31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 77/73

1.1

Klimato kaita yra vienas didžiausių XXI amžiaus iššūkių, su kuriais susiduria pasaulis. Siekiant išvengti pražūtingų pokyčių, reikia smarkiai sumažinti bendrą pasaulyje išmetamų šiltnamio dujų kiekį, o išsivysčiusios šalys šimtmečiui įpusėjus turi jį sumažinti 60–80 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

1.2

2007 m. gruodžio mėn. Balyje pradėtos tarptautinės derybos dėl klimato kaitos yra itin svarbios, nes jos turės lemiamą įtaką veiksmų, kurių bus imtasi pasaulyje iki 2020 m., mastui. Gyvybiškai svarbu sėkmingai užbaigti šias derybas Kopenhagoje 2009 metais.

1.3

Iki 2020 m. ES įsipareigojo sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį 20 proc., palyginti su 1990-aisiais, ir pateikė derybų pasiūlymą toliau mažinti šį kiekį iki 30 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, jei kitos šalys prisiims panašius įsipareigojimus. 2008 m. sausio 23 d. energetikos pakete Komisija pateikė pasiūlymus, kuriuose nustatoma, kaip išmetamų dujų kiekį būtų galima sumažinti 20 proc.–30 proc.

1.4

Komitetas tvirtai remia ES iniciatyvą, kurios ji ėmėsi šiose derybose, ir ypač jos vienašališką įsipareigojimą sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį 20 proc. iki 2020 m., kad paspartintų derybas.

1.5

Tačiau tikime, kad klimato kaitos iššūkis yra toks rimtas, kad reikia dėti visas įmanomas pastangas, kad galėtume nuveikti daugiau. ES turėtų užsibrėžti tikslą sumažinti, kaip buvo siūloma su tam tikra sąlyga, išmetamų dujų kiekį 30 proc. iki 2020 m., ir derybose turime užtikrinti panašius išsivysčiusių šalių įsipareigojimus bei svarbius besivystančių šalių, kurių išmetamų dujų kiekis sparčiai auga, įsipareigojimus.

1.6

Kad kuo labiau padidintų savo įtaką deryboms, ES, įvykdydama savo įsipareigojimus, turi parodyti, jog yra patikima partnerė. Priemonių paketas dėl taršos sumažinimo 20 proc. turi būti galutinai priimtas iki 2008 m. pabaigos.

1.7

Manome, kad siekiant sumažinti taršą 30 proc. iki 2020 m. — o tai turėtų būti tikrasis tikslas — gali prireikti papildomų Europos ir nacionalinio lygmens priemonių. Primygtinai raginame imtis veiksmų antrajam priemonių paketui parengti, kuris padėtų sumažinti taršą 30 proc.

1.8

Laukiame pasirodančių Komisijos pasiūlymų dėl prisitaikymo prie klimato kaitos ir rekomenduojame, kad juos papildytų kiekvienos valstybės narės nacionalinės prisitaikymo strategijos.

1.9

Rekomenduojame parengti naujas pajėgumo didinimo ir technologijų perdavimo rėmimo iniciatyvas klimato kaitos padarinių sušvelninimo ir prisitaikymo prie jų srityje.

1.10

Kad adekvačiai reaguotume į klimato kaitą, reikės iš esmės pakeisti pasaulio ekonomiką bei investicijų srautus. Rekomenduojame toliau analizuoti, kokių išteklių ir įrangos reikia viešajam ir privačiam sektoriui, kad valdytų šiuos srautus. Manome, kad reikiama pastangų ir vadovavimo sistema yra panaši į tą, kuria buvo naudotasi rengiant Maršalo planą Europai po Antrojo pasaulinio karo atkurti. Šiuo atveju ES turėtų aktyviausiai inicijuoti šį planą.

1.11

Specialių lėšų reikės padėti besivystančioms šalims priimti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos padarinių sušvelninimo priemones. Švaraus vystymosi mechanizmo (CDM) išplėtimas yra vienas lėšų šaltinių, bet kriterijai ir įgyvendinimas turi būti sugriežtinti. Europa galėtų suteikti papildomų lėšų aukcione parduodama apyvartinius taršos leidimus.

1.12

Veiksmų turi imtis visų rūšių ir lygių valstybinės valdžios institucijos, vartotojai ir plačioji visuomenė.

1.13

ES turi atlikti labai svarbų vaidmenį vadovaudama šioms didžiosioms permainoms. Mes skatiname visas ES institucijas visapusiškai dalyvauti siekiant ES tikslo klimato srityje. Komitetas pagal savo galimybes padės sutelkti pilietinės visuomenės paramą šiam didžiajam bendram projektui.

1.14

Reikia kiek įmanoma greičiau nustatyti visuotinio susitarimo, kurį parengti per ateinančius aštuoniolika mėnesių bus siekiama tarptautinėse derybose, sąlygas. Tik tada bus galima pradėti politinę kampaniją informuojant apie klimato kaitos iššūkius ir visame pasaulyje siekiant visų visuomenės sluoksnių paramos, pasitikėjimo ir didžiųjų permainų, kurias turime įgyvendinti, palaikymo. Tai ne toks susitarimas, kurį galima sudaryti už uždarų durų: reikia, kad dalyvautų visi visuomenės atstovai. Klimato kaitos stabdymo priemonės turi būti realios, ekonominiu ir socialiniu požiūriu pagrįstos ir įgyvendinamos per siūlomą laikotarpį.

2.1

Klimato kaita yra vienas didžiausių XXI amžiaus iššūkių, su kuriais susiduria pasaulis. 2007 m. paskelbtoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės 4-joje vertinimo ataskaitoje (TKKG 4VA) užfiksuota, kad per pastaruosius du šimtmečius dėl smarkiai išaugusios žmogaus veiklos išmetamų šiltnamio dujų jau atsirado pokyčių ir prognozuojamos nerimą keliančios permainos, jeigu per keletą ateinančių metų nebus skubiai imtasi priemonių išmetimui sumažinti pasaulio mastu. Siekdama išvengti pražūtingų padarinių, TKKG patarė užsibrėžti bendrą tikslą, kad vidutinė temperatūra pasaulyje prieš industrializaciją buvusį lygį viršytų ne daugiau kaip 2 °C. Kad būtų pasiektas šis tikslas, reikia smarkiai sumažinti bendrą pasaulyje išmetamų šiltnamio dujų kiekį, o išsivysčiusios šalys šimtmečiui įpusėjus turi jį sumažinti 60–80 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

2.2

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinė bendruomenė stengėsi susitarti dėl bendrų veiksmų siekdama sumažinti šiltnamio dujų išmetimą. 1992 m. Rio de Žaneire buvo susitarta dėl bendrosios klimato kaitos konvencijos, kuri buvo sustiprinta 1997 m. pasirašius Kioto protokolą, pagal kurį pasirašiusios valstybės įsipareigojo imtis konkrečių priemonių, kad iki 2012 m. sumažintų į aplinką išmetamą šiltnamio dujų kiekį. Tačiau yra pripažįstama, kad šie susitarimai ir veiksmai tėra pradžia ir kad ateityje reikės ryžtingesnių ir išsamesnių planų šimtmečio vidurio tikslui pasiekti. Tarptautinės derybos dėl klimato kaitos, pradėtos 2007 m. gruodžio mėn. Balyje, yra itin svarbios, nes jos turės lemiamą įtaką veiksmų, kurių bus imtasi pasaulyje iki 2020 m., mastui. Gyvybiškai svarbu sėkmingai užbaigti šias derybas Kopenhagoje 2009 metais.

2.3

Iki 2020 m. įgyvendintini tikslai. Bali veiksmų plane pateikiama nuoroda į 4-ąją TKKG vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad išmetamų dujų kiekis išsivysčiusiose šalyse turės būti sumažintas maždaug 25–40 proc. iki 2020 m., palyginti su 1990-aisiais, tam, kad visuotinį atšilimą, palyginti su prieš industrializaciją buvusiu lygiu, būtų galima apriboti iki 2 laipsnių.

2.4

Akivaizdu, kad išsivysčiusios šalys labiausiai turėtų siekti absoliučiai sumažinti savo išmetamą dujų kiekį, kadangi išmetamos dujos buvo ir tebėra didžiausias klimato kaitą sukeliantis veiksnys. Europa turi atlikti savo vaidmenį. Reikia, kad JAV grįžtų prie tarptautinės strategijos ir realiai įsipareigotų mažinti išmetimą. Rusijai taip pat turėtų dalyvauti ir prisiimti tikroviškesnį tikslą, nei Kioto derybose.

2.5

Šiose derybose vienas svarbiausių vaidmenų tenka ES. Taryba priėmė ilgalaikę viziją, kaip išsivysčiusioms šalims iki 2050 m. sumažinti išmetamą teršalų kiekį 60–80 proc. Kaip tarpinę priemonę siekiant šio ilgalaikio tikslo, ES įsipareigojo iki 2020 m. sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį 20 proc., palyginti su 1990-aisiais, ir pateikė derybų pasiūlymą mažinti šį kiekį toliau iki 30 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, jei kitos šalys prisiims panašius įsipareigojimus. 2008 m. sausio 23 d. energetikos pakete Komisija pateikė pasiūlymus, kuriuose nustatoma, kaip išmetamų dujų kiekį būtų galima sumažinti 20–30 proc.

2.6

Tampa svarbu ir tai, kad besivystančios šalys pačios prisiimtų rimtus įsipareigojimus kad padėtų apriboti klimato kaitos padarinius. Pagrindinės sparčiai augančios ekonomikos šalys — Kinija, Indija, Brazilija ir keletas kitų — pačios tampa ar jau tapo stambiomis teršėjomis. Todėl svarbu, kad jos valdytų savo ekonomiką, siekdamos riboti išmetimo didėjimą, kad jis būtų gerokai žemesnis, negu įprastinėmis verslo sąlygomis.

2.7

Derybininkų siekiamo visuotinio susitarimo prasmė yra ta, kad besivystančios šalys įsipareigotų siekti drąsių tikslų ir imtis priemonių mažinti jų pačių išmetamų teršalų kiekį, ir pasiūlyti besivystančioms šalims finansinę ir technologinę paramą mainais į jų įsipareigojimus skatinti augimą ir vystymąsi kiek įmanoma labiau ribojant jų pačių išmetamų šiltnamio dujų kiekio didėjimą.

3.1

EESRK savo ruožtu nuo pat pradžių stebėjo bendrą derybų eigą ir priemonių paketą, kurį Komisiją pasiūlė, kad ES įvykdytų savo įsipareigojimus. Kad galėtų stebėti derybas tiesiogiai, Komitetas Europos pilietinės visuomenės vardu siųsdavo nedideles delegacijas, įeinančias į ES delegacijos sudėtį, į Bali konvencijos šalių konferenciją ir į vėlesnį tarpsesijinį Bonos posėdį. EESRK taip pat naudojasi ryšiais su pilietinės visuomenės organizacijomis ir grupėmis kitose pirmaujančiose šalyse siekdamas sužinoti, kokios pozicijos jos laikosi ir koks vaidmuo gali tekti pilietinei visuomenei propaguojant susitarimą ir jį įgyvendinant.

3.2

Komitetas svarsto atskiras Komisijos klimato ir energetikos paketo dalis atskirose nuomonėse, kurios yra apibendrinamos ir cituojamos šioje bendro pobūdžio nuomonėje. Šioje apibendrinančioje nuomonėje savo iniciatyva Komitetas apžvelgia derybų pažangą, perspektyvas ir vaidmenį, kuris šiame procese tenka Europai. Priėmęs nuomonę, Komitetas derybų posėdžiuose, kuriuos numatoma rengti 2008 m. gruodžio mėn. Poznanėje ir 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje, planuoja organizuoti renginius, kad padėtų pilietinei visuomenei reaguoti į vyksiančias derybas ir nustatyti savo poziciją.

3.3

Nustatyti keturi pagrindiniai Veiksmų plano, dėl kurio buvo susitarta Balyje, derybiniai skyriai:

3.4

Mūsų nuomonės struktūrą sudaro šie keturi derybiniai skyriai.

4.1

Tikslai. Komitetas sutinka su TKKG vertinimu, kad išsivysčiusių šalių išmetamų dujų kiekio mažinimas maždaug 25–40 proc., palyginti su 1990-aisiais, yra tinkamo lygio tikslas, kurį reikia įgyvendinti iki 2020 m. Šiuo metu būtų tikriausiai neįmanoma dar labiau sumažinti šį kiekį.

4.2

Komitetas tvirtai remia ES lyderės poziciją, kurią ji užėmė šiose derybose. Mes pritariame ES iniciatyvai vienašališkai įsipareigoti 20 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį iki 2020 m., kad suteiktų postūmį deryboms. Bet mes manome, kad klimato kaitos iššūkis yra toks rimtas, kad reikia dėti visas įmanomas pastangas siekiant sumažinti, kaip buvo pasiūlyta su tam tikra sąlyga, šiltnamio dujų kiekį iki 30 proc. ir derybose siekti užtikrinti panašius kitų išsivysčiusių šalių įsipareigojimus bei reikšmingus sparčiai augančios ekonomikos šalių, kurių išmetamų teršalų kiekis sparčiai didėja, įsipareigojimus.

4.3

Jeigu pasibaigus deryboms tik ES įsipareigos sumažinti savo išmetamų dujų kiekį 20 proc., o kitų šalių įsipareigojimai bus palyginti kuklūs, tai, mūsų nuomone, bus didelė nesėkmė.

4.4

Įgyvendinimas. Europos Sąjungai Komisijos klimato ir energetikos pakete pasiūlytos priemonės yra labai teigiamas ir konstruktyvus įgyvendinimo planas, kuris padės Europai įgyvendinti įsipareigojimus sumažinti taršą 20 proc. iki 2020 m. Komitetas parengė atskiras nuomones dėl kiekvienos iš šio plano dalių. Apibendrindami mes remiame visas šio plano dalis, jei bus atsižvelgta į šias pastabas:

4.5

Europos Sąjunga parodė daug geros valios ir įdėjo daug politinio kapitalo į tai, kad jos aukščiausia teršalų išmetimo riba ir prekybos sistema taptų pagrindine reikalingo taršos mažinimo priemone. ES PATLS jau tapo didžiausia pasaulio prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema, ir ji turėtų toliau plėstis nuo 2012 m. Iš pradžių šios sistemos poveikis Europoje išmetamiems teršalams buvo ribotas, kadangi dosnus pradinis apribojimų lygis ir paskirstymas lėmė labai žemą anglies dvideginio kainą. Aukščiausiai teršalų išmetimo ribai sumažėjus, anglies dvideginio kaina išaugo ir, kartu su kitais iškastinio kuro kainą keliančiais veiksniais, ji gali daryti didesnį poveikį Europos energijos gamybai ir kitoms pramonės šakoms.

4.6

Apskritai, mes manome, kad prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos stiprinimas turės teigiamą poveikį Europos verslui ir užimtumui skatindamas spartų taupiai energiją vartojančių ir nedidelį anglies dvideginio kiekį išskiriančių procesų ir gaminių kūrimą, kurie ateityje taps rinkos lyderiais. Tai ne tik sukurs darbo vietas, bet kartu sumažins priklausomybę nuo importo ir taip padidins mūsų energijos saugumą.

4.7

Europa pirmauja šioje srityje, tačiau pagrindinis tikslas dabar turėtų būti skatinti prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemų kūrimą JAV ir kitose šalyse bei sujungti visas šias sistemas į pasaulinę anglies dvideginio rinką. Tikros pasaulinės anglies dvideginio rinkos sukūrimas galėtų atlikti svarbiausią vaidmenį veiksmingiausiu ir ekonomiškai efektyviausiu būdu užtikrinant išskiriamo anglies dvideginio kiekio sumažinimą visame pasaulyje. Mes tvirtai remiame ICAP (Tarptautinę partnerystę vystant veiklą anglies srityje), kuria siekiama padėti visame pasaulyje besikuriančioms įvairioms prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoms harmoningai vystytis į bendrą pasaulinę rinką. Sukūrus pasaulinę anglies dvideginio rinką sistemoje, kurioje taikomi visame pasaulyje galiojantys apribojimai nacionaliniams apyvartiniams taršos leidimams, sumažės rizika, kad vien Europoje veikianti prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema pakenks Europos konkurencingumui.

4.8

Naudingi galėtų būti ir tarptautiniai sektorių susitarimai, kuriuose būtų kuriami išsamesni planai ir strategijos, kaip užtikrinti pagrindinių atitinkamų sektorių ir jų produkcijos išmetamo šiltnamio dujų kiekio laipsnišką mažinimą. Tačiau jie turėtų būti vertinami tik kaip pagalbinės priemonės įgyvendinant griežtus tarptautiniais susitarimais pagrįstus nacionalinius tikslus, o ne kaip privalomų nacionalinių tikslų alternatyvos, nes paskutinių 20 m. patirtis rodo, kad vien savanoriškais sektorių susitarimais šioje srityje pasiekiama per mažai, per vėlai ir neįmanoma juos veiksmingai taikyti.

4.9

Transporto klausimu mes pakartotinai pareiškiame savo nuomonę, kad ilgalaikė tvarumo strategija transporto reikmėms turėtų remtis iš esmės nauju transporto paklausos įvertinimu apsvarstant klausimą, kaip fizinio planavimo, infrastruktūros ir viešojo planavimo priemonėmis galima pristabdyti, o laikui bėgant, netgi sumažinti nenumaldomai didėjantį transporto poreikį. Šis planavimas jokiu būdu neturėtų remtis prielaida, kad transporto augimas yra neišvengiamas ir vienintelis būdas sumažinti transporto sektoriaus išmetamą dujų kiekį yra techniniai kuro ir variklių efektyvumo patobulinimai, nors jie, savaime aišku, yra labai svarbūs.

4.10

Techniniais klausimais mes manome, kad reikėtų nustatyti ne tik griežtus trumpalaikius tikslus mažinti automobilių išmetamų dujų kiekį (120 g CO2 už kiekvieną kilometrą iki 2012/2015 m.), bet ir vidutinės trukmės tikslus iki 2020 m. dar labiau sumažinti dujų išmetimą (6). Tuo pat metu reikia skirti papildomą paramą anglies dvideginio neišskiriančių elektra arba vandeniliu varomų transporto priemonių kūrimui ir kuo greičiau pradėti jas eksploatuoti.

4.11

Mes esame ne tokie optimistai kaip Komisija dėl galimybės pasiekti atskirą 10 proc. tikslą biodegalams. Atsižvelgiant į problemas, susijusias su biodegalų išmetamų šiltnamio dujų mažinimo potencialu ir jų gamybos socialiniu poveikiu ir poveikiu aplinkai, reikia nustatyti griežtesnius tvarumo kriterijus, nei siūlo Komisija, siekiant užtikrinti, kad biodegalai bus naudojami tik tada, kai jie darys tikrą ir pastebimą poveikį išsiskiriančio anglies dvideginio kiekio mažinimui ir netaps nepriimtina našta žemės naudojimui žemės ūkio tikslais ir maisto gamybai. Be to, pastarojo meto ekonominiai svarstymai tvirtina, kad biomasė (bent jau dabar ir artimiausioje ateityje) gali būti daug veiksmingiau naudojama elektros ar šilumos gamybai nei biodegalams.

4.12

Tolesnės priemonės siekiant 30 proc. tikslą Mes manome, kad jei priemonių paketas būtų priimtas 2008 m. pabaigoje ir nedelsiant pradėtas įgyvendinti 2009 m., tai būtų tinkama garantija, kad Europa pasieks savo tikslą iki 2020 m. sumažinti taršą 20 proc.

4.13

Tačiau mes abejojame dėl galimybės sumažinti taršą 30 proc. iki 2020 m. paprasčiausiai sugriežtinant atskirų paketo priemonių reikalavimus ir didinant švaraus vystymosi mechanizmo naudojimą, kaip šiuo metu siūlo Komisija. Mes manome, kad norint pasiekti šį tikslą reikėtų taikyti išsamesnes ir platesnio masto priemones Europos ir valstybių narių lygiu.

4.14

Mes siūlome rengiant antrąjį paketą Europos lygiu apsvarstyti šiuos aspektu:

4.15

Komitetas yra įsitikinęs, kad siekiant nustatyti griežtesnius individualius tikslus pagal susitartą išlaidų pasidalijimą valstybių narių lygiu valstybės narės ir jų politiniai lyderiai privalo aktyviau dalyvauti stiprinant visuomenės, verslo, profesinių sąjungų ir kitų organizacijų atstovų partnerystę ir dalyvauti bendroje veikloje:

4.16

Siekiant didesnio pasitikėjimo ES tarptautiniu lygiu yra ypač svarbu, kad kiekviena valstybė narė dėtų visas įmanomas pastangas siekdama užtikrinti ne tik bendro ES-15 tikslo pagal Kioto protokolą įgyvendinimą, bet ir individualių tikslų pagal Kioto protokolą iki 2012 m. įgyvendinimą. Paskutinėje Komisijos paskelbtoje pažangos ataskaitoje apie Kioto protokole nustatytų normų įgyvendinimą (7) nurodoma, kad tik trys iš 15 ES valstybių narių eina teisingu keliu įgyvendindamos savo tikslus turimomis politinėmis priemonėmis. Dar 8 valstybės narės turėtų įvykdyti joms nustatytas normas, „jei bus atsižvelgta į Kioto protokole numatytų mechanizmų, anglies dvideginio absorbentų ir jau svarstomos papildomos vidaus politikos bei priemonių poveikį“. Trys valstybės narės greičiausiai neįvykdys Kioto protokole joms nustatytos normos. Be to, platus Kioto protokole nustatytų lanksčių mechanizmų, ypač švaraus vystymosi mechanizmo, naudojimas rodo, kad daugumoje valstybių narių dar neįvyko taip reikalingas perėjimas prie mažiau CO2 išmetančios visuomenės.

5.1

Net jei priemonės, kurių imamasi siekiant sumažinti pasaulyje išmetamų teršalų kiekį ateityje bus sėkmingos, jau dabar aišku, kad visuotinis klimato atšilimas ateinančiais dešimtmečiais toliau didės, nes teršalai jau pateko į atmosferą. Komitetas jau patvirtino nuomonę dėl Komisijos Žaliosios knygos dėl prisitaikymo prie klimato kaitos (8). Apibendrindamas Komitetas mano, kad Europoje turi būti sukurta apibendrinamoji strategija siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos ES, pagal kurią kiekviena valstybė narė turi parengti išsamius nacionalinius prisitaikymo planus. Biudžete, investicijų programose ir kitose priemonėse taip pat reikia suteikti daug didesnį prioritetą prisitaikymui bei jo moksliniams tyrimams ir analizei. Mes tikimės, kad 2008 m. rudenį numatytoje paskelbti Baltojoje knygoje dėl prisitaikymo Komisija pasiūlys išsamias priemones, kaip pasiekti pažangos šiuo klausimu.

5.2

Už ES ribų daugelyje besivystančio pasaulio vietų jau dabar yra daug klimato kaitos paveiktų vietovių, kurios ateityje dar labiau kentės nuo klimato kaitos, tačiau neturės pakankamai išteklių kovoti su šiuo reiškiniu. Todėl ES ir kitos EBPO šalys prioritetu turėtų laikyti finansinės ir kitokios paramos ypač pažeidžiamoms pasaulio vietoms didinimą kovojant su klimato kaitos padariniais. Klimato kaitos aspektai turi būti įtraukti į visas plėtros politikos priemones.

5.3

Taip pat reikalingos pastangos remti tvarią miškų plėtrą besivystančiame pasaulyje ir apriboti komercinius veiksnius, kurie lemia tolesnį miškų kirtimą daugelyje pasaulio klimato sistemų. EESRK rengia atskirą nuomonę dėl klimato kaitos ir miškų ūkio.

6.1

Tam, kad pasaulyje būtų pereita prie mažiau anglies dvideginio išskiriančios ekonomikos, turi įvykti nauja pramonės revoliucija. Būtina pereiti prie švaresnių energijos gamybos formų, naujų anglies dvideginio ir kitų šiltnamio dujų surinkimo technologijų ir nuolat skatinama pereiti prie veiksmingesnių ir mažiau energijos suvartojančių produkcijos ir vartojimo įpročių. Tai reikia didinti atitinkamų viešojo ir privataus sektoriaus mokslinių programų išlaidas ir didelių investicijų programų pramonei pertvarkyti ir keisti produktus ir paslaugas. Jau sukurta nemažai būtinų technologijų, tačiau jos turėtų būti taikomos plačiau nei šiuo metu.

6.2

ES reikėtų radikalių ES ir vyriausybių išlaidų programų pokyčių atitinkamiems moksliniams tyrimams, plėtrai ir investicijoms remti. Tai taip pat pareikalautų piniginių ir kitų lengvatų verslui ir kt. vykdyti būtinas investicijas.

6.3

Reikėtų nustatyti technologijų ir paslaugų rūšis, kurios geriausiai padėtų besivystančių šalių ekonomikai ir besivystančioms valstybėms tęsti savo plėtrą tvariausiu ir mažiausiai anglies reikalaujančiu būdu ir remti jo perkėlimą tinkamomis sąlygomis į šių šalių ekonomiką. Sukūrus naujas technologijas, kurios gali būti ypač naudingos besivystančioms šalims prisitaikant prie klimato kaitos arba mažinant anglies suvartojimo įtaką jų ateities plėtrai, turėtų būti sukurti būdai juos sparčiai ir plačiai naudoti priimtinomis sąlygomis. Būtina pažymėti, kad besivystančių šalių ekonomika neretai pati ir sukuria jai reikalingas naujas technologijas. Technologijų perkėlimas turėtų būti laikomas ne vienpusiu reiškiniu, nukreiptu iš Šiaurės į Pietus, bet sparčia pagrindinių technologijų, kad ir iš kur jos būtų kilusios, sklaida visame pasaulyje.

6.4

Komitetas ragina ES ir jos partnerius skubiai ištirti, kaip besivystančiame pasaulyje veiksmingas anglies technologijas, ypač energijos sektoriaus, ir, jei bus prieinamos, anglies išskyrimo technologijas galėtų naudoti energijai imlios pramonės šakos ir transporto sektorius. Šalims, kurios greičiausiai išliks labai priklausomos nuo anglies energijos gamybos požiūriu, reikės pagalbos kuo greičiau įdiegti švarias anglies technologijas ir anglies dvideginio surinkimo technologijas.

6.5

Tokia technologijų perdavimo parama turėtų leisti besivystančioms šalims nukreipti savo plėtrą mažesnio anglies suvartojimo kryptimi ir pagrįstai tapti sąlyga, priklausoma nuo besivystančių šalių įsipareigojimų vykdyti patiems kitas priemones, skirtas galimam didėjančiam išmetamų dujų kiekiui riboti.

6.6

Lygiagrečiai su derybomis dėl klimato kaitos, ES ir JAV turėtų imtis naujų iniciatyvų siekdamos klimatui nekenksmingų prekių ir paslaugų prekybos liberalizavimo PPO struktūroje. Ši iniciatyva turėtų būti parengta taip, kad išsivysčiusios šalys, besivystančios šalys ir augančios ekonomikos šalys galėtų vienodai pasinaudoti tokio liberalizavimo pranašumais, pavyzdžiui, skatindamos (tolesnį) aplinkosaugos technologijų ir paslaugų vystymą besivystančiose šalyse.

7.1

Besivystančioms šalims reikalinga didelio masto išsivysčiusio pasaulio parama, sudaranti sąlygas joms atlikti atitinkamą vaidmenį sprendžiant klimato kaitos klausimus, nepakenkiant jų vystymosi tikslams. Ypač svarbu užtikrinti, kad būsimoje besivystančių šalių plėtroje būtų pasirinkta mažesnio anglies suvartojimo kryptis nekartojant būdo, kuris buvo būdingas (ir tapo kliūtimi) vystymuisi šiaurėje.

7.2

Besivystančioms šalims, kurias labiausiai paveikė klimato kaita ir kurios turi mažiausiai išteklių prisitaikyti prie esamų sąlygų, taip pat reikės papildomos pagalbos. Joms reikės sustiprintų programų pakrantės apsaugai, apsaugai nuo potvynių, sausros poveikio sušvelninimui, žemės ūkio planavimui, naujoms visuomenės sveikatos reikmėms ir kitiems reikalams.

7.3

Komitetas teigiamai vertina tai, kad visos šalys Balyje pripažino, kad šiam perkėlimui svarstyti bus reikalingi nauji ir papildomi ištekliai bei investicijų šaltiniai ir mechanizmai. Tačiau, nepaisant garbingų išimčių, išsivysčiusios šalys, nepasiekė reikiamų rezultatų vykdydamos praeityje duotus pažadus suteikti papildomų išteklių, skirtų įgyvendinti tvaraus vystymosi tikslus. Todėl dabar visas pasaulis privalo sutelkti papildomus išteklius ir skirti juos šiam tikslui.

7.4

Komitetas pažymi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir kitų šalių vertinimus, kuriuose nurodoma, kad per metus gali prireikti dešimčių milijardų dolerių iš viešojo ir privataus sektoriaus lėšų, kai programos bus vykdomos visu pajėgumu. Jie rekomenduoja, kad bet kuriuo atveju Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija, Komisija ir (arba) EBPO ir tarptautinės finansų institucijos turėtų imtis skubių veiksmų siekdami tiksliau nustatyti kiekybinius poreikius ir būtinus tikslus ir įsipareigojimus, kad būtų pasiektas tinkamas finansavimas ir pradėtos programos padėtų tinkamai spręsti visuotinės klimato kaitos problemos poveikio klausimus. Pajamos iš aukcione parduodamų apyvartinių taršos leidimų būsimuose prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos vystymo etapuose galėtų būti vienas naujų lėšų šaltinių, tačiau visoms reikiamoms priemonėms vien jų nepakaks.

7.5

Švaraus vystymosi mechanizmas kai kuriais atvejais pasiteisino telkiant naujus išteklius, skirtus remti atitinkamoms investicijoms prie I priedo neprisijungusiose šalyse. Tačiau daugiausia projektų yra remiama Kinijoje ir kitose augančios ekonomikos šalyse. Kyla nemažai rimtų abejonių dėl daugelio šių projektų papildomumo ir kokybės. Siekiant kad mechanizmai, kaip buvo planuota, tikrai prisidėtų prie kuo veiksmingesnio išskiriamo anglies dvideginio kiekio mažinimo, gyvybiškai svarbu veiksmingai įgyvendinti ir stebėti projektų patvirtinimo kriterijus.

7.6

Komitetas rekomenduoja, kad ES ir kiti suinteresuoti dalyviai skubiai ištirtų, kaip gali būti pašalinti sistemos trūkumai ateinančiu laikotarpiu ir programa būtų sparčiau vykdoma. Ateityje pagal švaraus vystymosi mechanizmą reikėtų teikti pirmenybę projektams, kurie ne tik pastebimai prisideda prie išmetamų dujų mažinimo, bet ir skatina perėjimą prie mažai anglies dvideginio išmetančios ekonomikos. Visų pirma augančios ekonomikos šalyse neatrodo naudinga toliau tiesiogiai finansuoti veiksmingo energijos vartojimo projektus (greitai įgyvendinamus tikslus), nes jie bet kuriuo atveju būtų įgyvendinami. Perspektyvus variantas šioms šalims būtų sektoriniai švaraus vystymosi mechanizmai, esant galimybei derinami su pasiekiamais tikslais (9).

7.7

Didžiulio masto privačiojo sektoriaus investicijos į mažiau angliai imlią gamybą bus itin svarbios visose pasaulio vietose. Priemonėmis, kurių ėmėsi ES ir nacionalinės vyriausybės, turėtų būti konkrečiai siekiama teikti lengvatas tokioms investicijoms privačiajame sektoriuje.

7.8

Per ateinančius 50 metų išlaidos ir investicijos pasieks milijardus JAV dolerių. Tai dideli pinigai. Tačiau mažėjančių iškastinio kuro išteklių ir kainų kilimo akivaizdoje šios investicijos jau dabar yra būtinos. Todėl, nepaisant klimato kaitos, žvelgiant iš ekonominės perspektyvos tampa labai svarbu veiksmingai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinti atsinaujinančią energiją. Tą patį teigia ir su saugumu susiję svarstymai, nes tiek iškastinio kuro trūkumas, tiek klimato kaita yra potencialūs nestabilumo ir konfliktų šaltiniai daugelyje pasaulio regionų.

7.9

Žvelgiant iš šios perspektyvos, būtinybė nedelsiant imtis priemonių ir reaguoti į klimato kaitos keliamą grėsmę yra ne papildoma našta pasaulio ekonomikai, bet paprasčiausiai svarbi papildoma priežastis sparčiai vykdyti ekonomikos ir pramonės pertvarkymą, kuris bet kokiu atveju yra neišvengiamas. Stern apžvalgoje teigiama, kad naftos kainai esant 60 dolerių už barelį, išlaidos, reikalingos kovos su klimato kaitos padariniais priemonėms per ateinančius 50 metų sudarys 1 proc. pasaulinio BVP. Dabar, kai nafta kainuoja 110 dolerių už barelį, investicijos į visų rūšių atsinaujinančios energijos ir energijos veiksmingumo priemones iš verslo perspektyvos atrodo labiau viliojančios. Dėl tos pačios priežasties bendros papildomos išlaidos kovos su klimato kaitos padariniais priemonėms greičiausiai bus daug mažesnės, o kai kuriais atvejais jos netgi galėtų atnešti pelno įrodžius, kad laikui bėgant veiksmingos priemonės kovojant su klimato kaita iš esmės gali būti pelningos pasaulio ekonomikai.

7.10

Todėl adekvatus reagavimas į klimato kaitą neturėtų būti vertinamas kaip milžiniškas, slegiantis ir apsunkinantis įsipareigojimas, kuris pristabdys ekonomikos vystymąsi, o greičiau kaip galimybė būti ateinančios ekonominės ir pramonės revoliucijos centre. ES aktyviai dalyvavo klimato kaitai skirtose politinėse diskusijose. Tačiau ji dar turi daug dirbti, kad šios į ateitį žvelgiančios politikos pagrindu iškiltų tokia pat aktyvi ir gyvybinga verslo aplinka, teikianti įmonėms ir visuomenei paskatas vykdyti būtinas investicijas, kurių reikės norint pirmauti ir būti konkurencingiems mažai anglies dvideginio išmetančioje ateities ekonomikoje.

7.11

Kai kurie komentatoriai minėjo, kad reikalingas naujasis Maršalo planas. Mūsų manymu, šis palyginimas puikiai atspindi, kokio masto iššūkių ir pastangų prireiks ateityje. Mums reikalinga Maršalo plano masto vizija, kai stipriausios ir turtingiausios pasaulio šalys gali susivienyti bendro visuotinio pavojaus akivaizdoje su visomis pasaulio šalimis rodydamos viena kitai kelią ir viena kitai kiek galima labiau padėdamos.

7.12

Veiksmų turi imtis visų rūšių ir lygių nacionalinės ir valstybės valdžios institucijos, visų rūšių verslo įmonės, vartotojai ir plačioji visuomenė.

8.1

Klimatas jau keičiasi ir neigiami šios kaitos padariniai labai gerai juntami visame pasaulyje. Dėl didėjančios šiltnamio dujų koncentracijos ir vis sparčiau šylančio klimato šios problemos ateinančiais metais turėtų dar paaštrėti. Pasauliui reikia skubiai reaguoti į susiklosčiusią padėtį ir nustatyti bei įgyvendinti daug pastangų pareikalausiančius tikslus, kad išmetamųjų teršalų kiekis mažėtų ne tik iki 2020 m., bet palaipsniui mažėtų ir vėliau. Kuo anksčiau imsimės mažinti šį kiekį, tuo lengviau bus sulėtinti klimato šilimo procesą.

8.2

Išsivysčiusios šalys išmeta daug didesnius išmetamųjų teršalų kiekius skaičiuojant vienam gyventojui nei likusios pasaulio šalys, todėl jos turi sugriežtinti savo siekius ir veiksmus, kad jų kiekis sumažėtų. Europa privalo užtikrinti, kad ji iš tiesų įvykdys savo dabartinius įsipareigojimus iki 2012 m. o tada, kaip numatyta, įsipareigoti net 30 proc. sumažinti teršalų kiekį iki 2020 m. Kad šiuos siekius būtų galima įgyvendinti, reikia kito pagrįstų ir realių priemonių paketo, kad šie tikslai būtų pasiekti, ir jau dabar planuoti tolesnį mažinimą, kurio prireiks po 2020 m.

8.3

Reikia įtraukti ir besivystančias šalis, ypač daug pastangų reikia užtikrinti, kad labiausiai energijai imliuose augančios ekonomikos šalių ūkio sektoriuose būtų diegiami tokie gamybos būdai, kurių metu tausiausiai naudojama energija, o į aplinką išskiriama mažiausiai anglies dvideginio. Toms šalims reikės didelės ir kryptingos išsivysčiusių valstybių pagalbos.

8.4

Reikia kiek įmanoma greičiau nustatyti visuotinio susitarimo, kurį parengti per ateinančius aštuoniolika mėnesių bus siekiama tarptautinėse derybose, sąlygas. Tik tada bus galima pradėti politinę kampaniją informuojant apie klimato kaitos iššūkius ir visame pasaulyje siekiant visų visuomenės sluoksnių paramos, pasitikėjimo ir didžiųjų permainų, kurias turime įgyvendinti, palaikymo. Tai ne toks susitarimas, kurį galima sudaryti už uždarų durų: reikia, kad dalyvautų visi visuomenės atstovai. Klimato kaitos stabdymo priemonės turi būti realios, ekonominiu ir socialiniu požiūriu pagrįstos ir įgyvendinamos per siūlomą laikotarpį.

8.5

Būtini globalūs pokyčiai savo mastu prilygsta paskutinių dviejų šimtmečių industrinei revoliucijai, pajungusiai iškastiniame kure slypėjusią energiją, kad būtų ženkliai padidintas visuomenės gamybinis pajėgumas ir apimtis. Pasauliui dabar reikia antros industrinės revoliucijos iškastiniam kurui pakeisti kitomis energijos formomis ir maksimaliai padidinti energijos vartojimo efektyvumą, kad būtų galima pasiekti panašias gamybos apimtis ir augimą neišmetant į atmosferą nepakeliamo šiltnamio dujų kiekio. Būtinos didelės investicijos; turės būti padaryti atitinkami ir konkretūs reguliavimo, mokesčių ir kitų ekonominių instrumentų pakeitimai; turės smarkiai pasikeisti ūkinė veikla ir žmonių gyvenimo būdas. Visiems reikia suprasti iššūkį ir dalyvauti būtinuose pokyčiuose.