P7_TC1-COD(2011)0254

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. spalio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/…/ES, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų

EUROPOS S PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į  Sutartį dėl Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį Sąjungos veikimo , ir , ypač į jos 31 ir 32 straipsnius 192 straipsnio 1 dalį , [1 pakeit.]

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą, parengtą gavus asmenų grupės, kuriuos paskyrė Mokslo ir technikos komitetas iš valstybių narių mokslinių ekspertų, nuomonę ir pasitarusi su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

Sutarties 2 straipsnio b dalyje numatyta parengti vienodus darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos standartus, o Sutarties 30 straipsnyje apibrėžti darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 191 straipsniu nustatomas teisinis pagrindas siekiant išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę ir saugoti žmonių sveikatą, įskaitant ir nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų pagrindiniai standartai; [2 pakeit.] (1a) SESV 153 straipsniu leidžiama nustatyti saugos standartus, kad būtų apsaugota darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikata; [3 pakeit.] (1b) SESV 168 straipsniu leidžiama nustatyti pagrindinius darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamos grėsmės standartus; [4 pakeit.]

(2)

siekdama atlikti savo užduotį, Bendrija pagrindinius standartus pirmą kartą parengė 1959 m. pagal Sutarties 218 straipsnį 1959 m. vasario 2 d. priimdama direktyvą, nustatančią darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų pagrindinius standartus (2). Direktyvos keletą kartų peržiūrėtos, paskutinį kartą 1996 m. priėmus Tarybos direktyvą 96/29/Euratomas (3), kuria panaikintos ankstesnės direktyvos;

(3)	Direktyvoje 96/29/Euratomas nustatyti pagrindiniai saugos standartai. Ši direktyva taikoma įprastoms ir ekstremaliosioms situacijoms; ją papildo kiti konkretūs teisės aktai;

(4)	Tarybos direktyva 97/43/Euratomas (4), Tarybos direktyva 89/618/Euratomas (5), Tarybos direktyva 90/641/Euratomas (6) ir Tarybos direktyva 2003/122/Euratomas (7) aprėpia skirtingus konkrečius Direktyvą 96/29/Euratomas papildančius aspektus;

(5)	ilgainiui šiuose teisės aktuose naudotos sąvokų apibrėžtys buvo plėtojamos ir pritaikytos konkrečiai taikymo sričiai; nors daugelis juose nustatytų reikalavimų atitiko pirminį kontekstą priimant šiuos teisės aktus, jų negalima pritaikyti Direktyvoje 96/29/Euratomas;

(6)

Mokslo ir technikos komiteto paskirta ekspertų grupė rekomendavo taikant pagal Euratomo sutarties 30 ir 31 straipsnius parengtus pagrindinius saugos standartus atsižvelgti į Tarptautinės radiologinės saugos komisijos (TRSK) naujas rekomendacijas, visų pirma pateiktąsias Leidinyje Nr. 103 (2007 m.) (8), ir juos persvarstant atsižvelgti į naujus mokslinius įrodymus ir veiklos patirtį;

(7)

šioje direktyvoje turėtų būti vadovaujamasi TRSK Leidinyje Nr. 103 nustatytu situacija grindžiamu metodu ir turėtų būti skiriamos esamosios, planuojamos ir ekstremaliosios apšvitos situacijos. Vis dėlto kalbant apie standartų ir reikalavimų taikymą, direktyvoje taip pat reikėtų atskirti esamas apšvitos situacijas, susijusias su gamtiniais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, ir esamas antropogeninės kilmės apšvitos situacijas. Atsižvelgiant į šią naują sistemą direktyva turėtų aprėpti visas apšvitos situacijas ir visas apšvitos kategorijas, t. y. profesinę, gyventojų ir medicininę apšvitą; [5 pakeit.]

(8)	šioje direktyvoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į naują TRSK nustatytą dozės apskaičiavimo metodiką remiantis naujausiomis žiniomis apie apšvitos pavojų;

(9)	profesinės ir gyventojų apšvitos dabartinės metinės dozės ribos paliekamos tokios, kokios yra. Tačiau neturėtų atsirasti tolesnio poreikio nustatyti penkerių metų vidurkį, išskyrus nacionaliniuose teisės aktuose apibrėžtas konkrečias aplinkybes;

(10)

atsižvelgiant į naują mokslinę informaciją apie poveikį audiniams, organo dozėms, jeigu reikia, tenka taikyti optimizavimo principą siekiant, kad dozės būtų kiek praktiškai įmanoma mažesnės. Direktyvoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į naują TRSK rekomendaciją dėl profesinės apšvitos veikiamam akies lęšiukui taikomos organo dozės ribos;

(11)	gamtinės kilmės iš žemės gelmių iškasamas radioaktyviąsias medžiagas perdirbančių sektorių sukuriama apšvita jonizuojančiąja spinduliuote veikia darbuotojus ir, jeigu medžiagos išleidžiamos į aplinką, gyventojus;

(12)

apsauga nuo gamtinės kilmės spinduliuotės šaltinių neturėtų būti atskirai aptariama konkrečioje antraštinėje dalyje, nes ji veikiau turėtų būti visiškai įtraukta į bendruosius reikalavimus. Visų pirma medžiagas su gamtinės kilmės radionuklidais perdirbantiems sektoriams turėtų būti taikoma ta pati teisinio reguliavimo sistema, kuri galioja kitoms veiklos rūšims;

(13)	nauji reikalavimai dėl gamtinio radioaktyvumo statybinėse medžiagose neturėtų trukdyti laisvos statybinių medžiagų apyvartos , bet tuo pačiu metu turėtų pagreitinti apsaugą nuo radiacinės rizikos ; [6 pakeit.]

(14)

pastaruoju metu atliktų gyvenamųjų namų tyrimų epidemiologiniais duomenimis įrodyta plaučių vėžio rizika, kurią sukelia maždaug 100 Bq m-3 apšvitą sukuriantis patalpose esantis radonas. Remiantis nauja apšvitos situacijų koncepcija Komisijos rekomendacijos 90/143/Euratomas dėl visuomenės apsaugos nuo radono apšvitos patalpose (9) nuostatas galima įtraukti į privalomus pagrindinių saugos standartų reikalavimus, tačiau kartu paliekant pakankamai lankstumo dėl įgyvendinimo;

(15)	orlaivių įgulų narių apšvita kosmine spinduliuote turėtų būti nagrinėjama kaip numatytoji apšvitos situacija. Eksploatuojant erdvėlaivius turėtų būti taikomos šios direktyvos nuostatos ir toks eksploatavimas turėtų būti valdomas kaip specialiu leidimu leista apšvita;

(16)

visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimais nedraudžiamas radioaktyviųjų medžiagų buvimas aplinkoje turi padarinių plačiosios visuomenės sveikatai . Be tiesioginių apšvitos patekimo į aplinką trasų, turėtų būti apskritai nagrinėjama aplinkos kaip visumos apsauga, įskaitant floros ir faunos rūšių apšvitą ir atsižvelgiant į išsamią ir nuoseklią bendrąją sistemą. Kadangi žmonės yra aplinkos dalis, ši politika prisideda užtikrinant ilgalaikę sveikatos apsaugą . Kadangi organizmai jautrūs tiek vidaus, tiek išorės apšvitai, daugiau išteklių turėtų būti skiriama išsamiam jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui žmonijai ir aplinkai tirti ; [8 pakeit.]

(17)

svarbios technologinės ir mokslinės permainos medicinos srityje lėmė gerokai padidėjusią pacientų apšvitą. Šiuo atžvilgiu direktyvoje turėtų būti pabrėžiama būtinybė pagrįsti medicininę apšvitą, įskaitant besimptomių asmenų apšvitą, ir joje turėtų būti sugriežtinti pacientams pateiktinos informacijos reikalavimai, sugriežtinamas atliekant medicinos procedūras patiriamų dozių registravimas ir pranešimas apie jas, diagnostikos atskaitos lygių naudojimas ir reikalavimas turėti dozės registravimo įtaisus;

(18)

nuolatinį rūpestį kelia avarinė ir nenumatyta medicininė apšvita. Nustačius avarinę ir nenumatytą medicininę apšvitą jų atžvilgiu turi būti imamasi prevenciją užtikrinančių ir tolesnių veiksmų. Siekiant išvengti minėtų incidentų šiuo atžvilgiu turėtų būti pabrėžiama kokybės laidavimo programų naudojimo svarba, įskaitant su spinduline terapija susijusios rizikos vertinimą, ir šiais atvejais gali tekti atlikti registravimą, analizę, teikti ataskaitas ir imtis taisomųjų priemonių;

(19)

Direktyvoje 97/43/Euratomas nustatytos vadinamosios „medicininės teisinės“ procedūros dabar, be jokios abejonės, laikomos ne medicinos tikslams skirta asmenų apšvita arba „apšvitos naudojimu ne medicininiam vizualizavimui“. Šių rūšių veiklai turi būti taikoma atitinkama teisės aktais nustatyta kontrolė, ir ji turėtų būti pagrindžiama taip pat, kaip medicininė apšvita. Tačiau vienokia strategija taikytina medicinos darbuotojų atliekamų procedūrų naudojant medicinos įrangą atžvilgiu, o kitoks – ne medicinos darbuotojų atliekamų procedūrų naudojant ne medicinos įrangą atžvilgiu. Apskritai turėtų būti taikomos gyventojų apšvitos metinės dozės ribos ir atitinkamos apribotosios dozės;

(20)

valstybės narės turėtų būti prašomos į teisės aktais nustatytą kontrolės sistemą įtraukti tam tikras jonizuojančiosios spinduliuotės pavojų keliančias veiklos rūšis ar uždrausti tam tikrų rūšių veiklą. Valstybėms narėms turėtų būti naudingas proporcingo požiūrio taikymas teisės aktais nustatytos kontrolės atžvilgiu, turinčios atitikti vykdant veiklą sukeliamos apšvitos dydį ir jos tikimybę bei atitikti poveikį, kurį teisės aktais nustatyta kontrolė gali daryti mažinant šią apšvitą ar gerinant įrenginių saugą;

(21)

tikslinga tokias pačias savitojo aktyvumo vertes vykdomai veiklai taikyti suteikiant išimtį nereguliavimui nuo teisės aktais nustatytos kontrolės ir medžiagų susidarančių reguliuojamosios veiklos metu nebekontroliavimui. Atlikus išsamų tyrimą TATENOS dokumente RS–G–1.7 (10) rekomenduojamas vertes nuspręsta taikyti toliau kaip nustatytuosius nereguliuojamosios veiklos lygius, pakeičiančius Direktyvos 96/29/Euratomas I priede nustatytas savitojo aktyvumo vertes, ir kaip bendruosius nebekontroliuojamus aktyvumo lygius, pakeičiančius Komisijos Radiacinės saugos leidinyje Nr. 122 (11) rekomenduotas vertes;

(22)	valstybės narės konkrečiu atveju gali suteikti išimtį, pagal kurią leidžiama neturint leidimo vykdyti tam tikrų rūšių veiklą, apimančią veiklą, kurią vykdant viršijami nereguliuojamosios veiklos lygiai;

(23)	numatytuosius nereguliuojamosios ir nebekontroliuojamosios veiklos lygius viršijantys konkretūs nebekontroliuojamojo aktyvumo lygiai bei Komisijos atitinkamos gairės (12) toliau lieka svarbiomis priemonėmis tvarkant didelius medžiagų kiekius, susidarančius išmontuojant licencijuotus objektus;

(24)

valstybės narės turėtų užtikrinti tokią pačią komandiruotų darbuotojų saugą kaip apšvitos veikiamų darbuotojų, kuriuos įdarbina visų rūšių veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdančios įmonės. Direktyvoje 90/641/Euratomas nustatytas konkrečias komandiruotiems darbuotojams taikomas priemones reikia praplėsti, kad jas taip pat būtų galima taikyti kontroliuojamose zonose atliekamiems darbams;

(25)

avarinės apšvitos situacijų valdymo srityje dabartinis intervencijos lygiais pagrįstas požiūris keistinas išsamesne sistema, aprėpiančia grėsmių analizę, bendrąją ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą, su nustatytomis grėsmėmis susijusių ekstremaliųjų situacijų likvidavimo planus ir iš anksto numatytas kiekvieno tikėtinojo įvykio valdymo planus;

(26)	avarinėse ir esamose apšvitos situacijose taikant atskaitos lygius galima apsaugoti asmenis bei į kitus visuomeninius kriterijus atsižvelgti taip pat, kaip į dozės ribas ir apribotąsias dozes, taikomas planuojamose apšvitos situacijose;

(27)	siekiant veiksmingai valdyti tarpvalstybinius padarinius sukeliančią branduolinę avariją, privaloma gerinti valstybių narių bendradarbiavimą ir didinti skaidrumą rengiant pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms planus ir atsakomąsias priemones; [9 pakeit.]

(28)

atsižvelgdama į naują TRSK Leidinį Nr. 103 Tarptautinė atominės energijos agentūra kartu su Pasaulio sveikatos organizacija, Maisto ir žemės ūkio organizacija, Tarptautine darbo organizacija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Branduolinės energijos agentūra bei Amerikos sveikatos organizacija persvarsto Tarptautinius bendruosius saugos standartus;

(29)	turi būti aiškiai apibrėžtos nacionalinių tarnybų ir specialistų, dalyvaujančių užtikrinant radiacinės saugos techninių ir praktinių aspektų tvarkymą laikantis aukštų kompetencijos reikalavimų, vaidmuo ir pareigos;

(30)

turėtų būti nustatyti tikslesni radionuklidų išmetimo į aplinką leidimų išdavimo ir išmetamų medžiagų stebėsenos reikalavimai ir atitinkamos sankcijos . Komisijos rekomendacijoje 2004/2/Euratomas (13) buvo nustatyta standartinė informacija, kurią reikia nurodyti teikiant duomenis apie iš atominių elektrinių ir panaudoto branduolinio kuro perdirbimo gamyklų išleidžiamas medžiagas; [10 pakeit.]

(31)

paskutinės Direktyvos 2003/122/Euratomas nėra jokio reikalo iš esmės keisti, išskyrus būtinybę išplėsti tam tikrų reikalavimų taikymo sritį sritis turėtų būti išplėsta reikalavimų atžvilgiu siekiant įtraukti visus uždaruosius radioaktyviuosius šaltinius. Tačiau kol kas nėra išspręstas paliktųjų šaltinių , pvz., nesprogusių šaudmenų klausimas ir yra pasitaikęs ne vienas pavojingas atvejis, kai iš trečiųjų šalių būdavo importuojami užteršti metalai. Atitinkamai turėtų būti nustatytas pranešimo apie incidentus, susijusius su paliktaisiais šaltiniais, arba užterštą metalą reikalavimas. Siekiant užtikrinti tarptautinį saugumą taip pat svarbu suderinti lygius, kuriuos viršijus šaltinis, palyginti su nustatytaisiais TATENOS, laikomas didelio aktyvumo uždaruoju radioaktyviuoju šaltiniu; [11 pakeit.]

(32)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie savo perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamas direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių tarpusavio ryšys. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(33)	todėl direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas turėtų būti panaikintos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šioje direktyvoje nustatyti darbuotojų, gyventojų, pacientų ir kitų asmenų, patiriančių medicininę apšvitą, sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų bendrieji saugos standartai, siekiant juos vienodai įgyvendinti valstybėse narėse užtikrinti vienodą minimalų apsaugos lygį, nepanaikinant galimybės valstybėms narėms palikti galioti arba nustatyti griežtesnius bendruosius saugos standartus nei nustatytieji šioje direktyvoje . [12 ir 133 pakeit.]

2.   Ši direktyva taikoma aplinkos, per kurią apšvitą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių patiria žmonės, apsaugai, kuri prireikus papildoma konkrečiomis floros ir faunos rūšių apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės nuostatomis.

3.   Šioje direktyvoje nustatoma jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugos ir saugumo kontrolės reikalavimai bei tinkamo privalomo informavimo esant avarinei apšvitos situacijai nuostatos. [13 pakeit.]

4.   Šioje direktyvoje nustatomi darbuotojų ir gyventojų saugos nuo apšvitos, kurią sukelia paliktųjų šaltinių ir netinkamai kontroliuojamų didelio aktyvumo uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių skleidžiama jonizuojančioji spinduliuotė, reikalavimai ir valstybėse narėse taikomų kontrolės priemonių suderinimo reikalavimai šiuo tikslu apibrėžiant konkrečius reikalavimus, kuriais užtikrinama kiekvieno tokio šaltinio kontrolė.

5.   Šioje direktyvoje Bendrijos lygmeniu nustatomi su visuomenės informavimo priemonėmis ir procedūromis susiję bendri tikslai siekiant pagerinti neatidėliotinas sveikatos apsaugos priemones, taikomas įvykus ekstremaliai situacijai.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma bet kuriai planuojamai, esamajai , atsitiktinei ar avarinei apšvitos situacijai, keliančiai apšvitos jonizuojančiąja spinduliuote riziką, kurios radiacinės saugos atžvilgiu negalima nepaisyti siekiant užtikrinti darbuotojų, gyventojų ar pacientų ir kitų asmenų, patiriančių medicininę apšvitą, sveikatos apsaugą arba aplinkos apsaugą. [14 pakeit.]

2.   Ši direktyva taikoma visoms veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, rūšims, t. y.:

a)	radioaktyviųjų medžiagų gamybai, perdirbimui, tvarkymui, naudojimui, saugojimui, laikymui, transportavimui, siuntimui, importui į Bendriją ir eksportui iš Bendrijos bei, šalinimui ir laikinam ar galutiniam radioaktyviųjų atliekų saugojimui ; [15 pakeit.]

b)	jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančios elektros įrangos naudojimui ir bet kurios elektros įrangos, jeigu jos potencialų skirtumo vertė viršija 5 kV, naudojimui;

c)

veiklai, kurią vykdant gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai ypač padidina darbuotojų ar gyventojų apšvitą, visų pirma: i) veiklai, kurią vykdydami darbuotojai yra veikiami kosminės spinduliuotės, įskaitant orlaivių ir erdvėlaivių eksploatavimui eksploatavimą, taip pat dažnus skrydžius ; [16 pakeit.] ii) radono sukeltai apšvitai darbo vietose; iii) sektorių, kuriuose perdirbamos medžiagos, turinčios gamtinės kilmės radionuklidų, veiklai ar su tokiu perdirbimu susijusiai veiklai.

d)	bet kokiai kitai valstybės narės nurodytai veiklai.

3.   Ši direktyva taikoma valdant esamąsias apšvitos situacijas, visų pirma patalpose esančio radono sukeltą gyventojų apšvitą, išorinę statybinių medžiagų sukeltą apšvitą ir ilgalaikę apšvitą, kurią sukelia ekstremalios situacijos ar buvusios veiklos padariniai.

4.   Ši direktyva avarinėms apšvitos situacijoms valdyti taikoma tiek, kiek jos laikomos situacijomis, į kurias atsižvelgiant turi būti imamasi apsaugos priemonių, siekiant apsaugoti gyventojų ar darbuotojų sveikatą ar aplinką; galimoji apšvita ir avarinė parengtis bei planavimas yra planuojamų apšvitos situacijų dalis.

3 straipsnis

Taikymo srities išimtis

Ši direktyva netaikoma gamtinės kilmės radionuklidams, esantiems žmogaus kūne, kosminei spinduliuotei žemės paviršiuje ir apšvitai žemės paviršiuje dėl radionuklidų, esančių nepažeistoje žemės plutoje.

II SKYRIUS

SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

4 straipsnis

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	Medicininė apšvita – apšvita, kurią patiria pacientai ar asmenys, neturintys ligos simptomų, jiems atliekant medicinines ar odontologines procedūras arba gydymo metu, kai siekiama pagerinti jų sveikatą ar savijautą, taip pat slaugytojai ir globėjai bei savanoriai biologinių medicininių tyrimų metu;

2)	Jonizuojančioji spinduliuotė – galinčios tiesiogiai ar netiesiogiai sukurti jonus energijos sklidimas dalelėmis arba ne ilgesnėmis kaip 100 nanometrų (ne mažesnio kaip 3x1015 Herco dažnio) elektromagnetinėmis bangomis;

3)

Ekstremalioji situacija – neįprasta situacija ar įvykis , susidaranti dėl avarijos, veikimo sutrikimo, piktavališko veiksmo, konflikto ar bet kokio kito neįprasto įvykio , dėl kurio tenka imtis skubių veiksmų, visų pirma siekiant sumažinti pavojų ar nepataisomus padarinius žmonių sveikatai ir saugai, gyvenimo kokybei, turtui ar aplinkai. Šiuo atveju omenyje turimos branduolinės ir radiologinės ekstremaliosios situacijos; [17 pakeit.]

4)	Avarinė apšvitos situacija – bet kurio netikėto įvykio sukurta apšvitos situacija, dėl kurios reikia skubių sprendimų, kad ją galima būtų kontroliuoti; įvykį gali sukelti avarija (numatyta ar nenumatyta kaip galimoji apšvita) ar piktavališkas veiksmas;

5)	Apšvita – procesas, kurio metu apšvitinama jonizuojančiąja spinduliuote arba kurio metu jonizuojančioji spinduliuotė apšvitina kūną iš išorės (išorinė apšvita) arba iš vidaus (vidinė apšvita);

6)	Apšvitos situacija – situacija, dėl kurios atsiranda apšvita, įskaitant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir veiklą ar veiksmus, kuriais gali būti daromas poveikis šių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sukuriamai apšvitai;

7)	Gyventojai – gyventojų apšvitą patiriantys asmenys;

8)	Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis – radioaktyviąją apšvitą galintis sukelti objektas (spinduliuojantis jonizuojančiąją spinduliuotę ar išmetantis radioaktyviąsias medžiagas), kurį apsaugos ir saugos tikslais galima laikyti vienu objektu;

9)	Radioaktyvusis šaltinis – jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, savo sudėtyje turintis radioaktyviųjų medžiagų, kurių radioaktyvumas yra panaudojamas;

10)	Radioaktyvioji medžiaga – bet kokia skystosios, dujinės ar kietosios būsenos medžiaga, kurie kurios sudėtyje yra radioaktyviųjų dalelių; [18 pakeit.]

11)

Paliktasis šaltinis – uždarasis šaltinis, kuriam netaikomi nereguliuojamosios veiklos kriterijai ir kuris nėra teisės aktais nustatytos kontrolės objektas, pvz., todėl, kad jam niekada netaikyta kontrolė, arba todėl, kad jis buvo paliktas, pamestas, netinkamai padėtas, pavogtas ar kitaip perduotas negavus tinkamo leidimo;

12)	Statybinė medžiaga – pastate nuolatinai sumontuoti skirtas statybos produktas;

13)	Dėjimas į atliekyną – radioaktyviųjų atliekų arba panaudoto kuro dėjimas į licencijuotą įrenginį, neketinant jų iš ten išimti;

14)	Esamoji apšvitos situacija – apšvitos situacija, kuri jau yra, kai priimamas sprendimas ją kontroliuoti, ir dėl kurios nebūtina ar jau nebūtina imtis skubių priemonių;

15)	Gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis – bet kokie natūralūs gamtinės arba kosminės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai;

16)

Planuojamoji apšvitos situacija – apšvitos situacija, kylanti dėl vykdomos suplanuotos veiklos, jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio diegimo arba vykdomos veiklos, kuria keičiamos apšvitos trasos, ir lemianti arba galinti lemti žmonių ar aplinkos apšvitą. Planuojamoji apšvitos situacija gali apimti normaliąją apšvitą ir galimąją apšvitą;

17)	Galimoji apšvita – apšvita, kurios nesitikima ir kurią gali sukelti tikimybinio pobūdžio įvykis ar jų seka, įskaitant įrangos triktis ir naudojimo klaidas;

18)	Radiacinė sauga – žmonių apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės žalingos apšvitos ir šios apsaugos užtikrinimo priemonės;

19)	Veikla – bet kokia veikla naudojant ar taikant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius arba kuria keičiamos apšvitos trasos ir kuri valdoma kaip planuojamoji apšvitos situacija;

20)	Radonas – izotopas Rn-222 ir jo skilimo produktai, atitinkamai (radono sukelta apšvita reiškia radono skilimo produktų sukeltą apšvitą);

21)	Saugojimas – jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ar radioaktyviųjų atliekų laikymas įrenginyje iš kurio spinduliuotė negali pasklisti, numatant ateityje juos išimti;

22)

Optimizavimas – progresinis kartotinis tinkamų apsaugos priemonių nustatymo atsižvelgiant į pagrindines aplinkybes, prieinamas pasirinktis ir apšvitos situacijos pobūdį procesas, kuriuo siekiama užtikrinti kiek įmanoma kuo mažesnį praktiškai įmanomą galimą apšvitos mastą bei tikimybę ir kuo mažesnį apšvitintų žmonių skaičių; [19 pakeit.]

23)	Gyventojų apšvita – asmenų apšvita, išskyrus profesinę ar medicininę apšvitą;

24)	Profesinė apšvita – apšvita, kurią darbuotojai, įskaitant samdomus darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, taip pat stažuotojus ir savanorius, patiria dirbdami savo darbą dirbančių darbuotojų patirta apšvita; [20 pakeit.]

25)

Žala sveikatai – apšvitos paveiktų gyventojų gyvenimo trukmės trumpėjimo ir jo kokybės blogėjimo rizikos įvertinimas. Rizikos įvertinimas TRSK leidinyje Nr. 103 pateikta žalos apibrėžtis aprėpia vien poveikio audiniams reiškinius, onkologines ligas ir sunkius genetinius sutrikimus (prilyginamus mirtinai ligai) ; [21 pakeit.]

26)

Efektinė dozė (E) – visų audinių ir organų išorinės bei vidinės apšvitos nulemtų svertinių lygiaverčių dozių suma. Ji apibrėžiama šia formule: kur: DT, R – audinio arba organo T dėl jonizuojančiosios spinduliuotės R vidutinė sugertoji dozė, wR – svertinis jonizuojančiosios spinduliuotės daugiklis ir wT – svertinis T audinio arba organo daugiklis. Atitinkamos wT ir wR vertės nurodytos Tarptautinės radiologinės saugos komisijos leidinyje Nr. 103. Efektinės dozės vienetas yra sivertas.

27)	Ribinė dozė – asmens efektinės dozės ar lygiavertės dozės vertė, kurios nustatytu laikotarpiu neleidžiama viršyti. Ribinė dozė taikoma suminei apšvitai, patiriamai vykdant bet kokią leidžiamą veiklą;

28)	Apribotoji dozė – apribojimas, nustatytas kaip numatoma viršutinė individualiosios dozės riba, naudojamas apibrėžti pasirinkčių sritį optimizavimo procese, naudojant tam tikrą jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį planuojamoje apšvitos situacijoje;

29)

Lygiavertė dozė (HT) – audinio ar organo T sugertoji dozė, padauginta iš svertinio daugiklio priklausančio nuo jonizuojančiosios spinduliuotės R tipo ir kokybės; ji nustatoma pagal šią formulę: kur: — DT, R – audinio arba organo T dėl jonizuojančiosios spinduliuotės R vidutinė sugertoji dozė, — wR – svertinis jonizuojančiosios spinduliuotės daugiklis. Jeigu spinduliuotės lauką sudaro tipai ir energijos, kurių yra skirtingos wR vertės, tada bendra lygiavertė dozė HT nustatoma pagal šia formulę: Atitinkamos wR vertės nurodytos Tarptautinės radiologinės saugos komisijos leidinyje Nr. 103. Efektinės dozės vienetas yra sivertas.

30)	Komandiruotasis darbuotojas – bet kuris apšvitos veikiamas A kategorijos darbuotojas, kurio nėra pasamdžiusi už stebimąsias ar kontroliuojamąsias zonas atsakinga įmonė, tačiau kuris dirba šiose zonose, įskaitant stažuotojus, praktikantus ir studentus;

31)	Įmonė – už veiklos vykdymą ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį (įskaitant atvejus, kai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio savininkas ar turėtojas nevykdo susijusios veiklos) teisiškai atsakingas juridinis ar fizinis asmuo;

32)	Rizikos ribojimas – jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio keliamos pavienės rizikos ribų nustatymas (rizika – galimosios apšvitos tikėtina žala sveikatai, kuri yra dėl nenumatyto atvejo gautos apšvitos dozės ir su šia doze siejamos sveikatai padarytos žalos tikėtinumo funkcija);

33)	Slaugytojai ir globėjai – sąmoningai bei savanoriškai jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą patiriantys asmenys, padedantys medicininę apšvitą patiriantiems ar ją patyrusiems asmenims ir juos slaugantys, kai ši veikla nėra slaugytojų ir globėjų darbo dalis;

34)	Atskaitos lygis – dozės lygis ar rizika, kurią viršijus ekstremaliojoje apšvitos situacijoje ar esamojoje apšvitos situacijoje nusprendžiama, kad neleistina toliau tęsti apšvitą ir žemiau kurio turi būti toliau įgyvendinama optimizuota apsauga;

35)

Apšvitos veikiamas darbuotojas – savarankiškai dirbantis ar darbdavio pasamdytas asmuo , taip pat stažuotojas arba savanoris, kuris dirbdamas vykdo šios direktyvos nuostatomis reguliuojamą veiklą ir kuris taip dirbdamas gali gauti vieną ar kitą dozę viršijančias ribines dozes, nustatytas gyventojams; [22 pakeit.]

36)	Sivertas (Sv) – specialus lygiavertės ar efektinės dozės matavimo vieneto pavadinimas. Vienas sivertas atitinka vieną džaulį kilogramui: 1 Sv = 1 J kg-1;

37)	Radionuklidų patekimas – radionuklidų patekimas iš aplinkos į žmogaus kūną;

38)

Praktikantas – įmonėje 16 metų amžiaus ar vyresnis asmuo (įskaitant stažuotojus ir studentus), mokomas ir ar lavinamas asmuo įmonėje , siekiant jam suteikti konkrečią kvalifikaciją , kai mokymo dalį sudaro veiksmai, kurie, darbuotojo atveju būtų laikomi darbu su jonizuojančiąja spinduliuote ; [23 pakeit.]

39)

Kaupiamoji efektinė dozė (E(τ)) – organo arba audinio sukauptų į žmogaus kūną patenkančių radionuklidų lygiaverčių dozių HT(τ) suma; kiekviena suma dauginama iš audinio atitinkamo svertinio daugiklio wT. Ji nustatoma pagal šią formulę: Pateikiant E(τ),τ vertė reiškia metų skaičių, per kurį atliekamas integravimas. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje nurodytų ribinių dozių, τ yra 50 metų pastovaus patekimo trukmės laikotarpis suaugusiems ir iki 70 metų amžiaus vaikams. Kaupiamosios efektinė dozės matavimo vienetas yra sivertas;

40)	Medicinos fizikas – asmuo, kuris turi reikiamų žinių, išsilavinimą ir patirtį, kad galėtų imtis veiksmų ar teikti rekomendacijas srityse, susijusiuose su radiacine fizika ir medicininės apšvitos taikymu, ir kurio kompetenciją yra pripažinusios kompetentingos institucijos;

41)	Darbuotojų sveikatos tarnyba – sveikatos priežiūros specialistas ar institucija, kurie turi gebėjimų atlikti apšvitos veikiamų darbuotojų medicininę priežiūrą, ir kurių kompetenciją veikti šioje srityje yra pripažinusios kompetentingos institucijos;

42)	Radiacinės saugos specialistas – asmuo, kuris turi reikiamų žinių, išsilavinimą ir patirtį, kad galėtų teikti su radiacine sauga susijusias rekomendacijas, siekiant užtikrinti veiksmingą žmonių apsaugą, ir kurio kompetenciją yra pripažinusios kompetentingos institucijos;

42a)	Kompetentinga institucija – valstybės narės paskirta institucija; [24 pakeit.]

43)	Didelio aktyvumo uždarasis šaltinis – uždarasis šaltinis, kuriame esantis radioaktyviosios medžiagos kiekis viršija II priede nustatytąsias vertes;

44)	Ekstremaliosios situacijos likvidavimo planas – tinkamos atsako į avarinės apšvitos situacijas priemonės, parengtos remiantis tikėtinais įvykiais ir galimais scenarijais ir susijusios su konkrečiu įrenginiu ar veikla;

45)	Ekstremaliąją situaciją likviduojantis darbuotojas – bet kuris nustatytus veiksmus ekstremaliojoje situacijoje atliekantis asmuo, kuris ją likviduodamas gali patirti apšvitą;

46)

Dozimetrijos tarnyba – institucija ar asmuo, kurie turi gebėjimų kalibruoti individualiuosius dozimetrus, nuskaityti ir aiškinti jų duomenis, matuoti radioaktyvumą žmogaus kūne bei biologiniuose ėminiuose arba vertinti dozes, kurių statusas leidžia užtikrinti nepriklausomybę nuo apšvitos veikiamų darbuotojų darbdavio ir kurių kompetenciją šioje srityje yra pripažinusios kompetentingos institucijos; [25 pakeit.]

47)	Ekstremaliosios situacijos valdymo sistema – su avarine parengtimi ir ekstremaliosios situacijos likvidavimo priemonėmis bei sprendimų priėmimo avarinėje apšvitos situacijoje priemonėmis susijusias pareigas nustatanti teisinė ir administracinė sistema;

48)	Medicininė radiologija – viskas, kas susiję su spindulinės diagnostikos bei spindulinės terapijos procedūromis ir intervencine radiologija ar kita planuojamosios ir valdomosios radiologijos veikla, kuriai naudojama jonizuojančioji spinduliuotė;

49)

Praktiniai medicininės apšvitos procedūros aspektai – fizikiniai medicininės apšvitos realizavimo būdai ir visi papildomi aspektai, įskaitant medicininės radiologinės įrangos valdymą ir naudojimą, techninių ir fizikinių parametrų, įskaitant apšvitos dozes, įvertinimą, kalibravimą ir įrangos priežiūrą, radiofarmakologinių preparatų paruošimą ir skyrimą bei vaizdų gavimą, atliekami kitų specialistų, įskaitant radiotechnologus bei branduolinėje medicinoje ir spindulinėje terapijoje dirbantį techninį personalą;

50)	Medicinos praktikas – gydytojas, odontologas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, kuriam pagal nacionalinius reikalavimus suteikta klinikinė atsakomybė už individualiąją medicininę apšvitą;

51)

Diagnostiniai atskaitos lygiai – medicininės spindulinės diagnostikos ar intervencinės radiologijos veikloje naudojami dozių lygiai arba, radiofarmakologinių preparatų atveju, aktyvumo lygiai, nustatyti plačiai apibrėžtiems įrenginių tipams, dažniausiai atliekamų standartine tyrimų metu standartinio svorio žmonių grupėms ar standartiniams fantomams;

52)	Aktyvinimas – stabilios būsenos nuklido pavertimo radionuklidu procesas, švitinant dalelėmis ar medžiagos, kurioje jis yra, aukštos energijos fotonais;

53)	Radioaktyvioji dalelė – medžiaga, kurios sudėtyje yra vienas ar daugiau radionuklidų, į kurių savitąjį aktyvumą privaloma atsižvelgti radiacinės saugos atžvilgiu;

54)	Nemedicininė apšvita – bet kokia žmonių apšvita, patiriama siekiant gauti informacijos kitais negu ligų diagnostikos ir (ar) gydymo bei sveikatos būklės gerinimo tikslais;

55)	Pranešimas – dokumento įteikimas kompetentingai institucijai, siekiant pranešti apie ketinimą vykdyti šios direktyvos taikymo sričiai priklausančią veiklą;

56)	Registracija – kompetentingos institucijos dokumentu ar pagal nacionalinį teisės aktą suteiktas leidimas vykdyti veiklą nacionaliniuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis;

57)

Vartojamieji gaminiai – prietaisas ar gaminys, kuriame yra sąmoningai įdėta radionuklidų ar kuriame radionuklidai yra gaminami aktyvacijos būdu arba kuris generuoja jonizuojančiąją spinduliuotę ir kuris gali būti parduotas arba tapti prieinamu gyventojams ir po jo įsigijimo netaikoma speciali priežiūra arba teisės aktais numatyta kontrolė;

58)	Greitintuvas – aparatas ar įrenginys, taip pagreitinantis daleles, kad jų spinduliuojamos jonizuojančiosios spinduliuotės energija viršija 1 megaelektronvoltą (MeV);

59)	Panaudotas uždarasis šaltinis – uždarasis šaltinis, kuris jau nenaudojamas ir neketinamas naudoti veiklai, kuriai suteiktas leidimas;

60)	Patikrinimas – bet kurios kompetentingos institucijos atliekamas patikrinimas, siekiant įvertinti atitiktį nacionalinėms nuostatoms;

61)	Spinduliuotės generatorius – jonizuojančiosios spinduliuotės (rentgeno spinduliuotės, neutronų, elektronų ar kitų elektrintųjų dalelių spinduliuotės) generavimo prietaisas, kurį galima naudoti mokslo, pramonės ar medicinos tikslais;

62)	Radioaktyviosios atliekos – radioaktyviosios medžiagos, kurių daugiau neketinama naudoti jokiais kitais tikslais;

63)	Kokybės laidavimas – visi planuojami ir sistemingi veiksmai, kuriais siekiama tinkamai užtikrinti, kad struktūros, sistemos, komponento ar procedūros taikymo parametrai atitiktų nustatytuosius atitinkamuose standartuose. Kokybės kontrolė yra sudedamoji kokybės laidavimo dalis;

64)	Licencija – kompetentingos institucijos pagal paraišką išduota licencija vykdyti veiklą konkrečiame licencijos dokumente nustatytomis sąlygomis;

65)

Nebekontroliuojami aktyvumo lygiai – kompetentingos institucijos ar nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos savitojo aktyvumo ir bendrojo aktyvumo dydžiu išreiškiamos vertės, kurias atitinkančioms ar žemesnių verčių medžiagoms, gautoms vykdant bet kokią veiklą, kuri gali būti vykdoma tik pateikus pranešimą arba įteisinus veiklą, galima netaikyti šios direktyvos reikalavimų; [26 pakeit.]

66)	Stebimoji zona – zona, kuri yra stebima, siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės;

67)	Kontroliuojamoji zona – zona, kurioje taikomos specialios taisyklės, siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ar užkirsti kelią plisti radioaktyviajai taršai ir prieiga į kurią yra kontroliuojama;

68)	Atsitiktinė apšvita – asmenų, išskyrus ekstremaliąją situaciją likviduojančius darbuotojus, apšvita įvykus avarijai;

69)	Profesinė avarinė apšvita – profesinė apšvita, patirta ekstremaliosios situacijos padarinius mažinančių asmenų avarinėje apšvitos situacijoje;

70)	Atrankinis sveikatos patikrinimas – gyventojų rizikos grupių sveikatos patikrinimas medicininės paskirties radiologine įranga, siekiant iš anksto diagnozuoti susirgimus;

71)

Radono keliamo didelio pavojaus zona – geografinė teritorija ar administracinis regionas, apibrėžtas remiantis tyrimais, kuriais įrodyta, kad gyvenamųjų pastatų, kuriuose manoma būsiant viršijamą nacionalinį radono savitojo aktyvumo patalpose atskaitos lygį, procentinė dalis yra gerokai aukštesnė nei kitose šalies dalyse; [27 pakeit.]

72)	Medicininė radiologinė procedūra – bet kuri procedūra, susijusi su medicinine apšvita;

73)	Paskyrėjas – medicinos gydytojas, odontologas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, kuriam pagal nacionalinius reikalavimus suteikti įgaliojimai nukreipti asmenis pas medicinos praktiką, kad jiems būtų atliktos medicininės radiologinės procedūros;

74)	Individualioji žala – kliniškai matomi pakenkimai, pasireiškiantys asmenims arba jų palikuonims ir išryškėjantys nedelsiant arba po tam tikro laiko; pastarieji pasireikšti gali, tačiau nebūtinai pasireiškia; [28 pakeit.]

75)	Intervencinė radiologija – vaizdo gavimo naudojant rentgeno spindulius metodas, be ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografijos ar kitų metodų, kuriems nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė, siekiant į kūną įvesti įtaisus ir juos kūne valdyti diagnostikos ar gydymo tikslais;

76)	Spindulinė diagnostika – kas susiję su in vivo diagnostine branduoline medicina, jonizuojančiąją spinduliuotę naudojančia medicinos diagnostine radiologija ir odontologine radiologija;

77)	Spindulinė terapija – kas susiję su spinduline terapija, įskaitant terapijos tikslais naudojamą branduolinę mediciną;

78)

Klinikinė atsakomybė – medicinos praktiko atsakomybė už medicininę apšvitą, t. y.: pagrįstumą; optimizavimą; klinikinį rezultatų įvertinimą; bendradarbiavimą su kitais specialistais ir darbuotojais (jei reikia) dėl praktinių medicininės apšvitos procedūros aspektų; anksčiau atliktų tyrimų informacijos gavimas; turimos medicininės radiologinės informacijos ir (arba) įrašų pateikimas prašantiems medicinos praktikams ir (arba) paskyrėjams, kaip reikalaujama; ir atitinkamai pacientų bei kitų asmenų informavimas apie jonizuojančiosios spinduliuotės keliamą riziką;

79)

Klinikinis auditas – sistemingas medicininių radiologinių procedūrų tikrinimas arba peržiūra, kuriais siekiama gerinti pacientų priežiūros kokybę ir rezultatus, kai medicininė radiologinė veikla, procedūros ir rezultatai lyginami su suderintais geros medicininės radiologijos procedūrų standartais, kartu veikla, jei nurodyta, modifikuojama ir, jeigu būtina, taikomi nauji standartai;

80)	Medicininis radiologinis objektas – objektas, kuriame sumontuota medicininė radiologinė įranga;

81)	Nenumatytoji apšvita – medicininė apšvita, kuri gerokai skiriasi nuo numatytam tikslui skirtos medicininės apšvitos;

82)

Reprezentatyvusis asmuo – asmuo, kurio gaunama arba galima apšvitos dozė atitinka didesnę apšvitą gaunančių gyventojų dozę . Vertinant turi būti atsižvelgta į nepalankesnes nei esamosios sąlygos prognozes, nebent būtų įrodyta, kad tokios prognozės negali išsipildyti arba kad jų išsipildymas būtų nustatytas ir tada iš naujo būtų vertinamas dozimetrinis poveikis ; [30 pakeit.]

83)

Už radiacinę saugą atsakingas asmuo – tam tikros rūšies veiklos radiacinės saugos klausimais techniškai kompetentingas asmuo, įmonės paskirtas kurį įmonė yra paskyrusi prižiūrėti radiacinės saugos priemonių įgyvendinimą įmonėje , ir kurio kompetenciją pripažįsta kompetentingos institucijos ; [31 pakeit.]

84)	Taisomosios priemonės – šaltinio pašalinimas arba jo dydžio (aktyvumo arba kiekio) sumažinimas, siekiant išvengti arba sumažinti dozes, kurios antraip būtų gautos esamosios apšvitos situacijoje;

85)	Apsaugos priemonės – priemonės, kurios taikomos siekiant išvengti arba sumažinti dozes, kurios antraip galėtų būti gaunamos esant avarinei apšvitos situacijai ar esamajai apšvitos situacijai, išskyrus taisomąsias priemones;

86)	Leidimas vykdyti veiklą – įmonei kompetentingos institucijos išduotas rašytinis leidimas (registracija ar licencija) vykdyti nurodytą veiklą, kuriai taikoma teisės aktais nustatyta kontrolė;

87)	Uždarasis šaltinis – radioaktyvusis šaltinis, kuriame kietos būsenos radioaktyvioji medžiaga nuolatinai hermetizuota kapsulėje ar apvalkale;

88)	Tiekėjas – bet kuris juridinis ar fizinis asmuo uždarąjį šaltinį tiekiantis ar padedantis jį gauti

89)	Šaltinio talpykla – uždarojo šaltinio talpykla, kuri nėra sudedamoji šaltinio dalis, tačiau skirta naudojamam, gabenamam, tvarkomam ir t. t. šaltiniui ekranuoti;

90)	Toronas – izotopas Rn-220;

91)	Liekamoji dozė – dozė, kurią manoma gausiant visomis apšvitos trasomis, po to kai bus panaudotos visos apsaugos priemonės arba bus nuspręsta netaikyti jokių apsaugos priemonių; [32 pakeit.]

92)

Sugertoji dozė (D) – sugertoji spinduliuotės energija masės vienetui kur: — yra tūriniame elemente esančiai medžiagai jonizuojančiosios spinduliuotės perduota energija, — dm yra šiame tūriniame elemente esančios medžiagos masė. Šioje direktyvoje sugertoji dozė reiškia audinio ar organo gautos dozės vidurkį. Sugertosios dozės matavimo vienetas yra grėjus.

93)	Grėjus (Gy) yra sugertosios dozės matavimo vienetas. Vienas grėjus atitinka vieną džaulį kilogramui: 1Gy = 1 J kg-1;

94)	Aktyvumas (A) – tam tikros energinės būsenos radionuklidų kiekio aktyvumas (A) nustatytu laiku. Jis yra yra dN dalmuo iš dt; kur dN yra numatytoji savaiminių branduolinių virsmų iš šios energinės būsenos vertė per trukmę dt: Aktyvumo matavimo vienetas yra bekerelis;

95)	Bekerelis (Bq) yra specialus aktyvumo matavimo vienetas. Vienas bekerelis yra lygus vienam branduoliniam virsmui per sekundę: 1 Bq = 1 s-1;

96)

Kaupiamoji lygiavertė dozė (H(τ)) – lygiavertės dozės galios (audinyje ar organe T), kurią gauna asmuo radionuklidams patenkant į jo kūną, integralas per laiką (τ). Ji nustatoma pagal šią formulę: kai radionuklidai patenka į kūną laiku t0, kur yra lygiavertės dozės galia (organe ar audinyje T) laiku t, τ yra integravimo atlikimo trukmė. Nurodant HT(τ), τ pateikiamas kaip metų skaičius. Jeigu τ nėra nurodytas, tada suaugusiems nustatomas 50 metų laikotarpis, o vaikams – iki jiems sukanka 70 metų. Kaupiamosios lygiavertės dozės matavimo vienetas yra sivertas;

97)

Normalioji Apšvita įprastomis aplinkybėmis – tikėtina apšvita įprastomis įrenginio eksploatavimo ar veiklos (įskaitant techninę priežiūrą, kontrolę, eksploatacijos nutraukimą) sąlygomis, įskaitant nedideles triktis, kurias įmanoma kontroliuoti, t. y. įprastomis eksploatavimo sąlygomis ir atsitikus numatytiesiems įvykiams; [33 pakeit.]

98)	Numatomoji dozė – tikėtinai patirsima dozė, jeigu nebūtų taikomos apsaugos priemonės;

99)	Kokybės kontrolė – kokybės išlaikymo ar gerinimo operacijų (programavimas, koordinavimas, įgyvendinimas) rinkinys. Ji aprėpia įmanomų apibrėžti, išmatuoti ir kontroliuoti įrangos eksploatacinių charakteristikų stebėseną, vertinimą ir techninę priežiūrą privalomu lygiu;

100)

Atsako strategija – skirtingų apsaugos priemonių, kurių imamasi atsitikus tikėtiniems ar tikriesiems įvykiams, rinkinys, kad pagal iškeltus tikslus būtų galima valdyti avarinę apšvitos situaciją. Ekstremaliųjų situacijų likvidavimo plane parengiamos kiekvienam tikėtinam įvykiui ar scenarijui skirtos atsako strategijos.

III SKYRIUS

RADIACINĖS SAUGOS SISTEMA

5 straipsnis

Bendrieji principai

Valstybės narės parengia teisinius reikalavimus ir atitinkamą teisės aktais nustatytos kontrolės tvarką, kurie atitiktų visoms apšvitos situacijoms taikomą radiacinės saugos sistemą, grindžiamą naujausiais tvirtais moksliniais įrodymais, vadovaudamosi toliau aprašytais pagrįstumo, optimizavimo ir, dozės ribojimo ir nuostolių atlyginimo principais: [34 pakeit.]

a)

pagrįstumas; sprendimai naudoti ar keisti , kuriais didinamas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį, apšvitos trasą arba faktines apšvitas poveikis asmenims yra pagrįsti, jei šie sprendimai priimami siekiant užtikrinti, kad nauda asmenims ar visuomenei juos priėmus yra didesnė už žalą, kuri galėtų būti padaryta priėmus tokius sprendimus; [35 pakeit.]

b)

optimizavimas; susiklosčius bet kuriai apšvitos situacijai radiacinė sauga optimizuojama siekiant apšvitos mastą, jos tikimybę ir apšvitos veikiamų asmenų skaičių sumažinti tiek, kiek praktiškai įmanoma galima atsižvelgiant į ekonominius ir visuomeninius veiksnius, o medicininę apšvitą patiriančių asmenų apsaugos optimizavimas turi atitikti medicininį apšvitos tikslą, kaip aprašyta 55 straipsnyje. Šis principas efektinės dozės ir organo dozių atžvilgiu taikomas kaip atsargumo priemonė siekiant užtikrinti, kad su žala sveikatai susijusios neapibrėžtys neviršytų nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių ribinės vertės.[36 pakeit.]

c)

dozės ribojimas; planuojamose : visose esamosiose antropogeninės apšvitos situacijose asmeniui iš visų reguliuojamųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių asmens patiriamų dozių suma neturi viršyti gyventojų apšvitai nustatytų dozės ribų. Visų reguliuojamųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių apšvitos veikiamo darbuotojo patiriamų dozių suma neturi viršyti profesinei apšvitai ar gyventojų apšvitai nustatytų dozės ribų. Dozės ribos netaikomos medicininei apšvitai. [37 pakeit.]

ca)

nuostolių atlyginimas: prieš leisdamos įsteigti branduolinį įrenginį arba pratęsti jo veiklos leidimo galiojimą, valstybės narės privalo sukurti priemonę, kuri užtikrintų atlyginimą už visą materialinę žalą ir kūno sužalojimus, kurių galima tikėtis ekstremalios situacijos įrenginyje atveju. [38 pakeit.] Visuomenei turėtų būti prieinama informacija, susijusi su pagrindimu ir dozės ribojimu . [39 pakeit.]

1 skirsnis

optimizavimo priemonės

6 straipsnis

Profesinės ir gyventojų apšvitos apribotosios dozės

1.   Įmonė, įgyvendindama optimizavimo principą ir bendrai prižiūrima kompetentingų institucijų konsultuodamasi su darbuotojų atstovais , nusistato profesinės apšvitos apribotąsias dozes. Jų sprendimas priimamas prižiūrint kompetentingoms institucijoms. Apribotosios dozės komandiruotiems darbuotojams nustatomos darbdaviui ir įmonei bendradarbiaujant ir konsultuojantis su darbuotojų atstovais . [40 pakeit.]

2.   Gyventojų apšvitos apribotoji dozė yra apribota individualioji dozė, kurią gyventojai patiria dėl vykdomos suplanuotos veiklos su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu arba dėl esamosios antropogeninės apšvitos situacijos . Kompetentingos institucijos nustato apribotąsias dozes tam, kad užtikrintų plačiosios visuomenės sveikatos apsaugą ir atitiktį ribinei dozei, kuri yra visų dozių, kurias tas pats asmuo patiria dėl visų leidžiamų veiklos rūšių vykdymo, taip pat iš gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir liekamosios taršos, suma. Pasirenkamos apribotųjų apšvitos dozių vertės skelbiamos viešai, kad kiekvienas gyventojas galėtų pasitikrinti, ar dėl visų planuojamosios apšvitos situacijų ir esamosios antropogeninės apšvitos situacijų jis nepatiria teisės aktuose nustatytą ribinę dozę viršijančios dozės. [41 pakeit.]

3.   Optimizuojant galimąsias apšvitas turi būti užtikrinamas tinkamas šaltinių ir įrenginių saugos bei saugumo valdymas. Jeigu reikia, galima nustatyti rizikos apribojimus.

4.   Apribotosios dozės nustatomos kaip individualiosios efektinės ar lygiavertės metinės ar bet kokio kito tinkamo trumpesnio laikotarpio dozės.

5.   Jeigu apribotosiomis dozėmis siekiama riboti bet kurią ilgalaikę suminę apšvitą, jos nustatomos kaip metinės efektinės dozės ar lygiavertės organo dozės.

7 straipsnis

Medicininės apšvitos apribotosios dozės

Pacientų medicininei apšvitai apribotosios dozės netaikomos.

Slaugytojų ir globėjų bei medicinos ir biomedicinos moksliniuose tyrimuose dalyvaujančių savanorių (kai nenumatyta, kad medicininiu atžvilgiu jie gautų kokios nors tiesioginės naudos) apribotoji dozė nustatoma kaip individualioji dozė, kuri neturėtų būti viršijama tyrimo, gydymo ar atitinkamo mokslinių tyrimų projekto laikotarpiu.

8 straipsnis

Atskaitos lygiai

1.   Avarinėse ir esamosiose apšvitos situacijose atskaitos lygiai nustatomi kaip efektinės dozės ar organo dozės lygis, kuris laikomas neleistinu viršyti avarinėse ar esamosiose apšvitos situacijose.

2.   Parengiamos ir įdiegiamos optimizuotos apsauginės strategijos siekiant individualiųjų dozių vertes sumažinti tiek kiek įmanoma labiau , kad jos būtų mažesnės nei atskaitos lygiai , kuriuos galima pagrįstai pasiekti . Renkantis atskaitos lygių vertes atsižvelgiama į apšvitos situacijos tipą , rizikos ir ekstremalių situacijų šalinimo priemonių pobūdį bei prieinamas apsaugos ir valymo priemones . [42 pakeit.]

3.   Optimizuojant apsaugą pirmenybė teikiama atskaitos lygį viršijančioms apšvitoms. Renkantis atskaitos lygius atsižvelgiama į radiacinės saugos reikalavimus ir visuomeninio pobūdžio kriterijus.

3a.     Nustatomi ekstremaliose apšvitos situacijose taikomų skirtingų atsakomųjų priemonių intervencijos lygiai; jie atitinka efektinės dozės arba organo dozės lygį, kurį pasiekus, siekiant sumažinti apšvitos veikiamiems asmenims gresiantį pavojų, turi būti taikomos apsaugos priemonės . [43 pakeit.]

4.   Renkantis efektinei dozei taikomus Valstybių narių nusistatytos su atskaitos lygius atsižvelgiama į I priedo 1 punkte nustatytus tris atskaitos lygių intervalus ir intervencijos lygiais susijusios kaupiamosios efektinės dozės ir organo dozės vertės pateikiamos Komisijai ir skelbiamos viešai . Šias vertes valstybės narės turi nustatyti įtraukdamos suinteresuotuosius subjektus . [44 pakeit.]

2 skirsnis

dozių ribojimas

9 straipsnis

Apšvitos veikiamų darbuotojų amžiaus ribojimas

Laikantis 12 straipsnio 2 dalies, jaunesnių nei 18 metų amžiaus asmenų neleidžiama skirti jokiam darbui, jeigu šį darbą dirbančius asmenis veikia apšvita.

10 straipsnis

Profesinės apšvitos ribinės dozės

1.   Profesinės apšvitos efektinė ribinė dozė yra 20 mSv per metus. Tačiau susiklosčius ypatingoms aplinkybėms ar nacionaliniuose teisės aktuose nurodytoms tam tikroms apšvitos situacijoms, vieneriems metams leidžiama nustatyti iki 50 mSv efektinę metinę dozę, su sąlyga, kad vidutinė penkerių metų iš eilės vidutinė metinė dozė neviršija 20 mSv.

Ekstremaliąją situaciją likviduojantiems darbuotojams pagal 52 straipsnį leidžiama nustatyti didesnę efektinę dozę.

2.   Be pirmoje dalyje nustatytųjų ribinių efektinių dozių, leidžiama taikyti šias lygiavertes ribines dozes:

a)	akies lęšiukui nustatoma 20 mSv lygiavertė metinė ribinė dozė arba, jeigu taikoma, ta pati kaip efektinei ribinei dozei nustatytoji vertė;

b)	odai nustatoma 500 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė; ši riba taikoma bet kurio 1 cm2 ploto vidutinei dozei neatsižvelgiant į apšvitos veikiamą plotą;

c)	plaštakoms, dilbiams, kojoms ir kulkšnims nustatoma 500 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė.

11 straipsnis

Nėščiųjų apsauga

1.   Nuo tada, kai nėščioji apie savo padėtį praneša įmonei, jos negimusiam kūdikiui taikomi tie patys reikalavimai, lygiaverčiai nacionalinės teisės aktuose ar vadovaujantis nacionaline praktika nustatyti reikalavimai, kurie taikomi nustatytiems reikalavimams, taikomiems gyventojams. Nėščiosios įdarbinimo sąlygos turi būti tokios, kad negimusio kūdikio gaunama lygiavertė dozė būtų sumažinta tiek, kiek praktiškai įmanoma, ir bent per likusį nėštumo laikotarpį ji neturėtų viršyti 1 mSv. [45 pakeit.]

2.   Kai krūtimi maitinanti moteris apie tai praneša įmonei, jai neturi būti skiriami dirbai, kurių metu yra didelė rizika, kad į organizmą pateks radionuklidai.

12 straipsnis

Praktikantų ir studentų ribinės dozės

1.   18 metų ar vyresnio amžiaus praktikantams ir 18 metų arba vyresnio amžiaus studentams, kurie mokymosi metu įpareigojami dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, nustatytos ribinės dozės turi būti tokios pačios kaip 10 straipsnyje nustatytosios profesinės apšvitos ribinės dozės.

2.   16–18 metų praktikantams ir 16–18 metų studentams, kurie mokymosi metu įpareigojami dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, efektinė ribinė dozė turi būti 6 mSv per metus.

Be pirmoje dalyje nustatytųjų efektinių ribinių dozių, taikomos šios lygiavertės ribinės dozės:

a)	akies lęšiukui nustatoma 20 15  mSv metinė lygiavertė ribinė dozė; [46 pakeit.]

b)	odai nustatoma 150 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė; ši ribinė dozė taikoma bet kurio 1 cm2 ploto vidutinei dozei neatsižvelgiant į apšvitos veikiamą plotą;

c)	plaštakoms, dilbiams, kojoms ir kulkšnims nustatoma 150 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė.

3.   Praktikantams ir studentams, kuriems netaikomos 1 ir 2 dalys, nustatomos tokios pačios ribinės dozės kaip 13 straipsnyje nustatytosios gyventojams taikomos ribinės dozės.

13 straipsnis

Gyventojų apšvitos ribinės dozės

1.   Gyventojų apšvitos metinė efektinė ribinė dozė yra 1 mSv. Ta ribinė dozė turi būti grindžiama visos reguliuojamosios veiklos ir visų esamosios antropogeninės apšvitos situacijų gautų vidinės ir išorinės apšvitos dozių suma. [49 pakeit.]

2.   Be 1 dalyje nurodytosios ribinės dozės, taikomos šios lygiavertės ribinės dozės:

a)	akies lęšiukui nustatoma 15 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė;

b)	odai nustatoma 50 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė; ši ribinė dozė taikoma bet kurio 1 cm2 ploto vidutinei dozei neatsižvelgiant į apšvitos veikiamą plotą.

14 straipsnis

Efektinės ir lygiavertės dozės įvertinimas

Efektinei ir lygiavertei dozei įvertinti naudojamos vertės ir lygybės:

a)	išorinės apšvitos efektinei ir lygiavertei dozei įvertinti naudojamos vertės ir lygybės, nustatytos Tarptautinės radiologinės saugos komisijos Leidinyje Nr. 103;

b)

vidinės apšvitos nuo radionuklidų ar radionuklidų mišinio kaupiamajai efektinei dozei įvertinti naudojamos vertės ir lygybės, nustatytos Tarptautinės radiologinės saugos komisijos leidinyje Nr. 103, ir dozės koeficientai radionuklidus prarijus ir įkvėpus, nustatyti Tarptautinės radiologinės saugos komisijos Leidinyje Nr. 72.

IV SKYRIUS

RADIACINĖS SAUGOS ŠVIETIMO, MOKYMO IR INFORMAVIMO REIKALAVIMAI

15 straipsnis

Bendroji su švietimu, mokymu ir informacijos teikimu susijusi atsakomybė

1.   Siekdamos užtikrinti visų asmenų, kurių pareigoms atlikti reikia specialiųjų radiacinės saugos žinių, švietimą, mokymą ir informavimą radiacinės saugos srityje valstybės narės sukuria atitinkamą teisinę ir administracinę sistemą. Atitinkamų asmenų mokymas, perkvalifikavimas ir informavimas turi būti kartojamas atitinkamais intervalais ir pagrindžiamas dokumentais.

2.   Siekdamos užtikrinti sudaryti sąlygas radiacinės saugos specialistų, medicinos fizikų, radiacijos apsaugos pareigūnų, sveikatos tarnybų ir dozimetrijos tarnybų darbuotojų pripažinimą pripažinimui ir paremti valstybių narių keitimąsi geriausia praktika , valstybės narės organizuoja tęstinį radiacinės saugos švietimą, mokymą ir perkvalifikavimą. Visos švietimo ir mokymo formos bei aktualiausia informacija turi užtikrinti geresnį pasirengimą ir sudaryti sąlygas greičiau atlikti prevencinius ir (arba) atsako veiksmus šioje srityje. [51 pakeit.]

16 straipsnis

Apšvitos veikiamų darbuotojų, praktikantų ir studentų mokymas bei jų informavimas

1.   Valstybės narės reikalauja, kad įmonės ar darbdaviai visus be išimties apšvitos veikiamus darbuotojus, praktikantus ir studentus, kurie darbe patiria ar gali patirti apšvitą, informuotų apie: [52 pakeit.]

a)	su jų darbu susijusią riziką sveikatai;

aa)	saugius darbo metodus, padedančius kuo labiau sumažinti riziką; [53 pakeit.]

b)	taikytinas bendrąsias radiacinės saugos procedūras ir atsargumo priemones, visų pirma susijusias su bendrosiomis veiklos vykdymo ir darbo sąlygomis bei kiekvieno tipo darbo vieta, į kurią jie gali būti paskirti, ar darbu, kuris gali būti jiems priskirtas;

c)	ekstremaliosios situacijos likvidavimo planus ir procedūras;

d)	techninių, medicininių ir administracinių reikalavimų vykdymo svarbą;

da)	aplinkybes, kuriomis darbuotojai turi teisę į sveikatos patikrinimą. [54 pakeit.]

Prireikus taip pat pateikiama informacija apie riziką, susijusią su dažnais skrydžiais. [55 pakeit.]

2.   Valstybės narės reikalauja, kad įmonės ar darbdaviai informuotų moteris apie ankstyvo pranešimo apie nėštumą svarbą atsižvelgiant į negimusiam kūdikiui kylančią apšvitos riziką ir taršos radionuklidais riziką krūtimi maitinamam kūdikiui.

3.   Valstybės narės reikalauja, kad įmonės ar darbdaviai savo darbuotojams užtikrintų tinkamą radiacinės saugos mokymo programų ir informavimo įgyvendinimą.

4.   Už didelio aktyvumo uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius atsakinga įmonė, be 1, 2 ir 3 dalyse numatyto radiacinės saugos mokymo ir informavimo, užtikrina, kad į šį mokymą būtų įtraukti specialūs didelio aktyvumo uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugaus tvarkymo ir saugos reikalavimai siekiant atitinkamus darbuotojus reikiamai parengti bet kuriems jų saugai įtakos turintiems įvykiams arba kitų asmenų radiacinei saugai. Informuojant ir mokant darbuotojus ypatingas dėmesys skiriamas būtiniesiems saugos reikalavimams ir organizuojant šiuos procesus turi būti įtraukiama speciali informacija apie galimus padarinius, jeigu būtų prarasta galimybė tinkamai kontroliuoti didelio aktyvumo uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius.

17 straipsnis

Darbuotojų, kurie gali patirti apšvitą dėl paliktųjų šaltinių ir radionuklidais užterštų objektų aptikimo, informavimas ir mokymas

Valstybės narės užtikrina, kad įrenginių (pvz., didelių metalo laužo aikštelių ir metalo laužo perdirbimo gamyklų), kuriuose yra didelė paliktųjų šaltinių aptikimo ar jų perdirbimo tikimybė, ir stambių pervežimo punktų vadovybė bei darbuotojai būtų:

a)	informuojami apie šaltinio aptikimo galimybę;

b)	informuojami ir mokomi, kaip vizualiai nustatyti šaltinius ir jų konteinerius ir kaip apie juos pranešti ; [56 pakeit.]

c)	informuojami apie jonizuojančiąją spinduliuotę ir jos poveikį;

d)	informuojami apie šaltinių aptikimo sistemas;

e)	informuojami ir mokomi veiksmų, kurių privaloma imtis vietoje, jeigu aptinkamas šaltinis arba įtariama, kad jis gali būti aptiktas.

18 straipsnis

Darbuotojų, dirbančių ekstremalių situacijų valdymo srityje, informavimas ir mokymas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad darbuotojai, dirbantys ekstremalių situacijų valdymo srityje, ir bet kurie kiti asmenys, kurie gali dalyvauti teikiant ekstremaliosios situacijos likvidavimo pagalbą, būtų tinkamai greitai ir išsamiai informuojami jiems pateikiant reguliariai atnaujinamą informaciją apie galimą su jų veikla susijusią riziką jų sveikatai ir apie taikytinas atsargumo priemones. Ši informacija apima įvairias galimas ekstremaliąsias situacijas. [57 pakeit.]

2.   Susiklosčius ekstremaliajai situacijai, 1 dalyje nurodyta informacija atitinkamai papildoma atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad darbuotojai, dirbantys ekstremaliųjų situacijų valdymo srityje, būtų reguliariai mokomi pagal 97 straipsnyje nustatytos ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos nuostatas. Jeigu reikia, atliekant šį mokymą turi būti organizuojamos pratybos.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad, be šio straipsnio 3 dalyje nurodyto ekstremaliųjų situacijų valdymo mokymo, už 30 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus darbuotojus, dirbančius ekstremaliųjų situacijų valdymo srityje, atsakinga organizacija šiuos darbuotojus tinkamai mokytų radiacinės saugos ir apie ją informuotų.

19 straipsnis

Su medicinine apšvita susijęs švietimas ir mokymas bei informavimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad medicinos praktikai ir asmenys, kurių profesinė veikla susijusi su medicinine apšvita, būtų įgiję atitinkamą išsilavinimą, atitinkamai informuoti ir parengti (taikant teorinį ir praktinį mokymą) medicininės radiologijos ir radiacinės saugos srityse.

Šiuo tikslu valstybės narės pasirūpina atitinkamos mokymo programos parengimu ir pripažįsta atitinkamus diplomus, pažymėjimus ar kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus.

2.   Atitinkamose mokymo programose dalyvaujantiems asmenims leidžiama dalyvauti vykdant su medicinine apšvita susijusias veiklos procedūras kaip nustatyta 56 straipsnio 4 dalyje.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų organizuojamas tęstinis švietimas ir mokymas po kvalifikacijos įgijimo bei, jeigu konkrečiu atveju medicinos reikmėms imami naudoti nauji metodai ar įranga, būtų mokoma darbo su jais bei susijusių radiacinės saugos reikalavimų.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurta savalaikės informacijos apie radiacinę saugą medicininės apšvitos srityje atsižvelgiant į patirtį, sukauptą svarbių įvykių metu, platinimo sistema.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad į medicinos ir odontologijos specialistus rengiančių mokymo institucijų pagrindines studijų programas būtų įtrauktas radiacinės saugos kursas.

5a.     Kalbant apie Sąjungos piliečius, šioje direktyvoje nustatyti informavimo reikalavimai vykdomi viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų taip, kad pateikiama informacija būtų suprantama visiems piliečiams. [58 pakeit.]

V SKYRIUS

VEIKLOS PAGRINDIMAS IR TEISĖS AKTAIS NUSTATYTA ŠIOS VEIKLOS KONTROLĖ

20 straipsnis

Veiklos pagrindimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad su apšvita jonizuojančiąja spinduliuote susijusi nauja veikla, prieš suteikiant leidimą ją vykdyti, būtų pagrindžiama ir iš anksto išbandyta bei reguliariai tikrinama ją įgyvendinant . [59 pakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad priimant sprendimus dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai, ypač asmenys, dėl veiklos įprastinėmis sąlygomis arba ekstremalioje situacijoje galintys patirti poveikį sveikatai. Jų dalyvavimas turi būti organizuojamas likus pakankamai daug laiko iki sprendimo priėmimo, kad būtų galima tinkamai išnagrinėti alternatyvius sprendimus. [60 pakeit.]

2.   Veiklos rūšis, kurias vykdyti suteiktas leidimas, valstybės narės įtraukia į teisės aktus ar administracinius aktus.

3.   Vykdomos veiklos rūšių pagrįstumas persvarstomas kiekvieną kartą gavus naujų ir svarbių šių veiklos rūšių veiksmingumo ar galimų jų padarinių įrodymų ir (arba) kai buvo užfiksuoti neigiami rezultatai . Komisija ir valstybės narės nustato vykdomos veiklos rūšių pagrįstumo persvarstymo Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu procedūras. Konkrečiai šiomis priemonėmis turi būti užtikrinama grupių ar individų, dėl šios veiklos patiriančių jonizuojančiosios spinduliuotės pavojų, būtent gyventojų ir darbuotojų, iniciatyvos teisė bei dalyvavimas sprendimų priėmimo procese. [61 pakeit.]

21 straipsnis

Veiklos, kuriai naudojami jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiantys aparatai ar produktai, pagrindimas

1.   Valstybės narės reikalauja, kad bet kuri įmonė, ketinanti gaminti, importuoti ar eksportuoti jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiantį naujo tipo aparatą ar produktą, šalies, kurioje yra jos registruota būstinė, kompetentingoms institucijoms pateiktų atitinkamą informaciją, nurodytą III priedo A skirsnyje, kad institucijos galėtų, įvertinusios III priedo B skirsnyje nustatytą informaciją, nuspręsti, ar numatomą aparato ar produkto naudojimą galima pagrįsti. [62 pakeit.]

2.   Kompetentinga institucija pagal 1 dalį gauta informacija pasidalija su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, kad jos galėtų priimti savarankišką siekdama jas informuoti apie savo sprendimą dėl numatomo aparatų ar produkto naudojimo pagrįstumo. Kompetentingos institucijos suteikia galimybę su šia informacija susipažinti visoms kitoms valstybėms narėms. [63 pakeit.]

3.   Valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimai įmonei pranešami per šešis keturis mėnesius. [64 pakeit.]

3a.     Pagal 22 straipsnį šio tipo aparatai ir produktai skirti naudojimui kontroliuojamoje aplinkoje. [65 pakeit.]

22 straipsnis

Draudžiama veikla

Valstybės narės draudžia radioaktyviųjų medžiagų sąmoningai dėti į maisto produktus, žaislus, asmeninius papuošalus, kosmetikos produktus ir apskritai vartojimo prekes, už tai taiko sankcijas bei draudžia šių produktų importą ar eksportą. Nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/2/EB (14) nuostatų, tų rūšių veikla, kurią vykdant aktyvinama medžiaga ir todėl didėja susijusių produktų aktyvumas, laikoma nepagrįsta. [66 pakeit.]

23 straipsnis

Veikla, kurios metu žmonės sąmoningai veikiami apšvitos ne medicininiais tikslais

1.   Valstybės narės patikrinimais ar kitomis tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad būtų nustatoma tokia veikla, kurią vykdant naudojama nemedicininė apšvita, kaip nurodyta IV priede. Jos kasmet įvertina per kiekvieno tipo nustatytą veiklą gaunamas individualias ir kolektyvines apšvitos dozes, jų bendrąjį poveikį ir jų kitimą laikui bėgant. [67 pakeit.]

2.   Valstybės narės stebi ir užtikrina, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas veiklos, kurią vykdant apšvita naudojama ne diagnostiniam vizualizavimui, pagrindimui, visų pirma: [68 pakeit.]

a)	visų rūšių veikla, kurią vykdant naudojama nemedicininė apšvita, kaip nurodyta IV priede, pagrindžiama iš anksto prieš visuotinai ją priimant;

b)	kiekvienas konkretus visuotinai priimtos veiklos rūšies taikymas pagrindžiamas iš anksto;

c)	kiekviena IV priedo A skirsnyje išvardyta nemedicininės apšvitos procedūra, kurią medicinos darbuotojai atlieka su medicinine radiologine įranga, pagrindžiama iš anksto, atsižvelgiant į konkrečius procedūros tikslus ir asmens, kuriam jos daromos, duomenis;

d)	nemedicininės apšvitos naudojimo pagrįstumą apskritai ir konkrečiu atveju, kaip nurodyta a ir b punktuose, kompetentinga institucija periodiškai persvarsto.

3.   Jeigu valstybė narė nustato, kad konkreti veikla, kurią vykdant naudojama nemedicininė apšvita, yra pagrįsta, ji užtikrina, kad:

a)	būtų gaunamas leidimas kiekvienai tokiai veiklai vykdyti;

b)	bendradarbiaudama su kitomis atitinkamomis tarnybomis ir profesinėmis įstaigomis kompetentinga institucija nustatytų veiklai taikomus reikalavimus, įskaitant konkrečius įgyvendinimo kriterijus;

c)

kiekvienos rūšies veiklai būtų nustatytos apribotosios dozės. Jos turi būti daug mažesnės už gyventojų apšvitos ribines dozes, įskaitant, jeigu tai praktiškai įmanoma padaryti, medicinos darbuotojų atliekamas procedūras naudojant medicinos įrangą, kaip nurodyta IV priedo A skirsnyje; kitų veiklos rūšių, nurodytų IV priedo B skirsnyje, dozės apribojimai turi atitikti 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

d)	medicinos darbuotojų atliekamos procedūros, naudojant medicininę radiologinę įrangą privalo atitikti atitinkamus VII skyriuje nustatytus reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl įrangos, optimizavimo, atsakomybės pasiskirstymo ir nėščiųjų specialiosios apsaugos;

e)	būtų privaloma gauti visus padarinius žinančio asmens, kurį numatyta veikti apšvita, sutikimas, ir numatomi atvejai, kai teisėtvarkos institucijos gali pagal nacionalinės teisės aktus naudoti apšvitą be asmens sutikimo;

f)	jeigu apšvita taikoma įprastais saugumo tikslais, tikrinamiems asmenims būtų sudaryta galimybė pasirinkti alternatyvų metodą, kurį taikant nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė.

3a.     Valstybės narės atsako už alternatyvių metodų mokslinius tyrimus, plėtrą ir įgyvendinimą. [69 pakeit.]

24 straipsnis

Veiklos, kuriai naudojamos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos, nustatymas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatoma ir skelbiama veikla, kurią vykdant naudojamos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos, sukeliančios darbuotojų ar gyventojų apšvitą, kurios negalima nepaisyti radiacinės saugos atžvilgiu. Tokia veikla nustatoma tyrimais ar kitomis atitinkamomis priemonėmis, visų pirma atsižvelgiant į V priede išvardytas pramonės šakas. [70 pakeit.]

25 straipsnis

Pranešimas

1.   Valstybės narės reikalauja, kad būtų pranešama apie visas veiklos rūšis, įskaitant tas, kurios nustatytos pagal 24 straipsnį, išskyrus pagrįstą veiklą, kurioje naudojama:

a)

medžiagos, kurių sudėtyje yra radioaktyviųjų dalelių, kurių aktyvumas neviršija VI priede nustatytų nereguliuojamosios veiklos lygių, arba didesnių verčių, kurias konkrečioms taikymo sritims yra patvirtinusios kompetentingos institucijos, ir yra tenkinami bendrieji nereguliavimo bei nebekontroliavimo kriterijai, nustatyti VI priede; arba

b)

medžiagos, kurių sudėtyje yra radioaktyviųjų dalelių, kurių aktyvumo koncentracija masės vienetui neviršija VI priedo A lentelėje nustatytų nereguliuojamosios veiklos lygių, arba didesnių verčių, kurias konkrečioms taikymo sritims yra patvirtinusios kompetentingos institucijos, ir yra tenkinami bendrieji nereguliavimo bei nebekontroliavimo kriterijai, nustatyti VI priede; arba

c)

bet koks vaizdui atkurti skirtas elektroninis vamzdis ar kitas elektrinis įrenginys, kurio potencialų skirtumas neviršija 30 kV, arba bet koks kitas įrenginys ar gaminys, kurio tipą yra patvirtinusios valstybės narės kompetentingos institucijos, jeigu: i) normaliomis veikimo sąlygomis dozės galia 0,1 m atstumu nuo įrenginio bet kokio prieinamo paviršiaus neviršija 1 μSv· h–1; ir ii) jeigu jame yra radioaktyviųjų dalelių, kurios yra kapsulėje ar pritvirtintos prie stabilaus laikiklio; ir iii) kompetentingos institucijos yra nustačiusios radioaktyviųjų atliekų dėjimo į radioaktyviųjų atliekų atliekyną sąlygas.

2.   Valstybės narės gali padaryti išimtį ir leisti kitų veiklos rūšių atžvilgiu netaikyti pranešimo reikalavimo, jeigu laikomasi VI priedo 3 punkte nustatytų bendrųjų nereguliavimo kriterijų, arba tais atvejais, jeigu įvertinus saugos optimizavimą nustatoma, kad nereguliavimas yra geriausia pasirinktis.

2a.     Valstybės narės nurodo, kokią informaciją įmonė privalo pateikti, kad kompetentinga institucija galėtų įvertinti gyventojų ir darbuotojų patiriamą apšvitą bei radiacinę riziką įprastomis sąlygomis ir ekstremaliose situacijose. Atsižvelgdama į tai, o prireikus pasitelkdama ir papildomus tyrimus, kompetentinga institucija nustato taikytiną administracinę tvarką bei išteklius, reikalingus teisės aktais nustatytai kontrolei atlikti. [71 pakeit.]

3.   Apie veiklos rūšis, kurioms naudojamos pagal 24 straipsnį nustatytos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos ir kurias vykdant pagaminamos ar perdirbamos liekanos, apie kurias žinoma, kad iš jų grąžinamuoju perdirbimu gaminamos žinomos statybinės medžiagos, privaloma pranešti, jeigu VII priede apibrėžtas pagamintų statybinių medžiagų savitojo aktyvumo rodiklis gali viršyti 1. Įmonė liekanų naudotoją šiuo atveju taip pat informuoja apie liekanų savitąjį aktyvumą.

4.   Valstybių narių nustatytų situacijų atvejais, jeigu kyla susirūpinimas, kad vykdant pagal 24 straipsnį nustatytą veiklą gamtinės kilmės radionuklidų gali patekti į vandenį ir taip gali būti daromas toks poveikis tiekiamo geriamojo vandens kokybei arba kitoms apšvitos trasoms, kad kyla susirūpinimas radiacinės saugos atžvilgiu, kompetentinga institucija gali pareikalauti veiklai taikyti pranešimo reikalavimą nepaisant šio straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų.

5.   Valstybės narės nustato, kokią informaciją turi pateikti įmonė apie veiklą, kuriai taikomi pranešimo reikalavimai, kad kompetentinga institucija galėtų nustatyti tinkamas teisės aktais nustatytos kontrolės priemones.

6.   Suteikdamos išimtis pagal 1 dalies c punktą valstybės narės keičiasi informacija apie patvirtintus įrenginių ar gaminių tipus ir apie jų pagrindinius dokumentus bei jų vertinimą. Priimdamos sprendimus, ar atitinkamų rūšių veiklai suteikti išimtis, kompetentingos institucijos atsižvelgia į šią gautą informaciją ir į taikomus Europos bei tarptautinius standartus.

26 straipsnis

Teisės aktais nustatyta kontrolė

1.   Valstybės narės reikalauja, kad visai veiklai, apie kurią pranešta, būtų taikoma teisės aktais nustatyta kontrolė, proporcinga tos veiklos sukeltos apšvitos dydžiui, apšvitos tikimybei ir taip pat proporcinga poveikiui, kurį gali turėti teisės aktais nustatytos kontrolės taikymas mažinant minėtą apšvitą ar gerinant įrenginių saugą kurią atlieka kompetentingos institucijos . [72 pakeit.]

2.   Veiklai, kuriai taikomi pranešimo reikalavimai, gali būti netaikomas reikalavimas gauti leidimą. [73 pakeit.]

3.   Nedidelių valstybės narės nustatytų medžiagos kiekių atveju valstybės narės gali padaryti išimtį taikydamos VI priedo B lentelės 2 skiltyje nustatytas vertes.

4.   Jei veiklai, apie kurią pranešta, netaikoma išimtis, būtina gauti leidimą ją vykdyti (užregistruoti arba gauti licenciją).

27 straipsnis

Leidimas vykdyti veiklą

1.   Tais atvejais, jeigu veiklai gali būti nustatyta kiekybiškai įvertinama dozės riba , dėl ribotos apšvitos rizikos nebūtina tirti pavienių atvejų ir veikla vykdoma laikantis nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų sąlygų, kompetentingos institucijos teisės aktais nustatytą kontrolę gali apriboti veiklos registracija ir atitinkamo dažnumo tikrinimais. Licencijos turėtų būti reikalaujama kai leidimas taikomas visai įmonės veiklai. [74 pakeit.]

2.   Valstybės narės reikalauja gauti , kad toliau nurodomą veiklą vykdančios įmonės gautų licenciją arba, kai tinka pagal 1 dalį, registruotų šių rūšių veiklai veiklą : [75 pakeit.]

a)	bet kokio branduolinio kuro ciklo objekto eksploatavimas ir jo eksploatavimo nutraukimas bei urano rūdos kasyklos eksploatavimas ir jos uždarymas;

b)	sąmoningas radioaktyviųjų medžiagų dėjimas į gaminamus vartotojams skirtus produktus ar kitus gaminius, įskaitant vaistinius preparatus, ir tokių produktų importas bei eksportas; [76 pakeit.]

c)	didelio aktyvumo uždarojo šaltinio gaminimas, naudojimas ar įsigijimas;

d)	bet kurio radioaktyviųjų atliekų perdirbimo ar saugojimo įrenginio ar radioaktyviųjų atliekų atliekyno eksploatavimas, eksploatavimo nutraukimas ir uždarymas;

e)	veikla, kurią vykdant įprastos eksploatacijos metu ir įprastomis darbo sąlygomis darbuotojai gali gauti didesnę nei 6 mSv metinę efektinę dozę;

f)	veikla, kurią vykdant į aplinką išmetami dideli kiekiai išlakų arba nuotekų.

3.   Valstybės narės reikalauja registruoti šių rūšių veiklą arba gauti licenciją jai vykdyti:

a)	sąmoningas radioaktyviųjų medžiagų skyrimas asmenims ir, kiek veikla susijusi su žmonių radiacine sauga, gyvūnams siekiant nustatyti medicininę ar veterinarinę diagnozę, gydymą ar atlikti mokslinius tyrimus;

b)	jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių ar radioaktyviųjų šaltinių naudojimas pramoninei radiografijai, apdirbant produktus ar atliekant mokslinius tyrimus ir greitintuvų naudojimas, išskyrus elektroninius mikroskopus;

c)	jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių ar radioaktyviųjų šaltinių naudojimas medicininei apšvitai;

d)	jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančios elektros įrangos, dirbančios esant didesniam kaip 30 kV potencialų skirtumui, gaminimas, naudojimas, importas bei eksportas;

e)	veikla, kurią vykdant įprastos eksploatacijos metu ir įprastomis darbo sąlygomis darbuotojai gali gauti didesnę nei 1 mSv metinę efektinę dozę;

f)	pramonės šakoms, kurioms naudojamos pagal 24 straipsnį valstybių narių nustatytos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos, dėl kurių gyventojas gali gauti didesnę kaip 0,3 mSv apšvitos metinę dozę.

4.   Valstybės narės gali reikalauti registruoti ir kitas veiklos rūšis nei išvardytosios 2 ir 3 dalyse, arba gauti licenciją joms vykdyti.

28 straipsnis

Leidimo vykdyti veiklą suteikimo procedūra

1.   Valstybės narės reikalauja, kad siekiant gauti leidimą vykdyti veiklą būtų pateikiama veiklos pobūdžiui ir susijusiai rizikai proporcinga informacija.

2.   Norint gauti licenciją pateikiama bent ši informacija:

a)	su apsauga ir sauga susijusias pareigas ir organizacines priemones;

aa)	priemones, kurių imtasi pagal šią direktyvą; [78 pakeit.]

b)	darbuotojų kompetenciją, įskaitant informavimą radiacinės saugos srityje ir mokymą;

c)	įrenginio ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių konstrukcijos ypatybes;

d)	numatomą profesinę apšvitą ir gyventojų apšvitą įprastomis eksploatavimo sąlygomis;

e)

veiklos ir įrenginio saugos įvertinimą siekiant: i) nustatyti tikėtinus galimosios apšvitos ar avarinės ir nenumatytosios medicininės apšvitos būdus; ii) kiek praktiškai įmanoma įvertinti galimosios apšvitos tikimybę ir dydį; iii) įvertinti įdiegtų apsaugos ir saugos priemonių kokybę ir mastą, įskaitant inžinerines ypatybes ir administracines procedūras; iv) apibrėžti eksploatavimo ribas ir naudojimo sąlygas;

f)	avarinių situacijų procedūras ir kontaktinius duomenis;

g)	techninę priežiūrą, bandymus, tikrinimą ir einamąjį remontą siekiant per visą jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio ir įrenginio naudojimo trukmę užtikrinti nuolatinę jų atitiktį projektiniams reikalavimams, ribiniams parametrams ir eksploatavimo sąlygoms;

h)	radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir dėjimo į atliekyną tvarką pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus;

i)	panaudotųjų uždarųjų šaltinių tvarkymą;

j)	kokybės laidavimą.

3.   Į licenciją įrašomos konkrečios sąlygos, siekiant užtikrinti, kad licencijos elementai būtų teisiškai privalomi, arba nustatomi atitinkami ribiniai eksploatavimo parametrai ar eksploatavimo sąlygos. Į sąlygas taip pat įtraukiamas reikalavimas oficialiai ir pagrindžiant dokumentais įgyvendinti optimizavimo principą.

4.   Jeigu reikia, į licenciją įtraukiamas pagal VIII priede nustatytus reikalavimus išduotas leidimas išmesti į aplinką radionuklidų turinčias skystas arba dujines medžiagas.

5.   Valstybės narės reikalauja, kad įmonė nedelsdama praneštų apie bet kokį reikšminį įvykį, dėl kurio asmuo yra veikiamas ar gali būti veikiamas apšvitos, viršijančios licencijoje nurodytas eksploatavimo sąlygas ar ribinius parametrus, nustatytus atsižvelgiant į profesinę ar gyventojų apšvitą, arba kompetentingos institucijos nustatytą medicininės apšvitos lygį. Viešosios valdžios institucijos turi taikyti atsitiktinės kontrolės priemones.

Medicinos prietaisai, skleidžiantys jonizuojančiąją spinduliuotę, reglamentuojami Tarybos Direktyva 93/42/EEB  (15) . Turi būti visapusiškai taikomos nuostatos dėl informacijos perdavimo, kaip numatyta pirmiau toje direktyvoje, ir turi būti informuojamos kitos kompetentingos valdžios institucijos.

29 straipsnis

Teisės aktais nustatytų kontrolės priemonių nebetaikymas

1.   Bet kurios įteisintos veiklos metu susidariusios radioaktyviosios atliekos dedamos į radioaktyviųjų atliekų atliekyną, naudojamos grąžinamajam perdirbimui ar pakartotinai naudojamos tik gavus leidimą.

2.   Radioaktyviųjų atliekų dėjimui į radioaktyviųjų atliekų atliekyną, grąžinamajam perdirbimui ar pakartotiniam naudojimui skirtoms medžiagoms leidžiama netaikyti šios direktyvos reikalavimų, jeigu jų savitojo aktyvumo vertės:

a)	neviršija VI priedo A lentelės 1 dalyje nustatytų verčių; arba

b)

atitinka specifinius nebekontroliuojamuosius lygius ir reikalavimus, taikomus konkrečioms medžiagoms ar medžiagoms, kurios susidaro vykdant konkrečių rūšių veiklą; šiuos specifinius nebekontroliuojamuosius aktyvumo lygius, kaip ir a punkte nurodytus bendruosius nebekontroliuojamuosius aktyvumo lygius, nustato kompetentinga nacionalinė institucija, laikydamasi VI priedo 3 punkte nurodytų bendrųjų nereguliavimo kriterijų ir atsižvelgdama į Bendrijos parengtas technines gaires;

3.   Medžiagos, kurių sudėtyje yra gamtinės kilmės radionuklidų, nebekontroliuojamos, jei jos atitinka VI priedo A lentelės 2 dalyje nustatytas savitojo aktyvumo vertes. Vis dėlto taikomi šie reikalavimai:

a)	vykdant tų rūšių veiklą, kuriai pagal 27 straipsnio 3 dalies f punktą privaloma gauti licenciją, turi būti laikomasi gamtinės kilmės radionuklidams taikomų nebekontroliuojamosios dozės kriterijų;

b)	vykdant kitų rūšių licencijuojamas veiklas, visų pirma susijusias su branduolinio kuro ciklo dalimi, nekontroliuojamieji aktyvumo lygiai turi atitikti nustatytus dirbtinės kilmės radionuklidams taikomus nebekontroliuojamosios dozės kriterijus;

c)	vykdant įteisintos veiklos rūšis, kurioms pagal 25 straipsnio 3 dalį taikomi pranešimo reikalavimai, laikomasi statybinių medžiagų teikimo rinkai atitinkamų reikalavimų.

4.   Draudžiama sąmoningai skiesti radioaktyviąsias liekanas, išskyrus medžiagų maišymą įprastos eksploatacijos metu, kai į radioaktyvumą atsižvelgti nereikia. Tam tikrais atvejais kompetentinga institucija gali leisti radioaktyviąsias liekanas, kurių sudėtyje yra gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų, maišyti su kitomis medžiagomis siekiant skatinti pakartotinį šių medžiagų naudojimą ar jų tiekimą grąžinamajam perdirbimui ir sumažinti gyventojų apšvitą.

VI SKYRIUS

DARBUOTOJŲ, PRAKTIKANTŲ IR STUDENTŲ SAUGA

30 straipsnis

Atsakomybė

1.   Šiame skyriuje ir 9, 10, 11 bei 12 straipsniuose nustatyti profesinės apšvitos reikalavimai taikomi darbuotojų saugą užtikrinant bet kurioje apšvitos situacijoje, kai už jų apšvitą darbe arba dėl darbo patiriamą apšvitą teisiškai yra atsakinga įmonė ar kitas juridinis asmuo, įskaitant, pvz.:

a)	komandiruotų darbuotojų darbdavį;

b)	už ekstremaliąsias situacijas likviduojančius darbuotojus atsakingą organizaciją;

c)	už užterštos žemės, pastatų ir kitų statinių valymą atsakingą organizaciją;

d)	darbdavį, teisiškai atsakingą už radono sukeltą darbuotojų apšvitą darbe, susiklosčius 53 straipsnio 4 dalyje nurodytai situacijai;

2.   Įmonei tenkanti atsakomybė už profesinę apšvitą apima praktikantus ir studentus, kuriems mokantis jie įpareigojami dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, ir savisamdžius ar savanoriškai arba labdaros organizacijai dirbančius asmenis.

3.   Įmonė atsakinga už apšvitos veikiamų darbuotojų radiacinės saugos priemonių įvertinimą ir įgyvendinimą.

31 straipsnis

Darbuotojų sauga vykdant veiklą

Apšvitos veikiamų darbuotojų sauga vykdant veiklą grindžiama:

a)	išankstiniu įvertinimu siekiant nustatyti apšvitos veikiamiems darbuotojams gresiančios radiacinės rizikos pobūdį ir mastą;

b)	radiacinės saugos optimizavimu visomis darbo sąlygomis;

c)	darbuotojų priskyrimu skirtingoms kategorijoms;

d)	skirtingomis zonoms ir darbo sąlygoms skirtų kontrolės priemonių ir stebėsenos įgyvendinimu, įskaitant, jeigu reikia, individualią stebėseną;

e)	medicinine priežiūra.

32 straipsnis

Konsultacijos su radiacinės saugos specialistu

Valstybės narės reikalauja, kad įmonės konsultuotųsi su radiacinės saugos specialistu atlikdamos apsauginių priemonių ir matavimo įrangos bandymus bei priežiūrą, visų pirma, kad jis:

a)	atliktų išankstinį nuodugnų įrenginių planų vertinimą radiacinės saugos atžvilgiu;

b)	patvirtintų, ar radiacinės saugos atžvilgiu galima naudoti naujus ar modifikuotus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius;

c)	reguliariai tikrintų apsauginių priemonių bei saugos metodų efektyvumą;

d)	reguliariai kalibruotų matuoklius ir reguliariai tikrintų, ar jie tinkami eksploatuojami ir ar tinkamai naudojami.

33 straipsnis

Darbo vietose taikomos priemonės

1.   Siekiant užtikrinti radiacinę saugą, visose darbo vietose imamasi priemonių, jeigu tikėtina, kad jonizuojančioji spinduliuotė sukels apšvitą, kuri bus didesnė nei 1 mSv vertės metinė efektinė dozė ar didesnė nei 15 mSv vertės metinė lygiavertė dozė akies lęšiukui arba odai, arba 50 mSv vertės metinė dozė galūnėms. Šios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant į įrenginių ir šaltinių pobūdį bei keliamos rizikos mastą ir pobūdį.

2.   Vykdant veiklą su gamtinės kilmės radioaktyviosiomis medžiagomis, kurios metu darbuotojų gaunama metinė efektinė apšvitos dozė gali viršyti 6 mSv, taikomi šiame skyriuje nustatyti reikalavimai. Jeigu darbuotojų apšvitos metinė efektinė dozė yra 6 mSv arba mažesnė, kompetentingos institucijos bent jau reikalauja, kad įmonės nuolat stebėtų apšvitą, atsižvelgdamos į saugos gerinimo galimybes arba dozių padidėjimo tikimybę ilgesniu laikotarpiu ar pakeitus procesą, ar darbe taikomas priemones.

3.   Orlaivius eksploatuojančioms įmonėms, jeigu orlaivio įgulos narius veikiančios kosminės spinduliuotės metinė efektinė dozė gali viršyti 6 mSv, taikomi šiame skyriuje nustatyti reikalavimai. Jeigu orlaivio įgulos nario metinė efektinė dozė neviršija 6 mSv, tačiau gali viršyti 1 mSv per metus, kompetentingos institucijos bent jau reikalauja, kad įmonės nuolat stebėtų orlaivių įgulų narių apšvitą, atsižvelgdamos į dozių padidėjimo tikimybę ilgesniu laikotarpiu ar pakeitus darbe taikomas priemones. Įmonės imasi atitinkamų priemonių, visų pirma siekdamos:

a)	įvertinti orlaivių įgulų narių arba atitinkamų darbuotojų apšvitą; [80 pakeit.]

b)	planuoti skrydžių tvarkaraščius taip, kad būtų atsižvelgiama į orlaivių įgulų narių apšvitos duomenis, siekiant sumažinti didelę apšvitą patiriančių įgulos narių dozes;

c)	atitinkamus darbuotojus informuoti apie su jų darbu susijusią sveikatos riziką ir jų individualiąją dozę.

34 straipsnis

Darbo vietų klasifikavimas

1.   Darbo vietos klasifikuojamos į skirtingas zonas, jei reikia, remiantis tikėtinomis metinėmis dozėmis ir galimos apšvitos tikimybe bei mastu.

2.   Turi būti skiriamos kontroliuojamosios ir stebimosios zonos. Kompetentingos institucijos parengia darbo vietų klasifikavimo į kontroliuojamąsias ir stebimąsias zonas gaires.

3.   Įmonė nuolat stebi darbo sąlygas kontroliuojamosiose ir stebimosiose zonose.

35 straipsnis

Kontroliuojamosioms zonoms taikomi reikalavimai

1.   Nustatomi šie kontroliuojamųjų zonų reikalavimai:

a)

kontroliuojamosios zonos ribos turi būti pažymėtos ir prieiga į ją suteikiama tik asmenims, gavusiems tinkamus nurodymus, o patekimas į ją kontroliuojamas taikant įmonės nustatytas rašytines procedūras. Jeigu kyla didelė radioaktyviosios taršos išplitimo rizika, imamasi specialių priemonių, įskaitant susijusias su asmenų įėjimu ir išėjimu bei krovinių įvežimu ir išvežimu, taip pat su taršos stebėjimu kontroliuojamoje zonoje ir gretimoje zonoje.

b)	atsižvelgiant į kontroliuojamoje zonoje kylančios radiacinės rizikos pobūdį ir mastą, pagal 37 straipsnio nuostatas organizuojama darbo aplinkos radiacinė stebėsena;

c)	pastatomi arba pakabinami zonos tipą, šaltinių pobūdį ir jų keliamą riziką nurodantys ženklai;

d)	parengiami darbo nurodymai atsižvelgiant radiologinį pavojų, susijusį su šaltiniais ir darbą su jais.

2.   Įmonė yra atsakinga už šių reikalavimų vykdymą konsultuodamasi su radiacinės saugos specialistu.

36 straipsnis

Stebimosioms zonoms taikomi reikalavimai

1.   Nustatomi šie stebimųjų zonų reikalavimai:

a)	atsižvelgiant į kontroliuojamoje zonoje kylančios radiacinės rizikos pobūdį ir mastą, pagal 37 straipsnį organizuojama darbo aplinkos radiacinė stebėsena;

b)	pastatomi arba pakabinami zonos tipą, šaltinių pobūdį ir jų keliamą riziką nurodantys ženklai;

c)	parengiami darbo nurodymai atsižvelgiant radiologinį pavojų, susijusį su šaltiniais ir darbą su jais.

2.   Įmonė yra atsakinga už šių reikalavimų vykdymą konsultuodamasi su radiacinės saugos specialistu.

37 straipsnis

Radiologinė darbo aplinkos stebėsena

1.   35 straipsnio 1 dalies b punkte ir 36 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta darbo aplinkos radiologinė stebėsena, jei taikytina, apima:

a)	išorinės dozės galios matavimą, nurodant atitinkamos spinduliuotės pobūdį ir savybes;

b)	savitojo aktyvumo ore ir paviršiaus taršos radionuklidais matavimą, nurodant jų pobūdį ir fizinę bei cheminę būseną;

c)	radono tūrinio aktyvumo matavimus darbo vietoje.

2.   Šių matavimų rezultatai registruojami ir, jeigu reikia, naudojami įvertinant individualiąją apšvitą, kaip numatyta 39 straipsnyje.

38 straipsnis

Apšvitos veikiamų darbuotojų skirstymas kategorijomis

1.   Stebėsenos ir priežiūros tikslais skiriamos dvi apšvitos veikiamų darbuotojų grupės:

a)	A kategorija: apšvitos veikiami darbuotojai, kurie gali gauti didesnę nei 6 mSv metinę efektinę dozę ar didesnę nei 15 mSv metinę lygiavertę dozę akies lęšiukui, o odai ir galūnėms – didesnę nei 150 50  mSv dozę; [81 pakeit.]

b)	B kategorija: A kategorijai nepriskirti apšvitos veikiami darbuotojai.

2.   1 dalyje nurodytas apšvitos veikiamų darbuotojų skirstymas į dvi kategorijas taikomas prieš įdarbinant darbuotoją atlikti su apšvita susijusį darbą ir šis skirstymas reguliariai persvarstomas atsižvelgiant į darbo sąlygas ir medicininę priežiūrą.

3.   Ekstremalias situacijas likviduojantiems darbuotojams šio straipsnio 1 dalyje nurodytas apšvitos veikiamų darbuotojų skirstymas į dvi kategorijas, kai taikoma, neturi įtakos 37, 39–43 straipsniuose nustatytų stebėsenos reikalavimų atžvilgiu, kol darbuotojai nepatenka į realią avarinės apšvitos situaciją.

39 straipsnis

Individualioji stebėsena

1.   A kategorijos darbuotojai sistemingai stebimi remiantis dozimetrijos tarnybos atliktais individualiaisiais matavimais. Tais atvejais, kai A kategorijos darbuotojai gali patirti didelę vidinę apšvitą ar didelę akies lęšiuko arba galūnių apšvitą, turi būti sukurta atitinkama stebėsenos sistema. Kompetentinga institucija skiria ypatingą dėmesį tokių darbuotojų nustatymui.

2.   Atliekamos B kategorijos darbuotojų stebėsenos turi pakakti įrodyti, kad šie darbuotojai teisingai priskirti B kategorijai. Valstybės narės gali turėtų reikalauti taikyti individualiąją stebėseną ir, jeigu reikia, kad dozimetrijos tarnyba atliktų B kategorijos darbuotojų individualiuosius matavimus. [82 pakeit.]

3.   Tais atvejais, kai atlikti individualiųjų matavimų nėra galimybės arba tokia metodika yra netinkama, individualioji stebėsena grindžiama įvertinimu, padaromu remiantis atliktais kitų apšvitos veikiamų darbuotojų individualiaisiais matavimais, arba 37 straipsnyje numatytos darbo aplinkos priežiūros rezultatais.

40 straipsnis

Stebėsena atsitiktinės apšvitos atveju

Jeigu nustatoma atsitiktinė apšvita, bendradarbiaudama su dozimetrijos tarnyba įmonė įvertina susijusias dozes ir jų pasiskirstymą žmogaus organizme.

41 straipsnis

Registravimas ir rezultatų pateikimas

1.   Daromas kiekvienam apšvitos veikiamam darbuotojui skirtas įrašas, kuriame nurodomi šio darbuotojo individualiosios stebėsenos rezultatai.

2.   1 dalyje nurodytais tikslais apie apšvitos veikiamus darbuotojus saugoma ši informacija:

a)	įrašas apie išmatuotas ar, pagal aplinkybes, nustatytas apšvitos individualiąsias dozes pagal 39, 40, 51 ir 52 straipsnius;

b)	jeigu buvo patirtos 40 ir 52 straipsniuose nurodytos apšvitos, ataskaitos apie aplinkybes ir taikytus veiksmus;

c)	darbo vietos stebėsenos rezultatai, naudoti įvertinant individualiąsias dozes, jeigu reikia.

3.    1 dalyje minimas įrašas apie dozes pateikiamas individualiosios dozimetrinės kontrolės duomenų sistemai, kurią valstybė narė nustato laikydamasi VIII priedo. 1 dalyje nurodyta informacija saugoma darbuotojams dirbant su apšvita jonizuojančiąja spinduliuote susijusį darbą ir vėliau, kol jie sulaukia ar sulauktų 75 metų amžiaus, tačiau bet kokiu atveju ne trumpiau kaip 30 metų po darbo, susijusio su apšvita, pabaigos. [83 pakeit.]

4.   40, 51 ir 52 straipsniuose nurodyta apšvita registruojama atskirai 1 dalyje minėtame įraše.

5.   Jeigu stebėsenos rezultatai naudojami planuojamos apšvitos situacijų valdymui, imamasi tinkamų priemonių, kad į įrašus nebūtų įtraukta esamajai apšvitos situacijai priskiriama apšvita, t. y. išorinės foninės spinduliuotės ar radono patekimo į pastatus iš grunto pramonės įmonių, perdirbančių gamtinės kilmės radioaktyviąsias medžiagas, atveju.

42 straipsnis

Rezultatų prieiga

1.   Valstybės narės reikalauja, kad 39, 40 ir 52 straipsniuose nurodytos individualiosios stebėsenos rezultatai būtų:

a)	pateikiami kompetentingoms institucijoms, įmonei ir komandiruotus darbuotojus įdarbinančiam darbdaviui;

b)	pateikiami atitinkamam darbuotojui pagal 43 straipsnio 1 dalį;

c)	pateikiami darbuotojų sveikatos tarnyboms siekiant, kad jos aiškintųsi rezultatų įtaką žmogaus sveikatai kaip numatyta 44 straipsnyje;

d)	perduodami į pagal 2 dalį valstybės narės sukurtai individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistemą.

2.   Valstybės narės nustato individualiosios stebėsenos rezultatų perdavimo tvarką.

3.   Individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistema pateikia bent jau VIII priedo A skirsnyje išvardytus duomenis.

4.   Atsitiktinės apšvitos ar avarinės apšvitos atvejais individualiosios stebėsenos rezultatai perduodami nedelsiant.

43 straipsnis

Darbuotojų prieiga prie rezultatų

1.   Valstybės narės reikalauja, kad, darbuotojams paprašius, jiems būtų suteikta galimybė laiku susipažinti su jų individualiosios stebėsenos rezultatais, įskaitant matavimų duomenis, kurie galėjo būti naudojami nustatant šiuos rezultatus, arba su darbuotojų gautų dozių vertinimo, atlikto remiantis darbo vietoje atliktų matavimų duomenimis, rezultatais. [84 pakeit.]

2.   Valstybės narės sudaro sąlygas kompetentingoms institucijoms, darbuotojų sveikatos tarnyboms, radiacinės saugos specialistams ar dozimetrijos tarnyboms visoje Sąjungoje keistis visa reikiama informacija apie anksčiau darbuotojo gautas dozes, kad jos galėtų, prieš įdarbinant darbuotoją ar pagal 44 straipsnį darbuotoją priskiriant jį A kategorijai, atlikti medicininį patikrinimą ir kontroliuoti tolesnę darbuotojo apšvitą.

44 straipsnis

Apšvitos veikiamų darbuotojų medicininė priežiūra

1.   Apšvitos veikiamų darbuotojų medicininė priežiūra grindžiama bendraisiais darbuotojų sveikatos principais.

2.   Už A kategorijos darbuotojų medicininę priežiūrą atsakingos darbuotojų sveikatos tarnybos.

Atliekant tokią medicininę priežiūrą įvertinama stebimųjų darbuotojų sveikatos būklė siekiant nustatyti, ar jie yra tinkami atlikti jiems paskiriamas užduotis. Šiuo tikslu darbuotojų sveikatos tarnyboms suteikiama teisė susipažinti su bet kuria joms reikalinga informacija, įskaitant informaciją apie aplinkos sąlygas darbo patalpose.

3.   Medicininė priežiūra apima:

a)	medicininę apžiūrą prieš įdarbinant darbuotoją ar jį priskiriant A kategorijai siekiant nustatyti jo tinkamumą eiti A kategorijos darbuotojo pareigas, dėl kurių svarstoma jo kandidatūra;

b)

periodinius sveikatos tikrinimus. A kategorijos darbuotojų sveikatos būklė tikrinama bent kartą per metus siekiant nustatyti, ar jie toliau laikytini tinkamais eiti savo pareigas. Šių tikrinimų, kuriuos galima atlikti tiek kartų, kiek darbuotojų sveikatos tarnybos laiko reikalinga atlikti, pobūdis priklauso nuo darbo tipo ir pavienių darbuotojų sveikatos būklės.

3a.     Darbuotojų sveikatos patikrinimas atliekamas darbo metu ir nemokamai. [85 pakeit.]

4.   Darbuotojų sveikatos tarnybos gali nurodyti, kad būtina tęsti medicininę priežiūrą po to, kai darbuotojas baigia dirbti, tiek laiko, kiek jos laiko esant reikalinga, siekiant tinkamai apsaugoti konkretaus asmens sveikatą.

45 straipsnis

Medicininė klasifikacija

Siekiant nustatyti tinkamumą dirbti A kategorijos darbuotoju, taikoma ši medicininė klasifikacija:

a)

tinkamas;

b)	tinkamas atsižvelgiant į tam tikras sąlygas

c)	netinkamas.

46 straipsnis

Draudimas netinkamus darbuotojus įdarbinti ar priskirti A kategorijai

Darbuotoją draudžiama bet kuriuo laikotarpiu įdarbinti į A kategorijos darbuotojo darbo vietą arba priskirti jį A kategorijos darbuotojams, jeigu atliekant medicininę priežiūrą nustatoma, kad jis yra netinkamas toms konkrečioms pareigoms.

47 straipsnis

Medicinos dokumentai

1.   Pradedami pildyti kiekvieno A kategorijos darbuotojo medicinos dokumentai ir nuolat atnaujinami tol, kol darbuotojas yra priskirtas šiai kategorijai. Po to dokumentai saugomi tol, kol asmuo sulaukia ar sulauktų 75 metų amžiaus, tačiau bet kokiu atveju ne trumpiau kaip 30 metų po darbo, susijusio su apšvita jonizuojančiąja spinduliuote, pabaigos.

2.   Į medicinos dokumentus įtraukiama informacija apie darbo pobūdį, medicininių patikrinimų prieš įdarbinant darbuotoją ar priskiriant A kategorijai rezultatai, periodiniai sveikatos tikrinimai ir įrašai apie dozes pagal 41 straipsnį.

48 straipsnis

Specialioji medicininė priežiūra

1.   Be apšvitos veikiamiems darbuotojams skirtos medicininės priežiūros pagal 44 straipsnį, numatomi visi papildomi veiksmai, kuriuos darbuotojų sveikatos tarnybos laiko būtinais siekiant užtikrinti apšvitos veikiamų asmenų sveikatos apsaugą, pvz., tolesni tyrimai, deaktyvavimo priemonės ar neatidėliotinas gydymas.

2.   Speciali medicininė priežiūra atliekama kiekvienu atveju, jeigu viršijama 50 mSv metinė efektinė dozė arba bet kuri kita 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta dozė.

3.   Dėl tolesnių apšvitos sąlygų turi būti gaunamas darbuotojų sveikatos tarnybų sutikimas.

49 straipsnis

Apeliacijos

1.    Valstybės narės parengia apeliacijos teikimo procedūrą dėl faktų, nustatytų pagal 45, 46 ir 48 straipsnius ir pagal tuos straipsnius priimtų sprendimų.

2.     Su darbuotojais ir (arba) jų atstovais konsultuojamasi ir jie dalyvauja svarstant šioje direktyvoje nagrinėjamus klausimus pagal Tarybos direktyvos 89/391/EEB  (16) 11 straipsnį. [86 pakeit.]

50 straipsnis

Komandiruotų darbuotojų apsauga

1.   Valstybės narės užtikrina, kad taikant individualiosios radiologinės stebėsenos sistemą komandiruotiems darbuotojams būtų suteikiama lygiavertė apsauga ir medicininė priežiūra , palyginti su įmonės nuolatiniam darbui įdarbintais darbuotojais. [87 pakeit.]

2.   Įmonė tiesiogiai arba sudarydama sutartis su komandiruotų darbuotojų darbdaviu yra atsakinga už radiacinę saugą, susijusią su komandiruotų darbuotojų atliekamu darbu.

3.   Visų pirma įmonė:

a)	tikrina, ar atitinkamas komandiruotas darbuotojas medicininiu atžvilgiu patvirtintas esąs tinkamas atlikti jam numatytas skirti užduotis;

b)	užtikrina, kad, be 16 straipsnyje nurodyto pagrindinio radiacinės saugos mokymo, komandiruotas darbuotojas būtų išklausęs specialų mokymo kursą apie kontroliuojamosios zonos ir veiklos ypatybes;

c)	užtikrina, kad komandiruotam darbuotojui būtų išduotos būtinos asmens apsaugos priemonės;

d)	užtikrina, kad komandiruotam darbuotojui būtų atliekama individualiosios apšvitos stebėsena atsižvelgiant į jo vykdomą veiklą ir reikiama su jo veikla susijusi dozimetrinė stebėsena;

e)	užtikrina atitiktį III skyriuje apibrėžtai apsaugos sistemai;

f)	užtikrina arba imasi visų reikiamų veiksmų siekdama užtikrinti, kad po kiekvienos veiklos būtų registruojami visų komandiruotų darbuotojų individualiosios apšvitos stebėsenos radiologiniai duomenys, nurodyti VIII priedo B skirsnio 2 punkte.

4.   Komandiruojamų darbuotojų darbdaviai tiesiogiai ar sudarydami sutartis su įmone užtikrina, kad jų darbuotojų radiacinė sauga atitiktų atitinkamas šios direktyvos nuostatas, visų pirma:

a)	užtikrindami atitiktį III skyriuje apibrėžtai apsaugos sistemai;

b)	suteikdami informaciją ir organizuodami radiacinės saugos mokymus, nurodytus 16 straipsnyje;

c)	garantuodami, kad darbuotojų apšvita bus vertinama ir jiems bus teikiama medicininė priežiūra laikantis 37, 39–48 straipsniuose nustatytų sąlygų;

d)	užtikrindami, kad kiekvieno jų darbuotojo individualiosios apšvitos stebėsenos radiologiniai duomenys, apibrėžti VIII priedo B skirsnio 1 punkte, būtų saugomi individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistemoje, kaip nurodyta 42 straipsnio 1 dalies d punkte.

5.   Visi komandiruoti darbuotojai įpareigojami kiek praktiškai įmanoma patys prisidėti prie jiems numatytos saugos užtikrinimo taikant 1 dalyje nurodytą radiologinės stebėsenos sistemą.

51 straipsnis

Išimtiniais atvejais leidžiama apšvita

1.   Išskirtiniais atvejais, kurie kiekvienas įvertinami atskirai, išskyrus ekstremalias situacijas, kompetentingos institucijos gali, jei reikia konkrečios veiklos atveju, konkretiems savanoriams darbuotojams nustatyti aukštesnes profesinės apšvitos dozės ribas negu nustatytosios 10 straipsnyje, su sąlyga, kad tokia apšvita trunka tam tikrą laiką, tam tikrose darbo zonose ir neviršija kompetentingų institucijų pavieniam atvejui nustatytų apšvitos lygių. Atsižvelgiama į šias sąlygas:

a)	tokia apšvita leidžiama veikti tik 38 straipsnyje apibrėžtus A kategorijos darbuotojus;

b)	tokios apšvitos turi nepatirti praktikantai, studentai, nėščiosios ir, jeigu kyla radionuklidų patekimo į kūną rizika, krūtimi maitinančios moterys;

c)	įmonė iš anksto kruopščiai pagrindžia tokios apšvitos būtinybę ir ją išsamiai aptaria su savanoriais darbuotojais, jų atstovais, darbuotojų sveikatos tarnybomis ir radiacinės saugos specialistu;

d)	atitinkamiems darbuotojams iš anksto pateikiama informacija apie kylančią riziką ir vykdant veiklą taikytinas atsargumo priemones;

e)	visos šių apšvitų dozės atskirai registruojamos 47 straipsnyje nurodytuose medicinos dokumentuose ir 41 straipsnyje nurodytame konkretaus darbuotojo įraše;

2.   Dozės ribų viršijimas leidus apšvitą išimtiniais atvejais nebūtinai yra pagrįsta priežastis neleisti darbuotojams dirbti jų įprastų darbų ar darbuotojus perkelti negavus jų sutikimo.

3.   Erdvėlaivio įgulos narių apšvita, viršijanti dozės ribas, laikoma specialiu leidimu leista apšvita.

52 straipsnis

Profesinė avarinė apšvita

1.   Ekstremalių situacijų likvidavimo organizacijos užtikrina, kad nė vienas ekstremalias situacijas likviduojantis darbuotojas nesiimtų veiksmų, dėl kurių galėtų patirti 50 mSv dozę viršijančią apšvitą, išskyrus nacionaliniame avariniame plane nustatytus konkrečius atvejus. Tokiais atvejais apibrėžiami atitinkami 50 mSv viršijantys atskaitos lygiai. Susiklosčius nepaprastosioms situacijoms, kai siekiama gelbėti gyvybes, užkirsti kelią spinduliuotės sukeliamiems sunkiems sveikatos sutrikimams ar apsisaugoti nuo sąlygų, kurių padariniai būtų katastrofiški, susidarymo, leidžiama nustatyti 100 mSv viršijantį atskaitos lygį.

2.   Ekstremalias situacijas likviduojančios organizacijos užtikrina, kad ekstremalias situacijas likviduojantys darbuotojai, kurie galėtų imtis veiksmų, dėl kurių galėtų būti viršijama 50 mSv dozė, sutiktų dirbti savo noru ir būtų aiškiai bei išsamiai iš anksto informuojami apie susijusią sveikatos riziką ir turimas apsaugos priemones.

3.   Avarinės apšvitos atveju valstybės narės reikalauja, kad būtų atliekama ekstremalias situacijas likviduojančių darbuotojų radiologinė stebėsena ir medicininė priežiūra. Individualioji stebėsena ar individualiųjų dozių įvertinimas atliekamas atsižvelgiant į aplinkybes.

53 straipsnis

Radonas darbo vietose

1.   103 straipsnyje nurodytame veiksmų plane valstybės narės nustato radono savitojo aktyvumo patalpose nacionalinius atskaitos lygius. Šie atskaitos lygiai darbo vietose neturi viršyti metinio 1 000 Bq m-3 vidurkio.

2.   Pagal nacionalinį veiksmų planą valstybės narės užtikrina, kad radono savitojo aktyvumo matavimai būtų atliekami radono keliamo pavojaus zonoje esančiame pirmame aukšte ar rūsyje įrengtose darbo vietose ir konkrečių tipų darbo vietose, kaip nurodyta veiksmų plane.

3.   Valstybės narės reikalauja, kad įmonės, kurių sukurtose darbo vietose viršijamas nacionalinis atskaitos lygis, imtųsi atitinkamų veiksmų siekdamos sumažinti radono tūrinį aktyvumą ar jo sukeltą apšvitą laikantis III skyriuje nustatyto optimizavimo principo.

4.   Jeigu darbo vietose ar konkrečiose pastato patalpose atskaitos lygis vis tiek yra viršijamas, nors buvo imtasi veiksmų pagal 3 dalį, valstybės narės šią situaciją laiko planuojamąja apšvitos situacija ir taiko 30 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytus atitinkamus profesinės apšvitos reikalavimus.

VII SKYRIUS

PACIENTŲ IR KITŲ MEDICININĖS APŠVITOS VEIKIAMŲ ASMENŲ SAUGA

54 straipsnis

Pagrįstumas

1.   Medicininės apšvitos grynoji nauda turi būti pakankama, pasvėrus jos bendrą galimą diagnostinę ar terapinę naudą, įskaitant tiesioginę naudą asmens sveikatai ar jo gerovei ir naudą visuomenei, lyginant su individualiąja žala, kurią gali sukelti apšvita, atsižvelgiant į veiksmingumą, naudą ir riziką naudojant alternatyvius turimus metodus, kuriais siekiama tų pačių tikslų, tačiau nesusijusių su jonizuojančiosios spinduliuotės sukelta apšvita arba dėl kurių sukeliama mažesnė apšvita.

Taip pat turi būti atsižvelgiama į apšvitos veikiamų radiologinę įrangą naudojančių medicinos darbuotojų ir kitų asmenų patiriamą individualiąją žalą.

Visų pirma taikomi šie reikalavimai:

a)	su medicinine apšvita susijusi visų rūšių nauja veikla pagrindžiama iš anksto prieš pradedant ją visuotinai taikyti;

b)	su medicinine apšvita susijusi jau taikomų rūšių veikla persvarstoma kiekvieną kartą, kai gaunama naujų svarbių įrodymų apie jos veiksmingumą ar sukeliamus padarinius;

c)	visos individualiosios medicininės apšvitos pagrindžiamos iš anksto atsižvelgiant į konkrečius apšvitos tikslus ir apšvitos veikiamo asmens duomenis.

Jeigu su medicinine apšvita susijusios veiklos rūšis apskritai nėra pagrįsta, šios rūšies konkrečią individualiąją apšvitą galima pagrįsti esant ypatingoms aplinkybėms, įvertinant kiekvieną konkretų atvejį ir pagrindžiant dokumentais.

Paskyrėjas ir medicinos praktikas siekia gauti, jeigu įmanoma, su planuojama apšvita susijusią ankstesnę diagnostinę informaciją ar medicinos dokumentus ir atsižvelgęs į šiuos duomenis siekia išvengti nebūtinos apšvitos naudojimo.

1a.     Darbuotojai turi būti reguliariai mokomi ir turi būti kontroliuojama, ar jie laikosi taikytinų taisyklių. [88 pakeit.]

2.   Medicininės apšvitos naudojimą biomedicinos ir medicinos moksliniams tyrimams ištiria etikos komitetas, įsteigtas laikantis nacionalinės tvarkos, ir (arba) kompetentingos institucijos.

3.   Vykdant sveikatos patikrinimo programą taikomas medicinines radiologines procedūras konkrečiai pagrindžia sveikatos apsaugos įgaliotoji institucija kartu su atitinkamomis profesinėmis organizacijomis.

4.   Turi būti įrodoma, kad slaugytojų ir globėjų patiriamos apšvitos grynoji nauda yra pakankama atsižvelgiant į tiesioginę naudą paciento sveikatai, globėjo ir (arba) slaugytojo naudą bei tikėtiną apšvitos padaromą žalą.

5.   Bet kuri medicininė radiologinė procedūra, taikoma besimptomiui asmeniui siekiant kuo anksčiau aptikti ligą, turi būti sudedamoji sveikatos patikrinimo programos dalis arba šią procedūrą minėtam asmeniui konkrečiais dokumentais turi pagrįsti medicinos praktikas, tardamasis su paskyrėju ir atsižvelgdamas į atitinkamų profesinių įstaigų ir kompetentingų institucijų gaires. Ypatingas dėmesys skiriamas pacientų informavimui pagal 56 straipsnio 3 dalies nuostatas.

6.   Draudžiama taikyti apšvitą, jeigu jos negalima pagrįsti pagal 1–5 dalių nuostatas.

55 straipsnis

Optimizavimas

1.   Spindulinės diagnostikos ir intervencinės radiologijos tikslais taikant medicininę apšvitą visos patiriamos apšvitos dozės sumažinamos tiek, kiek praktiškai įmanoma siekiant gauti būtiną vaizduojamąją informaciją, atsižvelgiant į ekonominius ir visuomeninius veiksnius.

Asmenims taikant medicininę apšvitą spindulinės terapijos tikslais, taikinio apšvitos dozė turi būti suplanuojama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad šalia taikinio esančių organų ir audinių apšvitos dozės turėtų būti kiek praktiškai įmanoma mažesnės ir atitiktų numatytą apšvitos naudojimo spindulinei terapijai tikslą.

2.   Valstybės narės užtikrina spindulinės diagnostikos tyrimams ir, jeigu reikia, intervencinės radiologijos procedūroms skirtų diagnostinių atskaitos lygių nustatymą, reguliarią jų peržiūrą ir naudojimą bei šioms reikmėms numatytų gairių prieinamumą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad visuose biomedicinos ir medicinos mokslinių tyrimų projektuose:

a)	atitinkami asmenys dalyvautų savanoriškai;

b)	šie asmenys šiems asmenims būtų informuojami suteikta išsami informacija apie apšvitos keliamą riziką; [89 pakeit.]

c)	jei nesitikima, kad asmuo iš apšvitos gaus tiesioginės medicininės naudos, taikomos apribotosios dozės;

d)	pacientų, savanoriškai sutikusių dalyvauti vykdant eksperimentinę diagnostikos ar terapinę veiklą ir iš šios veiklos tikėtinai patirsiančių diagnostinę ar terapinę naudą asmenų atitinkamus dozės lygius kiekvienu atveju įvertina medicinos praktikas ir (arba) paskyrėjas.

4.   Optimizavimas aprėpia įrangos pasirinkimą, nuoseklų atitinkamos diagnostinės informacijos ar terapinių rezultatų rengimą, praktinius medicininės apšvitos procedūrų aspektus, kokybės užtikrinimą , įskaitant tinkamą personalo mokymą, ir paciento bei darbuotojų dozių ar administruojamos veiklos nagrinėjimą ir vertinimą atsižvelgiant į ekonominius ir visuomeninius veiksnius. [90 pakeit.]

5.   Valstybės narės užtikrina, kad:

a)	būtų nustatytos globėjų ir slaugytojų apribotosios apšvitos dozės;

b)	būtų parengtos atitinkamos gairės dėl globėjų ir slaugytojų patiriamos apšvitos , taip pat dėl tinkamo įrangos naudojimo . [91 pakeit.]

6.   Valstybės narės užtikrina, kad pacientui, kuris gydomas radionuklidais ar kurio diagnozei nustatyti naudojami radionuklidai, arba jo teisėtam globėjui, atitinkamai paskyrėjas arba įmonė pateiktų rašytinius nurodymus, siekiant su pacientu bendraujančių asmenų dozes apriboti tiek, kiek pagrįstai įmanoma, ir pateiktų informaciją apie jonizuojančiosios spinduliuotės keliamą riziką.

Nurodymai įteikiami išleidžiant iš ligoninės, klinikos arba panašios institucijos.

56 straipsnis

Atsakomybė

1.   Paskyrėjas ir medicinos praktikas į dalyvauja pagrįstumo užtikrinimo procese pagal valstybių narių nustatytas nuostatas.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad bet kuri medicininė apšvita būtų taikoma medicinos praktikui prisiimant klinikinę atsakomybę.

3.   medicinos praktikas užtikrina, kad pacientui ar teisėtam globėjui būtų pateikta atitinkama glausta ir lengvai suprantama informacija apie naudą ir riziką, susijusią su medicininės apšvitos sukuriama jonizuojančiosios spinduliuotės doze, siekdamas gauti asmens sutikimą. Panaši informacija ir atitinkamos gairės pagal 55 straipsnio 5 dalies b punktą pateikiamos globėjams ir slaugytojams. [92 pakeit.]

4.   Įmonė ar medicinos praktikas, jeigu reikia, praktinius medicininės apšvitos procedūrų aspektus gali perleisti vienam ar daugiau asmenų, kuriems suteikta teisė šiuo atžvilgiu imtis veiksmų pripažintoje specializacijos srityje.

57 straipsnis

Procedūros

1.   Parengiami kiekvienos įrangos visų tipų standartinių medicininių radiologinių procedūrų rašytiniai protokolai.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad paskyrėjams būtų prieinamos rekomenduojamosios medicininio vizualizavimo gairės, kuriose atsižvelgiama į jonizuojančiosios spinduliuotės dozes.

3.   Medicininėje radiologinėje veikloje atitinkamai dalyvauja medicinos fizikas ir jo dalyvavimo lygis yra proporcingas šios veiklos keliamai radiacinei rizikai. Visų pirma:

a)	vykdant spindulinės terapijos veiklą, išskyrus standartinę terapijos tikslais naudojamą branduolinę mediciną, turi visą laiką dalyvauti medicinos fizikas;

b)	branduolinės medicinos standartinėse terapinėse ir diagnostinėse procedūrose taip pat ir intervencinėse radiologijos procedūrose turi dalyvauti medicinos fizikas;

c)	taikant kitas paprastesnes spindulinės diagnostikos procedūras, medicinos fizikas dalyvauja, jeigu reikia, ir teikia konsultacijas bei rekomendacijas su medicinine apšvita susijusios radiacinės saugos klausimais.

4.   Klinikiniai auditai atliekami laikantis nacionalinės tvarkos.

5.   Jeigu nuolatos viršijami diagnostiniai atskaitos lygiai, valstybės narės užtikrina, kad jie būtų persvarstomi vietos mastu ir, jeigu reikia, būtų taikomos taisomosios priemonės.

58 straipsnis

Mokymas

Valstybės narės užtikrina, kad medicinos praktikas, medicinos fizikas ir 56 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys laikytųsi 15, 19 ir 81 straipsniuose nurodytų mokymo ir pripažinimo reikalavimų.

59 straipsnis

Įranga

1.   Valstybės narės imasi jų nuomone privalomų veiksmų siekdamos išvengti nereikalingo medicininės radiologinės įrangos platinimo.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad:

a)	visa naudojama medicininė radiologinė įranga būtų griežtai prižiūrima radiacinės saugos atžvilgiu ir šalinama laikantis atitinkamų galiojančių teisės aktų ; [93 pakeit.]

b)	kompetentingos institucijos turėtų naujausią kiekvieno radiologinio objekto radiologinės medicinos įrangos sąrašą;

c)	įmonė įgyvendintų reikiamas kokybės laidavimo programas ir atliktų dozės arba taikyto aktyvumo įvertinimus; ir

d)

priėmimo bandymai, kuriuose dalyvauja medicinos fizikas, būtų atliekamas prieš pirmąjį įrangos naudojimą klinikiniais tikslais, o periodiniai bandymai reguliariai ir po visų didesnių techninės priežiūros procedūrų. Atlikdamos tokius bandymus, valstybės narės laikosi Komisijos gairių (ypač Radiacinės saugos Nr. 162: Diagnostinės radiologijos, branduolinės medicinos ir radioterapijos reikmėms naudojamos medicininės radiologinės įrangos tinkamumo kriterijai.) ir Europos bei tarptautinių standartų, kurie šiuo metu taikomi medicininei radiologinei įrangai (Tarptautinės elektrotechnikos komisijos standartai dėl elektrinės medicinos įrangos IECTC62, TATENA standartų, TRSK gairių); [94 pakeit.]

3.   Kompetentingos institucijos imasi veiksmų užtikrinti, kad įmonė taikytų būtinas priemones sutvarkyti medicininės radiologinės įrangos netinkamai veikiančias ar sutrikusias funkcijas. Jos taip pat parengia konkrečius įrangos priimtinumo kriterijus siekdamos nustatyti, kada jau būtina imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų, įskaitant, jeigu reikia, įrangos eksploatavimo nutraukimą.

4.   Fluoroskopinę įrangą draudžiama naudoti be dozės galios kontrolės prietaiso ar be vaizdo ryškumo reguliavimo prietaiso arba be lygiaverčio įtaiso.

5.   Intervencinės radiologijos ir kompiuterinės tomografijos reikmėms naudojama bet kuri įranga privalo turėti prietaisą ar funkciją, kuris medicinos praktiką informuoja apie atliekant medicininę radiologinę procedūrą įrangos skleidžiamos spinduliuotės kiekį. Pradėtoje naudoti po šios direktyvos įsigaliojimo bet kurioje kitoje medicininės spindulinės diagnostikos įrangoje turi būti minėtas prietaisas ar funkcija arba lygiavertės skleidžiamos spinduliuotės kiekio nustatymo priemonės. Spinduliuotės dozė turi būti tyrimo ataskaitos apie procedūrą dalis.

60 straipsnis

Speciali veikla

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų naudojama tinkama medicininė radiologinė įranga, praktiniai metodai ir pagalbinė įranga, kai medicinine apšvita

a)	veikiami vaikai;

b)	naudojama įgyvendinant sveikatos patikrinimo programą;

c)	pacientai veikiami didelėmis dozėmis, pvz., intervencinės radiologijos, kompiuterinės tomografijos arba spindulinės terapijos atveju. Specialus dėmesys skiriamas šios veiklos kokybės laidavimo programoms ir dozei arba taikytam aktyvumui įvertinti kaip nurodyta 59 straipsnio 2 dalies c punkte.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad medicinos praktikai ir 56 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, taikantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytą apšvitą, būtų tinkamai išmokyti vykdyti šią medicininės radiologijos veiklą, kaip nurodyta 19 straipsnyje.

61 straipsnis

Speciali nėščiųjų ir krūtimi maitinančių moterų sauga

1.   Jeigu moteris yra vaisingo amžiaus, medicinos praktikas ir paskyrėjas pasiteirauja, kaip yra nurodžiusios valstybės narės, ar ji nėra nėščia arba nemaitina krūtimi, jeigu reikia.

Jeigu nėštumo tikimybės negalima atmesti, atsižvelgiant į medicininės apšvitos tipą, visų pirma tuo atveju, jeigu turi būti veikiamos pilvo ir dubens sritys, specialus dėmesys skiriamas medicininės apšvitos pagrindimui, ypač jos skubumui, ir optimizavimui atsižvelgiant į numatomą besilaukiančios motinos ir negimusio kūdikio apšvitą.

2.   Jeigu krūtimi maitinančioms moterims taikomos branduolinės medicinos procedūros, atsižvelgiant į medicininio tyrimo ar gydymo tipą, specialus dėmesys skiriamas medicininės apšvitos pagrįstumui, ypač jos skubumui, ir optimizavimui atsižvelgiant į numatomą motinos ir kūdikio apšvitą.

3.   Nepažeisdamos 1 ir 2 dalies nuostatų, valstybės narės imasi priemonių kuo geriau informuoti moteris, kurioms taikomos šio straipsnio nuostatos, pvz., atitinkamose vietose pakabina viešus skelbimus.

62 straipsnis

Atsitiktinė ir nenumatytoji apšvita

Valstybės narės užtikrina, kad:

a)	taikant medicinines radiologines procedūras, būtų imamasi visų pagrįstų veiksmų siekiant sumažinti bet kokios pacientų atsitiktinės ar nenumatytosios apšvitos tikimybę ir mastą, atsižvelgiant į ekonominius ir visuomeninius veiksnius;

b)	spindulinės terapijos veiklos kokybės laidavimo programa apimtų atsitiktinės ir nenumatytosios apšvitos rizikos tyrimą;

c)	visais medicininės apšvitos atvejais įmonė įdiegtų su atsitiktine ar nenumatytąja apšvita susijusių ar galinčių būti susijusiais įvykių registracijos ir analizės sistemą;

d)

įmonė kompetentingai institucijai kiek galima greičiau praneštų apie svarbius įvykius, kaip apibrėžta institucijų, įskaitant tyrimo rezultatus ir taisomuosius veiksmus siekiant išvengti tokių įvykių. Kompetentingos institucijos šią Medicinos prietaisų klausimu įmonė arba naudotojas visą atitinkamą informaciją nedelsiant perduoda priežiūrą po pateikimo rinkai atliekančioms kompetentingoms institucijoms, įsteigtoms Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų. Prireikus šios institucijos informuoja kitas kompetentingas institucijas ; [95 pakeit.]

e)	būtų numatytos priemonės siekiant medicinos praktikui, paskyrėjui ir pacientui pranešti apie atsitiktinę ar nenumatytąją apšvitą.

63 straipsnis

Gyventojų gaunamos apšvitos dozių įvertinimas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytas medicininės apšvitos sukeltų individualiųjų apšvitos dozių pasiskirstymas ir atsižvelgta į apšvitos veikiamų gyventojų amžiaus ir lyties pasiskirstymą.

VIII SKYRIUS

GYVENTOJŲ SAUGA

1 skirsnis

gyventojų sauga įprastomis aplinkybėmis

64 straipsnis

Gyventojų saugos principai

Remdamosi III skyriuje dėl radiacinės saugos sistemos nustatytais principais ir taikydamos šiame skyriuje išdėstytus reikalavimus valstybės narės sukuria sąlygas, būtinas užtikrinti geriausią įmanomą gyventojų saugą atsižvelgiant į esamas aplinkybes.

65 straipsnis

Gyventojų sauga vykdant veiklą

1.   Įprastomis aplinkybėmis gyventojų sauga vykdant licencijuojamą veiklą aprėpia visas priemones ir tyrimus, kuriais nustatomi ir pašalinami veiksniai, galintys bet kokios veiklos, susijusios su jonizuojančiąja spinduliuote, metu sukelti gyventojų apšvitos riziką, kurios negalima nepaisyti radiacinės saugos atžvilgiu. Ši sauga apima šias užduotis:

a)	apšvitos riziką keliančių įrenginių planų ir siūlomos šių įrenginių statybos vietos tam tikroje teritorijoje išnagrinėjimą bei patvirtinimą radiacinės saugos atžvilgiu;

b)

naujų apšvitos riziką galinčių kelti įrenginių tinkamumo eksploatuoti patvirtinimą, jei užtikrinama tinkama apsauga nuo bet kokios apšvitos ar radioaktyviosios taršos, galinčios pasklisti už įrenginio ribų, atitinkamai atsižvelgiant į demografines, meteorologines, geologines, hidrologines ir ekologines sąlygas;

c)	radionuklidų išmetimo į aplinką išleidimo planų tyrimą ir tvirtinimą.

Šios užduotys atliekamos laikantis taisyklių, kurias kompetentingos institucijos nustato atsižvelgdamos į numatomą apšvitos riziką.

2.   Kompetentinga institucija nustato ir paskelbia leistinąsias radioaktyviųjų nuotekų išleidimo ribas. Išduodama šiuos išmetimo į aplinką leidimus ji: [96 pakeit.]

a)	atsižvelgia į  dozes, kurias gyventojai gauna dėl esamos antropogeninės padėties ir kitos numatytos veiklos, bei į gyventojų apšvitos optimizavimo rezultatus; [97 pakeit.]

b)	atsižvelgia į panašių objektų eksploatavimo gerąją patirtį;

c)	nustato objekto eksploatavimo lankstumo ribas.

66 straipsnis

Gyventojų dozių įvertinimas

1.   Atsižvelgdamos apšvitos riziką, valstybės narės nustato gyventojų dozių, kurias jie gauna planuojamose apšvitos situacijose, įvertinimo sistemą.

2.   Kompetentingos institucijos nustato, kokių veiklos rūšių sukeliamos apšvitos dozės gyventojams turi būti įvertinamos realistiškai. Kitų veiklos rūšių atžvilgiais valstybės narės gali reikalauti atlikti tik atrankinį vertinimą remiantis bendraisiais duomenimis.

3.   Siekdama realistiškai įvertinti gyventojų dozes kompetentinga institucija:

a)	užtikrina, kad 65 straipsnyje nurodytoms veiklos rūšims taikomi apytikriai dozės įverčiai kiek įmanoma tiksliau atitiktų tikrąją reprezentatyviųjų asmenų dozę;

b)	sprendžia dėl įvertinimų atlikimo dažnumo ir imasi visų būtinų veiksmų siekdamos nustatyti reprezentatyvųjį asmenį atsižvelgdamos į tikrąsias radioaktyviųjų medžiagų perdavimo trasas;

c)

atsižvelgdama į visų rūšių jonizuojančiosios spinduliuotės keliamą riziką užtikrina, kad gyventojų dozių apytikriai įverčiai aprėptų: i) išorinės spinduliuotės sukeltos dozės įvertinimą, įskaitant, jeigu reikia, atitinkamos jonizuojančiosios spinduliuotės rūšį; ii) radionuklidų patekimo į organizmą įvertinimą, nurodant radionuklidų pobūdį ir, jeigu reikia, jų fizinę ir cheminę būklę bei nustatant šių radionuklidų savitąjį ir tūrinį aktyvumą; iii) reprezentatyviojo asmens tikėtinai gausimas dozes ir jo ypatybių nurodymą;

d)	reikalauja laikyti ir visoms suinteresuotosioms šalims pateikti su išorinės apšvitos matavimu, į organizmą patekusių radionuklidų įverčiais ir radioaktyviąja tarša bei reprezentatyviojo asmens gautų dozių įvertinimu susijusius įrašus.

67 straipsnis

Radionuklidų išmetimo į aplinką stebėsena

1.   Valstybės narės reikalauja, kad už veiklą, kuriai vykdyti išduotas radionuklidų išmetimo į aplinką leidimas, atsakinga įmonė tinkamai stebėtų į aplinką išmetamas radioaktyviąsias nuotekas ar ore sklindančias radioaktyviąsias išlakas ir šios stebėsenos rezultatus pateiktų kompetentingai institucijai.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad už branduolinį energetinį reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro perdirbimo gamyklą atsakinga įmonė, atsižvelgdama į standartinę stebėsenos ir ataskaitų Europos Komisijai teikimo informaciją, kaip nustatyta Komisijos rekomendacijoje 2004/2/Euratomas (17), stebėtų išmetalus įprastomis veikimo sąlygomis.

68 straipsnis

Įmonių užduotys

1.   Valstybės narės reikalauja, kad įmonės atliktų šias užduotis:

a)	užtikrintų ir išlaikytų tinkamą saugos aukščiausią visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį; [98 pakeit.]

b)	tikrintų techninių prietaisų veiksmingumą ir atliekamą jų techninę priežiūrą;

c)	siekdama užtikrinti radiacinės saugos priežiūrą, diegtų matavimo įrangą bei procedūras, atitinkamai, gyventojų apšvitos bei aplinkos radioaktyviosios taršos įvertinimui;

d)	reguliariai kalibruotų matuoklius ir reguliariai tikrintų, ar jie tinkami eksploatuojami ir ar tinkamai naudojami.

2.   Atliekant 1 dalyje nurodytas užduotis dalyvauja radiacinės saugos specialistai ir, jeigu reikia, už radiacinę saugą atsakingi asmenys.

69 straipsnis

Aplinkos stebėsenos programa

Valstybės narės užtikrina, kad siekiant įvertinti gyventojų apšvitą būtų taikoma tinkama aplinkos stebėsenos programa.

2 skirsnis

avarinės apšvitos situacijos

70 straipsnis

Ekstremalių situacijų likvidavimas

1.   Valstybės narės reikalauja, kad už licencijuotą veiklą atsakinga įmonė kompetentingoms institucijoms nedelsdama praneštų apie visas jos objekte susiklosčiusias ar su jos vykdoma veikla susijusias ekstremalias situacijas bei imtųsi visų reikiamų priemonių padariniams sušvelninti. [99 pakeit.]

2.   Valstybės narės užtikrina, kad ekstremaliai situacijai susiklosčius įmonės teritorijoje, ji atliktų pradinį laikiną ekstremalios situacijos aplinkybių bei padarinių įvertinimą ir suteiktų apsaugos priemones.

2a.     Valstybės narės turėtų nedelsdamos pranešti viena kitai apie jų teritorijoje susiklosčiusią ekstremaliąją radiacinę situaciją. [100 pakeit.]

3.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų aprūpinama saugos priemonėmis, susijusiomis su:

a)	jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, siekiant sumažinti ar sustabdyti tiesioginę spinduliuotę ir radionuklidų išmetimą arba išvengti apšvitos ar taršos, kurią skleidžia paliktieji šaltiniai;

b)	aplinka, siekiant sumažinti radioaktyviųjų medžiagų pernašą asmenims;

c)	asmenimis, siekiant sumažinti apšvitą ir kuo skubiau juos visapusiškai informuoti apie susiklosčiusios ekstremalios situacijos keliamą pavojų ir galimą jos šalutinį poveikį . [101 pakeit.]

4.   Jeigu ekstremali situacija susiklosto jos teritorijoje ar už jos ribų, valstybė narė arba ekstremalią situaciją likviduojanti institucija reikalauja:

a)

kad būtų organizuojamos tinkamos saugos priemonės, atsižvelgiant į tikrąsias ekstremalios situacijos charakteristikas ir laikantis optimalios apsaugos strategijos, kuri yra ekstremalių situacijų likvidavimo plano sudedamoji dalis; į ekstremalių situacijų likvidavimo planą įtrauktini elementai nurodyti IX priedo B skirsnyje;

b)	kad būtų įvertinti ir užregistruoti ekstremalios situacijos padariniai bei saugos priemonių veiksmingumas.

5.   Susiklėsčius atitinkamai situacijai, valstybė narė ar ekstremalią situaciją likviduojanti institucija užtikrina, kad būtų imamasi priemonių organizuoti nukentėjusiųjų gydymą.

71 straipsnis

Nuo ekstremalios situacijos galinčių nukentėti gyventojų informavimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad gyventojai, kurie gali nukentėti susiklosčius ekstremaliai situacijai, būtų informuoti apie jiems taikomas sveikatos apsaugos priemones ir veiksmus, kurių jie turėtų imtis susiklosčius šiai ekstremaliai situacijai. Ši nuostata turi būti taikoma asmenims, gyvenantiems bent 50 km spinduliu aplink pavojingą įrenginį. [102 pakeit.]

2.   Teikiamą informaciją turi sudaryti X priedo A skirsnyje nustatyti elementai.

3.   Informacija 1 dalyje nurodytiems gyventojams teikiama jiems neprašant.

4.   Valstybės narės atnaujina informaciją ir pateikia ją reguliariai bei kaskart, kai įvyksta svarbių pokyčių. Šis informacija gyventojams turi būti prieinama visą laiką.

72 straipsnis

Nuo ekstremalios situacijos faktiškai nukentėjusių gyventojų informavimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad gyventojai, kurie faktiškai nukentėjo susiklosčius ekstremaliai situacijai, būtų nedelsiant informuojami apie ekstremalios situacijos faktus, veiksmus, kurių jie turi imtis, ir, jeigu reikia, šiems gyventojams taikomas sveikatos apsaugos priemones.

2.   Į pateikiamą informaciją įtraukiami tie X priedo B skirsnyje nurodyti punktai, kurie yra aktualūs to tipo ekstremaliai situacijai.

72a straipsnis

Gyventojų informavimas

Kai tik pranešama apie ekstremaliąją padėtį, valstybės narės užtikrina, kad gyventojai būtų kuo greičiau informuoti.

Turi būti skelbiami visi duomenys, reikalingi įvertinti padėčiai ir jos raidai, o konkrečiai – duomenys ir prognozės, susiję su meteorologinėmis sąlygomis, oro ir nuosėdų aktyvumu, dozės galias aplinkoje, ypač svarbių maisto produktų užterštumą. Atitinkamos valdžios institucijos paskelbia numatomas efektines dozes ir lygiavertes dozes, tenkančias gyvybiškai svarbiems organams, numatomus ir vykdomus veiksmus bei prognozuojamas ir realias liekamąsias dozes. [103 pakeit.]

3 skirsnis

esamosios apšvitos situacijos

73 straipsnis

Užterštos teritorijos

1.   Į užterštų teritorijų tvarkymo strategijas, jeigu reikia, įtraukiami tokie aspektai:

a)	paveiktų regionų žymėjimas ir nukentėjusių gyventojų nustatymas;

b)	paveiktiems regionams ir nukentėjusiems gyventojams taikomų saugos priemonių reikalingumo ir jų masto apsvarstymas;

c)	draudimo patekti į paveiktus regionus ar patekimo kontrolės arba gyvenimo sąlygų šiuose regionuose apribojimų nustatymo apsvarstymas;

d)	skirtingų gyventojų grupių apšvitos įvertinimas ir asmenims prieinamų asmeninės apšvitos kontrolės priemonių įvertinimas;

e)	strategijos tikslai ir ilgalaikiai uždaviniai ir atitinkami atskaitos lygiai.

2.   Valstybei narei nusprendus leisti gyventi žmonėms ir atnaujinti visuomeninę bei ekonominę veiklą ilgalaikės liekamosios taršos teritorijose, ji užtikrina, kad, konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis, būtų, jei reikia, nustatytos nuolatinės apšvitos kontrolės priemonės siekiant sukurti tokias gyvenimo sąlygas, kurias galima laikyti normaliomis, įskaitant:

a)	su kasdieniu gyvenimu suderinamų atskaitos lygių nustatymą;

b)	infrastruktūros, kuri padėtų nuolat taikyti pagalbos sau saugos priemones užterštose teritorijose, sukūrimas, pvz., informacijos teikimas, rekomendacijos ir stebėsena.

74 straipsnis

Radonas gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose

1.   103 straipsnyje nurodytame veiksmų plane valstybės narės nustato radono savitojo aktyvumo patalpose nacionalinius atskaitos lygius, kurie neviršija šių vidutinių metinių verčių:

a)	200 Bq m-3 naujuose gyvenamuosiuose ir naujuose visuomeniniuose pastatuose;

b)	300 Bq m-3 esamuose gyvenamuosiuose pastatuose;

c)	300 Bq m-3 esamuose visuomeniniuose pastatuose. Konkrečiais atvejais, jeigu buvimo trukmė yra trumpa, leidžiama nustatyti 1 000 Bq m-3 atskaitos lygį.

2.   Pagal nacionalinį veiksmų planą valstybės narės

a)	nustato esamus gyvenamuosius pastatus, kuriuose viršijamas atskaitos lygis, ir skatina tuose gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose atskaitos lygiai yra viršijami, taikyti radono kiekį mažinančias priemones;

b)	užtikrina, kad visuomeniniuose pastatuose, esančiuose radono keliamo pavojaus zonose, būtų atliekami radono savitojo aktyvumo matavimai.

3.   Siekdamos užkirsti kelią radonui patekti iš grunto ir, kaip nurodyta nacionaliniame veiksmų plane, iš statybinių medžiagų, valstybės narės parengia specialius statybos įstatymus ir reikalauja vykdyti šių statybos įstatymų reikalavimus, visų pirma didesnio radono savitojo aktyvumo zonose, kad naujuose pastatuose būtų išvengta atskaitos lygį viršijančio radono savitojo aktyvumo.

4.   Valstybės narės vietos ir nacionaliniu lygmeniu teikia informaciją apie vyraujančius radono tūrinius aktyvumus, su radonu susijusią sveikatos riziką ir turimas esamų radono savitojo aktyvumo mažinimo technines priemones.

75 straipsnis

Statybinės medžiagos

1.   Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi:

a)

statybinėms medžiagoms, kurias, atsižvelgdama į XI priede nustatytą orientacinį medžiagų sąrašą šių medžiagų skleidžiamos gama spinduliuotės atžvilgiu, atitinkama kompetentinga institucija nustatė kaip radiacinės saugos atžvilgiu keliančias susirūpinimą medžiagas ir įtraukė į tokių medžiagų sąrašą; arba

b)	statybinėms medžiagoms, kurias nacionaliniame veiksmų plane institucija priskyrė keliančioms susirūpinimą radono atžvilgiu medžiagoms kaip nurodyta 103 straipsnyje.

2.   Nustatytų tipų statybines medžiagas rinkai teikiančios pramonės šakos

a)	nustato VII priede nurodytų radionuklidų savituosius aktyvumus;

b)	kompetentingai institucijai pateikia informaciją apie atliktų matavimų rezultatus ir VII priede apibrėžtą atitinkamą aktyvumo rodiklį.

3.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad nustatytų tipų statybinės medžiagos būtų taip klasifikuojamos, kaip nustatyta VII priede atsižvelgiant į jų numatomą naudojimą ir aktyvumo rodiklį.

4.   Nustatytų tipų statybinėms medžiagoms, kurios patalpose negali sukelti statybinių medžiagų skleidžiamos išorinės apšvitos 1 mSv per metus atskaitos lygį viršijančios dozės, kuri būtų didesnė už pagrindinę lauke vyraujančią išorinę apšvitą, nacionaliniu lygiu netaikomi reikalavimai nepažeidžiant 103 straipsnio. Tokias statybines medžiagas vis dėlto būtina toliau stebėti siekiant užtikrinti, kad aktyvumo vertės nuolat atitiktų minėtą atskaitos lygį. VII priede nurodytoms A kategorijos statybinėms medžiagoms netaikomi jokie pateikimo Sąjungos rinkai apribojimai.

5.   Nustatytų tipų statybinių medžiagų, kurios patalpose gali sukelti statybinių medžiagų skleidžiamos išorinės apšvitos 1 mSv per metus atskaitos lygį viršijančią dozę, kuri būtų didesnė už pagrindinę lauke vyraujančią išorinę apšvitą, atžvilgiu kompetentinga institucija gali nuspręsti taikyti atitinkamas priemones: nuo registracijos reikalavimo ir atitinkamų statybos įstatymų taikymo iki tokių medžiagų numatyto naudojimo konkrečių apribojimų.

6.   Su statybos įstatymų įgyvendinimu susijusi informacija apie nustatytų tipų statybines medžiagas, įskaitant jų radionuklidų savituosius aktyvumus, aktyvumo rodiklį ir atitinkamą klasifikaciją, nurodoma prieš šias medžiagas pradedant teikti rinkai.

IX SKYRIUS

APLINKOS APSAUGA

76 straipsnis

Aplinkos kriterijai

Valstybės narės į savo teisinę radiacinės saugos sistemą ir visų pirma į bendrąją žmogaus sveikatos apsaugos sistemą įtraukia nuostatą dėl aplinkos floros ir faunos rūšių radiacinės saugos. Į šią teisinę sistemą įtraukiami aplinkos kriterijai, kuriuos taikant siekiama apsaugoti pažeidžiamų ar reprezentatyviųjų floros ir faunos rūšių populiacijas atsižvelgiant į jų svarbą ekologinei sistemai. Jeigu reikia, nustatomos veiklos rūšys, kurių atžvilgiu užtikrinama teisės aktais nustatyta kontrolė siekiant įgyvendinti šios teisinės sistemos reikalavimus. Šiuo tikslu valstybės narės turi plėtoti mokslinius tyrimus šioje srityje ir atnaujinti teisinę sistemą atitinkamai atsižvelgdamos į nustatytus naujus faktus. [104 pakeit.]

77 straipsnis

Leidžiamosios išmetimo ribos

Pagal 65 straipsnio 2 dalį nustatydamos leidžiamąsias radionuklidų išmetimo į aplinką išmetimo ribas valstybių narių kompetentingos institucijos taip pat užtikrina atitinkamą floros ir faunos rūšių apsaugą. Šiuo tikslu galima atlikti bendrąjį atrankinį įvertinimą siekiant užtikrinti atitiktį aplinkos kriterijams.

78 straipsnis

Atsitiktinis išmetimas

Valstybės narės reikalauja, kad įmonės taikytų atitinkamas technines priemones siekiant išvengti didelės atsitiktinio išmetimo padaromos žalos aplinkai arba sumažinti šios žalos mastą. Nacionalinės valdžios institucijos turi numatyti atsitiktinius periodinius gamybos vietų arba įrenginių ir įmonių taikomos praktikos patikrinimus, kad įsitikintų, jog tokių priemonių yra imamasi arba jos yra taikomos. [105 pakeit.]

79 straipsnis

Aplinkos stebėsena

Rengdamos aplinkos stebėsenos programas ar reikalaudamos jas įgyvendinti valstybių narių kompetentingos institucijos įtraukia reprezentatyviąsias floros ir faunos rūšis, jeigu reikia, ir aplinkos terpes, kurios laikomos gyventojų apšvitos trasa. Siekiant užtikrinti didesnį taikomų priemonių skaidrumą ir veiksmingumą, valstybių narių valdžios institucijos turi nuolat keistis aplinkos radioaktyvumo stebėsenos duomenimis ir informacija, taip pat nedelsiant išplatinti naujus duomenis. [106 pakeit.]

X SKYRIUS

TEISĖS AKTAIS NUSTATYTOS KONTROLĖS REIKALAVIMAI

1 skirsnis

institucinė sąranga

80 straipsnis

Kompetentinga institucija

1.   Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas šioje direktyvoje numatytoms užduotims atlikti numatytai reguliavimo kontrolei vykdyti . Kompetentinga institucija arba institucijos turi būti funkciškai nepriklausoma nuo visų organizacijų, remiančių arba naudojančių branduolinę energiją . [107 pakeit.]

1a.     Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos kompetentinga institucija, laikydamasi nacionalinių teisės aktų reikalavimų, įtrauktų visuomenę nustatant arba keičiant ribines dozes. [108 pakeit.]

1b.     Visi visuomenės dalyvavimo procedūrų etapai turi būti įvykdyti per protingą laikotarpį, kad būtų skirta pakankamai laiko visuomenei informuoti ir ją paruošti veiksmingam dalyvavimui priimant sprendimus. [109 pakeit.]

1c.     Kompetentinga institucija užtikrina, kad priimant sprendimą dėl ribinių dozių būtų tinkamai atsižvelgiama į visuomenės dalyvavimo rezultatus. [110 pakeit.]

2.   Valstybės narės Komisijai perduoda kompetentingos institucijos ar institucijų pavadinimą ir adresą bei nurodo atitinkamas jų kompetencijos sritis siekiant užtikrinti spartų ryšį su šiomis institucijomis.

3.   Jeigu valstybė narė turi daugiau nei vieną didelio aktyvumo uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir paliktuosius šaltinius kontroliuojančią kompetentingą instituciją, ji paskiria vieną iš jų ryšiams su kompetentingomis kitų valstybių narių institucijomis palaikyti.

4.   Valstybės narės Komisijai perduoda visus 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos pakeitimus.

5.   Komisija 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją perduoda visoms kompetentingoms institucijoms ir ją reguliariai skelbia ne rečiau nei kartą per dvejus metus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

81 straipsnis

Tarnybų ir specialistų pripažinimas

1.   Valstybės narės nustato būtiną tvarką, pagal kurią pripažįstami:

a)	darbuotojų sveikatos tarnybos;

b)	dozimetrijos tarnybos;

c)	radiacinės saugos specialistai ir radiacinės saugos pareigūnai ; [111 pakeit.]

d)	medicinos fizikai. Valstybės narės priima nuostatas, kuriomis užtikrinamas šių tarnybų ir specialistų techninės kompetencijos tęstinumas ir nepriklausomumas . [112 pakeit.]

2.   Valstybės narės parengia pripažinimo reikalavimus ir perduoda juos Komisijai kartu su už pripažinimą atsakingos kompetentingos institucijos pavadinimu ir adresu. Valstybės narės praneša apie bet kuriuos šios informacijos pakeitimus.

3.   Valstybės narės nurodo kitas tarnybas ar specialistus, kurie turi turėti specialią kvalifikaciją radiacinės saugos srityje, ir, jeigu reikia, nurodo šios kvalifikacijos pripažinimo procesą.

4.   Komisija pagal 2 dalį gautą informaciją perduoda valstybėms narėms.

82 straipsnis

Darbuotojų sveikatos tarnybos

Profesinės sveikatos tarnybos atlieka apšvitos veikiamų darbuotojų medicininę priežiūrą, susijusią su jų apšvita jonizuojančiąja spinduliuote, ir tikrina šių darbuotojų tinkamumą atlikti jiems paskirtas užduotis.

83 straipsnis

Dozimetrijos tarnybos

Dozimetrijos tarnybos nustato apšvitą patiriančių darbuotojų, kuriems taikoma individualioji stebėsena, vidinę ir išorinę dozes, kad užregistruotų dozę bendradarbiaudamos su įmone ir darbuotojų sveikatos tarnyba. Dozimetrijos tarnybos kalibruoja individualiosios stebėsenos prietaisus, nuskaito ir aiškina jų rodmenis bei matuoja žmogaus organizmo ir biologinių ėminių radioaktyvumą.

84 straipsnis

Radiacinės saugos specialistas

1.   Remdamasis savo profesine patirtimi, matavimais ir įvertinimais radiacinės saugos specialistas įmonei teikia kompetentingas rekomendacijas su profesine apšvita ir gyventojų apšvita susijusiais klausimais.

2.   Radiacinės saugos specialistas teikia rekomendacijas dėl tokių klausimų (jais neapsiribojant):

a)	naujų įrenginių planų ir naujų ar modifikuotų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių priėmimo eksploatacijai, įskaitant techninių valdymo priemonių, konstrukcijos bei saugos ypatybių ir perspėjimo priemonių vertinimą radiacinės saugos atžvilgiu;

b)	kontroliuojamųjų ir stebimųjų zonų skirstymo kategorijomis;

c)	darbuotojų skirstymo kategorijomis;

d)	darbo vietos ir individualiosios stebėsenos programų turinio;

e)	naudotinos atitinkamos radiacinės apšvitos kontrolės įrangos;

f)	atitinkamų individualiosios dozimetrijos metodų;

g)	tinkamų apribotųjų dozių optimizavimo ir nustatymo,

h)	kokybės laidavimo;

i)	aplinkos stebėsenos programos;

j)	radioaktyviųjų atliekų dėjimo į atliekyną reikalavimų;

k)	avarijų ir incidentų prevencijos priemonių;

l)	pasirengimo avarinėms apšvitos situacijoms ir jų likvidavimo;

m)	apšvitos veikiamų darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo programų.

3.   Jeigu reikia, radiacinės saugos specialisto užduotis gali atlikti specialistų grupė, kurie kartu paėmus turi visą reikiamą kvalifikaciją.

85 straipsnis

Medicinos fizikas

1.   Sveikatos priežiūros srityje medicinos fizikas sprendžia arba pataria dėl klausimų, susijusių su jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimu medicininei apšvitai.

2.   Atsižvelgdamas į medicininę radiologinę praktiką, medicinos fizikas prisiima atsakomybę už dozimetriją, įskaitant fizikinius matavimus, atliekamus siekiant įvertinti paciento gautą dozę, teikia rekomendacijas dėl medicininės radiologinės įrangos ir visų pirma prisideda:

a)	optimizuojant medicininę apšvitą patiriančių pacientų ir kitų asmenų radiacinę saugą, įskaitant diagnostinių atskaitos lygių taikymą ir naudojimą;

b)	nustatant ir įgyvendinant medicininės radiologinės įrangos kokybės laidavimo sistemą;

c)	rengiant medicininės radiologinės įrangos technines specifikacijas ir patalpų, kuriose planuojama šią įrangą montuoti, projektus;

d)	prižiūrint medicininius radiologinius įrenginius radiacinės saugos atžvilgiu;

e)	parenkant įrangą, kuria atliekami radiacinės saugos matavimai.

f)	mokant medicinos praktikus ir kitus darbuotojus atitinkamų radiacinės saugos aspektų;

fa)	nustatant dokumentais įformintas apšvitos veikiamų darbuotojų informavimo ir mokymo procedūras. [113 pakeit.]

Jeigu reikia, medicinos fiziko užduotis gali atlikti medicinos fizikos tarnyba.

86 straipsnis

Už radiacinę saugą atsakingas asmuo

1.   Valstybės narės nusprendžia, kurių rūšių veiklą vykdant būtina paskirti už radiacinę saugą atsakingą asmenį, kad įmonėje būtų vykdomos radiacinės saugos užduotys. Valstybės narės reikalauja, kad už įmonės radiacinę saugą atsakingas asmuo būtų aprūpintas visomis priemonėmis, kurių jam reikia, kad galėtų atlikti savo pareigas. Už radiacinę saugą atsakingas asmuo yra tiesiogiai pavaldus įmonei.

2.   Atsižvelgiant į veiklos pobūdį, už radiacinę saugą atsakingas asmuo gali vykdyti šias užduotis:

a)	užtikrinti, kad darbas, kuriam naudojama spinduliuotė, būtų atliekamas laikantis visų nustatytų procedūrų reikalavimų ar įmonės taisyklių;

b)	kontroliuoti darbo vietos stebėsenos programos įgyvendinimą;

c)	tvarkyti reikiamus su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais susijusius įrašus;

d)	reguliariai įvertinti atitinkamų saugos ir įspėjamųjų sistemų būklę;

e)	kontroliuoti individualiosios stebėsenos programos įgyvendinimą;

f)	kontroliuoti sveikatos priežiūros programos įgyvendinimą;

g)	naujus darbuotojus supažindinti su įmonės taisyklėmis ir procedūromis;

h)	teikti rekomendacijas ir pastabas dėl darbo planų;

i)	patvirtinti darbo planus;

j)	įmonės vadovybei teikti ataskaitas;

k)	dalyvauti rengiant avarinių apšvitos situacijų prevencines priemones, užtikrinant parengtį šioms situacijoms ir numatant jų likvidavimo priemones;

l)	palaikyti ryšius su radiacinės saugos specialistu;

la)	nustatant dokumentais įformintas apšvitos veikiamų darbuotojų informavimo ir mokymo procedūras . [114 pakeit.]

Už radiacinę saugą atsakingo asmens užduotis gali atlikti įmonėje įsteigtas radiacinės saugos skyrius.

2 skirsnis

uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių kontrolė

87 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1.   Valstybės narės nustato priemones, kuriomis užtikrinama tinkama uždarųjų šaltinių kontrolė jų buvimo vietos, naudojimo ir tvarkymo atžvilgiu.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad įmonės vykdytų visų jų atsakomybėje esančių uždarųjų šaltinių apskaitą, kurioje būtų nurodomos jų buvimo vietos bei perkėlimo atvejai.

3.   Valstybės narės sukuria sistemą, kurią taikant jos būtų tinkamai informuojamos apie pavienius uždarųjų šaltinių perdavimo atvejus ir visada informuojamos apie didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių perdavimą.

4.   Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena uždarąjį radioaktyvųjį šaltinį turinti įmonė kompetentingai institucijai nedelsdama praneštų apie uždarojo šaltinio praradimą, vagystę ar neteisėtą naudojimą.

88 straipsnis

Didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių kontrolės reikalavimai

Valstybės narės užtikrina, kad prieš išduodant leidimą vykdyti veiklą su didelio aktyvumo uždaraisiais šaltiniais:

a)

būtų nustatytos tinkamos šaltinių saugaus valdymo ir fizinio saugumo priemonės, įskaitant priemones, taikytinas tada, kai jie tampa panaudotais šaltiniais. Tokiose priemonėse gali būti numatyta, kad panaudoti šaltiniai turi būti grąžinami tiekėjui ar šalinami į atliekyną ar saugojimo įrenginį arba gamintojas ar tiekėjas įpareigojami priimti šiuos šaltinius;

b)	finansinėmis garantijomis arba kitomis lygiavertėmis priemonėmis, tinkančiomis konkretaus šaltinio atveju, būtų pasirūpinta, kad šaltiniai, tapę panaudotais šaltiniais, būtų saugiai sutvarkomi, įskaitant tą atvejį, jeigu įmonė bankrutuoja ar nutraukia veiklą.

89 straipsnis

Specialūs didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių licencijavimo reikalavimai

Valstybės narės užtikrina, kad, be V skyriuje nustatytų bendrųjų licencijavimo reikalavimų, į didelio aktyvumo uždarojo šaltinio gamybos, naudojimo ar įsigijimo licenciją būtų įrašyta:

a)	minimalūs šaltinio, jo talpyklos ir papildomos įrangos eksploatacijos kriterijai;

b)	taikytinos darbo procedūros;

c)	tinkamas panaudotų šaltinių tvarkymas, jeigu reikia įskaitant ir panaudotų šaltinių perdavimo gamintojui, tiekėjui, kitai licencijuotai įmonei ar į atliekyną susitarimus.

90 straipsnis

Įmonių atliekama apskaita

Valstybės narės reikalauja, kad į didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių apskaitą būtų įtraukta XII priede nustatyta informacija ir kad įmonė, paprašius kompetentingoms institucijoms, pateiktų joms šių įrašų dalies arba visų įrašų kopiją ir bent jau XIII priede nustatytą informaciją. Kompetentingai institucijai turi būti sudarytos galimybės patikrinti įmonės įrašus.

91 straipsnis

Kompetentingų institucijų atliekama apskaita

1.    Kompetentingos institucijos veda įmonių, kurioms išduota licencija vykdyti veiklą su didelio aktyvumo uždaraisiais šaltiniais, apskaitą ir šių įmonių turimų didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių apskaitą. Registruojami duomenys apie radionuklidą, jo aktyvumą pagaminimo metu arba, jeigu tas aktyvumas nėra žinomas, aktyvumą pirmo pateikimo rinkai metu ar įmonei įsigijus šaltinį, ir šaltinio tipas. Kompetentingos institucijos nuolatos atnaujina įrašus atsižvelgdamos į šaltinių perdavimą ir kitus veiksnius.

2.     Valstybės narės užtikrina, kad licencijos turėtojai ženklintų didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių konteinerius ir dokumentuotų veiklą naudojant tokius šaltinius nuo erozijos apsaugančiu būdu. Dokumentuose nurodoma medžiagos cheminė sudėtis, toksiškumas, radioaktyvumas, taip pat nurodoma, ar ji kietos, skystos, ar dujų būsenos. [115 pakeit.]

92 straipsnis

Didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių saugumas

1.   Įmonė, kuri verčiasi veikla su didelio aktyvumo uždaraisiais šaltiniais, turi atitikti XIV priede nustatytus reikalavimus.

2.   Gamintojas, tiekėjas ir kiekviena įmonės užtikrina, kad didelio aktyvumo uždarieji šaltiniai bei talpyklos atitiktų XV priede nustatytus identifikavimo ir žymėjimo reikalavimus.

3 skirsnis

paliktieji šaltiniai

93 straipsnis

Paliktųjų šaltinių aptikimas

1.   Valstybės narės reikalauja, kad bet kuris paliktąjį šaltinį aptikęs asmuo nedelsdamas praneštų ekstremaliųjų situacijų parengties organizacijai ar kompetentingai institucijai ir nesiimtų jokių kitų veiksmų su šaltiniu, kol šios institucijos nepateikia atitinkamų nurodymų.

2.   Valstybės narės imasi priemonių, kad sukurtų paliktųjų šaltinių aptikimo sistemas tokiose vietose kaip, pavyzdžiui, didelės metalo laužo supirkimo aikštelės ir dideli metalo laužo perdirbimo objektai, kuriuose gali pasitaikyti paliktųjų šaltinių, arba atitinkamuose stambiuose pervežimo punktuose, pavyzdžiui, muitinės postuose.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalyje nurodytose vietose dirbantiems ir paprastai su operacijomis, kurias atliekant taikomi radiacinės saugos reikalavimai, nesusijusiems asmenims būtų nedelsiant suteikiama specializuota techninė pagalba ir rekomendacijos. Rekomendacijomis ir pagalba visų pirmiausia siekiama apsaugoti darbuotojus ir gyventojus nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir užtikrinti šaltinio fizinį saugumą.

94 straipsnis

Metalo tarša

Valstybės narės reikalauja, kad metalo laužo perdirbimo įmonės kompetentingai institucijai nedelsdamos praneštų apie visus išlydytus paliktuosius šaltinius, ir neperdirbtų užteršto metalo, kol nebus gautas kompetentingos institucijos leidimas.

95 straipsnis

Paliktųjų šaltinių paieška, tvarkymas ir dėjimas į atliekyną

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos būtų pasirengusios arba numačiusios priemones, įskaitant atsakomybės paskirstymą, vykdyti paliktųjų šaltinių paiešką ir šalinti paliktųjų šaltinių sukeltų ekstremalių situacijų padarinius ir būtų parengusios atitinkamus likvidavimo planus bei priemones.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad prireikus būtų organizuojamos paliktųjų šaltinių, kurie buvo palikti praeityje vykdant įvairių rūšių veiklą, paieškos kampanijos.

Organizuojant kampanijas valstybės narės gali skirti lėšų padengti šaltinių paieškos, tvarkymo ir dėjimo į atliekyną išlaidas; kampanijos taip pat gali aprėpti institucijų, pvz., muitinės, ir įstaigų, pvz., mokslinių tyrimų institutų, medžiagų tyrimo institutų ar ligoninių, veiklos ankstesnio laikotarpio įrašų tyrimą.

96 straipsnis

Paliktųjų šaltinių finansinė garantija

Valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės nustatyta tvarka būtų sukurta finansinių garantijų sistema ar kitos lygiavertės priemonės siekiant padengti su paliktųjų šaltinių paieška susijusias išlaidas ir tas išlaidas, kurias gali tekti patirti įgyvendinant 95 straipsnį.

4 skirsnis

avarinės apšvitos situacijos

97 straipsnis

Ekstremaliosios situacijos valdymo sistema

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgiama į ekstremaliųjų situacijų susiklostymo jų teritorijoje galimybę ir į tai, kad jas gali paveikti už jų teritorijos ribų susiklosčiusios ekstremaliosios situacijos. Valstybės narės sukuria ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą ir nustato reikiamas administracines šios sistemos palaikymo nuostatas.

2.   Ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema turi būti proporcinga grėsmės vertinimo rezultatams ir tokia, kad būtų galima veiksmingai sureaguoti į avarines apšvitos situacijas, susijusias su vykdoma veikla ar nenumatytais įvykiais, įskaitant piktavališkus veiksmus ir paliktųjų šaltinių aptikimą.

3.   Ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemoje numatomas ekstremaliųjų situacijų likvidavimo planų parengimas siekiant užtikrinti, kad apšvita jokiam asmeniui nesukeltų nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių, ir sumažinti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių riziką atsižvelgiant į III skyriuje nurodytus bendruosius radiacinės saugos principus ir atskaitos lygius. Į ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą įtraukiami IX priedo A skirsnyje išvardyti elementai.

98 straipsnis

Avarinė parengtis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad iš anksto būtų parengti įvairių tipų ekstremaliųjų situacijų, nustatytų atlikus grėsmės įvertinimą, likvidavimo planai.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad ekstremaliųjų situacijų likvidavimo planai būtų reguliariai išbandomi, peržiūrimi ir persvarstomi.

3.   Į ekstremaliųjų situacijų likvidavimo planus, jeigu reikia, įtraukiami atitinkami 97 straipsnyje nurodytos ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos elementai.

4.   Į ekstremaliųjų situacijų valdymo planus įtraukiami IX priedo B skirsnyje apibrėžti elementai.

99 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

1.   Likviduodamos savo teritorijoje susidariusias ekstremalias situacijas, galinčias paveikti kitas valstybes nares ar trečiąsias šalis, valstybės narės bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis siekdamos palengvinti radiologinės saugos organizavimą kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse.

2.   Jeigu valstybės narės teritorijoje susiklosto ekstremalioji situacija, galinti turėti radiologinių padarinių jos teritorijoje, ta valstybė narė, siekdama užtikrinti bendradarbiavimą, užmezga ryšį su kita valstybe nare ar trečiąją šalimi, kuri gali būti paveikta.

3.   Nepažeisdamos taikomų atitinkamų reikalavimų ir nacionalinių teisės aktų nuostatų valstybės narės nedelsdamos keičiasi informacija ir bendradarbiauja su kitomis susijusiomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis šalimis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis dėl prarastų, pašalintų, pavogtų ar aptiktų didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių, kitų susirūpinimą keliančių radioaktyviųjų šaltinių ir radioaktyviųjų medžiagų bei dėl susijusių tolesnių veiksmų ar tyrimų.

5 skirsnis

esamosios apšvitos situacijos

100 straipsnis

Esamųjų apšvitos situacijų programos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengtos esamųjų apšvitos situacijų nustatymo ir įvertinimo bei radiacinės saugos atžvilgiu susirūpinimą keliančios profesinės apšvitos ir gyventojų apšvitos nustatymo programos.

2.   Esamųjų apšvitos situacijų reikalavimai taikomi:

a)

apšvitai, kuri sukeliama zonas užteršus liekamąja radioaktyviąja medžiaga, susidariusia i) iš praeityje vykdytos veiklos, kuriai niekada netaikyta teisės aktais nustatyta kontrolė ar kuri nereglamentuota laikantis šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų; ii) iš ekstremalios situacijos po to, kai avarinė apšvitos situacija buvo paskelbta pasibaigusia, kaip numatyta pagal ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos nuostatas; iii) iš praeityje vykdant veiklą, už kurią įmonė jau nebėra teisiškai atsakinga, atsiradusių liekanų;

b)	gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sukeltai apšvitai, įskaitant: i) radono ir torono sukeliamą apšvitą, kuri patiriama darbo vietose, gyvenamuosiuose pastatuose ir kituose pastatuose; ii) patalpose statybinių medžiagų sukeliamą išorinę apšvitą;

c)	apšvitai, kurią sukelia medžiagos, turinčios savo sudėtyje i) radionuklidų iš a punkte nurodytų užterštų teritorijų, arba ii) gamtinės kilmės radionuklidų, visų pirma maisto produktuose, geriamajame vandenyje ir statybinėse medžiagose;

d)	kitoms esamosioms apšvitos situacijoms, kurių negalima nepaisyti radiacinės saugos atžvilgiu.

3.   Atsižvelgdamos į bendrąjį pagrįstumo principą valstybės narės gali nuspręsti, kad dėl esamosios apšvitos situacijos nebūtina svarstyti saugos priemonių taikymo.

4.   Susirūpinimą radiacinės saugos atžvilgiu keliančioms esamosioms apšvitos situacijoms, už kurias teisiškai atsakinga įmonė, taikomi atitinkami planuojamųjų apšvitos situacijų reikalavimai.

101 straipsnis

Strategijų parengimas

1.   Valstybės narės imasi priemonių parengti strategijas, kurias taikant būtų užtikrinamas tinkamas esamųjų apšvitos situacijų valdymas ir jas valdyti skiriamų išteklių proporcingumas atsižvelgiant į rizikos rūšis ir saugos priemonių veiksmingumą.

2.   Už esamųjų apšvitos situacijų valdymo strategijos parengimą atsakinga kompetentinga institucija užtikrina, kad į strategiją būtų įtraukta:

a)	taikant strategiją siekiami tikslai , ypač susiję su liekamąja doze ; [116 pakeit.]

b)	atitinkami atskaitos lygiai atsižvelgiant I priede nustatytus atskaitos lygių intervalus. [117 pakeit.]

102 straipsnis

Strategijų įgyvendinimas

1.   Valstybės narės esamųjų apšvitos situacijų valdymo strategijų įgyvendinimo atsakomybę priskiria kompetentingai institucijai ir, jeigu reikia, registruotojams, licencijos turėtojams ir kitoms su taisomųjų ir saugos priemonių įgyvendinimu susijusioms šalims; be to, atitinkamai numato suinteresuotųjų šalių dalyvavimą priimant apšvitos valdymo strategijų rengimo ir įgyvendinimo sprendimus.

2.   Visų svarstomų įgyvendinti saugos priemonių forma, mastas ir trukmė turi būti optimizuojama.

3.   Liekamųjų apšvitos dozių, kurios buvo gautos įgyvendinant strategiją, pasiskirstymas turi būti įvertintas. Nagrinėjamos kitos priemonės siekiant sumažinti apšvitas, kurios kol dar viršija atskaitos lygį.

4.   Įgyvendinant strategiją kompetentinga institucija turi reguliariai:

a)	vertinti prieinamas taisomąsias ir apsaugos priemones bei planuojamų ir įgyvendintų priemonių veiksmingumą;

b)	apšvitos veikiamiems asmenims teikti informaciją apie sveikatai gresiančią galimą riziką ir prieinamas jų pačių apšvitą mažinančias priemones;

c)	rengti apšvitos valdymo asmeniniu arba vietos lygmeniu rekomendacijas;

d)

veiklos, kuriai naudojamos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos ir kuri nevaldoma kaip planuojamoji apšvitos situacija, atveju teikia informaciją įmonėms apie tinkamas savitųjų ar tūrinių aktyvumų ir apšvitų stebėsenos priemones bei apsaugos priemones atsižvelgiant į bendruosius sveikatos ir saugos reikalavimus.

103 straipsnis

Su radonu susijusių veiksmų planas

1.   Valstybės narės parengia iš visų šaltinių, t. y. grunto, statybinių medžiagų ar vandens, patenkančio radono gyvenamuosiuose pastatuose, visuomeniniuose pastatuose ir darbo vietose skleidžiamos apšvitos keliamos ilgalaikės rizikos valdymo veiksmų planą. Veiksmų plane atsižvelgiama į XVI priede nustatytus klausimus.

2.   Valstybės narės Komisijai perduoda veiksmų planą ir informaciją apie visas nustatytas radono keliamo pavojaus zonas. Valstybės narės reguliariai atnaujina veiksmų planą ir informaciją apie radono keliamo pavojaus zonas.

6 skirsnis

vykdymo užtikrinimo sistema

104 straipsnis

Tikrinimai

1.   Siekdamos užtikrinti pagal šią direktyvą priimtų nuostatų įgyvendinimą, pradėti priežiūrą ir, jeigu reikia, imtis taisomųjų veiksmų valstybės narės sukuria tikrinimo sistemą ar sistemas.

2.   Atsižvelgdama į su veikla susijusio pavojaus tikėtiną mastą ir pavojaus pobūdį, bendrąjį radiacinės saugos klausimų įvertinimą vykdant veiklą ir atitikties pagal šią direktyvą priimtoms nuostatoms būklę kompetentinga institucija parengia sistemingą tikrinimo programą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad tikrinimo metu nustatyti faktai būtų registruojami, o įmonei, kurioje atliktas tikrinimas, būtų pranešti tikrinimo rezultatai.

4.   Valstybės narės paskelbia tikrinimo programą ir pagrindinius jos įgyvendinimo rezultatus.

5.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad saugos ir apsaugos informacija apie tikrinimų metu įgytą patirtį, taip pat informacija apie įvykusius incidentus ar avarijas ir padarytas išvadas būtų laiku išplatinama susijusioms šalims, įskaitant šaltinių gamintojus ir tiekėjus, bei, jeigu reikia, tarptautinėms organizacijoms.

105 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingai institucijai būtų suteikti įgaliojimai iš įmonės reikalauti imtis pažeidimų pašalinimo veiksmų ir pasirūpinti šių pažeidimų prevencija arba, jeigu reikia, panaikinti leidimą vykdyti veiklą, jeigu teisės aktais nustatyto tikrinimo ar kito teisės aktais nustatyto vertinimo rezultatais patvirtinama, kad įmonė nevykdo pagal šią direktyvą priimtų nuostatų.

106 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus numatytų sankcijų skyrimo taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų taikymui užtikrinti. Šios nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės šias nuostatas Komisijai praneša ne vėliau nei iki 107 straipsnyje nustatytos datos ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius šių nuostatų pakeitimus.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

107 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [00.00.0000]. IX skyriaus aplinkos apsaugos nuostatos į nacionalinę teisę perkeliamos ne vėliau kaip [00.00.0000]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę Komisija pateikia Europos Parlamentui ataskaitą apie tuos pranešimus . [118 pakeit.]

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Jeigu valstybė narė planuoja nustatyti standartus, kurie yra griežtesni už nustatytuosius šioje direktyvoje, ji apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares. [119 pakeit.]

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus. Komisija parengia ir pateikia Europos Parlamentui tokių pranešimų santrauką. [120 pakeit.]

108 straipsnis

Panaikinimas

Direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas, 2003/122/Euratomas panaikinamos nuo … .

109 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

110 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  2013 m. spalio 24 d. Europos Parlamento pozicija.

(2)  OL 11, 1959 2 20, p. 221.

(3)  1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Eurtomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (OL L 159, 1996 6 29, p. 1).

(4)  1997 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 97/43/Euratomas dėl sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės pavojaus, susijusio su asmenų medicinine apšvita, ir panaikinanti Direktyvą 84/466/Euratomas (OL L 180, 1997 7 9, p. 22).

(5)  1989 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 89/618/Euratomas dėl plačiosios visuomenės informavimo apie sveikatos apsaugai taikytinas priemones ir atliktinus veiksmus nepaprastosios radiologinės padėties atveju (OL L 357, 1989 12 7, p. 31).

(6)  1990 m. gruodžio 4 d. Tarybos direktyva 90/641/Euratomas dėl komandiruotų darbuotojų, dirbančių kontroliuojamose zonose, kuriose jie gali būti veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos, apsaugos darbo metu (OL L 349, 1990 12 13, p. 21).

(7)  2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 2003/122/Euratomas dėl didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių ir paliktųjų šaltinių kontrolės (OL L 346, 2003 12 31, p. 57).

(8)  2007 m. Tarptautinės radiologinės saugos komisijos rekomendacijos.

(9)  OL L 80, 1990 3 27, p. 26.

(10)  2004 m. TATENOS Saugos standartų leidinys RS–G–1.7 „Tikslinio neįtraukimo, nereguliavimo ir nebekontroliavimo koncepcijų naudojimas“.

(11)  Radiacinė sauga 122: Praktinis nebekontroliavimo ir nereguliavimo koncepcijų naudojimas. I dalis, Bendrųjų nebekontroliavimo lygių praktinio naudojimo gairės.

(12)  Radiacinė sauga 89: Išmontavus branduolinius įrenginius atgautus metalus teikiant grąžinamajam perdirbimui taikytini rekomenduojami radiacinės saugos kriterijai, Radiacinė sauga 113: Rekomenduojami radiacinės saugos kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama išmontavus branduolinius įrenginius liekantiems pastatams ir susidarančioms nuolaužoms netaikant kontrolės reikalavimų, Radiacinė sauga 122: Nebekontroliavimo ir nereguliavimo koncepcijų praktinis naudojimas.

(13)  2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos rekomendacijoje 2004/2/Euratomas dėl standartinės informacijos apie iš įprastu režimu veikiančių branduolinių energetinių reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro perdirbimo gamyklų į aplinką išleidžiamų radioaktyviųjų oru sklindančių ir skystų medžiagų (OL L 2, 2004 1 6, p. 36).

(14)  OL L 66, 1999 3 13, p. 16.

(15)   1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 169, 1993 7 12, p. 50).

(16)   1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 193, 1989 6 29, p. 1).

(17)  OL L 2, 2004 1 6, p. 36.