3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/95

1.1

Europos Komisija, atstovaujama Komisijos pirmininko pavaduotojų Franco Frattini ir Margot Wallström, paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę dėl „platformos, skirtos aktyvesniam pilietinės visuomenės dalyvavimui ES lygiu skatinant trečiųjų šalių piliečių integracijos politiką, struktūros, organizavimo ir veikimo aspektų“.

1.2

Per paskutinius metus EESRK parengė keletą nuomonių (1), kuriose pabrėžė, kad svarbiausias Europos imigracijos ir prieglobsčio politikos aspektas yra integracija, ir kartu su Komisija, Europos Parlamentu ir Taryba aktyviai šią politiką skatino.

1.3

EESRK siekė, kad rengiant šias nuomones būtų įtrauktos pilietinės visuomenės organizacijos, nes šios organizacijos yra svarbūs suinteresuotieji integracijos politikos subjektai. Dar 2002 m. EESRK ir Europos Komisija pakvietė valstybių narių socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas dalyvauti svarbioje konferencijoje (2), kurioje buvo pradėti formuoti bendrieji Europos integracijos politikos principai — konferencijos išvadose pasiūlyta parengti Bendrijos integracijos programą ir įsteigti fondą nustatytiems tikslams finansuoti.

2.1

Savo 2001 m. kovo 21 d. nuomonėje dėl imigracijos, integracijos ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmens (3) EESRK pabrėžė poreikį suformuoti aiškią ir veiksmingą integracijos politiką kaip ES bendrosios programos dalį. Nors nustatant bendrąją imigrantų integracijos programą buvo tam tikrų problemų, Europos Sąjunga (ES), kai bus ratifikuota Lisabonos sutartis, turės geresnes šiai programai įgyvendinti reikalingas politines, ekonomines ir teisines priemones.

2.2

Hagos programoje (4), skirtoje stiprinti ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, teigiama, kad trečiųjų šalių piliečių integracija 2005–2009 m. yra labai svarbi politinė laisvės ES stiprinimo strategija (5).

2.3

Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad būtina gerinti valstybių narių integracijos politikos ir ES iniciatyvų koordinavimą; tai daroma pagal bendruosius pagrindinius integracijos principus (BPP), kuriais grindžiama bendroji imigrantų integracijos programa. Šiuos principus 2004 m. lapkričio 19 d. patvirtino Teisingumo ir vidaus reikalų taryba (6). Europos Komisija koordinavimo būtinybę taip pat patvirtino komunikate „Dešimt prioritetų ateinantiems penkeriems metams“ (7), kuriame nurodė, kad būtina nustatyti BPP pagrįstą Europos integracijos programą, kuri užtikrintų, kad būtų laikomasi ES pagrindinių teisių ir vertybių ir skatinamas nediskriminavimo principas.

2.4

BPP įkūnija nuoseklų požiūrį į Europos koncepciją trečiųjų šalių piliečių integracijos srityje, pagrįstą siekiu „integruoti piliečius“, EESRK nuomone (8), tai reiškia — suteikti imigrantams tokias pat, kaip ir visiems likusiems gyventojams, teises ir pareigas, galimybes naudotis prekėmis, paslaugomis ir pilietinio dalyvavimo priemonėmis, jiems suteikiant lygias galimybes ir taikant vienodą požiūrį. BPP atspindi dviejų krypčių požiūrį, nes integracijai būtini ir imigrantų, ir priimančiųjų bendruomenių prisitaikymas ir atsakomybė.

2.5

2005 m. rugsėjo 1 d. komunikate „Bendra integracijos darbotvarkė. Trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa“ (9) Europos Komisija pasiūlė praktines priemones, skirtas skatinti ir stiprinti BPP įgyvendinimą valstybių narių ir ES lygmeniu. Komisija taip pat pripažino būtinybę užtikrinti, kad visos suinteresuotosios šalys būtų įtrauktos į darbą siekiant sėkmingos integracijos ir nustatant visuotinius ir nuoseklius principus Europos Sąjungoje.

2.6

Šiuo tikslu, be kitų iniciatyvų, Komisija pasiūlė kartu su nacionalinių informacijos centrų tinklu sukurti interneto tinklalapį, leisti vadovus, teikti migracijos ir integracijos metines ataskaitas ir sukurti Europos integracijos forumą.

2.7

2007 m. birželio mėn. pirmininkaujančios valstybės narės išvadose teigiama, kad „Europos Vadovų Taryba taip pat palankiai vertina pastangas gerinant nuolatinį ir glaudesnį ES lygio ir valstybių narių bendradarbiavimą integracijos bei kultūrų dialogo srityje. Europos Vadovų Taryba visų pirma palankiai vertina birželio 12 d. Tarybos išvadas dėl integracijos politikos Europos Sąjungoje stiprinimo skatinant vienybę įvairovėje. Ji pabrėžia, kaip svarbu toliau teikti iniciatyvas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis patirtimi integracijos politikos srityje“ (10).

2.8

EESRK pritaria neseniai Europos Vadovų Tarybos išdėstytam visa apimančiam požiūriui, nes integracija ir kultūrų dialogas privalo būti pagrindiniai ES imigracijos politikos elementai.

2.9

Tai, kad integracija ir imigracija viena kitą papildo ir yra neatsiejamos, patvirtino 2007 m. birželio 12–13 d. posėdžiavusi Teisingumo ir vidaus reikalų taryba (11). Taryba, patvirtindama rekomendacijas, kurios buvo pateiktos gegužės 10–11 d. Potsdame vykusiame neoficialiame už integraciją atsakingų ministrų susitikime, pabrėžė, kad būtina politiniu požiūriu persvarstyti naujų priemonių, skirtų Europos integracijos programai ir valstybių narių integracijos politikai stiprinti, taikymo sritį.

2.10

Pilietinės visuomenės organizacijos ir socialiniai partneriai yra ypač svarbūs užtikrinant imigrantų socialinių integracijos procesų darnumą ir veiksmingumą, nustatant ES politiką ir ją vertinant. Savo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuomonėje „Imigracija į ES ir integracijos politika: regionų ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas“ (12) EESRK pabrėžė, kad labai svarbus Europos integracijos politikos skatinimo aspektas yra aktyvus bendradarbiavimas su pilietine visuomene ir socialiniais partneriais. Visų pirma EESRK pabrėžė socialinių partnerių, žmogaus teisių organizacijų, imigrantų organizacijų, kultūros ir sporto draugijų, religinių bendruomenių, piliečių iniciatyvinių grupių, švietimo bendruomenių, mokyklų ir universitetų, žiniasklaidos ir kt. svarbą integracijos procesuose nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu. EESRK taip pat pabrėžė, kad persvarstant ES imigrantų integracijos programą būtina skatinti šių organizacijų plėtrą, telkimą ir pripažinimą Europos lygmeniu.

2.11

Nustatant imigrantų priėmimo ir integracijos politiką ir programas turėtų plačiai ir tiesiogiai dalyvauti socialinės ir imigrantų organizacijos. Ši nuomonė buvo patvirtinta 2007 m. rugsėjo 11 d. Europos Komisijos paskelbtoje Trečiojoje migracijos ir integracijos metinėje ataskaitoje (13). Metinėje ataskaitoje dar kartą pateikiama iniciatyva įsteigti Europos integracijos forumą, kuriame ES integracijos srityje dirbantys suinteresuotieji subjektai galėtų keistis patirtimi ir teikti rekomendacijas (14).

2.12

Integracijos politikai skatinti ir keistis patirtimi būtų labai naudinga tvari, plataus užmojo finansinė programa. Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai (15) pagal programą „Solidarumas ir migracijos srautų valdymas 2007–2013 m.“ padės valstybėms narėms plėtoti BPP grindžiamą politiką ir sukurti naują ES imigrantų integracijos politiką.

2.13

2007 m. spalio 18 d. Lisabonoje patvirtintoje Reformų sutartyje („Lisabonos sutartyje“) taip pat pripažinta, kad vienas svarbiausių ES politikos uždavinių — nustatyti bendrą Europos imigrantų integracijos politiką. Sutartyje dėl Sąjungos veikimo pirmą kartą nustatytas teisinis pagrindas (63a str. 4 punktas, naujo 79 str. 4 punktas), kuriuo remdamasi Europos Sąjunga gali įgyvendinti bendras teisėkūros priemones, skirtas valstybių narių veiksmams integruojant trečiųjų šalių piliečius skatinti ir remti (16).

3.1

EESRK mano, kad būtina nuoseklesnė ES politika — atsižvelgiant į jau taikomas priemones, įskaitant bendrą integracijos darbotvarkę, Europos integracijos fondą, nacionalinius informacijos centrus, integracijos vadovus, migracijos ir integracijos metinę ataskaitą, tinklalapį ir kt. EESRK mano, kad būtų naudinga atnaujinti diskusijas dėl atvirojo koordinavimo metodo. Europos Komisija turėtų rekomenduoti Tarybai integracijos srityje taikyti atvirąjį koordinavimo metodą — tokį pasiūlymą Taryba prieš keletą metų atmetė.

3.2

Siekiant pagerinti šios politikos ir jos priemonių darnumą, turi būti įkurta pilietinės visuomenės platforma. Todėl EESRK džiaugiasi, kad Europos Komisija pateikė prašymą parengti tiriamąją nuomonę, ir dėl to jaučiasi įvertintas.

3.3

Atsižvelgdamas į kitas esamas ES politikos platformas ir skirtingą valstybių narių patirtį, Komitetas siūlo Europos platformą vadinti Europos integracijos forumu (šį pavadinimą patvirtino Europos Komisija (17)).

3.4

Komitetas mano, kad forumas turėtų būti kuriamas palaipsniui. Pirmasis posėdis, kuriame būtų parengta forumo darbo programa ir nustatyta galutinė jo struktūra, turėtų įvykti 2008 m. rudenį.

3.5.1

Ne vienoje savo nuomonių (18) EESRK yra pabrėžęs, jog integracijos srityje reikia laikytis visa apimančio požiūrio, todėl būtinas visų suinteresuotų subjektų dalyvavimas, visų pirma socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų.

3.5.2

Savo komunikate dėl bendros integracijos darbotvarkės (19) Komisija teigė, kad pagrindinės forumo funkcijos turėtų būti „konsultacijos, keitimasis patirtimi ir rekomendacijų […] sudarymas“.

3.5.3

EESRK šiai nuostatai pritaria ir mano, kad šios funkcijos galėtų būti įgyvendinamos rengiant integracijos politikos ataskaitas (kuriose galėtų būti pateiktos gairės).

3.5.4

Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba galėtų konsultuotis su forumu Europos integracijos politikos klausimais.

3.5.5

Forumas, siekdamas geresnės trečiųjų šalių piliečių integracijos, taip pat galėtų savo iniciatyva rengti ataskaitas ES institucijoms.

3.5.6

Vienu svarbiausių forumo uždavinių turėtų būti keitimasis techninėmis žiniomis ir gerąja praktika, kuris turėtų vykti bendradarbiaujant su nacionalinių informacijos centrų tinklu.

3.5.7

Forumas galėtų prisidėti rengiant konferencijas dėl integracijos vadovo ir nacionalinių informacijos centrų atstovų susitikimus.

3.5.8

Informacija apie forumo veiklą, ataskaitas ir išvadas bus skelbiama EESRK tinklavietėje ir Komisijos integracijai skirtame tinklalapyje; taip ES ir trečiųjų šalių piliečiams bus sudarytos sąlygos dalyvauti virtualiame forume.

3.6.1

Forumą sudarys daugiausiai 100 narių, kurie susitiks du kartus per metus.

3.6.2

Komisijos nuomone, jis „būtų naudingas tuo, kad būtų sukviestos visos suinteresuotosios šalys, veikiančios ES integracijos srityje. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, ES koordinavimo organizacijos, turinčios narių įvairiose valstybėse narėse“ (20). EESRK pritaria Komisijos nuomonei ir mano, kad pirmenybę reikėtų teikti integracijai darbo srityje ir vienodam požiūriui, todėl svarbu, kad socialiniai partneriai taip pat dalyvautų forume.

3.6.3

Labai svarbu, kad forumo darbe būtų laikomasi europinio požiūrio, remiantis valstybių narių patirtimi ir praktika. Todėl EESRK siūlo, kad forumo veikloje dalyvautų ir ES lygiu, ir nacionaliniu lygiu veikiančių organizacijų atstovai.

3.6.4

Trečdalį forumo narių sudarys ES organizacijų, dirbančių imigrantų integracijos srityje, taip pat ir socialinių partnerių, atstovai.

3.6.5

Likę dalyviai atstovaus valstybių narių konsultacinėms organizacijoms (kiekviena valstybė narė paskirs nuo 1 iki 4 atstovų). Taigi, Europos forume taip pat bus atstovaujama valstybėse narėse veikiantiems forumams, platformoms ir panašioms institucijoms, visų pirma toms, kuriose dalyvauja imigrantų organizacijos. Valstybėms narėms, kuriose tokių organizacijų nėra, forume galėtų atstovauti ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos (ar panašios institucijos).

3.6.6

EESRK mano, kad imigrantų organizacijas, kurių dauguma veikia tik nacionaliniu lygiu ir neturi Europos tinklų, būtina skatinti dalyvauti Europos integracijos forumo veikloje; šiuo tikslu valstybių narių forumai, platformos, tarybos ar jų ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos turėtų nurodyti reprezentatyviausių imigrantų organizacijų atstovus.

3.7

Organizacijos, skirdamos atstovus, turėtų atsižvelgti į lyčių pusiausvyrą.

3.7.1

Į forumo posėdžius galėtų būti kviečiami stebėtojai ir ekspertai, visų pirma specializuotų Europos agentūrų atstovai, taip pat akademikai, mokslininkai ir Europos vietos valdžios institucijų tinklų atstovai.

3.7.2

Siekdamas užtikrinti kuo aktyvesnį dalyvavimą Europos integracijos forumas turėtų bendradarbiauti su (vietos, regionų, nacionalinio ir Europos lygmens) pilietinės visuomenės organizacijomis.

3.7.3

EESRK dalyvaus forumo posėdžiuose kaip nurodyta 3.7 punkte; taip pat galėtų dalyvauti Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Regionų komiteto atstovai.

3.8.1

Komitetas aktyviai dalyvaus forumo veikloje, todėl šiuo tikslu SOC skyriuje sudarys nuolatinę 15 narių tyrimo grupę integracijos klausimais. Šiai nuolatinei grupei tarpininkaujant forumas bendradarbiaus su EESRK rengiant nuomones.

3.8.2

Nuolatinės tyrimo grupės nariai dalyvaus forumo plenariniuose posėdžiuose.

3.8.3

Atsižvelgdamas į naują teisinį pagrindą — Lisabonos sutartį, EESRK parengs naujų nuomonių, kuriose bus pateikti pasiūlymai ir politinės rekomendacijos, skirtos skatinti ir remti valstybių narių veiksmus integracijos srityje.

3.9.1

EESRK siūlo labai paprastą forumo struktūrą:

3.10.1

Bendrieji pagrindiniai principai nustato forumo veiklos gaires, taigi, ir jo darbotvarkę.

3.10.2

Forumo biuras, atsižvelgęs į ES institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų darbotvarkes, parengs forumo darbotvarkę.

3.10.3

Forumas galėtų vertinti Europos integracijos fondo tikslus ir programas bei kitas Europos integracijos politikos priemones.

3.11.1

EESRK siūlo, kad forumo darbo tvarkos taisykles, EESRK siūlymu, tvirtintų Europos Komisija.

3.11.2

Komitetas siūlo, kad Europos Komisija, EESRK siūlymu, skirtų forumo narius.

3.12.1

Forumas turėtų būti finansuojamas ES institucijų lėšomis.