Nacionalinių institucijų bendradarbiavimas vartotojų apsaugos teisės aktų srityje

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

Šiuo reglamentu siekiama apsaugoti vartotojus nuo tarpvalstybinių ES vartotojų teisės pažeidimų, modernizuojant atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų ES, Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalyse bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Europos Komisija.

Naujosios taisyklės padeda didinti vartotojų ir įmonių pasitikėjimą elektronine prekyba ES.

Nuo 2020 m. sausio 17 d. juo panaikinamas ir pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taikymo sritis

Reglamentas apima jo priede išvardytus 26 ES teisės aktus, skirtus apsaugoti vartotojų interesus (ateityje gali būti pridedami nauji teisės aktai, siekiant išplėsti reglamento taikymo sritį naujomis sritimis). Jis taikomas tais atvejais, kai pažeidžiami tie teisės aktai.

Šie pažeidimai gali būti:

• ES vidaus pažeidimai, kai vartotojai gyvena kitoje ES šalyje nei ta, kurioje:
  • įvykdytas pažeidimas,
  • įsisteigęs atsakingas verslininkas,
  • yra susijusių įrodymų arba turto;
• plačiai paplitę pažeidimai, t. y. ES vartotojų apsaugos teisės aktams prieštaraujantys veiksmai ar neveikimas, kuriais yra daroma žala arba gali būti padaryta žala kolektyviniams interesams tų vartotojų, kurie gyvena bent dviejose kitose ES šalyse nei ta, kurioje:
  • pradėtas ar įvykdytas veiksmas ar neveikimas,
  • įsisteigęs už tą veiksmą ar neveikimą atsakingas verslininkas,
  • yra įrodymų arba verslininko turto, susijusių su veiksmais ar neveikimu;
• bet kokie ES vartotojų apsaugos teisės aktams prieštaraujantys veiksmai ar neveikimas, kuriais yra daroma žala arba gali būti padaryta žala kolektyviniams interesams tų vartotojų, kurie turi bendrų bruožų, įskaitant:
  • tą pačią neteisėtą veiką,
  • to paties intereso pažeidimą ir
  • vykimą vienu metu,
  • juos vykdant tam pačiam verslininkui bent trijose ES šalyse;

• ES mastu plačiai paplitę pažeidimai, kai vartotojai, kuriems buvo padaryta žala, gyvena bent dviejuose trečdaliuose ES šalių ir atstovauja bent dviem trečdaliams ES gyventojų.

Pažeidimas gali būti veiksmas ar neveikimas ir gali būti nutrauktas prieš pradedant arba užbaigiant vykdymo užtikrinimą.

Kompetentingos valdžios institucijos

Kiekviena ES šalis privalo paskirti ir teikti išteklius:

• bendrai ryšių palaikymo tarnybai, atsakingai už tyrimo ir vykdymo užtikrinimo veiklos koordinavimą ir veiksmingo bendradarbiavimo užtikrinimą;
• vienai ar daugiau kompetentingų institucijų, atsakingų už šio reglamento taikymą.

Kai tinkama, ES šalys taip pat gali įtraukti paskirtąsias įstaigas, kurios, laikydamosi tam tikrų šio reglamento sąlygų, rinktų informaciją, susijusią su pažeidimu, arba imtųsi vykdymo užtikrinimo priemonių.

Reglamente išvardijami kompetentingų institucijų minimalūs tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai, įskaitant įgaliojimą gauti verslininko įsipareigojimus nutraukti pažeidimą arba pasiūlyti nuo pažeidimo nukentėjusiems vartotojams taisomąsias priemones.

Be to, institucijos taip pat turės galimybę:

• prašyti informacijos iš domenų registrų tarnybų ir bankų, kad nustatytų atsakingo verslininko tapatybę;
• atlikti tiriamuosius pirkimus („kontrolinius pirkimus“), kad patikrintų geografinę diskriminaciją arba sąlygas po pardavimo (pvz., sutarties atsisakymo teises);
• prireikus įsakyti pašalinti internetinį turinį.

Savitarpio pagalba

ES vidaus pažeidimų atveju reglamentu nustatoma prašymų pateikti informaciją ir vykdymo užtikrinimo priemonių procedūra iš vienos ES šalies į kitą.

Institucijos turi atsakyti į prašymus pateikti informaciją per 30 dienų, jei nesusitarta kitaip, ir nedelsdamos taikyti atitinkamas vykdymo užtikrinimo priemones, paprastai per šešis mėnesius. Reglamente taip pat aptariamos sąlygos, kurioms esant toks prašymas gali būti atmestas.

Koordinuoti veiksmai

Kai turima pagrįstų įtarimų dėl daromo plačiai paplitusio pažeidimo, susijusios institucijos privalo nedelsdamos pranešti Komisijai, kitoms kompetentingoms institucijoms bei ryšių palaikymo tarnyboms ir pradėti koordinuotus veiksmus su paskirtuoju koordinatoriumi, jei dėl jų susitarta.

Komisija privalo pranešti apie bet kokius įtariamus pažeidimus nacionalinėms valdžios institucijoms. Jei yra įtarimų dėl ES mastu plačiai paplitusio pažeidimo, nacionalinės valdžios institucijos turi atlikti atitinkamus tyrimus ir pradėti koordinuotus veiksmus, jei toks pažeidimas patvirtinamas. Koordinuotus veiksmus, skirtus spręsti ES mastu plačiai paplitusius pažeidimus, visada turi koordinuoti Komisija.

ES šalys gali atsisakyti dalyvauti koordinuotuose veiksmuose, pavyzdžiui, jei jau vyksta teisminis procesas arba jei tyrimas parodė, kad faktinis arba galimas tariamo pažeidimo poveikis toje šalyje yra nedidelis.

ES masto veikla

Reglamentu taip pat įvedama nauja ES masto įspėjimo sistema, kad būtų galima sparčiau nustatyti kylančias grėsmes. Ši nauja įspėjimo sistema sujungia sistemą, jau galiojančią pagal reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004), su platesniu svarbios ir būtinos informacijos apsikeitimu.

Be to, tam tikros išorės institucijos (pvz., vartotojų ir prekybos asociacijos, Europos vartotojų centrai ir paskirtosios įstaigos, kurioms šiuos įgaliojimus suteikė ES šalys arba Komisija) taip pat galės siųsti įspėjimus („išorės įspėjimus“). Tai stiprina suinteresuotųjų šalių vaidmenį vykdant vartotojų apsaugos teisės aktus.

Institucijos gali nuspręsti atlikti vienalaikius patikrinimus*, kad nustatytų pažeidimus, tačiau juos paprastai koordinuoja Komisija.

Duomenų apsauga

Institucijos gali tiesiogiai reikalauti atitinkamų duomenų iš trečiųjų šalių pagal Direktyvą 2000/31/EB (dėl elektroninės komercijos) ir laikytis duomenų apsaugos teisės aktų (Reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno, Reglamento (ES) Nr. 2016/679 dėl bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir Direktyvos (ES) 2016/680 dėl asmens duomenų, kai juos naudoja policijos ir baudžiamosios teisenos institucijos, apsaugos).

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas taikomas nuo 2020 m. sausio 17 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Koordinuotas vartotojų teisių vykdymo užtikrinimas (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1–26)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88)

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89–131)

Vėlesni Reglamento (ES) 2016/680 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo („Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje“) (OL L 364, 2004 12 9, p. 1–11)

Žr. konsoliduotą versiją.

2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1–22)

2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje („Elektroninės komercijos direktyva“) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1–16)

paskutinis atnaujinimas 14.05.2018