—

Pagal Chartijos 41 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą kiekvienas (fizinis ir juridinis) asmuo turi teisę į teisingą administracinę procedūrą ir teisę būti išklausytam prieš priimant bet kokią su juo susijusią, jam nepalankią priemonę.

—

Komisija pažeidė šį esminį procedūrinį reikalavimą, nes ieškovė nebuvo nei informuota, nei kažkuriuo kitu metu raštu ar žodžiu išklausyta ar turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją.

—

Skundžiamo sprendimo forma pareiškėjai suteikdama ginčijamą įgaliojimą atgaline data dėl praeityje susiklosčiusios situacijos, atsakovė pažeidė Reglamento Nr. 2271/96 5 straipsnio nuostatas ir taikymo sritį bei aukštesnę galią turinčią Sąjungos teisę.

—

Toks galiojimas atgaline data ar a posteriori patvirtinimas pažeidžia Sąjungos teisę, visų pirma, teisingumo ir procedūrinius principus, kuriais užtikrinami skaidrumas, teisinis saugumas ir teisėtų lūkesčių apsauga.

—

Toks galiojimas atgaline data nenumatytas nei reglamente, nei juo pagrįstame Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1101. Sąjungos teisė a posteriori įgaliojimo atgaline data nenumato.

—

Atsakovė pažeidė savo pareigą motyvuoti bei proceso ir teisingumo vykdymo srityje galiojančiomis pagrindinėmis teisėmis grindžiamus skaidrumo ir apibrėžtumo reikalavimus.

—

Įgyvendinimo sprendimo 1 straipsnio taikymo sritis laiko ir turinio atžvilgiu visiškai neapibrėžta. Remiantis šio straipsnio formuluote, jis galėtų būti taikomas atgaline data neapibrėžtam laikotarpiui.

—

1 straipsnio formuluotė yra neaiški, visų pirma, kiek tai susiję su sąvokomis „esminis pagrindas įtarti“ ir „paslaugos“. Suinteresuotiems asmenims nėra aišku, kokiomis sąlygomis pareiškėja jų nenaudai gali imtis veiksmų, kokį laikotarpį ir kaip šie veiksmai susiję su „paslaugomis“. Nėra apibrėžta, ką reiškia „paslaugos“ ir ar jos gali turėti įtakos trečiųjų asmenų veiksmams.

—

Visiškai neatsižvelgdama į ieškovės padėtį ir sprendimo pasekmes jai, atsakovė netinkamai įgyvendino savo diskreciją.

—

Ieškovė neturėjo galimybės pareikšti nuomonės dėl įtarimo pagrindų ir pagal sprendimo 1 straipsnį nebus išklausyta ateityje, taigi pareiškėjos sprendimų atžvilgiu ji yra bejėgė.

—

Į tai, kad ieškovė pasinaudojo savo konstitucine ir Sąjungos teisės saugoma pagrindine procesine teise pareikšti pareiškėjai ieškinį nacionaliniuose teismuose, neturėtų būti atsižvelgiama įgyvendinant diskreciją. Atsakovė tokiu būdu viršijo savo diskrecijos ribas.

—

Vertindama atsakovė nesvarstė švelnesnių priemonių ir kompensacinių reikalavimų, nors norint tinkamai išnagrinėti ir įvertinti tai buvo būtina.