(1)

galvijienos sektorius dėl įvairių veiksnių, visų pirma, dėl ribotos galimybės patekti į trečiųjų šalių rinkas ir dėl mažėjančio vidaus vartojimo tradiciškai yra pažeidžiamiausias žemės ūkio sektorius. Papildomų naujų sunkumų kyla dėl problemų, susijusių su sektoriaus tarša ŠESD;

(2)

galvijienos pramonė yra pažeidžiama dėl savo struktūros, visų pirma, dėl savo ilgo gyvavimo ciklo ir didelių sąnaudų, susijusių su ekstensyviąja gamyba. Šie veiksniai tapo dar opesni dėl numatomo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos ir netikrumų, susijusių su būsimu Jungtinės Karalystės muitų tarifu jai išstojus iš Sąjungos. Jungtinė Karalystė yra aukščiausios kokybės galvijienos rinka, kuri yra labai svarbi visos Sąjungos galvijienos sektoriaus tvarumui. Tuo pat metu sektoriui tenka susidurti su prekybos partnerių reikalavimais suteikti daugiau galimybių patekti į Sąjungos rinką;

(3)

tos problemos yra dar aktualesnės Airijos galvijienos sektoriaus atveju. Didžioji dalis sektoriaus dalyvių yra nedideli ūkiai neturtingesniuose šalies regionuose, kur alternatyvių rūšių gamyba yra ribota. Airijoje po laikotarpio, kai jautienos kainos daugybę metų išsilaikė nekitusios, praėjusiais metais bendroji pelno marža sumažėjo 11–19 %, o didžiausių nuostolių patyrė karvių žindenių ūkiai;

(4)

Airijos galvijienos sektorius yra didelis ir labai priklauso nuo eksporto. Iš 6 tonų jautienos 5 tonos yra eksportuojamos, ir beveik 50 % šio eksporto – į Jungtinę Karalystę. Dėl netikrumo, susijusio su Jungtinės Karalystės išstojimu, tenka mažinti kainas, o tai dar labiau blogina Airijos jautienos gamintojų padėtį. Tokia padėtis jau buvo susidariusi likus keliems mėnesiams iki anksčiau paskelbtos Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES datos;

(5)

Airijos ekstensyviosios jautienos gamybos sistemos, pagal kurią gyvūnai paprastai skerdžiami vėliau (18–30 mėn. amžiaus), prisitaikymas prie rinkos yra ypač lėtas. Ši ypatinga gamybos sistema pritaikyta Jungtinės Karalystės jautienos rinkos reikalavimams. Pastangas atverti naujas rinkas toliau stabdo trečiųjų šalių apribojimai, visų pirma, susiję su pasenusiais gyvūnų sveikatos reikalavimais;

(6)

atsižvelgiant į minėtas konkrečias problemas, su kuriomis susiduria Airijos gamintojai, Sąjungos galvijienos sektoriaus rinkos stabilumui užtikrinti reikėtų priimti priemones, didinančias Airijos jautienos sektoriaus atsparumą. Kartu atsižvelgiant į būtinybę vengti, kad Airijos jautienos sektoriui daromas spaudimas mažinti kainas neišplistų į kitas valstybes nares, tos problemos laikomos konkrečiomis problemomis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 221 straipsnyje. Tos konkrečios problemos negali būti sprendžiamos pagal to reglamento 219 arba 220 straipsnį taikomomis priemonėmis. Viena vertus, jos nėra konkrečiai susijusios su dideliu rinkos sutrikimu ar jo grėsme. Kita vertus, šiame reglamente numatytos priemonės nėra taikomos siekiant kovoti su ligos plitimu;

(7)

be to, turimos priemonės pagal bendrą žemės ūkio politiką, konkrečiai, viešoji intervencija ir privataus sandėliavimo pagalba, nėra tinkamos priemonės Airijos galvijienos sektoriaus poreikiams patenkinti. Todėl tikslinga Airijai suteikti finansinę dotaciją, skirtą padėti to sektoriaus ūkininkams vykdyti veiksmus, kurie padėtų jiems tapti atsparesniais ir tvaresniais, o taip pat pritaikyti gamybą prie rinkų, taikančių kitokius reikalavimus nei Jungtinė Karalystė;

(8)

Sąjungai teikiant pagalbą Airijai reikėtų atsižvelgti į pagrindinius Airijos galvijienos sektoriaus ypatumus, o taip pat į tai, kokią jo dalį sudaro specializuoti jautienos ūkiai, ir į jo pažeidžiamumą sutrikus eksportui;

(9)

Airija turėtų parengti priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti gamybą ir restruktūrizuoti savo galvijienos sektorių siekiant apsaugoti jo ilgalaikį gyvybingumą; tos priemonės turėtų būti pagrįstos viena ar daugiau viena ar keliomis iš toliau nurodytų veiklų: aplinkos ir ekonominio tvarumo skatinimas, naujų rinkų kūrimas, galvijienos kokybės gerinimas;

(10)

Airija turėtų paskirstyti pagalbą taikydama priemones, pagrįstas objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, ir tuo pačiu užtikrinti, kad galvijienos sektoriaus ūkininkai būtų galutiniai pagalbos gavėjai, taip pat vengti bet kokio rinkos ir konkurencijos iškraipymo;

(11)

kadangi Airijai skirta suma kompensuotų tik dalį faktinių išlaidų, kurias patirtų galvijienos sektoriaus ūkininkai, jai turėtų būti leista suteikti papildomą paramą tiems ūkininkams tomis pačiomis objektyvumo, nediskriminavimo ir konkurencijos neiškreipiančiomis sąlygomis;

(12)

kad Airija galėtų lanksčiai skirstyti pagalbą atsižvelgiant į aplinkybes, jai turėtų būti leista ją kumuliuoti su kita parama, finansuojama Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis;

(13)

atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 221 straipsnį, šis reglamentas turėtų būti taikomas ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jo įsigaliojimo dienos. Pasibaigus šiam laikotarpiui Airijos paramos gavėjams išmokamos sumos neturėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti iš Sąjungos lėšų;

(14)

siekdama užtikrinti skaidrumą, stebėseną ir tinkamą skiriamų sumų administravimą, Airija turėtų pateikti Komisijai tam tikrą informaciją, įskaitant, visų pirma, informaciją apie konkrečias taikytinas priemones, pagalbos paskirstymui taikytus kriterijus ir priemones, kurios buvo taikytos siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo susijusioje rinkoje;

(15)

siekiant užtikrinti, kad ūkininkai pagalbą gautų kuo greičiau, Airijai turėtų būti sudaryta galimybė šį reglamentą įgyvendinti nedelsiant. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo kitos dienos po jo paskelbimo;

(16)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,