14.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/16

1.

Ar 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (1) (toliau — Direktyva 77/388) 9 straipsnio 2 dalies e punkto šešta įtrauka (vėliau — iki 2009 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 56 straipsnio 1 dalies f punktas, toliau — Direktyva 2006/112) turi būti aiškinama taip, kad „aprūpinimas personalu“ taip pat apima ir aprūpinimą savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurie nėra įdarbinti paslaugas teikiančio verslininko?

2.

Ar Direktyvos 77/388 17 straipsnio 1 dalis, 2 dalies a punktas, 3 dalies a punktas ir 18 straipsnio 1 dalies a punktas (dabar — Direktyvos 2006/112 167 straipsnis, 168 straipsnio a punktas, 169 straipsnio a punktas ir 178 straipsnio a punktas) turi būti aiškinami taip, kad nacionalinės procesinės teisės nuostatos turi užtikrinti, jog vienos ir tos pačios paslaugos apmokestinimas ir pareiga mokėti už ją mokestį būtų vertinami vienodai paslaugą teikiančio ir paslaugą gaunančio verslininko atžvilgiu, net jei juos kontroliuoja skirtingos mokesčių tarnybos?

3.

Ar Direktyvos 77/388 17 straipsnio 1 dalis, 2 dalies a punktas, 3 dalies a punktas ir 18 straipsnio 1 dalies a punktas (dabar — Direktyvos 2006/112 167 straipsnis, 168 straipsnio a punktas, 169 straipsnio a punktas ir 178 straipsnio a punktas) turi būti aiškinami taip, kad terminas, per kurį paslaugos gavėjas gali prašyti atskaityti pirkimo mokestį už gautą paslaugą, nesibaigia, kol nepriimtas sprendimas dėl paslaugą teikiančio verslininko apmokestinimo ir jo pareigos mokėti mokestį?