EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62009CN0083

Byla C-83/09 P: 2009 m. vasario 25 d. Europos Bendrijų Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. gruodžio 10 d. Pirmosios instancijos teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-388/02, Kronoply GmbH & Co. KG ir Kronotex GmbH & Co. KG prieš Europos Bendrijų Komisiją, palaikomą Zellstoff Stendal GmbH , Vokietijos Federacinės Respublikos ir Saksonijos-Anhalto žemės

OL C 102, 2009 5 1, p. 15–16 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

1.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 102/15


2009 m. vasario 25 d. Europos Bendrijų Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. gruodžio 10 d. Pirmosios instancijos teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-388/02, Kronoply GmbH & Co. KG ir Kronotex GmbH & Co. KG prieš Europos Bendrijų Komisiją, palaikomą Zellstoff Stendal GmbH, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Saksonijos-Anhalto žemės

(Byla C-83/09 P)

2009/C 102/25

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama advokatų K. Gross ir V. Kreuschitz

Kitos proceso šalys: Kronoply GmbH & Co. KG, Kronotex GmbH & Co. KG, Zellstoff Stendal GmbH, Vokietijos Federacinė Respublika ir Land Sachsen-Anhalt

Apeliantės reikalavimai

Panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo Kronoply GmbH & Co. KG ir Kronotex GmbH & Co. KG ieškinys dėl 2002 m. birželio 19 d. Komisijos sprendimo neprieštarauti dėl Vokietijos Zellstoff Stendal GmbH suteiktos pagalbos celiuliozės gamyklos statybai panaikinimo pripažintas priimtinu.

Kronoply GmbH & Co. KG ir Kronotex GmbH & Co. KG ieškinį dėl ginčijamų veiksmų pripažinti nepriimtinu.

Priteisti iš Kronoply GmbH & Co. KG ir Kronotex GmbH & Co. KG bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisijos nuomone, išvada dėl suinteresuotų šalių EB 88 straipsnio 2 dalies prasme teisės pareikšti ieškinį dėl valstybės pagalbos sprendimų pažeidžia EB 230 straipsnio 4 dalyje nustatytus ieškinių priimtinumo reikalavimus. Suinteresuotos šalys, kurios nėra procedūros dėl valstybės pagalbos šalys, neturi jokių procesinės šalies teisių, kurias jos galėtų ginti pareikšdamos ieškinį. Nustatant, ar egzistuoja konkreti sąsaja, vis dėlto reikėtų vadovautis Teisingumo Teismo suformuluota Plaumann taisykle. Tokiu atveju konkrečią sąsają gali lemti tik ekonominis pagalbos poveikis ieškovui.

Be to, skundžiamame sprendime neleistinai pakeisti ieškinio reikalavimai. Komisijos nuomone, Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieškovės faktinius argumentus, kuriuos ji išdėstė nesiekdama ginti savo tariamų procesinių teisių, nors ieškinys buvo priimtinas, tik jei yra ginamos procesinės teisės.

Galiausiai skundžiamas sprendimas galėtų lemti Bendrijos teisėje neegzistuojančio actio popularis dėl pagalbos sprendimų atsiradimą.


Top