Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62012CN0341

    Byla C-341/12 P: 2012 m. liepos 17 d. Mizuno KK pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-101/11 Mizuno KK prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

    OL C 287, 2012 9 22, p. 25–25 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    22.9.2012   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 287/25


    2012 m. liepos 17 d.Mizuno KK pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-101/11 Mizuno KK prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

    (Byla C-341/12 P)

    2012/C 287/48

    Proceso kalba: vokiečių

    Šalys

    Apeliantė: Mizuno KK, atstovaujama advokatų T. Wessing, T. Raab ir H. Lauf

    Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

    Apeliantės reikalavimai

    Apeliantė prašo:

    panaikinti 2012 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-101/11 ir 2010 m. gruodžio 15 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą — byla R 821/2010-1);

    priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi pirmojoje instancijoje ir apeliacinio proceso išlaidas.

    Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

    Šis apeliacinis skundas pateiktas dėl 2012 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-101/11, kuriuo šis teismas atmetė apeliantės ieškinį dėl 2010 m. gruodžio 15 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 821/2010-1), susijusio su protesto procedūra tarp Golfino AG ir Mizuno KK.

    Apeliantė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tokiais pagrindais:

     

    Bendrojo Teismo teiginiai dėl jau egzistuojančio vaizdinio prekių ženklo, kurį sudaro raidė „G“ ir simbolis „+“, srities apsaugos ir jo skiriamojo požymio yra teisiškai klaidingi. Bendrasis Teismas padarė neteisingą išvadą, kad šių dviejų elementų kombinacija nėra reikšminga.

     

    Remdamasis tuo, Bendrasis Teismas neteisingai konstatavo, kad yra galimybė supainioti jau egzistuojantį vaizdinį prekių ženklą su apeliantės prašomu įregistruoti vaizdiniu prekių ženklu, kurį sudaro raidė „G“ ir simbolis „+“ bei rodyklės simbolis, nes vertindamas žymenų panašumą atsižvelgė ne į abiejų prekių ženklų bendrą vaizdą, o į atskiras jų sudedamąsias dalis.

     

    Be to, Bendrasis Teismas darė netinkamą prielaidą, kad abiejuose vaizdiniuose prekių ženkluose esančios raidės „G“ panašumas yra svarbesnis už kitas jų sudedamąsias dalis, kurios yra skirtingos. Vertindamas teisingai, Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti ne tik į raidę „G“, bet į bendrą simboliką.

     

    Nors tiesa, kad abu prekių ženklus, dėl kurių ginčijamasi, sudaro garsas „g“, prekių ženklų esmė vienareikšmiškai yra jų grafinis vaizdas, o ne fonetinis skambesys. Todėl šių abiejų prekių ženklų supainioti negalima.


    Top