15.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 48/33

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl MVĮ finansavimo struktūrų dabartinės finansinės padėties sąlygomis (nuomonė savo iniciatyva)

2011/C 48/07

Pranešėja Anna Maria DARMANIN

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. vasario 26 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

MVĮ finansavimo struktūrų dabartinės finansinės padėties sąlygomis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2010 m. liepos 8 d. priėmė savo nuomonę.

465-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. rugsėjo 15–16 d. (rugsėjo 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 121 nariui balsavus už, 1 – prieš ir 3 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK ragina Komisiją sustiprinti MVĮ skirtas finansavimo priemones užtikrinant, kad Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (KIP) garantijų sistema toliau galiotų ir pasibaigus dabartiniam finansavimo laikotarpiui, struktūriniai fondai būtų lengvai prieinami MVĮ, o finansavimo prioritetai – aiškiai išdėstyti. Sumažėjus nuosavoms lėšoms, garantijų institucijos savo bankams partneriams sudaro palankias sąlygas pagal Basel II. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti skatinamos savitarpio garantijų įstaigos.

1.2   EESRK rekomenduoja sukurti prekybos mikroįmonėms ir MVĮ skirtas platformas. Labiausiai pripažintos biržos MVĮ taiko pernelyg daug atskaitomybės reikalavimų ir šių įmonių įtraukimo į sąrašus procedūros yra labai ilgos. Be to, sąnaudos, įskaitant alternatyvių ir (arba) antrinių sąrašų sąnaudas, paprastai būna labai didelės. Regioninių miniplatformų, kurias koordinuotų Europos tinklas, sukūrimas padėtų atsirasti naujai priemonei, kuri galėtų būti skirta mažų įmonių naujam kapitalui sukaupti. Tai dar labiau paskatintų finansavimą per rizikos kapitalą ir vadinamuosius „verslo angelus“. Be to, tai padėtų smulkiems rizikos kapitalo turėtojams suteikti pagalbą mažoms įmonėms.

1.3   MVĮ, pirmiausia mikroįmonėms, sunkiau gauti finansavimą. Be to, plačiajai visuomenei visiškai neaišku, kur dingo visi bankams gelbėti skirti pinigai. Galbūt ir netinka priversti bankus viešai paskelbti šiuos duomenis, bet, kita vertus, EESRK mano, kad bankams vertėtų jų gelbėjimui skirtų lėšų (tose šalyse, kuriose jos buvo panaudotos) sutartą procentinę dalį panaudoti kreditams, skirtiems mažoms ir mikroįmonėms, ypač inovaciniams projektams.

1.4   EESRK ragina sukurti pagrindą, kuriuo remiantis būtų lengviau steigiamos dalyvaujamosios ir etiško mikrofinansavimo įstaigos. Toks finansavimo būdas galbūt praverstų MVĮ, nes yra pagrįstas rizikos ir pelno pasidalijimu, stabiliu finansavimu ir spekuliavimo vengimu. Komisija turėtų rimčiau pažvelgti į tokį reiškinį kaip dalyvaujamoji bankininkystė. Iš esmės, EESRK ragina Komisiją parengti žaliąją knygą, kuria remiantis būtų galima inicijuoti Europos masto diskusijas dalyvaujamosios bankininkystės klausimais. Tokios atskiros iniciatyvos, kurių ėmėsi JK, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Malta, yra konstruktyvios, bet gali trukdyti toliau integruoti finansinių paslaugų sektorių Europos Sąjungoje. Be to, atskiromis nekoordinuojamomis iniciatyvomis negalima pasiekti veiksmingiausių rezultatų, kurių būtų galima pasiekti naudojant tokios rūšies finansavimą – t.y. rizikos pasidalijimo, pelno pasidalijimo ir socialinio požiūrio į finansus. Islamiško pobūdžio mikrofinansavimo skatinimas galėtų lemti naujos verslo veiklos, padedančios kovoti su skurdu tam tikruose regionuose, atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti parengta direktyva, skirta alternatyviems finansavimo būdams, kuri numatytų, skatintų ir užtikrintų, kad tokius būdus būtų galima taikyti lygiai taip pat, kaip ir tradicinio finansavimo metodus.

1.5   EESRK siūlo valstybėms narėms tiesiogiai skolinti MVĮ arba finansų įstaigoms suteikti garantiją už visą ar dalinę sumą, kad jos būtų skatinamos skolinti. Finansų krizės metu nemažai valstybių narių laikėsi tokios tvarkos ir taip MVĮ buvo lengviau įveikti sunkumus gaunant finansavimą.

1.6   EESRK mano, kad EIF lėšos turėtų būti investuojamos tiesiogiai į MVĮ arba per fondą, skirtą konkrečiai sričiai, pavyzdžiui, Jaunųjų verslininkų fondą, kuris puoselėtų ir verslumo kultūrą. Be to, EIB lėšos turėtų būti paskirstomos ir tarpininkams, kurie visapusiškai remia MVĮ. EESRK taip pat siūlo, jog tam, kad bankai tarpininkai būtų suinteresuoti naudoti EIB lėšas MVĮ, riziką jie turėtų pasidalyti kartu su EIB.

1.7   EESRK rekomenduoja įvairias bankų skiriamo finansavimo formas, įskaitant dalyvaujamąjį, inovacinį ir etišką finansavimą. Toks finansavimas, kurį teikia Grameen bankas Bangladeše, gali būti labai ribotas dėl Basel II susitarimo. Finansavimo įstaigos negali pradėti spręsti problemos, jeigu nėra sprendimo: kreditų sistema turi būti pagrįsta socialinių sąlygų tyrimu, o ne iš anksto nustatytais bankininkystės metodais. Todėl būtina skubiai pataisyti Basel II susitarimą arba bent jau sudaryti susitarimą dėl netradicinio finansavimo.

1.8   ES atsiranda vadinamųjų „verslo angelų“ tinklų. Deja, atrodo, tokie tinklai nėra reguliuojami ir jais gali būti gerokai piktnaudžiaujama, o tai neskatina verslininkų pasinaudoti tokia svarbia priemone augimui finansuoti. Turėtų būti skatinama kurti teisinę bazę, kuri yra palanki „verslo angelų“ tinklo ar panašaus pobūdžio veiklai.

1.9   EESRK skatina valstybėse narėse suteikti mokesčių lengvatas „verslo angelams“ ir jų tinklams, įskaitant investuojančius šeimos narius, pavyzdžiui, tėvus. Daug jaunų verslininkų dažnai naudojasi šeimos lėšomis, nes kitokių lėšų nėra. Tokiems investuotojams turėtų būti atlyginta ir jie turėtų būti skatinami mokesčių lengvatomis.

2.   Įžanga ir aplinkybės

1.1   ES valstybės narės susidūrė su dideliu iššūkiu – būtinybe skatinti ir didinti verslumą. 2000 m. kovo mėn. Lisabonos Europos Vadovų Taryba įvardijo tai kaip tikslą siekiant didinti užimtumą, gerinti ekonomines reformas ir socialinę sanglaudą. 2003 m. sausio 21 d. Europos Komisija paskelbė žaliąją knygą „Verslumas Europoje“. Joje dėmesys skirtas tam, kad europiečiai steigia nepakankamai daug nuosavų įmonių, o dabartinių įmonių augimas nėra tolygus.

2.2   Verslumo ugdymas yra naudingas ir ekonomiškai, ir socialiai. Verslumas ne tik skatina kurti darbo vietas, diegti inovacijas, didinti konkurencingumą ir augimą, bet ir padeda realizuotis asmenybei ir siekti socialinių tikslų (1).

2.3   Verslumo ir nacionalinės ekonominės veiklos rodiklių tiesioginę sąsają liudija tai, kad jis prisideda prie verslo gyvybingumo užtikrinimo, inovacijų diegimo, darbo vietų kūrimo, technologinės pažangos, darbo našumo ir eksporto didinimo. Todėl verslumas naudingas ne tik suinteresuotiems asmenims, bet ir visai visuomenei.

2.4   Apklausoje, kurią atliko Įmonių ir ekonomikos vystymosi mokslinių tyrimų centras, jauni verslininkai dažniausiai nurodydavo pradinio kapitalo trūkumo verslui pradėti problemą (kartu su administracinio reguliavimo reikalavimais). Tačiau tik apie 40 proc. apklausoje dalyvavusių specialios paramos organizacijų teigė, kad šios problemos didesnės nei finansiniai suvaržymai kitoms mažoms įmonėms. Daugeliui naujų įmonių sunku pateikti užstatą, garantuojantį paskolą verslui pradėti. Vis dėlto jauniems verslininkams tai gali būti dar didesnė kliūtis, nes jie turi mažiau galimybių sukaupti turtą, kuris būtų panaudotas šiai paskirčiai. Akivaizdu, kad praktiniai suvaržymai skirtinguose sektoriuose ir verslo rūšyse skiriasi.

2.5   Dabartinė ekonomikos krizė stabdo verslininkystę, visų pirma jos poveikį patiria MVĮ. EESRK išsamiai nagrinėjo finansų krizės atsiradimo priežastis ir pasekmes bei itin svarbų bankininkystės sistemos vaidmenį joje. Akivaizdu, kad MVĮ ir šiandien yra stipriai veikiamos krizės ir joms vis dar sunku gauti finansavimą.

2.6   Tačiau dabartinėmis sąlygomis bankų kreditų vis dar išduodama itin mažai (nepaisant didelio bazinių palūkanų normų sumažėjimo), nes:

—	bankai patiria nuostolių, kuriuos lėmė apskaitos būdas, reikalaujantis bankams balanse nurodyti finansinio turto „tikrąją vertę“ pagal esamas rinkos kainas (bankai sumažina vertybinių popierių vertę, nurodytą jų balanse, nes artimiausiu metu nėra rinkos tokius vertybinius popierius parduoti),

—	dėl recesijos daugėja klientų, turinčių blogų ar abejotinų skolų,

—	tarpbankinės rinkos finansavimas yra nepakankamas; šis reiškinys niekur nedingo, nepaisant įvairių vyriausybių įsikišimo,

—	veikiami nuolatinės baimės veiksnio bankininkai, bijodami prarasti savo darbo vietas, nenori rizikuoti priimdami bent šiek tiek rizikingus sprendimus dėl kreditų.

2.7   Todėl banko kapitalas skiriamas tik dabartiniams klientams, kurių bankai negali leisti sau prarasti, arba kokybiškesnėms fiksuotų pajamų priemonėms, pavyzdžiui, vyriausybės vertybiniams popieriams. Kai vyriausybės didina savo skolinimosi poreikius, kad investuotų į savo ekonomiką, padidėja vyriausybės skola, o tai savo ruožtu sumažina verslui skiriamas lėšas ir vartojimo paskolų išdavimą.

3.   Trumpa MVĮ prigimties apžvalga ne pagal oficialius statistikos duomenis

3.1   MVĮ yra specialios daugeliu požiūriu. Jeigu išvardysime visus konkrečius MVĮ ypatumus, vis tiek negalėsime pakankamai atskleisti šių įmonių dinamiškumo. Nepaisant to, verta trumpai paminėti keletą šių ypatumų.

3.2   MVĮ paprastai priklauso šeimoms ir perduodamos iš kartos į kartą; šeima yra svarbus tokios įmonės investuotojas, bet dažnai jos lėšų nepakanka. MVĮ paprastai būna lokalizuotos, o tai daro įtaką užsakomiesiems darbams ir įdarbinimo būdui (kuris dažnai būna labai atsargaus pobūdžio). Nėra daug skirtumų tarp įmonės valdymo ir nuosavybės, be to, tarp darbuotojų ir savininkų egzistuoja artimi ryšiai (dėl to lojalumas iš abiejų pusių tampa tik dar didesnis). MVĮ yra lanksčios, dinamiškos ir sparčiai įsisavina naujoves. MVĮ dažniausiai susiduria su grynųjų pinigų srautų valdymo rizika, jos visų pirma naudoja savo atsargas, o tik po to kreipiasi į kreditų įstaigas ir susiduria su didele biurokratija prašydamos finansavimo ir paskolų.

3.3   Nuostatą, kad MVĮ yra rizikingiau skolinti, iš dalies lėmė pats jų pobūdis: dažnai tai būna tik ką įsteigtos bendrovės, kurioms nepriimtinas biurokratinių finansavimo sistemų nerangumas, kurioms trūksta užstatų, o dėl savo dydžio – ir rizikos valdymo priemonių.

3.4   Verta atkreipti dėmesį tai, kad problemos, su kuriomis susiduria MVĮ, dar aštresnės mikroįmonių atveju.

4.   Finansinės priemonės

4.1   Pripažintų vertybinių popierių rinkų oficialūs prekybos sąrašai. Pradiniai vieši platinimai paprastai būna susiję su tvirtomis firmomis, kurios savo ilgalaikį kapitalą siekia sukaupti per nuosavą kapitalą (akcijas) arba skolinį kapitalą (obligacijas). Tai dažniausiai įvyksta prieš prasidedant plėtimosi etapui, kai įmonių savininkai ir (arba) rizikos kapitalo turėtojai nori pasitraukti. Be to, yra ir antrinės rinkos, kurios paprastai tinka ne mikroįmonėms, o tik mažų įmonių sektoriaus didesnėms įmonėms. Nors alternatyviųjų sąrašų bendrovėms paprastai taikomi ne tokie griežti reikalavimai, viešumo reikalavimai yra tokie patys. Įtraukimo į biržos prekybos sąrašus kaina gali siekti 500 000 eurų ir daugiau.

4.2   Nauji finansavimo šaltiniai, dalyvaujamoji bankininkystė. Europoje atsiranda naujas reiškinys – vadinamoji dalyvaujamoji ir etiška bankininkystė, dažnai vadinama islamiškuoju finansavimu. Atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, jų veiklos metodas yra įdomus ir galbūt tinkamiausias MVĮ bei jų poreikiams. Šis bankininkystės tipas numato įvairias priemones, apie daugelį kurių Europos šalys jau yra girdėjusios. Tačiau tam tikri teisės aktai, pirmiausia mokesčių srities, trukdo atsirasti tokio finansavimo rūšiai. Gaila, bet įvairios ES šalys (pavyzdžiui, JK, Prancūzija, Liuksemburgas, Vokietija, Malta ir Italija) imasi individualių priemonių, kurios gali sukelti skirtingų jurisdikcijų koliziją vidaus rinkoje. Gali būti, kad dalyvaujamosios finansų įstaigos galbūt ras alternatyvių teisėkūros priemonių įsiskverbti į ES rinką (2).

4.2.1   Šis bankininkystės metodas turbūt būtų naudingas MVĮ, nes remiasi rizikos ir pelno pasidalijimu, stabiliu finansavimu, spekuliavimo ir tam tikros rūšies investavimo vengimu.

4.2.2   Itin nauja ir besivystanti sritis yra vadinamasis islamiškasis mikrofinansavimas. Mikrofinansavimas apima nemažai finansinių paslaugų, teikiamų asmenims, kuriems bankai paprastai neskolintų, dažniausiai dėl to, kad jie neturi garantijų, galinčių finansų įstaigą apsaugoti nuo praradimo rizikos.

4.2.3   Mikrofinansavimas yra tikra revoliucija, nes tokiu būdu asmenims, kuriems kelias į finansų rinką buvo užkirstas, suteikiama galimybė į ją patekti, jiems atveriamos naujos perspektyvos, galiausiai suteikiama galimybė įgyvendinti savo projektus ir realizuoti idėjas už savo lėšas, nesinaudojant pagalba bei subsidijomis ir taip išvengiant priklausomybės. Pasaulinė patirtis mikrofinansų srityje visus įtikino, kad skurdžiai gyvenantiems asmenims taip pat reikalingos finansinės paslaugos, jie noriai prisiima išlaidas už bankines paslaugas ir jiems tikrai jos gali būti teikiamos. Tikslinę mikrofinansavimo grupę sudaro skurdžiai gyvenantys asmenys, atsidūrę ant skurdo ribos, kuriems nesunkiai pavyktų pagerinti savo gyvenimo kokybę ir kuriems pakanka verslininkystės idėjų, tačiau kurie neturi galimybių oficialiai gauti finansavimo.

4.2.4   Buvo atlikta vos keletas tyrimų šiuo klausimu ir patirtis šioje srityje yra gana ribota, tačiau aiškėja, kad mikrofinansavimas gali padėti kovoti su skurdu, finansine ir socialine atskirtimi bei išplėsti islamiškos kultūros besivystančių šalių finansų įstaigų klientų bazę. Paaiškėjo, kad dalyvaujamoji bankininkystė sutelkta ne tik į finansinę sėkmę, bet ir socialinės naudos didinimą kuriant tinkamai veikiančias finansų įstaigas, galinčias teikti veiksmingas finansines paslaugas, be kita ko, ir mažiausiai pasiturintiems sluoksniams.

4.3   Vyriausybė ir ES finansavimo schemos. Vyriausybės per savo tarpininkus prisidėjo skatindamos įmones įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, mokesčių lengvatomis ir tokiomis finansavimo schemomis kaip dotacijos, kurias siūlė Europos regioninės plėtros fondas ir Europos investicijų fondas.

4.3.1   Galbūt tam tikrų iniciatyvų, skirtų veiklos pradžios ir parengiamojo etapo kapitalui, mastai nebuvo tokie, kokių norėta.

4.4   „Verslo angelai“, dar vadinami privačiais investuotojais ar neoficialiais rizikos kapitalo turėtojais, priklauso netradiciniams finansavimo šaltiniams ir paprastai suteikia įmonėms nuosavą kapitalą parengiamuoju laikotarpiu iki prasidedant ankstyvojo augimo etapui.

5.   Veiksmų planas, kuris gali būti priimtas siekiant sumažinti investicijų ir finansavimo nuosmukį bei sudaryti galimybes MVĮ gauti kreditus

5.1   Itin svarbu dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis sparčiai įgyvendinti Smulkiojo verslo aktą (SBA). EESRK palankiai įvertino Komisijos pateiktą SBA, tačiau dabar pakartoja, kad lygiai taip pat svarbu ir įgyvendinti pasiūlytas iniciatyvas.

5.1.1   Šiuo metu MVĮ jaučia didžiulį likvidumo trūkumą, todėl raginame iš dalies keisti Pavėluotų mokėjimų direktyvą siekiant užtikrinti, kad MVĮ būtų laiku mokama už visus komercinius sandorius ir būtų laikomasi 30 dienų kredito laikotarpio reikalavimo. Tačiau ji turi būti įgyvendinama iš tikrųjų ir jos laikytis turi ir tiekėjai (privatūs ir viešieji).

5.1.2   Be to, būtina skubiai pasiūlyti direktyvą dėl lengvatinio PVM tarifo vietos lygio ir darbui imlioms paslaugoms, kurias dažniausiai teikia MVĮ. Nors ir kilo tam tikrų nesutarimų, manoma, kad tokia direktyva suaktyvintų MVĮ komercinę veiklą ir jos taptų patrauklesnės galutiniam vartotojui.

5.2   Remiantis Europos Prekybos Rūmų duomenimis, 30 proc. MVĮ susiduria su likvidumo problemomis, kurių ketvirtadalis kyla dėl to, kad bankai atsisako suteikti kreditus. Tuo metu, kai bankai yra atidžiai stebimi, o jie patys griebėsi itin konservatyvių finansavimo metodų, toks konservatyvus požiūris, kurio taikinyje atsidūrė MVĮ, pakenks ekonomikai.

5.2.1   Bankų skiriamos MVĮ lėšos padidėjo, kai, parengus Atkūrimo planą, Europos Sąjunga daugiau lėšų skyrė EIB. Tačiau MVĮ vis tiek dar labai sunku gauti kreditus iš bankų. Nors ir atrodytų, kad pinigų MVĮ skolinti yra skirta, jie MVĮ nepasiekia. Todėl svarbu, kad tarpiniai bankai, atrinkti valdyti EIB pinigus, visapusiškai remtų MVĮ. Galiausiai tam, kad tarpininkai būtų paskatinti iš tikrųjų skolinti tokius EIB pinigus MVĮ, tokio skolinimo riziką EIB turėtų pasidalyti su tarpininkais, o ne užkrauti atsakomybės už riziką tik jiems.

5.3   Svarbus klausimas, ypač verslą pradedančioms įmonėms, yra galimybės gauti rizikos kapitalą. Ankstyvojo etapo rizikos kapitalo rinka Europoje siekia tik apie 2 mlrd. eurų per metus, o tai sudaro tik 25 proc. tokios pat rinkos JAV. Tik viena iš 50 MVĮ kreipiasi į rizikos kapitalo bendrovę finansavimo. Informacija apie rizikos kapitalo finansavimą yra teikiama, tačiau labai dažnai tradicinės MVĮ tiesiog nesuvokia, kad jos gali gauti rizikos kapitalo. Tai taip pat susiję su Europos verslininkų konservatyviu požiūriu į riziką; tokie verslininkai labiau linkę pasinaudoti bankininkystės paslaugomis, nei pasitelkti rizikos kapitalą.

5.4   Viešieji pirkimai yra svarbi sritis MVĮ, tačiau šiuo metu šios įmonės yra mažiau konkurencingos dėl „didesnių žaidėjų“ patirties ir dėl griežtesnių reglamentuojančių nuostatų dėl banko garantijų ir finansinių apyvartos ataskaitų. Viešųjų pirkimų srityje turėtų būti įgyvendinta daugiau MVĮ palankių iniciatyvų, pavyzdžiui, iniciatyvos sumažinti kapitalo, kuriam reikalingos banko garantijos, dydį, pirmenybę teikti MVĮ paraiškoms ir remti MVĮ branduolius.

5.5   Biurokratijos sumažinimas yra didžiausias prioritetas MVĮ, kurioms, palyginti su didesnėmis įmonėmis, tenka pernelyg didelė reglamentavimo ir administracinio darbo našta. Jau įrodyta, kad didelė bendrovė išleidžia vidutiniškai po 1 eurą darbuotojo teisinėms prievolėms atlikti, o maža įmonė turi išleisti iki 10 eurų. Komisija eina teisingu keliu mažindama biurokratiją, tačiau dar esame toli nuo to momento, kai veiksmingai padėsime MVĮ.

5.6   Tvari konkurencija yra mūsų ekonomikos ateitis. MVĮ, kurios laikosi tvarių principų ir veikia ekologiškos ekonomikos sąlygomis, reikėtų padėti finansavimo procese.

5.7   Naujų technologijų srityje dirbančioms MVĮ ES finansavimo galimybių yra daug ir įvairių. Tačiau labiau tradicinių MVĮ produktų / paslaugų teikėjus būtina paskatinti laikytis inovacinių požiūrių net ir jų veiklos srityse. Finansavimo priemonės turėtų būti ir toliau konsoliduojamos, kad būtų paremta ši plačiai paplitusi MVĮ veikla.

5.8   EESRK pripažįsta, kad asociacijos, pavyzdžiui, priklausančios AECM, buvo naudingos krizės metu. EESRK skatina Komisiją sukurti tokioms organizacijoms palankią aplinką, kad toliau remtų MVĮ, kai kalbama apie garantijas, teikiamas MVĮ finansuoti.

5.9   Konkurencingumo ir inovacijų programa buvo svarbi priemonė MVĮ, todėl EESRK ragina Komisiją išsaugoti MVĮ garantijų priemonę šioje programoje ir po 2013 m.

---

(1)  Eurobarometro apklausa, ES (25 valstybių narių), Jungtinių Amerikos Valstijų, Islandijos ir Norvegijos verslumo tyrimo ataskaita.

(2)  Žr. „Islamo bankininkystė Europos jurisdikcijos praktinių seminarų ataskaitoje“, kurią paskelbė Maltos valdymo institutas, Maltos darbdavių asociacija ir Maltos banko darbuotojų sąjunga.

---