13.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/32

1.

palankiai vertina tai, kad pateikdama savo Diskusijoms skirtą dokumentą dėl globalizacijos suvaldymo Komisija pripažįsta globalizaciją kaip esminį svarstymų dėl Europos Sąjungos ateities proceso elementą (1). Iš tiesų, ES gebėjimas formuoti globalizaciją ir valdyti jos poveikį yra labai svarbus aspektas vykstant viešosioms diskusijoms dėl Europos ateities ir jos teisėtumo tenkinant piliečių puoselėjamus lūkesčius ES atžvilgiu;

2.

pripažįsta, kad Komisija iki šiol laikėsi visapusiško ir sąmoningo požiūrio į šį klausimą, visų pirma 2017 m. rugsėjo 14 d. pristačiusi diskusijoms skirto dokumento sparčias tolesnes priemones – prekybos dokumentų rinkinį, kuriame pateikiama tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo Europos sistema ir daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas. Dėl šio prekybos dokumentų rinkinio RK parengs atskirą nuomonę. Vis dėlto pabrėžia, kad Komisija turi būtinai toliau laikytis holistinio požiūrio į globalizaciją, kuris visų pirma apima socialinę politiką, žmogiškajam kapitalui ir inovacijoms skirtą politiką, migraciją ir demografinius pokyčius ir jų poveikį teritorijoms;

3.

taip pat teigiamai vertina diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo pateiktą subalansuotą globalizacijos teikiamų galimybių ir keliamų iššūkių pristatymą. Globalizacija prisidėjo prie ekonomikos augimo daugelyje pasaulio regionų ir taip pagerino daugelio Europos piliečių gyvenimo lygį. Tačiau ne visi regionai ir (arba) ne visi gyventojai vienodai pasinaudojo globalizacijos teikiama nauda. Be to, daugelis žmonių su nerimu reaguoja į didelius pokyčius. ES privalo ir toliau atlikti aktyvų vaidmenį formuojant globalizacijos procesą ir aktyviai pasinaudoti su tuo susijusiomis galimybėmis. Būtina siekti teisingiau paskirstyti globalizacijos teikiamas galimybes tiek ES, tiek ir visame pasaulyje;

4.

pabrėžia, kad strateginiai svarstymai finansų, socialinio ramsčio ir sanglaudos politikos klausimais atlieka svarbų vaidmenį stiprinant Komisijos gebėjimą tinkamai reaguoti į globalizacijos keliamas problemas, ir primygtinai teigia, kad būtina nedelsiant gerinti ir stiprinti jų koordinavimą;

5.

remia Komisijos ketinimą siekiant teisingesnio globalizacijos teikiamų galimybių paskirstymo kartu su tarptautiniais partneriais stiprinti pasaulinį valdymą. Pritarimą tarptautinėms politikos priemonėms reikia didinti surengiant daugiau demokratinių diskusijų – tai laiko ir tinkamo pasirengimo reikalaujantis procesas. ES galėtų pasidalyti savo patirtimi, įgyta Europos integracijos procese, ir taip prisidėti kuriant taikią, daugiašališką ir tvirtomis taisyklėmis grindžiamą pasaulio tvarką;

6.

palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta svarbų regioninį aspektą įvairiose su globalizacija susijusiose politikos srityse, netolygų globalizacijos poveikį (2) teritoriniu požiūriu ir bendrą atsakomybę visais valdymo lygmenimis siekiant didinti Europos ekonomikos konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą globalizacijai bei užtikrinti, kad, kaip pabrėžiama 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje, globalizacijos teikiama „nauda būtų teisingai paskirstyta įvairioms visuomenės grupėms, ypač jaunimui. Reaguojant į susirūpinimą dėl lygybės, teisingumo ir įtraukties, reikia visais lygmenimis didinti informuotumą apie politikos ir reformų poveikį pajamų pasiskirstymui“ (3);

7.

vis dėlto pabrėžia, kad aptariant netolygų globalizacijos poveikį darbo rinkoms dokumente nėra tinkamai nagrinėjami šio poveikio įvairiose Sąjungos teritorijose skirtumai, jo sąveika su krize ir griežta taupymo politika, tokių reiškinių kaip „žinių infliacija“ ir nepakankamas užimtumas aukštos kvalifikacijos darbo pasiūlos segmentuose (ypač tarp jaunosios kartos atstovų) svarba ir jų ryšys su mažesne pasiūla žemesnės kvalifikacijos segmentuose;

8.

pabrėžia, kad būtina išsaugoti vietos ir regionų valdžios institucijų pajėgumą investuoti kaip atsparumo globalizacijai veiksnį. Todėl dar kartą ragina, kad valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų viešosios išlaidos pagal ESIF ir EIB bendrą finansavimą nebūtų įtrauktos į struktūrines išlaidas, kaip nurodyta Stabilumo ir augimo pakte, nes tokios investicijos iš esmės yra visuotinio Europos intereso investicijos ir jau įrodė turinčios sverto poveikį ekonomikos augimo skatinimui (4);

9.

dar kartą pabrėžia, kad yra įsitikinęs, jog augimas nesuderinamas su socialine nelygybe ir atskirtimi, ir primena, kad ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje ES įpareigojama kurti itin konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką, kuria būtų siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos; be kita ko, pabrėžia, kad SESV 9 straipsnis, kitaip tariant, SESV horizontalioji socialinė išlyga, skatina ES atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su tinkamos socialinės apsaugos garantija, ir kovoti su socialine atskirtimi įgyvendinant visų sričių politiką ir veiksmus;

10.

pabrėžia, kad, remiantis neseniai atliktais tyrimais, gerovės politikos sąnaudos nedaro neigiamo poveikio konkurencingumui ir kad dėl šios priežasties nacionalinės gerovės sistemos veikiau turėtų būti laikomos naudingu veiksniu, o ne kliūtimi ekonomikai; šiuo atžvilgiu pažymi, kad netgi EBPO (5) pirmą kartą įtrauktį nurodė kaip pagrindinį tikslą kartu su produktyvumu ir užimtumu, pabrėždama būtinybę vyriausybėms daugiau dėmesio skirti toms socialinėms grupėms, kurios patirs didžiausią reformų kainą;

11.

dar kartą pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl Europos fiskalinių taisyklių, kurios kartais apsunkina globalizacijos teikiamos naudos paskirstymą nepalankioje padėtyje esančioms socialinėms grupėms ir dažnai dar labiau apsunkina padėtį suvaržydamos socialinės apsaugos ir turto perskirstymo mechanizmus; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį teikiant viešąsias paslaugas (6), ir apgailestauja, kad dėl šių fiskalinių taisyklių joms tenka susidurti su vis didesniais sunkumais išlaikant šių paslaugų kokybę ir užtikrinant inovacijas. Todėl tikisi vietos ir regionų valdžios institucijų atliekamo vaidmens įgyvendinant Darnaus vystymosi tikslą Nr. 11, susijusį su įtrauktimi, saugumu, atsparumu ir tvarumu, didesnio pripažinimo, ypač Europos semestro procese;

12.

palankiai vertina diskusijoms skirtą Komisijos dokumentą dėl Europos socialinio matmens (7) ir jos pasiūlymą dėl Europos socialinių teisių ramsčio bei mano, kad abi iniciatyvos yra ryžtingi žingsniai į priekį konvergencijos procese siekiant geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų Europoje ir geresnio globalizacijos naudos paskirstymo; pritaria socialinių rodiklių suvestinės idėjai ir mano, kad būtina į juos įtraukti privalomus socialinius tikslus;

13.

siūlo nustoti propaguoti struktūrines reformas, kuriomis neatsižvelgiama į teritorijų poreikius, ir parengti ES globalizacijos valdymo strategiją atsižvelgiant į tris svarbiausias sritis: aiški iniciatyvi strategija įgūdžiams, žinioms ir infrastruktūrai gerinti, o kartu ir regionų konkurencingumui didinti, siekiant padėti visoms ES teritorijoms pasinaudoti globalizacijos teikiamomis galimybėmis, poveikio švelninimo strategija, įskaitant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGAF) ir kitas socialinės politikos priemones, bei dalyvaujamoji strategija, grindžiama demokratine atskaitomybe Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis siekiant labiau įtraukti piliečius į ES politikos kūrimą;

14.

dar kartą pakartoja, kad labai svarbu atnaujinti ir sustiprinti teritorinį požiūrį į Europos politiką, kuris leistų veiksmingai valdyti teritorinės reorganizacijos ir aglomeracijos procesus, kuriuos lemia pasaulinė rinkų integracija. Šis perorientavimas, jau sudarantis sanglaudos politikos esmę, yra būtinas siekiant sumažinti didėjančią socialinę ir geografinę nelygybę, atsiradusią tarp didmiesčių ir miestų bei miestų ir kaimo vietovių, kuri daro neigiamą poveikį socialinės gerovės lygiui ir dėl kurios gali kilti pavojus Sąjungos politinei ir institucinei pusiausvyrai;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad prekyba nėra savaiminis tikslas, o turėtų būti laikoma priemone siekti bendrų ES tikslų, kaip nustatyta ES sutarties 3 straipsnyje, taip pat strategijoje „Europa 2020“, Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tiksluose (8);

16.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą didinti skaidrumą prekybos derybų procese; ragina Europos Komisiją, jai dalyvaujant derybose ir sprendimų dėl prekybos susitarimo priėmimo procese, užtikrinti, kad būtų veiksmingai bendradarbiaujama su visų lygmenų valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais rengiant bendrą ES poziciją ir veiksmingai informuojama apie derybų rezultatus; taip pat ragina valstybes nares padidinti skaidrumą jau pradedant formuluoti konkrečių prekybos derybų prekybos politikos tikslus;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis SESV 3 straipsnio 1 dalimi bendra prekybos politika yra viena iš Sąjungos išimtinės kompetencijos sričių. Vis dėlto, atsižvelgiant ir į subsidiarumo principą, kuo ankstyvesniame prekybos derybų etape reikia išsiaiškinti kompetencijos pasidalijimą tais atvejais, kai šios derybos taip pat susijusios ir su valstybių narių kompetencijai priklausančiomis sritimis;

18.

mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų priimti priemones, kurios padėtų užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą prekybos derybų procese;

19.

primena, kad, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Komisija paskelbė diskusijoms skirtą dokumentą (2017 m. gegužės 10 d.), 2017 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pateikė savo nuomonę Nr. 2/2015 dėl laisvosios prekybos susitarimo su Singapūru, kurioje pateikė išvadą, kad tokio pobūdžio susitarimas priklauso išimtinei ES kompetencijai, išskyrus nuostatas, susijusias su investicijų apsauga, kurios priklauso pasidalijamajai ES ir valstybių narių kompetencijai. Todėl Komisija ateityje gali būti linkusi siūlyti prekybos susitarimus, apimančius tik ES išimtinės kompetencijos sritis. Vis dėlto šis požiūris neturėtų paskatinti Komisijos sumažinti plataus užmojo tikslų visų valdymo lygmenų skaidrumo ir įtraukties srityse. Todėl RK tikisi, kad Komisija pristatys Komitetą patariamojoje grupėje derybų dėl ES prekybos susitarimų klausimais, apie kurios įsteigimą paskelbta 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikate „Darni ir pažangi prekybos politika globalizacijai suvaldyti“ (9);

20.

ragina Komisiją siekti Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų tikslų įgyvendinant naują Europos konsensusą dėl vystymosi. Struktūrinių skurdo ir didėjančios pasaulinės nelygybės priežasčių šalinimas taip pat gali padėti sumažinti migracijos priežastis;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad ateityje didžioji dalis pasaulio ekonomikos augimo vyks už ES ribų. Tarifinės kliūtys jau buvo labai sumažintos daugiašaliais ir dvišaliais susitarimais. Todėl RK tikisi, kad bus daromas didesnis spaudimas dėl netarifinių kliūčių ir reguliavimo klausimų. Vis dėlto dar turi būti visapusiškai laikomasi Europos, nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų teisės reguliuoti viešojo intereso labui ir užtikrinamas nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo bei didelė veiksmų laisvė organizuojant ir teikiant visuotinės ekonominės svarbos paslaugas. Bendradarbiavimas reguliavimo srityje neturi kenkti demokratiniams teisėkūros procesams;

22.

palankiai vertina Komisijos požiūrį, kad siekiant besivystančiose šalyse skatinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą įgyvendinant Išorės investicijų planą pagal Europos darnaus vystymosi fondo programą reikėtų stiprinti bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi. Šiomis aplinkybės reikia sukurti tinkamas priemones, skirtas užtikrinti tvarų ir sąžiningą privačių investicijų poveikį, kurios būtų ne tik orientuotos į pelną, bet ir tarnautų besivystančių šalių interesams;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad savo nuomonėje Nr. 2/2015 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas mano, kad „nustatant (prekybos) liberalizavimo sąlygą (…) šalys laikysis savo tarptautinių įsipareigojimų darbuotojų socialinės apsaugos ir aplinkos apsaugos srityse“ (166 punktas). Todėl laikosi nuomonės, kad derybiniuose nurodymuose dėl laisvųjų prekybos susitarimų (LPS) reikėtų išlaikyti reikalavimą atlikti išankstinio poveikio darniam vystymuisi vertinimus. Prekybos susitarimais turi būti laikomasi esamų reglamentavimo standartų ir darbo teisės aktų, kuriems būsimuose laisvosios prekybos susitarimuose (LPS) turėtų būti skirtas atskiras skyrius;

24.

remia Komisijos pastangas ir toliau prisidėti kuriant daugiašališką ir tvirtomis taisyklėmis grindžiamą taikią pasaulio tvarką. Tai apima prekybos susitarimų laikymąsi, veiksmingą jų įgyvendinimą ir skaidrų plėtojimą siekiant užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas, stiprinti pagrindines darbuotojų teises, laikantis aštuonių pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo standartų, ir užtikrinti aukšto lygio Europos apsaugos standartus, visų pirma Pietų pusrutulio šalių atžvilgiu;

25.

ragina Tarybą pasiekti greitą susitarimą dėl prekybos apsaugos priemonių reformos, visų pirma dėl ES naujos antidempingo metodikos; be to, prašo, kad remiantis GATT susitarimo XXI straipsniu ir SESV 65 ir 346 straipsniais būtų suderinti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima apibrėžti „strategines investicijas“ vertės (intervencijos ribos) ir sektorių požiūriu, kai kyla pavojus visuomenės saugumui ir prekybos partneriai neužtikrina abipusiškumo. Atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pasiūlymo dėl reglamento, kurį Komisija pateikė rugsėjo 13 d. siekiant patikrinti užsienio investicijas strateginiuose ES sektoriuose, idėją kaip svarbų žingsnį sudarant vienodas sąlygas Europoje ir užtikrinant geresnę apsaugą, visų pirma tais atvejais, kai ES įmones perka trečiųjų šalių valstybių kontroliuojamos įmonės;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad sudarant naujus laisvosios prekybos susitarimus svarbu laikytis ES galiojančių aukštų standartų, pavyzdžiui, vartotojų apsaugos, aplinkos ir gamtos apsaugos arba duomenų apsaugos srityse;

27.

pabrėžia, kad viešuosius pirkimus įtraukus į tarptautinius prekybos susitarimus ES, kurios ekonomika yra orientuota į eksportą, gali gauti naudos. ES jau dabar šioje srityje yra viena atviriausių ekonomikų pasaulyje dėl galiojančios PPO Sutarties dėl viešųjų pirkimų. Tolesnis asimetrinis viešųjų pirkimų rinkų atvėrimas yra netikslingas. Vis dėlto, kai atvira ES viešųjų pirkimų rinka yra labai nesuderinama su pagrindinių prekybos partnerių praktikuojama ribojančia veikla ir tais atvejais, kai nėra užtikrinamas abipusis atvirumas, reikėtų apsvarstyti galimybę ES imtis savanoriškos neprivalomos iniciatyvos, panašios į chartiją Buy from European Regions („Pirk prekę iš Europos regionų“), kuria remiami aukštos kokybės vietos ir regioniniai produktai. Pagal šią iniciatyvą, pavyzdžiui, galėtų būti paaiškinta, kaip būtų galima skatinti pirkti produktus, paženklintus etikete Made in European Regions („Pagaminta Europos regionuose“). RK taip pat pakartoja savo nuolatinį raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad ES geografinių nuorodų apsaugą būtų galima taikyti ir ne žemės ūkio produktams;

28.

pabrėžia, kad tarptautinėje veikloje dalyvaujančių MVĮ procentinė dalis dar yra labai nedidelė; pripažįsta ES ekonominės diplomatijos svarbą siekiant visapusiškai panaudoti neišnaudotą jos potencialą ir pabrėžia, kad būtina geriau koordinuoti ES, valstybių narių, vietos ir regionų valdžios institucijų bei finansų įstaigų, pavyzdžiui, Europos investicijų banko (EIB), veiksmus siekiant įveikti vis dar esančias patekimo į rinką kliūtis ir geriau pasinaudoti Europos Sąjungos delegacijų visame pasaulyje tinklu bei Europos pramonės ir prekybos rūmais;

29.

mano, kad prie pagrindinių prekybos politikos prioritetų ES turėtų priskirti mokesčių skaidrumą, teisingumą ir efektyvumą ir užtikrinti, kad pasaulio mastu būtų suderinti ir taikomi bendri standartai, pavyzdžiui, EBPO pasiūlyti standartai įgyvendinant jos iniciatyvą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS);

30.

taip pat pritaria raginimui mokesčių politikos srityje, pratęsiant Komisijos pasiūlymus dėl direktyvų dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės, kad Komisija pasiūlytų nustatyti Europos skaitmeninio turinio bendrovių gaunamos apyvartos vadinamuosius „suvienodinimo mokesčius“, kurie būtų pagrįsti SESV 116 straipsniu, kad būtų išvengta iškreiptos konkurencijos sąlygų bendrojoje rinkoje;

31.

nepaisant Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo atlikto didžiulio tyrimo, visų pirma įgyvendinant Europos į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimo stebėjimo projektą (angl. European Reshoring Monitor), reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta tinkamų priemonių pasitelkiant konkrečius duomenis įvertinti galimą asimetrišką globalizacijos poveikį regionų lygmeniu, todėl pakartoja savo raginimą Komisijai, bendradarbiaujant su RK ir Jungtinio tyrimų centro teritorinės politikos žinių centru, prieš pradedant prekybos derybas sistemingai atlikti teritorinio poveikio vertinimus;

32.

būtų pageidavęs, kad diskusijoms skirtame dokumente būtų buvę pasiūlyta konkrečių priemonių Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui stiprinti ir kai kurioms jo spragoms šalinti: tai, be kita ko, ribotas fondo biudžetas (150 mln. EUR per metus 2014–2020 m. laikotarpiu), ilgos procedūros dėl to, kad fondas nėra įtrauktas į ES daugiametę finansinę programą, didelė dalis reikalaujamo valstybių narių įnešamo bendro finansavimo (ne mažiau kaip 40 proc.). Todėl ragina Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą papildyti prevencine dalimi, padidinti jo biudžetą iki ne mažiau kaip 500 mln. EUR per metus, fondą įtraukti į DFP, iš esmės supaprastinti kriterijus fondo paramai gauti (10), užtikrinti sinergiją su Europos struktūriniais ir investicijų fondais bei suteikti didesnį lakstumą siekiant tenkinti konkrečius regionų ir teritorijų poreikius;

33.

yra įsitikinęs, kad dėl dabartinio spaudimo pasaulio mastu ES turi priimti išsamią ir konkrečioms vietovėms pritaikytą ES pramonės politikos strategiją (11), kuri apimtų strateginį atitinkamų ES politikos sričių ir priemonių koordinavimą;

34.

pabrėžia, kad, kaip nurodyta Komisijos dokumentuose, esminė ekonomikos transformacija vyksta vietos lygmeniu, kuriame pramonė ir žmonės tarpusavyje sąveikauja. Todėl labai svarbu sutelkti dėmesį į investicijų vietos ir regionų lygmeniu poreikius, kad visi regionai galėtų pasinaudoti vidaus rinka ir geriau pasirengtų globalizacijos iššūkiams. Europos struktūriniai ir investicijų fondai, visų pirma Europos strateginių investicijų fondas, turi būti koordinuojami, kad padėtų regionams įgyvendinti pažangiosios specializacijos strategijas ir kad jais galėtų veiksmingai naudotis visos regionų lygmens struktūros, vykdant laipsnišką inovacijų procesą, kuriame turi būti atsižvelgiama į visus teritorijos subjektus;

35.

pabrėžia, kad šiuo metu, ES tapus didžiausia maisto produktų eksportuotoja ir importuotoja pasaulyje, padidėjo jos priklausomybė nuo trečiųjų šalių. Žemės ūkio produktų kainos Europoje yra vis labiau susiejamos su mažiausiomis kainomis pasaulio rinkoje, todėl Europos ūkininkai susiduria su labai didele konkurencija, nors jie turi laikytis griežtesnių aplinkosaugos, socialinių ir sveikatos apsaugos standartų. Padidėjusi ES priklausomybė nuo importo taip pat prieštarauja jos siekiui mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Be to, ES pertekliaus eksportas žemesnėmis kainomis nei Europoje vykdomos gamybos sąnaudos kelia grėsmę besivystančių šalių ūkininkų pragyvenimo galimybėms ir skatina kaimo gyventojų migraciją, o tai prieštarauja ES įsipareigojimui siekti JT darnaus vystymosi tikslų (DVT). Todėl pakartoja savo raginimą reformuoti BŽŪP taip, kad ji taptų teisingesnė ir tvaresnė (12);

36.

yra sunerimęs dėl to, kad prarandama darbo vietų, nes Europos įmonės yra perkeliamos į teritorijas už Europos ribų, kuriose taikomi žemesni socialiniai, mokesčių ir aplinkosaugos reikalavimai;

37.

pabrėžia, kad Europos socialinių teisių ramstis gali prisidėti prie gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo ir kovos su skurdu, jei jis taptų konkrečiomis palaikomosiomis teisėkūros priemonėmis ir jei būtų stiprinamas socialinių rodiklių vaidmuo ir profilis Europos semestre;

38.

pabrėžia tarptautinės migracijos klausimo svarbą rengiant Europos strategiją dėl globalizacijos ir pakartoja (13), kad remia 2015 m. Europos migracijos darbotvarkę, visų pirma primindamas, kad būtina laikytis prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su tvirtos bendros politikos priėmimu prieglobsčio ir teisėtos migracijos srityje, partnerystės kūrimu su trečiosiomis šalimis, pripažįstančiomis vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, ir tarptautinių investicijų plano paskelbimu įgyvendinant JT vystymosi tikslus;

39.

nors teisėta kvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių migracija padeda siekti tvaraus ES ekonomikos augimo, svarbu atkreipti dėmesį į neigiamą šio protų nutekėjimo poveikį būsimai ekonominei šalių partnerių plėtrai;

40.

dar kartą pabrėžia, jog reikia siekti, kad sanglaudos politika būtų galima labiau sušvelninti neigiamą globalizacijos poveikį besivystantiems regionams ir teritorijoms ir, atvirkščiai, sustiprinti teigiamą poveikį rengiant ir įgyvendinant vietos plėtros strategijas, kurios padeda didinti Europos ekonomikos konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą; šiuo tikslu būtina stiprinti vietos valdžios institucijų vaidmenį ir jų gebėjimą sutelkti būtinus išteklius – informaciją, kompetenciją ir teisėtumą – rengiant tokias strategijas, ypatingą dėmesį skiriant tarptautinės konkurencijos keliamų užduočių požiūriu pažeidžiamiausioms teritorijoms (teritorinė teisė į globalizaciją);

41.

pabrėžia pabėgėlių indėlį į priimančiųjų šalių ekonomiką; ragina daugiau dėmesio skirti jų veiksmingam integravimui pasitelkiant švietimą ir profesinį mokymą;

42.

apgailestauja, kad šiame dokumente nėra tinkamos nuorodos į poreikį gerinti institucinius gebėjimus visais valdymo lygmenimis, nes tai yra pagrindinė sąlyga norint veiksmingai įgyvendinti visas priemones, kuriomis siekiama skatinti teritorinį vystymąsi; atkreipia dėmesį į tai, kad RK analizė rodo, jog 53 proc. 2017 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų yra susijusios su šia sritimi ir kad būtent šioje srityje įgyvendinimo pažanga yra mažiausia. Pakartoja savo raginimą parengti elgesio kodeksą siekiant suteikti teritorinį aspektą Europos semestrui, kuris yra pagrindinė ekonomikos ir fiskalinės politikos koordinavimo ES lygmeniu priemonė, bet neduodanti žadėtų rezultatų dėl prasto konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo ir žemo atsakomybės lygio;

43.

pabrėžia ES miestų darbotvarkės – Amsterdamo pakto – indėlį kuriant teritorinės plėtros politiką ir siūlo toliau stiprinti šios iniciatyvos įgyvendinimo priemones (URBACT, Inovatyvūs miestų sprendimai, Merų paktas, Pažangūs miestai ir gyvenvietės); kartu ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų daugiau naudojamos pagrindinės sanglaudos politikos priemonės, pavyzdžiui, integruotos teritorinės investicijos (angl. ITI – Integrated territorial investment) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (angl. CLLD – Community Led Local Development), kurios šiuo metu naudojamos retai;

44.

ragina Komisiją toliau plėtojant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą ypatingą dėmesį skirti regionams ir savivaldybėms, patiriantiems ypač didelį neigiamą globalizacijos poveikį, kad jie netaptų „globalizacijos proceso pralaimėtojais“. Su globalizacija susiję pokyčiai turėtų būti naudingi visiems ES piliečiams;

45.

pabrėžia, kad pagal sanglaudos politikos reformą (14) reikia taikyti diferencijuotą požiūrį ir įgyvendinti teritorines reformas, kurios, be kita ko, sustiprina kaimo vietovių savitumą ir potencialą siekiant sukurti tvaresnį vystymosi modelį, kuris būtų grindžiamas ekologinės ir demografinės pusiausvyros Europos teritorijoje išsaugojimu ir visapusišku išteklių naudojimu (15);

46.

ragina Komisiją toliau plėtoti „teritorinio atsparumo“ koncepciją ir pasiūlyti Europos paradigmą, kuri pamažu būtų įtraukta į visas Sąjungos politikos kryptis. Kuriant šią paradigmą bus itin svarbu atsižvelgti į tokius aktualius klausimus kaip teritorinės gamybos ir ekonominio pagrindo įvairinimas, gamybinių, socialinių ir institucinių sąsajų plėtra tarp miesto, priemiesčio ir kaimo vietovių, tvari išteklių naudojimo ciklų pertvarka, gebėjimas reaguoti į kylančias grėsmes ir problemas, pavyzdžiui, į klimato kaitą, ir iniciatyvus socialinio kapitalo vystymas vietos lygmeniu.