13.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 161/23

1.1

Pasiūlymas susijęs su naujos redakcijos Tarybos direktyva 69/335/EEB dėl kapitalo mokesčio, kuri iš dalies buvo keičiama daug kartų. Direktyva iš pradžių buvo siekiama suderinti mokesčių sistemas ir užkirsti kelią valstybėms narėms sukurti ar nustatyti panašius mokesčius. Ji keletą kartų buvo iš dalies keičiama, o 1985 m. priėmus Direktyvą 85/303/EEB buvo pripažinta, kad kapitalo mokestis turėtų būti visiškai panaikintas, atsižvelgiant į jo neigiamus ekonominius padarinius įmonėms.

1.2

Tačiau kai kurioms valstybėms narėms buvo nepriimtinas toks mokestinių pajamų praradimas; dėl to 1985 m. priimtoje direktyva turėjo būti numatyta leidžianti nukrypti nuostata, pagal kurią valstybėms narėms būtų suteikta galimybė neapmokestinti sandorių kapitalo mokesčiu arba jiems taikyti vieną mokesčio normą, kuri būtų ne didesnė kaip 1 proc.

1.3

Aišku, tokio principo laikomasi ir naujajame pasiūlyme, kuris yra tik nauja ankstesnių dokumentų redakcija; EESRK atkreipia į tai dėmesį ir išreiškia pritarimą. Tačiau dėl Komisijos aiškinamojo memorandumo kyla nemažai pastabų, į kurias Taryba, gal būt, norės atsižvelgti rengdama kitas iniciatyvas.

2.1

Dauguma ES 25 valstybių narių laikėsi Tarybos 1985 m. rekomendacijos ir visiškai panaikino mokestį; šiuo metu jį taiko tik septynios valstybės narės: Lenkija ir Portugalija taiko 0,5 proc. arba mažesnės normos mokestį, Kipras — 0,6 proc., o Graikija, Ispanija, Liuksemburgas ir Austrija visą jo normą — 1 proc. Tokia nevienoda tvarka trukdo sudaryti vienodas sąlygas Europos įmonėms, o tai yra viena išankstinių sąlygų, užtikrinančių tinkamą bendrosios rinkos veikimą. Tiesa, mokesčių srityje yra nemažai ir kitų skirtumų bei kliūčių, tačiau tai neturėtų būti priežastis atsisakyti panaikinti šį mokestį visiems laikams.

2.2

Valstybėms narėms, toliau taikančioms leidžiančią nukrypti nuostatą, vertėtų mokestinių pajamų naudą palyginti su galimais (ir iš dalies apskaičiuojamais) nuostoliais iš investicijų, kurias kitos ES valstybės narės ir trečiosios šalys galėjo, bet neskyrė dėl šiuo metu jau beveik visur panaikinto mokesčio. EESRK mano, kad, panaikinus leidžiančią nukrypti nuostatą, suinteresuoti subjektai pajustų naudą, o bendroji rinka veiktų dar tinkamiau.

2.3

EESRK norėtų atkreipti dėmesį ir į tvarką, kurią taiko nemažai šį mokestį panaikinusių valstybių narių: jos įveda naujus mokesčius, slapta pakeisdamos panaikintąjį mokestį. Kai kuriais atvejais Komisija įsikišdavo ir inicijuodavo pažeidimų procedūrą, tačiau negalima atmesti galimybės, kad pasitaikys kitų nepastebėtų atvejų. Socialinių partnerių budrumas galėtų padėti išgyvendinti tokią praktiką.