20.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/4

(1)

2016 m. kovo 31 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (2) (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Baltarusijos Respublikos (toliau – Baltarusija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės strypų ir juostų, naudojamų kaip gelžbetonio armatūra. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė atitinkamą pranešimą apie inicijavimą (3) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi gamintojų, kurie Sąjungoje pagamina 44 % visų tam tikrų strypų ir juostų, naudojamų kaip gelžbetonio armatūra, vardu 2016 m. vasario 15 d. Europos plieno asociacijos (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Kiti gamintojai, nei nepritariantys, nei šiuo klausimu neturintys pozicijos, apie save nepranešė.

(3)

Todėl procedūros inicijavimo metu pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje (4) nustatytos atitinkamos ribos buvo pasiektos. Kai tyrimas jau pradėtas, nebūtina atitikti kriterijų viso tyrimo metu. Teismas tai patvirtino dėl atvejo, kai bendrovė atšaukė savo pritarimą dėl skundo (5); atitinkamai tie patys argumentai taikomi ir tais atvejais, kai keičiasi produkto apibrėžtoji sritis.

(4)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti apie save, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, vienam žinomam Baltarusijos eksportuojančiam gamintojui ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams ir naudotojams Komisija konkrečiai pranešė apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija suinteresuotosioms šalims taip pat pranešė ketinanti Pietų Afriką arba Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV) naudoti kaip rinkos ekonomikos trečiąją šalį (toliau – panaši šalis), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad remdamasi tiriamojo produkto gamybos bei pardavimo apimtimis ir geografine vieta preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus. Atrinkti penki Sąjungos gamintojai. Atrinktų Sąjungos gamintojų gamyba sudaro 22,4 % visos nagrinėjamojo produkto Sąjungos gamybos ir 24,4 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimties. Bendrovės įsikūrusios Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje, taigi apima įvairias geografines vietoves. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Jokių pastabų negauta. Todėl buvo padaryta išvada, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(9)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(10)

Šeši nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią importo į Sąjungą apimtį atrinko tris importuotojus. Trijų atrinktų bendrovių importas sudarė 80 % Baltarusijos kilmės nagrinėjamojo produkto nesusijusio importo. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais importuotojais. Jokių pastabų negauta.

(11)

Komisija išsiuntė klausimynus penkiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, nagrinėjamosios šalies bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, vienam JAV, kurios buvo pasirinktos kaip panaši šalis, kaip paaiškinta 32 konstatuojamojoje dalyje, gamintojui, trims atrinktiems importuotojams, aštuoniems tyrimo inicijavimo metu žinotiems naudotojams ir vienam papildomam naudotojui, kuris apie save pranešė vėlesniu procedūros etapu.

(12)

Užpildyti klausimynai gauti iš penkių atrinktų Sąjungos gamintojų, nagrinėjamosios šalies bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, vieno JAV (toliau – panaši šalis) gamintojo ir dviejų nesusijusių importuotojų.

(13)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(14)

Atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos nagrinėtas 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(15)

Nagrinėjamasis produktas – tai tam tikri Baltarusijos kilmės strypai ir juostos, naudojami kaip gelžbetonio armatūra, iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, po kalimo, karštojo valcavimo, karštojo tempimo arba karštojo išspaudimo (ekstruzijos) toliau neapdoroti, įskaitant po valcavimo susuktus arba supintus, taip pat produktai su išpjovomis, briaunomis, grioveliais arba kitomis deformacijomis, padarytomis valcavimo proceso metu, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7214 10 00, ex 7214 20 00, ex 7214 30 00, ex 7214 91 10, ex 7214 91 90, ex 7214 99 10, ex 7214 99 71, ex 7214 99 79 ir ex 7214 99 95 (toliau – nagrinėjamasis produktas). Labai atsparios nuovargiui geležies arba plieno strypai ir juostos, naudojami kaip gelžbetonio armatūra, neįtraukti.

(16)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad nagrinėjamojo produkto ir JAV gaminamo ir vidaus rinkoje parduodamo produkto, taip pat Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungos rinkoje parduodamo produkto pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės ir naudojimo paskirtis sutampa. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(17)

Baltarusijos eksportuojantis gamintojas nurodė, kad produkto apibrėžtoji sritis skunde (kuriame nurodyti du KN kodai) ir pranešime apie inicijavimą (kuriame nurodyti devyni KN kodai) pateikiama nenuosekliai. Tvirtinta, kad dėl šios priežasties žalos įvertinimas skunde neatitinka po jo inicijuoto tyrimo apibrėžtosios srities. Taip pat nurodyta, kad bendrovė eksportavo tik dviejų skunde nurodytų KN kodų produktus.

(18)

Iš tiesų skunde pateiktoje produkto apibrėžtyje nurodyti du KN kodai, o pranešime apie inicijavimą – devyni. Komisija pažymi, kad pranešime apie inicijavimą KN kodai pateikiami tik informavimo tikslais, ir tai aiškiai nurodyta. Be to, pažymėtina, kad tyrimas pradėtas remiantis skunde pateikta nagrinėjamojo produkto apibrėžtimi, kuri iš esmės apima devynis KN kodus, nepaisant nuorodų, todėl papildomi KN kodai nedaro poveikio skunde pateiktiems įrodymams. Todėl šis tvirtinimas dėl įtariamo produkto apibrėžtosios srities nenuoseklumo atmestas.

(19)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą Baltarusija nėra laikoma rinkos ekonomikos šalimi. Todėl į Sąjungą eksportuojamų Baltarusijos produktų normalioji vertė buvo nustatyta pagal rinkos ekonomikos trečiosios šalies gamintojo pateiktus duomenis.

(20)

TL visas importas iš Baltarusijos sudarė apie 488 000 tonų, o jo rinkos dalis sudarė apie 5 % Pagrindinės importuojančios valstybės narės buvo Vokietija, Lietuva, Lenkija ir Nyderlandai. Vienintelis žinomas Baltarusijos gamintojas bendradarbiavo atliekant tyrimą ir atsiuntė klausimyno atsakymus. Šis gamintojas nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą pardavinėjo tiesiogiai arba per susijusius Sąjungoje ir JAV įsisteigusius prekiautojus.

(21)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė buvo nustatoma remiantis kaina arba apskaičiuota verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Tam reikėjo parinkti rinkos ekonomikos trečiąją šalį (toliau – panaši šalis).

(22)

Kaip nurodyta pranešimo apie inicijavimą 6 konstatuojamojoje dalyje, Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė ketinanti normaliajai vertei nustatyti kaip rinkos ekonomikos trečiąją šalį pasirinkti Pietų Afriką arba JAV.

(23)

Vienintelis Baltarusijos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pateikė pastabų dėl pasiūlytų panašių šalių. Ji tvirtino, kad nei Pietų Afrika, nei JAV nėra tinkamos pasirinkti kaip panaši šalis, nes, be kita ko, gamybos pajėgumai, faktinė gamybos apimtis, gamybos procesas Pietų Afrikoje ir JAV skiriasi, palyginus su Baltarusijos gamintoju. Be to, šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad skundo pateikėjų įvardyti Pietų Afrikos ir JAV vidaus rinkos gamintojai yra tiesiogiai susiję su Sąjungos gamintojais. Todėl šiose šalyse iš tokių gamintojų surinktų duomenų objektyvumas gali būti abejotinas. Ši šalis teigė, kad tinkamiausia panaši šalis būtų Rusija, kadangi Rusijos plieno strypų pramonės išsivystymo lygis joje panašiausias į Baltarusijos, gamybos procesas taip pat pagrįstas metalo laužu, panaši ir gaminamų plieno strypų kokybė bei technines specifikacijos. Tačiau Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad šalis nepateikė jokių įrodymų, kad Pietų Afrikos ir JAV gamintojai nenaudoja metalo laužo nagrinėjamojo produkto gamybai arba kad jų sąnaudų struktūroje žaliavos nesudaro 60–70 % gamybos sąnaudų. Bet kuriuo atveju Komisija tyrė Pietų Afrikos ir JAV (taip pat ir Brazilijos) tinkamumą laikyti jas panašia šalimi. Išsamus analizės aprašymas pateikiamas 28–34 konstatuojamosiose dalyse.

(24)

Siekdama parinkti rinkos ekonomikos trečiąją šalį, Komisija susisiekė su visais žinomais gamintojais ne tik Pietų Afrikoje ir JAV, bet ir Turkijoje, Ukrainoje, Rusijos Federacijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Meksikoje, Korėjoje, Dominikos Respublikoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Komisija paprašė pateikti informacijos apie jų vidaus rinką, gaminamų produktų rūšis, gamybos pajėgumus, gamybos apimtis, pardavimo vidaus rinkoje apimtis, apibūdinti gamybos procesą, naudojamų žaliavų pobūdį, kokią visų nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų dalį sudaro žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudos ir, galiausiai, pranešti, ar jie nori bendradarbiauti atliekant tyrimą.

(25)

Be to, buvo susisiekta su pirmiau išvardytų trečiųjų šalių valdžios institucijomis.

(26)

Rusijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad nė vienas iš žinomų Rusijos gamintojų ar jų asociacijų nesusidomėjo šiuo tyrimu. Todėl, kadangi nebuvo bendradarbiaujančių Rusijos gamintojų, Rusija negalėjo būti pasirinkta panašia šalimi.

(27)

Tik trys gamintojai pateikė atsakymus į pirmąją užklausą. Jie buvo Brazilijoje, Pietų Afrikoje ir JAV. Pietų Afrikos ir JAV gamintojai buvo susiję su kai kuriais skundo pateikėjais. Brazilijos gamintojas priklausė įmonių grupei, kuri turėjo gamyklų įvairiose šalyse, įskaitant JAV, Meksiką ir Dominikos Respubliką. Šis gamintojas nebuvo susijęs su skundo pateikėjais.

(28)

Trys atsakymai buvo išnagrinėti atsižvelgiant į skundą ir gautas pastabas. Nustatyta, kad vidaus vartojimas Pietų Afrikoje yra santykinai mažas – maždaug 435 000 tonų, Pietų Afrikos gamintojo gamybos pajėgumai sudaro maždaug 10 % Baltarusijos gamintojo pajėgumų, o pagrindinė naudojama žaliava – geležies rūda, tuo tarpu Baltarusijos eksportuojantis gamintojas naudoja metalo laužą. Todėl Komisija nusprendė neatsižvelgti į Pietų Afriką kaip galimą panašią šalį.

(29)

Brazilijos vidaus suvartojimas yra maždaug 3,5 mln. tonų, o importas (apie 95 % – iš Turkijos), kuriam taikomas 12 % muitas ad valorem, sudaro apie 5,5 % Brazilijos vartojimo. Bendradarbiauti pasisiūliusio gamintojo gamybos procesas pagrįstas metalo laužu ir ketumi, tuo tarpu Baltarusijos eksportuojantis gamintojas daugiausia naudoja metalo laužą, be to, Brazilijos gamintojo gamybos apimtis sudaro apie 50 % Baltarusijos gamintojo gamybos apimties.

(30)

JAV vidaus vartojimas buvo apie 7,7 mln. tonų. Šalyje veikia mažiausiai aštuoni vidaus gamintojai. Nepaisant galiojančių importo apribojimų (6), importas, dažniausiai – iš Turkijos ir Japonijos, sudarė maždaug 23 % viso vartojimo. JAV gamintojo gamybos procesas buvo panašus į Baltarusijos gamintojo. Jo gamybos apimtis buvo maždaug 52 % Baltarusijos gamintojo gamybos apimties.

(31)

Remdamasi šia analize Komisija mano, kad Brazilijoje ir JAV rinkos yra pakankamai konkurencingos. Todėl Komisija nusprendė pasirinkti Braziliją ir JAV kaip galimas panašias šalis.

(32)

Panašios šalies klausimynai nusiųsti dviem minėtiems bendradarbiaujantiems gamintojams. Tačiau gavęs panašios šalies klausimyną Brazilijos gamintojas pranešė Komisijai apie savo sprendimą nebendradarbiauti atliekant tyrimą. Iš JAV gamintojo Komisija gavo tinkamą atsakymą.

(33)

Komisija pastebėjo, kad, kaip teigė Baltarusijos eksportuojantis gamintojas, bendradarbiaujantis JAV gamintojas yra susijęs su vienu iš skundo pateikėjų. Tačiau net jei kuris nors panašios šalies gamintojas yra susijęs su Sąjungos gamintoju, toks ryšys nedaro negaliojančiu ar nepaveikia normaliosios vertės nustatymo (7).

(34)

Komisija šiuo tyrimo etapu padarė išvadą, kad JAV yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(35)

Normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą naudota iš panašios šalies bendradarbiaujančio gamintojo gauta informacija.

(36)

Pirma, Komisija nagrinėjo, ar pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį panašaus produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams JAV visa apimtis buvo tipiška. Todėl visa pardavimo apimtis buvo palyginta su visa Baltarusijos eksportuojančio gamintojo nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi. Remdamasi tuo Komisija nustatė, kad panašus produktas JAV rinkoje buvo parduodamas tipiškais kiekiais.

(37)

Antra, Komisija nustatė panašios šalies vidaus rinkoje gamintojo parduodamo produkto rūšis, kurios buvo identiškos arba tiesiogiai palyginamos su rūšimis, Baltarusijos eksportuojančio gamintojo parduodamomis eksportui į Sąjungą. Komisija palygino pardavimo apimtį pagal produkto rūšis JAV su Baltarusijos eksportuojančio gamintojo eksportu į Sąjungą. Šis palyginimas parodė, kad visų rūšių produktai JAV buvo parduodami tipiškais kiekiais.

(38)

Po to Komisija nagrinėjo, ar galima laikyti, kad panašios šalies gamintojo kiekvienos rūšies panašus produktas, parduotas vidaus rinkoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis. Tai buvo padaryta nustatant kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį dalį. Pelningais buvo laikomi pardavimo sandoriai, kai vieneto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršijo. Taigi buvo nustatytos JAV gamintojo kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu.

(39)

Kai tam tikros rūšies produkto, parduoto už grynąją pardavimo kainą, lygią apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms, arba už jas didesnę, buvo parduota daugiau nei 80 % viso parduoto tos rūšies produkto kiekio ir kai tos rūšies produkto vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo lygi jo gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma remiantis faktine vidaus rinkos kaina. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kainų svertinis vidurkis. Panašios šalies gamintojo parduodamų visų rūšių produktų pelningo pardavimo apimtis buvo 80 % arba daugiau visos tos rūšies produkto pardavimo apimties.

(40)

Galiausiai, visų rūšių produktai, iš Baltarusijos eksportuoti į Sąjungą, buvo parduodami ir JAV. Todėl nebuvo poreikio apskaičiuoti nė vienos rūšies eksportuojamų produktų normaliosios vertės.

(41)

Bendradarbiaujantis Baltarusijos eksportuojantis gamintojas į Sąjungą eksportavo per susijusius prekiautojus Austrijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir JAV arba tiesiogiai parduodamas pirmiems nepriklausomiems pirkėjams. Kaip nurodyta 13 konstatuojamojoje dalyje, trys pagrindiniai susiję prekiautojai buvo patikrinti vietoje.

(42)

Eksportuojančio produkto nagrinėjamojo produkto pardavimo tiesiogiai pirmiems nepriklausomiems pirkėjams atveju pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(43)

Pardavimo, kuris buvo vykdomas per susijusius prekybininkus, eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Šiuo atveju kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į visas sąnaudas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant pardavimo, bendrąsias bei administracines išlaidas (PBA) (nuo 1 iki 2,5 %) ir pagrįstą pelno dydį atitinkamiems pardavime dalyvaujantiems prekiautojams (iki 1 %).

(44)

Komisija palygino normaliąją vertę ir atrinkto eksportuojančio gamintojo eksporto kainą EXW sąlygomis.

(45)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje.

(46)

Eksportuojančio gamintojo eksporto kainos buvo koreguotos, atsižvelgiant į transporto, draudimo, tvarkymo (nuo 4 % iki 7,5 %, priklausomai nuo nagrinėjamo susijusio prekiautojo arba eksportuojančio gamintojo), kredito išlaidas ir banko mokesčius (nuo 0 % iki 1,5 %, priklausomai nuo nagrinėjamo susijusio prekiautojo arba eksportuojančio gamintojo), kurie iš viso sudaro apie 8 % pardavimo vertės. Panašios šalies gamintojo vidaus rinkos kainos buvo koreguotos, atsižvelgiant į transporto ir tvarkymo išlaidas (vidutiniškai 5,3 % pardavimo vertės) ir kredito išlaidas (taikant 1,15 % metinių palūkanų normą).

(47)

Palyginta 100 % Baltarusijos eksportuojančio gamintojo ir susijusių prekiautojų į Sąjungą eksportuotų ir parduotų produkto rūšių.

(48)

Per 2016 m. spalio 14 d. surengtą klausymą Baltarusijos eksportuojančio gamintojo atstovai teigė, kad normalioji vertė turėtų būti pakoreguota, atsižvelgiant į vidutines metalo laužo pirkimo kainas ir jo panaudojimo dalį gaminant nagrinėjamąjį produktą Baltarusijoje.

(49)

Visų pirma, Komisija pabrėžia, kad normalioji vertė buvo ne sudaryta, o pagrįsta tik pardavimu, taigi šiuo atveju toks koregavimas nustatant normaliąją vertę negali būti taikomas.

(50)

Antra, Komisija supranta, kad ši bendrovė gali norėti kelti klausimą dėl sąžiningo palyginimo ir todėl šį teiginį išnagrinėjo pagal 2 straipsnio 10 dalies k punktą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Baltarusijos eksportuojantis gamintojas pirko laužo medžiagą arba iš vietos tiekėjų, arba iš Rusijos tiekėjų.

(51)

Komisija pažymi, kad, kadangi tai ne rinkos ekonomikos šalis, kainos ir sąnaudos Baltarusijoje laikomos iškraipytomis. Taigi, atlikus koregavimus, Todėl, jei būtų atlikti koregavimai pagal Baltarusijos kainas ir sąnaudas ir su tuo susijusią panaudojimo dalį, faktiškai būtų naudojama iškraipyta Baltarusijos kaina. Todėl Komisija šį teiginį šiuo aspektu atmetė. NET jei Komisija turėtų faktiškai įrodyti iškraipytas Baltarusijos kainas, ji pažymi, kad skunde prima facie nustatyta, kad tokių iškraipymų yra, o Baltarusijos eksportuotojas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad paneigtų šiuos tvirtinimus.

(52)

Tyrimo metu dėl iš Rusijos importuojamo metalo laužo Komisija pažymėjo, kad žaliavų kainos JAV ir Rusijos Federacijoje yra panašios (8). Be to, per tyrimą nustatyta, kad JAV metalo laužo panaudojimo dalis yra panaši į tą, kurią nurodė eksportuojantis Baltarusijos gamintojas, t. y. 60–70 % Todėl Komisija padarė pirminę išvadą, kad metalo laužo pirkimo kainos JAV neturi įtakos kainų palyginamumui. Teiginys yra laikinai atmestas.

(53)

Komisija palygino eksportuojančio gamintojo kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę panašioje šalyje (žr. 47 konstatuojamąją dalį) su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse. Tuo remiantis vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, procentine dalimi, yra 58,4 %.

(54)

Bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo importas sudarė visą eksportą į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remdamasi Komisija nusprendė dempingo skirtumą kitiems eksportuotojams pagrįsti bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kurio dempingo skirtumas yra didžiausias, lygiu.

(55)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(56)

Panašų produktą gamino 31 Sąjungos gamintojas. Laikoma, kad jie yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(57)

Norint nustatyti visą tiriamojo laikotarpio Sąjungos gamybos apimtį, naudota visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, įskaitant skunde pateiktą informaciją, Sąjungos gamintojų ir jų asociacijos prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktus duomenis ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus.

(58)

Pagal tai buvo apskaičiuota, kad visa Sąjungos gamyba TL sudarė maždaug 12,7 mln. tonų. Šis skaičius apima visų Sąjungos gamintojų gamybos apimtį – atrinktų gamintojų ir neatrinktų gamintojų, apskaičiuotą remiantis patikrintais skundo pateikėjo pateiktais duomenimis.

(59)

Kaip nurodyta 8 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti penki Sąjungos gamintojai pagamina 22,4 % visos apskaičiuotos Sąjungos panašaus produkto produkcijos. Šiuo atžvilgiu reikėtų atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamojo produkto Sąjungos gamyba yra labai suskaidyta, tą rodo ir didelis 56 konstatuojamojoje dalyje nurodytas Sąjungos gamintojų skaičius, todėl atrinkti 5 gamintojai yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(60)

Baltarusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad skunde nebuvo pakankamai prima facie žalos įrodymų, todėl jis neturėjo būti priimtas. Šis argumentas visų pirma grindžiamas neteisingai skunde pateikiamomis, kaip tvirtinama, dirbtinai žemomis metalo laužo įsigijimo išlaidomis, kurios suteikia pranašumą aptariamam eksportuojančiam gamintojui. Baltarusijos gamintojas tvirtino, kad dėl tokios neteisingos prielaidos visas skundas netenka pagrindo.

(61)

Kaip minėta 19 konstatuojamojoje dalyje, Baltarusija yra ne rinkos ekonomikos šalies, todėl normalioji vertė buvo nustatyta remiantis panašios šalies metodika. Todėl nebuvo būtina nustatyti, ar Baltarusijos gamintojas metalo laužą įsigydavo už dirbtinai mažą kainą. Komisija neįžvelgia šio tvirtinimo esmės ar svarbos ir jo svarbos nustatant žalą ES pramonei.

(62)

Sąjungos suvartojimas buvo nustatytas remiantis visa Sąjungos pramonės pardavimo apimtimi Sąjungos rinkoje ir viso importo duomenimis. 2013 m., palyginus su 2012 m., Sąjungos suvartojimas mažėjo, tačiau 2014 m. vėl pasiekė 2012 m. lygį ir TL nežymiai augo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas iš viso padidėjo 3 %.

(63)

Importo iš Baltarusijos į Sąjungą per nagrinėjamąjį laikotarpį apimtis ir rinkos dalis keitėsi taip:

(64)

Importo iš Baltarusijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik patrigubėjo. Taip pat nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo importo iš Baltarusijos rinkos dalis – nuo 1,8 % 2012 m. iki 5 % TL.

(65)

Lentelėje pateikta vidutinė importo iš Baltarusijos kaina:

(66)

Vidutinė importo iš Baltarusijos kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, sumažėjus pasaulinėms metalo laužo, kuris naudojamas kaip žaliava tiek Baltarusijoje, tiek Sąjungoje, kainoms. Tačiau Baltarusijos eksporto į ES kainų sumažėjo 25 % – staigiau nei tuo pačiu laikotarpių mažėjo atrinktų Sąjungos gamintojų kainos ir kitų pagrindinių nagrinėjamojo produkto eksportuotojų į Sąjungą vidutinės kainos. Todėl TL importo iš Baltarusijos kainos buvo mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas ir vidutines visų kitų rinkoje veikiančių pagrindinių trečiųjų šalių vidutines importo kainas.

(67)

Siekiant nustatyti, ar TL kainos buvo priverstinai mažinamos ir kokia apimtimi, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos (atimant faktines pristatymo išlaidas (0,5–5 %), komisinius (0–1,5 %), nuolaidas (0,9–2,3 %) ir kredito išlaidas (0,2–0,5 %)) vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos buvo palygintos su pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje Baltarusijos gamintojo kiekvienos rūšies produkto atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis importo dempingo kainomis, nustatytomis remiantis CIF kaina.

(68)

Remiantis palyginimo rezultatais, išreikštais atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos TL procentine dalimi, nustatyta, kad priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 4,5 % Mažesnėmis importo dempingo kainomis, palyginti su Sąjungos kainomis, paaiškinamas nemažas importo iš Baltarusijos apimties ir importui iš Baltarusijos tenkančios rinkos dalies padidėjimas nuo 2014 m.

(69)

Baltarusijos eksportuojantis gamintojas pateikė tam tikrus dokumentus Lenkijos ir Baltarusijos gamintojų pardavimo kainoms palyginti, norėdamas patvirtinti teiginį, kad Baltarusijos kainos TL iš tikrųjų buvo didesnės nei Sąjungos gamintojų kainos. Šiuo atžvilgiu primenama, kad priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo ir kainų lygio mikrorodikliai grindžiami duomenimis, gautais iš atrinktų Sąjungos gamintojų, o Baltarusijos bendrovės pateikti duomenys susiję su neatrinktais Lenkijos gamintojais. Todėl pateikti duomenys neturi jokios įtakos Komisijos išvadoms, susijusioms su priverstiniu kainos mažinimu ir mikroekonominių rodiklių tendencijomis nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip aprašyta 83 konstatuojamojoje dalyje. Be to, tai yra visų atrinktų bendrovių visų jų nesusijusių pardavimo sandorių, į kuriuos atsižvelgiama nustatant priverstinį kainų mažinimą ir mikroekonominių rodiklių tendencijas, apibendrinti duomenys. Vis dėlto Komisija patvirtina, kad TL Baltarusijos kainos buvo mažesnės už visų ES atrinktų gamintojų kainas.

(70)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo iš Baltarusijos dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(71)

Kaip minėta 59 konstatuojamojoje dalyje, tiriant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(72)

Žalai analizuoti Komisija makroekonominius žalos rodiklius atskyrė nuo mikroekonominių. Taigi, Sąjungos pramonės ekonominė padėtis vertinama remiantis a) makroekonominiais rodikliais, tiksliau gamybos, gamybos pajėgumų, pajėgumų naudojimo, pardavimo apimties, rinkos dalies ir augimo, užimtumo, našumo, faktinio dempingo skirtumo dydžio ir atsigavimo po ankstesnio dempingo rodikliais, kurių duomenys surinkti visos Sąjungos pramonės lygmeniu, ir remiantis b) mikroekonominiais rodikliais, tiksliau vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudų, pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų, investicijų grąžos ir pajėgumo padidinti kapitalą, atsargų ir darbo sąnaudų rodikliais, kurių duomenys surinkti atrinktų Sąjungos gamintojų lygmeniu.

(73)

Norint nustatyti makroekonominius rodiklius ir ypač su neatrinktais Sąjungos gamintojais susijusius duomenis, naudota visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, įskaitant skunde pateiktą informaciją, Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktus duomenis ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus.

(74)

Mikroekonominiai rodikliai nustatyti remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateikta informacija.

(75)

Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(76)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamybos apimtis sumažėjo 5 % Atsižvelgiant į tai, kad gamybos pajėgumai tuo laikotarpiu nekito, dėl gamybos apimties sumažėjimo pajėgumų naudojimas sumažėjo 4 procentiniais punktais – nuo 71 % 2012 m. iki 67 % TL.

(77)

Sąjungos gamintojų pardavimui priskiriama ir pardavimo susijusioms bendrovėms apimtis. Pardavimas susijusioms bendrovėms nagrinėjamuoju laikotarpiu sudarė maždaug 10 % Sąjungos suvartojimo. Todėl pardavimo susijusioms bendrovėms ir pardavimo laisvajai rinkai (nesusijęs pardavimas) apimtis, rinkos dalis ir augimas buvo vertinami atskirai. Dėl pardavimo susijusioms bendrovėms patvirtinama, kad jis skirtas susijusiems naudotojams, o ne susijusiems prekiautojams, todėl apskaičiuojant visą Sąjungos suvartojimą nėra įtraukiamas du kartus.

(78)

Pardavimo apimties, rinkos dalies ir augimo tendencijų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(79)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 6 %, tai rodo ir 7 procentiniais punktais nuo 2012 m. iki TL sumažėjusi rinkos dalis. Taip nutiko nepaisant padidėjusio Sąjungos rinkos vartojimo tuo pačiu laikotarpiu. Pardavimo apimtis staigiai sumažėjo 2012–2013 m., kuomet pardavimo apimties tendencija atitiko tokią pat vartojimo tendenciją, o Sąjungos pramonė sugebėjo išlaikyti tokią pačią rinkos dalį. Tačiau nuo 2013 m. iki TL padėtis visiškai pasikeitė. Sąjungos rinka išaugo 10 %, o Sąjungos pramonės rinkos dalis šiuo laikotarpiu sumažėjo 7 procentinius punktais. Tuo pat metu importo iš Baltarusijos apimtis ir jo rinkos dalis sparčiai augo. Tai rodo, kad Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti visomis galimybėmis, atsiradusiomis didėjant Sąjungos suvartojimui, dėl to, kad didėjo importo dempingo kaina rinkos dalis.

(80)

Pastebėta, kad mąžtant gamybai ir pardavimui, užimtumas Sąjungos pramonėje nuo 2012 m iki TL irgi sumažėjo 2 % Tačiau dėl tokio užimtumo sumažėjimo darbo našumas, vertinamas pagal įdarbinto asmens pagamintą produkciją per metus, nepadidėjo, kadangi gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo labiau nei užimtumas.

(81)

Eksportuojančio Baltarusijos gamintojo dempingo skirtumas didelis (žr. 55 konstatuojamąją dalį). Atsižvelgiant į pirmiau aptartą importo dempingo kaina iš Baltarusijos apimtį, rinkos dalį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(82)

Kadangi anksčiau nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina nebuvo nustatyta, Sąjungos pramonė neatsigauna nuo ankstesnio dempingo, susijusio su nagrinėjamuoju produktu.

(83)

Vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainos nesusijusiems pirkėjams pirmąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį (2012–2013 m.) buvo sumažintos dėl sukčiavimo PVM plano (žr. 106–111 konstatuojamąsias dalis) poveikio. Antrąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį (nuo 2014 m. iki TL) jos buvo sumažintos dėl importo dempingo kaina iš Baltarusijos. Nagrinėjamuoju laikotarpiu kainos Sąjungoje nuo 2012 m. iki TL sumažėjo 22 % Kainos sumažėjimas atspindi bendrą pasaulinę pagrindinės žaliavos kainos mažėjimo tendenciją. Tačiau dėl tolesnio kainų mažinimo, kurį lėmė importas dempingo kaina iš Baltarusijos, kai kaina sumažėjo labiau, nei tai lėmė žaliavų sąnaudų sumažėjimas, Sąjungos gamintojai negalėjo grąžinti dėl sukčiavimo PVM plano sumažintos kainos į normalų ir neiškraipytą lygį bei pasinaudoti pagrindinės žaliavos sąnaudų sumažėjimu, o turėjo užtikrinti mažesnes kainas, nei normalios konkurencijos sąlygomis galiojančios kainos.

(84)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės sąnaudos sumažėjo 20 %, t. y. mažiau nei kainos. Tai galima paaiškinti didesnėmis energijos ir darbo jėgos sąnaudomis. Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo.

(85)

Sąjungos gamintojų grynųjų pinigų srauto, investicijų, investicijų grąžos ir gebėjimo padidinti kapitalą raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(86)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas išreikštas ikimokestiniu grynuoju pelnu, gautu parduodant panašų produktą pirkėjams Sąjungoje, nurodant tokio pardavimo apyvartos procentinę dalį. Atrinkti Sąjungos gamintojai 2012 m. veikė pelningai, tačiau nuo 2013 m. pradėjo veikti nuostolingai. Be to, pelningumas žemiausią lygį pasiekė TL ir tai atitinka didžiausią importo iš Baltarusijos pardavimo apimtį ir mažiausią jo kainos lygį visu nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(87)

Nors grynųjų pinigų srautas, kuris reiškia pramonės gebėjimą finansuoti savo veiklą, nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiamas, visu nagrinėjamuoju laikotarpiu blogėjo.

(88)

Sąjungos gamintojai visu nagrinėjamuoju laikotarpiu vis dar pajėgė investuoti, tačiau pelningumo ir grynųjų pinigų srauto pokyčiai taip pat darė neigiamą poveikį investicijoms, kurios nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 29 % Be to, investicijų grąža nuo 2013 m. nuolat yra neigiama, taigi atitinka pelningumo tendenciją.

(89)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad atrinktų Sąjungos gamintojų finansinė padėtis TL buvo neigiama.

(90)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 25 % Tačiau atsargų ir produkcijos apimties santykis išliko pastovus (1–1,5 %) – atsargų lygis atitiko mažėjančios gamybos apimties tendenciją.

(91)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nežymiai. Darbo sąnaudos sudarė mažiau kaip 10 % visų gamybos sąnaudų. Todėl darbo sąnaudos nėra produkcijos savikainos raidą lemiantis veiksnys.

(92)

Tyrimo metu išaiškėjo, kad iš suvartojimo padidėjimo nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė negavo naudos. Priešingai, nustatyta, kad Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 6 %, rinkos dalis sumažėjo 6 procentiniais punktais (tuo tarpu visas vartojimas padidėjo 3 %) Šios tendencijos aiškiau matomos nagrinėjant laikotarpį nuo 2013 m. iki TL, kai importo iš Baltarusijos apimtis sparčiai augo, o jo rinkos dalis didėjo. Per tą laikotarpį Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 7 procentiniais punktais, o vartojimas išaugo (+ 10 %). Sąjungos pramonės gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo 5 %, todėl pajėgumų panaudojimas sumažėjo nuo 71 % iki 67 %

(93)

Be to, dėl importo dempingo kaina padidėjo nesąžininga konkurencija, todėl Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo sumažinti savo kainas vidutiniškai 22 %, todėl jos pelningumas sumažėjo nuo 1,3 % pelno 2012 m. iki 2,1 % nuostolių TL, nors sąnaudos ir užimtumas buvo sumažinti.

(94)

Kiti finansiniai rodikliai, kaip antai turto grąža, grynųjų pinigų srautas ir investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat buvo neigiamai paveikti.

(95)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(96)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis Komisija nagrinėjo, ar importas dempingo kaina iš Baltarusijos padarė Sąjungos pramonei tokią žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

(97)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 3 %, o Baltarusijos kilmės importo apimtis tuo pačiu laikotarpiu taip pat žymiai padidėjo. Per paskutinius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus Baltarusijos importo apimtis ir Sąjungos rinkos dalis padidėjo 175 % Importo dempingo kaina padidėjimas sutapo su Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimu.

(98)

Nagrinėjant Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu darytą spaudimą kainoms nustatyta, kad vidutinės importo iš Baltarusijos kainos staigiai mažėjo, ypač paskutinius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus. TL importo iš Baltarusijos kainos jau buvo mažesnės už vidutines Sąjungos pramonės pardavimo kainas ir importo iš trečiųjų šalių pardavimo kainos Sąjungos rinkoje.

(99)

Dėl didėjančios importo iš Baltarusijos apimties daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė nepajėgė padengti savo sąnaudų.

(100)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad dėl padidėjusio importo dempingo kaina iš Baltarusijos kainomis, kuriomis buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala.

(101)

Remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis, eksporto apimtis nesusijusiems pirkėjams trečiosiose šalyse nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 5 % Todėl galima daryti išvadą, kad ši Sąjungos pramonės pardavimo veiklos dalis negali būti nustatytos materialinės žalos priežastis.

(102)

Sąjungos pramonės pardavimas susijusioms šalims nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 14 %, o jo kainos nuolat buvo žymiai didesnės už pardavimo nesusijusiems pirkėjams kainas. Nors šios kainos yra sandorių kainos, galima daryti išvadą, kad ši Sąjungos pramonės pardavimo veiklos dalis negali būti nustatytos materialinės žalos priežastis. Priešingai, tokio pardavimo padidėjimas ir faktas, kad šios kainos yra didesnės už kainas nesusijusiems pirkėjams rodo, kad Sąjungos pramonės patirta žala galėjo būti dar didesnė, jei nebūtų buvę šių pardavimų susijusioms šalims.

(103)

Be to, reikėtų pažymėti, kad priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai nustatyti Baltarusijos importo kainas lyginant su Sąjungos gamintojų pardavimo kainomis nesusijusiems pirkėjams. Todėl pardavimas susijusioms bendrovėms nepadarė poveikio priverstinio kainos mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis nustatymui.

(104)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu trečiųjų šalių atskiros rinkos dalys padidėjo nežymiai, išskyrus Ukrainą, kurios rinkos dalies augimas santykinai buvo didelis, tačiau šios šalies rinkos dalis absoliučiais skaičiais yra nereikšminga. Taip pat reikėtų pažymėti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš trečiųjų šalių vidutinės kainos visada buvo didesnės nei Sąjungos pramonės kainos. Vienintelė eksportuojanti šalis, kurios vidutinės kainos TL buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, buvo Baltarusija, o Baltarusijos importo apimtis tais pačiais metais sparčiai padidėjo. Todėl daroma išvada, kad net jeigu importas iš trečiųjų šalių galėjo daryti poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, importas iš Baltarusijos aiškiai buvo pagrindinė žalos atsiradimo priežastis.

(105)

Pagrindinis nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų veiksnys yra geležies ir plieno laužas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu šios žaliavos kaina visame pasaulyje sumažėjo. Iš metalo laužo ruošinius gaminančių Sąjungos gamintojų žaliavų sąnaudos sumažėjo nuo 23 % iki 32 %, o Sąjungos gamintojų, naudojančių ruošinius kaip žaliavą, – apie 24 % Remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis, bendrosios nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 20 %, tačiau žaliavos kainų sumažėjimo poveikį šiek tiek atsvėrė padidėjusios sąnaudos, daugiausia darbo jėgos (vidutiniškai 10 %). Todėl galima daryti išvadą, kad sąnaudų raida negali būti nustatytos materialinės žalos priežastis. Kita vertus, dėl kainų sumažinimo, kurį visų pirma lėmė importas dempingo kaina iš Baltarusijos, Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti sumažėjusiomis sąnaudomis ir jos neatsispindėjo jos finansiniuose rodikliuose.

(106)

Baltarusijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad vienas iš svarbių veiksnių, turinčių įtakos Sąjungos pramonės veiklai nagrinėjamuoju laikotarpiu, buvo sukčiavimo PVM planas. Šis planas labiausiai paveikė Lenkijos rinką. 2012 m. šioje šalyje buvo rengiamas Europos futbolo čempionatas, tad tuo metu statybos sektorius labai išaugo ir armatūros strypų paklausa buvo labai didelė. Kai kurie nesąžiningi rinkos prekiautojai, kaip įtariama, pasinaudojo šia galimybe ir vykdė karuselinį sukčiavimą PVM. Lenkijoje buvo įsteigta priedangos įmonių, perkančių armatūros strypus iš kitos valstybės narės ir perparduodančių juos Lenkijoje, sąskaitoje faktūroje nurodant vietos PVM. Šios priedangos įmonės niekada nesumokėdavo gauto PVM. Įtariama, kad dėl žemų kainų Lenkijos rinkoje, kurios nusistovėjo dėl tokių sukčiaujančių prekybos bendrovių, Lenkijos gamintojai prarado rinkos dalį ir patyrė finansinių nuostolių.

(107)

Iš tikrųjų buvo patvirtinta, kad pirmiau aprašytas sukčiavimas PVM turėjo didelės įtakos Lenkijos armatūros strypų rinkai. Daug įprastinių plieno gamintojų dėl rinkos iškraipymo patyrė ekonominės veiklos nuosmukį. Kai kurios bendrovės dėl šios neteisėtos veiklos 2013 m. sausio mėn. pradžioje kelioms savaitėms netgi sustabdė armatūros strypų gamybą. Tačiau reikia pabrėžti, kad sukčiavimo PVM plano ir importo dempingo kaina iš Baltarusijos laikas ir poveikis nesutampa. Sukčiavimo planas buvo nutrauktas Lenkijos Vyriausybei nuo 2013 m. spalio 1 d. pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM sistemą. Jos poveikis akivaizdus – 2013 m. Sąjungos pramonės pardavimo ir gamybos apimtys staiga sumažėjo. 2014 m. padėtis normalizavosi, bet tuo metu padidėjęs importo dempingo kaina srautas pradėjo neigiamai veikti Sąjungos pramonės kainas, rinkos dalį ir finansinę veiklą. Taigi sukčiavimo PVM poveikis Lenkijos gamintojų ekonominei padėčiai apsiriboja tais metais, kai importo iš Baltarusijos į Sąjungos rinką apimtis buvo santykinai maža, o kaina –santykinai didelė. Be to, sukčiautojams nutraukus savo veiklą, šalutinio poveikio Lenkijos armatūros strypų rinkai nebuvo. Šias išvadas faktiškai patvirtina Baltarusijos eksportuojančio gamintojo pateikta papildoma informacija (ir ją pagrindžiantys įrodymai) dėl padėties Lenkijos rinkoje PVM sukčiavimo plano taikymo metu ir vėliau. Todėl akivaizdu, kad šią problemą galima atskirti nuo importo dempingo kaina poveikio ir kad ji nepažeidžia importo dempingo kaina iš Baltarusijos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio.

(108)

Baltarusijos eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad dėl pirmiau aprašyto sukčiavimo PVM plano bankrutavo kai kurios Latvijos ir Slovakijos gamybos bendrovės. Todėl bendrovė nurodo, kad neigiamas Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimties tendencijas nulėmė kai kurių bendrovių pasitraukimas iš rinkos, kuris nėra susijęs su Baltarusijos eksportuojančio gamintojo eksporto veikla.

(109)

Atsakant į šį teiginį reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad apskaičiuojant 75–82 konstatuojamosiose dalyse pateikiamus makroekonominius rodiklius į bendroves, neegzistavusias TL, nebuvo atsižvelgta. Bendrovių, kurios negavo klausimynų, informacija, susijusi su makrorodikliais, buvo apskaičiuota remiantis faktine gamybos apimtimi TL. Todėl šių bendrovių pasitraukimas iš rinkos neturėjo poveikio rodikliams, kuriais patvirtinama neigiama Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimties raida. Reikėtų pabrėžti, kad, jei į juos būtų buvę atsižvelgta, bendra žala būtų dar didesnė.

(110)

Galiausiai, Baltarusijos eksportuojantis gamintojas teigia, kad importo apimtis ir importo iš šios šalies kainos 2014 m. ir TL neatspindi įprastos bendrovės pardavimo strategijos. Bendrovė teigia, kad ji tais metais daugiau eksportavo į Sąjungą todėl, kad Lenkijos ir Baltijos valstybių rinkose dėl sukčiavimo PVM buvo sutrikdyta rinka, todėl susidarė atotrūkis tarp nagrinėjamojo produkto paklausos ir pasiūlos. Bendrovė teigia, kad Komisija turėtų ištirti importo ir Baltarusijos apimtis ir kainas po TL. Bendrovė teigia, kad tokį laikotarpio po TL tyrimą Komisija laikė pagrįstu neseniai atlikdama tyrimą dėl importuojamo orientuoto grūdėtumo elektrotechninio plieno (OGEP).

(111)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmiausia reikia pažymėti, kad atotrūkis tarp nagrinėjamojo produkto paklausos ir pasiūlos nėra patvirtintas tyrimo išvadomis. Sukčiavimo PVM planas iš tiesų neigiamai paveikė Lenkijos gamintojų veiklą 2013 m., tačiau šis poveikis susijęs su sukčiavusių prekybos bendrovių taikytomis žemomis nagrinėjamojo produkto pardavimo kainomis, o ne su pasiūlos trūkumu. Po 2013 m. spalio mėn. šis neigiamas poveikis buvo pašalintas, kaip paaiškinta 107 konstatuojamojoje dalyje. Lenkijoje įsikūrę Sąjungos gamintojai tada galėjo laisvai naudoti turimus gamybos pajėgumus (daugiau kaip 40 %), kad tiektų produktą pirkėjams Lenkijoje ir Baltijos valstybėse. Jų nesugebėjimą padidinti pardavimo apimtį ir rinkos dalį 2014 m. ir TL lėmė konkurencija dėl greitai augančio importo dempingo kaina iš Baltarusijos. Antra, pažymėtina, kad prašymas išnagrinėti duomenis po TL pateiktas labai vėlyvu procedūros etapu. Komisija surinks duomenis po TL ir svarstys, ar šiuo atveju reikia peržiūrėti raidą po TL galutiniame tyrimo etape. Tačiau jau šiame etape reikėtų pažymėti, kad šio tyrimo aplinkybės negali būti laikomos panašiomis į minėtą OGEP tyrimą.

(112)

Įrodyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu itin padidėjo Baltarusijos kilmės importo dempingo kaina apimtis ir rinkos dalis. Be to, nustatyta, kad dėl šio importo Sąjungos pramonė TL buvo priversta mažinti kainas Sąjungos rinkoje.

(113)

Importo dempingo kaina iš Baltarusijos apimties ir rinkos dalies padidėjimas sutapo su Sąjungos pramonės finansinės padėties pablogėjimu, ypač pastebimu nuo 2014 m. Todėl, nežiūrint atsigavusio suvartojimo, Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo apyvartos ir kainų, ir atitinkamai neigiami liko tokie finansiniai rodikliai kaip pelningumas.

(114)

Išnagrinėjus kitus žinomus veiksnius, kurie galėjo daryti žalą Sąjungos pramonei, paaiškėjo, kad tie veiksniai negalėjo nutraukti nustatyto priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina iš Baltarusijos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos.

(115)

Remiantis minėta analize, kurią atlikus buvo nustatytas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai ir atskirtas nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kaina, daroma preliminari išvada, kad importas dempingo kaina iš Baltarusijos Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(116)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu buvo nagrinėjama, ar, nepaisant preliminarių išvadų dėl žalingo dempingo, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Analizuojant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(117)

Sąjungos pramonę sudaro daugiau kaip 65 gamintojai skirtingose valstybėse narėse, kurie TL buvo tiesiogiai įdarbinę per 4 600 darbuotojų, kurių darbas buvo tiesiogiai susijęs su panašiu produktu.

(118)

Nustatyta, kad Sąjungos pramonei dėl importo dempingo kaina iš Baltarusijos padaryta materialinė žala. Primenama, kad Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti didėjančiu suvartojimu ir kad Sąjungos pramonės finansinė padėtis liko nestabili.

(119)

Tikimasi, kad nustačius antidempingo muitus bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos Sąjungos rinkoje, kuriomis pasinaudojusi Sąjungos pramonė panašaus produkto kainas galės priderinti prie gamybos sąnaudų.

(120)

Be to, galima tikėtis, kad nustačius priemones Sąjungos pramonė galės atgauti bent dalį nagrinėjamuoju laikotarpiu prarastos rinkos, o tai turės teigiamo poveikio jos pelningumui ir bendrai finansinei padėčiai. Nustačius priemones pramonė galėtų toliau stengtis išlikti ekonomiškai veiksminga..

(121)

Jei priemonės nebūtų nustatytos, Sąjungos pramonė veikiausiai prarastų didesnę dalį rinkos ir mažėtų jos pelningumas.

(122)

Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas Baltarusijos kilmės importui atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(123)

Nagrinėjamojo produkto naudotojai bendradarbiavo vangiai. Iš aštuonių žinomų naudotojų, su kuriais buvo susisiekta inicijavus procedūrą, bendradarbiavimu susidomėjo tik viena bendrovė. Tačiau net ir ši bendrovė nepateikė Komisijos nusiųsto naudotojų klausimyno atsakymų.

(124)

Klausimyno atsakymus pateikė šešios į pranešimą apie inicijavimą įtraukos importuojančios bendrovės. Trys iš šių bendrovių, kurių importas sudarė 81 % viso nagrinėjamojo produkto importo, apie kurį pranešė respondentai, vėliau buvo atrinktos.

(125)

Tik du iš trijų atrinktų importuotojų pateikė Komisijos nusiųsto klausimyno atsakymus. Vienas jų nurodė, kad aptariama bendrovė yra ne tik nagrinėjamojo produkto importuotoja, bet ir naudotoja, tad turėtų būti tokia laikoma šioje procedūroje.

(126)

Importuotojas pradėjo įsigyti nagrinėjamojo produkto TL ir 78 % jo importavo iš Baltarusijos, o jo pelno marža buvo nedidelė. Tai rodo, kad šis importuotojas pasinaudojo žemos importo iš Baltarusijos kainos teikiama galimybe ir rado naujų klientų. Todėl šio importuotojo veikla negali būti laikoma reagavimu į nusistovėjusius prekybos srautus. Dėl priemonių nustatymo pasikeitus rinkos aplinkybėms, jis ieškos kitų prekybos galimybių.

(127)

Naudotojas patyrė nuostolių dėl galutinių produktų, kuriuose yra armatūros strypų, pardavimo tiesiogiai naudotojams. Maždaug pusė pastarųjų buvo įsigyta iš Sąjungos pramonės, trečdalis – iš Baltarusijos, likusi dalis – iš trečiųjų šalių, kaip antai Kinijos ir Turkijos. Todėl šio naudotojo šaltiniai buvo tinkami kainos, prieinamumo ir kokybės požiūriu. Pirkimo iš Baltarusijos dalį gali paveikti ketinamos taikyti priemonės, iš dalies apribojant arba pakeičiant įsigyjamų armatūros strypų pasirinkimo galimybes, tačiau nepanašu, kad tai galėtų paveikti šį naudotoją iš esmės. Panašu, kad nuostolių priežastys yra struktūrinės ir nesusijusios su iš Baltarusijos teikiama žaliava.

(128)

Abi bendrovės, nepaisant jų iš pažiūros skirtingo vaidmens tyrime, pabrėžė tą patį neigiamą su priemonių nustatymu susijusį aspektą: a) nepakankamus Sąjungos gamintojų pajėgumus patenkinti Sąjungos rinkos paklausą, b) nepakankamą Sąjungos gamintojų gaminamų produktų asortimentą ir c) sunkumus pakeisti tiekėjus, nes, kaip teigiama, skirtingos valstybės narės reikalauja skirtingų nagrinėjamojo produkto patvirtinimo sertifikatų.

(129)

Pirmasis teiginys nepatvirtintas preliminaria išvada – Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo lygis yra 67 %, taigi laisvų pajėgumų yra daugiau, nei visa importo iš Baltarusijos į Sąjungą apimtis.

(130)

Antrasis teiginys nebuvo pagrįstas. Kita vertus, atrinktų Sąjungos gamintojų pateikti klausimynų atsakymai aiškiai rodo, kad jie gamina ir parduoda visų rūšių produktus.

(131)

Kalbant apie trečiąjį teiginį reikėtų pabrėžti, kad Sąjungos gamintojai be jokių akivaizdžių sunkumų tiekia įvairioms valstybėms narėms.

(132)

Galiausiai, dar vienas bendradarbiaujantis neatrinktas importuotojas atskirai pateiktoje informacijoje iškėlė, kaip įtariama, Sąjungos gamintojų sudaryto kartelio klausimą. Tačiau bendrovė nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių dokumentų. Įtariamo kartelinio susitarimo klausimas vėliau buvo iškeltas ir Baltarusijos eksportuojančio gamintojo. Komisija vertina šio Baltarusijos eksportuojančio gamintojo pateiktą informaciją. Tačiau šiuo etapu šis aspektas negali būti išspręstas ir dėl jo negali būti padaryta išvada, kadangi jis buvo pateiktas labai vėlai. Bet kuriuo atveju pažymima, kad bendrovės pateikta informacija, panašu, susijusi su kaltinimais, galimai susijusiais tik su viena bendrove, esančia tarp atrinktų Sąjungos gamintojų. Be to, Italijos konkurencijos institucija dar nebaigė patikrinimo procedūros dėl šio klausimo (9). Komisija šį teiginį išsamiau ištirs galutiniame tyrimo etape.

(133)

Galiausiai, dar vienas naudotojas, kuris apie save Komisijai nepranešė ankstesniame procedūros etape, pateikė klausimyno atsakymus baigiantis preliminaraus tyrimo etapui. Atsakymai vykstant preliminaraus tyrimo etapui pateikti labai vėlai, todėl šiuo etapu negalėjo būti išnagrinėti ir aptarti. Komisija šiuos klausimyno atsakymus ištyrinės ir išsamiai išnagrinės galutiniame tyrimo etape.

(134)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija šiuo metu laikosi nuomonės, kad bendras poveikis naudotojams bei importuotojams ir galimas ribojamasis poveikis konkurencijai yra nedidelis.

(135)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad apskritai, remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių iš Baltarusijos importuojamam nagrinėjamajam produktui nereikėtų nustatyti priemonių.

(136)

Bet kokias neigiamas pasekmes nesusijusiems naudotojams ir importuotojams švelnina kiti tiekimo šaltiniai.

(137)

Be to, kalbant apie bendrą antidempingo priemonių poveikį Sąjungos rinkai, teigiamas poveikis, visų pirma Sąjungos pramonei, greičiausiai kompensuotų galimą neigiamą poveikį kitoms suinteresuotosioms grupėms.

(138)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(139)

Nustatant šių priemonių dydį buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti.

(140)

Apskaičiuojant muito dydį, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, laikyta, kad taikydama bet kurias priemones Sąjungos pramonė turėtų sugebėti padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokia pramonė pagrįstai galėtų uždirbti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, parduodant panašų produktą Sąjungoje.

(141)

Tiksliniam pelnui nustatyti Komisija rėmėsi pardavimo nesusijusioms bendrovėms pelnu, kuris buvo naudojamas žalos pašalinimo lygiui nustatyti.

(142)

Visu nagrinėjamuoju laikotarpiu tik 2012 m. Sąjungos pramonė veikė pelningai, tačiau mažą tais metais pasiektą 1,3 % pelną paveikė sukčiavimo PVM planas ir dėl jo sumažintos kainos, kaip paaiškinta 83 ir 106–111 konstatuojamosiose dalyse. Todėl 2012 m. gauto pelno negalima laikyti pagrįstu tiksliniu pelnu, kuri leistų atkurti finansinę padėtį ir skatintų investicijas.

(143)

Skundo pateikėjas pasiūlė taikyti 9,9 % tikslinį pelną, remdamasis tiksliniu pelnu, naudojamu pastaruosiuose antidempingo tyrimuose, susijusiuose su glaudžiai susijusiais plieno produktais, t. y. vielos ruošiniais. Tačiau Komisija mano, kad tikslingiau naudoti naujesnio, su labai atsparaus nuovargiui plieno strypais, naudojamais kaip gelžbetonio armatūra, susijusio tyrimo išvadomis pagrįstą tikslinį pelną, tai yra 4,8 % Reikia pažymėti, kad šis pelno dydis, skirtingai nei skundo pateikėjo siūlomas dydis, buvo pasiektas 2012 m. – šio tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Be to, šie du produktai yra labai panašūs, iš dalies gaminami tų pačių bendrovių, naudojant tas pačias gamybos linijas.

(144)

Šiuo pagrindu žalos pašalinimo lygis apskaičiuotas kaip vidutinės svertinės importo dempingo kainos, 68 konstatuojamojoje dalyje nustatytos priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti, ir nežalingos Sąjungos pramonės panašaus produkto kainos palyginimas.

(145)

Taigi visi dėl šio palyginimo atsiradę skirtumai buvo išreikšti vidutinės visos CIF importo kainos procentine dalimi.

(146)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi importuojamiems Baltarusijos kilmės armatūros strypams turėtų būti nustatyti laikinieji antidempingo muitai, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(147)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo antidempingo muito normos apskaičiuotos remiantis žalos skirtumų ir dempingo skirtumų palyginimu. Todėl siūlomi šie antidempingo muitai:

(148)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (10), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus (kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir pardavimas eksportui) susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(149)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, kitoms bendrovėms nustatyto dydžio muitas turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie TL neeksportavo į Sąjungą.

(150)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų raštu ir (arba) prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų per nustatytą terminą.

(151)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniu tyrimo etapu,

a)

prašyti, kad būtų atskleisti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas;

b)

teikti pastabas raštu Komisijai ir

c)

prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.