a)

Ar pirmenybė teiktina direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisei likti valstybėje narėje, kol nagrinėjamas prieglobsčio prašymas, ar direktyvos 7 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad arešto orderio vykdymas yra pagrindas, turintis pirmenybę prieš 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę? Ar pagal pagrindų sprendimą galima atsisakyti perduoti dėl vykstančios prieglobsčio suteikimo procedūros, nors toks atsisakymo pagrindas nenumatytas pagrindų sprendimo 3 ir 4 straipsniuose?

b)

Ar direktyvos 7 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad ja valstybėms narėms suteikiama diskrecija savo nuožiūra reglamentuoti a punkte išdėstytą klausimą jų nacionalinėje teisėje?

c)

Kaip reikia aiškinti direktyvos 7 straipsnį, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus klausimus, tuo atveju, kai asmuo, kurį prašomą perduoti pagal arešto orderį, paprašė prieglobsčio iš esmės tais pačiais motyvais, kuriais jis prieštarauja dėl perdavimo?

d)

Ar vykdančioji valstybė narė turi atsisakyti perduoti asmenį, jei jam buvo suteiktas prieglobstis? Tokiu atveju nukreipiama į 4 prejudicinio klausimo a–c punktus.

a)

Jei pagrindų sprendimas turi būti aiškinamas šia prasme, kokiais motyvais gali ar turi remtis vykdančioji valstybė narė? Ar ji gali remtis Europos žmogaus teisių konvencijos aiškinimo principais, įtvirtintais Europos žmogaus teisių teismo praktikoje dėl ekstradicijos? Ar valstybė narė taip pat gali remtis motyvais, išplečiančiais atsisakymo pagrindus palyginti su Europos žmogaus teisių teismo praktikoje įtvirtintais aiškinimo principais?

b)

Jei pagrindų sprendimas turi būti aiškinamas taip, kad atsisakyti vykdyti arešto orderį galima ir kitais pagrindais, nei įtvirtinti jo 3 ir 4 straipsniuose, ar tai reiškia, kad pagrindų sprendimu valstybei narei leidžiama atsisakyti vykdyti bausmės atlikimo tikslu išduotą arešto orderį dėl motyvų, susijusių su orderį išdavusioje valstybėje narėje priimto nuosprendžio turiniu ar motyvais arba su teismo proceso, kuriame priimtas šis nuosprendis, teisėtumu, ir reikalaujančių ištirti šiuo klausimu pareikštus priekaištus vykdančiojoje valstybėje narėje? Kokiomis konkrečiomis sąlygomis ir pagrindais yra galimas toks tyrimas (pranc. révision au fond)?

c)

Ar pagrindų sprendimas turi būti aiškinamas taip, kad juo valstybei narei be kita ko leidžiama atsisakyti perduoti asmenį pagal bausmės atlikimo tikslu išduotą arešto orderį, jei kyla pagrįstų įtarimų, kad teismo procesas, kuriame buvo paskirta bausmė nebuvo teisingas, nes nuteistasis tapo teismo valstybės pareigūnų parsekiojimų auka ir tai pasireiškė diskriminaciniu kaltinimu?

a)

Ar tokiu atveju reikia pagal analogiją taikyti pagrindų sprendimo 4 straipsnio 6 dalies nuostatas? Kitaip tariant, ar atsisakyti vykdyti arešto orderį galima tik jei prašomas perduoti asmuo yra vykdančiosios valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas ir ši valstybė įsipareigoja pati įvykdyti bausmę ar kitokią saugumo priemonę, taikydama savo nacionalinę teisę?

b)

Ar atsisakymui perduoti bent jau nustatytina sąlyga, kad valstybė, kurios prašoma perduoti, įsipareigotų pati įvykdyti bausmę ar kitokią saugumo priemonę, taikydama savo nacionalinę teisę?

c)

Jei pagrindų sprendimas turi būti aiškinamas taip, kad tam tikrais atvejais juo leidžiama atsisakyti vykdyti bausmės atlikimo tikslu išduotą arešto orderį dėl motyvų, susijusių su orderį išdavusioje valstybėje narėje priimto nuosprendžio turiniu ar motyvais arba su teismo proceso, kuriame priimtas šis nuosprendis, teisėtumu, ar atsisakyti galima ir tuomet, kai netenkinamos a ar b punktuose nurodytos sąlygos?

a)

Kokią reikšmę turi šis atsisakymo pagrindas, atsižvelgiant į pagrindų sprendimo nuostatas ir arešto orderį išdavusios valstybės įsipareigojimus trečiosios valstybės piliečiams pagal Sąjungos teisę ir ypač pagal direktyvas 2004/83/EB (3) ir 2005/85/EB?

b)

Ar šiomis aplinkybėmis turi reikšmės pagrindų sprendimo 28 straipsnio 4 dalis, pagal kurią asmuo, kuris yra perduotas, remiantis Europos arešto orderiu, neišduodamas trečiajai valstybei be asmenį perdavusios valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimo? Ar be perdavimo dėl padaryto nusikaltimo šis draudimas gali būti taikomas ir išsiuntimui iš šalies kitais pagrindais, pavyzdžiui, deportavimui, ir kokiomis sąlygomis?