21.1.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 21/49

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Investavimas į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą“

COM(2009) 519 galutinis

2011/C 21/09

Pagrindinis pranešėjas Gerd WOLF

Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2009 m. spalio 7 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Investavimas į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą“

COM(2009) 519 galutinis

2009 m. lapkričio 3 d. Komiteto biuras pavedė Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyriui organizuoti Komiteto darbą šiuo klausimu.

Kadangi darbas skubus (Darbo tvarkos taisyklių 59 str.), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo 463-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. gegužės 26–27 d. (gegužės 27 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Gerd Wolf ir priėmė šią nuomonę 168 nariams balsavus už ir 3 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Komisijos pateiktame strateginiame energetikos technologijų (SET) plane nagrinėjamos šiuo metu svarbiausios priemonės, kuriomis norima pasiekti gyvybiškai būtinus tarpusavyje susijusius klimato apsaugos ir saugaus energijos tiekimo tikslus bei išlaikyti tarptautinį Europos konkurencingumą. Komitetas pritaria visoms pasiūlytoms investicijoms ir priemonėms.

1.2   Tik nepaprastai didelėmis ir bendromis pastangomis pavyks pertvarkyti visą mūsų energetikos sistemą – tiekimą, energijos rūšių keitimą ir vartojimą – suderinti su šiais tikslais ir pertvarkyti.

1.3   Tam turi būti išvystytos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energijos gavybos ir vartojimo technologijos ir metodai, kurie kartu su iki šiol taikytomis technologijomis galėtų konkuruoti tarptautiniu mastu.

1.4   Tačiau Komitetui ypač nerimą kelia tai, kad labai nuvertinamos tam būtinos išlaidos, kurias patirs Komisija, valstybės narės ir privatus sektorius. Todėl Komitetas primygtinai rekomenduoja parengti tinkamą finansavimo planą, kuriam pritartų Komisija, valstybės narės ir energetikos pramonė ir kuris būtų tvirtai paremtas būsimu ES biudžetu. Iki tol turėtų būti sutelkti kiti finansavimo šaltiniai. Pirmiausia visos valstybių narių įplaukos iš prekybos apyvartiniais CO2 taršos leidimais turėtų būti skiriamas vien tik šiam tikslui. Tas pats pasakytina apie įplaukas iš galimų būsimų СО2 mokesčių.

1.5   Komiteto nuomone, atsižvelgiant į gyvybišką energijos ir klimato problemos svarbą ir į nuo to priklausančią ekonomikos padėtį, būtų netikslinga klimato apsaugai numatytas mokestines pajamas, gautas iš energetikos ūkio, panaudoti kitiems tikslams.

1.6   Investavimas į mažai СО2 į aplinką išskiriančių energijos technologijų vystymą suteikia galimybes diegti inovacijas, plėtoti ekonomiką, užtikrinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą. Visų pirma dėl to, kad vartojama energija yra mūsų ekonomikos gyvybiškai svarbus šaltinis ir gyvenimo būdas; Energijos vartojimo efektyvumas yra lemiamas tarptautinio Europos konkurencingumo veiksnys. Todėl būtina tvari energijos gavyba ir vartojimas.

1.7   Šiuo požiūriu Komitetas pabrėžia ypatingą elektros energijos reikšmę. Vis dėlto Komitetas rekomenduoja daugiau dėmesio skirti energijos naudojimui ne elektros sektoriuje ir ieškoti novatoriškų mokslinių tyrimų būdų, kadangi būtent šiame sektoriuje sunaudojama didžiausia iškastinių energijos išteklių dalis.

1.8   Kad Komisija galėtų deramai koordinuoti, sutarus su visais susijusiais subjektais turėtų būti sukurtos atitinkamos MTTP programų struktūros. Komisijai savo ruožtu reikia patyrusių, tarptautinį pripažinimą turinčių ir šioje srityje dirbančių specialistų, kurie prisiimtų atsakomybę už jų koordinuojamų programų sėkmę.

2.   Komisijos komunikatas (supaprastintas ir sutrumpintas turinys)

2.1   SET planas turėtų sukurti technologinę bazę ES energetikos ir kovos su klimato kaita politikai.

2.2   Pagrindinis SET plano dalis – ES gairės 2010–2020 m. laikotarpiui, pagal kurias turėtų būti vystomos mažai anglies dioksido į atmosferą išskiriančios technologijos (mažai anglies išskiriančios technologijos). Gairės pateikiamos Komisijos tarnybų darbo dokumente kartu su finansavimo planu ir užduočių pasidalijimu tarp pramonės ir vyriausybės (1).

2.3   Komisijos komunikatas, be kita ko, apima:

2.3.1

Europos pramonės iniciatyvas: — vėjo energijos, — saulės energijos, — elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemos, — darnios bioenergijos, — СО2 surinkimo, gabenimo ir saugojimo, — darniosios branduolių dalijimosi energijos, — kuro elementų ir vandenilio.

2.3.2

Efektyvų energijos vartojimą – pažangių miestų iniciatyvą („Smart Cities“).

2.3.3

Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungą (angl. EERA). Tai susiję su bendromis mokslinių tyrimų institutų ir aukštųjų mokyklų programomis.

2.3.4

Papildoma veikla ir iniciatyvos: — kitos technologijos, pavyzdžiui, kiti atsinaujinančiosios jūrų energijos šaltiniai, išskyrus vėjo energiją, energijos kaupimas, atominių elektrinių eksploatavimo pratęsimas ir branduolinių atliekų šalinimas, — branduolių sintezė, visų pirma ITER projektas, — fundamentiniai tyrimai, pavyzdžiui, tiesiogiai iš saulės šviesos gaunamas transporto priemonių kuras, kietojo kūno (skaitmeniniai) šviesos šaltiniai ir labai didelio elektros energijos kaupimo tankio baterijos ir kt., — mokslo ir mokslinių tyrimų centrų skatinimas. Tam gali būti naudojamos sanglaudos politikos lėšos, — tarptautinis bendradarbiavimas.

2.3.5

SET plano įgyvendinimui paspartinti būtinos ES investicijos turėtų padidėti nuo šiuo metu skiriamų 3 mlrd. EUR kasmet iki maždaug 8 mlrd. EUR kasmet.

2.3.6

Mažiausiai 50 proc. pajamų iš aukcionų, rengiamų pagal naują Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, nacionaliniu lygiu turėtų būti reinvestuojamos į klimato apsaugos priemones, dalis jų turi būti skiriama ekologiškų technologijų vystymui.

2.3.7

Viešojo finansavimo paskatos ir sverto poveikis turėtų būti maksimaliai padidintas naudojant keletą finansavimo instrumentų.

2.4   Todėl Komisija ragina Tarybą ir Europos Parlamentą:

—	remti 2010–2020 m. technologijų planus,

—	leisti SET plano iniciatyvas finansuoti kitų esamų Bendrijos programų lėšomis,

—	raginti valstybes nares padidinti savo pastangas remiant mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų finansavimą,

—	remti siūlomą finansavimo priemonių išplėtimą kaip indėlį į SET plano finansavimą,

—	pritarti susijusiems Komisijos ir EIB planams,

—	pritarti vykdomų ir naujų tarptautinių technologijoms skirtų iniciatyvų plėtojimui.

3.   Bendrosios Komiteto pastabos

3.1   Kopenhagos klimato konferencija. Komitetas pripažįsta ES ir jos valstybių narių pastangas siekiant sėkmingos Kopenhagos klimato konferencijos baigties. Komiteto nuomone, susitarimas, kad temperatūra neturėtų kilti daugiau kaip du laipsnius pagal Celsijų yra pirmas žingsnis link „rimtos“ klimato apsaugos. Tačiau EESRK dėl to dar labiau apgailestauja, kad nepasiekta jokių susitarimų ar privalomų įsipareigojimų, o tik išsakyti ketinimai.

3.1.1   Nepakankamai įvertintas problemos rimtumas. Nepaisant vis augančio pasaulio gyventojų skaičiaus ir jų energijos alkio (2) ir didžiulių poreikių įveikti atsilikimą, baigtinių iškastinių pirminių energijos išteklių (3) bei vis didesnės Europos priklausomybės nuo importo, atrodo, kad daugelis politikų ir kitų veikėjų akivaizdžiai vis dar neįvertina energijos ir klimato problemų rimtumo ir tam reikalingų investicijų, galbūt dėl to, kad jų pasekmės bus matomos tik po ilgesnio laikotarpio, dėl klimato kaitos modeliams būdingo netikrumo, ekonominių interesų, baimės prarasti gyvenimo kokybę, būtinų investicijų vengimo ar dėl to, kad galimi klimato pasikeitimai susijusiuose regionuose nelaikomi tokia rimta problema.

3.1.2   Išteklių tausojimas. Be to, konkurencingų mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energijos technologijų vystymas (4) padės sulėtinti baigtinių iškastinių pirminių energijos išteklių visišką išeikvojimą, turės įtakos jų kainodarai ir tokiu būdu skatins tvarumą. Nes tik taip pavyks prailginti iškastinių energijos išteklių vartojimo laiką ir veiksmingiau pasirengti laikotarpiui, kai nebeturėsim iškastinės energijos. Kas nesiima veiksmų dabar, tas vėliau patirs dar skaudesnius padarinius.

3.1.3   Išvada – mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios technologijos. Todėl svarbu kuo skubiau didinti pastangas vystyti naujas ar tobulinti esamas mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias energijos gavybos ir naudojimo technologija ir metodus, kurie išlaikytų tarptautinį konkurencingumą esamų technologijų atžvilgiu. Pasaulio mastu pastebima, kad mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios technologijos plačiai taikomos, kai tai susijusiems suinteresuotiems subjektams patrauklu finansiškai.

3.1.4   Galimybė įgyvendinti 30 proc. sumažinimo tikslą. Reikėtų dar skubesnių veiksmų, jei būtų nuspręsta įgyvendinti Komiteto remiamą 30 proc. anglies dioksido sumažinimo tikslą (5) (t. y. jei būtų įvykdytos atitinkamos tarptautinės sąlygos).

3.1.5   Galimas tolesnis vartojimo augimas. Pagal Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) pateiktą scenarijų (6) artimiausiais dešimtmečiais tikimasi nuolat didėjančio iškastinių energijos išteklių, visų pirma anglies, vartojimo. Turint tai omenyje, tik didelėmis pastangomis (7) gali pavykti pasiekti, kad iškastinių energijos išteklių vartojimas jau 2020 m. pasiektų aukščiausią ribą ir po to palaipsniui vėl mažėtų ir pamažu būtų keičiamas mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis energijos technologijomis.

3.2   Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra – SET planas. Moksliniai tyrimai ir plėtra todėl turi lemiamą svarbą. Komisijos pateiktas SET planas šiuo požiūriu vaidina esminį vaidmenį. Jis apima taip pat ir Bendrijos biudžete numatytą finansavimo dalį.

3.2.1   Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra – tarptautinės pastangos ir konkurencija. Kopenhagos klimato konferencijoje dar kartą paaiškėjo, kad tos šalys, kurios pasisakė prieš privalomus susitarimus, pavyzdžiui, JAV ir Kinija, savo ruožtu vis tik skiria daug lėšų moksliniams tyrimams ir plėtrai, susijusiai su 3.1.2 punkte paminėtais tikslais. Taigi tai rodo, kad Europa galės išlaikyti pirmaujančią poziciją tik tuo atveju, jei ji iš esmės skirs kur kas daugiau išteklių moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai.

3.2.2   Investicijų programa inovacijoms, dinamiškam ekonomikos vystymuisi ir darbo vietų kūrimui. Be kita ko, investicios į atitinkamus mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą suteikia puikias galimybes inovacijoms, dinamiškam ekonomikos plėtojimui, tvariam vystymuisi ir darbo vietų kūrimui. Visų pirma dėl to, kad vartojama energija yra mūsų ekonomikos gyvybiškai svarbus šaltinis ir gyvenimo būdas. Be pakankamo energijos tiekimo ekonominėmis sąlygomis gresia mūsų ekonomikos, socialinės sistemos ir apskritai mūsų visos visuomenės žlugimas. Todėl būtini tvarūs energijos tiekimo būdai.

3.3   Pritarimas. Todėl Komitetas pritaria Komisijos iniciatyvai ir komunikate siūlomoms priemonėms. EESRK ragina Tarybą, Parlamentą, Komisiją, valstybes nares, taip pat pramonę ir socialinius partnerius daryti viską, kas įmanoma, kad būtų vystomos ir taikomos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios technologijos ir skiriama lėšų būtinoms investicijoms į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (MTTP).

3.3.1   Abejotinas mastas ir prioritetai. Komitetas nelaiko savo užduotimi šioje nuomonėje išnagrinėti, ar Komisijos darbo dokumente (8) pateikta sąmata ir paskirstymas atitinka nurodytus tikslus. Todėl Komitetas rekomenduoja dar kartą peržiūrėti, ar teisingai sudėlioti paramos projektų prioritetai ir ar bendras finansavimas atitinka užduočių svarbą. Be to, reikėtų užtikrinti tinkamą pereinamąjį laikotarpį, kad paaiškėtų priemonių poveikis, o finansinis planas prireikus galėtų būti atitinkamai peržiūrėtas ir išplėstas.

3.3.2   Finansavimo problema. Komitetas pabrėžia, kad tik nepaprastai didelėmis pastangomis pavyks per artimiausius dešimtmečius pertvarkyti visą mūsų energetikos sistemą – tiekimą, energijos rūšių keitimą ir vartojimą – ir suderinti su susijusiais klimato apsaugos, saugaus energijos tiekimo ir tvarumo tikslais, o tam būtinos mokslinių tyrimų ir vystymo pastangos nepakankamai įvertinamos. Turėdamas omenyje, kiek tam skiria lėšų JAV, Komitetas abejoja, ar numatytų investicijų ir pastangų tikrai pakaks sėkmingam šių plataus užmojo uždavinių įgyvendinimui ar net pirmaujančios pozicijos rinkoje užtikrinimui.

3.3.3   Išsamus finansavimo planas. Todėl Komitetas rekomenduoja skubiai parengti tinkamą, būsimu ES biudžetu grindžiamą finansavimo planą, kuriam pritartų Komisija, valstybės narės ir pramonė.

3.3.4   Papildomų finansavimo šaltinių panaudojimas. Energijos vartojimo sąnaudos kaip orientacinis rodiklis. Kol bus parengtas šis planas, reikėtų surasti papildomų finansavimo šaltinių ne tik Bendrijos lygiu, bet visų pirma valstybių narių lygiu. Komitetas džiaugiasi, kad EIB taip pat išreiškė pageidavimą dalyvauti finansavime. Būtinos investicijos turi būti grindžiamos dabartinio energijos naudojimo sąnaudomis, o didelė investicijų dalis turi būti numatyta ateičiai užsitikrinti. Šiuo požiūriu Komitetas nurodo savo nuomonę dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano (9).

3.3.4.1   Įplaukos iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais ir galimų anglies dioksido mokesčių. Be to, valstybės narės visas įplaukas (10) iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais turėtų skirti (11) tik mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų vystymui. Atsižvelgdamas į klimato ir energijos problemų mastą, Komitetas mano, kad būtų neteisinga dalį šių pajamų skirti kitiems tikslams. Tas pats pasakytina apie įplaukas iš galimų būsimų СО2 mokesčių. Todėl Komitetas ragina valstybes nares neatmesti šios rekomendacijos.

3.3.4.2   Finansinių išteklių nukreipimas kitoms reikmėms. Komiteto nuomone, atsižvelgiant į energijos ir klimato problemų mastą ir į nuo jų priklausančią konkurencinę padėtį, netikslinga klimato apsaugai skirtas papildomas mokesčių pajamas panaudoti kitiems nei energetikos sektoriaus tikslams.

3.3.4.3   Sertifikatų rezervas. Komitetas palankiai vertina Komisijos ketinimą Iš naujiems rinkos dalyviams skirto Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos rezervo atidėti 300 mln. EUR anglies surinkimui ir saugojimui, taip pat naujoviškiems atsinaujinančios energijos ištekliams remti. Šios lėšos bus skiriamos demonstraciniams projektams, atrinktiems pagal Bendrijos lygiu nustatytus kriterijus (12), valstybėse narėse finansuoti.

3.3.5   Sukurti paskatas inovacijoms. Komitetas taip pat norėtų nurodyti savo nuomonę dėl Bendrijos inovacijų politikos (13), kurios rekomendacijos skirtos pirmiausia tvarių energijos technologijų vystymui.

3.3.6   Vystymo ir taikymo išskyrimas. Be to, Komitetas rekomenduoja nubrėžti aiškesnę ribą tarp būtino esamų ir naujų, nebrangių, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų vystymo ir šių technologijų plataus taikymo ir skverbimosi į rinką.

3.4   Ribotos prognozavimo galimybės. Iki šiol buvo sunku numatyti būsimus, pavyzdžiui, energetikos ir klimato politikos, pokyčius ir jų poveikį ilgesniuoju laikotarpiu. Todėl šiandien dar neįmanoma nuspėti, kokių reikės technologijų 2050 m. Veikiau reikia nagrinėti visas perspektyvias galimybes, kad būtų galima kuo veiksmingiau pasiekti 2050 m. ir vėlesnius tikslus, atsižvelgiant į juose glūdinčius tiekimo saugumo, konkurencingumo ir klimato apsaugos prieštaravimus. Jau 2020-ieji metai parodys, ar įmanoma pasiekti bent jau dabartinį tikslą.

3.4.1   Platus vystymo sričių ratas. Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija pasiūlė platų sričių ratą, pradedant visais technologijų kūrimo etapais ir baigiant jų taikymu, siekdama užtikrinti lankstų tokių technologijų taikymą, grindžiamą patirtimi, ir išvengti per ankstyvo apsisprendimo.

3.4.2   Fundamentiniai tyrimai. Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija visų pirma pabrėžia pakankamų fundamentinių tyrimų svarbą ir būtinybę. Tik taip gali būti sukurtas pagrindas iš esmės naujiems atradimams ir jų pritaikymui.

3.4.3   Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjunga. Komitetas taip pat palankiai vertina pasiūlymą sukurti Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungą. Komisija turėtų taikyti atvirą koordinavimo metodą ir visų pirma bendrą finansuotojų valstybėse narėse ir pramonės finansavimą pagal dalyvavimo taisykles.

3.4.4   SET plano sverto poveikis. Todėl peržiūrint numatytą finansavimo sistemą turėtų būti atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal SET planą skiriamų Bendrijos lėšų pakaktų pasiekti pageidaujamą sverto poveikį būtinam valstybių narių ir pramonės dalyvavimui.

3.5   Taikymo prioritetų nustatymas. Taikant sukurtas technologijas ir sistemas daug daugiau dėmesio reikėtų skirti ne klimato apsaugos tikslui, bet tokiems tikslams kaip tiekimo saugumas ir ekonomiškumas (pavyzdžiui, СО2 prevencijos sąnaudos), įskaitant regioninius ir pasaulinius aspektus (prieinama saulės, vandens ar vėjo energija, atstumai, žaliavų tiekėjų interesai ir kt.). Atitinkamai pirminės rinkos rėmimo priemonėse neturėtų būti nurodytos konkrečios technologijos ar teikiama joms pirmenybė specialiomis paramos priemonėmis.

3.6   Elektros energijos sektoriaus svarba. Didžioji pasiūlytų technologijų ir priemonių dalis yra susijusi su elektros energijos gamyba ir naudojimu. Nors elektros energijos sektorius šiuo metu sudaro tik apie 19 proc. Europos energijos rinkos (14), Komitetas mano, kad tam tikras siūlomų MTTP priemonių sutelkimas į elektros energiją pateisinamas, kadangi elektros energija vaidina neatsiejamą pagrindinį vaidmenį visose kasdieninio gyvenimo srityse, technikoje ir ekonomikoje. Elektros energijos svarba dar labiau išaugs turint omenyje siekį visą sausumos transportą kiek galima labiau „elektrifikuoti“ (elektros energija varomi automobiliai, krovinių vežimas geležinkeliais), o pastatų šildymui (be kombinuotosios šilumos ir elektros energijos) plačiau taikyti elektros energija grindžiamas technologijas (siurbliai, kompresoriai), naudojančias šilumos siurblius ir geoterminę energiją.

3.6.1   Lemiamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių vaidmuo. Komitetas dar kartą patvirtina, kad mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiose technologijose, kurios dar turi būti sukurtos, lemiamas vaidmuo teks atsinaujinantiesiems energijos ištekliams. Komitetas su džiaugsmu pažymi, kad elektros energijos gamybai pastaraisiais metais daugiau nei tikėtasi naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, ypač intensyviai plėtojamas vėjo energijos panaudojimas.

3.6.2   Europos elektros energijos tinklai. Todėl Komitetas remia atitinkamų elektros tinklų plėtojimą Europoje ir tam reikalingų technologijų vystymą (pvz., „pažangūs tinklai“), siekiant geriau subalansuoti vis didėjančius tiekimo svyravimus Europoje ir, galbūt, net perduoti Afrikos saulės energijos jėgainių pagamintą elektros energiją į Europą.

3.6.3   Saugojimo technologijos, bazinės apkrovos pajėgumai ir buferinės elektrinės. Jei nepavyktų tolesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kuriai būdingi nuo oro sąlygų, paros laiko ir metų laiko priklausomi svyravimai, plėtojimas, nebus užtikrintas saugus ir poreikius atitinkantis elektros energijos tiekimas. Todėl reikėtų toliau vykdyti stacionarių saugojimo technologijų (pvz., oro slėgis, vandenilis) mokslinius tyrimus. Vienodai svarbu išvystyti labai veiksmingus ir kartu nedaug sąnaudų reikalaujančius didžiausios apkrovos pajėgumus. Jei didžiausios apkrovos pajėgumų prieš keletą metų reikėjo tik bazinės apkrovos pajėgumui papildyti, kad būtų išlyginti poreikio svyravimai ypač „piko“ metu, šiuo metu jie naudojami (ši tendencija ir toliau didės) daugumos atsinaujinančiųjų energijos išteklių tiekimo svyravimams kompensuoti naudojant buferines elektrines. Todėl tokių pajėgumų prieinamumas ir vystymas yra ypač svarbus.

3.6.4   Su sistemomis susiję sprendimai. Dėl pirmiau minėto įvairių energijos technologijų sistemų sujungimo į tinklus, problemų ir su tuo susijęs tiekimo saugumas bei galimas šių problemų sprendimas turėtų būti nagrinėjami pirmumo tvarka.

3.6.5   Papildomos sąnaudos. Apskaičiuojant bendras ekonomines sąnaudas reikia atsižvelgti į būtinas tinklo, reguliavimo, saugojimo ir buferinių sistemų, reikalingų dėl svyruojančių energijos išteklių, sąnaudas, kaip kad Komitetas ragino daryti dėl išorės sąnaudų internalizavimo, pavyzdžiui, susijusio su branduolinės energijos ir įvairių iškastinių energijos išteklių naudojimo būdais (15).

3.6.6   Energijos saugojimas mobiliam panaudojimui. Šiuo požiūriu labai svarbūs papildomi fundamentiniai tyrimai norint – kaip tikimasi – išvystyti visiškai naujus metodus daug didesniems kaupimo tankiams, gyvavimo ciklų skaičiui bei pajėgumams padidinti. Tam tikromis aplinkybėmis elektros energija varomų automobilių akumuliatoriai galbūt iš dalies galėtų būti naudojami svyruojančių energijos išteklių saugojimui.

3.6.7   Bazinės apkrovos tiekėjai. Lemiamas vaidmuo tenka bazinės apkrovos tiekėjams – elektros energijos gamybos pramonės „darbiniams arkliams“. Todėl būtina:

—	Anglies išteklius naudoti labiau atsižvelgiant į klimatą, visų pirma siekti didesnio efektyvumo ir (arba) anglies dioksido surinkimo ir saugojimo),

—	toliau tobulinti branduolinės energijos (branduolio skilimo) naudojimą toliau vystant visus sektorius (saugumas, galutinis saugojimas, platinimas, išteklių naudojimas, buferiniai pajėgumai),

—	vystyti labai efektyvias dujomis kūrenamas elektrines,

—	ilgalaikėje perspektyvoje skatinti tolesnį daug žadančios branduolių sintezės technologijų vystymą,

—	siekti didžiausio galimo bazinės apkrovos tiekėjų reguliavimo, kad būtų galima juos įtraukti į tinklus sujungtas reguliavimo sistemas.

3.7   Didžiausias dėmesys energijos vartojimui už sektoriaus ribų. Vis dėlto didžiausias dėmesys šiuo metu tenka galutinių vartotojų energijos vartojimui ne elektros energijos sektoriuje. Tai pasakytina apie didžiąją dalį vartojimo pramonėje (pvz., chemijos arba plieno pramonėje), beveik visą transportą ir beveik visą pastatų šildymą. Todėl Komitetas rekomenduoja skirti daugiau dėmesio šiam problemos aspektui. Šiuo atveju ypač svarbu vystyti naujus mokslinių tyrimų metodus, kurie neapsiribotų sąvokomis „energijos vartojimo efektyvumas“, „energijos taupymas“, „elektrifikavimas“. Tik jei šioje srityje bus rasti tinkami sprendimai, pavyks iš tiesų pasiekti klimato tikslus.

3.7.1   Jūrų ir oro transportas. Komitetas mano, jog net ir ilgalaikėje perspektyvoje vargu ar yra galimybių jūrų ir oro transporto sektoriuje atsisakyti iškastinių arba cheminių energijos išteklių naudojimo (16). Šiuo atveju visų pirma reikia pagerinti efektyvumą, išmetamas dujas išvalyti nuo kitų nuodingų dujų, gauti cheminius energijos išteklius pasitelkiant elektros energiją arba saulės energiją ir galbūt net išvystyti (laivų transporte (17)) CCS naudojimą.

3.7.2   Pramonės procesai, cheminės medžiagos ir plienas. Lygiai taip pat sunku turėtų būti visiškai pakeisti iškastinius energijos išteklius kitais ištekliais pramonės procesuose, visų pirma chemijos ir plieno pramonėje (18). Todėl Komitetas rekomenduoja padidinti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą šioje srityje ir ieškoti novatoriškų sprendimų.

3.7.3   Biotechnologija ir biomasė. Komitetas nurodo reikšmingą biotechnologijos novatoriškos raidos potencialą ir jos svarbą energetikai ir šioje nuomonėje aptariamiems tikslams. Tačiau ilgainiui nedideli biomasės ištekliai, dėl kurių taip pat konkuruoja maisto produktų ir žaliavų tiekimo pramonė (be to, reikia atsižvelgti į susijusias šiltnamio efektą sukeliančias dujas (19), pvz., azoto oksidas) turėtų būti naudojama tik tada, kai nėra kitų alternatyvų.

3.7.4   Pastatų šiluminė izoliacija. Esminiai energijos taupymo aspektai yra susiję su pastatais. Čia slypi didelis vystymo (ir taikymo) potencialas, kad būtų mažiau prarandama šilumos pastatuose. Į jį turėtų būti labiau atsižvelgiama nustatant anglies dioksido prevencijos priemonių prioritetus.

4.   Konkrečios Komiteto pastabos

4.1   Bendrijos užduotys ir subsidiarumas. SET planas pirmiausia yra susijęs su Bendrijos užduotimis, kurios būtinos arba padeda vystyti minėtas technologijas. Todėl jos turėtų būti viršvalstybinės arba jų sprendimui svarbus viršvalstybinis bendradarbiavimas, kuris sukuria europinę pridėtinę vertę.

4.2   Finansavimo planas ir prioritetų nustatymas. Taip pat reikėtų peržiūrėti finansavimo planą ir jame numatytus prioritetus, ar jie atitinka pirmiau minėtus kriterijus.

4.3   Dar kartą vystymas ir taikymas. Reikėtų peržiūrėti finansavimo planą, ar jis tarnauja iš tiesų naujų technologijų ir sistemų vystymui. SET planu jokiu būdu neturėtų būti subsidijuojamas platus energijos technologijų taikymas.

4.4   Susiejimas su kitomis esamomis programomis. Be to, Komitetas rekomenduoja SET plane siūlomus klimatui skirtus mokslinius tyrimus ir plėtrą susieti su jau esamomis 7-osios Bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programos programomis ir projektais, pavyzdžiui, su Būsimos ir besiformuojančios technologijos (angl. FET) programos pavyzdiniais projektais Tai pasakytina visų pirma apie tas SET plano sritis, kuriose vidutinės trukmės laikotarpiu, per ateinančius dešimt metų, negalima tikėtis rezultatų.

4.5   Tarptautinis bendradarbiavimas. Kad skirtos lėšos būtų kuo optimaliau panaudotos, Komitetas rekomenduoja (20), ypač būtinų didelių projektų (pvz., ITER) atveju, siekti tarptautinio bendradarbiavimo su strateginiais partneriais, kad taip ne tik būtų pasiskirstytos išlaidos ir personalas, bet ir būtų prieinama platesnė žinių bazė ir didesnis inovacijų potencialas.

4.6   Komisijos vaidmuo. Kad Komisija galėtų deramai koordinuoti, sutarus su visais susijusiais subjektais turėtų būti sukurtos atitinkamos MTTP programų struktūros Komisijai savo ruožtu reikia patyrusių, tarptautinį pripažinimą turinčių ir šioje srityje dirbančių specialistų, kurie prisiimtų atsakomybę už jų koordinuojamų programų sėkmę.

4.7   Visuomenės supratingumas, dalyvavimas ir priimtinumas. Informacija ir skaidrumas. Norint, kad visos pirmiau minėtos priemonės būtų sėkmingai įgyvendintos, būtina visapusiškai ir atvirai informuoti piliečius, visų pirma tuos piliečius, kuriems tokios priemonės gali turėti poveikio, ir sudaryti tinkamas galimybes jiems, taip pat, politikos, pramonės ir kitiems subjektams dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Svarbiausio priemonės siekiant piliečių supratingumo ir pritarimo yra visapusiškas informavimas, dalyvavimo galimybės ir skaidrumas.

4.8   Ankstesnės Komiteto nuomonės. Komitetas nurodo, kad jis daugeliu paminėtų temų jau yra pateikęs nuomonių, kuriose plačiau nagrinėjami šioje nuomonėje glaustai išdėstyti teiginiai. Visų pirma nurodomos šios nuomonės:

—	INT/146 „Mokslinių tyrimų poreikis, siekiant saugaus ir ilgalaikio energijos tiekimo“ (21),

—	TEN/299 „Energijos naudojimo efektyvumas pastatuose: galutinių vartotojų vaidmuo“ (22),

—	TEN/311 „Teigiamas ir neigiamas išaugusių su aplinkos ir energijos politika susijusių reikalavimų poveikis konkurencingumui“ (23),

—	TEN/332 „Europos strateginis energetikos technologijų planas“ (24),

—	TEN/398 „Ekologiniu požiūriu veiksminga ekonomika. Nauja energetikos era“ (25),

—	TEN/340 „Tausi elektros energijos gamyba iš iškastinio kuro“ (26),

—	TEN/404 „ES energetikos politikos įtaka ir poveikis MVĮ“ (27),

—	NAT/391 „Tarptautinės klimato kaitos derybos“ (28),

—	Kelio atgal nėra Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliucija dėl klimato kaitos, 2009 m. gruodžio 7–18 d., Kopenhaga.

---

(1)  SEC(2009) 1296, 2009 10 7.

(2)  Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis iki 2050 m. energijos suvartojimas pasaulyje padidės 50 proc.

(3)  Remiantis konservatyviais duomenimis, 2050 m. bus sunaudota pusė iškastinių išteklių.

(4)  Išimtis – anglies dioksido surinkimas, gabenimas ir saugojimas (CCS).

(5)  COM(2010) 2020 „Europa 2020“.

(6)  Tarptautinė energetikos agentūra (IEA): 2009 m. pasaulio energetikos apžvalga, orientacinis scenarijus.

(7)  IEA, 2009 m. pasaulio energetikos apžvalga, 450-asis scenarijus.

(8)  SEC(2009) 1296, 2009 10 7.

(9)  OL C 10, 2008 1 15, p. 22.

(10)  Pvz., įplaukas iš aukcionų 2013–2020 m. prekybos laikotarpiu.

(11)  Komisija savo komunikate siūlo panaudoti tik 50 proc. pajamų ir ne vien tik MTTP (žr. 2.3.6 punktą).

(12)  Tai apima taip pat geoterminę energiją.

(13)  INT/509, dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(14)  2009 m. EUROSTAT ataskaita.

(15)  OL C 175, 2009 7 28, p. 1; OL C 120, 2008 5 16, p. 15.

(16)  Išskyrus specialų naudojimą kariniame sektoriuje.

(17)  Jei nenorima leisti branduolinės pavaros.

(18)  Jei dar naudojami iškastiniai energijos ištekliai, būtų galima naudoti CCS, kad būtų mažiau teršiama atmosfera.

(19)  Atmos. Chem. Phys. Discuss. 7, 11191-11205, 2007.

(20)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Strateginio Europos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo plano“, OL C 306, 2009 12 16, p. 13.

(21)  OL C 241, 2002 10 7, p. 13.

(22)  OL C 162, 2008 6 25, p. 62.

(23)  OL C 162, 2008 6 25, p. 72.

(24)  OL C 27, 2009 2 3, p. 53.

(25)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(26)  OL C 77, 2009 3 31, p. 49.

(27)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(28)  OL C 77, 2009 3 31, p. 73.

---