį atitinkamose Komisijos ir Tarybos dokumentuose pateikiamose mintyse.

2.7

Kai kurios šių minčių ir atitinkami principai nagrinėjami Komisijos tarnybų darbo dokumente „Inovacijos ir regioninė politika“ (5), skirtame neoficialiam ministrų susitikimui teritorinės sanglaudos ir regioninės politikos klausimams aptarti Azoruose (6). Šios mintys ir principai jau buvo taikomi ir tam tikru mastu įgyvendinami 2000–2006 m. laikotarpiu. Komisija dažnai tvirtino, kad konkurencingumo atskiros valstybės narės ar regionai vieni padidinti negali: reikia, kad glaudžiai bendradarbiautų visos atitinkamos valdžios institucijos, įmonės, piliečiai, socialiniai partneriai, palaikydami partnerystės ryšius su Europos Komisija ir Europos institucijomis  (7). Be to, sėkmingam vertinimui būtini ir šiuolaikiški administraciniai ir instituciniai pajėgumai.

2.8

Komisija teigia, kad pažanga įmanoma tik kuriant daugiapakopes novatoriško valdymo sistemas, o tam bus reikalingas strateginis koordinavimas ir tinkamas kiekvieno regiono strateginių veiklos krypčių derinys, nes vienos „stebuklingos strategijos“ nėra. Kiekviename regione nustatomi ir atrenkami tinklai, branduoliai ir kompetencijos centrai, kuriuos galbūt remia regioninės tarnybos.

2.9

2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Komisija išplėtė savo tikslus Bendrijos strateginėse sanglaudos gairėse didelį dėmesį skirdama konkurencingumui, augimui ir žmogiškiesiems ištekliams. Komisija nustatė Europos teritorinį tikslą, kurio esmė — pasienio bendradarbiavimas siekiant bendrų vietos ir regionų tikslų bei įgyvendinant bendras iniciatyvas, tarpvalstybinis bendradarbiavimas siekiant teritorinės plėtros, regionų bendradarbiavimas bei keitimasis patirtimi  (8).

2.10

Teritorinės sanglaudos ir regioninės politikos ministrai Leipcigo chartijoje ir Teritorinėje darbotvarkėje pasiūlė darbotvarkę regionams ir miestams (9). Neoficialus ministrų susitikimas Azoruose buvo kitas žingsnis apibrėžiant, kaip turėtų būti įgyvendinama regionų ir miestų darbotvarkė. Pirmojoje veiksmų programoje (10) ministrai pabrėžė esantys tvirtai įsitikinę, kad daugiapakopis valdymas yra svarbi darnios ES erdvinės plėtros priemonė ir siūlantys patikėti tam tikriems suinteresuotiems subjektams ir vietos ir regionų valdžios institucijoms galimybę įgyvendinti Teritorinės darbotvarkės prioritetus.

2.11

Šioje programoje ministrai taip pat atkreipė dėmesį, kad Teritorinės darbotvarkės tikslų geriausia siekti atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės institucinę sąrangą, aktyviai dalyvaujant nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms bei suinteresuotiems subjektams ir vedant dialogą su Europos Komisija bei kitomis Europos institucijomis (11). Vėlgi pažymėtina, kad pabrėžiamas dvišalės diskusijos, paramos ir veiklos visoje daugiapakopio valdymo grandinėje nuo vietos valdžios institucijų visoje Europoje iki Komisijos ir atvirkščiai poreikis.

2.12

Paskelbdami penkias veiklos kryptis ministrai pabrėžė, kad būtina stiprinti daugiapakopį teritorinį valdymą, naujas partnerystės ir teritorinio valdymo formas, taip pat į sektorių politiką įtraukti teritorinius (miesto) aspektus.

2.13

Vis dėlto tenka apgailestauti, kad (nors tai gali būti ir dėsninga) Veiksmų programoje atsakomybė už konkretų įgyvendinimą, bent jau taip, kaip ji apibrėžta, vis dar beveik išimtinai tenka valstybėms narėms, o regionų ir vietos valdžios institucijos ir kiti suinteresuoti subjektai retai minimi kaip būtini šio proceso dalyviai. Panašu, kad tebedominuoja tradicinė subsidiarumo sąvoka.

3.1

Regioninės politikos planavimo ir įgyvendinimo skaidrumui, nuoseklumui ir veiksmingumui yra kliūčių. Šios kliūtys iš dalies atsiranda dėl to, kaip darbą organizuoja ir kaip dirba, taip pat veiklą tarpusavyje derina, generaliniai direktoratai, o ES lygmeniu — Europos fondai. Tačiau dažniausiai tos kliūtys iškyla, nes nėra daugiapakopio valdymo arba jis turi trūkumų ir neįgyvendinamos arba nepakankamai įgyvendinamos politika bei programos.

3.2

Europos Parlamento ataskaitos projekte parodoma, kad nemažai konstruktyvių iniciatyvų buvo imtasi siekiant pagerinti valdymą ES lygmeniu, pavyzdžiui, URBAN I ir URBAN II, LEADER ir Urbact iniciatyvos.

3.3

Deja, EESRK mano, kad kai kurios iniciatyvos, pavyzdžiui, Teritorinė darbotvarkė, yra gana miglotos. Be to, nėra praktika paremtų duomenų, kokiu mastu daugiapakopis valdymas lemia minėtų programų sėkmę.

3.4

Nors daugiapakopis valdymas tampa vis labiau priimtina praktika visoje ES, skaidrių ir nuoseklių darbo metodų ir komunikacijos vis dar trūksta. Taip daugiausiai yra todėl, kad ES nėra unitarinė valstybė.

3.5

Be to, valstybių narių vyriausybės ir suinteresuoti subjektai, pavyzdžiui, decentralizuotos valdžios institucijos, ES vaidmenį daugiapakopio valdymo sistemoje dažnai supranta labai skirtingai, priklausomai nuo nacionalinių interesų ir kultūros tradicijų.

3.6

Trečia galimų daugiapakopio valdymo problemų prielaida yra didelė pačiose valstybėse narėse gyvuojančių administracinių ir politinių koncepcijų įvairovė — tos koncepcijos dažnai yra giliai įaugusios ir paprastai jas būna sunku keisti.

3.7

Šios prielaidos rodo, kad universalios formulės, kurią būtų galima taikyti ES lygmeniu planuojant regioninę politiką ir rengiant programas, sukurti beveik neįmanoma. Lemiamą vaidmenį atlieka valstybių narių ir neretai regionų struktūros, veiklos principai ir požiūriai. Vis dėlto, praktinės aplinkybės, pavyzdžiui, pastarieji tarptautiniai finansų ir socialiniai ekonominiai pokyčiai verčia peržiūrėti galiojančią tvarką, kad regionai taptų lankstesni ir geriau pasiruošę permainoms.

3.8

ES regioninė politika turėtų būti vykdoma ir pagal principą „iš apačios į viršų“, ir kryptimi „iš viršaus į apačią“. Principas „iš apačios į viršų“ reikalingas todėl, kad regionai turi nustatyti savo socialines, ekonomines, aplinkosaugos ir konkurencijos sąlygas ir jas gerinti, o taip pat todėl, kad Europos (ir valstybių narių) regioninė politika turi būti įgyvendinama vietoje. Procesas „iš viršaus į apačią“ reikalingas dėl ES ir valstybių narių lygmenimis numatomų finansinių išteklių ir nustatomų pagrindinių sąlygų. Taigi ši politika niekada nevykdoma tik viena kryptimi.

3.9

ES lygmeniu vykdomas iniciatyvas ir gerus valstybių narių ketinimus skatinti veiksmingesnius ir vienodesnius administracinės veiklos principus visoje Europoje reikia vertinti teigiamai. Tačiau norint pasiekti gerą regioninės politikos valdymą pirmiausia reikia koreguoti griežtas daugiapakopio valdymo formas, o tai reiškia valdymo stiliaus ir mentaliteto pokyčius.

3.10

2 dalyje paminėti dokumentai parodo, kad Taryba iš esmės yra tokios pat nuomonės. Žinoma, tai — didžiulis žingsnis į priekį. Tačiau kartais perėjimas nuo žodžių prie darbų užtrunka ilgai.

3.11

Efektyvus įgyvendinimas lengvesnis tose šalyse ir regionuose, kuriuose dominuoja decentralizavimo tradicija, o ne administraciniu požiūriu centralizuotos sistemos. Papildomų sunkumų kyla kai kuriose valstybėse narėse, kuriose nėra suderintos regioninės politikos ir kuriose nėra visiškai susiformavusių regionų valdžios institucijų.

3.12

EESRK pabrėžia, jog norint veiksmingai vykdyti regioninę politiką reikalingi geresni ir tikslesni Europos statistiniai duomenys.

3.13

EESRK remia visas pastangas tobulinti Europos valdymą. Taip turėtų būti sukurtas glaudesnis ir skaidresnis ryšys tarp politikos ir jos įgyvendinimo. Įgyvendinimui itin svarbus regionų ir vietos suinteresuotų subjektų, viešojo ir privataus sektorių? dalyvavimas. Reikia labiau į juos atsižvelgti. Tų subjektų ir sektorių dalyvavimas dažnai reiškia, jog dalijamasi įsipareigojimais ir atsakomybe. EESRK nuomone, tai yra ypatingai svarbu.

4.1

Komisijos lygmeniu reikėtų labiau suderinti informavimą apie įvairius Bendrijos fondus, susijusius su regionine politika. Neišmanantiems bendras Bendrijos politikos principų, tikslų ir uždavinių vaizdas šioje srityje yra gana painus.

4.2

Būtina, kad Komisijos generaliniai direktoratai geriau suderintų savo veiklos principus. Šiuo požiūriu labai padėtų Tarpžinybinė miestų reikalų darbo grupė (12).

4.3

Nuoseklesnis bendrų veiklos principų pristatymas ir viešumas ES lygmeniu valstybių narių vyriausybėms ir ministerijoms galėtų tapti pavyzdžiu, kaip kompleksiškai vykdyti regionų ir miestų politiką — paprastai tokia politika nėra vykdoma nacionaliniu lygmeniu. Bet kuriuo atveju šis kompleksiškas požiūris būtų naudingas tikru mastu sumažinant atotrūkį tarp ES lygmens ir regionų ir miestų.

4.4

Lankstus daugiapakopio valdymo koncepcijos įgyvendinimas ir su ja susijusi sąveika gali tapti teigiamu postūmiu valstybių narių administravimo praktikai koreguoti. Kadangi pagrindinis regioninės politikos tikslas yra kiek įmanoma labiau išjudinti (snaudžiantį) regionų ir miestų potencialą, valdymo struktūrų sąranga atitinkamai turi būti skaidri ir nuosekli.

4.5

Veiklą su nacionalinėmis programomis gerai derindami ES fondai turi pasiūlyti panašių paskatų šiam potencialui stiprinti.

4.6

Komisijai taip pat tenka didesnis vaidmuo susiejant regionus ir miestus su Europa ir palaikant savim pasitikinčius, lanksčius ir tvarius regionus ir miestus. Šį vaidmenį Komisija gali atlikti aiškindama, taip pat ir decentralizuotu lygmeniu, Lisabonos darbotvarkės (kuri iki šiol dar nėra gerai suprantama) svarbą. Komisija taip pat gali skatinti geriau suprasti būsimą miestų ir didmiesčių teritorijų svarbą ateityje; Be to, galima visoje Europoje skleisti informaciją apie sėkmingus veiklos principus (13). Prie šios užduoties įgyvendinimo galėtų prisidėti specializuoti mokslinių tyrimų institutai ir universitetai.

4.7

EESRK nuomone, tai tikrai nereiškia, kad reikia naujų biurokratinių procedūrų — kaip tik jų reikia mažiau, taip pat reikalinga tikslinga ir nuosekli decentralizacija.

4.8

Anot EESRK, decentralizacija yra labai daug žadantis procesas, nes jis paryškina regionų ir vietos valdžios institucijų atsakomybę, didina jų atskaitingumą.

4.9

Atsakomybė ir atskaitingumas yra būtini. Jais remiasi pagrindinės bet kokio regionų vystymosi prielaidos: tvirtas vadovavimas, įžvalgumas ir nuoseklumas. Europoje yra ryškių šių prielaidų pavyzdžių (14).

4.10

ES ir valstybių narių vyriausybės turėtų atsižvelgti į sėkmingai gyvuojančių regionų ir miestų, įskaitant ir didmiesčių teritorijas, taikomus mechanizmus ir darbo praktiką. Šie teritoriniai vienetai nėra mažytės „valstybės“. Jų pobūdis kitoks; ir jų valdymas iš esmės skiriasi nuo valdymo valstybės lygmenyje.

4.11

Jų veiklos principus dažnai įkvepia konkretūs uždaviniai, kurie yra viso vystymosi varomieji veiksniai (15). Tokių teritorinių vienetų įvaizdį dažniausiai lemia sąlygų (užsienio) investicijoms gerinimas, branduoliai ir žmogiškieji ištekliai. Tuo pat metu šiuo metu nepaprastai svarbu darnus vystymasis, socialinė įtrauktis, taip pat darbo kokybė bei gyvenimo sąlygos.

4.12

Gali būti įgyvendinama Europos mainų programa, skirta regionų ir miestų valdininkams. Būtų labai naudinga susipažinti su kaimyninių valstybių taikomais veiklos principais ir strategijomis, pavyzdžiui, susijusiais su teritoriniu vystymusi, ekonominio patrauklumo skatinimu ir socialiniu būstu.

4.13

EESRK siūlo Europos regionams ir miestams kurti dvynių programas, nes jos naudojamos daugelyje kitų politikos sričių. Taip regionai susipažins su decentralizuotomis programomis ir procedūromis.

4.14

Tokie gerai struktūruoti mainai Europoje gali prisidėti prie mentaliteto ir požiūrio permainų, skatinti regionų ir miestų raišką ir lankstumą. Kaip rodo nemažai pavyzdžių, regionams ir didmiesčių teritorijoms dažnai teigiamą akstiną suteikia ekonomikos internacionalizavimo dinamika. Jie randa naujų būdų sėkmingai įsitvirtinti pasaulyje.

4.15

Bendrijos programos gali padėti skleisti šią informaciją per projektus, bendrai finansuojamus fondų lėšomis, arba Komisijos valdininkams tikslingai apie tai informuojant ir konsultuojant. Jiems gali padėti specializuotos konsultacinės institucijos, veikiančios kelete valstybių. Europos Parlamento, kuris pritaria šio jau vykstančio proceso struktūrizavimui, palaikymas būtų labai naudingas.

4.16

EESRK pritaria Europos Parlamento dokumente pateiktam pasiūlymui įsteigti oficialią ES teritorinės plėtros tarybą. Toks žingsnis pabrėžtų daugiapakopio valdymo svarbą. Taryba taptų puikiu pagrindu ieškoti holistinio požiūrio į regionus ir miestus idėjų. Šioje Taryboje diskusijos ir susitarimai įgautų labiau privalomą pobūdį.

4.17

Remiantis Pirmąja veiksmų programa (2007 m.) (16) Europos lygmeniu būtų galima pradėti diskusijas dėl administracinių sistemų ir praktikos, susijusių su valstybės ir regionų bei miestų santykiais, modernizavimo. Modernizavimu turėtų būti siekiama sumažinti biurokratinių procedūrų kiekį, stiprinti pasitikėjimą, skatinti lanksčių ir tvarių regionų ir miestų skaidrumą, sumažinti atstumą tarp decentralizuoto lygmens ir ES lygmens vienetų.

4.18

Šie pasiūlymai turi būti vertinami kaip geresnio visų lygmenų viešosios valdžios institucijų santykių valdymo dalis. Jų nereikėtų arba nebereikėtų vertinti pagal kompetencijos pasiskirstymo tarp valdymo lygmenų hierarchiją. Atvirkščiai, EESRK nuomone, daugiapakopis valdymas yra lanksti Komisijos, valstybių narių vyriausybių, regionų ir vietos valdžios institucijų ryšių sistema, specialiai pritaikyta konkrečioms situacijoms ir teminėms aplinkybėms.

5.1

EESRK nuomone, šiuolaikiškas vietos ir regionų valdymas reiškia, jog reikalingas aktyvus įvairių vietos ir regionų bendruomenių segmentų dalyvavimas. Šie segmentai gali pasiūlyti skirtingą kompetenciją ir nuomones, atitinkančius konkrečius poreikius. Kelete Tarybos nuostatų apie tai tiesiogiai ar netiesiogiai kalbama (17).

5.2

Svarbiausia nuoroda į partnerystę yra reglamento dėl bendrųjų struktūrinių fondų nuostatų 11 straipsnis, kuriame raginama laikytis partnerystės, t. y. konsultuotis su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei organizuota pilietine visuomene ir siekti jų dalyvavimo (18).

5.3

EESRK nuomone, geras valdymas regioninės politikos srityje neatsiejamas nuo atsakingo ir skaidraus atstovaujančiosios ir teisėtos pilietinės visuomenės dalyvavimo. Tą pilietinę visuomenę sudaro aiškiai apibrėžti regionų lygmens subjektai. Konsultacijos ir dalyvavimas turėtų vykti rengiant regioninius projektus, jų programas ir juos vertinant. Šio bendradarbiavimo taip pat reikėtų siekti regionų ir tarpvalstybinių projektų atveju, be kita ko ir Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės veiklos kontekste (19).

5.4

Kalbant bendriau, EESRK laikosi nuomonės, kad decentralizacija būtų naudinga siekiant stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų atsakomybę ir atskaitomybę. Tai taip pat paskatins veikti nevyriausybinius subjektus, pavyzdžiui, socialinius partnerius, prekybos rūmus, bendroves, vystymo agentūras, būsto organizacijas, beveik savarankiškas nevyriausybines organizacijas (angl. quasi-NGO), aplinkosaugos agentūras, socialines tarnybas, visų lygmenų švietimo įstaigas, sveikatos priežiūros sektorių, architektus ir menininkus.

5.5

Nepaisant Tarybos pareikštų ketinimų ir nuolatinio Komisijos, valstybių narių ir regionų dialogo, skirto stiprinti tokią partnerystę, ji praktikoje pasitaiko retai (20). Daugeliu atveju jos paprasčiausiai nėra. Reikėtų informuoti apie gerus pavyzdžius.

5.6

Atstovaujančioji pilietinė visuomenė savo ruožtu turėtų būti tinkamai organizuota regionų lygmeniu, ji taip pat turi turėti tinkamus įgaliojimus. Šių sąlygų nelengva laikytis tais atvejais, kai pilietinė visuomenė yra silpnai išsivysčiusi arba kai ji atstovauja įvairiems, kartais prieštaringiems interesams.

5.7

Komisijai reikėtų suteikti galimybę veikti kaip katalizatoriui ir skatinti mokytis ir žinias pritaikyti decentralizuoto valdymo srityje.

5.8

Gausesnius ir geresnius partnerystės santykius gali paskatinti informuotumas ir suvokimas, kad regionuose ir miestuose reikia pokyčių ir permainų. Patirtis rodo, kad valdžios institucijų vizijos nuoseklumas suteikia galimybių intensyviau bendradarbiauti su kitais suinteresuotais subjektais. Dėl to paties tikslo reikėtų atsižvelgti į reglamento dėl Europos Sąjungos bendrųjų struktūrinių fondų nuostatų partnerystei skirtą 11 straipsnį.

5.9

Galimybių yra daug. Geresnis valdymas decentralizuotu lygmeniu padarys visuomenę lankstesne ir geriau paruoš ją ateičiai.

5.10

Atsižvelgiant į faktą, kad kiek vėliau šiais metais Europos Komisija ketina skelbti partnerystės ES sanglaudos politikos srityje temai skirtą dokumentą, EESRK siūlo šį klausimą aptarti išsamiau atskiroje nuomonėje.