Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document C2005/045/26

Byla C-490/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. lapkričio 29 d. pareikštas ieškinys Vokietijos Federacinei Respublikai

OL C 45, 2005 2 19, p. 13–14 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

19.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 45/13

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. lapkričio 29 d. pareikštas ieškinys Vokietijos Federacinei Respublikai

(Byla C-490/04)

(2005/C 45/26)

Proceso kalba: vokiečių

2004 m. lapkričio 29 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Enrico Traversa ir Horstpeter Kreppel, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Vokietijos Federacinei Respublikai.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

1)

pripažinti, kad Vokietijos Federacinė Respublika pažeidė savo įsipareigojimus pagal EB sutarties 49 straipsnį, numatydama, kad

a)

užsienio įmonės už komandiruotus savo darbuotojus privalo mokėti įmokas į Vokietijos atostogų kasą netgi tuomet, kai pagal darbdavio įsisteigimo valstybės teisės normas darbuotojai iš esmės yra apsaugoti taip pat (Arbeitnehmerentsendegesetz (Darbuotojų komandiravimo įstatymas) 1 straipsnio 3 dalis);

b)

užsienio įmonės privalo išversti į vokiečių kalbą darbo sutartį (ar pagal darbuoto gyvenamosios vietos valstybės teisės normas, remiantis Direktyva 91/533, reikalaujamus dokumentus), darbo užmokesčio apskaitos pažymas, pažymas apie darbo laiką, pažymas apie išmokėtą darbo užmokestį ir visus kitus dokumentus, kurių reikalauja Vokietijos institucijos (Arbeitnehmerentsendegesetz 2 straipsnis);

c)

užsienio laikino įdarbinimo įmonės privalo pateikti pranešimą ne tik prieš kiekvieną darbuotojo komandiravimą darbdaviui į Vokietiją, bet ir prieš kiekvieną jo įdarbinimą statybų aikštelėje (Arbeitnehmerentsendegesetz 3 straipsnio 2 dalis).

2)

priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija teigia, kad atskiros Arbeitnehmerentsendegesetz, kuriuo Direktyva 96/71/EG buvo perkelta į nacionalinę teisę, normos ir toliau nesuderinamos su atskiromis šios direktyvos nuostatomis.

Normos, susijusios su kitoje valstybėje narėje įsteigto darbdavio pareiga mokėti įmokas į Vokietijos atostogų kasą

Komisijos nuomone, pareiga mokėti įmokas į Vokietijos atostogų kasą yra neleistinas paslaugų judėjimo laisvės apribojimas EB sutarties 49 straipsnio prasme, jeigu užtikrinama, kad darbuotojus komandiruojantys darbdaviai suteikia jiems tokį patį apmokamų atostogų dienų skaičių kaip numatyta pagal Vokietijos kolektyvinių susitarimų nuostatas, ir darbuotojams pagal valstybės, iš kurios jie yra komandiruojami, teisės normas suteikiama tokia pati ar panaši apsauga atostogų apmokėjimo požiūriu kaip ir Vokietijoje.

Normos, susijusios su kitoje valstybėje narėje įsteigto darbdavio pareiga išversti dokumentus

Komisijos nuomone, reikalavimas išversti dokumentus yra tinkamas patenkinti Vokietijos siekį vykdyti kontrolę. Tačiau, atsižvelgiant į Direktyvos 96/71/EG 4 straipsnyje įtvirtintą bendradarbiavimą teikiant informaciją, reikalavimas išversti visus dokumentus nėra būtinas ir todėl siekia pernelyg toli.

Normos, susijusios su kitoje valstybėje narėje įsteigtos laikino įdarbinimo įmonės pareiga prieš kiekvieną komandiruoto darbuotojo darbo vietos statybų aikštelėje pakeitimą pranešti apie tai kompetentingai įstaigai

Nepaisant to, kad užsienyje įsteigtų laikino įdarbinimo įmonių pareiga pranešti apie pasikeitimus buvo nežymiai pakeista, Komisijos nuomone, ir toliau išliko nevienodas požiūris, kadangi Vokietijoje įsteigtų laikino įdarbinimo įmonių atveju pareigą pranešti apie pasikeitimus turi darbuotoją priimanti įmonė, o užsienyje įsteigtų laikino įdarbinimo įmonių atveju ši pareiga pagal bendrą taisyklę tenka komandiruojančiai įmonei ir gali būti perleista darbuotoją priimančiai įmonei tik sutarties pagrindu. Šis nevienodas požiūris yra neleistinas paslaugų judėjimo apribojimas EB sutarties 49 straipsnio prasme.

Top