1.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 102/10

1.

Pirmas klausimas: „ar įsigaliojus Vokietijos Visuotinio vienodo požiūrio įstatymui (Allgemeines Gleichbehandlungsgesetz; toliau – AGG) kolektyvinius susitarimus reglamentuojančios nuostatos, įtvirtinančios skirtingą požiūrį dėl amžiaus, atitinka 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB (1), nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 1 straipsnyje ir 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą diskriminavimo dėl amžiaus draudimą, nors AGG aiškiai to ir neleidžia (pažymėtina, kad pagal ankstesnės AGG redakcijos 10 straipsnio 3 sakinio 7 punktą buvo priešingai)?“

2.

Antras klausimas: „ar nacionalinė taisyklė, pagal kurią valstybei, kolektyvinio susitarimo šalims ir atskirų darbo sutarčių šalims leidžia nustatyti automatinį darbo santykių pasibaigimą pasiekus atitinkamą amžių (šiuo atveju – pasiekus 65 m. amžiaus ribą), pažeidžia 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 1 straipsnyje ir 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą diskriminavimo dėl amžiaus draudimą, jei pagal nusistovėjusią ir valstybėje narėje jau kelerius dešimtmečius taikomą praktiką tokio pobūdžio sąlygos nuolat buvo taikomos darbo santykiuose beveik visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į vyraujančią ekonominę, socialinę ir demografinę padėtį ir konkrečios darbo rinkos padėtį?“

3.

Trečias klausimas: „ar kolektyvinis susitarimas, pagal kurį leidžiama darbdaviui nutraukti darbo santykius suėjus tam tikram nustatytam amžiui (šiuo atveju – pasiekus 65 m. amžiaus ribą), pažeidžia 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 1 straipsnyje ir 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą diskriminavimo dėl amžiaus draudimą, jei pagal nusistovėjusią ir valstybėje narėje jau kelerius dešimtmečius taikomą praktiką tokio pobūdžio sąlygos nuolat buvo taikomos darbo santykiuose beveik visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į vyraujančią ekonominę, socialinę ir demografinę padėtį ir konkrečios darbo rinkos padėtį?“

4.

Ketvirtas klausimas: „ar valstybė, kuri paskelbia, kad kolektyvinis susitarimas, pagal kurį darbdaviui leidžiama nutraukti darbo santykius sulaukus tam tikro nustatyto amžiaus (šiuo atveju – pasiekus 65 m. amžiaus ribą), yra visuotinai taikytinas ir remia tokį jo taikymą, pažeidžia 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 1 straipsnyje ir 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą diskriminavimo dėl amžiaus draudimą, jei ji tai daro neatsižvelgdama į vyraujančią ekonominę, socialinę ir demografinę padėtį ir konkrečios darbo rinkos padėtį?“