8.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 131/87

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. lapkričio 23 d. komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (COM(2010)0682),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. Strategijos „Europa 2020“ integruotų gairių II dalis (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimą 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl netipinių sutarčių, profesinės veiklos saugumo užtikrinimo, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros ir naujų socialinio dialogo formų (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje (5),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadas „Užimtumo politika siekiant konkurencingos, mažo anglies dioksido kiekio, efektyvaus išteklių naudojimo ir ekologiškos ekonomikos“,

—

atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro (pranc. CEDEFOP) 2010 m. tyrimą „Gebėjimai ekologiškoms darbo vietoms“,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl darbuotojų judumo Europos Sąjungoje skatinimo (6),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 7 d. priimtą Briugės komunikatą dėl intensyvesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje 2011–2020 m. laikotarpiu (7),

—

atsižvelgdamas į vidutinės trukmės laikotarpio prognozę iki 2020 m.: „Gebėjimų pasiūla ir paklausa Europoje“, Europos profesinio mokymo plėtros centras, 2010 m. (8),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės mėn. CEDEFOP atliktą tyrimą „Europos ateities gebėjimai. Profesinių gebėjimų poreikių numatymas“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25 d. pagrindų susitarimą dėl įtraukiosios darbo rinkos, kurį pasirašė Europos profesinių sąjungų konfederacija (angl. ETUC), Europos pramonininkų ir darbdavių konfederacijų sąjunga (BusinessEurope), Europos amatų ir mažų bei vidutinių įmonių asociacija (pranc. UEAPME) ir Europos įmonių su valstybiniu kapitalu centras (pranc. CEEP),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. kovo 3 d. komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. sausio 12 d. komunikatą „Metinė augimo apžvalga. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“ (COM(2011)0011) ir prie jo pridėtą Bendrosios užimtumo ataskaitos projektą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. vasario 23 d. komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. lapkričio 9 d. komunikatą „Penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos išvados. Sanglaudos politikos ateitis“ (COM(2010)0642),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Pažanga siekiant bendrų Europos tikslų švietimo ir mokymo srityje“ (SEC(2011)0526),

—

atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos įsigaliojimą Europos Sąjungoje 2011 m. sausio 21 d. remiantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (9),

—

atsižvelgdamas į Neįgaliesiems skirtų paslaugų teikėjų Europos asociacijos (EASPD) pranešimą, kuriame nurodoma, kad Europoje didėjant nedarbui neįgaliesiems darosi sunkiau gauti darbą ir jį išsaugoti ir kad daugelyje šalių žmonių su negalia nedarbo rodikliai yra aukštesni, nei žmonių, kurie neturi negalios,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvadas „Europos lyčių lygybės paktas (2011–2020 m.)“,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą dėl Komisijos rekomendacijos dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (COM(2008)0639) ir savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (10),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos, Regioninės plėtros, Kultūros ir švietimo bei Moterų teisų ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A7–0320/2011),

A.

kadangi, remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, ištikus visuotinei ekonomikos krizei šiuo metu nedarbo lygis Europos Sąjungoje išaugo iki 9,5 proc., t. y. viso 22,828 mln. žmonių, iš kurių 19,4 proc. yra ilgalaikiai bedarbiai; kadangi jaunimo nedarbo lygis yra 20,4 proc., o kai kuriose valstybėse narėse siekia 40 proc.;

B.

kadangi MVĮ, kurios yra ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir 2020 m. tikslų siekimo varomoji jėga, dėl ekonominės krizės prarasta daugiau nei 3,5 mln. darbo vietų;

C.

kadangi dėl 2008 m. ekonomikos krizės pirminiuose ir gamybos sektoriuose prarasta daugiau negu tikėtasi darbo vietų ir tikimasi, kad iki 2020 m. bus prarasta dar maždaug 2,5 mln. darbo vietų;

D.

kadangi 2008 m. ekonominis nuosmukis neigiamai paveikė ir įgūdžių paklausą, ir pasiūlą darbo sektoriuje, dėl to labai padidėjo netikrumui dėl darbo perspektyvų ir sustiprėjo žmonių poreikis dėl geresnio informavimo apie užimtumo galimybes darbo rinkoje;

E.

kadangi taupymo priemonės, vykdomos daugelyje valstybių narių, sutapo su labai dideliu nedarbo lygio padidėjimu ir iš dalies jį nulėmė;

F.

kadangi politikos formuotojai turi apsaugoti savo piliečius nuo nedarbo grėsmės užtikrindami, kad darbuotojai turėtų tinkamų įgūdžių, kurie kiek įmanoma padidintų jų galimybes įsidarbinti;

G.

kadangi dėl naujų technologijų pažangos ir Europos ekonominės struktūros pokyčių žmonėms tapo būtina atnaujinti ir gerinti savo įgūdžius visą savo profesinį gyvenimą;

H.

kadangi socialinės, efektyvaus išteklių naudojimo, ekologiškos ir konkurencingos ekonomikos skatinimas yra vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų;

I.

kadangi vis dar tikimasi, kad paslaugų sektorius, pvz., prekybos, saugumo, valymo, viešojo maitinimo, slaugos ir tiesiogiai asmeniui teikiamų paslaugų, nuo dabar iki 2020 m. užtikrins daug darbo vietų ir galėtų būti sparčiausiai augantis sektorius;

J.

kadangi žemės ūkio maisto produktų sektorius vėl įgauna pasaulinę reikšmę, dėl to jam reikalingi įvairūs bei aukštesnio lygio įgūdžiai, tačiau smarkiai mažėja žemos kvalifikacijos darbo vietų skaičius;

K.

kadangi siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, aplinkos apsaugą ir naujų ekologiškų technologijų plėtrą bus reikalingi atitinkami įgūdžiai;

L.

kadangi natūralu, kad technologiniai pokyčiai ir naujos darbo organizavimo formos sektoriuose daro įtaką užimtumo tendencijoms, susijusioms su reikiamų darbuotojų profesiniais ir kvalifikaciniais įgūdžiais;

M.

kadangi ekonomikos srityje vis labiau auga kūrybinių, sąveikumo, bendravimo ir problemų sprendimo gebėjimų darbo vietoje poreikis, o žemos kvalifikacijos darbus dirbantiems ar įprastas funkcijas atliekantiems darbuotojams kyla didelė grėsmė prarasti darbą;

N.

kadangi, be kitų pažeidžiamų grupių darbuotojų, darbuotojams, kurių išsilavinimo ir įgūdžių lygis žemas, kyla didesnė grėsmė prarasti darbą, dirbti darbo be garantijų sąlygomis ir skurdo pavojus, nebent jiems būtų suteiktos tinkamos galimybės mokytis ir persikvalifikuoti, kurios jiems leistų neatsilikti nuo rinkos reikalavimų;

O.

kadangi ilgalaikis mokymo ir aukštojo išsilavinimo veiksmingumas priklauso nuo įvairių veiksnių, pvz., nuo aukštos kokybės švietimo ir mokymų galimybių, lygių galimybių ir prieinamumo visiems užtikrinimo, galimybių gauti priežiūros paslaugas, ilgalaikių viešųjų investicijų, viešųjų finansų padėties bei veiksmingo valdymo taip pat nuo geresnio asmeninių ir darbo rinkos poreikių susiejimo;

P.

kadangi ES yra įsipareigojusi gerinti švietimo lygį ir iki 2020 m. sumažinti mokyklos nebaigusiųjų skaičių iki 10 proc. ar mažiau ir padidinti įgijusiųjų aukštąjį ar lygiavertį išsilavinimą skaičių bent iki 40 proc.;

Q.

kadangi tikimasi, kad daugės darbo vietų, kuriose reikalaujama techniniu ir moksliniu požiūriu aukštesnės kvalifikacijos, ir 2020 m. apie pusė visų darbo vietų bus skirta vidutinės kvalifikacijos darbuotojams, o 35 proc. visų darbo vietų bus reikalaujama turėti aukšto lygio kvalifikaciją, palyginti su 29 proc. šiuo metu, ir kadangi siekiant tvarios ekonomijos visose profesijose ir visuose įgūdžių segmentuose prireiks papildomos kvalifikacijos;

R.

kadangi migracija ES viduje, taip pat migracija į ES ir iš ES ir demografiniai pokyčiai daugeliu aspektų ateityje darys vis didesnę įtaką valstybių narių darbingo amžiaus gyventojų kiekiui bei sudėčiai ir darys didelį poveikį įgūdžių paklausai ir pasiūlai, ypatingai tose valstybėse narėse, kuriose gyventojų skaičius sparčiai mažėja, ar kuriose vyksta didelio masto protų nutekėjimo procesai;

S.

kadangi darbuotojų migrantų kompetencija ir sugebėjimai nepakankamai pripažįstami ir nevisiškai išnaudojami ir kadangi darbuotojai migrantai dažnai susiduria su sunkumais patekti į darbo rinką, gauti prieigą prie švietimo ir mokymo, taip pat ir dėl to, kad neturi pakankamai žinių apie savo darbo ir socialines teises ir nedalyvauja darbuotojų asociacijose; kadangi dėl to integracijos politikos sritys, kuriomis skatinamos imigrantų galimybės naudotis švietimu, mokymu ir užimtumu, gali žymiai prisidėti patenkinant darbo rinkos poreikius ateityje;

T.

kadangi, nors mikrokreditas yra labai svarbi priemonė moterų verslumui ir moterų valdomų įmonių kūrimui, Europos Sąjungoje yra vis dar mažai verslininkių, kurios sudaro vidutiniškai 30 proc. visų verslininkų;

U.

kadangi daugiau kaip 60 proc. universitetų absolventų yra moterys; kadangi pernelyg mažai moterų ir mergaičių renkasi mokslo sektorius ir dėl to sektoriuose atsiranda randasi didelė segregacija; kadangi išryškėjo tendencija, kad laikui bėgant atotrūkis tarp IT sektoriuje dirbančių moterų ir vyrų ne mažėja, o didėja;

V.

kadangi moterų padėtis darbo rinkoje yra nepalanki, ir ne visą darbo dieną bei pagal naujas, dažnai neužtikrinančias darbo vietos darbo organizavimo formas dirbančių moterų skaičius yra neproporcingai didelis, ir todėl joms neprieinamos visos socialinės garantijos, socialinė apsauga ir socialinės išmokos;

W.

kadangi tvarus ekonomikos augimas teikia galimybę sukurti daugiau tinkamų darbo vietų ir prisidėti prie ekonomikos atkūrimo visoje ES;

X.

kadangi ES vis dar investuoja mažiau negu jos pasauliniai ekonomikos partneriai ir konkurentai į mokslinius tyrimus, inovacijas ir švietimą, kurie yra pagrindiniai augimo ir gyvenimo lygio gerinimo veiksniai; kadangi reikia daug investicijų į žiniomis pagrįstą ekonomiką, techninį mokymą ir profesinį perkvalifikavimą;

Y.

kadangi tikslingas ir pritaikytas kvalifikacijos kėlimas yra labai svarbus siekiant padėti žmonėms įgyti naujų įgūdžių, kad jie galėtų pasinaudoti perėjimu prie tvaresnės ekonomikos; kadangi kvalifikacijos kėlimas, integracija į darbo rinką ir socialinė įtrauktis grindžiami įtikinamais ekonominiais argumentais; kadangi investicijų į kvalifikacijos kėlimą mažinimas turės neigiamą ilgalaikį poveikį;

1.

primena, kad strategijoje „Europa 2020“ valstybės narės sutarė iki 2020 m. pasiekti 75 proc. 20–64 metų amžiaus grupės užimtumo tikslą, kuris glaudžiai susijęs su ekonomikos augimu ir socialinės apsaugos sistemų bei viešųjų finansų tvarumu; primena, kad šiuo metu moterų užimtumo lygis yra 58,2 proc.; pabrėžia, kad norint pasiekti užimtumo tikslą būtina iš esmės sumažinti jaunimo nedarbo lygį, padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir veiksmingai įgyvendinti strategijos prioritetą dėl įtraukties; pabrėžia, kad vykdant daugumą nacionalinių reformų programų nepavyks pasiekti užimtumo ir kovos su skurdu tikslų ir ragina visus suinteresuotus subjektus dėti daugiau pastangų siekiant sėkmingai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“;

2.

pakartoja, kad penki ES pagrindiniai tikslai yra užimtumo skatinimas, sąlygų inovacijoms, moksliniams tyrimams ir plėtrai gerinimas, klimato kaitos ir energetikos uždavinių įvykdymas, švietimo įvairiais lygmenimis gerinimas ir socialinės integracijos skatinimas;

3.

primena, kad yra didelių kliūčių, trukdančių žymiai padidinti užimtumą ES, kovoti su struktūriniu nedarbu ir kurti naujas darbo vietas, taip didinant našumą ir stiprinant konkurencingumą; mano, kad, be geresnio darbo rinkų veikimo užtikrinimo, visų pirma reikia įveikti iššūkius, susijusius, be kita ko, su šiuo metu nepakankamu daugelio darbuotojų įgūdžių lygiu ir žemais kai kurių Europos šalių švietimo lygio reitingais tarptautiniu mastu; mano, kad integruotas požiūris ugdant būtinus įgūdžius bus labai svarbus siekiant geriausiai išnaudoti naujos tvarios ekonomikos teikiamas galimybes ir ragina Komisiją savo planuojamame komunikate dėl darbo vietų kuriant naujų tvarią ekonomiką atsižvelgti į Parlemento prašymus šiuo klausimu;

4.

pažymi, kad užimtumo lygis ir ekonominė veikla yra vienas kitą papildantys veiksniai, skatinantys ypač spartų ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą; tačiau griežtai rekomenduoja, kad valstybės narės laikytųsi strategijos „Europa 2020“ užimtumo politikos integruotų gairių ir bendrosios ekonomikos politikos gairių ir užtikrintų, kad nustatant politikos priemones būtina atsižvelgti į nacionalines, regionines bei vietos sąlygas ir ypač į padėtį atskirose valstybėse narėse;

5.

pabrėžia, kad valstybės narės tebėra atsakingos už pagrindines socialinės politikos sritis, pvz., apmokestinimą, socialinės gerovės programas, tam tikrą darbo reglamentavimą, sveikatos priežiūrą ir švietimą; mano, kad nustatant socialinės politikos priemones būtina atsižvelgti į nacionalines, regionines bei vietos sąlygas ir ypač į padėtį atskirose valstybėse narėse;

6.

ragina geriau koordinuoti valstybių narių ekonomikos politiką siekiant skatinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą ir palengvinti sudalyti geresnes sąlygas veiksmingai konkurencijai, atsižvelgiant į regioninius užimtumo ir nedarbo lygio skirtumus Europoje; ragina valstybes nares laikytis biudžetinės drausmės taisyklių siekiant sumažinti pernelyg didelio deficito susidarymo riziką ir ragina vykdyti veiksmingą biudžeto priežiūrą bei tuo pat metu sudaryti sąlygas viešosioms investicijoms vadovaujantis ES augimo ir užimtumo tikslais; tačiau pabrėžia socialinio poveikio vertinimo, kurio reikalaujama pagal Sutartį, svarbą ir ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti socialines pasekmes, kurias sukelia išlaidų mažinimas, ypač lėšų, skiriamų švietimui ir aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms, mažinimas, kuris gali kelti grėsmę pažangai, daromai užpildant specialistų trūkumą Europoje ir užtikrinant ekonominį pajėgumą;

7.

pritaria Komisijos pavyzdinei iniciatyvai įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, kuri yra prasmingas konkurencijos ir užimtumo skatinimo pagrindas, daryti pokyčius siekiant tvarios, pažangesnės ir labiau integracinės ekonomikos; pabrėžia Darbotvarkės įgyvendinimo regioninių aspektų svarbą; ragina Komisiją pateikti pavyzdinės iniciatyvos priemonių dėl užimtumo ir įgūdžių, skiriant tinkamą dėmesį skatinti darbo pasiūlą ir paklausą tvarioje ir integracinėje žinių ekonomikoje;

8.

mano, kad Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkę reikėtų vertinti kartu su ES mokslinių tyrimų bendrąja programa ir kad jų abiejų sąveika galėtų sudaryti sąlygas skatinti augimą ir kurti darbo vietas;

9.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į pastarųjų metų ekonomikos ir darbo rinkos pokyčius ir ateities iššūkius, pvz., demografiniai pokyčiai ir perėjimas prie tvarios ekonomikos, reikia parengti geresnes užimtumo, švietimo ir darbo organizavimo strategijas siekiant pagerinti ES konkurencingumą ir darbo ir gyvenimo sąlygas ir kurti naujas tinkamas darbo vietas, taigi, skatinti pažangų augimą, kuris apima visišką užimtumą ir gerovę, taip pat aplinką tausojančią gamybą ir gyvenseną; todėl pabrėžia, kad svarbu, kad visos amžiaus grupės turėtų galimybes mokytis visą gyvenimą, įgyti kvalifikaciją ir įgūdžius; pabrėžia, kad kvalifikacijos kėlimas, integracija į darbo rinką, socialinė įtrauktis, veiksminga kova su diskriminacija ir geresnis visų darbuotojų kapitalo panaudojimas grindžiami ekonominiais argumentais; primena, kad darbo ir privataus gyvenimo derinimas, švietimas ir žmogiškojo kapitalo gerinimas taip pat asmeniui teikia neekonominę naudą;

10.

pabrėžia, kad nacionalines darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros priemones būtina peržiūrėti atsižvelgiant į naujas socialines ir ekonomines sąlygas, kai tinkama, išsaugoti, sustiprinti ir pritaikyti atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės specialius poreikius, siekiant užtikrinti lanksčią, įtraukią ir aktyvią darbo rinką, veiksmingą visuotinai prieinamą mokymą ir tinkamas socialinio saugumo sistemas; ragina valstybes nares vykdant jų darbo rinkos reformas kartu stiprinti kelią skurdui užkertančią socialinę apsaugą ir apsaugą nuo nedarbo bei gerinti valstybinių užimtumo tarnybų veiklos kokybę; pabrėžia, kad lankstumo ir užimtumo garantijos neturėtų būti laikomos visiems tinkamu sprendimu;

11.

pabrėžia neoficialaus mokymosi ir įgūdžių ugdymo glaudžiai bendradarbiaujant tarp kartų, kai jauni žmonės gali įgyti naujų įgūdžių mokydamiesi iš patyrusių vyresnio amžiaus darbuotojų, svarbą;

12.

apgailestauja, kad daugumai darbuotojų vis dar sunku suderinti darbą ir šeimos gyvenimą; ragina valstybes nares visiems tėvams, ypač moterims, vienišiems tėvams, skurdžiausiems gyventojams ar neįgaliesiems, suteikti galimybę įsitraukti ne tik darbinę veiklą, bet ir į mokymosi visą gyvenimą procesą; pabrėžia, kad būtina sąlyga yra tai, kad darbo organizavimas ir mokymosi galimybės būtų suderinti su tėvų pareigomis, kad būtų padidintas vaikų priežiūros įstaigų veiksmingumas ir pagerintos galimybės naudotis jų paslaugomis ir kad tėvams būtų teikiama tinkama parama; be to, ragina valstybes nares įgyvendinti politikos priemones ir programas, skirtas remti asmenis, slaugančius šeimos narius;

13.

mano, kad naudinga remti aplinkos sąlygas, kuriomis būtų skatinamas nuotolinis darbas, jeigu jį galima suderinti su šeimos ir profesinio gyvenimo reikalavimais;

14.

palankiai vertina Europos užimtumo observatorijos sukūrimą ir Komisijos iniciatyvą parengti ES įgūdžių panoramą ir pertvarkyti Europos užimtumo tarnybos (EURES) tinklą siekiant ieškantiems darbo užtikrinti daugiau skaidrumo ir skatinti darbuotojų mobilumą ES; pabrėžia, kad EURES atlieka pagrindinį vaidmenį konsultuojant judžius darbuotojus ir darbo ieškančius asmenis dėl jų teisių ir padeda kurti tikrą vidaus rinką ir palankiai vertina bandomąjį projektą „Tavo pirmasis EURES darbas“, kuris skirtas jauniems darbo ieškantiems asmenims 27 valstybėse narėse; be to, pabrėžia EURES vaidmenį pasienio regionuose ir mano, kad jos tarpvalstybinėms partnerystėms reikia skirti reikiamus išteklius, siekiant reaguoti į iššūkius Europos darbo rinkoje;

15.

pabrėžia, kad svarbu didinti dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą programose, ypač profesinio mokymo ir rengimo srityse, siekiant užtikrinti galimybes įsidarbinti, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir stiprinti konkurencingumą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia padidinti tęstinio mokymo įstaigose besimokančiųjų skaičių, kad aukštesnės kvalifikacijos žmonės ir sulaukę vyresnio amžiaus galėtų rasti ir dirbti sau tinkamą darbą; atsižvelgdamas į tai mano, kad reikia suteikti paskatas ir darbdaviams, ir darbuotojams, ypač MVĮ; taip pat mano, kad reikia įgyvendinti visapusiškesnes visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijas, o profesinio švietimo ir mokymo sistemos turi būti suderintos su sparčiai kintančiais darbo rinkos poreikiais, technologijų pažanga ir naujais darbo organizavimo metodais;

16.

apgailestauja, kad per krizę valstybės narės sumažino savo švietimo ir mokymo biudžetus, ir ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti į švietimo ir mokymo sistemas;

17.

ragina geriau stebėti būsimą įgūdžių paklausą Europoje pagal profesijas ir kvalifikacijos lygį ir numatant valstybių narių švietimo, mokymosi visą gyvenimą politiką ir kitų susijusių sričių politiką nedelsiant atsižvelgti į sukauptus duomenis; pabrėžia, pabrėžia, kad svarbu didinti darbo vietų ir karjeros patrauklumą jauniems darbuotojams ir kad visų pirma jauni žmonės turi būti nuolat informuojami apie tendencijas darbo rinkoje, kad galėtų koncentruotis į gebėjimų, kurie iš tikrųjų paklausūs, ugdymą; mano, kad žinių sąjunga, kuri suartina verslą, socialinius partnerius ir švietimo institucijas, būtų naudinga priemonė užpildant inovacijų srities ir įgūdžių spragas, gerokai prisidedanti prie ekonomikos ir visos visuomenės interesų skatinimo, ypač atsižvelgiant į svarbų iššūkį užtikrinti visišką užimtumą, skurdo panaikinimą, socialinę įtrauktį ir ilgalaikį pasaulio ekonomikos augimą;

18.

pabrėžia, kad svarbu anksti, mažiausiai prieš 10 metų, nustatyti įgūdžių poreikius, ir ragina valstybes nares ir atitinkamai regionus kurti užimtumo stebėsenos centrus, kuriuose dėmesys būtų skiriamas ateities poreikiams; be to, pabrėžia, kad svarbu plėtoti patikimas sistemas, kurios padėtų numatyti įgūdžių poreikius ES ir valstybėse narėse ateityje, taip pat, kad svarbu toliau investuoti į įgūdžių gerinimą ir geresnį darbo vietų derinimą su kvalifikacija; pakartoja, kad reikia užtikrinti piliečiams galimybę gauti atitinkamos kokybiškos informacijos ir ragina šiuo klausimu keistis patirtimi ir geriausia praktika; siekiant šio tikslo pabrėžia, kad reikalingas tvirtesnis ir veiksmingesnis švietimo įstaigų, įskaitant universitetus ir mokslinių tyrimų centrus, bendradarbiavimas su valstybinėmis užimtumo tarnybomis, socialiniais partneriais, įmonėmis ir darbdaviais;

19.

pabrėžia, kad reikia gerinti profesijų ir darbo vietų, kurioms užimti darbo rinkoje trūksta darbo jėgos, žinomumą ir patrauklumą;

20.

ragina Komisiją suteikti daugiau finansinės paramos programai „Leonardo da Vinci“ ir pagerinti jos žinomumą – tai programa, kuri teikia žmonėms galimybę įgyti naujų įgūdžių, žinių ir kvalifikacijų ir kuri padaro profesinį mokymą patrauklesnį visiems; taip pat atkreipia dėmesį į mokymo darbo vietoje svarbą ir ragina remti nacionalines iniciatyvas, kuriomis populiarinama ši profesinio lavinimo forma;

21.

pažymi, kad programos „Erasmus“ paprogramės asignavimai panaudojami beveik 100 proc.; primena gerai dokumentais pagrįstus duomenis, kad programa „Erasmus“ labai palengvina studijas užsienyje ir suteikia studentams įvairių įgūdžių, o tai savo ruožtu gerokai padidina šių studentų galimybes vėliau įsidarbinti ir labai prisideda prie Europos konkurencingumo;

22.

pabrėžia kokybiškos valstybinės švietimo sistemos, kuria suteikiama laisva, vienoda prieiga visiems, svarbą;

23.

mano, kad labai svarbu sukurti glaudžiam mokslinių tyrimų institutų ir pramonės bendradarbiavimui palankią aplinką ir raginti bei skatinti pramonės įmones investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; primena, kad aukštojo išsilavinimo ir mokymo įstaigos atlieka esminį vaidmenį valstybių narių regionų ekonomikoje ir kad jie yra unikali aplinka, kuri apima inovacijas, švietimą ir mokslinius tyrimus ir gali prisidėti prie darbo vietų kūrimo, verslo ir kitų įgūdžių ugdymo ir didesnių įsidarbinimo galimybių; pripažįsta universitetų ir verslo dialogo vaidmenį šioje srityje; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas skatinti taikyti Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) ir visuose ekonomikos sektoriuose raginti siekti EMAS registracijos;

24.

ragina Europos Komisiją skatinti toliau pagal Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkę steigti Europos sektorių tarybas užimtumo ir įgūdžių klausimais, kurios turėtų būti naudojamos kaip valstybių narių ir regionų turimos informacijos rinkimo ir keitimosi ja platformos, siekiant padėti koordinuoti visų susijusių šalių dedamas pastangas, ir kaip paramos socialinio dialogo veiklai priemonė;

25.

mano, kad svarbiausia iš esmės padidinti investicijas į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, todėl mano, kad siekiant paskatinti valstybes nares eiti šia linkme, vertinant valstybių narių vidutinės trukmės biudžeto tikslą, reikėtų specialiai apsvarstyti valstybės išlaidas švietimui, moksliniams tyrimams ir profesiniam mokymui;

26.

pažymi, kad šiuo tikslu reikėtų tinkamai paremti tokias priemones kaip vykdant socialinę partnerystę atliekami darbo profilių ir profesijų poreikio tyrimai sektoriuose;

27.

ragina Europos socialinio dialogo komitetus prisidėti derinant esamus mokymus su esama ir būsima paklausa pasinaudojant gairėmis, kuriose nustatyti aiškūs tikslai ir rodikliai, pagal kuriuos galima stebėti pažangą;

28.

pabrėžia, kad reikia įtraukti darbdavius į švietimo įstaigų valdymą, taip pat kursų, mokymo metodų parengimo ir amatų mokymo, vertinimo ir kvalifikacijos teikimo procesą; pabrėžia darbdaviams, kurie siūlo žemos kvalifikacijos arba nekvalifikuotiems asmenims mokymus ir taip suteikia galimybę tiesiogiai darbo vietoje įgyti praktinės patirties, skirtų iniciatyvų svarbą;

29.

apgailestauja, kad ES vis dar per daug jaunuolių neužbaigia mokslo mokyklose; nurodo, kad mokslo mokyklose neužbaigiančių jaunuolių dalį sumažinus tik 1 proc. darbo rinkoje galėtų atsirasti apie 500 000 potencialių darbuotojų; todėl ragina valstybes nares įgyvendinti veiksmingesnę politiką, paremtą aukštos kokybės šiuolaikiniu švietimu ir profesiniu mokymu, kuri padėtų išvengti, kad mokiniai nepaliktų mokyklų nebaigę mokslo programos, pašalinti kliūtis tęsti studijoms, suteikti mokymosi sunkumų turintiems ar neįgaliems mokiniams alternatyvias mokymosi galimybes ir vystyti veiksmingus ryšius tarp pirminio mokymo ir įmonių; pabrėžia ankstyvojo ugdymo svarbą ne tik būsimų funkcinių žmonių įgūdžių ugdymui, bet ir jų gebėjimui mokytis, specializuotis ir toliau vystytis ir ragina parengti nuoseklią, visa apimančią, ilgalaikę ankstyvojo ugdymo ir priežiūros koncepciją, kaip siūloma atitinkamame Komisijos komunikate;

30.

reiškia apgailestavimą, kad daug galinčių dirbti neįgaliųjų nėra integruoti į darbo rinką, ir ragina valstybes nares įgyvendinti politikos priemones, kuriomis remiantis žmonėms su negalia būtų suteiktos alternatyvios švietimo, mokymosi ir įsidarbinimo galimybės;

31.

ragina valstybes nares valstybės finansuojamas ir tinkamai reguliuojamas pradinio mokymo įstaigas, įskaitant ikimokyklines, pradines ir vidurines mokyklas, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo įstaigas aprūpinti tinkamos kvalifikacijos ir gerai parengtu mokymo bei pagalbiniu personalu, kuris būtų gerai apmokamas ir turėtų geras darbo sąlygas;

32.

pabrėžia visiems prieinamų visuomenės švietimo sistemų svarbą siekiant skatinti lygias galimybes visiems;

33.

džiaugiasi Komisijos pasiūlymu skatinti naujų specializuotų studijų Europos kompetencijų centrus ateities profesijoms rengti ir palengvinti judumo sąlygas jaunimui; pabrėžia, kad svarbu sukurti reikiamas sąlygas plėstis inovacinių įmonių grupėms, kurios gali veikti kaip paskata vietos ekonominei plėtrai ir kuriant naujas darbo vietas regionuose; mano, kad augant ekonomikos restruktūrizavimo tempams tvaraus ekonomikos augimo prielaidos yra kvalifikuota darbo jėga, valdymo kompetencija, inovacijos, moksliniai tyrimai, technologijos ir ekologiškos daro vietos;

34.

skatina valstybes nares į visus švietimo sistemos lygius įtraukti informacijos ir ryšių technologijų kompetenciją, skaitmeninį raštingumą ir pagrindinius visose srityse pritaikomus gebėjimus, pvz., bendravimą užsienio kalbomis ir asmeninės saviraiškos ir vystymosi gebėjimus, aktyvų pilietiškumą, kūrybingumą, kultūrinį sąmoningumą ir skirtingų kultūrų supratimą, taip pat itin svarbius gebėjimus, susijusius su aplinkosauga, klimato kaita ir tvariu vystymusi; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad siekiant pagerinti žmonių užimtumo galimybes svarbu skatinti ir pripažinti tiek privalomus, tiek ir neprivalomus įgūdžius; pažymi, kad naudinga gebėti bendrauti užsienio kalbomis ir remia kalbų mokymąsi ir kalbų mokymo plėtrą;

35.

pabrėžia į inovacijas nukreipto švietimo poreikį; pabrėžia, kad norint patenkinti ateities poreikius turėtų būti skatinamas nešabloniškas ir abstraktus mąstymas ir techninis švietimas;

36.

pabrėžia, jog reikėtų stengtis užtikrinti, kad visi vaikai ankstyvame amžiuje įgytų pagrindinių IT įgūdžių, kad IT būtų įtraukos į pradinį mokyklų švietimą ir kad visi europiečiai turėtų pigią ir paprastą prieigą prie interneto;

37.

atsižvelgiant į tai, kad numatoma, jog 2015 m. trūks nuo 384 000 iki 700 000 IT specialistų ir maždaug vieno milijono darbuotojų trūks sveikatos apsaugos sektoriuje bei dar vienu milijonu bus per mažai mokslinių tyrimų darbuotojų, ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių ir šiose srityse užtikrinti tinkamą kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių lygį;

38.

pabrėžia, kad švietimo internacionalizacija turi socialinę, kultūrinę ir ekonominę reikšmę, todėl primygtinai prašo Komisiją skatinti tyrėjų, studentų, mokslininkų ir docentų mobilumą tarptautiniu mastu ES ir už jos ribų;

39.

reiškia susirūpinimą, kad aukštos kvalifikacijos asmenys priima pasiūlymus dirbti jų gebėjimų neatitinkantį arba nekvalifikuotą darbą ir taip ES vyksta protų nutekėjimas;

40.

ragina valstybes nares parengti mokytojų rengimo programas, kuriose būtų numatytos priemonės, sudarančios galimybę lengviau prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ir vystyti visus švietimo lygius atitinkančius įgūdžius;

41.

skatina valstybes nares įgyvendinti mokymo darbo vietoje sistemą, įskaitant dvilypę švietimo / mokymo sistemą, siekiant jau ankstyvuoju etapu supažindinti jaunuolius su darbo rinka, taip pat skatinti diegti stažuočių ir praktikos kokybės sistemą, kuri suteiktų kuo geresnes galimybes gauti stabilų darbą; be to, susijusius suinteresuotus subjektus užtikrinti, kad stažuotės ir praktika vyktų prižiūrint profesionaliems globėjams, padėtų iš tiesų įgyti darbo rinkos poreikius atitinkančių įgūdžių ir patirties ir aprūpinti naujomis darbo vietomis; ragina valstybes nares nustatyti mažiausius stažuočių darbo užmokesčio ir socialinių teisių reikalavimus ir sukurti Europos stažuočių kokybės sistemą nustatant tinkamas darbo sąlygas ir taisykles, kuriomis būtų užtikrinama, kad stažuotojai nebūtų naudojami nuolatiniams darbuotojams pakeisti;

42.

ragina Komisiją ir valstybes nares plačiau keistis duomenimis apie politikos priemones, skirtas perėjimui nuo švietimo ir mokymo į darbo sferą, bei mobilumo mokymo priemonėmis, nes tai prisidėtų prie gebėjimų tobulinimo ir padidintų jaunų žmonių galimybes įsidarbinti;

43.

primygtinai ragina Europos Komisiją vykdant kitą su profesiniais įgūdžiais susijusią teisėkūros iniciatyvą sustiprinti teisinį diplomų ir profesinių kvalifikacijų pripažinimo pagrindą ir sukurti sustiprintą kompetencijos, diplomų ir įgūdžių pripažinimo mechanizmą, įskaitant neformalaus, ir nebūtinai formalaus, pasirengimo metu įgytus įgūdžius ir taip pat išplėsti darbuotojų iš trečiųjų šalių kompetencijos, diplomų ir įgūdžių pripažinimo mechanizmus; mano, kad šis mechanizmas turėtų būti paremtas tinkamomis Europos sistemomis, pvz., Europos kvalifikacijų sistema (EQF) ir Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET);

44.

ragina nacionalines statistikos tarnybas įvesti atitinkamus rodiklius, skirtus įgūdžiams ir savo įvairių lygių švietimo sistemos kokybei įvertinti;

45.

mano, kad Išorės veiksmų tarnyba (IVT), būtent ES delegacijos trečiosiose šalyse, galėtų atlikti svarbų vaidmenį suteikdamos informaciją apie Europoje privalomą kompetenciją ir laisvas darbo vietas bei padėdamos atlikti norint atvykti į Europą būtinus formalumus;

46.

pažymi, kad dėl demografinių pokyčių tarp vyresnio amžiaus žmonių yra daug galimų savanorių, kurie yra mūsų visuomenės nepanaudoti ištekliai; ragina Komisiją sudaryti daugiau galimybių dirbti vyresnio amžiaus savanoriams ir parengti programą „Veiklūs senjorai“, kuri vienytų vis didesnį skaičių itin patyrusių vyresnio amžiaus piliečių, pageidaujančių būti savanoriais, ir kuri būtų vykdoma kartu su anksčiau minėta programa „Veiklus jaunimas“ bei ją papildytų; taip pat ragina toliau skatinti specialias skirtingoms kartoms atstovaujančių savanorių veiklos ir ugdymo programas;

47.

mano, kad, atsižvelgiant į aktyvaus gyvenimo ilginimo strategiją, nepakankamai padaroma siekiant padėti vyresnio amžiaus asmenims įgyti IT įgūdžių, ir ragina Komisiją ir valstybes nares kurti šiai grupei skirtas plataus masto švietimo sistemas;

48.

pabrėžia poreikį išlaikyti tradicinius amatus ir su jais susijusius įgūdžius ir parengti mažmeniniams amatininkams skirtas strategijas, siekiant išlaikyti amatų sektoriaus kultūrinę tapatybę; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu remti su profesine veikla susijusį jaunų amatininkų ir moterų profesinį mokymą ir mobilumą; pažymi, kad skatinimas atlikti praktiką, kaip jaunimo integravimo į šį sektorių priemonę, gali būti aktyvi politika, kurią vertėtų propaguoti, ir ragina valstybes nares imtis atitinkamų priemonių; pabrėžia humanitarinių mokslų, kaip srities, teikiančios galimybę tyrinėti praeitį ir geriau išsaugoti kultūros savitumą, svarbą;

49.

atkreipia dėmesį tai, kad mažosios ir vidutinės įmonės dėl jų gausos ir strateginės funkcijos kovojant su nedarbu yra svarbios Europos ekonomikai; primena, kad MVĮ sukuriama 85 proc. darbo vietų ES ir sudaro 58 proc. visos Sąjungos įmonių sukuriamos pridėtinės vertės; primygtinai ragina susijusius suinteresuotus subjektus pašalinti visas priemones, galinčias sukelti kliūčių verslo kūrimui ir laisvam verslo judėjimui; ragina valstybes nares ir Komisiją palengvinti mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir skatinti jų augimą, ypatingą dėmesį skiriant moterų verslumui, užtikrinti joms palankią reglamentavimo bei mokesčių aplink, palengvinti jų patekimą į rinką, sudaryti darbuotojų įdarbinimo kliūčių sąrašą, kuo labiau sumažinti biurokratijos lygį ir gerinti jų prieigą prie finansavimo;

50.

mano, kad siekiant padidinti užimtumą būtina tikslingiau naudoti inovacijas ir sukurti konkurencingesnę pramonės bazę; mano, kad būtina skatinti jaunimo užimtumą, diegti mokslo tyrimais ir plėtra grindžiamus verslo modelius ir numatyti konkrečias paskatas, kuriomis būtų skatinama įdarbinti kuo platesnį ratą darbo ieškančių asmenų;

51.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ateityje taikyti supaprastintą laikinų leidimų įmonių darbuotojams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, gyventi, galiojančių visoje ES, suteikimo procedūrą;

52.

ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti į darbo vietų kūrimą ir skatinti verslumą, verslo steigimą ir savisamdą siekiant sukurti įdarbinimo galimybių ir sumažinti socialinę atskirtį; mano, kad tinkama aplinka ir paskatos verslo vystymui ir parama naujų technologijų diegimui yra svarbios, tačiau jų nepakanka Europos ekonomikai vystyti; todėl pabrėžia, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama verslumu pagrįstam mąstymui ir įgūdžiams skatinti įvairiais švietimo lygmenimis, naujų verslininkų konsultavimui ir veiksmingam MVĮ darbuotojų įgūdžių plėtojimui; pabrėžia Europos technologijos instituto ir Europos investicijų banko, ypač tokių programų kaip JASMINE ir JEREMIE, vaidmenį skatinant verslo kūrimą ir vystymą ir teikiant paramą MVĮ;

53.

ragina Komisiją rengiant su užimtumu susijusius teisės aktus laikytis „pradėk nuo mažo“ principo ir atsižvelgti į MVĮ poreikius;

54.

pabrėžia laisvo ir pažangiai reguliuojamo interneto svarbą naujiems verslininkams ir darbo vietų kūrėjams; mano, kad interneto naudotojų pasitikėjimas sistema ir jos neliečiamumo užtikrinimu labai svarbus naujiems internetinio verslo modeliams;

55.

pažymi, kad ES veikia nepakankamai moksliniais tyrimais ir taikomąja plėtra užsiimančių inovacinių bendrovių, o dėl didelio inovacijų ir e. įgūdžių trūkumo MVĮ negali taikyti naujų ir pažangių verslo modelių ir naujų technologijų;

56.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares pradėti bendradarbiauti kuriant integruotą ir konkurencingą rizikos kapitalo rinką, būtiną inovatyvių MVĮ kūrimui ir stiprėjimui;

57.

mano, kad privaloma užbaigti kurti nevaržomą ir konkurencingą bendrąją rinką siekiant palengvinti laisvą darbuotojų judėjimą; be to, mano, kad bendrosios rinkos užbaigimas turėtų būti glaudžiai susietas su darbo teisės aktais, kuriais sudaromos vienodos sąlygos, užtikrinama patikima socialinės apsauga ir darbuotojų gebėjimas išsaugoti, išlaikyti ar perkelti įgytas teises, visų pirma perkelti pensijų teises iš vienos valstybės į kitą; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais siekiant panaikinti studentų ir darbuotojų mobilumo kliūtis ir skatinti dalytis geriausia praktika ir patirtimi šioje srityje siekiant įvertinti bendrosios rinkos raidą, susijusią su darbuotojų socialinės apsauga, atsižvelgiant į darbo užmokestį ir darbo sąlygas priimančiojoje šalyje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia išvengti darbo užmokesčio dempingo;

58.

labai smerkia nedeklaruojamą darbą, kuris kelia grėsmę ir visuomenei, ir darbuotojams; ragina valstybes nares vykdyti reguliarius ir dažnesnius patikrinimus, skirti tinkamas baudas ir inicijuoti informavimo kampanijas apie darbuotojų teises tam, kad šešėlinės ekonomikos darbuotojai geriau suvoktų ilgalaikius jos trūkumus; be to, ragina valstybes nares prevencines priemones ir sankcijas derinti su paskatomis, skirtomis užkirsti kelią nedeklaruojamo darbo plitimui ir nedeklaruoto darbo pavertimui teisėtu įdarbinimu;

59.

mano, kad sveikatos priežiūros sektoriui tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus; be to, mano, kad dėl demografinių pokyčių sveikatos ir socialinės priežiūros sektorius yra svarbus darbo vietų šaltinis ir pagrindinis socialinės integracijos veiksnys, kurio svarba didės; ragina plėtoti sveikatos priežiūros ekonomikos sektorių, siekiant patenkinti faktinius poreikius ir užtikrinti aukštos kokybės visiems prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, geras darbo ir darbo apmokėjimo sąlygas, kad būtų išvengta nedeklaruojamo darbo; ragina Europos Komisiją remti TDO konvenciją, papildytą rekomendacija dėl namų darbininkų, kad būtų pagerintos dažnai nežmoniškos šio sektoriaus darbuotojų darbo sąlygos; ragina Komisiją pradėti tyrimą, susijusį su priežiūros darbuotojais, kurie dirba klientų namuose, kuriuo, greta kitų tinkamų ir tvarių sprendimų, kurie padėtų savarankiškai gyventi, būtų nustatyta, ar ES teisės aktai šios srities darbuotojams, kurie dažnai yra moterys, užtikrina pakankamą socialinę apsaugą;

60.

pabrėžia socialinių, sveikatos apsaugos, priežiūros ir ugdymo paslaugų potencialą kuriant naujas darbo vietas ir prašo plačiu mastu ir tvariai investuoti į šias svarbiausias paslaugų ir infrastruktūros rūšis, taip pat užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, siekiant padėti teikti kokybiškas paslaugas; tikisi, jog Komisijos veiksmų plane bus numatyta, kaip sumažinti sveikatos darbuotojų trūkumą;

61.

ragina Komisiją, valstybes nares, socialinius partnerius ir kitus suinteresuotus asmenis užtikrinti, kad kuriant darbo vietas ir remiant socialinę ekonomiką būtų veiksmingai naudojami ES fondai, pvz., Europos socialinis fondas (ESF), Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Sanglaudos fondas, taip pat tokios priemonės kaip mikrofinansų priemonė; pažymi privalumus, kuriuos teikia struktūrinių fondų investicijos į didelę pridėtinę vertę technologiniu požiūriu turinčius sektorius - švietimą ir mokymą, taip pat į sektorius, ypač svarbius skatinant perėjimą prie tvaresnių vystymosi modelių; ragina ypatingą dėmesį skirti toms valstybėms narėms, kuriose nedarbo lygis yra didelis, o minimalios mėnesio pajamos yra žemiau skurdo ribos;

62.

pabrėžia, kad įvairių Europos fondų sąveika yra svarbi ir kad naudojant šių fondų lėšas svarbu taikyti decentralizuotą metodą siekiant atsižvelgti į darbo rinkos poreikius; mano, kad taip pat būtina teikti privatiems asmenims ir įmonėms tinkamas paskatas investuoti į mokymą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia įvertinti sanglaudos politikos indėlį į Pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ ir ragina atsižvelgti į jos tvaraus augimo potencialą;

63.

džiaugiasi dėl vis stiprėjančios sanglaudos politikos priemonių svarbos, įskaitant Europos socialinį fondą, kas vyksta sutelkiant lėšas ties keliais pagrindiniais klausimais, dėl geresnių institucinėms reformoms būtinų sąlygų, dėl bendradarbiavimo principo stiprinimo, dėl aiškesnių ir išmatuojamų tikslų formulavimo ir dėl investicinio susitarimo, skirto skatinti partnerystę tarp Komisijos ir valstybių narių, pasirašymo;

64.

ragina Komisiją peržiūrėti jau esamas ES tiesioginės paramos schemas verslui bei apsvarstyti galimybę kuo didesnę tokios paramos dalį numatyti naujų darbo vietų įmonėse kūrimui, darbuotojų įgūdžių lavinimui, kvalifikacijos kėlimui bei mokymosi visą gyvenimą programų įgyvendinimui;

65.

pažymi, kad Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės esmė – darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politika, ir pritaria Komisijos vertinimui, kad krizė buvo sunkus nacionalinių darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros priemonių išbandymas, taip pat ir tais atvejais, kai plačios išorinės lankstumo priemonės darbo rinkoje buvo taikomos be būtino socialinės apsaugos sistemų sustiprinimo; vis dėlto pabrėžia, kad būtina tęsti darbo rinkos reformas, nepakenkiant sėkmingai politikai ir nacionalinių vyriausybių ir socialinių partnerių konsensusui ir tarpusavio pasitikėjimui; mano, kad darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politika turi būti pritaikyta prie realių socialinių sąlygų, nacionalinės darbo rinkos specifinės struktūros ir atitikti darbdavių ir darbuotojų interesus;

66.

vis dėlto pabrėžia, kad vien tik darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros nepakanka išeiti iš krizės, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius tęsti būtinas darbo rinkos reformas, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių darbuotojų integracijai į darbo rinką; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja laikytis principo „iš apačios į viršų“ siekiant palengvinti dialogą ir įtraukti visus politikos bei socialinių reikalų valdymo lygmenis;

67.

mano, kad vykstant naujiems socialiniams ir ekonomikos pokyčiams reikėtų persvarstyti ir sustiprinti keturias darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros sudėtines dalis – lankstūs ir patikimi sutartimis pagrįsti susitarimai, aktyvi darbo rinkos politika, mokymasis visą gyvenimą ir modernios socialinės apsaugos sistemos – ir jų pusiausvyrą siekiant darbuotojų ir įmonių poreikiams šiuolaikinėse darbo rinkose patenkinti, kurti tinkamas darbo vietas ir užtikrinti darbuotojų galimybes įsidarbinti, tinkamą socialinę apsaugą ir kad greta su lyčių lygybės principu būtų laikomasi vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo; mano, kad siekiant užtikrinti, jog darbuotojai galėtų pasinaudoti galimybėmis pakeisti darbo vietą, profesiją, pramonės sektorių ir užimtumo statusą, šio proceso metu itin svarbu stiprinti darbo rinkos institucijas; be to, mano, kad persvarstant šiuos klausimus socialinio dialogo metu turėtų aktyviai dalyvauti socialiniai partneriai;

68.

remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 152 straipsniu, ragina Komisiją ES mastu stiprinti kiekvienos pramonės šakos administracijos ir darbuotojų vaidmenį nepažeidžiant jų savarankiškumo;

69.

remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 155 straipsniu, pritaria administracijos ir darbuotojų dialogui ir skatina juos užmegzti sutartinius santykius, be kita ko, sudaryti susitarimus; įgyvendinant Europos Sąjungos lygmeniu sudarytus susitarimus rekomenduoja kiekvienos pramonės šakos socialiniams partneriams taikyti SESV 155 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką dėl klausimų, kuriems taikomas 153 straipsnis;

70.

ragina valstybes nares plėtoti nuotolinį darbą, tai yra visas nuotolinio darbo formas, visas darbo organizavimo ir (arba) atlikimo formas, kitokias nei klasikinis laiko ir vietos formatas, telekomunikacijos priemonėmis ir internetu, teikiant paslaugas ar darbo santykiuose;

71.

pabrėžia, kad norint, kad po ekonomikos krizės Europa sustiprėtų, taptų konkurencingesnė ir vieningesnė, pasiektų spartesnį ekonomikos augimą ir ilgainiui užtikrintų mūsų gerovės sistemas, ji turi geriau išnaudoti savo visų amžiaus grupių darbo jėgos potencialą, pagerinti savo darbo rinkų veikimą ir socialinę įtrauktį ir apsaugą, taip pat didinti darbo jėgos kvalifikaciją ir įgūdžius;

72.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad mažinti darbo rinkos susiskaidymą turi būti siekiama užtikrinant reikiamą saugumą darbuotojams ir gerinant darbo rinkos įtrauktį siekiant padidinti galimybes pagal visų rūšių sutartis dirbantiems darbuotojams, ypač priklausančių nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, patekti į darbo rinką ir joje daryti pažangą;

73.

pabrėžia, kad svarbu į darbotvarkę, taip pat į visus strategijos „Europa 2020“ aspektus įtraukti neįgaliųjų asmenų teises; ragina Komisiją imtis tinkamų priemonių, skirtų skatinti universalių prekių ir paslaugų kūrimą ir prieinamumą prie jų, įskaitant keitimąsi patirtimi, kaip numatyta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnyje;

74.

pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių darbo užmokestis didėja mažiau nei našumas, ir labai susirūpinęs pastebi, kad daugėja „skurstančių darbuotojų“, kurie net gaudami pajamas negali pakilti aukščiau skurdo ribos; todėl mano, kad visų pirma reikia imtis veiksmų tokiai padėčiai taisyti;

75.

pabrėžia, kad svarbu teikti prioritetą jaunimo nedarbo mažinimui; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau dėti pastangas jaunimo integracijai į darbo rinką skatinti, taip pat numatyti paskatas jaunimui ir darbdaviams, taip pat plėtoti stažuočių ir mokymų praktiką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad labai svarbu palengvinti perėjimą iš mokyklos į darbo sferą, teikti asmenines orientavimo konsultacijas ir vykdyti karjeros stebėseną, taip pat svarbu suteikti galimybių įgyti praktinius įgūdžius ir juos atnaujinti, kad jie atitiktų darbo rinkos reikalavimus; pabrėžia, kad šią iniciatyvą reikia glaudžiai susieti su iniciatyva „Judus jaunimas”;

76.

pabrėžia, kad svarbu sukurti tinkamas sąlygas, kad vyresnio amžiaus darbuotojai galėtų ilgiau likti darbo rinkoje, taip pat integruoti kartų solidarumo ir bendradarbiavimo užimtumo srityje aspektus bei įgyvendinti iniciatyvas, pvz., darbo pasidalijimo, pakartotinio įgūdžių ir karjeros įvertinimo, darbuotojų savanoriškos veiklos ir laipsniško išėjimo į pensiją (įskaitant ir laisvai samdomus darbuotojus), kuriomis būtų skatinama ilginti darbingą amžių;

77.

atsižvelgiant į Europos gyventojų senėjimą ragina valstybes nares sukurti priemonių rinkinį siekiant sudaryti geresnes galimybes vyresnio amžiaus žmonėms patekti į darbo rinką ir ragina valstybes nares ir darbo rinką skatinti ir plačiai remti konsultacijas vyresnio amžiaus žmonėms ir jų aktyvumą, atsižvelgiant į Inovacijų partnerystę aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje, taip pat teikti paskatas darbdaviams, nes verslas mažiau domisi vyresnio amžiaus darbuotojais; pabrėžia, kad svarbus yra tolesnis šių asmenų lavinimas ir jų kvalifikacijos tobulinimas, nes tai suteikia jiems galimybę vėl patekti į darbo rinką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikėtų pasinaudoti ir vyresnio amžiaus žmonių žiniomis bei patirtimi, pavyzdžiui, konsultuojamojo ugdymo (angl. „coaching“) projektuose;

78.

atsižvelgdamas į didėjantį nedarbą ragina valstybes nares modernizuoti ir stiprinti viešojo įdarbinimo paslaugas ir atlikti didesnį paslaugų darbuotojams ir darbdaviams visą gyvenimą teikėjų vaidmenį; mano, kad valstybinių užimtumo tarnybos, glaudžiai bendradarbiaudamos su vietos darbdaviais, gali teikti įgūdžių vertinimo, profilio nustatymo, individualaus profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas, taip pat teikti informaciją apie verslumo galimybes ir siūlyti įvairias paramos ir perkvalifikavimo programas;

79.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares oficialiai pripažinti socialinės ekonomikos, sukūrusios 10 proc. visų ES darbo vietų ir atliekančios ES ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ypač svarbų vaidmenį, indėlį; mano, kad būtina paspartinti jos plėtojimą siekiant prisidėti prie socialiai atviro gerovės kūrimo ir padėti kurti integracines darbo rinkas, išsaugoti darbo vietas sektoriuose ir įmonėse, kurias paveikė krizė ir (arba) kurioms gresia uždarymas, padidinti darbo stabilumo lygius, neleisti išnykti įgūdžiams ir plėtoti būdus, suteikiančius galimybę dirbti grupėms, kurios yra ypač nepalankioje padėtyje;

80.

pabrėžia, kad geresnė ir tvirtesnė lyčių lygybę ir profesinio, šeimos ir asmeninio gyvenimo derinimą skatinanti politika turėtų prisidėti prie to, kad darbo rinkoje dalyvautų daugiau darbingų moterų ir vyrų; pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas moterims ateiti į darbo rinką, grįžti į ją po pertraukos ir daryti karjerą, ypač toms, kurioms sunku sugrįžti į darbą po motinystės ar vaiko auginimo atostogų;

81.

mano, kad reikia dėti pastangas skatinti mergaites rinktis technikos ir inžinerijos studijas, pvz., matematiką, informatiką, gamtos mokslus ir technologijas, ir kovoti su moterų profesine atskirtimi švietimo srityje ir darbo rinkoje; ragina valstybes nares imtis tikslingų priemonių didinti vadovaujančius ir kitus svarbius postus užimančių moterų skaičių;

82.

mano, kad ES kovos su diskriminacija teisės aktai gerokai padidino apsaugą ES lygmeniu; tačiau mano, kad reikia dėti daugiau pastangų kovojant su įvairių asmenų grupių diskriminacija, taip pat daugialype diskriminacija, įdarbinimo metu, mokymuose ir darbe, siekiant įgyvendinti vienodo požiūrio į asmenis principą; mano, kad aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje reikėtų taip pat skatinti taikant tikslinę socialinės apsaugos politiką, orientuotą į vaikų priežiūrą ir paramą šeimai, įgyvendinant lyčių aspekto integravimo programas, taip pat taikant priemones, kuriomis skatinamas savanoriškas moterų ir vyrų įsidarbinimą į netradicines darbo vietas, ypatingą dėmesį skiriant sektoriams, kuriuose tradiciškai dominuoja vyrai;

83.

atkreipia dėmesį, kad kova su diskriminacija susijusi ne tik su žmogaus teisių aspektu, bet ir grindžiama ekonominiais motyvais; ragina valstybes nares imtis būtinų veiksmų siekiant kuo greičiau sudaryti susitarimą ir priimti pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas; ragina Komisiją toliau teikti paramą tam, kad būtų įveiktos techninio pobūdžio kliūtys Taryboje ir kad būtų pasiektas toks susitarimas, nes tvirta ES kovos su diskriminacija politika sustiprins strategiją „Europa 2020“;

84.

toliau mano, kad norint kintančioje ekonominėje erdvėje išsaugoti moterų darbuotojų kvalifikaciją ir įgūdžius ir padėti norinčioms grįžti į darbą, būtina į darbdavių organizuojamą kvalifikacijos kėlimo veiklą įtraukti ir vaiko priežiūros atostogų išėjusius darbuotojus;

85.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimo priemones ir investuoti į moterų dalyvavimą darbo rinkoje propaguojant įvairovės valdymą, profesine moterų veiklą ir steigiant naujo pobūdžio darbo vietas su lankstesnėmis darbo sąlygomis;

86.

pabrėžia, kad naujos darbo vietos turi būti kuriamos remiantis naujomis darbo organizavimo formomis, kuriomis sudaroma galimybė vaikų turintiems darbuotojams pasirinkti alternatyvų darbo grafiką, mažesnį darbo valandų skaičių arba nuotolinį darbą;

87.

pažymi, kad moterų darbo lygį galima pakelti ne tik didinant darbo vietų skaičių sveikatos apsaugos ir socialinio darbo sektoriuose, bet ir krašto gynybos sektoriuje, logistikos sektoriuje (įskaitant transportą), verslo paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, draudimo ir konsultavimo sektoriuose, ekologijos sektoriuje, taip pat kuriant tvarias darbo vietas;

88.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares remti ir kurti specialias programas, skirtas moterims įdarbinti techninėse srityse, teikiant finansinę paramą universitetuose studijuojančioms jaunuolėms, sekant gerąja kai kurių valstybių narių patirtimi – pavyzdžiui, Austrijoje sukurta programa „Excellentia", kurią įgyvendinant padvigubėjo mokslo ir technologijų srities dėstytojų universitetuose ir buvo sukurti moterų vadovaujami aukščiausios kokybės mokslinių tyrimų centrai;

89.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti privatųjį ir viešąjį sektorių imtis visų įmanomų bei būtinų veiksmų ir panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus bei didelę nelygybę įsidarbinimo, darbo užmokesčio, karjeros, dalyvavimo ir valdymo srityse, siekiant pagerinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu renkant geresnius statistinius duomenis užtikrinti skaidrumą ir tinkamai apibrėžti sąvoką „lygiavertis darbas“; palankiai vertina Komisijos raginimus peržiūrėti pensijų sistemą tiems, kurie pensijų kaupimo įmokas mokėjo su pertraukomis, nes tam tikrais laikotarpiais jie neturėjo darbo, sirgo ar ką nors globojo, o tai daugiausia yra moterys.

90.

mano, kad įgyvendinant visiško užimtumo tikslą reikia papildomai dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti visų darbuotojų darbo kokybę, darbo ir gyvenimo sąlygas, įskaitant sveikatą ir saugą darbe ir lyčių lygybę;

91.

mano, kad darbo kokybę, kuri yra plati sąvoka, reikia skatinti ir darbo santykių, ir paties darbo aspektais; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų peržiūrėta ES darbo kokybės apibrėžtis ir bendrieji rodikliai siekiant, kad jie būtų veiksmingesni vertinant šią valstybių narių politiką ir numatant jos gaires; mano, kad socialinis dialogas vaidina svarbų vaidmenį skatinant deramą darbą ir kokybišką užimtumą, todėl ragina ES lygmens pramonės santykių srities pagrindines suinteresuotąsias šalis imtis veiksmų, kad būtų sukurtas bendras Europos požiūris šioje srityje ir aktyviai dalyvauti peržiūrint darbo kokybės apibrėžtį ir rodiklius;

92.

mano, kad darbo vietų, ypač susijusių su urbanistinės aplinkos ir informacinių technologijų sritimis, prieinamumas yra esminė žmonių su negalia darbo sąlyga ir ypač svarbi jų profesinio integravimo prielaida;

93.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą peržiūrėti sveikatos ir saugos teisės aktus ir įspėja, kad nesaugi darbo aplinka, nuolatinis perėjimas iš vieno darbo į kitą ir didėjantis stresas gali turėti neigiamo poveikio darbuotojų fizinei ir psichinei sveikatai; ragina Komisiją spręsti nepakankamo su darbu susijusių pavojų ir susirgimų pripažinimo problemą;

94.

pabrėžia, kad svarbu įtraukti suinteresuotų subjektų pastangas, skirtas darbo kokybei gerinti, ir taikyti atitinkamas politikos priemones, įskaitant teisės aktus, politikos koordinavimą, keitimąsi gerąja praktika ir autonominius susitarimus su socialiniais partneriais;

95.

laikosi nuomonės, kad didelis ir vis augantis profesinių ligų, ypač raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, susirgimų skaičius turi didelės įtakos darbo vietų kokybei, todėl, jei siekiama užtikrinti tvarų visuomenės senėjimą, turi būti dedama daugiau pastangų jų plitimui sumažinti;

96.

mano, kad darbuotojų teisės, socialinių partnerių, t.y., darbuotojų ir darbdavių, dialogas ir tinkama socialinė apsauga, kuria užkertamas kelias dirbančių asmenų skurdui, turėtų tapti darbo vietos kokybės, taigi ir darbo kokybės koncepcijos branduoliu;

97.

skatina Komisiją užbaigti savo parengiamąją teisėkūros veiklą ir pateikti teisėkūros pasiūlymus, nurodytus darbotvarkėje, visiškai atsižvelgiant į savo ekonominio ir socialinio poveikio vertinimą ir socialinių partnerių savarankiškumą; džiaugiasi, kad Komisija, atsižvelgdama į aplinkybes, planuoja patikrinti teisės aktų, susijusių su darbo kokybe ir darbo sąlygomis, veiksmingumą;

98.

pabrėžia, kad užsibrėžti užimtumo politikos tikslai ir būdai jiems pasiekti turėtų būti stebimi ir derinami su tikslais ir būdais kitose svarbiose srityse, pvz., visuomenės finansų sektoriuje ir susijusiose inovacijų politikos srityse;

99.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.