24.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 248/99

(1)

Ispanijos valdžios institucijos informavo Komisiją ir kitas valstybes nares apie priemonę, kuria iš rinkos pašalinamos „Delphin Vertriebs- und Service GmbH“ (D-61192 Niddatal, Vokietija) gaminamos mokomosios plūdriosios plaukimo priemonės, kurių tipas yra „Delphin Schwimmscheiben-Typ Super“. Remiantis Direktyva 89/686/EEB gaminys buvo paženklintas CE ženklu ir išbandytas, o Vokietijos paskelbtoji įstaiga „TÜV Rheinland LGA Products GmbH“ (NB 0197) atliko jo tipo tyrimą pagal darniojo standarto EN 13138-1:2008 „Mokomosios plūdriosios plaukimo priemonės. 1 dalis. Prie kūno tvirtinamų plūdriųjų priemonių saugos reikalavimai ir bandymo metodai“ nuostatas. Gaminys priskiriamas prie II kategorijos asmeninių apsaugos priemonių;

(2)

pranešimas atsiųstas pranešus apie nelaimingą atsitikimą: po plaukimo, kai tėvai, ruošdamiesi namo, ėmė krautis asmeninius daiktus, vienas vaikų atsikando ir prarijo mažą disko dalį, todėl jam prireikė medicinos pagalbos ir hospitalizavimo;

(3)

Ispanijos valdžios institucijos nurodė gaminį pašalinti iš rinkos. Priemonės buvo imtasi dėl priežasčių, susijusių su Direktyvos 89/686/EEB II priedo 1.2.1 punkte (Kai nėra rizikos ir kitų būdingų trukdymo veiksnių) nustatytais pagrindiniais sveikatos ir saugos reikalavimais, motyvuojant tuo, kad Direktyvos 89/686/EEB 5 straipsnyje nurodyti standartai, visų pirma darnusis standartas EN 13138-1:2008 „Mokomosios plūdriosios plaukimo priemonės. 1 dalis. Prie kūno tvirtinamų plūdriųjų priemonių saugos reikalavimai ir bandymo metodai“, yra taikomi netinkamai. Standarto EN 13138-1 5.4.2 punkte nustatyta, kad pritvirtintos mažos dalys, traukiamos ta kryptimi, kuria jos greičiausiai atsiskirtų, turi atlaikyti 90 ± 2 N traukos jėgą ir neatitrūkti nuo gaminio. Galinčios atsiskirti dalys turėtų netilpti į mažų dalių cilindrą, kuris bandymui naudojamas pagal standartą EN 71-1;

(4)

Ispanijos valdžios institucijos nurodė, kad, atlikus tempimo bandymus pagal darnųjį standartą EN 13138-1:2008, nustatyta, kad mažos dalys gali atsiskirti nuo gaminio ir gali būti prarytos vaikų, kuriems jis yra skirtas. Kai minėtos mažos dalys atsiskirdavo, traukimo jėga būdavo mažesnė nei 90 N, o dalys visiškai tilpdavo į mažų dalių cilindrą. Ispanijos valdžios institucijų nuomone, minėto standarto 5.4.2 punktas taikomas ne tik atliekant bandymą su pritvirtintomis mažomis dalimis, bet apskritai su visomis mažomis dalimis. Jos naudojo sąkandžio bandymo įrangą, atsižvelgdamos į bandymus, nurodytus standartuose EN 12227:2010 „Buitiniai vaiko aptvarėliai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai“ ir EN 716-2:2008 „Baldai. Buitinės vaikiškos ir sulankstomosios vaikiškos lovelės. 2 dalis. Bandymo metodai“;

(5)

Vokietijos valdžios institucijos nesutiko su Ispanijos valdžios institucijų atliktu rizikos vertinimu, tvirtindamos, kad naudotas bandymo metodas neatitiko įrangos praktinės paskirties. Jų nuomone, standarto EN 13138-1 5.4.2 punktas taikomas tik pritvirtintoms mažoms dalims. Vokietijos valdžios institucijos teigė, kad gaminys nekelia jokios didelės rizikos, nes tai nėra žaislas, tad Ispanijos valdžios institucijų aprašyta rizika realiomis sąlygomis neatsirastų;

(6)

Ispanijos valdžios institucijų taikytu bandymo metodu abejojo ir gamintojas. Atliekant gaminio EB tipo tyrimą, paskelbtoji įstaiga pareiškė, kad gaminys yra be pritvirtintų mažų dalių, ir neatliko bandymo pagal standarto EN 13138-1 5.4.2 punktą;

(7)

po pranešimo gamintojas paprašė paskelbtosios įstaigos atlikti papildomą tempimo bandymą pagal standarto EN 1888:2012 „Vaiko priežiūros gaminiai. Vaikų vežimėliai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai“ 8.5.2.2 punktą, naudojant minėto standarto 5.7 punkte aprašytą sąkandžio bandymo įrangą, identišką aprašytajai standartuose EN 716-2 ir EN 12227. Iš gaminio nebuvo galima atskirti jokių mažų dalių. Be to, paskelbtoji įstaiga atliko tolesnį tyrimą, po kurio patvirtinta, kad taikant 90 N tempimo jėgą nuo gaminio dalys neatsiskyrė, o šis bandymas panašėjo į mažoms dalims taikomą bandymą, kurio metodas nustatytas standarte EN 71-1 „Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizikinės savybės“;

(8)

Komisija kreipėsi į ekspertus techninės pagalbos, kad būtų galima įvertinti pagrindinius klausimus, susijusius su šiuo atveju. Techninės srities ekspertai atliko išorės tyrimą ir padarė išvadą, kad siekiant įrodyti atitiktį pagrindiniams sveikatos ir saugos reikalavimams, nustatytiems Direktyvos 89/686/EEB II priedo 1.2.1 punkte, užtenka atlikti bandymą tik su pritvirtintomis mažomis dalimis;

(9)

standarte EN 13138-1 nenustatytas aiškus bandymo metodas, taikomas pritvirtintoms mažoms dalims. Dėl šios dviprasmiškos situacijos teko rinktis iš esamų atitinkamų bandymo metodų, atsižvelgiant į gaminio pobūdį. Ispanijos valdžios institucijos taikė bandymo metodą, kuris, jų nuomone, geriausiai tiko gaminio keliamai rizikai įvertinti. Nepaisant to, techninės srities ekspertai padarė išvadą, kad Ispanijos valdžios institucijos taikė netinkamą bandymo metodą;

(10)

Vokietijos paskelbtosios įstaigos atliktas tempimo bandymas šiuo atveju laikytinas vieninteliu tinkamu bandymo metodu. Todėl atliekant EB tipo tyrimą buvo taikomas galiojantis bandymo metodas ir paskelbtoji įstaiga EB tipo tyrimo vertinimą atliko tinkamai;

(11)

remiantis turimais statistiniais duomenimis apie rinkoje siūlomas būdingas plaukimo priemones ir nelaimingus atsitikimus, galima daryti išvadą, kad iš būdingų medžiagų pagamintos ir pagal numatytą paskirtį bei naudojimo sąlygas naudojamos plaukimo priemonės ypatingo pavojaus užspringti nekelia. Šie gaminiai yra skirti naudoti tik vandenyje,