24.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/65

Pranešėjas:

Raymond HENCKS

Bendrapranešėjis:

Thomas McDONOGH

1.1.

EESRK teigiamai vertina Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją. Tačiau jam nerimą kelia tai, kad kol kas valstybių narių politinė valia atverti kelią kūrybinei ir inovatyviai – o ne tik vartotojiškai – skaitmeninei sąjungai yra nepakankama.

1.2.

J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos siūloma Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija yra dabartinių skaitmeninių strategijų ir programų tąsa. Ja siekiama suteikti naują postūmį vėluojančiam ES skaitmeninės politikos įgyvendinimui. Kartu dėmesys iš naujo sutelkiamas į prekybą bei vartotojus ir būtinas priemones, kuriomis siekiama plėsti prekybos mastą, didinti vartotojų skaičių, sudaryti jiems geresnes sąlygas ir juos apsaugoti.

1.3.

Tokiomis aplinkybėmis mūsų svarbiausias prioritetas – pašalinti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Šioje srityje problemų gali kilti tiek dėl matematinių gebėjimų ir raštingumo, tiek dėl skaitmeninių įgūdžių ir atsakingo naudojimosi jais. Antra, rinkai skatinti reikia platformų, kuriomis būtų lengva naudotis, todėl platformų veikla neturėtų būti ribojama. Trečia, reikia kurti atitinkamas taikomąsias programas, todėl palankiai vertinamas standartizavimo akcentavimas. Didesnio masto e. valdžia padės įtraukti daugiau piliečių į skaitmeninę veiklą. Vartotojų požiūriu EESRK palankiai vertina iniciatyvas dėl didesnių galimybių vartotojams ir įmonėms įsigyti skaitmeninių prekių ir paslaugų visoje Europoje.

1.4.

Kai kurios (bet ne visos) iniciatyvos, išsamiai aprašytos 4.2 skyriuje („Tinkamų sąlygų skaitmeniniams tinklams ir paslaugoms suklestėti sudarymas“), yra susijusios su tinklų infrastruktūra ir įtrauktos į skaitmeninę darbotvarkę. Šiais pasiūlymais atkreipiamas dėmesys į padėtį bendrojoje rinkoje ir jų įgyvendinimo spartą. Kai kurios kitos šio skyriaus iniciatyvos svarbios vartotojų teisių požiūriu.

1.5.

EESRK gali tik pritarti Komisijos ryžtui panaikinti susiskaidymą į 28 nacionalines skaitmenines rinkas ir strategijas, jas sujungti taikant europinį požiūrį ir taip užtikrinti pirmaujančią poziciją pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje, kuri tapo trečiųjų šalių atributu.

1.6.

EESRK yra įsitikinęs, kad Europos Sąjunga, kuri tam tikrose skaitmeninėse srityse yra sukaupusi puikių įgūdžių ir daug patirties, vis dar gali pašalinti savo atotrūkį. Į tai atsižvelgdamas EESRK pabrėžia daugiadalykių mokslinių tyrimų polių ir Europos sinergijos Europos mokslinių tyrimų erdvėje plėtrą tokiose srityse kaip debesijos kompiuterija, nanoelektronika, didelių duomenų kiekių saugojimas ir tvarkymas, nuotoliniu būdu prižiūrimi arba kontroliuojami prietaisai (sujungti objektai) ir pažangiosios paslaugos.

1.7.

Europos Sąjunga galės pašalinti minėtą atotrūkį, jeigu jai per trumpą laikotarpį pavyks sukaupti savo išteklius siekiant sutelkti ir koordinuoti 28 valstybių narių viešojo ir privačiojo sektorių pastangas, kartu įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus į diskusijas dėl bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos. EESRK remia Komisijos įsipareigojimą skelbti viešas konsultacijas dėl visų būsimų veiksmų bendrosios skaitmeninės rinkos srityje.

1.8.

EESRK apgailestauja, kad skaitmeninėje strategijoje nėra socialinio matmens (išskyrus su skaitmeniniais įgūdžiais susijusius klausimus), nors paslaugų ir verslo modelių raida lemia esminius pokyčius darbo rinkoje. EESRK mano, kad, be galimos naudos, būtina atsižvelgti į įvairią riziką ir iššūkius, visų pirma saugumo, darbo organizavimo ir socialinės apsaugos srityje. Be to, į bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją (1) turi būti įtrauktos sutartyje nustatytos procedūros dėl socialinio dialogo ir horizontalioji socialinė išlyga. EESRK mano, kad socialinis matmuo, darantis didelį poveikį užimtumui, turėtų būti ketvirtasis Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos ramstis.

2.1.

Kaip EESRK supranta, terminas „bendroji skaitmeninė rinka“ reiškia sandorių ir veiklos perkėlimą iš esamos ES vidaus rinkos į internetinę erdvę. Iš dalies tai jau įvyko, tačiau Komisijos apibrėžtomis iniciatyvomis siekiama išnaudoti visą skaitmeninį potencialą. Rinkos veikla ir sandoriai apima prekių gamybą ir paslaugų teikimą, taip pat tarpininkavimą, platinimą ir vartojimą. Vartotojų (V), įmonių (Į) ir valdžios institucijų (VI) sandoriuose atsispindi tiek socialinių tinklų įtaka, tiek dalijimosi visuomenės kūrimas. Valdžios institucijoms bendrojoje skaitmeninėje rinkoje tenka paslaugų teikėjų vaidmuo.

2.2.

Tokio verslo procesų perkėlimo nauda yra gerai suprantama: didesnė integracija vertės grandinėje, spartesni procesai nuo projektavimo iki pristatymo, geresnės klientų sąsajos (ypač socialiniuose tinkluose) ir apskritai didesnis konkurencingumas. Šis perėjimas palaipsniui padės pagrindą „daiktų internetui“ ir 4-ajam pramonės perversmui.

2.3.

Unikali vidaus rinkos savybė yra ta, kad ji pagal savo projektą yra tarpvalstybinė, todėl iš esmės gerai pritaikyta internetiniam naudojimui. Tačiau kyla problemų, susijusių su pačia vidaus rinka, taisyklių, įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimu su skaitmenine aplinka. Be to, esama skaitmeninio pasirengimo trūkumų visose Į, VI ir V kategorijose, technologinė bendrosios skaitmeninės rinkos infrastruktūra yra nepakankama ir gali kilti problemų dėl didelių platformų dominavimo.

2.4.

Kartu su skaitmeninės bendrosios rinkos projektu Komisija įgyvendina savo skaitmeninę darbotvarkę. Joje aptariami pagrįstą susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su nepakankama ES veikla pasaulio aparatinės ir programinės įrangos pramonėje, tačiau šie klausimai yra mažareikšmiai bendrajai skaitmeninei rinkai. Komisijos teigimu, bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo privalumai yra labai dideli BVP bei užimtumo požiūriu ir dabartinių ES ir valstybių narių pajėgumų pakanka, kad būtų galima įgyvendinti visus reikalingus veiksmus.

2.5.

Nebaigta kurti bendroji paslaugų rinka turi didelių pasekmių bendrosios skaitmeninės rinkos plėtojimui. Paslaugų sektorius yra pagrindinis valstybių narių ekonomikos sektorius. Paslaugų teikimą vis dažniau skatina internetiniai sandoriai; bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo pažanga savaime galėtų sudaryti palankesnes sąlygas bendrajai paslaugų rinkai.

2.6.

Taisyklės, teisės aktai ir įstatymai, parengti neelektroninėmis procedūromis vykdomiems sandoriams, ir pirmieji e. prekybos dešimtmečiai tapo kliūtimi bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimui. EESRK palankiai vertina teisėkūros programą ir nustatytą ryžtingą tvarkaraštį, tai:

2.7.

Nors teisėkūros programa, nurodyta 2.5 punkte, yra aiškiai išdėstyta, veiksmai, kuriais numatoma gerinti naudojimosi internetu žinias, įgūdžius ir pasirengimą visose trijose Į, VI ir V kategorijose, yra kur kas mažiau aiškūs:

Visos kartu šios iniciatyvos darys poveikį piliečiams, MVĮ, viešojo ir privačiojo sektorių paslaugoms ir sektorių taikomosioms programoms, kurios itin svarbios bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimui. Susidaro įspūdis, kad šie pasiūlymai yra nepakankamai tikslūs ir skubūs. EESRK atidžiai stebės, kaip plėtojamos šios iniciatyvos, kurias visas kontroliuoja ES ir valstybės narės.

2.8.

Siūloma keletas itin svarbių infrastruktūros iniciatyvų:

Telekomunikacijoms ir kibernetiniam saugumui teikiamas akivaizdus prioritetas, tačiau taip pat labai svarbu paaiškinti audiovizualinio turinio skleidimo taisykles kabelinio palydovinio transliavimo ir plačiajuosčio ryšio priemonėmis.

2.9.

Bendrąją skaitmeninę rinką skatina platformos. Dauguma V, Į ir VI kategorijų narių jomis kasdien naudojasi. Platformos lengvai prieinamos, nesudėtingos naudotis ir dažnai nemokamos. Jų tolesnis vystymas yra būtinas, tačiau sukelia tam tikrų problemų:

Dėl šių priežasčių EESRK pritaria tyrimui, t. y. nuodugniai platformų vaidmens rinkoje, įskaitant vaidmenį, susijusį su neteisėtu turiniu internete, analizei. Kad bendroji skaitmeninė rinka sėkmingai veiktų, platformos privalo klestėti, todėl teisėsaugos organai neturėtų kitaip riboti platformų veiksmų laisvės.

2.10.

Atsižvelgdamas į pirmiau pateiktą analizę, EESRK mano, kad 2.7 punkte nurodytos Bendrijos programos gali būti strategijos Achilo kulnas, ir norėtų išreikšti tam tikrų abejonių dėl platformų.

3.1.

Galima užtikrintai teigti, kad Europos Sąjunga kol kas veiksmingai neišnaudojo skaitmeninių technologijų teikiamų didžiulių galimybių. Taip iš esmės yra dėl to, kad ES rinka tebėra padalyta į 28 nacionalines rinkas.

3.2.

Vis dėlto kai kurios valstybės narės pageidauja veikiau išsaugoti ir plėtoti vien nacionalinę skaitmeninę strategiją, o ne atverti duris kūrybiškai ir inovatyviai Europos skaitmeninei sąjungai. Be to, Prancūzijos ir Vokietijos ekonomikos ministrai paragino, vadovaujant šioms dviem šalims, sukurti bendrą sistemą.

3.3.

EESRK taip pat pastebi, kad tam tikrų valstybių narių ministrai pirmininkai raštu kreipėsi į Tarybos pirmininką ir pareiškė abejonių dėl šios strategijos įgyvendinimo. Jie pabrėžė, kad svarbu „reglamentuoti tik tuo atveju, kai esama aiškių įrodymų, kad tai būtina, remiantis pažangaus reglamentavimo principais ir išsamiu poveikio vertinimu. Visiškai akivaizdu, kad bendroji skaitmeninė rinka bus veiksminga tik tuo atveju, jeigu ji neslopins inovacijų, investicijų ir verslumo“. EESRK pritaria šiam požiūriui su sąlyga, kad pagal tą patį principą bus atsižvelgiama į vartotojų ir darbuotojų interesus.

3.4.

Komisija numato, kad ši nauja strategija, skirta bendrajai skaitmeninei rinkai sukurti, papildo 2010 m. Europos skaitmeninę darbotvarkę. Joje buvo numatytas 101 veiksmas ir, pasak Komisijos, 72 jų visiškai įgyvendinti, o 23 turėtų būti baigti per nustatytą terminą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendroji skaitmeninė rinka dar nėra sukurta, kai kurios iš šių iniciatyvų yra įtrauktos į svarstomą naują strategiją.

3.5.

Pristatydamas naujosios Europos Komisijos politines gaires, jos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris nurodė kad „sukūrus sujungtą bendrąją skaitmeninę rinką būtų galima užtikrinti iki 250 mlrd. EUR vertės papildomą ekonomikos augimą ir taip sukurti šimtus tūkstančių naujų darbo vietų“. Nagrinėjamame komunikate teigiama, kad ES „BVP galėtų padidėti dar 415 mlrd. EUR“, o už skaitmeninius reikalus atsakingi du Europos Komisijos nariai nurodo, kad bendrojoje skaitmeninėje rinkoje būtų sukurta 3,8 mln. darbo vietų.

3.6.

EESRK mano, kad nėra prasmės visuomenei kaip neginčijamus faktus pateikti apytikrius skaičius, kurie skirtinguose Komisijos šaltiniuose labai skiriasi, nes jie yra mažai tikėtini. Tokie pareiškimai galiausiai kelia nepasitikėjimą aukšto rango politikais ir skatina abejingumą tikroms problemoms.

3.7.

Iki šiol Komisija nė karto nepateikė jokių įrodymų, kad tokio pobūdžio prognozės išsipildė. EESRK prašo, kad savo kadencijos pabaigoje dabartinė Komisija įvertintų ir palygintų rezultatus su pradiniais lūkesčiais.

3.8.

EESRK mano, kad nerealu manyti, jog bendroji skaitmeninė rinka bus baigta kurti dabartinės Europos Komisijos kadencijos metu, ypač atsižvelgiant į tai, kad poveikio vertinimai ir susiję moksliniai tyrimai, pagrindžiantys tokius teiginius, nėra paskelbti. EESRK mano, kad Komisijos vertinimai turėtų būti palyginami su tyrimais, pagal kuriuos numatoma, kad dėl skaitmeninių pokyčių bus prarasta daug darbo vietų (2).

3.9.

Komisijos teigimu, sujungta skaitmeninė rinka suteiktų Europai galimybę ir toliau pasaulio mastu pirmauti skaitmeninėje ekonomikoje, kartu leistų Europos įmonėms plėsti savo veiklą už Europos Sąjungos ribų.

3.10.

EESRK apgailestaudamas konstatuoja, kad ES užmojis, kaip nurodyta 2000 m. Lisabonos strategijoje, tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis grindžiama ekonomika pasaulyje, kurioje vyktų tvarus ekonomikos augimas, kartu būtų kuriama daugiau ir geresnių darbo vietų ir didėtų socialinė sanglauda, buvo iš esmės persvarstytas ir sumažintas.

3.11.

Europos Sąjunga atsilieka.

3.12.

EESRK ir toliau tikisi, kad ES vis dar gali susigrąžinti pranašumą, o Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija yra pajėgi įkvėpti šiam sektoriui gyvybės. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei bus plėtojamas skaitmeninimu pagrįstas kūrybiškumas, o ne vartotojiškumas. Reikia skatinti visuomenę kokybiškai pereiti prie ankstyvojo jaunuolių ugdymo siekiant lavinti skaitmeninius įgūdžius ir skatinti atsakingai jais naudotis, panaikinti skaitmeninę atskirtį, visiems piliečiams (įskaitant neįgaliuosius) užtikrinti prieigą ir tinkamas viešąsias ir privačiąsias investicijas į švietimą, profesinį mokymą ir mokslinius tyrimus.

3.13.

Šiuo tikslu ES turi sutelkti savo išteklius, kad suvienytų ir suderintų viešojo ir privačiojo sektorių veiksmus 28 valstybėse narėse. Kitaip ji gali praleisti galimybę atsižvelgti į nuolat skaitmeninėje ekonomikoje vykstančius pokyčius, šiandien laikomus vienintele galimybe naudotis internetu, kaip antai mobiliosios taikomosios programos (kurių skaičius pastaraisiais metais itin išaugo), debesijos kompiuterija, dideli duomenų kiekiai arba didelio masto skaitmeninių paslaugų platformų keliami strateginiai uždaviniai. Į diskusiją dėl šios bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo strategijos reikia įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus ir būtina joje atsižvelgti į piliečių, vartotojų, darbuotojų ir neįgaliųjų apsaugą bei pagrindines teises siekiant sukurti įtraukią visuomenę.

3.14.

EESRK tenka tik konstatuoti, kad bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje visiškai nėra socialinio matmens. Iš esmės nepaisoma skaitmeninimo poveikio užimtumui ir su tuo susijusių uždavinių, nors nuolatinė paslaugų ir verslo modelių raida lemia esminius darbo rinkos pokyčius, darančius didelį poveikį darbo pobūdžiui ir įmonių struktūrai, ir kelia pavojų, kad žlugs kolektyvinės sutartys. Todėl į bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją turi būti įtrauktos Sutartyje nustatytos procedūros dėl socialinio dialogo ir horizontalioji socialinė išlyga. Savo nuomonėje CCMI/136 dėl Skaitmeninimo poveikio paslaugų pramonei ir užimtumui vykstant pramonės pokyčiams EESRK pateikė keletą rekomendacijų, kuriomis siekiama išvengti, kad skaitmeninės naujovės nepakenktų esamų profesinio mokymo, darbo saugos, socialinės apsaugos ir apmokestinimo sistemų veiksmingumui. EESRK mano, kad socialinis matmuo, darantis didelį poveikį užimtumui, turėtų būti ketvirtasis Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos ramstis.

3.15.

Dideli duomenų kiekiai yra dar viena sritis, kurioje ES turi galimybę imtis iniciatyvos, nes dar nėra parengti techniniai standartai, kurie galėtų būti naudojami organizuojant duomenų rinkimą ir tvarkymą. Atsižvelgiant į tai, pažangia duomenų tvarkymo politika grindžiamoje darnioje Europos sistemoje, kuriai būtų būdinga ekonominių interesų ir privataus gyvenimo apsaugos derinio pusiausvyra įvairiose srityse, įskaitant mediciną, visuomenės sveikatą, asmenines paslaugas, žemės ūkio maisto produktus ir t. t., reikėtų sujungti įvairias nacionalines taisykles.

3.16.

Europos Sąjunga turi patirties, susijusios su valstybių narių diskusijomis dėl techninių standartų, ir pagal tai gali sukurti Europos duomenų politiką, grindžiamą aukštos kokybės teisine sistema, taip pat prižiūrėti, kaip laikomasi su asmens duomenų apsauga susijusių taisyklių (žr. SWIFT), siekdama užtikrinti, kad jų neprimestų kiti suinteresuotieji subjektai.

3.17.

Be to, EESRK pažymi, kad skaitmeniniame sektoriuje taip pat pastebima didelė lyčių nelygybė ir kad IRT specialistai daugiausia yra vyrai. Atsižvelgiant į didelį laisvų darbo vietų skaičių IRT sektoriuje, ES ir valstybės narės turėtų pradėti kampaniją, kuria daugiau moterų būtų skatinamos apsvarstyti karjeros skaitmeniniame sektoriuje galimybes.

3.18.

Savo pranešime „Auksinis ekonomikos augimas – Europos ekonomikos modelio šlovės sugrąžinimas“ (angl. Golden growth: Restoring the lustre of the European economic model) Pasaulio bankas suskirstė Europos Sąjungą į šešis blokus, kad, remdamasis skaitmeniniais rodikliais, pabrėžtų didelius valstybių narių skirtumus technologijų įdiegimo, gebėjimų, skaitmeninių taikomųjų programų ir e. prekybos srityse. EESRK ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į šiuos skirtumus nustatant savo darbo plano prioritetinius veiksmus.

3.19.

Galiausiai EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos pareiškimą, kuriame nurodoma kad, be maždaug 21,4 mlrd. EUR vertės ES finansavimo, Europos strateginių investicijų fondas parems daugybę skaitmeninių projektų, o Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas suteiks daug galimybių gauti papildomą finansavimą. EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija, bendradarbiaudama su EIB, projektų vykdytojais ir valstybėmis narėmis, sieks, kad būtų panaudotos visos turimos lėšos, tačiau stebisi, kodėl daug ES lėšų, skiriamų valstybėms narėms, lieka nepanaudotos. EESRK ragina atlikti tyrimą šiuo klausimu, kad ateityje būtų užtikrintas veiksmingas ir efektyvus lėšų panaudojimas.

—

užtikrinti, kad vartotojai galėtų gauti teisėtai prieinamą turinį sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis nepaisant sienų,

—

apsvarstyti, kokiu mastu vartotojai yra diskriminuojami internete pagal šalį, kurioje jie gyvena, ir kokios tokios praktikos pasekmės ekonomikos ir vartojimo požiūriu, ir pasiūlyti būtinų priemonių siekiant pašalinti bet kokią diskriminaciją,

—

peržiūrėti vartotojų teisių taikymą ir užtikrinimą, nustatyti, kaip vartotojų teisės taikomos skaitmeninių gaminių atveju, ir užtikrinti, kad vartotojai ir įmonės suprastų savo teises ir pasitikėtų jų garantavimu.

4.3.

A.

ŠVIETIMAS

A1.

Pradinio ugdymo mokyklos – baziniai įgūdžiai.

A2.

Vidurinio ugdymo mokyklos – numatomi du srautai:

A3.

Tretinis išsilavinimas – numatomi du srautai:

B.

UŽIMTUMAS

B1.

Darbdavių vykdomas su darbo vieta susijęs mokymas nuolat akcentuojant perkvalifikavimą ir nuolatinį profesinį tobulėjimą, kad būtų išsaugotas įgūdžių modernumas.

B2.

Bedarbių įgūdžių ugdymas, kurį organizuoja valdžios institucijos, naudodamosi atitinkamomis agentūromis.

C.

PENSINIS AMŽIUS

C1.

Informacinės visuomenės gebėjimai, kurie turi būti visuotinai prieinami tiems, kurių asmeninis ir profesinis gyvenimas rutuliojosi ne informacinės visuomenės sąlygomis.

C2.

Specialios programos, skirtos padėti sergantiesiems likti informacinėje visuomenėje.

D.

NEGALIA

Parama kiekviename etape siekiant įtraukti neįgalius asmenis į informacinę visuomenę ir vėliau juos ten išlaikyti, net kai negalia tampa sunkesnė.