16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/110

—

kuo anksčiau pradėti mokyti verslumo pagrindų,

—

į nacionalines ugdymo programas (nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo įstaigų) įtraukti papildomas programas,

—

užtikrinti glaudų ir veiksmingą mokyklų (aukštojo mokslo įstaigų) ir įmonių bendradarbiavimą,

—

įtraukti mokytojus, nes ši veikla taip pat naudinga jų asmeniniam tobulėjimui,

—

į verslumo ugdymo programų rengimo procesą įtraukti ir darbdavius, ir darbuotojus,

—

į mokymosi procesą kuo aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę,

—

siekiant proporcingo vyrų ir moterų pasiskirstymo, ugdymo mokykloje etape atkreipti dėmesį į moterų verslininkių trūkumą,

—

ugdyti ir žmonių su negalia verslumą,

—

keistis geros praktikos pavyzdžiais, o pasiektą pažangą būtų galima apibendrinti Komisijos kasmet rengiamų apžvalginių konferencijų metu,

—

turėti omenyje tai, kad žiniasklaidos veikla ir jos formuojamas verslo įvaizdis turi didelės reikšmės,

—

valstybėse narėse numatyti galimybę išbandyti„verslumo pakopų“modelį, kaip vieną iš galimų variantų,

—

įsisąmoninti, kaip svarbu yra įdiegti vieno langelio sistemą, kuri supaprastins įmonių steigimo procesą,

—

Komisijos pasiūlymu paskelbti Europos verslumo metus,

—

turėti omenyje, kad ugdymo ir mokymo priemonėmis puoselėjant į verslumą orientuotą mąstymą galima skleisti žinias apie Europą ir priartinti Europos Sąjungą prie jos piliečių.

1.1

2005 m. vasario mėn. Komisija pasiūlė atnaujinti Lisabonos strategiją, sutelkiant Europos Sąjungos pastangas dviem pagrindinėms užduotims įgyvendinti — skatinti didesnį ir ilgalaikį ekonomikos augimą bei kurti daugiau ir geresnių darbo vietų. Naujojoje partnerystės ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti programoje pabrėžiama, kad svarbu skatinti labiau į verslumą orientuotą mąstymą ir sukurti MVĮ palankią aplinką.

1.2

Poreikį sudaryti verslumui palankesnes socialines sąlygas skatina politikos integravimas ir siekis ne tik pakeisti požiūrį, bet ir patobulinti europiečių įgūdžius bei pašalinti įmonių steigimosi, perleidimo ir augimo kliūtis.

1.3

Verslumas — svarbus ekonomikos augimą, užimtumą ir saviraišką skatinantis gebėjimas. Nors pripažįstama, kad verslumo gebėjimai turėtų būti įgyjami mokantis visą gyvenimą, šiame komunikate aptariamas tik ugdymas nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo įstaigos, įskaitant vidurinio ugdymo lygio profesinį mokymą (pirminį profesinį mokymą) ir aukštąsias technikos mokslų įstaigas.

1.4

Formalus švietimas Europoje iki šiol neskatino verslumo ir savisamdos, ir nors rengiama nemažai verslumo ugdymo iniciatyvų, jos ne visada įsilieja į nuoseklią sistemą. Komisija savo pasiūlymais, kurie remiasi faktais ir geros praktikos pavyzdžiais, siekia padėti susisteminti verslumo ugdymo metodus ir pabrėžti ugdymo vaidmens svarbą kuriant Europos šalių visuomenėje verslumui palankesnes sąlygas. Daugelis priemonių turi būti įgyvendinamos nacionaliniu arba vietos lygiu.

1.5

Šio komunikato medžiaga bus galima remtis persvarstant politikos raidos pažangą, pavyzdžiui, rengiant su Lisabonos strategija susijusias ataskaitas, kurias valstybės narės teiks pagal Integruotas ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires.

2.1

Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui. Norint išsaugoti Europos socialinį modelį ir sėkmingai įgyvendinti Lisabonos strategiją, būtina skatinti ekonomikos augimą, kuris įmanomas tik tuo atveju, jei bus populiarinamas verslumas. Europai reikia verslininkų, turinčių įgūdžių sėkmingai konkuruoti rinkose. Pasak Komisijos, verslumo ugdymas naudingas ne vien dėl to, kad įsteigiama daugiau įmonių, naujoves diegiančių įmonių ir sukuriama daugiau darbo vietų. Į verslumą orientuotas mąstymas vertintinas kaip esminis įgūdis, suteikiantis galimybę tobulėti profesinėje srityje ir neabejotinai skatinantis asmenybės raidą. Toks mąstymas ugdo kūrybingumą, naujovišką požiūrį ir pasitikėjimą savimi, nes skatina iniciatyvumą ir padeda žmogui išmokti įveikti nesėkmes. Svarbiausia — išsiugdyti į verslą orientuotą požiūrį, o ne tiesiog išmokti būti verslininku (-e). Verslumo ugdymas gali padėti samdomam darbuotojui labiau sutelkti dėmesį į darbo aplinką ir paskatinti jo pasirengimą pasinaudoti tenkančiomis galimybėmis. Verslumas yra žmogaus sugebėjimas idėjas paversti veiksmais (1).

2.2

EESRK pritaria minčiai, kad, norint įskiepyti verslumą, reikia keisti mąstymo būdą ir požiūrį ir pradėti tai daryti kuo ankstesniame amžiuje. Į verslumą orientuotas mąstymas įgyjamas mokantis visą gyvenimą, pradedant pradine mokykla (kurioje specifiniai verslumo įgūdžiai skatinami kartu su bendrųjų dalykų ir kultūros pagrindais, kurie įgyjami formalaus ugdymo metu, taip ugdant kūrybingumą, žinių ir mokymosi siekį ir pan.) ir, be abejonės, vėliau — vidurinėje ir aukštojoje mokykloje. Toks mąstymo būdas įvairiais gyvenimo laikotarpiais žmogui suteikia lankstumo ir padeda moterims ir vyrams profesinę veiklą derinti su šeiminiu gyvenimu. Atkreiptinas dėmesys ir į šeimos vaidmenį bei jos požiūrį į verslumą

2.3

Komitetas palankiai vertina pavasario Vadovų Tarybos išvadas (2). Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad būtina sukurti verslumui palankias sąlygas ir ragina valstybes nares patobulinti šią sritį reglamentuojančią teisinę bazę, įskaitant verslumui skatinti skirtas ugdymo ir švietimo priemones. Nacionalinėse reformų programose ir ataskaitose reikėtų aiškiai įvardyti priemones, kuriomis bus tobulinama visų rūšių ir dydžių MVĮ verslo aplinka ir kuriomis vis daugiau žmonių (pirmiausia moterų ir jaunimo) bus labiau skatinama tapti verslininkais.

2.4

Komitetas pritaria pasiūlymui įdiegti vieno langelio sistemą, kuri paspartins ir supaprastins įmonių steigimosi procesą. Tokiomis priemonėmis būtų galima siekti bendro ekonomikos augimo ir sukurti daugiau darbo vietų. Vis dėlto, kaip Komitetas jau yra minėjęs, verslo kliūtys iki įmonės steigimo ir ją įsteigus yra daug rimtesnės nei manoma. Per daug dėmesio sutelkus į tai, kad įmonės registracijos procesas būtų sutrumpintas, gali būti neapdairiai sutrumpintas laikotarpis, kuris naują verslo įmonę ketinančiam įsteigti verslininkui būtų labai reikalingas tyrimams, planavimui, kompetencijai įgyti ir visaapimančiai analizei atlikti (3). Todėl Komitetas dar kartą pabrėžia, jog būtina galvoti ne vien apie besisteigiantį verslą, bet ir apie verslo perdavimą.

2.5

Reglamentavimo, fiskaliniai ir finansiniai veiksniai, kurie visi daro įtaką verslumui, jau buvo nagrinėti ankstesnėse Komiteto nuomonėse (4).

2.6

Pritardamas komunikate išdėstytiems pasiūlymams ir rekomendacijoms ir palankiai juos vertindamas, Komitetas vis dėlto norėtų pateikti tam tikrų pastabų.

3.1.1

Į verslumą orientuotas mąstymas įgyjamas mokantis visą gyvenimą. Pradėtas ugdyti ankstyvame amžiuje, jis tarsi „raudona gija“ turėtų būti įrašytas į visas ugdymo sistemos programas. Pradinėje, vidurinėje ir aukštojoje mokykloje turėtų būti padėtas tvirtesnis į verslą orientuoto požiūrio ir paties verslumo pagrindas. Neseniai atliktos apklausos duomenimis (5), verslumo mokymo programų vaidmuo yra nepaprastai svarbus — jos skatina jaunimą mąstyti apie galimybę ateityje pasirinkti savisamdą. Įrodyta, kad šios programos padėjo studentams išmokti spręsti problemas, išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir įvertinti bendradarbiavimo ir komandinio darbo privalumus. Mokantis verslumo būtina aktyviai dalyvauti ugdymo procese, o ne tik pasyviai kaupti žinias. Lundo universiteto tyrimo duomenimis (6), verslumo įgūdžiai įgyjami ne formalaus ugdymo procese, bet visų pirma per darbo patirtį ir praktiką.

3.1.2

Į verslumą orientuotą mąstymą svarbu plėtoti teorinio, taip pat vidurinio lygmens profesinio ir aukštojo mokslo ugdymo procese. Tokio pobūdžio mąstymas gali paskatinti ir labiau domėtis įvairiomis ugdymo formomis. Todėl Komitetas pažymi, kad sudarant ugdymo programas būtina atsižvelgti į pačius įvairiausius verslo principus.

3.1.3

Vienas svarbiausių tikslų yra siekti, kad mokyklos, įmonės, vyriausybės, kompetentingos valdžios institucijos ir vietos valdžios institucijos laiku užmegztų konkrečius tarpusavio ryšius. Už ugdymą atsakingos valdžios institucijos turėtų bendradarbiauti su verslininkais Verslininkų veikla turėtų būti labiau pastebima. Jie turėtų aktyviai dalyvauti ugdymo procese Komitetas sutinka su Komisijos nuomone, kad verslumo svarba turi būti aiškiai įvardyta, o verslumo ugdymas turi tapti neatsiejama nacionalinių ugdymo programų dalimi. Šiai idėjai įgyvendinti turėtų būti numatytos reikiamos priemonės. Horizontalusis verslumo pobūdis reikalauja glaudaus visų susijusių ministerijų (švietimo, pramonės, ekonomikos) bendradarbiavimo, kad veiksmai būtų tarpusavyje suderinti.

3.1.4

Derėtų remti nacionalines ir vietos iniciatyvas, taip pat skatinti keistis geriausios praktikos pavyzdžiais. Užsiimant šia veikla reikėtų konsultuotis su organizuota pilietine visuomene (įskaitant socialinius partnerius, šeimos organizacijas ir pan.).

3.1.5

Šiame procese būtina visapusiškai remti mokytojus. Jiems turi būti gerai išaiškinta, kuo verslumo ugdymas yra naudingas, ir pademonstruota, kaip tokias programas būtų galima įgyvendinti jau pradinėje mokykloje. Savo ruožtu mokyklos, siekdamos įgyvendinti vieną ar kitą prisiimtą užduotį, turi ne tik turėti reikalingus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, bet ir būti pakankamai savarankiškos. Mokytojai turi suprasti, kad, visapusiškai ugdydami mokinius, jie turi juos skatinti būti savarankiškais, žingeidžiais ir kritiškai mąstyti. Visa tai jiems padės išsiugdyti į verslumą orientuotą mąstymo būdą. Todėl mokytojus reikėtų remti, o jie patys turi suvokti, kad tokia ugdymo forma taip pat gali praturtinti asmenybę.

3.1.6

Komitetas apgailestauja, kad apie moterų verslumo perspektyvą užsimenama tik komunikato įvade, o vėliau ši tema plačiau neanalizuojama. Merginų, vidurinėje mokykloje dalyvaujančių „mažųjų įmonių“ veikloje, procentas yra toks pat, o kai kuriose šalyse net didesnis nei vaikinų. Vis dėlto, apklausų duomenimis (7), vyrų, steigiančių ir turinčių savo įmones, yra daugiau, ir jie labiau pasitiki savo kaip verslininkų įgūdžiais. Šis reiškinys yra susijęs su ugdymo sistema apskritai ir jį derėtų rimčiau išanalizuoti.

3.1.7

Lygias galimybes tapti verslininkais turėtų turėti tiek žmonės su negalia, tiek sveikieji. Ugdant verslumą ir organizuojant šio dalyko mokymą derėtų atsižvelgti į minėtą principą ir suteikti reikiamą pagalbą asmenims, kuriems jos reikia. Į šį procesą Europos, nacionaliniu ir vietos lygiu reikėtų įtraukti kompetentingas neįgaliųjų organizacijas.

3.2.1

Komisijos komunikate veiklos rezultatai pateikiami ir apibendrinami remiantis geriausios praktikos pavyzdžiais. Nuo šiol dėmesį reikėtų sutelkti į tai, kaip būtų galima šiuos rezultatus, pasiūlymus ir rekomendacijas toliau įgyvendinti ir skleisti.

3.3.1

Komitetui yra žinoma, kad valstybės narės yra sukaupusios pavyzdžių kaip išplėsti mokymo planus tokia tematika ir veikla, nukreipta į gebėjimų, kurie svarbūs būsimam verslumui, ugdymą. Be tų, kurie jau išvardyti komunikate, komitetas priskiria dar vieną. Verslumo mokymo procese dalyvauja valdžios institucijos ir privatūs subjektai. Reikia patikrinti, ar galima tokius švietimo eksperimentus, pvz., „Verslumo pakopų“ (8), modelį taikyti plačiau ir veiksmingiau. Šis modelis, apimantis skirtingus etapus nuo pradinio ugdymo iki mokslinių tyrimų lygmens, buvo pradėtas taikyti Švedijoje ir pasiteisino kaip sėkmingas verslumo ugdymo metodas, pagal kurį verslumo pradedama mokyti jau ankstyvajame žmogaus gyvenimo laikotarpyje, šiuos mokslus tęsiant vėlesnėse ugdymo pakopose;

3.3.2

Reikėtų sukurti forumą, kuriame būtų keičiamasi geriausios praktikos pavyzdžiais. Valstybės narės turėtų toliau plėtoti jau pradėtas ir Komisijos koordinuojamas iniciatyvas, kurių tikslas — įvardyti geriausios praktikos pavyzdžius ir jais keistis. Reikšminga šios veiklos dalis — kasmet pagal Europos mažųjų įmonių chartiją rengiamos konferencijos. Komitetas nekantriai laukia 2006 m. rudenį Komisijos organizuojamos konferencijos, po kurios bus parengtas komunikatas dėl į verslumą orientuoto mąstymo puoselėjimo. Komitetas prašo į šią konferenciją pakviesti visus suinteresuotus viešojo ir privataus sektorių dalyvius ir mano, kad būtų galima pristatyti ir išanalizuoti skirtingo pobūdžio modelius — vienas jų galėtų būti „Verslumo pakopos“. Šiame forume būtų aptariami pasisekę modeliai, kuriais remiantis jau pradinėje mokykloje būtų kuriamos (protinės ir asmeninės) sąlygos būsimų verslininkų įgūdžiams ugdyti ir kurie atitiktų kitų valstybių narių nacionalinius kriterijus ir ugdymo programas. Komitetas siūlo tokią apibendrinamojo pobūdžio konferenciją rengti kasmet ir joje vertinti, kaip įgyvendinamos Komisijos rekomendacijos.

3.3.3

Komisija savo komunikate pateikia palyginimus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kuriose verslumas skatinamas labiau nei Europoje. Ankstesnėje Komiteto nuomonėje buvo teigiama, kad, palyginti su JAV, daug mažiau europiečių steigia įmones ir kad europiečiai labiau linkę rinktis samdomą darbą, o ne savisamdą. Daugelio stebėtojų nuomone, Europos socialinis modelis yra viena iš priežasčių, kodėl europiečiai mieliau renkasi būti samdomais darbuotojais. Reikėtų pasvarstyti: a) ar šie duomenys gali būti laikomi atspindinčiais tikrąją ES daromos įtakos valstybėms narėms padėtį ir ar jie gali būti lyginami su kitų pasaulio šalių rodikliais, b) kokių pasekmių turi pirmenybės teikimas ne savisamdai, o samdomam darbui, c) ar susiklosčiusi padėtis yra tiesiogiai susijusi su verslumui reikalingo veržlumo stoka Europoje ir d) ar šios problemos sprendimo būdai yra priimtini Europos visuomenei (9).

3.3.4

Verslumas — savybė, reikalinga visai visuomenei. Norėdamas, kad apie į verslumą orientuotą požiūrį būtų skleidžiama daugiau informacijos ir būtų suvokta, kad verslumas yra svarbus bendro šalies vystymosi veiksnys, Komitetas siūlo 2009 m. paskelbti Europos verslumo metais. Teikdamas tokį pasiūlymą Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. bus atlikti keleto su šia tema susijusių Bendrijos programų vidurio laikotarpio įvertinimai. Reikia suformuoti teigiamą visuomenės požiūrį į verslumą. Paskelbtieji metai suteiks galimybę aktyviau ir dažniau keistis geriausios praktikos pavyzdžiais. Europos verslumo metai taip pat galėtų padėti skleisti žinias apie ES ir priartinti ją prie piliečių.

3.3.5

Kaip Komitetas jau yra pabrėžęs, skatinant polinkį į verslumą ir aiškinant, kaip vykdomas verslas, vienas svarbiausių vaidmenų tenka žiniasklaidai. Tačiau ji per daug dėmesio skiria didelėms ir tarptautinėms bendrovėms. Norint populiarinti mažų ir labai mažų įmonių, specializuotos veiklos, paslaugų ir tradicinės bei amatininkų veiklos įvaizdį, reikėtų apibrėžti verslininko vaidmenį išryškinančias strategijas (10).

3.4.1

Kadangi ugdymas ir mokymas priklauso valstybių narių kompetencijai, labai svarbus yra tolesnės priežiūros ir įgyvendinimo klausimas. Komitetas atkreipia dėmesį, kad ankstesnės įvertinimo ataskaitos, kurios buvo rengiamos pagal Mažųjų įmonių chartiją, pakeičiamos bendrosiomis ataskaitomis, įvestomis atsižvelgiant į Lisabonos strategiją (Integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių 15 gairė). Vis dėlto, Komitetas mano, kad reikėtų parengti nacionalinius pažangos rodiklius. Komisijai reikia apibrėžti kokybinius ir kiekybinius tikslus, kad pažangos vertinimas būtų veiksmingas ir apimtų ilgą laikotarpį, laikantis subsidiarumo principo ir atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos šalies padėtį. Galutinėje ekspertų grupės „Verslumo ugdymas“ ataskaitoje pateikiama gerų pasiūlymų (11).

3.4.2

Komitetas pažymi, kad verslumo dvasią ugdyti finansiškai galėtų padėti keletas Bendrijos mokymo programų, visų pirma Erasmus ir Leonardo programos, struktūriniai fondai, pirmiausia Europos socialinis fondas, ir būsimoji Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programa (KNPP). Tačiau neatrodo, kad šios finansavimo galimybės būtų tarpusavyje suderintos. Polinkiui į verslumą skatinti reikalinga nuosekli Bendrijos strategija. Turi būti aiškiai įvardyti metodai ir finansavimas, o visų lygių dalyviams turi būti suteikta informacija apie Bendrijos finansavimą garantuojančias galimybes.

3.4.3

Komitetas ketina toliau tęsti Tarybai pirmininkaujančios Suomijos prisiimtą prioritetinę iniciatyvą atverti verslo galimybes, kurios ji paragino imtis Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu (12).