31.3.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 77/8

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žaislų saugos

COM(2008) 9 galutinis — 2008/0118 (COD)

(2009/C 77/02)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu, 2008 m. kovo 17 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žaislų saugos.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. liepos 15 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Jorge Pegado Liz.

447-oje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. rugsėjo 17–18 d. (2008 m. rugsėjo 18 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 49 nariams balsavus už, 1 — prieš ir 8 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1	EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai persvarstyti žaislų saugos direktyvą, bet apgailestauja, kad persvarstymas atliekamas tik dabar ir jo užmojai kuklūs.

1.2	EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad poveikio vertinimas, kuriuo grindžiamas pasiūlymas, buvo atliktas 2004 m. ir jame nebuvo atsižvelgta į visų šalių, kurios dabar yra ES valstybės narės, padėtį.

1.3

Atsižvelgiant į tai, kad paskutinėje 2007 m. RAPEX ataskaitoje konstatuojama, jog padidėjo įspėjimų apie nelaimingus atsitikimus dėl žaislų skaičius, EESRK reiškia nuostabą, kad pirmiau minėtame poveikio vertinime nepateikiama išvadų ne tik dėl šios direktyvos sąsajos su nelaimingais atsitikimais dėl žaislų, kai nukenčia vaikai, bet ir dėl to, kad akivaizdžiai nesuvokiamas aptariamo pasiūlymo poveikis tokio pobūdžio nelaimingų atsitikimų skaičiui ir jų sunkumo mastui ateityje, o tai turėtų būti pagrindinis šios iniciatyvos siekis ir tikroji jos įgyvendinimo priežastis.

1.4

Kadangi Komisija pripažino, jog trūksta patikimų ir įtikimų statistinių duomenų apie žaislų sukeltus nelaimingus atsitikimus Europos Sąjungoje, EESRK siūlo jai, bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybių narių valdžios institucijomis, sukurti atitinkamą statistinės informacijos apie tokius nelaimingus atsitikimus sistemą, kuri būtų bent jau panašaus lygio kaip tos, kurios yra kai kuriose teisinėse sistemose, kuriomis gali naudotis visi gamybos ir prekybos grandinės subjektai siekdami išvengti tokio pobūdžio nelaimingų atsitikimų (1).

1.5	EESRK laikosi nuomonės, kad pasiūlymo teisiniu pagrindu turėtų būti ne tik Sutarties 95 straipsnis, bet ir 153 straipsnis, kadangi pirmenybė turi būti teikiama ne tik paprasčiausiam geresnių sąlygų tarptautinei prekybai žaislais sudarymui, bet svarbesniam tikslui — veiksmingam vaikų apsaugojimui.

1.6	EESRK taip pat mano, kad, atsižvelgiant į siūlomo naujo teisės akto taikymo sritį ir pobūdį bei į patirtį, įgytą šią direktyvą įgyvendinant skirtingose valstybėse narėse, reglamentas būtų tinkamesnė priemonė už direktyvą, kadangi būtų pasirinkta visiško suderinimo strategija.

1.7

EESRK palankiai vertina pasiūlymo techninį ir teisinį nuoseklumą ir aiškią struktūrą ir iš esmės pritaria tokioms naujoviškoms priemonėms kaip: — „žaislo“ apibrėžties išplėtimas ir numanomo naudojimo sampratos nustatymas atsižvelgiant į vaikų elgseną; — valstybių narių įgyvendinamų priežiūros priemonių griežtinimas; — tinkamų prevencijos ir informavimo apie žaislų saugą taisyklių nustatymas: įspėjimai ir ženklai.

1.8

Tačiau EESRK apgailestauja, kad kai kurie visiems rūpimi ir labai svarbūs aspektai nebuvo visiškai arba pakankamai aptarti, pavyzdžiui: a) griežtas atsargumo principo laikymasis; b) išsamesnis asmenų, atsakingų už su žaislais žaidžiančius vaikus, profesinis parengimas ir švietimas; c) tam tikrų sąvokų, kurios yra pernelyg neaiškios ir netikslios, konkretesnis apibrėžimas, pavyzdžiui, „žaislo“ arba žalos laipsnio sąvokų; d) importuotojų ir įgaliotųjų atstovų padėtis iš esmės skiriasi nuo gamintojų, todėl žaislų platinimo ir prekybos grandinės subjektai neprisiima jokios atsakomybės atlyginti už padarytą žalą; e) atitikties vertinimo procedūros neatitinkamos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).

1.9	Todėl Komitetas primygtinai ragina Komisiją persvarstyti savo pasiūlymą atsižvelgiant į šioje nuomonėje išdėstytas pastabas, kad pasiūlymas taptų patikimesne priemone, veiksmingai apsaugančia vaikus ir užtikrinančia saugą, kai žaidžiama žaislais.

1.10	Komitetas prašo Europos Parlamentą ir Tarybą atsižvelgti į nuomonėje išdėstytus pasiūlymus ir rekomendacijas ir juos panaudoti teisėkūros procese, kurio metu bus priimta nauja direktyva.

2.   Įžanga. Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos

2.1

Apie savo ketinimus imtis teisinių priemonių žaislų saugos srityje Komisija pirmą kartą paskelbė aštuntajame dešimtmetyje. Ji pateikė keletą pasiūlymų, kurie nebuvo priimti pritrūkus politinio konsensuso. Vėliau, 1986 m. birželio 23 d. priėmus Tarybos rezoliuciją (2) dėl vartotojų apsaugos ir saugumo, Komisija pateikė naują, politiniu požiūriu labiau priimtiną pasiūlymą, kuriame atkreipė dėmesį į būtinybę Europos lygmeniu suderinti žaislų apibrėžtį, jų gamybos standartus, pagrindinius saugos reikalavimus, žaislų pateikimo į rinką sąlygas ir nuostatas dėl garantijų, kad jie nėra pavojingi vaikams.

2.2	Tuo metu paskelbta 1988 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyva 88/378/EB (3) — pirma teisinė iniciatyva įgyvendinant naują techninio suderinimo ir standartizavimo strategiją, kuri remiasi 1985 m. gegužės 7 d. Tarybos rezoliucija (4).

2.3

EESRK dėl tuo metu pateikto pasiūlymo dėl direktyvos (5) parengė privalomąją nuomonę, kurioje, nors ir pritardamas pačiam pasiūlymui, apgailestavo dėl vilkinimo parengti teisės aktą. Remdamasis prielaida, kad visi žaislai turi būti patikimi ir kad vaikai yra pažeidžiami ir dėl to jiems turi būti taikomos specialios apsaugos priemonės, Komitetas pabrėžė, kad žaislų saugos klausimus reikėtų spęsti kartu su platesnio pobūdžio klausimais, nagrinėjamais atsakomybės už gaminius su trūkumais direktyvoje (6).

2.4	Vėliau 1988 m. direktyva buvo ne kartą iš dalies keičiama (7). Daugiausia pakeitimų padaryta 1993 m. liepos 22 d. Direktyva 93/68/EEB (8) ir Komisijos komunikatu dėl jos įgyvendinimo (9).

2.5

Dvi direktyvos dėl bendros gaminių saugos, apibrėžiančios bendrąsias žaislų saugos nuostatas, buvo priimtos ir paskelbtos 1992 m. ir 2001 m. (10) Vėlesne direktyva visų pirma siekta, kad atsižvelgiant į „Sutarties, ypač jos 152 straipsnio dėl sveikatos apsaugos ir 153 straipsnio dėl vartotojų apsaugos, pakeitimus ir vadovaujantis atsargumo principu būtų užbaigtos, sutvirtintos ar paaiškintos kai kurios jos nuostatos“.

2.6

Praėjus dvidešimčiai metų po 1988 m. direktyvos paskelbimo Komisija siūlo naują su šia sritimi susijusią direktyvą, pripažindama, kad šiuo laikotarpiu galiojantys teisės aktai paseno, jų taikymo sritis ir vartojamos sampratos turėtų būti persvarstytos siekiant didesnio jų aiškumo ir siekiant suderinti su dabartinėmis sąlygomis, kadangi būtina užtikrinti, kad šių teisės aktų nuostatos atitiktų neseniai pasiūlytą bendrąją gaminių pardavimo teisinę sistemą (11), o visų pirma, kadangi pastebėta rimtų minėtos direktyvos taikymo trūkumų ir neatitikimų ją perkeliant į nacionalinės teisės aktus ir įgyvendinant valstybėse narėse. Šias problemas būtina išspręsti.

2.7

Nagrinėjamas pasiūlymas pagrįstas trimis svarbiais techniniais tyrimais, kuriuos reikia laikyti sudėtine pasiūlymo dalimi: du iš jų yra skirti tam tikroms tariamai pavojingoms cheminėms medžiagoms, naudojamoms žaislų gamybai, ir jų naudojimui keliamų reikalavimų klausimui, o trečiasis tyrimas — bendro poveikio įvertinimas, kurio galutinė ataskaita buvo parengta 2004 m.

2.8

Šiuo pasiūlymu Komisija siekia: A) Sugriežtinti saugos reikalavimus, visų pirma dėl: a) naudojamų cheminių medžiagų; b) vartotojų ir naudotojų įspėjimo ir informavimo; c) rizikos užspringti ir uždusti; d) maiste esančių žaislų; e) bendrųjų saugos reikalavimų apibrėžimo. B) Užtikrinti veiksmingesnį ir nuoseklesnį direktyvos taikymą, be kita ko, panaudojant šias priemones: a) valstybių narių rinkos priežiūros priemonių griežtinimas; b) techninėje byloje esanti informacija apie chemines medžiagas; c) žymėjimas „CE“ ženklu; d) saugos vertinimas. C) Suderinti direktyvą su bendrąja gaminių pardavimo teisine sistema. D) Aiškiau nustatyti taikymo sritį ir geriau apibrėžti naudojamas sąvokas.

3.   Bendros pastabos

3.1

EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai, kurios vienintelis trūkumas yra tas, kad ji pavėluota, kadangi persvarstoma dvidešimties metų senumo direktyva ir per šį laiką labai pakito žaislų gamybos ir prekybos parametrai ir būdai. Taip pat pasikeitė ir jų tradicinių naudotojų įpročiai ir skonis. Be to, EESRK mano, kad dabartinio pasiūlymo tikslai galėtų būti drąsesni ir jo nuostatose galėtų atsispindėti susirūpinimas, nulemtas pastarojo meto įvykių, kurie buvo viešai pasmerkti ir be to sulaukė (12) ne tik griežtų už vartotojų apsaugą atsakingos Komisijos narės kalbų ir pozicijos, bet ir 2007 m. rugsėjo mėn. EP rezoliucijos, kurios pagrindines mintis EESRK pakartoja. Todėl EESRK apgailestauja, kad diskusijoje su juo nedalyvavo ir SANCO GD, kuris tiesiogiai nedalyvavo ir ją rengiant.

3.2

EESRK stebisi, kad poveikio vertinimas, kuriuo grindžiamas aptariamas pasiūlymas, yra daugiau kaip ketverių metų senumo ir neatspindi padėties visose valstybėse narėse. Be to, lieka neaišku, kiek buvo atsižvelgta į vartotojų ir šeimų atstovų nuomonę arba kiek jie iš tikrųjų dalyvavo ir kiek su jais buvo konsultuojamasi atliekant vertinimą.

3.3	Atsižvelgdamas į Komisijos kritines pastabas dėl direktyvos taikymo tariamų trūkumų, EESRK stebisi, kad Komisija nesiėmė jokių iniciatyvų užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi Bendrijos teisės.

3.4

EESRK sunku suprasti, kaip, atsižvelgiant į pripažintą statistinių duomenų stygių arba jų trūkumą, su kuriais sutinka ir Komisija, galima padaryti tinkamas išvadas dėl dabartinės padėties, kuri turėtų būti keičiama, arba dėl pasiūlytų priemonių veiksmingumo. Tačiau žinoma, kad Europos žaislų rinka, kurios apyvarta 2002 m. mažmeninėmis kainomis sudarė 17,3 mlrd. eurų ir kurios importo apimtys viršija 9 mlrd. eurų, yra klestintis sektorius, kuriame dirba daugiau nei 2 000 įmonių (daugiausia mažųjų ir vidutinių), kuriose tiesiogiai dirba daugiau nei 100 000 asmenų (13).

3.5

EESRK mano, kad, atsižvelgiant į aptariamo pasiūlymo pobūdį jo teisiniu pagrindu reikia laikyti ne tik Sutarties 95 straipsnį, bet ir būtinai 153 straipsnį, kadangi pasiūlymas nėra susijęs vien su vidaus rinkos sukūrimu, bet taikomas ypač pažeidžiamai vartotojų grupei, kurios jokiu būdu negalima priskirti eiliniams vartotojams.

3.6

Be to, atsižvelgiant į tai, kad vaikai — netiesioginiai žaislų vartotojai, t. y. žaislus įsigyja ne jie patys, o perka jų tėvai arba kiti suaugusieji, po to perduodantys žaislus vaikams, Komisija turėtų laikytis griežtesnio požiūrio užtikrindama, kad pateikto pasiūlymo formuluotės tinkamai atspindėtų būtinybę informuoti ir šviesti šią vartotojų grupę.

3.7

EESRK supranta Komisijos užsibrėžtą visiško suderinimo siekį, tačiau dar kartą patvirtina savo įsitikinimą, kad panašiais į šį atvejais verčiau reikėtų rinktis „reglamentą“, o ne „direktyvą“, kadangi tai būtų akivaizdus privalumas teisinio apibrėžtumo ir saugumo požiūriu ir leistų išvengti vėlavimo ir trūkumų perkeliant į nacionalinę teisę ir iškraipymų taikant — problemų, su kuriomis, kaip pripažįsta Komisija, susidūrė šiuo metu galiojanti direktyva (14).

3.8

Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį, nuolatinę techninės pažangos raidą ir, kaip aiškiai parodė gamintojų „Mattel“ ir „Fisher Price“ atvejai, atsitiktinių incidentų galimybę, susirūpinimą keliantį įspėjimų dėl nelaimingų atsitikimų dėl žaislų skaičiaus didėjimą, kurį atspindi paskutinė metinė (2007 m.) RAPEX ataskaita, kuria remiantis būtent dėl žaislų sektoriaus yra sulaukta neginčijamai daugiausia pranešimų (31 proc.) (15), galima buvo tikėtis, kad rengiant dabartinį pasiūlymą bus pasimokyta iš praeities įvykių — ypač priežiūros po patekimo į rinką (Post Market Surveillance) sistemos žlugimo, ir bus parengta racionali ir praktiškai įgyvendinama direktyva, kuri užtikrintų saugesnę žaislų rinką. Tai reikštų, jog iškilus abejonėms, būtų uždrausta viskas, ką galima pagrįstai, bet dar neturint pakankamai neginčijamų įrodymų, įtarti keliant pavojų, nors ir nedidelį, jei tai yra vaikų žaidimui skirti daiktai, turint omenyje, kad vaikų elgsena nenuspėjama. Deja, taip neatsitiko.

3.9

Reikšdamas nuomonę dėl „CE“ ženklo EESRK norėtų tik priminti ir pakartoti požiūrį savo ankstesnėje nuomonėje dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos išdėstytą požiūrį, kad „nepasitikėjimas „CE“ ženklu prilygsta“ nepasitikėjimui visa sistema: rinkos priežiūros institucijomis, gamintojais, laboratorijomis ir sertifikuotojais ir galiausiai — „naujojo požiūrio teisės“ aktų tinkamumu (16): Todėl EESRK primygtinai ragina Komisiją galutinį nagrinėjamo pasiūlymo tekstą suderinti su priimtais visų kitų pasiūlymų dėl anksčiau minėtos bendrosios sistemos tekstais (17).

3.10

EESRK visiškai pritaria EP pasiūlymui sukurti Europos žaislų saugos ženklą, kurį suteiktų nepriklausomos trečiosios įstaigos, tačiau apgailestauja, kad šiame pasiūlyme nebuvo tinkamai atsižvelgta į visus 2007 m. rugsėjo mėn. rezoliucijoje išdėstytus pasiūlymus. EESRK rūpi MVĮ kylančios problemos, tačiau ne todėl, kad jam būtų priimtinas menkesnis jų gaminamų ir parduodamų žaislų saugos lygis, o atsižvelgiant į atitikties sertifikavimui panaudojamų priemonių proporciją, ypač ne masinės gamybos arba mažais kiekiais gaminamų gaminių atveju (18).

3.11	EESRK mano, kad pavojų kelti galinčiomis pripažintas medžiagas būtina visiškai pašalinti iš žaislų gamybos remiantis proporcingais, subalansuotais reikalavimais, kuriuos atsakingi gamintojai galėtų įgyvendinti, o valdžios institucijos — taikyti.

3.12

EESRK pritaria Komisijos neseniai priimtam sprendimui dėl magnetinių žaislų, bet apgailestauja, kad šis klausimas nebuvo net paminėtas šiame pasiūlyme priimti direktyvą: Komisijos reakcija neatrodo pakankamai griežta turint omenyje tokio pobūdžio žaislų keliamą rimtą pavojų ir dėl jų jau įvykusius nelaimingus atsitikimus, kadangi apsiribojama valstybių narių raginimu jų pasirinktu būdu prie žaislų pridėti „įspėjimą“.

3.13	EESRK mano, kad reikėtų tiksliau apibrėžti nuobaudų dydį ir esmę, t. y. imtis priemonių, kurias Komisija jau pritaikė kitose srityse, kuriose netinkamo elgesio daroma žala socialiniu požiūriu yra gerokai mažesnė.

3.14

Apskritai, EESRK apgailestauja, kad nebuvo pasinaudota galimybe užtikrinti tokį Europos vaikų apsaugos lygį, kuris bent jau atitiktų tą, užtikrinamą taip pat ir pačių gamintojų iniciatyva, atskirose valstybėse narėse ir kitose šalyse, kur tam tikros rūšies žaislai yra tiesiog uždrausti, kaip nurodoma ką tik EP užsakymu atliktame tyrime (19).

3.15

EESRK yra žinoma, kad žaislų pramonėje tarptautiniu lygiu vyksta arši konkurencija. Todėl Komitetas ragina Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir Tarybą atsižvelgti į šio sektoriaus konkurencingumą iš dalies keičiant šios direktyvos nuostatas teisėkūros proceso metu. Vartotojų, o ypač vaikų, sąskaita negalima taikyti žemesnių žaislų saugos standartų, taip pat reikia atidžiai stebėti, ar laikomasi tarptautinių prekybos taisyklių, kad Europos įmonės galėtų konkuruoti tomis pačiomis sąlygomis.

3.16

Be to, EESRK ragina Komisiją atkreipti dėmesį į socialinio pobūdžio problemas, susijusias su žaislų gamyba, pirmiausia trečiosiose šalyse, kur siaubingomis darbo sąlygomis, ilgas darbo valandas dirba maži vaikai, kasdien susiduriantys su toksinėmis medžiagomis, ypač pavojingais produktais. Komisija raginama priimti aiškią nuostatą dėl ekologiškų ir „etiškų“ žaislų.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   1 straipsnis ir I priedas. Gaminių, kurie nelaikomi žaislais, sąrašas

EESRK pritaria Komisijos siekiui atnaujinti žaislo apibrėžtį, kad jį būtų galima taikyti visiems gaminiams, kurie nėra išimtinai skirti žaidimui.

Vis dėlto EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dabartinė žaislo apibrėžtis neatitinka užsibrėžtų tikslų, kadangi ji ne tik nesuteikia galimybės atnaujinti nuostatas, atsižvelgiant į technologijų rinkos raidą, bet ji dar ir susieta su gaminių, kuriems netaikomos šios direktyvos nuostatos, sąrašu. Kyla abejonių dėl šio sąrašo pagrįstumo, kadangi jame nurodomi dekoratyviniai daiktai, skirti šventėms ir šventiniams renginiams, papuošalų imitacijos, žaidimai su smailiais svaidomaisiais daiktais, gaminiai, skirti mokymo tikslais mokyklose ir kitose mokymo įstaigose, ir sporto įranga.

Pagrindas parengti specialias priemones gaminio naudotojams apsaugoti priklauso nuo to, koks yra naudotojas, o svarbiausia, koks yra jo pažeidžiamumas. Naudotojai neskirsto visų jiems pasiūlytų gaminių pagal paskirtį. Labai dažnai kai kuriuos gaminius žaislais laiko vaikai, tėvai ir net prekybininkai, įtraukiantys juos į žaislų katalogus ir parduodantys kaip žaislus. Todėl Komitetas nesupranta, kodėl žaislai, skirti mokymo tikslams mokyklose, nepatenka į direktyvos taikymo sritį, juk naudotojų pobūdis dėl to nepakinta.

EESRK pabrėžia, kad šios direktyvos su apsauga susijusios nuostatos, laikantis atsargumo principo, turi būti taikomos visai įrangai ir gaminiams, kurie prieinami jaunesniems nei 14 metų nepilnamečiams ir kuriuos pastarieji gali naudoti kaip žaislus.

Dėl to EESRK ragina Komisiją pakartotinai apsvarstyti 1 straipsnyje pateiktą apibrėžtį ir minėtą sąrašą siekiant juos tarpusavyje suderinti.

4.2   2–5 straipsniai

EESRK visiškai nesutinka su skirtingu požiūriu į gamintojus ir importuotojus, kadangi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos importuotojai ir gamintojai vertinami taip pat, jei valstybėje narėje nėra įsisteigęs gamintojo atstovas. Dėl dabartinių skirtumų ne tik neįmanoma užtikrinti vartotojų teisės į kompensaciją dėl patirtos žalos (kadangi atsakomybė tenka išimtinai gamintojui), bet ir sunku suderinti Bendrijos teisės aktus, o tai neišvengiamai kenkia teisinio tikrumo principui.

Dėl to EESRK mano, kad siekiant užtikrinti tinkamą šios direktyvos taikymą, įgaliotieji atstovai ir importuotojai (jei nėra gamintojo oficialaus atstovo) turėtų būti laikomi gamintojais, t. y. priešingai nei siekiama šioje direktyvoje, pagal kurią jiems taikomos tos pačios nuostatos tik tais atvejais, kai jie pateikia žaislus į rinką savo vardu ar naudoja savo prekės ženklą arba pakeičia gaminio pobūdį, nors ir neturi jokios įtakos gamybos procesui.

EESRK prieštarauja skirtumams atsakomybės požiūriu tarp atstovų ir gamintojų. EESRK nerimauja, kad laikantis tokios nuostatos nebus įmanoma užtikrinti vartotojų teisių ir pirmiausia teisės į kompensaciją dėl patirtos žalos tais atvejais, kai valstybėje narėje įsisteigęs tik įgaliotasis atstovas.

Apskritai, EESRK pritaria tam, kad nebūtų išbrauktos galiojančios direktyvos nuostatos, nustatančios bendrą visų žaislų prekybos grandinės dalyvių atsakomybę žaislų saugos srityje.

Kalbant apie žalos apibrėžtį, Komitetas laikosi nuomonės, kad joje turi būti atsižvelgta į tuos atvejus, kurių gali pasitaikyti laikui bėgant ir kurie būtų tiesioginė patvirtintų nelaimingų atsitikimų pasekmė.

4.3   9 straipsnis

EESRK pritaria šio straipsnio 2 dalies pakeitimui, nustatančiam, kad vertinant žaislo keliamus pavojus turi būti atsižvelgta į numanomą žaislo naudojimo būdą, turint omenyje įprastą vaikų elgseną, (nors norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 16 konstatuojamoji dalis gali būti suprantama priešingai).

Vis dėlto EESRK mano, kad gamintojai turi numatyti galimus netinkamus, tačiau vaikams priimtinus jų gaminių naudojimo būdus. Be to, ir toliau taikant naudojimo „numanymo“ kriterijų prieštaraujama aiškinamojo memorandumo nuostatai, kurioje pabrėžiama, jog kuriant žaislus būtina atsižvelgti į dažnai neprognozuojamą vaikų elgesį.

EESRK nesutinka su šio straipsnio 3 dalies formuluote, nes ši nuostata ne tik įteisina neginčijamą prezumpciją, bet ir nustatomi migloti ir neaiškūs kriterijai — „numatomas“ ir „normalus“, tai iš esmės panaikina gamintojo prievolę atnaujinti savo žinias, domėtis atitinkamos srities moksliniais ir techniniais bandymais, nes faktas, kad jo gaminys yra pateiktas į rinką, leidžia daryti išvadą, kad gaminys atitinka bendruosius saugos reikalavimus (20).

Prievolė užkirsti kelią gaminių trūkumams galioja ir gaminį pateikus į rinką. Gamintojas arba jo vietos atstovas, jei jis yra įsisteigęs, privalo nuolat prižiūrėti ir stebėti žaislus, kad būtų atsiskleisti trūkumai, kurie buvo nežinomi ir negalėjo būti žinomi prieš žaislams patenkant į apyvartą, arba trūkumai, atsiradę dėl nusidėvėjimo, dažno naudojimo ar pirmalaikio žaislo susidėvėjimo.

4.4   10 straipsnis

EESRK pritaria Komisijos ketinimui reikalauti, kad įspėjimai pardavimo vietoje būtų aiškūs, matomi ir lengvai pastebimi siekiant užtikrinti, jog vartotojai gautų veiksmingą išankstinę informaciją. Tačiau Komitetas mano, kad minėti įspėjimai turi būti pateikti ne tik ant pakuotės, bet ir ant paties gaminio.

Vis dėlto Komitetas mano, kad pardavimo vietose pateiktuose įspėjimuose turėtų būti nurodytas ne tik minimalus ir maksimalus naudotojų amžius, bet ir vaikų svoris, būtinas naudojant tam tikrus žaislus, bei tai, kad gaminys turi būti naudojamas tik prižiūrint už vaikų priežiūrą atsakingiems asmenims.

Komitetas taip pat rekomenduoja, kad įspėjimai vartotojams būtų formuluojami suprantamai ir atsižvelgiant į jų konkrečias silpnąsias vietas.

EESRK dar kartą ragina skatinti mokymo iniciatyvas, skirtas tėvams ir vaikus prižiūrintiems asmenims, siekiant atkreipti jų dėmesį į atsargumo priemones ir riziką naudojant žaislus. Tačiau faktas, kad už vaikų saugumą galų gale yra atsakingi jų tėvai, globėjai, už jų auklėjimą atsakingi asmenys, mokytojai, globėjai ir kt., neturi tapti pretekstu sumažinti gamintojų, importuotojų ir mažmenininkų atsakomybę už visišką žaislų saugą.

Turint omenyje tai, kad etiketėje informacija dažnai pateikiama ne valstybine, o kita kalba, EESRK nuomone, šio straipsnio 3 dalyje turėtų būti nurodyta, jog, pateikiant žaislus į valstybės narės rinką, įspėjimai ir saugos instrukcijos turi būti pateikti tos šalies valstybine kalba. Nereikėtų apsiriboti galimybe, kuri numatyta dabartinėje nuostatoje.

4.5   12 ir 26 straipsniai

Nors Komitetas pritaria tam, kad reikia išsaugoti atitikties prielaidą, jis mano, jog atsižvelgiant į techninę pažangą derėtų nustatyti įrodinėjimo pareigos perkėlimo tvarką nelaimingo atsitikimo, kurio metu padaryta žala, atveju.

4.6   17 straipsnis

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą reikalauti, kad gamintojai atliktų pavojaus, kurį gali kelti žaislo naudojimas, analizę, o ne pavojaus atsiradimo galimybių analizę. Tačiau Komitetas mano, kad tokia analizė turėtų būti atliekama visą žaislo naudojimo laiką, nepaisant to, ar buvo pasitaikę nelaimingų atsitikimų, kurių metu patirta žala, ar ne, kad būtų išvengta tokių atvejų kaip „Mattel“.

4.7   18 straipsnis

EESRK mano, jog atitikties vertinimo procedūros turėtų būti taikomos visų rūšių žaislams, o ne tik 3 dalyje išvardytais atvejais, užtikrinant vienodų kriterijų taikymą ir įdiegiant Europos saugumo etiketę, kaip pasiūlė EP (21).

Be to, atsižvelgiant į tai, kad ši sritys yra techninė ir joje nesukaupta pakankamai specialių praktinių žinių arba statistinių duomenų apie nelaimingus atsitikimus naudojant gaminius, EESRK pabrėžia būtinybę, kad Komisija dabartiniame pasiūlyme konkrečiau apibrėžtų atsargumo principą — tai pat kaip 2000 m. sausio mėn. Baltojoje knygoje dėl maisto saugos (22).

4.8   II priedas — Specialūs saugos reikalavimai

I dalis — Fizikinės ir mechaninės savybės

EESRK mano, kad 4 punkto trečios pastraipos taikymo sritis turėtų būti išplėsta į ją įtraukiant jaunesnius nei 60 mėnesių amžiaus vaikus, kadangi įmanoma, jog tokio amžiaus vaikai žaislą dar gali naudoti nepakankamai protingai ir atsargiai, įsikišdami jį į burną, nors gamintojas projektuodamas žaislą nenumatė, kad jis būtų skirtas dėti į burną.

Be to, EESRK mano, kad nebuvo atsižvelgta į šiuos aspektus:

—	gaminio pakuotę, ypač tuos atvejus, kai žaislai supakuoti dideliuose plastikiniuose maišuose;

—	galimybę, kad tam tikros žaislo dalys gali būti nuimamos ir vaikai gali jas praryti;

—	žaislų savybes jiems sulūžus.

III dalis — Cheminės savybės

EESRK pritaria pasiūlytiems pakeitimams, susijusiems su cheminėmis savybėmis, ir pabrėžia, kad cheminių savybių atžvilgiu būtina nedelsiant taikyti atsargumo principą, kadangi, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos atliktais tyrimais, nuolatinis vaikų susidūrimas su tokiais gaminiais galėtų būti tam tikrų lėtinių susirgimų, nuo kurių kenčia ir vyresni nei trejų metų amžiaus vaikai, priežastis.

Todėl Komitetas pabrėžia, kad būtina uždrausti visas kancerogenines, mutagenines arba toksiškas reprodukcijai medžiagas, taip pat ir 3 kategorijai priklausančias (jeigu jos buvo tinkamai pripažintos galinčiomis sukelti pavojų), gaminio konstrukcijoje, o taip pat jo vidinėse sudedamosiose dalyse, beje, atsižvelgiant į direktyvą dėl kosmetikos gaminių. EESRK perspėja Komisiją dėl pernelyg didelės laisvės ne tik išsiskyrimo leistinų ribinių verčių srityje, bet ir dėl endokrininę sistemą trikdančių medžiagų, kurios gali tapti kliūtimi normaliam vaiko vystymuisi.

Alerginių medžiagų naudojimo klausimu EESRK rekomenduoja Komisijai uždrausti bet kokių kvapiųjų ir jautrinančių medžiagų naudojimą, kadangi juose gali būti ne tik alerginių medžiagų (jas reikėtų griežtai uždrausti), bet ir kitų medžiagų, kurios turi tiesioginį poveikį vaiko imuninei sistemai.

EESRK norėtų rekomenduoti nustatyti penkerių metų pereinamąjį laikotarpį, atsižvelgiant į direktyvos įgyvendinimo galimybes ir žaislų pramonės struktūrą, kurioje dauguma įmonių yra MVĮ, o taip pat į didžiulius šia direktyva numatomus pokyčius, pirmiausia cheminių savybių srityje.

Galiausiai, EESRK pabrėžia, kad šį pasiūlymą būtina suderinti su teisės aktais dėl maisto saugos, visų pirma medžiagų, naudojamų jaunesniems negu 36 mėnesių vaikams skirtų žaislų gamybai, požiūriu. Taigi, Komitetas primygtinai ragina Komisiją kuriant tokius žaislus leisti naudoti tik tas medžiagas, kurios leistinos tiesiogiai su maisto produktais besiliečiančiose medžiagose.

IV dalis — Elektros savybės

EESRK mano, kad į šį priedą turėtų būti įtrauktos konkrečios nuostatos dėl gaminių, kuriuos naudojant reikalingos baterijos, ypač gyvsidabrio baterijos.

4.9   V priedas — Įspėjimai

EESRK mano, kad reikia numatyti konkrečius įspėjimus dėl specialių sąlygų tam tikrą fizinę arba psichinę negalią turintiems vaikams, kad tėvai arba vaikus prižiūrintys asmenys būtų iš anksto informuoti apie su žaislo naudojimu susijusią riziką.

Maiste esančių žaislų naudojimo klausimu EESRK mano, jog ant gaminio pakuotės matomoje vietoje turėtų būti pateikta nenutrinama konkreti nuoroda, kad maiste yra žaislas. Tokiu būdu žaislas taptų pastebimas nepriklausomai nuo to, kaip jis įpakuotas.

---

(1)  JAV National Electronic Injury Surveillance System (NEISS), kurią prižiūri Consumer Product Safety Commission (Vartojimo produktų saugos komisija).

(2)  OL C 167, 1986 7 5, p. 1.

(3)  OL L 187, 1988 7 16, p. 1. EESRK nuomonė: OL C 232, 1987 8 31, p. 22.

(4)  OL C 136, 1985 6 4, p. 1.

(5)  COM(1986) 541 galutinis (OL C 282, 1986 11 8, p. 4).

(6)  Nuomonė CES 639/87, pranešėja C. Williams (OL C 232, 1987 8 31, p. 22).

(7)  OL L 281, 1988 10 14, p. 55; OL L 37, 1991 2 9, p. 42.

(8)  OL L 220, 1993 8 30, p. 1. EESRK nuomonė OL C 14, 1992 1 20, p. 15 ir OL C 129, 1993 5 10, p. 3.

(9)  OL C 297, 2003 12 9, p. 18.

(10)  1992 m. birželio 29 d. Direktyva 93/59/EEB (OL L 228, 1992 8 11, p. 24 — EESRK nuomonė OL C 75, 1990 3 26, p. 1 ir 2001 m. gruodžio 3 d. Direktyva 2001/95/EB (OL L 11, 2002 1 15, p. 4); dėl pasiūlymo priimti šią direktyvą — COM(2000) 139 galutinis — 2000 m. rugsėjo 20 d. EESRK priėmė nuomonę CES 1008/2000, (pranešėja C. Williams; OL C 367, 2000 12 20, p. 34). Anksčiau, 1999 m. gruodžio 8 d., ESRK taip pat priėmė pranešėjos C. Williams parengtą nuomonę savo iniciatyva ta pačia tema (CES 1131/1999 — OL C 51, 2000 2 23, p. 67).

(11)  Pasiūlymų paketas COM(2007) 36, 37 ir 53 galutinis, 2007 2 14, dėl kurio parengtos EESRK nuomonės INT/352/353/354 (2007 m. gruodžio 13 d. CESE 1693/2007, pranešėjas A. Pezzini).

(12)  Žr. 2007 m. rugsėjo 12 d. Komisijos narės M. Kunevos kalbą EP, jos pareiškimus 2007 m. rugsėjo 20 d. susitikime su bendrovės „Mattel International“ viceprezidentu ir 2008 m. balandžio 9 d. susitikime su žaislų gamintojų, įskaitant bendroves „Hornby“, „Lego“ ir „Mattel“, atstovais bei 2007 m. lapkričio 22 d. spaudos konferencijos medžiagą. Žr. taip pat 2007 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento rezoliuciją P6-TA(2007)0412.

(13)  Duomenys paimti iš Komisijos tinklalapio.

(14)  1988 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva 88/378/EEB (OL L 187, 1988 7 16, p. 1). Svarbu pabrėžti, kad, skirtingai nei šio pasiūlymo atveju, teikdama pasiūlymą dėl kosmetikos gaminių (COM(2008) 49 galutinis, 2008 m. balandžio 14 d.) Komisija „direktyvos“ priemonę pagrįstai pakeitė „reglamento“ priemone. Reikia pridurti, kad Reformų sutarties subsidiarumo principą apibrėžiančio protokolo dalinis pakeitimas, kuriuo panaikinta direktyvų „pirmumo“ išlyga, būtų dar vienu argumentu ateityje pasirinkti šį sprendimą.

(15)  Pasak ataskaitos, vien 2007 m. iš rinkos buvo pašalinta daugiau nei 18 mln. žaislų, kuriuose buvo magnetų, ir maždaug 2 mln. žaislų, kurių dažuose buvo švino.

(16)  2007 m. gruodžio 13 d. nuomonė CESE 1693/2007, pranešėjas A. Pezzini (INT/352-353-354), 5.2.12 punktas, kuriame pagrįstai teigiama, kad:

„Siekiant sustiprinti „CE“ ženklo vaidmenį ir svarbą, geriausias būdas yra iš esmės pakeisti patį ženklą, kaip apibrėžta Tarybos sprendime 93/465:

—

paaiškinant, kad šis ženklas neturėtų būti naudojamas ar suvokiamas kaip žymėjimo arba ženklinimo etiketėmis sistema vartojimo tikslais, nei kaip trečiosios nepriklausomos šalies suteikta kokybės garantija, sertifikatas arba patvirtinimas. „CE“ ženklas yra tik atitikties deklaracija gaminiui keliamiems reikalavimams ir techninis dokumentas, kurį gamintojas arba importuotojas yra įpareigojamas pateikti institucijoms ir vartotojui ir už kurį jis visiškai atsako;

—	racionalizuojant atitikties vertinimo procedūras;

—	sustiprinant teisinę „CE“ ženklo apsaugą, įregistruojant jį kaip kolektyvinį ženklą. Tai reikštų, kad valdžios institucijos gali imtis skubių veiksmų pažaboti netinkamą jo naudojimą, tuo pat metu paliekant galimybę egzistuoti papildomiems nacionaliniams ženklams;

—	stiprinant rinkos priežiūros mechanizmus ir sienų muitinių kontrolę;

—	pakviečiant gamintojus ir vartotojus apsvarstyti galimo savanoriško elgesio kodekso dėl Europos ir nacionalinių kokybės ženklų ir ženklinimų — savanoriškų ar kitokių — veiksmingumo argumentus ir kaip jie suderinami su „CE“ ženklu“.

(17)  COM(2007) 36, 37 ir 53 galutinis, 2007 2 14.

(18)  16 išnašoje nurodytos nuomonės 5.2.7 ir 5.2.9 punktai. Žr. taip pat EESRK nuomonę dėl MVĮ skirtų politinių priemonių (INT/390) (pranešėjas C. Cappellini) ir nuomonę dėl kosmetikos gaminių (INT/424) (pranešėjas J. Krawczyk).

(19)  „Study on Safety and Liability Issues Relating to Toys“ (PE 393.523), autoriai: Frank Alleweldt — projekto vadovas, Anna Fielder — pagrindinė autorė, Geraint Howells — teisės analitikas, Senda Kara, Kristen Schubert ir Stephen Locke.

(20)  Žr. 1997 m. gegužės 29 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimą (byla C-300/95, Europos Teismo ataskaitos 1997 m., p. I-02649).

(21)  2007 m. rugsėjo 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pavojingų žaislų (dokumentas P6-TA(2007)0412), 2007 9 26).

(22)  COM(1999) 719 galutinis, 2000 1 12.

---