This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62018CN0486
Case C-486/18: Request for a preliminary ruling from the Cour de cassation (France) lodged on 23 July 2018 — RE v Praxair MRC
Byla C-486/18: 2018 m. liepos 23 d Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje RE / Praxair MRC
Byla C-486/18: 2018 m. liepos 23 d Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje RE / Praxair MRC
OL C 352, 2018 10 1, p. 26–26
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
1.10.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 352/26 |
2018 m. liepos 23 d Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje RE / Praxair MRC
(Byla C-486/18)
(2018/C 352/31)
Proceso kalba: prancūzų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Cour de cassation
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatorė: RE
Kita kasacinio proceso šalis: Praxair MRC
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės [vaiko priežiūros] atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC (1), 2 straipsnio 4 ir 6 dalis reikia aiškinti taip, kad jomis draudžiama atleidžiamam iš darbo darbuotojui, išėjusiam vaiko priežiūros atostogų dalį darbo dienos, taikyti tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai šioje byloje taikytiną Darbo kodekso L. 3123-13 straipsnį, pagal kurį „[t]oje pačioje įmonėje visą arba ne visą darbo laiką dirbusiam darbuotojui mokama išeitinė kompensacija ar išeitinė išmoka išeinant į pensiją turi būti apskaičiuojama proporcingai atsižvelgiant į šioje įmonėje įgytą darbo stažą pagal bet kurį iš šių dviejų darbo laiko režimų?“ |
2. |
Ar 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės [vaiko priežiūros] atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC, 2 straipsnio 4 ir 6 dalis reikia aiškinti taip, kad jomis draudžiama atleidžiamam iš darbo darbuotojui, išėjusiam vaiko priežiūros atostogų dalį darbo dienos, taikyti tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai Darbo kodekso R. 1233-32 straipsnį, pagal kurį per kvalifikacijos keitimo atostogas, viršijančias įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą, darbuotojas turi teisę gauti darbdavio mokamą mėnesinį darbo užmokestį, atitinkantį bent 65 % jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, kuriam taikomos L. 5422 9 straipsnyje nurodytos įmokos už paskutinius dvylika mėnesių iki pranešimo apie atleidimą iš darbo dienos? |
3. |
Tuo atveju, jei būtų atsakyta teigiamai į vieną iš pateiktų klausimų, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip numatytosios šioje byloje taikytinuose Darbo kodekso L. 3123-13 ir R. 1233-32 straipsniuose, atsižvelgiant į tai, kad daug daugiau moterų nei vyrų pasirenka išeiti vaiko priežiūros atostogų dalį darbo dienos ir kad dėl to atsirandanti netiesioginė diskriminacija, susijusi su mažesnėmis išeitinės kompensacijos ir kvalifikacijos keitimo išmokomis, palyginti su tuo, kas mokama vaiko priežiūros atostogų dalį darbo dienos neišėjusiems darbuotojams, nėra pateisinama objektyviais su diskriminacija nesusijusiais veiksniais? |
(1) OL L 145, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 285.