31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 77/49

1.1

EESRK pritaria siūlomiems anglies dioksido surinkimo (angl. Carbon Capture and Storage, CCS) parodomųjų projektų elektrinėse skatinimo mechanizmams, kaip numatyta Komisijos komunikate, tačiau mano, kad finansinių pajėgumų ir aiškiai nustatytų finansinių galimybių trūkumas vidutinės trukmės laikotarpiu (2010–2020 m.) ir ilguoju laikotarpiu (2020 m. ir vėliau) kelia susirūpinimą.

1.2

Reikėtų pasirūpinti, kad Komisijos finansinių pajėgumų trūkumą būtų galima iš dalies kompensuoti iš pajamų, gautų naudojant ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą (ES ŠESD ILPS), pvz., po 2013 m. energiją gaminančio sektoriaus taršos leidimus parduodant aukcione. Svarbu pažymėti, kad iki šiol ES lygiu dar nebuvo pasiūlyta konkreti finansavimo programa, įskaitant būtiną saugumą.

1.3

Svarbu, kad vėliausiai iki 2009 m. pabaigos būtų aiškios ir tvirtai nustatytos finansinės sąlygos. Tik tuomet bus užtikrintas finansinis pagrindas pradėti rengtis didelio masto CCS parodomųjų objektų veikimui 2015 m.

1.4

Nuo 2013 m. iš ES ŠESD ILPS gaunamos pajamos įgyvendinant persvarstytą direktyvą dėl ES ŠESD ILPS turėtų būti surenkamos nacionaliniu lygmeniu.

1.5

Komisijos planas rengti nacionalinius ES ŠESD ILPS aukcionus ir skirti 20 proc. bendrų pajamų priemonėms CO2 mažinimui remti yra visiškai neadekvatus ir reiškia, kad prarandama finansavimo galimybė. Valstybės narės turėtų būti primygtinai raginamos iš pagrindų pakeisti savo poziciją dėl pajamų iš ES ŠESD ILPS ir visas šias pajamas skirti technologijoms, kurias taikant išmetamas nedidelis anglies dioksido kiekis arba jo visai neišmetama, numatant tam tikrą sumą CCS. Tik taip bus gauti milijardai eurų, kurių šiuo metu Komisijai trūksta, tačiau jie būtini didelio masto parodomiesiems CCS projektams ankstyvu etapu remti.

1.6

Komisija turėtų parengti planą, kuriame būtų apibrėžtas Europos pramonės iniciatyvos organizavimas ir vaidmuo, užtikrinant, kad ši iniciatyva papildys, tačiau nekartos kitų iniciatyvų, pvz., projektų, kurie remiami pagal Septintąją bendrąją programą, Europos technologijų platformą aplinkos neteršiančioms iškastinį kurą deginančioms elektrinėms ir Europos pavyzdinę programą.

1.7

EESRK pritaria, jog būtina sukurti bendrą Europos CO2 transportavimo ir saugojimo infrastruktūrą. Europos lygmens transportavimo sistema reikalinga tam, kad būtų galima įtraukti valstybes nares, kurios gali neturėti galimybių pačios kurti nacionalinius saugojimo įrenginius.

1.8

Atsižvelgiant į transportavimo svarbą didelio masto CCS infrastruktūros kūrimui, būtų galima patvirtinti akronimą CCTS (anglies dioksido surinkimas, transportavimas ir saugojimas (angl. Carbon Capture Transport and Storage), t. y. įtraukti transportavimą).

2.1

Visos CCS vertės grandinės, įskaitant CO2 surinkimą, transportavimą ir saugojimą, vystymas yra dar labai ankstyvame, iš dalies netgi žvalgymo, etape. O tradicinių elektrinių technologijų efektyvumo lygis nuolat didinamas. Atsižvelgdamas į tai, jog per keletą kitų dešimtmečių reikės skubiai pakeisti elektrinių pajėgumus, Komitetas rekomenduoja taikyti pragmatišką požiūrį ir vienu metu vystyti ir taikyti abi šias technologijas. Didesnio efektyvumo technologijų vystymą iš esmės gali skatinti rinka, tačiau CCS technologijoms — tiek elektrinėms, tiek infrastruktūrai — demonstravimo ir pateikimo į rinką etape reikalinga papildoma parama.

2.2

CCS technologija vystoma dviem kryptimis: kaip integruota elektrinės technologija, kai CO2 surenkamas prieš deginimo procesą, arba kaip vadinamoji anglies dioksido surinkimo po deginimo proceso (angl. post-combustion) technologija, kai po deginimo proceso iš dūminių dujų išvalomas CO2 (CO2 valymas). Atitinkamai patobulintą pastarąjį metodą jau galima naudoti naujose ir labai efektyviose šiuo metu statomose elektrinėse, jei jos yra tinkamai suprojektuotos („parengtos surinkimui“ angl. capture ready). Šioms technologijoms būdinga tai, kad surinktas CO2 iš elektrinės turi būti perkeltas į pritaikytą saugyklą.

2.3

Siekiant visuomenės ir politikų pritarimo šiam procesui labai svarbu užtikrinti saugų ir ilgalaikį CO2 saugojimą. Iš esmės būtent šis aspektas ir kelia daugiausia su aplinkosauga susijusių klausimų kai kalbama apie šią technologiją (2).

2.4

2008 m. birželio 9 d. Aomori, Japonijoje, Didžiojo aštuoneto (G8) šalys susitarė iki 2010 m. pradėti 20 didelio masto parodomųjų anglies dioksido surinkimo (CCS) projektų, kad būtų skatinama vystyti technologiją ir sumažinti sąnaudas, kai nuo 2020 m. CCS technologija bus plačiai diegiama.

2.5

G8 aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo Didžiosios Britanijos, Kanados, Italijos, Japonijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos, Jungtinių Valstijų, Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos atstovai.

2.6

Siekdama sustiprinti G8 šalių įsipareigojimą dėl CCS, Jungtinių Valstijų Energetikos departamentas pažadėjo pagal FutureGen programą skirti lėšų CCS technologijos naudojimui daugelyje komercinių integruoto kombinuoto dujinimo ciklo (IGCC) elektrinių arba kitose elektrinėse, kuriose naudojamos pažangios nekenksmingos anglies technologijos. JAV taip pat finansuoja septynias anglies dioksido izoliavimo partnerystes siekdama parodyti didelio masto ilgalaikio anglies dioksido geologinio saugojimo efektyvumą.

2.7

Didžiojo aštuoneto šalių pareiškimas dėl CCS atitinka Tarptautinės energijos agentūros (IEA) rekomendaciją naudoti CCS technologiją kaip priemonių paketo, skirto iki 2050 m. per pusę sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, dalį.

3.1

Labai svarbi taikomų ir kuriamų technologijų visumos sudedamoji dalis yra CO2 surinkimo ir saugojimo technologijos (angl. Carbon Capture and Storage, CCS), padėsiančios sumažinti išmetamo CO2 kiekį, kad būtų pasiekti laikotarpiui po 2020-ųjų m. nustatyti tikslai (3).

3.2

Platus CCS technologijų taikymas elektrinėse gali būti ekonomiškai naudingas po 10–15 metų; taip būtų sudarytos sąlygos 2020 m. arba kiek vėliau CCS, kaip vienai svarbiausių priemonių šalinti CO2, susidarantį gaminant elektros energiją iš iškastinio kuro, būti savarankiška ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos (angl. Emission Trading Scheme, ETS) dalimi.

3.3

Tačiau tai neįvyks, jei parengiamųjų priemonių nebus imtasi nedelsiant; pasaulyje sukurtoms ir kitais tikslais naudojamoms CCS technologijoms visų pirma ankstyvu etapu būtini parodomieji projektai, kad šios technologijos būtų tinkamai pritaikytos plačiam diegimui elektros energijos gamyboje.

3.4

2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba parėmė Komisijos ketinimą skatinti iki 2015 m. pastatyti ir pradėti eksploatuoti 12 parodomųjų elektrinių, o 2008 m. kovo mėn. dar kartą patvirtino savo pritarimą. Šiose elektrinėse tausios iškastinio kuro technologijos būtų taikomos pramoninėje elektros energijos gamyboje.

3.5

Pateikiamu komunikatu papildomas Komisijos pasiūlymas priimti direktyvą dėl CO2 geologinio saugojimo, kuria būtų suteiktas teisinis pagrindas taikyti CCS technologijas Europos Sąjungoje, ir žengiamas dar vienas žingsnis CCS technologijų srityje siekiant sukurti struktūrą, skirtą koordinuoti ir veiksmingai remti didelės apimties parodomuosius CCS projektus bei sukurti sąlygas didelėms pramonės investicijoms į elektrines.

3.6

Todėl būtina, kad parodomieji CCS projektai Europoje būtų pradėti įgyvendinti kuo skubiau laikantis integruotos politikos, kuriai priskiriamos sutelktos pastangos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, priemonės visuomenei informuoti bei jos pritarimui skatinti. Europos Komisijos teigimu, jei parodomieji projektai būtų uždelsti 7 metais ir dėl to maždaug tiek pat metų būtų vėluojama pasaulyje įdiegti CCS technologijas, tai iki 2050 m. pasaulyje į aplinką būtų išmesta daugiau kaip 90 Gt CO2  (4), kurio būtų galima išvengti; tai atitiktų bendrą CO2 kiekį, kuris ES būtų išmetamas per daugiau kaip 20 metų.

3.7

Jei svarstoma galimybė įnašus mokėti viešosiomis lėšomis, būtini aiškūs ir ryžtingi Europos pramonės subjektų įsipareigojimai, kurie būtų sustiprinti Komisijos paskatomis ir garantijomis. Visų pirma valstybės narės, kurios ketina ir ateityje naudoti anglį derinant energijos šaltinius, turėtų taikyti paramos priemones parodomųjų CCS technologijų projektų įgyvendinimui.

3.8

Išskiriami du pagrindiniai kliūčių tipai:

Komisijos dokumente nurodoma, kad yra galimybė imtis vadovaujamojo vaidmens kuriant tarptautinį teisinį reguliavimą.

3.9

Siūloma Europos pramonės iniciatyva turėtų sutelkti veiklos rinkoje pradininkų pastangas į parodomųjų projektų tinklą. Ši iniciatyva turėtų padėti keistis patirtimi ir informacija, geriau informuoti visuomenę ir paskatinti imtis politinių priemonių užbaigtai CCS vertės grandinei sukurti. Be to, tikimasi, kad siūloma Europos pramonės iniciatyva padės pritraukti nacionalines ir tarptautines lėšas.

3.10

Komisija teigia, kad ji pati gali suteikti tik nedidelę pagalbą, todėl ji didžiausią dėmesį skiria tam, kad finansavimą sutelktų patys veiklos rinkoje pradininkai bei technologijos būtų finansuojamos viešosiomis nacionalinių vyriausybių ir tarptautinių NVO lėšomis.

3.11

Apibrėžiamos trys veiksmų kryptys:

Be to, teigiama, kad kuo ilgiau užtruks pramonėje įdiegti CCS technologijas, tuo rimčiau politikai turės svarstyti galimybę taikyti privalomas priemones.

3.12

Taip pat pabrėžiama, jog būtina sukurti bendrą Europos CO2 transportavimo ir saugojimo infrastruktūrą. Numatoma pakeisti TEN-E gaires, į jas įtraukiant CCS.

4.1

2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybai priėmus sprendimus dėl klimato apsaugos ir grėsmės energijos tiekimo saugumo, Komisija atskirais dokumentais pasiūlė rinkinį priemonių, kuriomis siekiama Tarybos sprendimuose nustatytų tikslų. Svarbiausios priemonės skirtos energijos efektyvumui didinti, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimui bei pažangių technologijų vystymui ir taikymui. Šiais klausimais Komitetas parengė specialias nuomones (5).

4.2

Svarbus vaidmuo tenka ir tiems metodams, kuriuos taikant ilgalaikėje perspektyvoje galima sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių naudojant iškastinius energijos šaltinius, išmetimą.

4.3

Šią nuomonę papildo tai pačiai technologijai skirta Komiteto nuomonė (6) dėl Komisijos pasiūlymo priimti direktyvą dėl anglies dioksido geologinio saugojimo.

5.1

Komunikate Komisija dar kartą pabrėžia, jog siekiant, kad jos planai būtų sėkmingai įgyvendinti, labai svarbu kuo anksčiau parodyti, kad svarbiausias vaidmuo teks ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemai ir kad galima tikėtis realios komercinės naudos. Aišku, technologijos pradininkai iš ES ŠESD ILPS gaus realios komercinės naudos. Tačiau bus per vėlu, jei Komisija iki 2009 m. nenustatys aiškaus ir galutinio pagrindinių ES ŠESD ILPS taisyklių rinkinio laikotarpiui po 2012 m.

Iki 2009 m. pabaigos pramonei bus reikalingas tvirtas pagrindas priimti sprendimus dėl investicijų, siekiant laiku pradėti projektavimo ir statybos etapą, kad pirmieji CCS įrenginiai būtų pradėti eksploatuoti 2015 m. Šis aspektas nėra pakankamai pabrėžtas, ypač atsižvelgiant į tai, jog trūksta aiškumo kalbant apie ES ŠESD ILPS ir neaiškūs Komisijos reikalavimai pramonei ir nacionalinėms vyriausybėms, todėl ir finansavimo klausimas dar kybo ore.

5.2

ES ŠESD ILPS iš tikrųjų yra svarbi anglies dioksido rinka, kuri gali būti labai efektyvi. Tačiau taip bus tik tuomet, jei sistema bus orientuota nustatyti tokią taršos leidimų kainą, kuri gerokai viršytų dėl anglies dvideginio mažinimo priemonių atsirandančias papildomas išlaidas. Jei Komisija nesugebės parengti aiškių nuostatų dėl pardavimo aukcione taisyklių ir apimties bei deramo tokių gautų lėšų panaudojimo ir jei ji nesugebės atlikti prižiūrėtojo vaidmens, potencialūs investuotojai dėl pernelyg didelio neaiškumo bus priversti laikytis pozicijos „palaukim ir pamatysim“.

5.3

Be abejonės, bendra Europos CO2 transportavimo ir saugojimo infrastruktūra akivaizdžiai palengvintų plataus masto CCS diegimą visoje Europoje. Galbūt kai kurios valstybės narės nesugebės pačios pastatyti nacionalinius saugojimo įrenginius (7). Kur įmanoma, reikėtų naudoti esamą, šiuo metu nenaudojamą infrastruktūrą arba naujus į kitą infrastruktūrą integruotus įrenginius. Atsižvelgiant į transportavimo svarbą Komitetas netgi siūlytų patvirtinti akronimą CCTS (anglies dioksido surinkimas, transportavimas ir saugojimas (angl. Carbon Capture Transport and Storage), aiškiai įtraukiant transportavimą, nors akronimas CCS jau yra žinomas ir pripažintas tarptautiniu mastu.

5.4

Komisija nacionalinės valdžios institucijoms uždeda nemenką CCS finansavimo naštą, kadangi nėra galimybių skirti tam didelę sumą iš dabartinio Komisijos biudžeto. Turint omenyje, kad tai yra ES svarbus klausimas ir atsižvelgiant į priežiūros poreikį ES lygmeniu siekiant užtikrinti parodomųjų projektų sėkmę, Komisija turėtų skirti daug didesnį finansavimą nei šiuo metu planuojama, prie kurio, jei reikia, prisidėtų savo įnašu ir valstybės narės (8).

5.4.1

Taršos leidimų pardavimas aukcione pagal ES ŠESD ILPS suteikia galimybę spręsti nepakankamo Komisijos finansavimo klausimą. Šiuo metu tik 20 proc. pajamų yra skiriama technologijoms, kurias taikant išmetamas nedidelis anglies dioksido kiekis arba jo visai neišmetama. Valstybės narės turėtų būti primygtinai raginamos iš pagrindų pakeisti savo poziciją dėl pajamų iš ES ŠESD ILPS ir visas šias pajamas skirti technologijoms, kurias taikant išmetama nedaug arba visai neišmetama anglies dioksido, numatant tam tikrą sumą CCS (9). Taip bus gauti milijardai, kurių šiuo metu Komisijai trūksta, tačiau kurių reikia didelio masto parodomiesiems CCS projektams remti.

5.4.2

Be to, Komitetas jau yra siūlęs energijos sričiai skirtą biudžetą Septintojoje bendrojoje programoje gerokai padidinti, t. y. 15 proc.; tai reikštų, kad į mokslinius tyrimus ir technologijų vystymą investuojami 2 proc. BVP padidėtų iki 3 proc. Tokiu būdu pagal Septintąją bendrąją programą būtų galima realiai prisidėti prie CCS parodomųjų projektų skatinimo.

5.4.3

Pagal Septintąją bendrąją programą remiama nemažai kitų priemonių, kurios irgi gali padėti rengti didelio masto parodomuosius projektus. Šios įvairios priemonės turėtų būti aiškiai susietos su siūlomais mechanizmais parodomiesiems projektams remti.

5.5

Komunikate neužsimenama apie tai, kaip Europos pramonės iniciatyva siesis su įvairiomis kitomis priemonėmis ir iniciatyvomis, kuriose dalyvauja Komisija (10). Siekiant užtikrinti, kad bus taikomas integruotas požiūris, labai svarbu nurodyti priemones, kurių reikės imtis.

5.6

Tikimasi, kad CCS technologijų vystymas ir įgyvendinimas padarys ryškų teigiamą poveikį užimtumui Europoje. Kai kurie pagrindiniai CCS įrangos ir transportavimo infrastruktūros tiekėjai yra įsikūrę Europoje. Jie, pvz., kuria įrangą ir vamzdynus, ir pradėjus taikyti visame pasaulyje CCS technologijas galėtų juos pardavinėti ir instaliuoti. Europos pozicija CCS požiūriu pasaulyje yra labai tvirta ir ji dar labiau sustiprės, jei ES pavyks įgyvendinti pirmuosius didelio masto parodomuosius CCS technologijos projektus Europoje (11).

5.7

EESRK siūlo vietoje „švarus“ iškastinis kuras vartoti „tausus“ iškastinis kuras. Tausus labiau tinka, pvz., kalbant apie saulės energiją ir bioenergiją, ir ne itin tinka kalbant apie CCS technologijas, kurios, naudojant iškastinį kurą švariu būdu, užpildys spragą, kol mums pasiseks visiškai pereiti prie tausaus energijos tiekimo.

5.8

Kalbant apie CO2 saugaus saugojimo galimybes, reikia pasakyti, kad šioje srityje jau turima nemažai patirties, kaip trumpai nurodyta toliau:

6.1

EESRK gali pritarti CCS parodomųjų projektų elektrinėse skatinimo mechanizmui, kaip numatyta Komisijos komunikate, tačiau nori pateikti keletą pastabų.

6.1.1

Komisija turėtų parengti strategiją, kuri užtikrintų, kad Europos pramonės iniciatyva nekartos Europos pavyzdinės programos ir Europos technologijų platformos aplinkos neteršiančioms iškastinį kurą deginančioms elektrinėms (angl. ZEP) veiksmų. Šie veiksmai turi būti tinkamai koordinuojami ir vieni kitus papildyti.

6.1.2

Savo komunikate Komisija kalba apie galimybes „plėsti Europos pramonės iniciatyvą už projektų tinklo“ ribų. Neaišku, ko šiuo teiginiu siekiama. Taip pat nurodoma, kad dar nerastas reikalingas finansavimas. Kokią pridėtinę vertę teiktų toks išplėtimas ir kaip jis yra susijęs su anksčiau minėtomis priemonėmis CCS srityje?

6.2

EESRK nepritaria pasiūlymui dėl lėšų CCS parodomiesiems projektams telkimo, kadangi jis nėra pakankamai išsamus.

6.2.1

Pasiūlyme pasisakoma už „kiekvieno atskiro atvejo“ metodą, pagal kurį Komisijai būtų teikiamos nacionalinės iniciatyvos ir ji įvertintų, kokios valstybės pagalbos ir kitų nacionalinių priemonių formos leidžiamos. Jei norime, kad Europos pavyzdinės programos parodomųjų projektų įgyvendinimas būtų sėkmingas, Komisija turėtų imtis svarbiausio koordinavimo ir priežiūros vaidmens. Tai reikštų, kad Komisijai tektų atsakomybė dėl bendro finansavimo. Prie šio Komisijos teikiamo finansavimo tuomet būtų galima papildomai pridėti specialius susijusių valstybių narių įnašus, kurie būtų pripažinti kaip leidžiama valstybės pagalba. Taip pat ir pramonė turėtų prisiimti įsipareigojimus dėl finansavimo ir įgyvendinimo.

6.2.2

Jei Komisija užtikrintų — tam tikromis sąlygomis — ES bendrą finansavimą, proporcingą nacionaliniam įnašui, toks metodas taptų paskata nacionalinėms institucijoms. Iš anksto nustatyto proporcingo dydžio ES įnašo skyrimas leistų pašalinti tam tikrą su projektų finansavimu susijusią nežinomybę ir paspartintų projektų įgyvendinimą.

6.2.3

Parodomųjų projektų finansavimo telkimas naudojant naujas finansines priemones yra gana patraukli mintis. Tačiau, iš esmės tokie planai gali būti veiksmingi tik tuomet, jei rizika bus priimtina ir bus aišku, kaip kiekvienu atveju bus galima atgauti papildomas ilgalaikes išlaidas.

6.3

EESRK gali tvirtai pritarti nuomonei, kad CCS įtraukimas į ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą (ES ŠESD ILPS) gerokai paskatins plataus masto parodomųjų projektų kūrimą ir įgyvendinimą visos Europos lygmeniu. Savo komunikate Komisija taip pat nurodo, kad veiklos rinkoje pradininkai privalo turėti galimybę matyti „realią komercinę naudą“.

6.4

Tačiau Komisija taip pat teigia, kad ES ŠESD ILPS turėtų kompensuoti — arba netgi daugiau nei kompensuoti — kiekvienu atskiru atveju atsiradusias papildomas išlaidas. Tačiau esant dabartinei padėčiai, tokio scenarijaus negalima užtikrinti dėl šių priežasčių:

6.5

ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema (ES ŠESD ILPS) sudaro sąlygas veiklos rinkoje pradininkams gauti realią komercinę naudą kitų šalių atžvilgiu. Tačiau reikia toliau tobulinti ES ŠESD ILPS, kad ji taptų patikima ir ilgalaike rinka, suteikiančia pradininkams konkurencinį pranašumą prieš tuos, kurie į rinką ateis vėliau. Be to, reikėtų daugiau pastangų ieškant stipresnių ir įvairesnių rinkos varomųjų jėgų.