31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 77/15

1.1

EESRK pabrėžia ypatingą Lisabonos strategijos svarbą — ji padeda išsaugoti bendrąją rinką, ją vystyti ir stiprinti.

1.2

Sklandžiai veikianti, konkurencinga ir palanki inovacijoms bendroji rinka yra būtina, kad Europa galėtų kuo geriau pasinaudoti globalizacija ir kartu išsaugoti savo gerovės standartus. Todėl EESRK reiškia susirūpinimą dėl pastarojo meto Europos Teisingumo Teismo sprendimų dėl darbuotojų komandiravimo ir šiuo metu nagrinėja minėtų sprendimų poveikį Bendrijos acquis socialinės politikos srityje (1).

1.3

EESRK nuomone, norint vystyti bendrąją rinką labai svarbu skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas ir pasinaudoti jų rezultatais. Taip pat reikia Europos lygmeniu padėti technologijų tiekėjams valstybėse narėse propaguoti novatoriškus produktus ir technologijas, skatinti mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą ir tarptautinį jų panaudojimą. Bendroji rinka yra pagrindinė Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimo priemonė. Jos tikslas — būti naudinga vartotojams, ekonomikos augimui ir užimtumui, palaipsniui šalinant kliūtis laisvam asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui (nors dar daug jų išlieka). Glaudesnės integracijos nauda neabejotina.

1.4

Komisijos bendrosios rinkos peržiūros dokumentų paketas yra tvirtas pagrindas bendrajai rinkai atnaujinti, bet sėkmė labai priklausys nuo nacionalinių vyriausybių ir jų socialinių partnerių galimybių bei gebėjimo prisiimti atsakomybę ir panaudoti reikiamus išteklius teoriją paverčiant praktika.

1.5

Tinkamas ir vienodas galiojančių teisės aktų ir standartų vykdymas yra vienas iš svarbiausių iššūkių. Poveikio vertinimas, administracinės naštos ir sąnaudų, kurios patiriamos laikantis teisės aktų, atspindinčių vidaus rinkos susiskaidymą mokesčių srityje, mažinimas, aktyvesnis konsultavimasis su socialiniais partneriais ir suinteresuotais dalyviais, visų pirma MVĮ, yra itin svarbūs norint pagerinti reguliavimo tikslų supratimą ir rasti nereglamentuojančio pobūdžio sprendimus.

1.6

Mažosios ir vidutinės įmonės yra itin svarbios tinkamam bendrosios rinkos veikimui. Įvairių rūšių MVĮ atlieka labai svarbų vaidmenį paslaugų sektoriuje ir užima svarbią vietą ieškant socialinių kompromisų, kurie yra ES ekonomikos pagrindas. Ir Smulkiojo verslo akte (angl. Small Business Act), ir MVĮ chartijoje pripažįstama MVĮ reikšmė politinių sprendimų procesui ir institucijoms tiek ES, tiek ir valstybių narių lygiu. Vis dėlto EESRK mano, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama MVĮ vaidmeniui įgyvendinant politiką, konkrečiai atsižvelgiant į jų indėlį siekiant ekonominės, aplinkos ir socialinės politikos tikslų.

1.7

EESRK pabrėžia, kad globalizacijos padarinių fondas yra svarbi solidarumo priemonė, kuri turėtų teikti konkrečią paramą darbo ieškantiems, dėl pasaulinės prekybos pokyčių darbą praradusiems darbuotojams. Komitetas džiaugiasi, kad ši priemonė yra prieinama MVĮ darbuotojams, tačiau apgailestauja, kad savarankiškai dirbantys asmenys, kurie susidūrė su tokiais pokyčiais, neturi teisės ja pasinaudoti.

1.8

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti būtinus išteklius, kad būtų geriau laikomasi bendrosios rinkos taisyklių. Taip pat turi būti sukurtos iniciatyvos užtikrinti sąveikai tarp bendrosios rinkos politikos, konkurencijos politikos ir socialinės bei aplinkos apsaugos politikos, kadangi jos svarbios užtikrinant sklandų bendrosios rinkos veikimą.

1.9

Komisija ir valstybės narės privalo užtikrinti, kad įgyvendinant naujas reguliavimo iniciatyvas, kuriomis siekiama prisidėti prie veiksmingo bendrosios rinkos veikimo, būtų atsižvelgiama ne tik į Europos bendrovių konkurencingumui daromą poveikį, bet ir į socialinį bei aplinkosauginį poveikį. Siekiant užtikrinti verslininkams ir vartotojams teisinį nuoseklumą ir apibrėžtumą, ir vengti naujų iniciatyvų, prieštaraujančių viena kitai, dėl naujų pasiūlymų ES ir nacionaliniu lygmenimis turi būti atliekamas „vidaus rinkos tyrimas“ (2) ir turi būti įvertintas jų socialinis ir aplinkosauginis poveikis.

1.10

Reikėtų užtikrinti piliečiams ir įmonėms galimybę paprastai ir jiems prieinama kaina kreiptis į teismą, įskaitant atitinkamas teisinės pagalbos priemones ir ginčų sprendimo būdus. Šioje srityje reikėtų pagerinti neteisminio ginčų sprendimo priemonių kūrimą.

1.11

EESRK gali tik pritarti 2007 m. lapkričio 20 d. komunikato dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų tikslui, siekiant „sustiprinti ES sistemą, taikomą bendrus interesus tenkinančioms paslaugoms, įskaitant socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, numatyti konkrečius sprendimus konkrečioms problemos spręsti, kur jos yra“ ir „suderintus su konkrečiu sektoriumi ir konkrečiais klausimais susijusius veiksmus“.

1.12

Kadangi ES pirminėje teisėje arba sutartyse pripažįstama, kad visuotinės svarbos paslaugos yra ES „bendrųjų vertybių“ dalis ir prisideda prie jos „socialinės ir teritorinės darnos“ kūrimo, būtina, kad įvairių sektorių veiksmai (atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus specifinius ypatumus) ir daugelį sričių apimanti problematika būtų derinami.

1.13

Kadangi pirminės teisės aktuose atskirtos ekonominės ir neekonominės paslaugos bei įtrauktas poreikis užtikrinti, kad būtų laikomasi visuotinės ekonominės svarbos paslaugų bendrų veiklos principų, Protokole dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų parodoma, kad dabar, labiau nei kada nors anksčiau, yra itin svarbus svarstomas koncepcijų ir projektų išaiškinimas užtikrinant, kad tokios paslaugos daugiau nebūtų priklausomos nuo išimtinio įstatyminio arba teismo požiūrio konkrečioje byloje.

1.14

Nepaisant ne kartą išsakyto Europos Parlamento reikalavimo užtikrinti realų teisinį apibrėžtumą visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms, komunikate dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų pateikti pasiūlymai apsiriboja atsakymų į „dažnai užduodamus klausimus“ rinkiniu, kuris, be abejonės, bus naudingas, tačiau neturi privalomos teisinės galios.

1.15

Todėl EESRK siūlo daugelį aspektų apimantį laipsnišką požiūrį, derinant specifinius sektorių ir klausimų aspektus, kurie leistų priimti iniciatyvas dėl teisės aktų leidybos tose srityse, kur jų reikia, ir (arba) nustatyti principus ir sąlygas įvairiems susijusiems sektoriams (horizontalusis, su specifiniais klausimais susijęs aspektas).

2.1

Svarstomame Komisijos dokumentų pakete siūloma nemažai iniciatyvų, paremtų penkiais darbo dokumentais, ir du komunikatai dėl visuotinės svarbos paslaugų ir bendrosios rinkos socialinio aspekto (3).

2.2

EESRK pateikė nuomones visais šiais klausimais (4). Neseniai jis pateikė nuomonę savo iniciatyva dėl bendrosios rinkos išorės aspekto, o šiuo metu rengia nuomonę dėl rinkos socialinio ir aplinkos apsaugos aspektų (5).

3.1

Komitetas palankiai vertina tai, kad komunikate (COM(2007) 724 galutinis) pabrėžiama būtinybė užtikrinti vartotojams ir MVĮ galimybę pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamais privalumais ir rasti tinkamiausius sprendimus lūkesčiams patenkinti bei problemoms spręsti. Todėl džiaugiasi galėdamas pastebėti, kad išskirtinis Bendrosios rinkos politikos dėmesys skiriamas su vartotojais susijusioms sritims, pvz., energetikai, telekomunikacijoms, mažmeninėms finansinėms paslaugoms, didmeninei ir mažmeninei prekybai.

3.2

Ateities bendrosios rinkos politikos sėkmė priklausys nuo bendrų valstybių narių ir Komisijos gebėjimų pagerinti jos veikimą. Bendrosios rinkos kūrimas „dar nėra baigtas“ ir už jį turi būti prisiimta bendra atsakomybė. Valstybės narės turėtų glaudžiau bendradarbiauti šioje srityje. Dažnai nacionalinės valdžios institucijoms nepavyksta laikytis savo įsipareigojimų valdyti bendrąją rinką ir dėl to atsiranda kliūčių, kenkiančių pasitikėjimui, kurį turėtų įkvėpti bendroji rinka. Turi būti labiau pripažįstamas svarbus socialinių partnerių vaidmuo remiant bendrąją rinką.

3.2.1

Komisija siekia, kad vienu pagrindinių prioritetų taptų tinkamas vykdymas. Būtina parengti dokumentus, užtikrinančius geresnį teisės aktų veikimą praktikoje. Laiku atliktas ir tinkamas Bendrijos teisės aktų perkėlimas ir administracinis supaprastinimas — lemiami veiksniai palengvinant vykdymą. Tinkamai perkeliant paslaugų direktyvą ypač svarbu įgyvendinti jos tikslus — kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą.

3.3

Siūlymas lengvai ir greitai išspręsti problemas, su kuriomis susiduria piliečiai ir verslininkai bendrojoje rinkoje, turi išlikti prioritetu. SOLVIT sistema ypač naudinga, deja, neturint pakankamai žinių apie šios sistemos naudingumą ir reikalingus išteklius, ypač nacionaliniu lygiu, ši priemonė „nepakankamai naudojama“. Labai rekomenduotina bet kokia iniciatyva, kuri pataisytų padėtį, įskaitant veiksmus užtikrinti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių SOLVIT centruose, kaip ir iniciatyvos, skirtos jų taikymo sričiai išplėsti.

3.4

EESRK palaiko Komisijos siekius supaprastinti ir pagreitinti Bendrijos teisės pažeidimo tyrimo eigą teikiant pirmenybę didesnės rizikos ir ekonomikos požiūriu svarbiems pažeidimo atvejams ir nepakenkiant esamų atgrasymo priemonių veiksmingumui.

3.5

Dar daug reikia nuveikti vykdant vietoje pagamintų ir importuotų produktų rinkos priežiūrą. Tai privalo daryti valstybių narių valdžios institucijos ir Europos Komisija.

3.6

EESRK norėtų, kad Komisija ypač pabrėžtų pagalbą MVĮ, susiedama MVĮ skirtą politiką su Europos Sąjungos socialiniais ir aplinkos apsaugos tikslais, taip pat galutinai atsisakytų visų nacionalinių netarifinių kliūčių, tarp jų laisvo kapitalo ir darbuotojų judėjimo kliūčių (6).

3.7

Apskritai svarbu, kad Komisija toliau išliktų Sutarties sergėtoja ir naudotųsi savo iniciatyvos teise, kad būtų užtikrintas sklandus bendrosios rinkos veikimas.

3.8

EESRK pritaria, kad labai svarbios yra nuolatinės pastangos toliau mažinti dėl bendrosios rinkos fiskalinio susiskaldymo atsirandančias išlaidas. Tos pastangos įgyvendinamos pasitelkiant Bendrijos taisyklių propagavimą, kuris bus naudingas tarptautinės veiklos vystymui ir padės konsoliduoti bendrąją rinką.

4.1

EESRK palaiko tikslą užtikrinti „daugiau apimančios politikos formavimą“ ir troškimą „didinti suinteresuotų asmenų dalyvavimą“. Labai svarbu, kad būtų reguliariai atliekami poveikio vertinimai.

4.2

Rengiant poveikio vertinimą, būtina konsultuotis su suinteresuotų subjektų atstovais. Poveikio vertinimai turi būti kruopščiai tikrinami nepriklausomų išorės ekspertų, tarp kurių būtų galutiniai teisės aktų vartotojai.

4.3

Be to, bendrovėms turi būti užtikrintas administracinės naštos sumažinimas nepakenkiant socialinėje srityje pasiektiems rezultatams.

4.4

Siekiant užtikrinti verslininkams ir vartotojams teisinį nuoseklumą ir apibrėžtumą, išvengti naujų kliūčių kuriant naujas iniciatyvas, dėl naujų pasiūlymų ES ir nacionaliniu lygmenimis turi būti atliekamas „vidaus rinkos tyrimas“, kuriame turėtų būti įvertintos socialinės ir aplinkosauginės pasekmės (7). Dėl dažnai skirtingai įgyvendintų ir išaiškintų nesuprantamų teisės aktų Bendrijos teisės aktuose gali atsirasti prieštaravimų.

4.5

Ypač svarbu pagerinti informaciją ir turimus duomenis apie praktinį bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimą. Komisija turi atviriau viešinti informaciją apie valstybes nares, neįvykdžiusias savo įsipareigojimų, ir padėti nacionaliniams socialiniams partneriams gerindama nacionalinių ataskaitų nuoseklumą ir skaidrumą.

5.1

EESRK pritaria Komisijai, kad globalizacija yra didžiulis pokyčių ir konkurencingumo šaltinis. Bendroji rinka yra priemonė, kurią reikėtų naudoti kaip atspirties tašką sprendžiant globalizacijos problemas.

5.2

Prekybos liberalizavimas yra pagrįstai laikomas pirmuoju ES strategijos ramsčiu šioje srityje. Ambicinga Dohos derybų raundo pabaiga ir pagal Globaliosios Europos sistemą pradėtos derybos dėl ilgalaikių laisvosios prekybos susitarimų bus ES sėkmės matas.

5.3

Reglamentavimo ir standartų klausimai daro vis didesnę įtaką bendrovių galimybėms veikti tarptautiniu mastu. Europos standartizavimo įstaigos, tarp jų CEN, CENELEC ir ETSI, bendradarbiaudamos su patariamosiomis organizacijomis, pvz., NORMAPME (9), privalo užtikrinti, kad tokie standartai būtų prieinami visiems verslininkams, visų pirma smulkiajam verslui, visoje Europoje ir besivystančiose šalyse.

5.4

Komisija pagrįstai pabrėžia poreikį pagerinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje, lygiavertiškumą ir konvergenciją tarptautiniu mastu. „Visiems priimtinas vienas testas ir vienas standartas“ turi būti ilgalaikis tikslas.

5.5

ES teisės aktais turi būti siekiama išsaugoti konkurencingumą. Tarptautinis ES standartų pripažinimas nekompensuos ES bendrovėms nustatytų pernelyg didelių prievolių. Bendradarbiavimas su valstybėmis partnerėmis reguliavimo srityje nebus sėkmingas, jei kitos galimybės nebus vertinamos atvirai ir naujoviškai.

5.6

EESRK palankiai vertina įsipareigojimą atlikti lyginamąją ES teisės aktų ir geriausios tarptautinės praktikos analizę, visų pirma tų, kuriuos taiko pagrindiniai ES prekybos partneriai. Tokia analizė turėtų būti sistemingai įtraukiama į ES poveikio vertinimus ir ES turėtų būti pasirengusi bendradarbiauti reguliavimo srityje su svarbiais prekybos partneriais. ES turėtų oficialiai perimti pripažintus tarptautinius atitikties vertinimo standartus.

5.7

Turėtų būti skatinamos ES iniciatyvos, kuriomis siekiama įsitvirtinti pasaulinio lyderio pozicijoje nustatant ir tobulinant aukštos kokybės moksliškai pagrįstus tarptautinius pramonės ir maisto produktų standartus. Bendruosius standartus turėtų papildyti bendri reguliavimo tikslai. Todėl Komitetas rekomenduotų daugiau dėmesio skirti dvišaliams susitarimams ir tarptautinių reguliavimo organizacijų sistemoms.

5.8

ES turi toliau remti laisvąją prekybą, kartu užtikrindama atitinkamo lygio rinkos priežiūrą, kad apsaugotų ją nuo nesaugių produktų importo. Tačiau Komisija privalo užtikrinti, kad šios priemonės ir atsirandančios privačių standartų sistemos nebūtų naudojamos protekcionizmo tikslais (10).

6.1

Komitetas remia požiūrį, kad socialinis aspektas pagerins bendrosios rinkos veikimą kartu su „ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ strategija, ypač pabrėžiant klestinčią MVĮ ekonomiką.

6.2

Kadangi darbo rinkos integracija yra geriausia apsauga nuo socialinės atskirties, greitai besikeičiančių visuomenių Europos darbo jėgos potencialas turi būti svarbiausia Komisijos plano „galimybės, prieinamumas ir solidarumas“ dalis. Komisija privalo dirbti su socialiniais partneriais ir užtikrinti, kad tai visų pirma būtų taikoma pažeidžiamoms, imigrantų ir mažumų grupėms.

6.3

Sprendžiant globalizacijos problemas (technologiniai pokyčiai ir besivystančios socialinės ir aplinkos apsaugos realijos) politinėmis pastangomis turi būti siekiama įgyvendinti socialinius tikslus, didinti užimtumą ir sukurti socialines sąlygas darbo našumui augti.

6.4

„Lankstumo ir užimtumo garantijų“ (11) integravimo į visas ES politikos sritis svarba buvo pabrėžta EESRK nuomonėje (12). MVĮ, visų pirma savarankiškai dirbantys asmenys, atlieka svarbiausią vaidmenį, kad lanksčios darbo rinkos veiktų sklandžiai. Tam būtina geriau suprasti MVĮ vaidmenį kalbant apie socialinės politikos nuostatas.

7.1

EESRK nuomone, norint vystyti bendrąją rinką labai svarbu skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas ir pasinaudoti jų rezultatais. Taip pat reikia Europos lygmeniu padėti technologijų tiekėjams valstybėse narėse propaguoti novatoriškus produktus ir technologijas, skatinti mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą ir tarptautinį jų panaudojimą. Europos inovacinės galimybės gali labai priklausyti nuo bendrosios rinkos kokybės. Būtina suderinti MVĮ branduolių, didelių bendrovių, mokslinių tyrimų institutų, universitetų ir naujo Europos inovacijų ir technologijų instituto pastangas Europos lygmeniu dėl mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros.

7.2

Pažanga kuriant daug konkurencingesnę patentų sistemą išlaidų ir teisinio tikrumo požiūriu yra Europos inovacinių gebėjimų esmė. Tai apima pažangą kuriant Europos bendrą jurisdikcijos patentų srityje sistemą, kuri turėtų visoms įmonėms užtikrinti aukščiausią kokybę, išlaidų veiksmingumą ir patikimumą, ir Bendrijos patentas atitiktų šiuos kriterijus ir ypač tiktų MVĮ. Taip pat reikalinga griežta intelektinės nuosavybės teisių apsauga nuo vis dažniau pasitaikančių klastočių ir piratavimo taikant veiksmingas Europos ir tarptautinio lygio priemones.

7.3

Socialinės politikos administravimo naujovės turėtų apimti įvairias socialinės ekonomikos organizacijas (tokias kaip kooperatyvai), kurios, užtikrinus atitinkamą priežiūros kontrolę, paslaugų teikimą labiau priartintų prie vartotojų bendruomenių.

7.4

Nauja bendrosios rinkos politika turi atlikti pagrindinį vaidmenį kuriant aplinkos požiūriu tvarią pasaulio ekonomiką.

8.1

Darni vartotojų apsaugos politika yra svarbi norint užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą. EESRK mano, kad vartotojai yra svarbiausias Komisijos naujosios vizijos apie išties įtraukiąją bendrąją rinką aspektas. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama vartotojų patirčiai rinkoje, pavyzdžiui, atliekant poveikio vertinimus arba įtraukiant vartotojų interesus į Lisabonos darbotvarkę.

8.2

Dėmesys turi būti sutelktas į vieną bendrąją rinką, naudingą vartotojams ir verslui, ir paslaugų sektoriaus vaidmenį ekonomikoje, kurį jis galėtų atlikti gerindamas paslaugų kokybę ir didindamas vartotojų pasitikėjimą. Vartotojams privalo būti užtikrinta prieiga prie prekių ir paslaugų visoje ES, o verslininkams — galimybė siūlyti savo prekes ir paslaugas bet kurioje ES vietoje taip pat lengvai, kaip jie tai daro savo vidaus rinkoje. Suderinimas kartu su abipusiu pripažinimu yra tinkamas abiem šalims palankios situacijos pagrindas (13).

9.1

Atskirose nuomonėse (15) EESRK išreiškė savo susirūpinimą dėl teisinio neapibrėžtumo, susijusio su visuotinės svarbos paslaugomis.

9.2

Komunikate akcentuojamas prie Lisabonos sutarties pridėtas protokolas dėl bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų (Protokolas dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų), kurio tikslas, Komisijos nuomone, — sukurti nuoseklią sistemą, kuri kontroliuotų ES veiksmus ir kartu būtų tvirtas pagrindas apibrėžiant bendrus interesus tenkinančias paslaugas (16).

9.3

Kita vertus, komunikate dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų yra tik nuoroda į naują Lisabonos sutarties 16 straipsnį, smulkiau neaiškinant, ar šis straipsnis yra naujas bendro ekonominio intereso paslaugų (BEIP) teisinis pagrindas, iškeliantis Tarybai ir Parlamentui užduotį nustatyti reguliavimo priemones remiantis įprasta teisės aktų leidybos procedūra, principais ir sąlygomis, įgyvendinant bendro ekonominio intereso paslaugų tikslą.

9.4

Principo, pagal kurį visuotinės svarbos užduotims teikiama pirmenybė, veiksmingas įgyvendinimas, kuris dabar įmanomas taikant naują Lisabonos sutarties 16 straipsnį, padės sumažinti kreipimosi į Teisingumo teismą atvejų skaičių.

9.5

Lisabonos sutartyje numatyta nemažai naujovių, visų pirma dėl minėto naujo 16 straipsnio, ir pateikiama bendra nuoroda į visuotinės svarbos paslaugas ir visuotines neekonominės svarbos paslaugas (VNSP). Tai leidžia Bendrijos veiklos srities visuotinės svarbos paslaugų klausimą nagrinėti remiantis subsidiarumo principu.

9.6

EESRK nuomone, naujoji Lisabonos sutartis (SESV 16 straipsnis ir Protokolas dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų) yra tik naujo požiūrio užuomazga, kad būtų pasiektas didesnis teisinis apibrėžtumas ir sukurtos nuoseklesnės nacionalinės ir Bendrijos bendrųjų paslaugų teikimo sistemos.

9.7

Protokole dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų pateikiamas taisyklių dėl bendrus ekonominius ir neekonominius interesus tenkinančių paslaugų rinkinys, tačiau juo nesiekiama išspręsti šių dviejų kategorijų atskyrimo problemos.

9.8

Kadangi pirminėje teisėje nurodomi ekonominių ir neekonominių paslaugų skirtumai ir būtinybė užtikrinti bendrų ekonominių paslaugų interesų veiklos principų laikymąsi, Protokolas dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų rodo, kad šiuo metu vykstantis procesas koncepcijoms ir schemoms išaiškinti yra svarbesnis nei kada nors, siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą bendrovėms ir institucijoms, atsakingoms už šių paslaugų valdymą, ir pagrindiniams jų gavėjams.

9.9

Komunikate dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų siūloma „sujungti ES sistemą, taikomą bendrus interesus tenkinančioms paslaugoms, įskaitant socialines ir medicinos priežiūros paslaugas, numatant konkrečius problemų sprendimus, kur jos egzistuoja“ ir „su konkrečiu sektoriumi ir konkrečiais klausimais susijusių veiksmų derinį“.

9.10

Taikant su konkrečiais sektoriais susijusius veiksmus, aišku, reikia atsižvelgti į kiekvieno susijusio sektoriaus ypatumus. Kadangi pirminė teisė pripažino, kad bendrosios ekonominio intereso paslaugos yra ES „bendrųjų vertybių“ dalis ir prisideda prie jos „socialinės ir teritorinės sanglaudos“ kūrimo, su konkrečiu sektoriumi susiję veiksmai (atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus specifinius ypatumus) privalo konkrečiais klausimais būti suderinti.

9.11

Todėl EESRK siūlo daugiaaspektį ir laipsnišką būdą derinant su konkrečiu sektoriumi ir konkrečiu klausimu susijusius aspektus, kurie paskatintų imtis teisės aktų leidybos iniciatyvų, kai jos yra būtinos, ir/arba nustatyti šių principų ir sąlygų taikymą įvairiuose susijusiuose sektoriuose (keletą sričių apimantis, su konkrečiu klausimu susijęs požiūris).

10.1

EESRK pabrėžia ypatingą Lisabonos strategijos svarbą — ji padeda išsaugoti bendrąją rinką, ją vystyti ir stiprinti.

10.2

Komisija pateikė visuotinės svarbos paslaugų koncepciją, kurią detalizavo Baltojoje knygoje dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų (17), dviejuose komunikatuose ir Komisijos tarnybų darbo dokumente (18).

10.3

Komunikate neapibrėžiamos visuotinės svarbos socialinių paslaugų sąvokos. Jame norima atskirti dvi pagrindines visuotinės svarbos socialinių paslaugų grupes: privalomą ir papildomas socialinės apsaugos sistemas bei „būtiniausias asmeniui tiesiogiai teikiamas paslaugas“.

10.4

Atsargus Komisijos požiūris rodo, kad sunku atskirti visuotinės svarbos paslaugas, kadangi jos apima labai įvairias specifines užduotis, kurioms teikiama kolektyvinė pirmenybė nacionaliniu ir net vietos lygiu.

10.5

Konsultuojantis dėl 2003 m. žaliosios knygos, dauguma šio sektoriaus suinteresuotų subjektų (vietos valdžios institucijos, paslaugų teikėjai, vartotojų atstovai) pareiškė, kad, taikant Bendrijos teisę, jie susiduria su vis didėjančiu teisiniu neapibrėžtumu, kurį lemia jų ypatumai, visų pirma dėl leidimo teikti paslaugas gavimo. Jie aiškiai pareiškė patekę į „šešėlinę zoną“, ir tai varžo jų darbą. Dėl to:

10.6

Tačiau Komisija nesilaikė šio požiūrio, kadangi jis aiškiai prieštarauja specialiai su šiuo sektoriumi susijusiam požiūriui, kuriam ji teikia pirmenybę, todėl dabar ji apsiriboja pasiūlymais dėl atsakymų į „dažnai užduodamus klausimus“ ir sąveikiosios informacijos tarnybos, kurie, be abejonės, bus naudingi, tačiau neturi privalomos teisinės galios.

10.7

Kad būtų patenkinti raginimai užtikrinti teisinį apibrėžtumą, be kita ko, pagal EB steigimo sutarties 16 straipsnį, kuris atveria naujas perspektyvas dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų Europos Sąjungoje, įskaitant visuotinės svarbos socialines paslaugas, reikia ir toliau aiškinti sąvokas ir visuomenei naudingai veiklai taikomas Bendrijos pagrindų sistemas.

11.1

Komitetas pritaria tikslui, išdėstytam komunikate „Perspektyvos, prieinamumas ir solidarumas. Nauja socialinė vizija XXI amžiaus Europoje“ (21), kuriame kreipiamasi į ES piliečius, pilietinę visuomenę ir verslininkus, įskaitant MVĮ, ir remiamasi tokiomis pagrindinėmis Europos priemonėmis kaip bendroji rinka, Lisabonos strategija dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo bei Tvaraus vystymosi strategija.

11.2

Galbūt dabartiniai Europos visuomenių pokyčiai (ES, apimanti 27 valstybes su 500 mln. piliečių, demografiniai pokyčiai, globalizacija, techninė pažanga ir ekonomikos vystymasis) gali suteikti naujų užimtumo galimybių ir gebėjimų, tačiau prisitaikant prie šių pokyčių vis dar kyla nedarbo ir atskirties rizika.

11.3

EESRK pritaria minčiai, kad ES turėtų atlikti didesnį vaidmenį sudarant palankias sąlygas struktūriniams pokyčiams, juos numatant ir skatinant, kartu įsipareigojant propaguoti Europos vertybes pasauliniu mastu. Komunikate pateikiama nauja „gyvenimo galimybės“ XXI a. Europoje socialinė vizija ir siekiama užbaigti konsultacijas, vykusias iki 2008 m. vasario 15 d. Kartu su kitais Europos politikos patarėjų biurais valstybės narės ir ES institucijos dalyvauja diskusijose dėl socialinių pokyčių ir Europos socialinės tikrovės koncepcijos. EESRK pritaria siekiui užtikrinti, kad galutinė šių diskusijų analizė padėtų parengti atnaujintą Socialinę darbotvarkę, kuri bus pateikta 2008 m., ir atsižvelgia Lisabonos sutartyje pateiktą naują institucinę sistemą.

—

Galimybės — gera gyvenimo pradžia, savo potencialo suvokimas ir šansas kuo daugiau pasinaudoti galimybėmis, kurias siūlo novatoriška, atvira ir moderni Europa.

—

Prieinamumas — nauji ir veiksmingesni būdai įgyti išsilavinimą, plėtoti karjerą darbo rinkoje, gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir užtikrinti socialinę apsaugą, dalyvauti kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.

—

Solidarumas — skatinti socialinę sanglaudą ir socialinį tvarumą, įsitikinti, kad niekas nėra užmirštas.

11.4.2.1

EESRK pritaria Komisijai, kad Europa neturi „visiems tinkamo“ recepto ir kad bendroms problemoms spręsti reikia bendrų veiksmų, paremtų aktyvaus pilietiškumo principu.

11.4.2.2

Kova su socialine atskirtimi ir gyvenimo sąlygų gerinimas, kuriant piliečiams galimybes, yra svarbi ekonomikos augimui palaikyti ir problemų grėsmei socialinės apsaugos sistemoje mažinti. Pasitikėjimas ir tikėjimas yra pagrindiniai dalykai, būtini pažangai, modernizavimui ir atvirumui pokyčiams pasiekti.

1)

jaunimą: dėl naujų socialinių pokyčių ir naujos ekonomikos, paremtos naujovėmis ir technologijomis, reikia skirti daugiau dėmesio švietimui ir įgūdžiams. Investavimas į jaunimą turi teigiamą įtaką ir ekonominiam vystymuisi, ir socialinei sanglaudai. Remiantis Lisabonos darbotvarke, švietimas — Europos socialinės ir ekonominės sistemos šerdis. Visuotiniame kontekste žinios tapo Europos konkurencingumo svertu;

2)

teikiančią pasitenkinimą karjerą: dinamiškai ekonomikai ir darbo rinkai reikia lanksčių darbo rinkos taisyklių ir aukštų socialinių standartų (žr. „Lankstumo ir užimtumo garantijos“);

3)

ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą: ilgesnė gyvenimo trukmė apsunkina socialines apsaugos sistemas, bet kartu sukuria naujų ekonominių galimybių, nes atsiranda naujų paslaugų, prekių ir technologijų. ES turėtų skatinti, kad kuriant naują politiką būtų atsižvelgiama į šias galimybes ir būtų ištaisytos dabartinių socialinės apsaugos sistemų klaidos;

4)

lyčių lygybę: nauji ekonomikos modeliai skatina naujas socialines sistemas. Dėl to, pavyzdžiui, darbo politikos srityje lyčių lygybei turėtų būti taikomi nauji reikalavimai. Kai kuriuose Komisijos pasiūlymuose kalbama apie darbo užmokesčio sistemos spragas, mokesčių sistemą ir šeimos gyvenimui palankią praktiką darbo vietoje;

5)

aktyvią įtrauktį ir nediskriminavimą: dabartinė ES plėtra atskleidė didelius ekonominius ir socialinius valstybių narių ir regionų skirtumus. Europos Komisija siekia skatinti naują sanglaudos politiką, pagrįstą įvairove, aktyvia įtrauktimi, lygybės skatinimu ir diskriminacijos panaikinimu;

6)

judumą ir sėkmingą integraciją: bendroji rinka padidino piliečių judumą, kartu paveikė ir MVĮ. Tam ES reikia naujo integracija pagrįsto požiūrio;

7)

piliečių dalyvavimą, kultūrą ir dialogą: šie aspektai atlieka svarbų vaidmenį socialinėje sanglaudoje, kartu įtraukdami ekonominius išteklius, susijusius su naujovėmis ir technologijų vystymusi.

11.4.4.1

EESRK pabrėžia, kad nors didžiausią kompetenciją šios politikos srityje turi valstybės narės, ES ir socialiniai partneriai daug prisideda valdant ir skatinant susijusius veiksmus bei reformas. Acquis communautaire yra pagrindinis instrumentas, ypač kalbant apie plėtrą ir sanglaudos politiką, Lisabonos sutartį ir Pagrindinių teisių chartiją.

11.4.4.2

EESRK pritaria šioms Komisijos išdėstytoms penkioms kategorijoms:

—

„Bendrosios rinkos pasiekimų apžvalga“ (SEC(2007) 1521);

—

„Modernizuotos bendrosios rinkos politikos priemonės“ (SEC(2007) 1518);

—

„Naujos produktų, rinkos ir sektoriaus priežiūros metodologijos įgyvendinimas: pirmojo sektoriaus patikrinimo rezultatai“ (SEC(2007) 1517);

—

„Bendrosios rinkos peržiūros išorės aspektai“ (SEC(2007) 1519);

—

„Iniciatyvos mažmeninių finansinių paslaugų srityje“ (SEC(2007) 1520).

—

Komunikatas dėl Bendrus interesus tenkinančių paslaugų, įskaitant bendrus interesus tenkinančias socialines paslaugas (COM(2007) 725 galutinis) ir keletas darbo dokumentų (Komisijos tarnybų darbo dokumentai SEC(2007) 1514, SEC(2007) 1515, SEC(2007) 1516);

—

Komunikatas „Perspektyvos, prieinamumas ir solidarumas. Nauja socialinė vizija XXI amžiaus Europoje“ (COM(2007) 726 galutinis).